Paskelbtas edukologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas

2021 m. balandžio 2 d. skelbiamas konkursas edukologijos mokslo krypties (007 S) disertacijų tematikoms šiose mokslinių tyrimų kryptyse:

– Suaugusiųjų mokymasis;
– Švietimo vadyba ir politika;
– Profesinis rengimas;
– Technologijomis grįstas mokymas(-is);
– Socialinė pedagogika;
– Pedagogikos istorija;
– Fizinis lavinimas, judesių mokymas, sportas;
– Pedagogika ir didaktika;
– Švietimo kultūra;
– Mokytojų rengimas;
– Švietimo kokybė;
– Karjeros projektavimas;
– Šeimotyra.

Disertacijų tematikos gali būti formuluojamos plačiau ir iš vienos tematikos gali būti rengiamos kelios disertacijos.
Disertacijų tematikas gali siūlyti mokslininkai arba mokslinių tyrimų grupės.
Disertacijų tematikų konkursui pateikiamas Disertacijos tematikos pristatymas.
Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo balandžio 2 d. iki gegužės 3 d.

Daugiau informacijos.

Tematikos pildymo informacija.

Kviečiame užsieniečius dalyvauti lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose

Liepos 17 dieną prasidėsiantys lietuvių kalbos ir kultūros kursai tęsia savo misiją – suvienyti lietuvių kalbą mylinčius žmones. Į kursus noriai registruojasi aktyvūs užsienio lietuvių bendruomenės dalyviai, savo šaknų dar beieškantys ir beatrandantys žmonės, taip pat ir užsieniečiai, norintys sužinoti apie turtingą ir įdomią Lietuvos istoriją, o galbūt… susikalbėti su iš Lietuvos kilusia antrąja puse.

Lietuvių kalbos ir kultūros kursai – atspirties taškas asmeniniame gyvenime bei virtualus langas į tarptautines galimybes – dalyviai neretai tampa lietuvių kalbos ambasadoriais savo šalyse, užmezga naudingas pažintis, dalyvauja pasauliniuose projektuose, sukuria šeimas.

Kursai Vytauto Didžiojo universitete (VDU) organizuojami jau daugiau kaip 20 metų – Vilniuje ir Kaune – o dabar ir Jūsų namuose ar kur bebūtumėte – nuotoliniu būdu (svarbu tik geras interneto ryšys ir pageidautina – remonto nedarantys kaimynai). Pandeminei situacijai privertus išplėsti nuotolinio mokymosi galimybes, pernai vasarą studentai prie kursų prisijungė iš daugiau kaip 30 skirtingiausių pasaulio šalių. Rengdami kursų programą, taip pat atsižvelgiame ir į skirtingas laiko juostas – paskaitas studentai sėkmingai derina su studijomis ir darbu.

Šią vasarą kursai nuotoliniu būdu organizuojami jau trečią kartą. Laukiame tiek naujų, tiek jau pažįstamų dalyvių. Norime, kad nuotoliniai kursai prilygtų kontaktiniams, todėl organizuojame virtualius apsilankymus Lietuvos muziejuose, Operos ir baleto teatre, rengiame protmūšius, kartu dainuojame lietuviškas dainas, mokomės gaminti šaltibarščius, užsieniečių žaismingai vadinamus „pink soup“, dalyvaujame istorijos, filosofijos paskaitose.

Visuomet pasidomime, kas gi atvedė studentus į mūsų kursus, ir priežasčių išgirstame įvairiausių: lietuvių kalbos svarbą integruojantis į vietos darbo rinką, studijų galimybes, Erasmus+ mainus, Baltistikos centrų mokslo programas, Lietuvoje gyvenančius šeimos narius bei partnerius.

