Dėl atrankos į projekto ,,Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme” studijas motyvacinių pokalbiųių

Klausytojo studijos finansuojamos projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ (vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, 2020 m. 1-292/2020-08-17 Nr. BS-82) lėšomis.

Dėl besitęsiančio karantino atrankos į projekto studijas posėdžiai vyks nuotoliniu būdu. Atrankos į BIOLOGIJOS modulio studijas posėdis vyks 2020 m. lapkričio 12 d. pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.

Atrankos į CHEMIJOS modulio studijas posėdis vyks 2020 m. lapkričio 13 d. pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.

Motyvacinį pokalbį į biologijos modulio studijas organizuoja VDU Švietimo akademija nuotoliniu būdu per „Adobe Connect“ platformą. Tikslesnę informaciją apie prisijungimą pranešime kiekvienam dalyviui asmeniškai lapkričio 11 d.

Motyvacinį pokalbį į chemijos modulio studijas organizuoja VDU Švietimo akademija nuotoliniu būdu per „Adobe Connect“ platformą. Tikslesnę informaciją apie prisijungimą pranešime kiekvienam dalyviui asmeniškai lapkričio 12 d.

Kompiuteryje turi būti įdiegta Adobe Connect programėlė:

o Windows: http://www.adobe.com/go/Connectsetup

o Mac: http://www.adobe.com/go/ConnectSetupMac

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 10 darbo dienų elektroniniu paštu paraiškos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.

ATRANKOS Į PROJEKTO ,,ŠVIETIMO INOVACIJOS IR STEAM SRIČIŲ PLĖTRA BENDRAJAME UGDYME” BIOLOGIJOS MODULIO STUDIJAS PRIĖMIMO KOMISIJA.

Pirmininkė

Doc. dr. Ilona Tandzegolskienė,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija

El. paštas: ilona.tandzegolskiene@vdu.lt

Tel. +370 37 327821, 8 676 09870

 

Narės:

Asta Danilevičiūtė

Vytauto Didžiojo universiteto, Gamtos mokslų fakulteto prodekanė, docentė

El. paštas:  asta.danileviciutė@vdu.lt

Tel. +370 37 32 79 21, 8 610 04159

 

Vykintas Baublys,

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas, docentas

El. paštas: vykintas.baublys@vdu.lt

Tel. +370 37 32 79 21

Vaida Tubelytė,

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentė

El. paštas: vaida.tubelytė@vdu.lt

Tel. +370 37 32 79 21

ATRANKOS Į PROJEKTO ,,ŠVIETIMO INOVACIJOS IR STEAM SRIČIŲ PLĖTRA BENDRAJAME UGDYME” CHEMIJOS MODULIO STUDIJAS PRIĖMIMO KOMISIJA.

 Pirmininkė

Doc. dr. Ilona Tandzegolskienė,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija

El. paštas: ilona.tandzegolskiene@vdu.lt

Tel. +370 37 327821, 8 676 09870

 

Narės:

Asta Danilevičiūtė

Vytauto Didžiojo universiteto, Gamtos mokslų fakulteto prodekanė, docentė

El. paštas:  asta.danileviciutė@vdu.lt

Tel. +370 37 32 79 21, 8 610 04159

 

