• Titulinis
• Visos naujienos

125 užsieniečių iš 30 pasaulio šalių dalyvaus VDU Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursuose

2021 m. sausio 4 d. – vasario 2 d. vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių kalbos ir kultūros kursai nuotoliniu būdu.

VDU Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose planuoja dalyvauti daugiau kaip 125 dalyvių iš daugiau nei 30 pasaulio šalių – „Erasmus+“ programos, Baltistikos centrų studentai, į studijas VDU iš Baltarusijos studijų tęsti atvykę studentai, Švietimo mainų paramos fondui paraiškas teikę studentai ir dėstytojai iš įvairių pasaulio šalių, vedini skirtingiausių ir unikaliausių motyvų, turintys lietuviškų šaknų.

Vasarą VDU pirmą kartą organizavo lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus nuotoliniu būdu. Kursai buvo sėkmingi, dalis studentų nusprendė tęsti lietuvių kalbos mokymą ir žiemos kursuose. „Nuotolinis mokymas – nauja galimybė suvienyti pasaulyje išsibarsčiusius norinčiuosius mokytis lietuvių kalbos ir kultūros. Tai efektyvi ir ekonomiška priemonė gyvenantiems tolimuose kraštuose, galimybė suderinti darbą, atostogas su siūlomu nuotoliniu mokymu, susipažinti su mūsų krašto istorija, kultūra, rasti draugų visame pasaulyje“, – sako kursų organizatorė,

VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė.Šių metų VDU Lietuvių kalbos ir kultūros kursų šūkis – „Sveiki atvykę į lietuvių kalbos šeimą“. Lietuvių kalba vienija užsieniečius visame pasaulyje, studentai tampa lietuvių kalbos ambasadoriais. Kursų metu užsimezga naujos draugystės, įdomūs projektai, veiklos, sukuriamos šeimos. Lietuvių kalbos ir kultūros kursai – daugiau nei tik kalbos mokymas.

VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ sveikinimas

VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ sveikina šv. Kalėdų proga. Šia proga įrašė muzikinę kalėdinę giesmę. 

 

VDU Švietimo akademijos kanclerės sveikinimas

Naujoji VDU Švietimo akademijos kanclerė L. Kaminskienė: „Nebijau priimti sprendimų“

Šių metų lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba patvirtino naują Švietimo akademijos kanclerę prof. Liną Kaminskienę. Iki šių pareigų net dvejus metus profesorė buvo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja .

Pasak naujosios kanclerės prof. Linos Kaminskienės, jai svarbus dialogas, tarimasis su bendruomenės nariais. „Esu demokratiška ir palaikanti vadovė, kuri siekia atskleisti ir maksimaliai įveiklinti žmogaus gebėjimus, įgyvendinti drąsias svajones, vedančias Švietimo akademiją aukštos studijų kokybės ir mokslinių tyrimų keliu. Nebijau priimti sprendimų, kuriuos turi priimti vadovas, ypač motyvuoja, kai atrandame naujas strateginės plėtros kryptis. Esu sveikai užsispyrusi, tad nepasiduodanti ir ištikus krizėms ar sunkumams“, – tvirtina kanclerė.

Švietime – du dešimtmečius

Daugiau nei du dešimtmečius L. Kaminskienė dirba švietime. Baigusi anglų filologijos magistrantūros studijas VDU, susipažino su šviesios atminties prof. Rimantu Laužacku. „Su profesoriaus ir jo Profesinio rengimo studijų centro komanda prasidėjo mano kelias švietime. Pirmaisiais savo darbo metais didžiausią dėmesį skyriau profesinio mokymo sistemai, neformaliojo, savivaldaus ir savarankiško mokymosi, pedagogų kompetencijų tyrimams. Džiaugiausi savo naujais tyrinėjimais, tad 2014 metais pradėjau dirbti Edukologijos katedros vedėja. Naujos pareigybės leido plačiau susipažinti su visapusišku mokytojų rengimu“, – sako prof. dr. L. Kaminskienė.