„Lietuvoje gyvenu jau metus, – savo patirtimi dalijasi Verslo logistiką (VDU) studijuojantis meksikietis Antonio. Taigi dalyvavau abiejuose – vasaros ir žiemos – kursuose. Kursų intensyvumas, dėstytojų kūrybiškumas bei galimybė vartoti lietuvių kalbą kiekvieną dieną pranoko lūkesčius. Nekantrauju kuo greičiau išmėginti savo lietuvių kalbos žinias darbo aplinkoje.“

Ne ką mažiau studentus žavi ir kiek neįprasta lietuvių kultūra, apipinta legendomis ir tradicijomis, dėstytojų sukurta jauki mokymosi aplinka, skirtingose laiko juostose ir žemynuose patogus paskaitų laikas, galimybė mokytis pagal turimus kalbinius gebėjimus bei sociokultūrinį kontekstą suskirstytose nedidelėse grupėse.

„Į atmintį įstrigo viena pamoka, kai kalbėjome apie savo augintinius, – su šypsena kursus prisimena Erasmus+ studentas Elias. – Nemeluosiu, lietuvių kalba tikrai nėra viena lengviausių: linksniai, kirčiai, tam tikrų garsų tarimas… Tačiau tai nesutrukdė mūsų dešimties žmonių grupei diskutuoti, dalintis smagiomis istorijomis, užduoti klausimus.“ Austras pamini, kad sulaukęs pasiūlymo dalyvauti tarptautiniame projekte Lietuvoje nesudvejojo ir ėmė ieškoti lietuvių kalbos kursų: „Kalba – puikus būdas pažinti kultūrą.“

Pernai kursuose dalyvavo daugiau kaip 125 studentai iš skirtingų pasaulio kraštų. Šiemet tikimasi dar didesnio dalyvių skaičiaus, tad nepraleiskite progos ir užsiregistruokite į kursus jau dabar. Šiemet kursai vyks tiesioginiu kontaktu ir nuotoliniu būdu.

Visi, norintys pateikti paraiškas stipendijoms, kviečiami registruotis į kursus iki balandžio 11 dienos. Kitiems kursų dalyviams paraiškos forma atvira iki birželio 11 d.

Registracijos formą bei daugiau informacijos apie kursus galite rasti čia:

http://balticsummeruniversity.com/

Kviečiame prisidėti prie VDU iniciatyvų, skiriant 1,2 proc. GPM

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) stengiasi pateisinti socialiai atsakingo universiteto vardą, todėl ir toliau visą per 2021 m. surinktą 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą skirs tikslingai 2020 m. VDU inicijuotiems ir įsteigtiems fondams: paramai studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos ir paramai Baltarusijos studentams, nukentėjusiems nuo represijų, kurie solidarizavo VDU bendruomenę ir prisidėjo prie universiteto socialinės misijos įgyvendinimo, jo demokratinių vertybių sklaidos.

Universiteto įsteigti paramos fondai finansuojami iš ankstesniais metais surinktų 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio išteklių (2020 m. surinkta 3 765 eurų suma) jas papildant VDU (per 87 000 Eur) ir prie fondo veiklų norinčių prisidėti organizacijų lėšomis ar parama paslaugomis.

Paramos fondas studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos

Šis fondas buvo įkurtas praėjusių metų pavasarį ir aktyviai veikia iki šiandien. Fondas siekia padėti universiteto studentams ir jų šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais dėl karantino. Studentams, gaunantiems paramą iš šio fondo, gali būti taikomos mokesčio už studijas arba mokesčio už apgyvendinimą universiteto bendrabutyje lengvatos, iš dalies kompensuojamos patirtos išlaidos už suteiktas paslaugas bei skiriamos vienkartinės stipendijos.

Per praėjusius metus bei šiuos mokslo metus fondas paramą skyrė 31 studentui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos. Taip pat 1430 studentų gavo bendrabučio lengvatą. Nuo fondo įkūrimo pradžios, universitetas paramai iš viso skyrė 63 745 eurus. Daugiau informacijos apie fondo veiklą.

