VDU imasi lyderystės edukologijos srityje

Siekiant nuosekliai ir iš esmės gerinti švietimo ir mokytojų rengimo kokybę Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje savo ambicingai išgrynintas veiklas stiprina Edukologijos tyrimų institutas. Lietuvoje ir tarptautiniu mastu pripažintame edukologijos studijų ir mokslo tyrimų centre bus vykdomi pažangiausi švietimo ir edukologijos tyrimai, doktorantūros studijos, siūlomos specialistų konsultacijos ir dalijamasi žiniomis, siekiant ugdyti išmanią ir socialiai jautrią, atsakingą visuomenę.

„Edukologijos tyrimų institutas stiprina savo veiklas. Jame tyrimus vykdys ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių mokslininkai, kurie pradės naujas edukologijos tyrimų kryptis, telks perspektyvius tyrėjus, doktorantus, inicijuos mokslo projektus. Vytauto Didžiojo universitetas imasi lyderystės ir edukologijos tyrimų lauke ambicingai siekia tapti Nacionaliniu edukologijos tyrimų institutu“, – teigia VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė

Unikalus Lietuvoje veikimo principas

Pasak instituto vadovės prof. dr. Vilmos Žydžiūnaitės, šio VDU Švietimo akademijos padalinio svarbiausi tikslai – vykdyti pažangius edukologijos mokslo tyrimus bei edukaciją ir konsultavimą mokslo tyrimų pagrindu, publikuoti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu prasmingus mokslo leidinius, keliant edukologijos mokslo reputaciją Lietuvoje ir pasaulyje. Taip pat tikimasi vykdomais tyrimais gerinti švietimo kokybę, kelti švietimo prieinamumą, skatinti šios srities inovacijas.

Edukologijos tyrimų instituto koncepcija remiasi nuodugnia analize, išnagrinėjus beveik šimtą geriausių pasaulio universitetų ir juose veikiančių edukologijos institutų. „Šio instituto veikimo principas yra unikalus Lietuvoje, nes jame nėra hierarchizuotos struktūros – akcentuojant mokslininkų bendradarbiavimą, o ne galios komponentus. Mokslininkai nėra užsidarę siaurose savo srityse, o dirba grupėse, kuriose jie gali ne tik naudoti turimus talentus, bet ir atskleisti naujus“, – paaiškina prof. dr. V. Žydžiūnaitė.

VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto vadovė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė

Rezultatus pritaikys tiek praktinėje, tiek intelektinėje erdvėje

Moksliniai tyrimai institute vykdomi aštuoniose mokslininkų grupėse, apimančiose įvairias temas – pavyzdžiui, tyrinėjimai skiria dėmesį švietimo didiesiems duomenims (angl. big data), STEAM (gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai ir matematikai), meniniam ugdymui, kūrybiškumui, neuromokslais grįstam mokymuisi, sveikatos ugdymui ir kitoms sritims.

„Pedagogika yra taikomasis mokslas, kuris vienas be kitų mokslų nepajėgus aptarnauti bet kokio tiriamo reiškinio. Tačiau tai nereiškia, kad šis mokslas antraeilis – priešingai, švietimas, edukacija, mokymasis yra kiekviename mūsų žingsnyje. Integruojant edukologiją su kitais mokslais galima vykdyti tyrimus, kurių rezultatai pritaikomi tiek praktinėje, tiek intelektinėje erdvėje, taip pat priimant ugdymui aktualius sprendimus“, – institute taikomo tarpdiscipliniškumo privalumus akcentavo profesorė.

Formuos inovacijomis ir įrodymais grindžiamą holistinį švietimą

VDU Edukologijos tyrimų institute vykdomos ir edukologijos doktorantūros studijos: šioje srityje bendradarbiaujama su  aukštosiomis mokyklomis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. „Doktorantūra institute bus visiškai susieta su tyrimų temomis – taip siekiame išblaškytą, fragmentuotą mokslininkų potencialą sutelkti į konkrečias temas, nuosekliai kaupti patirtį. Matome, kad yra daug prasmingų edukologijos tyrimų, tačiau jiems trūksta tęstinumo – logiška, kad tuomet nei visuomenė, nei politikai neatpažįsta edukologų indėlio. Tad institutas siekia ir gerinti visuomenės supratimą apie švietimą“, – pasakoja prof. V. Žydžiūnaitė.

Institutas veikia bendradarbiaudamas tiek su visos VDU Švietimo akademijos mokslininkais, tiek su įvairiais tyrėjų tinklais šalyje ir pasaulyje, prisideda prie inovacijomis ir įrodymais grindžiamo holistinio švietimo formavimo.