Studentai – labiausiai vertinami mokyklos vadovų

Profesorė džiaugiasi brandžiais ir atsakingais akademijos studentais – būsimais mokytojais. Pastarieji jau studijų metais atlieka pedagogines praktikas, savanoriauja ar net dirba įvairiose mokymosi įstaigose tiek Lietuvoje, tiek svetur. Dalis studentų atlieka pedagogines praktikas Europos, Australijos, Amerikos mokyklose. Beje, tarptautinė patirtis taps vienu kertinių prioritetų ugdymo krypties studijose. „Nuo 2021 m. visiems įstojusiems pirmakursiams ir būsimiems studentams numatoma bent viena praktika užsienio šalies mokykloje. Sieksime, kad būsimi mokytojai į Lietuvos mokyklas atneštų geriausias pasaulio ugdymo ir švietimo patirtis. Džiaugiamės, jog pagal aukštųjų mokyklų reitingus Lietuvoje mūsų ugdymo krypties studentai – labiausiai vertinami darbdavių – mokyklos vadovų. Tai tikrai motyvuoja eiti toliau“, – pasakoja VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. L. Kaminskienė.

Studijų programos kartu su Vokietijos ir Izraelio mokslininkais

Prie VDU Švietimo akademijos kanclerės komandos prisijungė pavaduotojai doc. dr. Ilona Tandzegolskienė ir prof. dr. Algirdas Raslanas. Doc. dr. Ilona Tandzegolskienė kuruos ugdymo krypties studijų programas, jų turinį, bendradarbiaus su programų vadovais, dėstytojais. Ši veikla siejama su naujų studijų programų parengimu. „Šiandien svarbu ir pedagogų kvalifikaciją stiprinantys dalykų moduliai, kurių įvairovė sudaro galimybę pedagogams studijuoti ir įgyti antro dalyko kvalifikaciją. Žinoma, studentų norime pritraukti ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio“, – sako doc. dr. I. Tandzegolskienė.

Pasak Ilonos, imtis naujų pareigų ją vedė noras stiprinti ugdymo krypties studijų programas, pasitelkiant savo ir kolegų žinias bei patirtį. Žinoma, karantinas, susitikimai virtualioje aplinkoje pakeitė darbą universitete. Edukologės tikinimu, tai yra vienas didžiausių iššūkių pradedant naujus darbus. „Šiandien stengiuosi atrasti tinkamus komunikacijos modelius, kurie leistų produktyviai ir naudingai dirbti drauge su bendruomenės nariais. Bandome bendrauti su studentais, kurti naujas bendravimo formas, viena iš naujų iniciatyvų – „Akademiniai pusryčiai“. Pastarųjų metu bus atsakyta į studentams rūpimus klausimus apie studijų procesą“, – tvirtina I. Tandzegolskienė.

 

VDU Švietimo akademija nuo pat pradžių akcentavo, kad būsimiems mokytojams turi būti suteikiamas išsilavinimas, atitinkantis šiuolaikinius mokytojų ir mokinių poreikius. Todėl mokytojų rengimo modelį drauge rengė Lietuvos, JAV, Suomijos, Estijos, Austrijos, Šveicarijos ir kitų šalių ekspertai. Tad ir naujoji komanda planuoja naujas studijų programas su Izraelio bei Vokietijos mokslininkais. Taip pat kanclerio pavaduotojos Ilonos Tandzegolskienės teigimu, ateityje būtų galima kalbėti apie naujų programų parengimą, skirtą studentams, atvykstantiems iš užsienio. Jau dabar yra studentų užsieniečių, kurie studijuoja ugdymo krypties studijų programose ir žada dirbti mokytojais tiek mūsų šalyje, tiek svetur.

Akademijoje Vilniuje stiprinamas tautinių mažumų švietimas

Prieš porą metų po integracijos duris atvėrusi VDU Švietimo akademija, didžiausias pedagogikos centras Lietuvoje, rengia mokytojus visiems švietimo lygmenims. Akademija veikia Kaune ir Vilniuje. Akademijos studijų, mokslo infrastruktūros, administracijos, partnerysčių su išorinėmis institucijomis klausimus kuruos  kanclerio pavaduotojas prof. dr. Algirdas Raslanas. Profesorius ketina stiprinti materialinę bazę, atnaujinti auditorijų įrengimą, įveiklinti esamas ir naujas mokslo laboratorijas. Keletą metų Vilniuje veikia Švietimo akademijos vaikų darželis „Mažųjų akademija“ – patyriminė bazė ugdymo krypties studijų studentams, kur pastarieji atlieka pedagogines praktikas, mokslinius tyrimus, dalis studentų lieka dirbti ilgiau.

