Vyks VDU ŠA akademinės bendruomenės susirinkimas, kuriame bus renkami atstovai į VDU ŠA Tarybo nario laisvas vietas

Dėl techninių kliūčių akademinės bendruomenės susirinkimas nukeliamas. Darbuotojai bus informuoti.

2021 m. kovo 2 d. (antradienį) 12.00 val. vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas, kuriame bus renkami Mokytojų rengimo instituto ir Inovatyvių studijų instituto atstovai į VDU Švietimo akademijos tarybos keturias laisvas vietas. Akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas vyks 2021 m. kovo 2 d. 12.00 val. nuotoliniu būdu, naudojantis nuotolinio posėdžio platforma Microsoft Teams.

Slapto balsavimo rezultatus patvirtins sekretoriatas, kuris užtikrins balsavimo slaptumą ir pateiks rinkimų rezultatus elektroninės programos pagalba. Išrinktų kandidatų pavardes paskelbsime visuotinio susirinkimo metu tuojau po balsavimo.

Pagarbiai
Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė

P.S. Techniniais klausimais, jei nepavyks prisijungti, kreipkitės: jolanta.smoriginiene@vdu.lt

VDU Karjeros centras kviečia dalyvauti seminaruose

Kviečiame dalyvauti VDU karjero centro organizuojamuose seminaruose, skirtuose karjeros planavimui reikalingiems įgūdžiams ugdyti, pasiruošti įsidarbinimui reikalingus dokumentus ir drąsiai bei sėkmingai pretenduoti į pasirinktas darbo pozicijas.

„Gyvenimo aprašymo (CV) ruošimas“

Seminaras vyks kovo 9 d. (antradienį) 15.00 -16.30 val.

Registracija iki kovo 8 d. (pirmadienio) 12.00 val.

Pasibaigus registracijai, prisijungimo nuoroda bus išsiųsta nurodytu el. pašto adresu.

Registracija.

„Motyvacinio ir kitų įsidarbinimui reikalingų laiškų ruošimas”.

Seminaras vyks kovo 15 d. (pirmadienį) 15.00 -16.30 val.
Registracija iki kovo 12 d. (penktadienio) 12.00 val.
Pasibaigus registracijai, prisijungimo nuoroda bus išsiųsta nurodytu el. pašto adresu.

Registracija.

„Savęs pristatymas. Pasiruošimas pokalbui dėl darbo”.

Seminaras vyks kovo 18 d. (ketvirtadienis) 15.00 -16.30 val.
Registracija iki kovo 17 d. (trečiadienio) 12.00 val.
Pasibaigus registracijai, prisijungimo nuoroda bus išsiųsta nurodytu el. pašto adresu.

Registracija.

Edukacijos forume bus aptarti 2020 m. švietimo srities tyrimų, skirtų sprendimams dėl COVID-19 padarinių, rezultatai

Š. m. vasario 25 d. 15–17 val. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija rengia trečią edukacijos forumą, kuriame ugdymo mokslų atstovams, tyrėjams, bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų, savivaldybių atstovams, švietimo praktikams, politikos kūrėjams bus pristatyti 2020 metais atliktų švietimo srities tyrimų, skirtų sprendimams dėl COVID-19 padarinių, rezultatai.

Renginyje Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai pristatys 3 projektus: „Ugdymas nuotoliniu būdu pandemijos ir kitų krizinių situacijų metu“, „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“ ir „Nuotolinio darbo ir mokymo proceso organizavimo modelis ir rekomendacijos ekstremaliam ir pereinamajam laikotarpiui“.

Pristatymą „COVID-19 tyrimų rezultatai ir įžvalgos Ugdymas nuotoliniu būdu pandemijos ir kitų krizinių situacijų metu“ pristatys VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, projekto vadovė dr. Estela Daukšienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja dr. Justina Naujokaitienė, VDU doktorantas, Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokyklos fizikos mokytojas Irmantas Adomaitis

Šie švietimo srities projektai yra 3 iš 29 sprendimams dėl COVID-19 padarinių skirtų 2020 metais atliktų projektų, kuriuos finansavimo Lietuvos mokslo taryba.

Renginio programa ir prisijungimo informacija. Kviečiame dalyvauti.