VDU paramos Baltarusijos studentams fondas

Paramos fondas Baltarusijos studentams buvo įkurtas praėjusių metų rudenį, o jo veikla skirta palaikyti studentus, kurie dėl pilietinių ir (ar) politinių priežasčių buvo pašalinti iš Baltarusijoje veikiančių aukštųjų mokyklų, persekiojami ir negalėjo tęsti studijų arba jas nutraukė. VDU, bendradarbiaudamas su kitomis įmonėmis ir organizacijomis, įsipareigojo padengti 50-ies studentų iš Baltarusijos mokestį už studijas, sudaryti galimybę studijuoti anglų kalba nuotoliniu būdu, o į Lietuvą atvykusiems studentams suteikti apgyvendinimą bendrabutyje.

Šiuo metu šio paramos fondo siūlomomis galimybėmis pasinaudojo ir universitete studijuoja 17 baltarusių studentų. Per praėjusius bei šiuos mokslo metus fondas studentų paramai skyrė 23 461 eurus. Daugiau informacijos apie fondo veiklą.

VDU kviečia savo bendruomenės narius, absolventus bei bendraminčius prisidėti prie socialiai atsakingos veiklos ir skirti savo praėjusių kalendorinių metų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 1,2 proc.), kuri stipriai prisidės prie universiteto studentų paramos ir motyvavimo, o taip pat parodys solidarumą visos universiteto bendruomenės svarbioms iniciatyvoms.

Norėdami skirti 1,2 proc. GPM dalį, atlikite šiuos veiksmus:

Nurodykite, kad savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 1,2 proc.) norite pervesti Vytauto Didžiojo universitetui. Tai galite padaryti iki 2021 m. gegužės 3 d.

Prisijunkite prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sukurtos Elektroninio deklaravimo sistemos;
susiraskite prašymo pervesti mokesčio dalį paramos gavėjams formą (FR0512) ir užpildykite nurodydami šiuos duomenis:

Gavėjo tipas – 2

Gavėjo identifikacinis numeris (kodas) – 111950396

Mokesčio dalies paskirtis – VDU

Mokesčio dalies dydis (procentais) – 1,2 proc. arba mažiau

Nurodykite skiriamos mokestinės dalies laikotarpį iki 2024 m.

VDU Švietimo akademijos mokslininkių grupė pristatė tyrimą „Kokybiško švietimo visiems visą gyvenimą UNESCO vizija: artėjame prie ar tolstame nuo jos?“

Kovo 25 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija organizavo ketvirtąjį edukacijos forumą „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“, skirtą temai „Kokybiško švietimo visiems visą gyvenimą UNESCO vizija: artėjame prie ar tolstame nuo jos?“ aptarti.

Forume bus pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkių grupės: doc. dr. Ramutės Bruzgelevičienės, doc. dr. Agnės Brandišauskienės, doc. dr. Jūratės Česnavičienės, dr. Rasos Nedzinskaitės-Mačiūnienės 2020 metais parengta ir išleista medžiaga diskusijai, su kuria galima susipažinti UNESCO ir Kokybiškas švietimas visiems visą gyvenimą: artėjame prie vizijos ar tolstame nuo jos?.

Įvadinį pranešą skaitė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Edukacijos forumą galima žiūrėti: čia.

Dėl VDU Švietimo akademijos Švietimo akademijos tarybos narių rinkimų

Gerb. Švietimo akademijos bendruomenės nariai,

2021 m. balandžio 6 d. (antradienį) 12.00 val. vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas, kuriame bus renkami Mokytojų rengimo instituto ir Inovatyvių studijų instituto atstovai į VDU Švietimo akademijos tarybos keturias laisvas vietas. Akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas vyks 2021 m. balandžio 6 d. 12.00 val. nuotoliniu būdu, naudojantis nuotolinio posėdžio platforma Microsoft Teams.

Su Švietimo akademijos patvirtinta Tarybos narių rinkimų tvarka galima susipažinti.

Slapto balsavimo rezultatus patvirtins sekretoriatas, kuris užtikrins balsavimo slaptumą ir pateiks rinkimų rezultatus elektroninės programos pagalba. Išrinktų kandidatų pavardes paskelbsime visuotinio susirinkimo metu tuojau po balsavimo.