Padės įgyvendinti LR Vyriausybės įvardijamus tikslus

Edukologijos tyrimų institutas savo veiklomis galės ir tiesiogiai prisidėti prie tikslų, įvardytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje bei jos įgyvendinimo priemonių plane. Tarp šių tikslų – ketinimai parengti ir įgyvendinti nacionalinę ugdymo krypties mokslų tyrimų programą bei sukurti edukologinių tyrimų ir jų rezultatų diegimo sistemą, įskaitant ir edukologijos doktorantūrą.

Prof. V. Žydžiūnaitės teigimu, viliamasi, jog instituto veikla padės įnešti daugiau aiškumo ir į sąvokos „švietimo ekspertizė“ prasmę. „Sąvokos „ekspertai“, „švietimas“ kartais naudojamos spekuliatyviai – tada susidaro įspūdis, kad edukologijoje kiekvienas save gali įvardyti švietimo ekspertu, nors vargu ar tai tikslu. Tad vienas mūsų netiesioginių siekinių – prisidėti prie termino „švietimo ekspertizė“ reputacijos stiprinimo ir galbūt tikslinimo“, – teigia VDU Edukologijos tyrimų instituto vadovė.

Įdirbis Edukologijos tyrimų institute, kaip ir visoje Švietimo akademijoje, buvo įvertintas dar praėjusiais metais – tuomet didžiausiame pasauliniame universitetų reitinge „Times Higher Education“ VDU vykdomos pedagogikos studijos pelnė itin aukštą 501+ vietą tarp visų pasaulio aukštųjų mokyklų. Švietimo akademijoje pagal su tarptautiniais partneriais atnaujintą studijų modelį rengiami mokytojai, akcentuojant ne tik dalyko ir specializacijos išmanymą, bet ir visapusiškas studijas.

In memoriam. Mirė filosofė, eseistė, dėstytoja prof. Jūratė Baranova

Vasario 4 d. mirė filosofė, eseistė, buvusi VDU Švietimo akademijos dėstytoja prof. Jūratė Baranova.

Velionė Jūratė Baranova-Rubavičienė (Patkauskaitė) gimė 1955 metais gruodžio 15 d. Biržuose, šeimai persikėlus į Vilnių, baigė Vilniaus 31-ąją vidurinę mokyklą (dabar Tuskulėnų gimnazija). 1972 m. pradėjo filosofijos ir psichologijos studijas Vilniaus universitete, kurias baigė 1978 m. Po aspirantūros, 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro (tuomet kandidatinę) disertaciją „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“. Jūratė Baranova nuo 1984 m. pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginiame institute:  1984–1988 m. buvo Politologijos katedros ir 1988–1990 m. Filosofijos katedros asistentė. 1991–2003 m. išrinkta Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar VDU Švietimo akademija) Filosofijos katedros docente, o 2003–2017 m. išrenkama VPU (dabar VDU Švietimo akademija) profesorės pareigoms. 2006 m. parašė monografiją „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos“, kurios pagrindu, 2007 m. Vilniaus universitete Filosofijos fakultete jai buvo patvirtintas habilituotos daktarės mokslinis laipsnis. 2017 m. išrenkama Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesore, kur dėstė moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją ir siejo filosofiją su intelektine terapija.

Nuo 2014 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė, jos literatūrinis slapyvardis – Ana Audicka.

Profesorė J. Baranova rašė apie filosofijos ir meno sandūras, publikavo daug straipsnių kultūros žurnaluose „Kultūros barai“, „Dailė“, „Metai“, „Naujoji Romuva“, kultūros savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“, taip pat paskelbė straipsnių leidiniuose „Mokslas ir gyvenimas“, „Gimtasis žodis“, „Prie Nemunėlio“. Savo parašytas esė J. Baranova skaitė LRT radijo laidose, tarp kurių – „Kultūros savaitė“, aktyviai dalyvavo tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ Jurbarke, „Literatūrinės žiemos“ renginiuose Panevėžyje. 1995 m. savo studijų CEU Prahoje pagrindu išleido mokomąją priemonę „Politinė filosofija“, vėliau, 2004 m. – monografiją „XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu“, bei 2007 m. – „Nietzsche ir postmodernizmas“, parašė dvi eseistikos knygas: „Meditacijos: tekstai ir vaizdai“ ir „Baimė nuskęsti“. J.Baranova buvo viena iš filosofinės didaktikos diegėjų Lietuvos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, taip pat žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redaktorių kolegijos narė.

2000 m. profesorė J.Baranova buvo apdovanota pirmąja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premija, už vadovėlį mokykloms „Filosofinės etikos chrestomatija XI–XII kl.“. 2004 m. apdovanota pirmąja Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Istorijos filosofija“.