Informacija stojantiesiems į menų ir meno pedagogikos studijas VDU

Stojantieji į menų studijas (Atlikimo menas, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas) ir meno pedagogikos programas (Dailės pedagogika, Muzikos pedagogika ir Šokio pedagogika) per LAMA BPO sistemą stojamuosius egzaminus gali rinktis laikyti pavasario egzaminų sesijos metu – kovo mėnesį.

Visi norintys, savo duomenis ir prašymus LAMA BPO informacinėje sistemoje turės pateikti kovo 1-12 dienomis. Prašymus stojantieji galės teikti dėl valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studijų vietų. Stojamieji egzaminai vyks kovo 15-20 dienomis.

Visi stojamieji egzaminai vyks nuotoliniu būdu stojančiajam parengtus stojamųjų egzaminų užduočių failus įkeliant į Universiteto failų saugyklą. Prisijungti prie saugyklos stojantysis galės tik atlikęs registraciją ir užpildęs prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje, prisijungimo duomenis asmuo gaus elektroniniu paštu priėmimo prašyme nurodytu el. paštu.

Virtualūs motyvaciniai pokalbiai vyks naudojant Universiteto vaizdo konferencijų programinę įrangą stojančiajam paskirtu tiksliu laiku.

Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus, jų vykdymo ir vertinimo tvarkas galima sužinoti tvarkos aprašuose:

Informacija apie pavasario sesijos stojamuosius egzaminus ir tvarkaraštis 2021 m.

Stojamąjį egzaminą į Dailės pedagogikos kryptį sudaro dvi dalys – kūrybos darbų aplanko (portfolio) vertinimas ir dailės žinių pagrindai. Iki stojamojo egzamino pradžios stojantieji savo kūrybinį aplanką (portfolio) turės įkelti į Universiteto bylų saugyklos paskyrą (paskyros nuorodą gaus tik užsiregistravusieji priėmimo prašymą). Antra stojamojo egzamino dalis (dailės žinių pagrindai) vyks virtualiu būdu stojantiesiems prisijungus prie VDU vaizdo konferencijų platformos.

Egzamino data: kovo 19 d. 17 val.

Egzaminas vyks nuotoliniu būdu. Stojančiajam bus paskirtas tikslus virtualaus pokalbio laikas.

Stojamąjį egzaminą į Muzikos pedagogikos kryptį sudaro trys dalys: grojimas fortepijonu ar kitu muzikos instrumentu, dainavimas (pageidautina a cappella) ir muzikos žinių pagrindai. Stojantieji Muzikos pedagogikos studijas galės rinktis Kaune arba Vilniuje. Stojamasis egzaminas vyks nuotoliniu būdu. Stojantieji pirmą ir antrą egzamino dalis (grojimas pasirinktu instrumentu ir dainavimas) turės nufilmuoti iki egzamino pradžios ir vaizdo įrašų bylas įkelti į Universiteto bylų saugyklos paskyrą (prisijungimo nuoroda stojančiajam bus atsiųsta po prašymo pateikimo). Muzikos žinių pagrindų vertinimas vyks virtualaus pokalbio metu.

Egzamino data: kovo 18 d. 16 val.

Egzaminas vyks nuotoliniu būdu. Stojančiajam bus paskirtas tikslus virtualaus pokalbio laikas.

Stojamąjį egzaminą į Šokio pedagogikos kryptį sudaro dvi dalys – kūrybinė šokio kompetencija ir šokio žinių pagrindai. Stojamasis egzaminas vyks nuotoliniu būdu. Stojantieji pirmą egzamino dalį (kūrybinė šokio kompetencija) turės nufilmuoti iki egzamino pradžios ir vaizdo įrašų bylas įkelti į Universiteto bylų saugyklos paskyrą (prisijungimo nuoroda stojančiajam bus atsiųsta po prašymo pateikimo). Šokio žinių pagrindų vertinimas vyks virtualaus pokalbio metu.

Egzamino data: kovo 19 d. 16 val.

Egzaminas vyks nuotoliniu būdu. Stojančiajam bus paskirtas tikslus virtualaus pokalbio laikas.

STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ KONSULTACIJOS

VDU Menų fakultetas, VDU Muzikos akademija, VDU Švietimo akademija kviečia dalyvauti nuotolinėse konsultacijose, stojantiems į Atlikimo meną, Naujųjų medijų meną, Muzikos produkciją, Muzikos pedagogiką, Šiokio pedagogiką ir Dailės pedagogiką.