Lina Ragelienė,

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentė

El. paštas: lina.ragelienė@vdu.lt

Tel. +370 37 32 79 21

Nuotoliniu būdu lietuvių kalbos mokosi ir 18-mečiai, ir 80-mečiai

Šiemet ugdymas persikėlė į virtualią erdvę, tad Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos organizuojami Lietuvių kalbos ir kultūros kursai pirmą kartą šių metų rugpjūčio mėnesį taip pat įvyko nuotoliniu būdu. Daugiau nei aštuoniolika metų kasmet daugiau nei šimtas užsieniečių iš įvairių pasaulio šalių atvykdavo į Vilnių, kur universiteto auditorijose jiems būdavo skaitomos lietuvių kalbos paskaitos, o popiet studentai keliaudavo po muziejus, gražiausius Lietuvos miestus, dalyvaudavo kultūros renginiuose, šokdavo lietuvių liaudies šokius. Tačiau šiemet dėl pasaulinės pandemijos lietuvių kalbos ir kultūros kursų programa buvo perkelta į virtualią erdvę. Pasak ilgametės kursų organizatorės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovės Vilmos Leonavičienės, rengti nuotolinius kursus užsieniečiams buvo vienas didžiausių iššūkių gyvenime. „Pavasarį Lietuvos mokyklose prasidėjo nuotolinis mokymas, tad mes greitai turėjome sugalvoti, kaip lietuvių kalbos mokysime užsieniečius, gyvenančius skirtinguose žemynuose, Europos šalyse, kokiais metodais ir būdais juos supažindinsime su mūsų šalies kultūra, istorija. Registracija į nuotolinius kursus vyko karantino įkarštyje, tačiau mums buvo neįtikėtina, jog, nepaisant visko, net 116 užsieniečių iš 37 pasaulio šalių panoro mokytis lietuvių kalbos. Tiek mūsų komandos nariai, tiek užsieniečiai pamatė nuotolinių kursų prioritetus. Manau, nuotolinis mokymas – nauja galimybė suvienyti pasaulyje išsibarsčiusius norinčiuosius mokytis lietuvių kalbos ir kultūros. Tai efektyvi ir ekonomiška priemonė gyvenantiems tolimuose kraštuose, galimybė suderinti darbą, atostogas su siūlomu nuotoliniu mokymu, susipažinti su mūsų krašto istorija, kultūra, rasti draugų visame pasaulyje“, – sako kursų organizatorė Vilma Leonavičienė.

Nuotoliniu būdu užsieniečiai mokėsi dainų ir šokių

 

Kursų organizatoriai patys išbandė įvairias IT programas, virtualias platformas. „Rimtas iššūkis suvienyti nuotolinio mokymo IT galimybes su programos turiniu. Dėstytojams teko didaktines ir lietuvių kalbos turinio kompetencijas perkelti į nuotolinį mokymą, paverčiant visą programą patrauklia besimokantiesiems, vieningai sureguliuoti komunikacijos kanalus bei rengti forumus, seminarus, neformalius bendravimus. Užsieniečiai virtualiai lankėsi Lietuvos muziejuose, beje, paskaitos lektorė buvo mūsų buvusi studentė Aya Kimura iš Japonijos. Studentai dalyvavo meno dirbtuvėse, kur akvarelės pagalba tapė paukščius, susijusius su mėgiamais lietuviškais posakiais. Populiarios grupės „Arbata“ lyderis Andrius Zalieska-Zala mokė lietuviškų dainų, šokių mokytoja vedė pamoką apie tautinius drabužius ir lietuvių liaudies šokius. Tikrai įdomus jausmas stebėti, kai studentai prisijungę prie IT platformos visi savo namuose šoka lietuvių liaudies šokius“, – pasakoja kitakalbių dėstytoja Vilma Leonavičienė.

 

Lietuvių kalbos mokosi ir užsienio senjorai

 

Pastaraisiais metais vis daugiau užsieniečių domisi lietuvių kalba ir Lietuva. Vasarą kursų metu kas ketvirtas studentas buvo pradedantysis. Užsieniečių motyvacija išmokti mūsų šalies kalbą – įvairi. Jeigu anksčiau daugiau užsieniečių norėdavo studijuoti lietuvių dėl to, kad tai sutuoktinio ar žmonos gimtoji kalba, šiandien didelė dalis besimokysiančių – lietuviškų šaknų turinys žmonės, ieškantys savo tapatybės. Studentų amžius labai įvairus, grupėse būna nuo aštuoniolikmečių iki aštuoniasdešimtmečių. „Viena šios vasaros studenčių buvo brazilė, kuri išėjo į pensiją ir laisvą laiką nusprendė skirti pažinčiai su lietuvybe. Kadaise į Braziliją emigravo jos seneliai. Taip pat buvo senjorų sutuoktinių pora iš Amerikos, kurie intensyviai bandė mokytis savo protėvių kalbą. Pastarieji greitai išmoko naudotis įvairiomis skaitmeninėmis platformomis. Daug studentų studijuoja ekonomiką, mediciną, politikos mokslus, tad jiems lietuvių kalba – dar viena galimybė atvykti gyventi, studijuoti ar dirbti Lietuvoje. Mes turime studentų, kurie, išmokę lietuvių kalbą, sėkmingai dirba Lietuvos mokyklose, ambasadose, įkūrė savo verslo įmones“, – pasakoja kursų vadovė Vilma Leonavičienė.