Pasak profesoriaus, Švietimo akademijoje Vilniuje viena aktyvių veiklų – tautinių mažumų švietimas. „Vilniuje sėkmingai veikia Lenkų kalbos ir kultūros centras. Kitais metais startuos ir Tautinių mažumų švietimo centras, kuris bendradarbiaus su tautinėmis bendrijomis, tautinių mažumų mokyklomis, atliks edukologinius tyrimus. Plečiantis pedagoginių studijų programų skalei, nutarta Vilniuje steigti gabių ir perspektyvių mokinių mokymo grupes, kurios gali peraugti į stiprų inovatyvių ugdymo metodų kupiną ugdymo centrą. Jis gali veikti jau sėkmingai Kaune veikiančiu Tarptautinio Lietuvos-Izraelio gabių vaikų ugdymo centro „Gifted“ pagrindu“, – pasakoja prof. dr. A. Raslanas.

VDU Švietimo akademija – daugiau nei devyniolika metų buria užsieniečius, besimokančius lietuvių kalbos, ir lituanistinių mokyklų mokytojus. Ateityje ši veikla irgi bus tęsiama ir plečiama.

Kanclerio pavaduotojo A. Raslano tikinimu, pastaraisiais metais džiugina studentų apsisprendimas rinktis mokytojo profesiją. Tiek Kaune, tiek Vilniuje Švietimo akademija leidžia abiturientams rinktis sau patrauklų miestą.

 

In Memoriam. Buvęs dėstytojas, metereologas Juozapas Tomkus

Su giliu liūdesiu pranešame, jog 2020 m. gruodžio 17 d.  mirė geografas, metereologas, dėstytojas doc. Juozapas Tomkus.

VDU Švietimo akademijos dėstytojai diskutavo apie literatūrinį ugdymą mokykloje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gruodžio 14 d. visų Lietuvos universitetų literatūros dėstytojus, mokslininkus pakvietė į nuotolinę akademinę diskusiją „Literatūrinis ugdymas mokykloje: kokie kūriniai ugdys mūsų vaikų kultūrinį sąmoningumą?“.
Renginio tikslas buvo apžvelgti 2008 m., 2011 m., 2016 m.  lietuvių kalbos ir literatūros programų literatūros dalis, jų raidą, aptarti  2020 m. lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos projekto literatūros dalį ir pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai mokslininkų argumentus bei rekomendacinę išvadą dėl 2020 m. lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos projekto literatūros dalies ir dėl tolesnės
literatūrinio ugdymo mokykloje perspektyvos.

Diskusiją moderavo VDU Švietimo akademijos docentė dr. Žydronė Kolevinskienė.

Taip pat diskusijoje dalyvavo VDU Švietimo akademijos profesoriai: dr. Gitana Vanagaitė ir dr. Dainius Vaitiekūnas.

Diskusijos vaizdo įrašas.

In memoriam. Teatralogė, literatūrologė, prof. Irena Veisaitė

Su giliu liūdesiu pranešame, jog mirė teatrologė, literatūrologė, profesorė, Lietuvos nacionalinės ir kultūros premijos laureatė Irena Veisaitė.

1953–1997 m. Irena Veisaitė buvo Vilniaus pedagoginio instituto (dab. VDU Švietimo akademijos) docentė, dėstė Vakarų Europos ir vokiečių literatūros istoriją. Tuometinio Lietuvos edukologijos universiteto Garbės daktarė. Profesorė paskelbė per 200 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, yra uždrausto užsienio literatūros vadovėlio bendraautorė ir kelių knygų sudarytoja. Taip pat yra mokyklinių vadovėlių bendraautorė, keliolikos knygų sudarytoja.

Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus“ profesorė prisiminė darbą universitete. „Dirbau su jaunais žmonėmis ir „augau“ kartu su jais, išgryninau savo vertybes. Kai man studentai įteikė medalį – tokį kartoninį paveikslėlį – už laisvės dvasią „skęstančiame Titanike“, buvau labai laiminga.  Vertinu ir myliu savo studentus, su daugeliu jų likome draugai“, – sakė prof. I. Veisaitė.