Solidus yra prof. habil.dr. J. Baranovos mokslinis palikimas – per 30 mokslinių straipsnių aukšto pripažinimo tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo žurnaluose, 3 monografijos ir 3 vadovėliai aukštosioms mokykloms, net 10 vadovėlių vidurinei mokyklai, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir forumuose, mokslo stažuotėse ir vizituojančio profesoriaus pareigybėse, pranešimai tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose. Visa tai yra svarus indėlis į Lietuvos filosofijos mokslą.

Prof. J. Baranova buvo labai mėgiama ir vertinama studentų ir savo kolegų tarpe, buvo objektyvi ir reikli dėstytoja, nevengdavo pasisakyti aktualiais visuomenės gyvenimo klausimais, buvo renkama į VPU (dabar VDU Švietimo akademija) Istorijos fakulteto tarybą, VPU Senatą.

Miela velione Jūrate, mums trūks Tavųjų idėjų, minčių, svajonių ir likusių neįgyvendintų darbų, kuriuos pratęs jau kiti, ir tai bus tartum Tavo, išėjusios Amžinybėn, atminties paminklas ateities kartoms.

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė ir Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija reiškia nuoširdžią užuojautą velionės vyrui Vytautui, sūnui Tomui, visiems artimiesiems, kolegoms ir studentams, bei Tave pamėgusiems skaitytojams. Ilsėkis ramybėje Aukščiausiojo prieglobstyje.

 

VDU Švietimo akademijos bendruomenė liūdi ir užjaučia artimuosius.

Skelbiami tarptautinių studijų mainų ir praktikų konkursai

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus pasinaudoti galimybėmis išvykti studijų mainams arba praktikai užsienyje.  Jums tereikia užpildyti paraišką konkursui – žengti pirmą žingsnį svajonės link!

Siūlome net keturias skirtingas programas tarptautiniams mobilumams:

Neapsisprendėte kur vykti? Vasario 17, 18, 19 dienomis prisijunkite prie „Erasmus Days’21” kurių metu sužinosite daugiau apie mainų galimybes. Renginių metu virtualiai bus pristatomos mobilumo galimybės, dalinamasi studentų patirtimis, mokomasi užsienio kalbų ir iš arčiau prisiliečiama prie kitų kultūrų.

Daugiau informacijos

Kviečiame mokytojus įgyti antrą pedagoginę kvalifikaciją

Mokytojus, norinčius įgyti antrą pedagoginę kvalifikaciją, informuojame, kad dar turime vietų projekte pagal priemonę „Formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybių plėtra” Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 09.4.2-ESFA-K-714-03-0005 „Visuminis pedagoginis ugdymas: mokymosi galimybių plėtra“ Nr. 3 09.4.2-ESFA-K-714-03. Finansavimas skiriamas pasirašusiems trišales sutartis pretendentams, kurie ketina įgyti kito dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijų. Studijų procesas prasideda 2021 m. vasario-kovo mėn.

Pretendentus prašau  informuoti apie savo ketinimą studijuoti iki 2021 m. vasario 5 d.

Giedrė Kvieskienė mob.tel. 8 685 44066, giedre.kvieskiene@vdu.lt; Angelė Kaušylienė 8698 46744, angele.kausyliene@vdu.lt

  1. Anglų kalba, socialinė pedagogika, etika, istorija. Koordinatorė – Danguolė Bylaitė Šalavejienė, tel. 8630 91687; danguole.bylaite-salavejiene@vdu.lt;
  2. Biologija. Koordinatorė Elvyra Vėbrienė, tel. 8683 580, elvyra.vebriene@vdu.lt;
  3. Fizinis ir sveikatos ugdymas. Koordinatorė Elvyra Vėbrienė, tel. 8683 580; elvyra.vebriene@vdu.lt, studijų programos vadovė  Aušra Lisinskienė ausra.lisinskiene@vdu.lt.
  4. Pradinio ugdymo pedagogika; koordinatorė Nijolė Čiučiulkienė, tel.: 8 650 27273; nijole.ciuciulkiene@vdu.lt Pradinio ugdymo programos vadovė doc. Aušra Rutkienė,  ausra.rutkiene@vdu.lt , Vilniuje kuruoja – prof. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė daiva.jakavonyte.staskuviene@vdu.lt (studijos pradedamos nuo vasario 11).
  5. Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, pedagogika. Koordinatorė Romutė Šainer, tel: 8610 67 303, romute.sainer@vdu.lt;

Virtualiame renginyje „Moksleivių akademija. Ateities mokytojas“ susiburs moksleiviai, besidomintys pedagogo profesija

Vasario 15–19 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija organizuoja virtualų renginį „Moksleivių akademija. Ateities mokytojas“. Jau treti metai VDU Švietimo akademija organizuoja Moksleivių akademiją, skirtą sutelkti mokinius karjeros ir edukacinių veiklų tikslu, praplėsti žinias apie mokytojo profesiją. Šiemet atsinaujinęs renginys dėl pandemijos vyks virtualiai. Renginys rengiama su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje.