 

VDU dėstytojos profesorės Reginos Rinkauskienės teigimu, kitakalbių mokymas nuotoliniu būdu pasiteisino. „Žinoma, užsieniečiai labiau džiaugtųsi tiesioginiu bendravimu. Atvažiavimas į Lietuvą ir prisilietimas prie realios tikrovės būtų jiems labai naudingas. O dėl paskaitų – galiu pasidžiaugti, kad mano buvusi pažengusiųjų grupė buvo labai motyvuota. Lietuvių kalba jiems reikalinga, nes vieni verčia iš savo kalbos į lietuvių ir atvirkščiai, kiti studijuoja klasikinę filologiją, yra folkloristai arba dialektologai ir t. t. Paskaitų metu rasdavome laiko ir padiskutuoti, ir pastiprinti gramatikos įgūdžius“, – sako profesorė Regina Rinkauskienė.

Prof. dr. Regina Rinkauskienė

Užsieniečių noras išmokti lietuvių kalbą motyvuoja ir pačius dėstytojus. „Viena įsimintiniausių studenčių – Amerikos lietuvė Rima, kuri gimusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau puikiai kalba lietuviškai. Jos tikslas – išmokti rašyti be klaidų. Ir jai puikai sekasi“, – sako prof. Regina Rinkauskienė.

 

Užsieniečiams gražiausias lietuviškas žodis – širdis

 

Šiemet užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, rinko gražiausią lietuvišką žodį. Tarp nugalėtojų – žodžiai širdis, jūra ir vasara. VDU dėstytoja prof. Regina Rinkauskienė per pirmąją paskaitą su savo studentais kalbėjo apie Lietuvą, su kuo ji jiems asocijuojasi. „Sudarėme tokių žodžių ir jų junginių žodynėlį: lietus, žiema (sniegas), Vilnius, sužadėtinės giminės, nuostabi gamta, gira, krienai, silkė, agurkai… Toks buvo mūsų šalies paveikslas“, – teigia prof. Regina Rinkauskienė.

Sėkmingai startavę Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai nuotoliniu būdu bus pratęsti sausio mėnesį. Jau dabar studentai registruojasi į Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus. „Gauname paraiškų iš Australijos, Amerikos, Argentinos, Sakartvelo, Vokietijos ir kitų šalių. Sausio mėnesį vykstantys kursai bus dar įdomesni, efektyvesni ir interaktyvesni. Pavyzdžiui, studentai virtualiai lankysis Nacionaliniame operos ir baleto teatre, klausys paskaitos apie Lietuvos operos istoriją. Džiaugiuosi, jog ne tik partneriai, bet ir VDU Kauno ir Vilniaus dėstytojai, administracijos darbuotojai, mentoriai susivienijo bendram tikslui – lietuvybės skleidimui pasaulyje“, – sako Vilma Leonavičienė.

 

Daugiau informacijos apie Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus. 

 

„Erasmus+“ projekte mokslininkės pristatė lenkų kalbos mokymosi svetainę, pritaikytą lietuvių kalbai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro mokslininkės doc. dr. Irena Masoit ir doc. dr. Barbara Dvilevič dalyvavo „Erasmus+“ projekte „Polish online“, kur rengiama daugiakalbė svetainė mokytis lenkų kalbos.

Šiandien mokymasis internetu yra viena iš paprastų ir veiksmingų švietimo formų, kurios taikomos ir kalbų mokymo(si) procese. Interaktyvi elektroninio mokymo platforma polski.info padės  įgyti lenkų kalbos pradmenis. Mokymasis vyks internete, efektyviai ir nemokamai. Ši platforma yra ypač tinkama užsieniečiams, kurie norėtų įgyti lenkų kalbos pagrindus ir plėsti savo
akiratį apie Lenkiją – šalį, persmelktą turtingos Europos istorijos ir kultūros. Į kalbos kursus yra įtraukta pagrindinė informacija apie lenkų kasdienį gyvenimą, tradicijas ir šnekamosios kalbos išraiškos priemones. Tai įgalins jus ne tik išmokti bendrauti lenkų kalba, bet taip pat geriau suprasti Lenkijos žmones ir jų gyvenimą ar netgi suteiks daugiau galimybių darbo rinkoje.