Pagarbiai

Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė

P.S. Techniniais klausimais, jei nepavyks prisijungti, kreipkitės: jolanta.smoriginiene@vdu.lt

Kviečiame VDU Švietimo akademijos magistrantus dalyvauti konkurse dėl Broniaus Kviklio vardo stipendijos

Lietuvos išeivijos Čikagoje Vydūno fondas skiria kasmetinę Broniaus Kviklio vardo stipendiją 1000 eurų edukologijos krypties magistrantui, pasižymėjusiam visuomeninėje, savanoriškoje veikloje, nagrinėjančiam aktualias švietimo problemas bei pasiekusiam aukščiausių akademinių rezultatų.

Reikalavimai kandidatui:

turi studijuoti VDU Įtraukiojo ugdymo: socioedukacinės industrijos, Profesijos edukologijos ar Švietimo vadybos programos magistrantūros studijose;
turi būti pasižymėjęs visuomeninėje veikloje arba savanoriauti socialinės, švietimo, kultūros, gamtos ar sveikatos apsaugos srityse veikiančiose nevyriausybinėse ar nepelno siekiančiose organizacijose Lietuvoje.

Reikalingi dokumentai:

Prašymas dalyvauti konkurse.
Gyvenimo aprašymas, kuriame būtinai turi atsispindėti kandidato nuopelnai visuomeninėje, savanoriškoje, darbinėje veikloje. Turint patvirtinančius dokumentus, pageidautina pridėti kopijas.
Akademinė pažyma (pasirūpins darbuotoja).

Dokumentai siunčiami e. paštu: svietimo.akademija@vdu.lt iki 2021 m. kovo 31 d.

Aukštųjų mokyklų dėstytojams – profesinės pedagogikos studijos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) tęsia dokumentų priėmimą į profesines pedagogikos studijas aukštųjų mokyklų dėstytojams iki 2021 m. balandžio 18 d. 23 val.

Studijos finansuojamos Kauno miesto savivaldybės lėšomis, todėl kandidatams keliamas reikalavimas turėti susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl pedagoginės praktikos atlikimo ir darbo pabaigus studijas.

Profesinių studijų programa „Pedagogika“ trunka vienerius metus, ją baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Pedagoginių studijų programą sudaro teorinė dalis (paskaitos), kurios apimtis 720 val., pedagoginė praktika (atliekama bendrojo ugdymo mokyklose), kurios apimtis 800 val. ir savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis – 80 val.

Studijavimo formos priklausys nuo pandeminės situacijos, bus derinamas tradicinis ir nuotolinis mokymasis.

Numatoma studijų pradžia nuo 2021 m. balandžio mėn. 26 d.

Prašymus galima pateikti iki 2021 m. balandžio 18 d. 23:00 val. el. pašto adresu vaida.luksiene@vdu.lt.

Balandžio 20 d. vyks motyvacinis kandidatų pokalbis su priėmimo komisija.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia dokumentų priėmimą į profesines pedagogikos studijas aukštųjų mokyklų dėstytojams.

Profesinių studijų programa „Pedagogika“ trunka vienerius metus, ją baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas

Su prašymu pateikiamos šių dokumentų elektroninės kopijos:

− Aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);

− Diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);

− Paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);

− Dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;

− Pažyma apie darbą aukštojoje mokykloje;

− Susitarimai su mokyklomis (apie praktikos atlikimą, darbą mokykloje, darbą pabaigus studijas).

Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad į sistemą įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“:

Įvyko II-oji mokslinė praktinė konferencija „Kai pedagogai žaidžia: naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodo taikymas Vilniaus miesto darželiuose“.

2021 m. kovo 9-10 d. įvyko II-oji mokslinė praktinė konferencija „Kai pedagogai žaidžia: naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodo taikymas Vilniaus miesto darželiuose“.