 

Pirmosios sesijos tema – „Aš mokyti galiu“. Renginio programa:

  • Visą savaitę moksleiviai taps studentais ir susipažins su universitetu.
  • Įkvepiančios mokytojų, švietimo edukatorių, mokyklų vadovų istorijos.
  • Žinomų žmonių paskaitos.
  • Paskaitos apie ugdymo krypties studijas, mokytojo profesiją, švietimą Lietuvoje ir Šiaurės šalyse.
  • Šiaurės šalių dėstytojų ir užsienio švietimo ekspertų paskaitos.
  • Virtualios kūrybinės dirbtuvės.
  • Ambasadorių Lietuvoje paskaitos ir seminarai.
  • Susitikimai su VDU ugdymo krypties programų studentais.
  • Protmūšis.
  • Virtualios ekskursijos po Lietuvos ir Šiaurės šalių mokyklas.
  • Paskaitos apie karjerą.
  • Virtualios ekskursijos.
  • Pažintis ir bendri projektai su Šiaurės šalių moksleiviais.

Kas gali dalyvauti? 10-12 klasių moksleiviai.

Kaip užsiregistruoti? Užpildykite anketą, parašykite motyvacinį laišką (iki 150 žodžių), gaukite klasės auklėtojo, dalyko mokytojo ar mokyklos vadovo rekomendaciją (iki 100 žodžių).

Anketa: https://forms.gle/JpGVGVAsYGHoFzZ66

 

Kviečiame susipažinti, rasti naujų draugų ir augti kartu!

Daugiau informacijos: svietimo.akademija@vdu.lt

 

 

Gabių vaikų ugdymui Vilniuje ir Kaune – tarptautinė programa „Gifted“

Pernai Lietuvoje startavusi tarptautinė programa „Gifted“, skirta gabių vaikų ugdymui, susilaukė didžiulio populiarumo – Kaune registravosi šimtai dalyvių. Įvertinus sėkmingą pradžią, šiemet nuspręsta programą išplėsti ir pasiūlyti ne tik kauniečiams, bet ir sostinės gyventojams. „Gifted“ – tai specialios programos intelektualiam bei emociniam gabių vaikų ugdymui ir profesionali IQ testavimo metodika, pagal kurią nustatomas vaiko intelekto koeficientas, siekiant parengti individualų ugdymo planą kiekvienam, atsižvelgiant į jo gebėjimus.

Programa „Gifted“, kurią inicijavo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su partneriais iš Izraelio, šių metų rugsėjį specialų centrą atidarys ir Vilniuje. Tiek sostinėje, tiek Kaune jau dabar registruotis kviečiami trečiokai, ketvirtokai, penktokai, dešimtokai ir vienuoliktokai – balandžio mėnesį planuojama pradėti dalyvių testavimą ir atranką. Laikinojoje sostinėje inicijuota ir dar viena naujovė – registruotis kviečiami būsimi priešmokyklinukai, penkerių ir šešerių metų vaikai, rugsėjį eisiantys į priešmokyklinę grupę. Jiems Kaune bus organizuojama šeštadieninė „Gifted“ mokyklėlė.

Tarptautinė programa „Gifted“ vykdoma pagal pripažintą Izraelio gabių vaikų švietimo modelį, kurį sudaro specialios ugdymo programos 3-18 metų vaikams ir intelekto koeficiento testavimo metodika. Programoje atranką vykdo Lietuvos ir Izraelio ugdymo ekspertai ir psichologai. „Gifted“ yra atvira mokymosi aplinka, kurioje mokytojai ir dėstytojai padeda vaikams augti intelektualiai ir emociškai, vykdomos specialios gabių vaikų ugdymo programos, teikiamos psichologų konsultacijos, organizuojamos žiemos ir vasaros stovyklos, konsultacijos ir seminarai tėvams.

Pasak „Gifted“ projekto koordinatorės Lietuvoje Diletos Tindžiulienės, programa siekia atrasti ir ugdyti talentingų vaikų gebėjimus – daugelyje šalių jau daug metų tam skiriamos didelės investicijos, tuo tarpu Lietuvoje tokia programa organizuojama antrus metus iš eilės. VDU šiame projekte bendradarbiauja su Izraelio įmone „IP Capital“ ir tarptautiniu mastu pripažintu Rišono Leziono Ron Vardi mokymo centru, kuris ugdo pažintines bei kūrybines talentingų vaikų kompetencijas.