VDU Švietimo akademijos mokslininkės buvo atsakingos už svetainės turinio kūrimą, pamokų medžiagą, gramatikos vadovą. „Mokymosi svetainė skirta pradedantiesiems  A1 ir A2 lygio studentams. Kursą sudaro 21 pamoką. Kiekvienoje pamokoje bus įtvirtinamos ankstesnių pamokų žinios, nors galima mokytis ir atskirai, pagal norimą temą, nes pamokose bus nuoroda į gramatinį vadovą su teorine medžiaga. Vartotojams yra parengtas multimedijos turinys su interaktyviomis ir įtraukiančiomis pratybomis, skaitymo medžiaga su audio priemonėmis. Realus bendravimas ir praktika gali vykti diskusijų forumuose“, – sako doc. dr. Irena Masoit.

 

 

 

Dėl atrankos į projekto ,,Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme” studijas motyvacinių pokalbių

Klausytojo studijos finansuojamos projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ (vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, 2020 m. 1-292/2020-08-17 Nr. BS-82) lėšomis.

Dėl besitęsiančio karantino atrankos į projekto studijas posėdžiai vyks nuotoliniu būdu. Atrankos į PRADINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO modulio studijas posėdis vyks 2020 m. lapkričio 6 d. (Kauno grupei), lapkričio 9 d. (Vilniaus grupei) pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.

Motyvacinį pokalbį į Pradinio ir priešmokyklinio ugdymo modulio studijas organizuoja VDU Švietimo akademija nuotoliniu būdu per „Adobe Connect“ platformą. Tikslesnę informaciją apie prisijungimą pranešime kiekvienam dalyviui asmeniškai lapkričio 5 d. (Kauno grupei), lapkričio 6 d. (Vilniaus grupei).

Kompiuteryje turi būti įdiegta Adobe Connect programėlė:

o Windows: http://www.adobe.com/go/Connectsetup

o Mac: http://www.adobe.com/go/ConnectSetupMac

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 10 darbo dienų elektroniniu paštu paraiškos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.]

Atrankos į projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ pradinio ir priešmokyklinio ugdymo modulio studijų komisija: 

Pirmininkė

Doc. dr. Ilona Tandzegolskienė,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija

El. paštas: ilona.tandzegolskiene@vdu.lt

Tel. +370 37 327821, 8 676 09870

 

Narės:

Jolanta Vengalienė

Kauno Dainavos progimnazijos direktorė, VDU lektorė

El. paštas:  j.vengaliene@yahoo.com

Tel. +370 37 31 20 24, 8 682 15375

 

Rasa Didžiulienė,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos doktorantė, lektorė

El. paštas: rasa.didziuliene@vdu.lt

Tel. +370 37 327821, 8 686 06262

 

Dėl atrankos į projekto ,, Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme ” studijas motyvacinių pokalbių

Klausytojo studijos finansuojamos projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ (vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, 2020 m. 1-292/2020-08-17 Nr. BS-82) lėšomis.

Dėl besitęsiančio karantino atrankos į projekto studijas posėdžiai vyks nuotoliniu būdu:

  1. Atrankos į Specialiosios pedagoginės pagalbos modulio studijas posėdžiai vyks 2020 m. lapkričio 4-5 pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.
  1. Atrankos į Logopedijos modulio studijas posėdžiai vyks 2020 m. lapkričio 5-10 d. pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.

Motyvacinį pokalbį į Specialiosios pedagoginės pagalbos ir Logopedijos modulių studijas organizuoja VDU Švietimo akademija nuotoliniu būdu per „Adobe Connect“ platformą. Tikslesnę informaciją apie prisijungimą pranešime kiekvienam dalyviui asmeniškai lapkričio 3 d.

 

Kompiuteryje turi būti įdiegta Adobe Connect programėlė:

o Windows: http://www.adobe.com/go/Connectsetup

o Mac: http://www.adobe.com/go/ConnectSetupMac

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 15 darbo dienų elektroniniu paštu paraiškos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.