Registracija į konsultacijas vykdoma šalia konsultacijos nurodytu elektroniniu paštu arba telefonu.

MUZIKOS PEDAGOGIKA

birželio 15 d. 17 val.

liepos 13 d. 17 val.

Registracija ir informacija el. paštu: daiva.zitkeviciene@vdu.lt

ŠOKIO PEDAGOGIKA

birželio 17 d. 16 val.

liepos 8 d. 16 val.

Registracija ir informacija el. paštu: daiva.zitkeviciene@vdu.lt

DAILĖS PEDAGOGIKA

birželio 17 d. 17 val.

liepos 8 d. 17 val.

Registracija ir informacija el. paštu: daiva.zitkeviciene@vdu.lt

Mokymai verslo perdavimo tematika

2020 m. spalio 20-22 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija organizavo mokymus verslo perdavimo tematika. Seminare aptarta finansinio verslo perdavimo optimizavimo, įmonių konkurencingumo nustatymo ir strategijų sudarymo bei teisiniai verslo perdavimo mokymuose tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo apie 80 verslininkų vykdančių ūkinę veiklą kaip fiziniai asmenys ir asmenys esantys juridinių asmenų savininkais ar dalininkais, akcininkai besidomintys verslo perdavimu, taip pat asmenys turintys tinkamas verslo organizavimo žinias ir gebėjimus.

Pateikiame seminaro medžiagą skaidrės (Artūro Kapitonovo, Nerijaus Jasinavičiaus, Sergej Bulotov, Kęstučio Adomonio ) ir pranešimų video santrumpoje.

Apie projektą.

Projekto programa.

Išrinkti geriausi VDU Švietimo akademijos dėstytojai!

Vytauto Didžiojo universiteto Studijų departamento Kokybės skyrius atliko apklausą, remiantis studentų apklausos rezultatais apie dėstymą ir studijavimą 2020-2021 m. m. rudens semestre, šie VDU Švietimo akademijos geriausiais dėstytojais įvardinti:

Ernesta Stankevič,
Svetlana Vlasova,
Audrius Ivanauskas,
Loreta Andziulienė,
Saulius Stanaitis,
Ingrida Mereckaitė,
Tetiana Ponomarenko,
Ilona Tandzegolskienė,
Vytautas Ožeraitis,
Palmira Pečiuliauskienė,
Vidmantas Tūtlys,
Jolanta Vengalienė,
Aušra Rutkienė,
Kęstutis Pukelis.

Sveikinimai dėstytojams!

Verslo perdavimo modeliai ir verslininkų kompetencijų tobulinimas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija vykdo Interreg VB Baltijos jūros regiono programos projektą „Inovatyvūs smulkaus ir vidutinio verslo perdavimo modeliai Baltijos jūros regione.“ Projekto partnerio dalies vadovas prof. V. Navickas. Projekto vykdymo metu sukurta daug vertinos metodinės medžiagos ,kurios naudojimas įvairiais verslo perdavimo atvejais būtų naudingas verslo perdavėjams, įpėdiniams ir pirkėjams, kitiems šių procesų dalyviams. VDU kaip vienas iš 14 projekto partnerių iš 9 šalių parengė tris esamų ir būsimų verslininkų mokymo modulius adaptuotus verslo perdavimo reikmėms ir juos panaudojo daugiau kaip 150 dalyvių verslininkų kvalifikacijos tobulinimui. Šia galimybe pasinaudojo nemažai ir VDU verslumo įgūdžius turinčių studentų. Verslo žinių portale spausdinamas straipsnis apie projektą.

Atliktose ES studijose pažymima, kad esamos įmonės pirkimas yra alternatyvus verslo pradžios būdas. Tai dažnai yra naudingiau, nei pradėti verslą nuo nulio. Kiekvienais metais apie 450 000 įmonių ir daugiau nei du milijonai darbuotojų perleidžiami naujiems savininkams. Tačiau iki trečdalio šių perdavimų gali nepavykti, o tai turi įtakos daugiau kaip pusei milijono dirbančiųjų. Tokio skaičiaus darbo vietų ir pajamų praradimų nekompensuoja intensyvus startuolių atsiradimas, nes veikiančios įmonės jau turi būtinus ūkinei veiklai komponentus: išteklius, technologijas ir rinkas.