„Gabūs vaikai yra geriausia investicija į Lietuvos ateitį, kuri tikrai atsiperka. Jie neatsiranda šeštoje klasėje – jie ateina kitokie, apdovanoti išskirtiniais gebėjimais, todėl svarbu jau nuo ankstyvos vaikystės sudaryti visas sąlygas jiems augti, tobulinti savo išskirtinius gebėjimus ir padėti realizuoti save. Tam reikalingi profesionalai, gebantys dirbti su gabiais vaikais“, – pasakoja projekto koordinatorė D. Tindžiulienė.

Iniciatorių teigimu, gabūs vaikai – tokie, kurie objektyviai išsiskiria iš kitų itin aukštais gebėjimais, brandesniu mąstymu, kūrybiškumu, greitesniu žinių įsisavinimu, dažnai ir aukštesniais pasiekimais. Taip pat jie dažnai būna ir jautresni juos supančiai aplinkai, todėl mokydamiesi gali patirti iššūkių: motyvacijos praradimą dėl jiems neįdomių pamokų, daugiau nerimo dėl aukštų aplinkinių lūkesčių, didesnį vienišumą dėl savo išskirtinių gebėjimų. Tokio vaiko gebėjimams atsiskleisti reikia palaikančios aplinkos – ją ir siekiama sukurti programoje.

„Gifted“ programa vykdoma pagal Izraelio Ron Vardi centro modelį. Izraelyje programa „Gifted“ vykdoma jau 35 metus, ieškant gabių vaikų, skiriant jų mokymui nemažai lėšų ir ruošiant specialius mokytojus darbui su jais. Šioje šalyje gabių vaikų ugdymas yra prioritetinė švietimo sritis, į kurią yra kryptingai investuojama. Izraelyje mokymo procesas remiasi principu, jog vaikas turi būti matomas ir girdimas. Šalies pagarbų požiūrį į vaiką kaip asmenybę taikliai atskleidžia posakis „Tu negali būti viskuo, bet tu gali būti bet kuo“.

„Pasitelkiant Izraelio pažangią ir pripažintą patirtį, buvo išvystyta unikali koncepcija – kaip atpažinti ir lavinti gabius vaikus nuo darželio iki pat universiteto. Sukūrėme tokią programą ir Lietuvoje, kur kvalifikuotų mokytojų komanda ugdo gabius vaikus“, – paaiškina vienas iš programos vykdytojų, įmonės „IP Capital Group“ generalinis partneris Eli Fux.

Moksleiviai „Gifted“ programoje gali ugdyti savo STEAM (biologijos, fizikos, chemijos, matematikos, informatikos), meno, literatūros, teisės, verslo, filosofijos, verslumo ir kitus gebėjimus. Jiems taip pat galima tobulinti atkaklumo, kūrybingumo, kritinio mąstymo, analitinius ir komunikacinius įgūdžius. VDU, kaip laisvųjų menų universitetas, skatina moksleivių gebėjimą gyvenime taikyti visapusio išsilavinimo nuostatas. Tuo pačiu programa palaiko tarpdiscipliniškumo, pilietiškumo, socialinio jautrumo, atsakomybės vertybes.

Vaikus, norinčius dalyvauti „Gifted“ programoje, organizatoriai kviečia registruotis ir dalyvauti testavime. Į „Gifted“ centrus Vilniuje ir Kaune registruotis kviečiami 3, 4, 5, 10 ir 11 klasių moksleiviai. Testavimas numatomas balandžio-birželio mėnesiais.

Kaune į šeštadieninę „Gifted“ mokyklėlę registruotis kviečiami būsimi priešmokyklinukai (5–6 m.), kurie rugsėjį eis į priešmokyklinę grupę. Jų testavimas numatomas kovo mėnesį.

Dalyvavimas „Gifted“ programoje yra mokamas.

Daugiau informacijos

Registracija

VDU ŠA studentas A. Gelažninkas – Dakaro čempionas „vienišių“ įskaitoje

Praėjusį penktadienį  Saudo Arabijoje baigėsi Dakaro ralis, kuriame Lietuva turi pirmą istorijoje čempioną – motociklininkas Arūnas Gelažninkas laimėjo „vienišių“ įskaitos karūną.

Taip pat pagerintas rezultatas bendroje lentelėje – 21 vietą motociklininkas užėmė. Arūnas studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto mokomojo dalyko pedagogikos: fizinio ir sveikatos ugdymo studijų programoje.

 

Sveikiname studentą!