Dar ne vienas nustemba sužinojęs, kad mažiausiesiems vaikams žaidžiant reikia suaugusiųjų pagalbos. Kai nuostabiame pasakojimų pasaulyje vaikai susitinka su įvairiais knygų personažais, patenka į netikėtas situacijas ir sprendžia įmantriausias nuotykių raizgalynes, nutikti gali daug visko… Apie tokią savo ir vaikų naratyvinio žaidimo kelionę konferencijoje ir dalinosi 10 –ties Vilniaus m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojos.

Konferencija – „Naratyvinio žaidimo ir mokymo(si) metodo taikymo ikimokykliniame ugdyme“ mokymų dalis, finansuojama pagal Vilniaus savivaldybės projektą „Tikslinė kompleksinė pagalba ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (2020). Projektą jau antrus metus vykdo VDU Švietimo akademijos mokslininkės doc.dr. M. Brėdikytė ir doc. dr. A. Brandišauskienė.

Daugiau informacijos.

Kūrybingas mokytojas – koks jis?

Dr. Daiva Grakauskaitė-Karkockienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros docentė, Asociacijos Gabiųjų ugdymo centro vadovė.

Apie kūrybišką mokytoją daug rašoma ir kalbama – turbūt nerasime nė vieno mokyklos dokumento, kuriame nebūtų minimas vaikų kūrybiškumo ugdymas ar kūrybiškai dirbančio mokytojo svarba mokymo/si procese. Dažnas kūrybiškumo sąvokos vartojimas dokumentuose nėra blogas dalykas, klausimas tik toks, kiek kūrybiškumo ugdymas mokykloje yra realiai įgyvendinamas, o kiek lieka tik gražia deklaracija? Todėl kalbant apie kūrybiškumą, labai svarbu konkrečiai apibrėžti, koks mokytojas yra kūrybingas? Nes būtent nuo mokytojo kūrybiškumo didele dalimi priklauso mokymo ir ugdymo sėkmė.

Svarbiausia – mokytojo motyvacija

Pradėti galima nuo to, koks yra jūsų kūrybiško mokytojo įvaizdis? Atsakyti padės tokie klausimai: iš ko Jūs atpažintume kūrybingą mokytoją?; kiek Jumyse yra tų, kūrybingą asmenybę (mokytoją) apibūdinančių savybių, apie kurias pirmiausiai pagalvojote?; kaip Jūs atskiriate ir atpažįstate kūrybingą žmogų (nebūtinai mokytoją)?; kiek tai Jums svarbu asmeniškai, ar dažnai realybėje sutinkate kūrybingų žmonių, tiek savo darbe (kolegų, vadovų tarpe), tiek ir asmeniniame gyvenime?

Vedant kūrybiškumo ugdymo užsiėmimus studentams ar mokytojams, tenka išgirsti įvairiausių atsakymų. Galima būtų išskirti dešimt teiginių, apibūdinančių kūrybingą mokytoją:

Pats mokytojas yra kūrybinga asmenybė, nebijanti klausti, nustebti ir stebėtis.
Besidomintis kūrybiškumo teorijomis, kūrybiškumo ugdymo metodais ir šias žinias pritaikantis savo gyvenime.
Motyvuotas keistis, mokytis pats, tobulėti ir šitą užsidegimą perduoti mokiniams.
Turi gerą humoro jausmą.
Suvokia savo, kaip mokytojo, ugdymo galimybių ribas, sukurdamas mokiniams sąlygas mokytis pagal individualią programą (tobulėti ,,savo tempu” pagal galimybes).
Geba atskleisti neatpažintas ar nepanaudotas, t.y. potencialias vaikų galimybes.
Besimokantis iš savo teigiamos ir neigiamos patirties (padarytų klaidų).
Gebantis savo patirtį pritaikyti, susidūręs tiek su gabiais, tiek mažiau gabiais vaikais.
Geba paskatinti patį vaiką pasirinkti tikslo įgyvendinimo būdus, neautokratiškas, įsiklausantis į vaiko poreikius ir galimybes.
Myli ir savo darbą ir tą, kurį moko.