Būdama viena iš nedaugelio Lietuvos žydų, išgyvenusių holokaustą, I. Veisaitė visuomet pasisakydavo už santaiką, stengėsi puoselėti lietuvių ir žydų dialogą. I. Veisaitė buvo įvertinta daugybe apdovanojimų: Ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu; Sugiharos fondo – „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimu – Metų Tolerancijos žmogus; Barboros Radvilaitės medaliu už nuopelnus kultūrai ir švietimui; Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklu. Gėtės institutas apdovanojo Gėtės medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka.

Taip pat įvertinta LR Vyriausybės kultūros ir meno premija; Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Lenkijos Respublikoje, Seinuose įsikūręs Tautų, kultūrų ir menų „Paribio“ fondas skyrė „Paribio Žmogaus“ („Człowiek Pogranicza“) titulą. Yra gavusi Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių (Großes Bundesverdienstkreuz).

 

VDU bendruomenės vardu reiškiame užuojautą prof. I. Veisaitės artimiesiems.

Tarptautinėje konferencijoje mokslininkai diskutuos apie švietimo pagalbos specialistų poreikį

Akivaizdu, pandemija turės įtakos lietuvių ekonominiam, socialiniam, kultūriniam gyvenimui. 2019 metais kas penktas žmogus Lietuvoje gyveno žemiau skurdo ribos. Deja, pandemija dar pakoreguos šiuos skaičius, o neigiamus padarinius pajus keli šimtai tūkstančių moksleivių. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto vadovės prof. dr. Giedrės Kvieskienės tikinimu, dar labiau išaugs švietimo pagalbos specialistų poreikis.

„Deja, statistika, jog daugiau nei pusė milijono gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, nedžiugina. Karantino laikotarpiu skurdo ir socialinės atskirties problemos yra dar aktualesnės ir būtina ieškoti sprendimų“, – sako prof. dr. G. Kvieskienė.

Mokslininkės tikinimu, pandemijos metu privalu nepamiršti moksleivių ir dar efektyviau užtikrinti vaiko ir šeimos gerovę. Daugėjant socialiai ir emociškai apleistų, specialiųjų poreikių bei sudėtingas situacijas išgyvenančių vaikų skaičiui, socialinio pedagogo vaidmuo darosi vis didesnis. Deja, VDU atliktas mokslininkų tyrimas parodė, jog 2019 metais trūko 504 pedagoginės pagalbos specialistų. Po ketverių metų jų Lietuvos mokyklose reikės dar mažiausiai 726.

Šiandien būtina garsiai kalbėti apie švietimo pagalbos specialistų vaidmenį mokymosi įstaigose ir jų įtaką visuomenei. Tam pritaria Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos direktorė dr. Auksė Petruškevičiūtė. „Jeigu matome, kad kokiai nors Lietuvos kaimo ar miesto mokyklai kažko reikia ar kur nors vaikai patiria ugdymo bei psichologinių problemų, tiesiog imkimės jas spręsti. Imkimės darbų, kurie neatidėliotini. Turime kalbėtis ir ieškoti sprendimų čia ir dabar“, – sako dr. A. Petruškevičiūtė.

Tad VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas kviečia Lietuvos ir užsienio mokslininkus dalintis efektyviausiomis įtraukiojo ugdymo patirtimis. Gruodžio 21–22 d. organizuojama tarptautinė konferencija „Įtraukusis ugdymas vaiko sėkmei“, skirta paminėti socialinės pedagogikos programos įkūrimo 30-metį.

Tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitys beveik 60 pranešėjų iš Estijos, Italijos, Ispanijos, Rumunijos, Turkijos, Suomijos ir kitų užsienio šalių universitetų. Vienas pagrindinių konferencijos pranešimų – Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos gerosios patirties pasidalinimas, dalyvaujant Europos Sąjungos COST tarptautiniame tyrimu tinkle „Žaidimai vaikams su negalia“.

 „Šiuo sudėtingu laikotarpiu kartu su geriausiais savo srities profesionalais ieškome alternatyvių įtraukiojo švietimo metodikų ir siekiame dalintis šiomis gerosiomis praktikomis savo šalyje ir už jos ribų“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius akademikas Juozas Augutis.