Kartvelė S. Tabatadzė: „Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį“

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sophio Tabatadzė. Prieš daugiau nei penkerius metus anglų filologijos studentė Sakartvele atsitiktinai susidomėjo lietuvių kalba. Sakartvelė pradėjo mokytis lietuvių kalbos, keletą vasarų Vilniuje, dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, lankė intensyvius kalbos kursus. Sophio atvirai prisipažįsta: „Lietuvių kalba apvertė mano gyvenimą. Baigusi bakalauro studijas, kelis kartus apsilankiusi Vilniuje, išmokau gerai kalbėti lietuviškai, nusprendžiau magistrantūros studijas tęsti tik Lietuvoje“. Šį mėnesį savo rankose Sophio laikys VDU diplomatijos magistrantūros diplomą. Kartvelė Sophio puikiai kalba lietuviškai, vieną dieną ji svajoja tapti Sakartvelo diplomate Lietuvoje. Tad praktiką atliko ambasadoje, dirba turizmo agentūroje, mentoriauja kursuose ir padeda užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos. „Esu tikras pavyzdys, jog užsieniečiams gera gyventi Lietuvoje“, – tikina S. Tabatadzė.

 

Lietuvoje užsieniečiai dirba ir mokytojais, ir ūkininkauja

 

Pasak kitakalbių dėstytojos, lietuvių kalbos ir kultūros kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, tokių studentų kaip Sophio – nemažai, kurie, pramokę lietuvių kalbos, lieka ne tik studijuoti, bet ir gyventi mūsų šalyje. Tarp buvusių kursų studentų – turkas, sėkmingai dirbantis mokykloje, iš Perų atvykęs Diego, kuris vedė lietuvaitę, augina vaiką ir bando ūkininkauti Suvalkijos kaime, ir Argentinos lietuviai studijuoja bei dirba Vilniuje. „Kiekvienąsyk pasidžiaugiame studentais, kurie lieka gyventi Lietuvoje. Jie kuria sėkmingą imigranto paveikslą“, – teigė Vilma.

Pastaraisiais metais vis daugiau užsieniečių domisi lietuvių kalba ir Lietuva. Jų motyvacija išmokti mūsų šalies kalbą – įvairi. Jeigu anksčiau daugiau užsieniečių norėdavo studijuoti lietuvių dėl to, kad tai sutuoktinio ar žmonos gimtoji kalba, šiandien didelė dalis besimokysiančių – lietuviškų šaknų turinys žmonės, ieškantys savo tapatybės. „Džiaugiamės, jog šį mėnesį daugiau nei 125 užsieniečiai iš 30 pasaulio šalių mokosi lietuvių kalbos nuotoliniu būdu, studentai kalba ne tik apie šalies kultūrą, bet ir apie daugiakalbystę. Mat dauguma studentų mokosi ne vieną, bet kelias užsienio kalbas. Manau, kad šiandieniniame pasaulyje žmogus turi mokėti gerai ne tik gimtąją kalbą, bet ir mažiausiai dvi užsienio kalbas“, – sako kursų organizatorė V. Leonavičienė.

Mokytojo lūpomis – net septynios užsienio kalbos

VDU dėstytojas, Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Norkevičius moka septynias užsienio kalbas. Inovatyviausias dėstytojas tikina, kad daugiakalbystė išties yra viena svarbiausių ir naudingiausių XXI amžiaus kompetencijų, kuri padeda išsiskirti darbo rinkoje ir sėkmingai pristatyti save tarpkultūrinėje aplinkoje. Tačiau dr. Mindaugas Norkevičius pabrėžia, kad daugiakalbė asmenybė nebūtinai turi mokėti labai daug kalbų – svarbiau, kad žmogus gebėtų susikalbėti su kuo platesniu žmonių ratu, pavyzdžiui, mokėdamas po vieną iš germaniškų, slaviškų ir romaniškų kalbų.

Globaliame pasaulyje šiuolaikinis žmogus, ypač XXI amžiaus mokytojas, turi mokėti dvi ir daugiau užsienio kalbas. Šiandien moksleiviai jau pradinėse klasėse gali mokytis dviejų užsienio kalbų, ir dalis mokinių neapsiriboja tik įprastine anglų. Mokytojas atkreipia dėmesį, jog tėvai ir mokytojai turi skatinti jaunus žmones mokytis užsienio kalbų. „Šiandien skaitmeniniame pasaulyje – daugybė įrankių, padedančių mokytis. Kuo jaunesnis moksleivis – tuo imlesnis kalboms“, – tikina dr. M. Norkevičius.

VDU Švietimo akademija, bendradarbiaudama su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, organizavo virtualų forumą „Kalbų mokymas XXI amžiuje: dabarties patirtys ir ateities tendencijos“. Forume sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, VDU rektorius Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė, VDU dėstytojas, Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Norkevičius, neuropsichologė, VU dėstytoja Ramunė Dirvanskienė, San Diego universiteto profesorius, lietuvių kilmės poetas Malaki Black, kartvelė, diplomatijos magistrantė Sophio Tabatazdė.