Nesunku pastebėti, kad iš esmės visi teiginiai yra teisingi ir atspindi įvairius kūrybiškumo aspektus, todėl galima sakyti, kad vienos sąvokos, kuri tiksliai, išsamiai ir neabejotinai nusakytų, koks yra kūrybingas mokytojas, nėra. Atidžiau analizuodami teiginius, galime pastebėti, kad teiginiai susiję su mokytojo asmenybe ir gebėjimu kūrybiškai taikyti ugdymo metodus, atsižvelgiant į vaiko individualias savybes.

Itin svarbu būtų pabrėžti mokytojo savybes, kurios leistų teigti, kad taip, šis mokytojas yra kūrybingas. Kokios tai būtų savybės? Remiantis psichologine literatūra, tai, visų pirma, mokytojo noras, motyvacija būti kūrybingu, kūrybiškumo svarba jo paties gyvenime – tiek profesiniame, tiek ir asmeniniame. Kitos svarbios savybės: profesionalumas, specifinės žinios ir gebėjimas jas taikyti, pasirenkant kūrybiškus ugdymo metodus, randant individualų priėjimą prie kiekvieno vaiko.

Kūrybiškumo puoselėjimas – būtina sąlyga tampant kūrybišku

Mokytojo asmenybė yra kaip instrumentas, kuriam reikia ir kokybės, ir geros priežiūros. Instrumento kokybė – tai mokytojo asmenybė, kuriai būdingos anksčiau išvardintos savybės (gebėjimas parinkti tinkamiausius metodus konkrečiam vaikui, vidinė motyvacija tobulėti, išmokti naujų dalykų ir pan.). Instrumento priežiūra – labiau priklauso nuo paties mokytojo pasirinkimų, savo ribų ir galimybių pripažinimo, o taip pat išorinių sąlygų (kolektyvas, vadovai, darbo sąlygos ir pan.).

Doc. dr. Daiva Grakauskaitė-Karkockienė

Taigi, mokytojo kūrybiškas darbas priklauso nuo pagrindinio instrumento – kūrybingos mokytojo asmenybės, kuri kaip sakoma, ,,dirba savimi”. Tam, kad tas instrumentas gerai ,,grotų” – reikalinga tinkama jo priežiūra, todėl perdegimas, nuovargis, abejingumas, motyvacijos dirbti dėl įvairių priežasčių neturėjimas, nuolatinis susidūrimas su pernelyg didelėmis ar neįveikiamomis kliūtimis – tiek vidinėmis, tiek išorinėmis, ir nulemia tai, kad dalis mokytojų tiesiog nepajėgūs dirbti kūrybingai, bent jau tol, kol šios kliūtys nebus įveiktos ar bent bandomos įveikti.

Kas gali padėti mokytojui išlikti kūrybingu, uždegančiu, turinčiu vidinės jėgos?

Visų pirma, savo dienotvarkės sutvarkymas. Kaip teigia psichoterapeutas E. Laurinaitis, pusiausvyrą išlaikyti padeda dienos režimas, 3×8 val. taisyklė: 8 val. miegui, 8 val. darbui, 8 val. laisvalaikiui, buičiai. Kitas svarbus dalykas – savo paties kūrybiškumo vertinimas, siekis išlikti kūrybingu, smalsiu, besidominčiu ir nuolatos besimokančiu.

Norint atskleisti vaikų kūrybines galias – reikia teigiamo mokytojo pavyzdžio. Labai svarbu įvertinti ar mokytojas pats yra užsidegęs, ar myli savo darbą, randa kontaktą su mokiniu, ar vaikas juo pasitiki. Tačiau mokytojas nėra visagalis, jei ,,veikia“ vienas: be paties vaiko motyvacijos (ar nepavykus jos sužadinti), tėvų palaikymo, tinkamų sąlygų sudarymo mokykloje, šeimos paskatinimo, netgi nuo vyraujančių visuomenėje ar švietimo sistemoje įsigaliojusių nuostatų apie ugdymą, kūrybiškumo skatinimas gali likti tik mokyklų dokumentuose.