Konferencijoje bus pristatytos sėkmingos Lietuvos bei užsienio šalių įtraukiojo švietimo patirtys, o renginys kvies mokslininkus ir praktikus interaktyvioms diskusijoms.

Registracija į konferenciją: https://bit.ly/2VXEXkZ

Konferencijos programa.

Tautinių mažumų švietimo komisijoje – VDU Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro mokslininkės

Gruodžio 8 d.  patvirtinta nauja Tautinių mažumų švietimo komisija. Į naują komisiją konkurso būdu išrinkti mokytojai, dirbantys mokyklose tautinės mažumos kalba, mokyklų vadovai, mokslininkai, savivaldybių švietimo padalinių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Tautinių mažumų bendrijų tarybos atstovai.

Konkursui buvo pateiktos 36 paraiškos, ministerijos komisija išrinko 23 narius. Kandidatus galėjo siūlyti organizacijos, jie galėjo siūlytis ir patys. Kandidatams keltas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, jie turėjo būti tautinių mažumų formalaus ar neformalaus švietimo bendruomenės nariai, mokslininkai, taip pat darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip dviejų metų patirtį tautinių mažumų švietimo srityje, tautinių mažumų jaunimo organizacijų, savivaldybių atstovai. Komisijos nariai savo pareigas atliks visuomeniniais pagrindais.

Tarp komisijos narių – dvi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centroi docentės: Irena Masoit ir Henrika Sokolovska.

Tautinių mažumų švietimo komisija yra kolegiali ministerijos patariamoji institucija. Pagrindinis jos darbas – teikti pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo ir atlikti prieš metus Varšuvoje pasirašytos deklaracijos dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo įgyvendinimo plano stebėseną.

VDU šimtukininkai – ateitį sprendžiame savo valios pastangomis

Šiemet tiek vidurinio, tiek aukštojo mokslo proceso organizavimą pakoregavusi koronaviruso pandemija nesutrukdė aukščiausių rezultatų siekiantiems moksleiviams įstoti į savo svajonių specialybę. Savo akademinį kelią susieti su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) pasirinkę bent po kelis aukščiausius įvertinimus iš brandos egzaminų gavę studentai įsitikinę, jog įdėtos pastangos mokantis savarankiškai nuotoliniu būdu nenuėjo veltui.

Nors rugsėjį prasidėję nauji mokslo metai leido studentams trumpam sugrįžti į auditorijas ir mokytis išlaikant gyvą kontaktą, ne visi pirmakursiai spėjo pasinaudoti šią galimybe. Dauguma jų studijas, kaip ir paskutiniaisiais mėnesiais mokykloje pavasarį, yra priversti tęsti mokydamiesi nuotoliniu būdu. Tai išlieka nemenku iššūkiu tiek dėstytojams, tiek ir patiems studentams. „Reiškiu didžiulę pagarbą dėstytojams, kurie iš paskutiniųjų stengiasi kaip įmanoma geriau dėstyti dalyką ir perteikti kuo daugiau žinių mums“, – teigia psichologijos pirmakursis Laurynas Nacevičius.

Ką daryti gavus kelis šimtukus?

Kalbintų pirmakursių, iš valstybinių brandos egzaminų gavusių bent po du šimto balų įvertinimus, studijų krypčių pasirinkimą, kaip atskleidžia jie patys, lėmė įvairūs aspektai. Vieniems tai buvo iš anksto žinomas kelias, kuria profesine kryptimi jie ketina žengti, kiti tikina ilgai svarstę, kokias studijas pasirinkti.

Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijas pasirinkusi Eimantė Jodenytė tikina – būti mokytoja svajojusi nuo vaikystės. „Galimybė mokyti vaikus mokytis, ugdyti juos kaip asmenybes ir padėti jiems formuoti savo pasaulėžiūrą  mane visuomet žavėjo – savanoriaudavau vaikų vasaros stovyklose, jaunesniems mokiniams vesdavau pamokas mokytojų dienos proga, tad visos šios patirtys leido suprasti, ką reiškia darbas su vaikais.  Nuo pat pradinės mokyklos mane supo puikūs mokytojų pavyzdžiai, kurie tik dar labiau paskatino pasirinkti šią profesiją,“ – tikina E. Jodenytė. Studijuoti VDU merginą paskatino galimybė įgyti ne vieno, o kelių dalykų pedagoginę kvalifikaciją ir rinktis iš daugybės užsienio kalbų. „Tai ne tik suteikia didesnes darbo galimybes, bet ir platesnį išsilavinimą, pasaulėžiūrą, ko tikrai reikia šiuolaikiniam mokytojui“, – įsitikinusi būsima pedagogė.