 

Virtualaus forumo įrašas: https://bit.ly/38uLo6m

Mokykla „Sokratus“ tapo VDU licėjumi

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė jungtinės veiklos sutartį su Vilnius mokykla „Sokratus“ , kuri  nuo 2021 rugsėjo mėn. tampa VDU licėjumi „Sokratus“. Šiuo metu licėjuje suformuotos 0-8 klasės, o nuo 2022 metų planuojama turėti jau ir 9-12 klases.

Licėjaus dėmesio centre – moksleivių akademiniai pasiekimai, o pagrindinis keliamas tikslas – išugdyti laisvą ir laimingą, kūrybingą, aukštos savivertės asmenybę, siekiančią aukščiausių mokymosi pasiekimų bei sėkmingos karjeros. Tiek VDU rektorius Juozas Augutis, tiek VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius Darius Česnavičius tiki, jog universiteto bendruomenės nariai savo patirtimi, žiniomis gebės pedagogams ir moksleiviams pasiekti geriausių akademinių rezultatų. Mokykla gali naudotis itin plačia universiteto mokymo baze, infrastruktūra.

VDU rektoriaus J. Augučio tikinimu, šiandien ir ateityje neužteks vienos srities žinių. „Turime išmokti mokytis, nes sparčiai besikeičiančiame pasaulyje tai darysime nuolat, kartais keisime sritį. Neatsitiktinai tokios kompanijos kaip „Tesla“, „Microsoft“, „Amazon“ ar NASA samdo ne tik technologijų ekspertus, bet ir socialinių ar humanitarinių mokslų atstovus: istorikus, futuristus, filosofus, kurie kartu kuria ir apmąsto ateities scenarijus. Neatsitiktinai ir VDU, kuriame prieš daugiau nei 30 metų buvo įdiegtas Harvardo universitete taikomas artes liberales studijų modelis, studentams šalia specialybinių suteikiamos visapusės žinios – tai jiems padeda būti kūrybiškesniais ir suteikia įgūdžių spręsti iššūkius taikant įvairių disciplinų žinias“, – sako VDU rektorius J.  Augutis.

Pasak rektoriaus, licėjaus ir VDU akademinė partnerystė remiasi pasiteisinusiais ir sėkmingais tarptautiniais akademiniais modeliais. „Pagrindiniai intelektiniai ir emociniai gebėjimai formuojami ankstyvajame amžiuje. Todėl labai džiugu, jog visapusio išsilavinimo galimybę moksleiviams bus galima suteikti ir čia, Lietuvoje, VDU licėjuje „Sokratus“, kur mokymas(is) paremtas disciplinų įvairove, o mokomieji dalykai papildomi komunikavimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, emocinėmis ar sveikos gyvensenos kompetencijomis. Apie tokias mokyklas dažnai pasvajodavome, klausydamiesi patirčių iš Suomijos ar Izraelio. Šiandien tai tapo realybe“, – pasakoja VDU rektorius J. Augutis.

Mokykla pasiruošusi betarpiškai bendradarbiauti rengiant mokytojus, suteikiant būsimiems pedagogams praktinių įgūdžių ir stiprinant įvairias mokytojų profesijos tobulinimo sritis. „Iš akademinės bendruomenės tikimės praktinių švietimo naujovių, pagalbos siekiant mokinių aukščiausių pasiekimų, studentų savanorystės praktikos, perspektyviausių būsimų pedagogų pasirinkimo dirbti licėjuje“, – sako VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius D. Česnavičius.

Pasak D. Česnavičiaus, mokykla orientuosis į bendruomenę, tad klasėse bus mažai moksleivių, pastarieji ugdomi kaip laisvi, atviri, kritiški, išmanūs jauni piliečiai, kurie praktiškai gebės pritaikyti savo žinias. Licėjuje dirba kūrybingi ir iššūkius mėgstantys mokytojai, asmenybės, ugdančios asmenybes, besilaikančios Pedagogų etikos kodekso. „Viena licėjaus vertybių – stiprus akademiškumas, darni bendruomenė, laimingi vaikai. Mokykloje dominuoja kiekvieno vaiko pažangos stebėjimas ir individualių ugdymo planų įgyvendinimas, leidžiantis vaikams augti nuolatos“, – teigia direktorius D. Česnavičius.

VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės teigimu, universiteto ir mokyklos partnerystė atvers ugdymo krypties studentams galimybių pažinti ir išbandyti pedagoginių inovacijų, patobulinti, integruoti ugdymo subtilybių. Vyresnių kursų studentai taps moksleivių mentoriais. O mokytojų mentoriumi tapo ilgametis Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius, daugiau nei penkiasdešimties metų mokytojo patirtį sukaupęs, Miša Jakobas. „Džiaugiamės, jog stiprūs švietimo lyderiai  prisijungė prie komandos ir galės pasidalinti savo patirtimi su pedagogais ir studentais. Tikiu, jog mūsų studentai, būsimi pedagogai, atneš jaunimui drąsių ir kūrybiškų sprendimų, prisidės prie moksleivių akademinių rezultatų gerinimo“, – sako prof. dr. L. Kaminskienė.