Mokytojui taip pat svarbu permąstyti ir apsibrėžti savo galimybių ribas ir atsakomybes, atsakant sau, kas priklauso nuo jo, o kas ne. Mokytojas nėra visagalis, todėl svarbu padaryti/atlikti tai, ką jis gali geriausio tuo metu, atsižvelgiant į vaikų gebėjimus, aplinką, kurioje mokomasi, išorines aplinkybes. Tai gerai atspindi posakiai: padariau, ką tuo metu galėjau geriausiai, arba esu pakankamai geras mokytojas, ne viskas priklauso tik nuo manęs.

Kas gali padėti mokytojui išlikti kūrybingu? Visų pirma, smalsumas, noras mokytis, patirti, išmokti naujų dalykų, rasti laiko pasimėgauti gyvenimu, realizuoti savo pomėgius (atsiminti, kad geri dalykai dažnai nieko nekainuoja: buvimas gamtoje, įdomūs pokalbiai, socialinių ryšių palaikymas), klausytis mėgstamos muzikos, išsirinkti iš daugybės (dažnai net nemokamų) šiuo karantino laikotarpiu siūlomų psichologų vedamų nuotolinių seminarų apie savęs pažinimą ir tobulėjimą, pažiūrėti filmų apie kūrybiškus žmones, skaityti knygas ar tiesiog pasidžiaugti paprastais kasdieniškais dalykais.

VDU kviečia mokytojus dalyvauti seminare „Gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas remiantis Lietuvos ir Izraelio švietimo patirtimi“

Mokytojams iškyla nemažai iššūkių ugdant gabius mokinius. Daug gabių vaikų netapo gabiais suaugusiaisiais vien dėl to, kad jų gabumai nebuvo tinkamai puoselėjami mokykloje. Mokytojas turi mokėti įvertinti moksleivių gebėjimus, interesus, atpažinti individualias savybes, rodančias, kad jam reikalingas specialus ugdymas.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia į seminarų ciklą „Gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas remiantis Lietuvos ir Izraelio švietimo patirtimi“, kurio trukmė – 108 val. (4 kreditai). Izraelio ir Lietuvos lektoriai (mokslininkai ir praktikai) padės įgyti priešmokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogams, dalykų mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, asmenims, dirbantiems pagal neformaliojo vaikų švietimo programas reikalingų psichologinių bei pedagoginių kompetencijų specifinėje darbo su gabiais mokiniais srityje. Tarptautinė lektorių komanda supažindins su Izraelio švietimo patirtimi bei pristatys Lietuvai adaptuotos programos rezultatus, pateiks praktinius darbo su gabiais ir talentingais vaikais / mokiniais pavyzdžius, supažindins su gabių vaikų atpažinimo įrankiais, apžvelgs naujausias mokymo(si) strategijas, ugdymo turinio konstravimo bei (į)vertinimo elementus.

Plačiau apie gabių vaikų ugdymą Lietuvoje taikant Izraelio patirtį pasakoja VDU Švietimo akademijos kanclerė, prof. Lina Kaminskienė.

Baigę mokymosi programą dalyviai gaus kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus bei tarptautinius sertifikatus, įrodančius įgytas bei patobulintas kompetencijas „Gifted“ vaikų programoje.

Mokymai vyks balandžio, gegužės, birželio mėnesiais, Vilniuje. Mokymai mokami. Kaina asmeniui – 400,- eurų. Registracija vyksta iki kovo 26 dienos el. paštu dileta.tindziuliene@vdu.lt nurodant dalyvio vardą, pavardę, įstaigą, pareigas, kontaktinius duomenis (telefono numerį, el. paštą). Konkreti mokymų vieta (auditorijoje ar virtualiai) priklausys nuo pandeminės situacijos Lietuvoje.

Kilus klausimams skambinkite tel.: 8 686 81373 arba rašykite el. paštu: dileta.tindziuliene@vdu.lt.

Daugiau informacijos apie Tarptautinę Lietuvos – Izraelio gabių vaikų programą “Gifted”.

Taip pat ir Facebook puslapyje.