E. Jodenytei pritaria ir Rytų Azijos šalių kultūrą ir kalbas VDU studijuojanti Viktorija Dudinska, kuri akcentuoja universiteto teikiamą plačios aprėpties išsilavinimą.. „Pasirinkau būtent Vytauto Didžiojo universitetą, nes nė vienas kitas Lietuvos universitetas nesiūlė tokių studijų bei galimybių,“ – pabrėžia V. Dudinska, šimtukus gavusi iš anglų ir rusų kalbų.

Karina Korsakova šimtukus gavo taip pat iš anglų ir rusų kalbų, tačiau pasirinko studijuoti istoriją. Mergina atvirauja – ilgą laiką svarsčiusi, kokios srities studijos jai būtų patraukliausios. „Besimokydama 11 klasėje pradėjau daugiau domėtis istorija, skaityti įvairius šaltinius ir pamažu suvokiau, jog norėdama suprasti kaip susiformavo šiandieninis pasaulis, kultūra, ar kaip išvengti praeities klaidų, turiu atsigręžti į praeitį,“ – sako pašnekovė. Studijų pasirinkimą VDU lėmė ir dalyvavimas iki tol universitete organizuojamuose įvairiuose konkursuose. „Jau tuomet man patiko šio universiteto aplinka, siūlomos galimybės bei sutikti dėstytojai,“ – prisipažįsta K. Korsakova.

Į psichologijos mokslus besigilinantis pirmakursis Laurynas Nacevičius tikina būsimą studijų kryptį žinojęs iš anksto. „Jau gimnazijoje pradėjau domėtis žmonėmis ir jų elgsena, tad nusprendžiau, kad man būtų įdomu juos analizuoti. Tam studijavimo sąlygos VDU pasirodė palankiausios ir patogiausios,“ – sako L. Nacevičius, kuris šimtukus gavo iš anglų ir vokiečių kalbos.

Svarbiausia – mokytis tikslingai

Skirtingose studijų kryptyse besimokantys VDU studentai neslepia, jog iš brandos egzaminų gauti bent po du šimto balų įvertinimus – nesitikėję. Dalis jų linkę tokius aukštus rezultatus sieti su intensyviu ruošimusi egzaminams, gebėjimu mokytis tikslingai ir vertinti mokslą

Pradinio ugdymo pedagogiką ir ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą studijuojanti E. Jodenytė samprotauja, jog sulaukti aukšto įvertinimo iš egzaminų buvo ir tyli siekiamybė, ir sėkmė. „Nekėliau sau tokių aukštų reikalavimų ir nesitaikiau į pati aukščiausią įvertinimą, tačiau tai buvo visų dvylikos metų darbo rezultatas, prie kurio ypač prisidėjo intensyvus ruošimasis lietuvių kalbos egzaminui paskutiniaisiais mėnesiais. Vis dėlto, aukščiausi įvertinimai niekada nebuvo mano siekiamybė, visada žinojau, kad svarbiausia įdėti visas pastangas ir padaryti tai, ką galiu, o rezultatai, kokie jie bebūtų, tik atspindi tavo pasiruošimą,“ – samprotauja E. Jodenytė, šimtukus gavusi iš lietuvių ir anglų kalbos.

Istorijos pirmakursė K. Korsakova tvirtina – visuomet labai vertinusi mokslus, nuolatos siekusi įgyti papildomų žinių, dalyvaudavusi įvairiuose konkursuose. „Tokiu būdu išmokdavau daug naujų dalykų, laiką praleisdavau turiningai. Egzaminų sesijai ruošiausi intensyviai, nemažai padėjo ir papildomai įgytos žinios, tad tikėjausi gerų rezultatų, tačiau du „šimtukai“ vis vien atrodė kaip atsitiktinumas“, – prisipažįsta K. Korsakova.