Pandemija Brazilijos lietuvei nesutrukdė mokytis savo protėvių kalbos

Prieš metus penkiasdešimt ketverių metų brazilė Sandra Carezzanto de Souza lankėsi Vilniuje. Lietuviškų šaknų turinti brazilė norėjo aplankyti savo prosenelių gimtąją žemę, išvysti Gedimino ir Trakų pilis bei išmokti lietuvių kalbą. Tuomet Sandra dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Vilniuje organizuotuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose. Pasibaigus paskaitoms, moteris tikėjosi grįžti į Lietuvą kitais metais, tačiau pandemija Sandros planams sutrukdė.

San Paulo universitete Sandra studijuoja doktorantūrą, kur rašo disertaciją apie lietuviškus mitus ir legendas. Brazilė nori išmokti lietuvių kalbą tam, kad šiuos kūrinius galėtų skaityti originalo kalba. Doktorantė šypsodama tikina: „Lietuvių kalba yra tokia sudėtinga, jog net per intensyvius kursus nepavyko jos gerai išmokti“. Tad praėjusiais metais Sandra vylėsi atvykti į Vilnių, bet dėl pandemijos planai sugriuvo. Tačiau pandemija pakeitė įprastą gyvenimą, daugybė dalykų persikėlė į skaitmeninį pasaulį ir brazilė apsidžiaugė sužinojusi apie virtualius lietuvių kalbos ir kultūros kursus. Sausio mėnesį Sandra ir dar 124 užsieniečiai iš 30 pasaulio šalių VDU mokysis mūsų šalies kalbos. „Džiaugiuosi, jog kursų metu galėsiu tobulinti savo kalbos žinias, virtualiai aplankyti Lietuvos muziejus ir net bendrauti su bendraminčiais. Būdama gimtoje Brazilijoje, savo namuose, rasiu daug draugų visame pasaulyje, švęsiu lietuvybę. Juk aš turiu penkiasdešimt procentų lietuviško kraujo, tad giliau noriu pažinti protėvių šalį“, – pasakoja S. Carezzanto de Souza.

Noras išmokti senelių kalbą

Šiemet kursuose dalyvauja nemažai lietuviškų šaknų turinčių užsieniečių, kurie mokysis lietuvių kalbos. Pasak kursų organizatorės, VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo Akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovės Vilmos Leonavičienės, lietuvių palikuoniai iš tolimųjų žemynų vis dažniau nori išlaikyti savo protėvių tapatybę. Argentinos, Amerikos lietuviams svarbu išmokti savo senelių ar tėvų kalbą. „Šiemet mūsų kursų šūkis – „Sveiki atvykę į lietuvių kalbos šeimą“. Mat besimokydami lietuvių kalbos kursų metu studentai tampa vieni didele šeima. Šiemet užsieniečiai panoro burtis į literatūros, kino, poezijos, Vilniaus kultūros, Kauno architektūros klubus, kur diskutuos, rengs projektus. Pasibaigus kursams, studentai įgyja lietuvių kalbos ambasadorių vardą. Manau, mokėti kalbą – tai turėti sielą. Mokėti antrą kalbą – turėti dar vieną sielą. Kuo daugiau kalbų, tuo daugiau sielų, tolerancijos, atvirumo, pakantumo, stiprybės. Per kalbas, kultūrą kuriame savo tapatybę“, – sako V. Leonavičienė.

 

Lietuvių kalbos mokosi ir baltarusiai

Kursų atidaryme dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis tikina besižavintis užsieniečiais, kurie pasiryžta mokytis vienos sudėtingiausių kalbų pasaulyje. Virtualiame renginyje Seimo narys trumpai pristatė Lietuvos istoriją, pasidalino savo asmenine patirtimi. „Džiaugiuosi, jog kursuose dalyvauja ir baltarusiai, nes šiuo metu Lietuva yra Baltarusijos laisvės kovos sostinė. Istoriniu momentu svarbu palaikyti kovotojus už laisvę“, – sako Ž. Pavilionis.

Pasak Seimo nario, mokantis kalbos neužtenka gerai mokėti gramatiką, svarbu apsilankyti ir toje šalyje, kurios kalbos mokomasi. Tad politikas užsieniečius pakvietė, kai tik pasibaigs pandemija, atvykti į Vilnių ir Kauną.