Kodėl šešerių metų vaikui verta būti pirmoku?

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, Europos Komisijos Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė

XXI amžiuje gyvenimo kontekstai ir aplinkos taip pasikeitė, kad daug pamatinių asmenybės vystymuisi svarbių gebėjimų vaikai įgyja iki šešerių metų. Neuromokslininkų nuomone, vaikai nuo trijų iki šešerių metų ypač imlūs naujai patirčiai, todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu sudaryti tinkamas, palankias vaikų ugdymuisi sąlygas. Jeigu to neužtikriname, vėliau tai padaryti gerokai sunkiau, nes vaikas jau gali būti išsiugdęs netinkamų gebėjimų, kuriuos perugdyti ir pakeisti gali būti labai sudėtinga.

Dabartinis šešiametis yra akylesnis, mobilesnis, intelektinės veiklos aplinkiniame pasaulyje sutinkantis gerokai daugiau nei panašaus amžiaus vaikas prie trisdešimt ar penkiasdešimt metų. Dėl šios priežasties daugelis šešerių metų vaikų tokius gebėjimus kaip laisvas judėjimas, kalbėjimas, pasirūpinimas švara, socializacija, kūrybiškumas jau yra išsiugdę. Tokio amžiaus vaikas labiau kontroliuoja savo emocijas, gali jas lengviau išreikšti; gali pats užsiimti, veikti arba žaisti žaidimą apie trisdešimt minučių; savarankiškai atlikti tam tikras užduotis, kurias gerai žino; kopijuoja žodžius, domisi rašymu; atpažįsta žinomas raides knygose, aplinkoje, ant pakuočių, bando skaityti; taria daugumą garsų, žino 3000–5000 žodžių. Vaikas geriau supranta žodinius praeities ar ateities įvykių paaiškinimus; geba perteikti patirtį sudėtingesniais sakiniais, laikydamasis įvykių sekos; palygina skirtingo dydžio objektus. Išskiria dienos laiką (rytas, popietė, vakaras). Tiksliau lanksto, kerpa, pjausto (su peiliu, kurio galas apvalus), klijuoja. Spontaniškai išsamiai papasakoja dienos įvykius, įvardija savo nuotaiką, jausmus. Kai šeimoje reiškia savo nuomonę, tai lengviau daro ir grupėje bendraamžių. Geriau supranta, ką jau moka atlikti, ir ką dar reikia išmokti. Mokosi palaikyti draugystę, ieškodamas kompromisų. Atsižvelgdamos į tokius vaikų gebėjimus, daugelio Europos Sąjungos šalių švietimo sistemos yra priėmusios privalomą pirmos klasės lankymą mokykloje nuo šešerių metų amžiaus.

Tokio amžiaus vaikai, jeigu ugdymosi aplinka yra saugi, jiems pritaikyta, atitinkanti jų poreikius, gali gerai jaustis ir statytis vertybinį ir kultūrinį pamatą, suprasti pastangų prasmę bei užduoties atlikimo skonį. O visa tai ir sudaro mokymosi prasmę bei gerą savijautą ugdymo įstaigoje. Šešiamečiai gali užmegzti socialinius ryšius, prisiimti atsakomybę, yra geranoriški ir atviri ugdymo patirčiai. Visos šios savybės ir sudaro galimybę pasinerti į atviras ugdomąsias veiklas. Svarbu parinkti tinkamus, į vaiką orientuotus ugdymo būdus ar strategijas, suteikti jiems tinkamą ir savalaikę pagalbą. Žinoma, paankstinus ugdymą vieneriais metais, reikėtų pritaikyti ir ugdymo aplinkas, erdves jaunesniems vaikams, pavyzdžiui, atsisakyti keturiasdešimt penkių minučių pamokų, nes laikas, skirtas ugdymui(si), turėtų būti lankstesnis. Be to, pabrėžiama ir meninio ugdymo reikšmė, skatinamos veiklos gimtąja ir užsienio kalba; labiau individualizuotas ugdymas, pabrėžiamas mokymasis savo tempu (turėtų būti palankus jaunesnio amžiaus vaikams), kai daugiau laiko ir dėmesio skiriama turiniui suprasti, išanalizuoti iš įvairių perspektyvų.