ES dokumentuose verslo perdavimo temos svarba akcentuota jau beveik prieš 30 metų (1994), nuosekliai tai pabrėžiant vėlesniuose dokumentuose (Veiksmų planas „Verslumas 2020“, „Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros strategija“), siūlant taikyti tikslesnes ir efektyvesnes šio proceso valdymo ir paramos priemones.

Vis aktyviau ir Lietuvoje pradedama diskutuoti verslo perdavimo tema. Nors kitose Vakarų šalyse tai jau tapo įprasta sudėtinė verslo tęstinumo užtikrinimo bei darbo vietų išsaugojimo tema, mes dar turime nemažai pasistengti, kad tai taptų verslo bendruomenės – darbdavių ir darbuotojų bei politikų bendra produktyvių diskusijų ir bendro darbo veikla. Kiekvienas sėkmingai perduotas verslas – tai sėkmė visiems: ir buvusiems, ir naujiems savininkams, ir neprarastos darbo vietos darbuotojams, ir nauda valstybei neprarandant mokesčių mokėtojų ir sutaupant įvairias socialines išmokas, kurių nereikia mokėti darbo vietą praradusiems asmenims.

Kad būtų suprantamesnis verslo perdavimo proceso turinys verta keletą žodžių skirti jo sąvokai aptarti.

Siaurąja prasme verslo perdavimas suprantamas kaip visos arba dalies verslo subjekto nuosavybės arba įmonės perdavimas naujam savininkui (asmeniui ar įmonei) ir kuriuo užtikrinama tolimesnė įmonės ūkinė komercinė veikla.

Daugiau skaitykite.

Šimtukininkė A. Staupelytė: Amerikoje supratau, jog ne verslas, o pedagogika mane domina

Pastaraisiais metais mokytojo profesiją renkasi vis daugiau abiturientų, brandos egzaminus išlaikiusių aukščiausiais balais. Viena tokių – Agnė Staupelytė – pernai sėkmingai baigusi gimnaziją Plungėje ir galėjusi rinktis bet kurią profesiją. O mergina nė nesuabejojo ir tikslingai ėjo pedagogikos link – pasirinko pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo bakalauro studijas Vytauto Didžioje universitete (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje. Pasak Agnės, rinkdamiesi studijas, abiturientai išgyvena įvairių baimių, kurių neišvengė ir ji pati. „Pavyzdžiui, bijojau, kad pasirinkus tiksliuosius mokslus teks pamiršti kūrybiškumą, o pasirinkusi humanitarinius mokslus, atvirkščiai – ilgėsiuosi skaičių, chemijos, kitaip tariant, tiksliųjų mokslų. Aš pasirinkau Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo programą, nes manau, kad tai pati plačiausia programa, kurią studijuodama ne tik galėsiu nepamiršti nė vieno savo interesų lauko, bet ir sustiprinsiu kiekvieną iš jų: studijuosiu humanitarinius, gamtos mokslus, filosofiją, komunikaciją. Be to, pradinių klasių mokytojas – vienas svarbiausių vaiko gyvenimo vedlių. Mokytojas turi didžiulės įtakos tolimesniam pradinukų gyvenimo keliui“, – teigė pirmakursė A. Staupelytė.

JAV mokėsi verslo ir lyderystės paslapčių

Mokslo metų pradžioje Agnė gavo skatinamąją Signatarų stipendiją. Pirmakursė tikina, jog tai svarus paskatinamas siekti savo svajonės. Mokyklos laikais Agnė neapsiribojo tik mokslais, ji dalyvaudavo įvairiuose projektuose bei savanoriavo. Vienas įsimintiniausių projektų – vasaros stovykla „Lyderystės akademija“ Jungtinėse Amerikos Valstijose. Net iš 1300 kandidatų A. Staupelytė buvo išrinkta vykti mėnesiui į JAV, kur turėjo galimybę bendrauti su verslo įmonių vadovais. „Lyderystės akademijoje“ Agnė gilinosi į globalaus verslo ir lyderystės paslaptis. Sako, Amerikoje supratusi, jog savo profesinę ateitį norinti sieti ne su verslu, o su pedagogika ir Lietuva. Be abejo, tarptautinės pedagoginės patirties studentė žada pasisemti pasinaudodama „Erasmus+“ programą, tad šiuo metu svarsto, kuriame Europos universitete norėtų trumpam studijuoti.