Vis dėl to, ne visi kalbinti studentai aukštus egzaminų įvertinimus yra linkę vertinti teigiamai. Rytų Azijos šalių kultūrą ir kalbas studijuojanti V. Dudinska iš egzaminų gautus aukščiausius balus apibūdina kaip nepakankamą rezultatą. „Tai tikslas, kurio link judėjau nuo pat gimnazinių klasių pradžios. Tiesą sakant, nesu patenkinta savo rezultatais. Taip, du šimtukai yra gerai, bet tai tik dviejų iš penkių laikytų egzaminų rezultatai“, – nusivylimo neslepia mergina.

Savo ruožtu psichologijos pirmakursis L. Nacevičius tikina, jog gerus egzaminų rezultatus lėmė gabumai ir gebėjimais mokytis tikslingai. „Buvo įdėta ir nemažai darbo, bet galiausiai prie gero rezultato prisidėjo ir sėkmė, kuri dažnai suvaidiną lemiamą faktorių“, – įsitikinęs vaikinas.

Didžiausias iššūkis – nuotolinis mokymasis

Bene svarbiausias pokytis, pastaraisiais metais į švietimo procesą įnešęs daugiausia neaiškumo – nuotolinis mokymasis. Kalbinti pirmakursiai prisipažįsta – prisitaikyti prie pakitusios kasdienybės buvo nemenkas iššūkis, neabejotinai turėjęs įtakos brandos egzaminų rezultatams.

Studentės E. Jodenytės įsitikinimu, gyvas kontaktas ir konsultacijos klasėje buvo daug produktyvesnės ir naudingesnės, tačiau nuotolinis mokymas leido labiau planuoti savo laiką ir daugiau dirbti savarankiškai. „Turėjome daugiau konsultacijų su mokytojais, nei jų būtų buvę ruošiantis egzaminams įprastomis sąlygomis. Pavyzdžiui, paskutinę savaitę prieš istorijos egzaminą mokytoja kiekvieną vakarą organizuodavo nuotolines pamokas, per kurias kartodavome medžiagą egzaminui. Tai buvo labai naudinga. Vis dėlto, nuotolinių pamokų kokybė tikrai neatitiko klasėje vykstančių pamokų kokybės ir jų produktyvumo, o tai tikrai turėjo įtakos egzaminų rezultatams“, – savo pastebėjimais dalijasi mergina. Tačiau čia pat pabrėžia ir kitų įstaigų įsitraukimą į mokymosi proceso gerinimą. „Turėjome nemokamą prieigą prie mokymuisi skirtų interneto svetainių, universitetai suskubo padėti dvyliktokams pasiruošti egzaminams: pati dalyvavau VDU organizuojamose paskaitose, kurios padėjo ruošiantis lietuvių kalbos egzaminui – be karantino tikrai nebūtume turėję tokių galimybių“, – džiaugiasi E. Jodenytė.

Tuo metu istoriją studijuojanti K. Korsakova nuotolinį mokymąsi išskiria kaip turėjusį daug teigiamos įtakos egzaminų rezultatams. „Atsirado daugiau laisvo laiko, kurį buvo galima skirti mokslams, pamokos vyko daug sklandžiau, mokytojai visuomet buvo pasiryžę paaukoti didelę dalį savo laisvo laiko papildomoms konsultacijoms ir padėti su iškilusiais neaiškumais. Nusikėlusi egzaminų sesija suteikė dar daugiau papildomo laiko pasiruošti“, – nuotolinio mokymosi privalumus vardija mergina.

Į Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbų studijas besigilinanti V. Dudinska teigia negalinti savo nuotolinio mokymosi patirties pavadinti absoliučiai gera ar bloga. „Buvo pozityvių aspektų, kaip, pavyzdžiui, daugiau laiko savarankiškam pasiruošimui, kas pagelbėjo laikant anglų kalbos bei dailės egzaminus, bet buvo ir negatyvių, nes tokia laisvė leido vengti pasiruošimo mano nemėgstamų dalykų egzaminams, pavyzdžiui, matematikos“, – tikina V. Dudinska.