Apibendrindama norėčiau atkreipti dėmesį, kad dalis mokslininkų diskutuoja dėl vaikų ugdymo(si) teisės ir poreikio nuo dvejų metų amžiaus, o mes Lietuvoje jau labai ilgą laiką vis dar kalbame, ar ne per anksti būti pirmos klasės mokiniu nuo šešerių metų. Dauguma vakarų Europos valstybių – paankstintas ugdymas gyvuoja dešimtmečiais. Vaikų ugdymą paankstino ir Lietuvos kaimyninės valstybės, tokios kaip Latvija ir Lenkija. Tyrimais įrodyta, jog kuo anksčiau vaikas pradeda ugdytis tinkamoje, palankioje aplinkoje, tuo rečiau paauglystėje mažiau patiria mokymosi nesėkmių, susijusių su skaitymo ir rašymo gebėjimais. Ugdymo ankstinimo klausimas aktualus ir dėl sudėtingėjančio turinio, pavyzdžiui, jau pradinėje mokykloje rekomenduojama mokytis dviejų užsienio kalbų (šiuo metu taip mokosi vaikai Suomijoje, Airijoje, Ispanijoje), todėl tam tikrai reikėtų ruoštis ir Lietuvoje. Reikėtų neužmiršti, kad vaiko įsisavinti ir įsisąmoninti mokymosi procesai būtų ilgalaikiai ir tvarūs, reikia nemažai laiko, net ir tuo atveju, kai ugdymo aplinka yra palanki, todėl buvimas ugdymo įstaigose nuo jaunesnio amžiaus yra tinkama priemonė visa tai išsiugdyti.

 

VDU Švietimo akademijoje vyksta projektas „Inovacijos lituanistikoje: nuo mokslo iki praktikos“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Švietimo akademijoje vyksta projektas „Inovacijos lituanistikoje: nuo mokslo iki praktikos“. Tai tęstinis projektas, kurio tikslas – kurti naujus Baltistikos centrams, lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje stiprinamas. Projektas vykdomas nuo 2011 metų universitete. Nuo 2020 m. spalio 16 d. iki lapkričio 6 d. vyko nuotoliniai mokymai Lietuvos studijų centro ( Lenkijos Jogailaičių universiteto) ir Lietuvos kalbos centro (Lenkijos Vroclavo) studentams.  Mokymus ir paskaitas skaitė VDU Švietimo akademijos Lenkų kalbos centro mokslininkai: doc. dr. Henrika Sokolovska ( paskaita„Vilniaus krašto kalbinė situacija ir daugiakultūriškumas”), doc. dr. Irena Masoit (paskaita „Kalbiniai kontaktai Lietuvoje istorijos perspektyvoje“, doc. dr. Barbara Dvilevič (paskaita „Adomo Mickevičiaus kalba ir dabartinė lenkų kalba Lietuvoje“), doc. dr. Halina Turkevič (paskaita „Apie lenkų poetų Lietuvoje kūrybą – lenkiški ir lietuviški motyvai poezijoje“).

Lapkričio 3–13 dienomis vyks nuotoliniai mokymai Ukrainos Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto ir  Ukrainos Černivcų nacionalinio Jurijaus Fedkovičiaus  universiteto studentams ir mokslininkams. Taip pat vyks Černiachovsko pedagoginės kolegijos studentų  lietuvių kalbos praktika. Studentai klausys VDU Švietimo akademijos dėstytojų prof. dr. Reginos Rinkauskienės, doc. dr. Laimutės Bučienės lietuvių kalbos paskaitų.

Studentai ir mokslininkai turi ir kultūrinę programą. VDU Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros kursų studentė Aya Kimura skaito sociokultūrinę paskaitą apie virtualius Lietuvos muziejus, Nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriaus pavaduotoja Jurgita Skiotytė-Norvaišienė skaito paskaitą „Lietuvos Nacionalinio  operos ir baleto teatro 100 metų istorija nūdienos menininko akimis. Kelionė per muzikines epochas (kokie istoriniai, politiniai, ekonominiai veiksniai veikė muzikos stilių kaitą)“.