Moksleiviai turi patys rasti savo profesiją

Agnė pataria moksleiviams apie būsimą profesiją domėtis jau mokyklos suole. Praėjusiais metais ji dalyvavo VDU Švietimo akademijoje organizuotame renginyje „Moksleivių akademija. Ateities mokytojas“. Visą savaitę plungiškė išbandė studento rolę, klausėsi įvairių paskaitų universitete, gyveno studentų bendrabutyje, susipažino su bendraminčiais, studentais ir dėstytojais. „Pagyvenau bendrabutyje, kiekvieną rytą ėjau į universitetą, dalyvavau paskaitose, diskusijose ir išvykose – tiesiog stebėjau save, kaip aš jaučiuosi šioje aplinkoje. Kiti žmonės gali pripasakoti visko: aplinka graži ar atgrasi, įkvepianti ar demotyvuojanti… Tačiau juk svarbiausia, kokia ši aplinka yra tau. Ar tau ji įkvepianti? Ar tau ji artima?. Tąkart visus atsakymus sužinojau per vieną savaitę ir man tapo ramu dėl savo pasirinkimo. Tačiau šios ramybės negali suteikti joks kitas savo patirtis pasakojantis žmogus: pats abiturientas turi eiti, patirti, jausti aplinką ir tartis su savimi – ar tai yra ta erdvė, kurioje nori praleisti mažiausiai ketverius metus“, – sako A. Staupelytė.

Šiemet vasario 15–19 d. vykstantis renginys „Moksleivių akademija. Ateities mokytojas“ dėl pandemijos persikelia į virtualią erdvę. Beje, renginys organizuojamas su Šiaurės ministrų tarybos biuru, tad jo metu bus kalbama ne tik apie Lietuvos mokyklas ir mokytojus, bet ir apie Šiaurės šalių patirtis švietimo srityje.

Kviečiame dalyvauti virtualiame renginyje „Moksleivių akademija. Ateities mokytojas“. Daugiau informacijos ir registracija.

VDU imasi lyderystės edukologijos srityje

Siekiant nuosekliai ir iš esmės gerinti švietimo ir mokytojų rengimo kokybę Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje savo ambicingai išgrynintas veiklas stiprina Edukologijos tyrimų institutas. Lietuvoje ir tarptautiniu mastu pripažintame edukologijos studijų ir mokslo tyrimų centre bus vykdomi pažangiausi švietimo ir edukologijos tyrimai, doktorantūros studijos, siūlomos specialistų konsultacijos ir dalijamasi žiniomis, siekiant ugdyti išmanią ir socialiai jautrią, atsakingą visuomenę.

„Edukologijos tyrimų institutas stiprina savo veiklas. Jame tyrimus vykdys ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių mokslininkai, kurie pradės naujas edukologijos tyrimų kryptis, telks perspektyvius tyrėjus, doktorantus, inicijuos mokslo projektus. Vytauto Didžiojo universitetas imasi lyderystės ir edukologijos tyrimų lauke ambicingai siekia tapti Nacionaliniu edukologijos tyrimų institutu“, – teigia VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė

Unikalus Lietuvoje veikimo principas

Pasak instituto vadovės prof. dr. Vilmos Žydžiūnaitės, šio VDU Švietimo akademijos padalinio svarbiausi tikslai – vykdyti pažangius edukologijos mokslo tyrimus bei edukaciją ir konsultavimą mokslo tyrimų pagrindu, publikuoti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu prasmingus mokslo leidinius, keliant edukologijos mokslo reputaciją Lietuvoje ir pasaulyje. Taip pat tikimasi vykdomais tyrimais gerinti švietimo kokybę, kelti švietimo prieinamumą, skatinti šios srities inovacijas.

Edukologijos tyrimų instituto koncepcija remiasi nuodugnia analize, išnagrinėjus beveik šimtą geriausių pasaulio universitetų ir juose veikiančių edukologijos institutų. „Šio instituto veikimo principas yra unikalus Lietuvoje, nes jame nėra hierarchizuotos struktūros – akcentuojant mokslininkų bendradarbiavimą, o ne galios komponentus. Mokslininkai nėra užsidarę siaurose savo srityse, o dirba grupėse, kuriose jie gali ne tik naudoti turimus talentus, bet ir atskleisti naujus“, – paaiškina prof. dr. V. Žydžiūnaitė.

VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto vadovė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė

Rezultatus pritaikys tiek praktinėje, tiek intelektinėje erdvėje

Moksliniai tyrimai institute vykdomi aštuoniose mokslininkų grupėse, apimančiose įvairias temas – pavyzdžiui, tyrinėjimai skiria dėmesį švietimo didiesiems duomenims (angl. big data), STEAM (gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai ir matematikai), meniniam ugdymui, kūrybiškumui, neuromokslais grįstam mokymuisi, sveikatos ugdymui ir kitoms sritims.

„Pedagogika yra taikomasis mokslas, kuris vienas be kitų mokslų nepajėgus aptarnauti bet kokio tiriamo reiškinio. Tačiau tai nereiškia, kad šis mokslas antraeilis – priešingai, švietimas, edukacija, mokymasis yra kiekviename mūsų žingsnyje. Integruojant edukologiją su kitais mokslais galima vykdyti tyrimus, kurių rezultatai pritaikomi tiek praktinėje, tiek intelektinėje erdvėje, taip pat priimant ugdymui aktualius sprendimus“, – institute taikomo tarpdiscipliniškumo privalumus akcentavo profesorė.

Formuos inovacijomis ir įrodymais grindžiamą holistinį švietimą

VDU Edukologijos tyrimų institute vykdomos ir edukologijos doktorantūros studijos: šioje srityje bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. „Doktorantūra institute bus visiškai susieta su tyrimų temomis – taip siekiame išblaškytą, fragmentuotą mokslininkų potencialą sutelkti į konkrečias temas, nuosekliai kaupti patirtį. Matome, kad yra daug prasmingų edukologijos tyrimų, tačiau jiems trūksta tęstinumo – logiška, kad tuomet nei visuomenė, nei politikai neatpažįsta edukologų indėlio. Tad institutas siekia ir gerinti visuomenės supratimą apie švietimą“, – pasakoja prof. V. Žydžiūnaitė.

Institutas veikia bendradarbiaudamas tiek su visos VDU Švietimo akademijos mokslininkais, tiek su įvairiais tyrėjų tinklais šalyje ir pasaulyje, prisideda prie inovacijomis ir įrodymais grindžiamo holistinio švietimo formavimo.

Padės įgyvendinti LR Vyriausybės įvardijamus tikslus

Edukologijos tyrimų institutas savo veiklomis galės ir tiesiogiai prisidėti prie tikslų, įvardytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje bei jos įgyvendinimo priemonių plane. Tarp šių tikslų – ketinimai parengti ir įgyvendinti nacionalinę ugdymo krypties mokslų tyrimų programą bei sukurti edukologinių tyrimų ir jų rezultatų diegimo sistemą, įskaitant ir edukologijos doktorantūrą.

Prof. V. Žydžiūnaitės teigimu, viliamasi, jog instituto veikla padės įnešti daugiau aiškumo ir į sąvokos „švietimo ekspertizė“ prasmę. „Sąvokos „ekspertai“, „švietimas“ kartais naudojamos spekuliatyviai – tada susidaro įspūdis, kad edukologijoje kiekvienas save gali įvardyti švietimo ekspertu, nors vargu ar tai tikslu. Tad vienas mūsų netiesioginių siekinių – prisidėti prie termino „švietimo ekspertizė“ reputacijos stiprinimo ir galbūt tikslinimo“, – teigia VDU Edukologijos tyrimų instituto vadovė.

Įdirbis Edukologijos tyrimų institute, kaip ir visoje Švietimo akademijoje, buvo įvertintas dar praėjusiais metais – tuomet didžiausiame pasauliniame universitetų reitinge „Times Higher Education“ VDU vykdomos pedagogikos studijos pelnė itin aukštą 501+ vietą tarp visų pasaulio aukštųjų mokyklų. Švietimo akademijoje pagal su tarptautiniais partneriais atnaujintą studijų modelį rengiami mokytojai, akcentuojant ne tik dalyko ir specializacijos išmanymą, bet ir visapusiškas studijas.

In memoriam. Mirė filosofė, eseistė, dėstytoja prof. Jūratė Baranova

Vasario 4 d. mirė filosofė, eseistė, buvusi VDU Švietimo akademijos dėstytoja prof. Jūratė Baranova.