Kiek skeptiškai nuotolinio mokymosi atžvilgiu nusiteikęs psichologiją studijuojantis L. Nacevičius. Vaikinas pasakoja,  jog toks mokymosi būdas jam turėjo daugiau neigiamos įtakos. „Nepaisant, jog nereikia gaišti laiko kelionei į mokyklą ir mažiau teršti gamtą automobilio išmetamomis dujomis, nematau jokios naudos iš tokio mokymosi. Mokykla yra tam pritaikyta aplinka, o namuose daugybė pašalinių dirgiklių, kurie nukreipia dėmesį. Tačiau kiekvienas esame pats savo likimo kalvis ir patys, savo valios pastangomis, nusprendžiame, kiek laiko ir pastangų įdėsime siekdami mus tenkinančių rezultatų“, – prisipažįsta L. Nacevičius.

Ateities perspektyvos – plėsti akiratį ir tobulėti

Pirmuosius žingsnius akademiniame gyvenime žengiantys studentai apie ateitį kol kas linkę kalbėti nedrąsiai. Dauguma jų  prisipažįsta dar nesuspėję išbandyti visų universiteto teikiamų galimybių ar geriau pažinti savo bendramokslių. Tačiau nepaisant kiek neįprastai prasidėjusių naujų mokslo metų pasaulyje tebevyraujant viruso sukeltai pandemijai VDU studentai tikina sieksią per ateinančius ketverius studijų metus visokeriopai plėsti akiratį ir tapti geriausiais savo srities žinovais.

„Kol kas neturiu konkrečių planų ateičiai, svarbiausia, kad galėčiau dirbti darbą pagal savo profesiją, ten parodyti visas sukauptas žinias ir tobulėti. Ateityje galbūt norėčiau magistro studijas tęsti užsienyje ir labiau gilintis į pati ugdymą ar vaikų psichologiją“, – teigia pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijas pasirinkusi E. Jodenytė.

Istoriją studijuojanti K. Korsakova galvoja ir apie galimybę mokytis magistrantūroje, tačiau per ateinančius ketverius studijų metus norėtų sužinoti, kokias galimybes turi būsimi istorikai. „Sieksiu įgyti žinių, kurios labiau praplėstų mano akiratį“, – teigia mergina.

Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbų studijų pirmakursė V. Dudinska neslepia, jog ateityje norėtų iš arčiau pažinti šio regiono kultūrą. „Labai tikiuosi, kad pavyks išvykti mainams ir įgyti patirties gyvai bendraujant su Rytų Azijos gyventojais. Baigusi šias bakalauro studijas planuoju įgyti dar vieną bakalaurą menuose, bet konkretaus plano neturiu ir viskas gali pasikeisti“, – svarsto V. Dudinska.

Žmonių elgsenos ypatumais besidomintis psichologijos studentas L. Nacevičius teigia studijų metu stengsiantis pažinti žmogų, kaip įmanoma giliau. „Noriu pažinti save ir pasaulį, kad galėčiau jį suprasti kaip įmanoma pilniau. Stengsiuosi plačiai paimti viską, ką tik universitetas gali pasiūlyti: nuo Minded programos iki meno kolektyvų. Nežinau savo tikslaus profesinio kelio, tačiau žinau, kad pabaigęs bakalaurą tikrai planuoju studijuoti magistrantūroje“, – ateities planais dalinasi L. Nacevičius.

• Aktuali informacija absolventams
• Apie mus
• Bakalauro studijos
• Doktorantūra
• Doktorantūros dokumentai
• ES Projektai
• Gretutinės studijos studentams
• Kontaktai
• Mokslas
• Mokslininkams ir tarptautinė praktika
• Mokytojams ir tėvams
• Padaliniai
• Priėmimas į bakalauro programas
• Priėmimas į edukologijos krypties doktorantūros studijas
• Priėmimas į magistrantūros studijas
• Priėmimas į studijas VDU ŠA
• Profesinių studija pedagogika
• Renginiai moksleiviams
• Sporto ir fizinio ugdymo katedra
• Stipendijos
• Stojantiesiems ir moksleiviams
• Studentams ir absolventams
• Studentų aplinka
• Studijų sąlygos ir aplinka
• Susipažinkite su studentais
• Svetainės žemėlapis
• VDU ŠA tavo mokykloje
• Visi ivykiai
• Visos naujienos
• Vydūno Jaunimo fondo stipendija