Velionė Jūratė Baranova-Rubavičienė (Patkauskaitė) gimė 1955 metais gruodžio 15 d. Biržuose, šeimai persikėlus į Vilnių, baigė Vilniaus 31-ąją vidurinę mokyklą (dabar Tuskulėnų gimnazija). 1972 m. pradėjo filosofijos ir psichologijos studijas Vilniaus universitete, kurias baigė 1978 m. Po aspirantūros, 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro (tuomet kandidatinę) disertaciją „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“. Jūratė Baranova nuo 1984 m. pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginiame institute: 1984–1988 m. buvo Politologijos katedros ir 1988–1990 m. Filosofijos katedros asistentė. 1991–2003 m. išrinkta Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar VDU Švietimo akademija) Filosofijos katedros docente, o 2003–2017 m. išrenkama VPU (dabar VDU Švietimo akademija) profesorės pareigoms. 2006 m. parašė monografiją „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos“, kurios pagrindu, 2007 m. Vilniaus universitete Filosofijos fakultete jai buvo patvirtintas habilituotos daktarės mokslinis laipsnis. 2017 m. išrenkama Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesore, kur dėstė moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją ir siejo filosofiją su intelektine terapija.

Nuo 2014 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė, jos literatūrinis slapyvardis – Ana Audicka.

Profesorė J. Baranova rašė apie filosofijos ir meno sandūras, publikavo daug straipsnių kultūros žurnaluose „Kultūros barai“, „Dailė“, „Metai“, „Naujoji Romuva“, kultūros savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“, taip pat paskelbė straipsnių leidiniuose „Mokslas ir gyvenimas“, „Gimtasis žodis“, „Prie Nemunėlio“. Savo parašytas esė J. Baranova skaitė LRT radijo laidose, tarp kurių – „Kultūros savaitė“, aktyviai dalyvavo tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ Jurbarke, „Literatūrinės žiemos“ renginiuose Panevėžyje. 1995 m. savo studijų CEU Prahoje pagrindu išleido mokomąją priemonę „Politinė filosofija“, vėliau, 2004 m. – monografiją „XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu“, bei 2007 m. – „Nietzsche ir postmodernizmas“, parašė dvi eseistikos knygas: „Meditacijos: tekstai ir vaizdai“ ir „Baimė nuskęsti“. J.Baranova buvo viena iš filosofinės didaktikos diegėjų Lietuvos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, taip pat žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redaktorių kolegijos narė.

2000 m. profesorė J.Baranova buvo apdovanota pirmąja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premija, už vadovėlį mokykloms „Filosofinės etikos chrestomatija XI–XII kl.“. 2004 m. apdovanota pirmąja Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Istorijos filosofija“.

Solidus yra prof. habil.dr. J. Baranovos mokslinis palikimas – per 30 mokslinių straipsnių aukšto pripažinimo tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo žurnaluose, 3 monografijos ir 3 vadovėliai aukštosioms mokykloms, net 10 vadovėlių vidurinei mokyklai, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir forumuose, mokslo stažuotėse ir vizituojančio profesoriaus pareigybėse, pranešimai tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose. Visa tai yra svarus indėlis į Lietuvos filosofijos mokslą.

Prof. J. Baranova buvo labai mėgiama ir vertinama studentų ir savo kolegų tarpe, buvo objektyvi ir reikli dėstytoja, nevengdavo pasisakyti aktualiais visuomenės gyvenimo klausimais, buvo renkama į VPU (dabar VDU Švietimo akademija) Istorijos fakulteto tarybą, VPU Senatą.

Miela velione Jūrate, mums trūks Tavųjų idėjų, minčių, svajonių ir likusių neįgyvendintų darbų, kuriuos pratęs jau kiti, ir tai bus tartum Tavo, išėjusios Amžinybėn, atminties paminklas ateities kartoms.

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė ir Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija reiškia nuoširdžią užuojautą velionės vyrui Vytautui, sūnui Tomui, visiems artimiesiems, kolegoms ir studentams, bei Tave pamėgusiems skaitytojams. Ilsėkis ramybėje Aukščiausiojo prieglobstyje.

VDU Švietimo akademijos bendruomenė liūdi ir užjaučia artimuosius.