Projekto vykdytoja – VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė apgailestauja, šiemet dėl Covid19 situacijos pasaulyje, studentai negalėję atvykti į Lietuvą. „Džiaugiamės, jog projektas sėkmingai tęsiasi ir studentai, mokslininkai gali klausyti Lietuvos dėstytojų lietuvių kalbos paskaitų, virtualiai apsilankyti Lietuvos muziejuose, Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vis daugiau užsieniečių nori išmokti mūsų šalies kalbą, dalis studentų nori pažinti savo protėvių žemę, kultūrą ir tradicijas.  Vėliau užsieniečiai tęsia studijas Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos ar vasaros kursuose VDU. Baltistikos centrai organizuoja konferencijas, seminarus apie lituanistikos sklaidą pasaulyje, studentai rašo mokslinius straipsnius, monografijas. Džiaugiuosi, jog projektas padeda skleisti lituanistikos idėją pasaulyje“, – sako Vilma Leonavičienė.

 

 

VDU pedagogikos studijos, mokytojų rengimas aukštai įvertintos pasauliniame reitinge

Žurnalas „Times Higher Education“ (THE) šiandien, spalio 28 d., pristatė pasaulio universitetų reitingą atskirose studijų srityse – jame pristatomos aukštojo mokslo institucijos, siūlančios geriausias pasaulyje studijas konkrečioje pasirinktoje srityje. Į konkurencingą sąrašą pateko ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), gavęs aukštus įvertinimus už vykdomas pedagogikos, gyvybės mokslų ir socialinių mokslų studijas.

Šį rugsėjį VDU pirmą kartą pateko ir į bendrą THE pasaulinį universitetų reitingą, laikomą didžiausiu pasaulyje. Čia universitetui buvo skirta aukšta 311 vieta tarptautinės perspektyvos kategorijoje.

„Reitingavimas pagal studijų kryptis yra daug informatyvesnis potencialiems Lietuvos ir užsienio studentams, o taip pat partneriams, nei bendras universitetų reitingas. Šis reitingas atskleidžia, kuriose studijų kryptyse universitetas yra stipriausias regione bei pasaulyje. Pavyzdžiui, VDU yra tarp stipriausių regione ugdymo moksluose, mokytojų rengime. Beje, VDU įsijungus į ES finansuojamą Europos universitetų aljansą, universitetas yra tarp Europos aukštojo mokslo erdvės elitinių institucijų, o tai dar labiau didina studijų pripažinimą ir patrauklumą“, – teigia VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė.

Studijų sričių reitinge Vytauto Didžiojo universitetui THE skyrė aukštą 501+ vietą tarp visų pasaulio universitetų pedagogikos studijų srityje, įvertinant įdirbį VDU Švietimo akademijoje ir Edukologijos tyrimų institute, kur pagal su tarptautiniais partneriais atnaujintą studijų modelį rengiami mokytojai, akcentuojant ne tik dalyko ir specializacijos išmanymą, bet ir visapusiškas studijas.

Aukštą įvertinimą VDU pelnė ir už vykdomas gyvybės bei socialinių mokslų studijas, kur jam buvo skirta atitinkamai 601-800 ir 601+ vieta. Reitingo vertinimo kriterijai visose srityse atsižvelgė į universitetų mokymosi aplinką (dėstymą), mokslinius tyrimus, citavimą, tarptautiškumą ir industrijos pajamas (inovacijas).

Iš viso THE reitinge buvo įvertintos pasaulio universitetuose vykdomos studijos vienuolikoje sričių: menų ir humanitarinių mokslų, verslo ir ekonomikos, klinikinių ir sveikatos mokslų, informatikos, pedagogikos, inžinerijos, teisės, gyvybės, fizinių, socialinių mokslų ir psichologijos.

Reitinge geriausių įvertinimų susilaukė JAV ir D. Britanija – šių šalių universitetų buvo daugiausia visų sričių pirmuose dešimtukuose. Pedagogikos, verslo, menų, teisės ir psichologijos studijų lyderis – Stenfordo universitetas (JAV). Oksfordo universitetas (D. Britanija) išsaugojo pirmąją vietą tiek informatikos, tiek klinikinių ir sveikatos mokslų srityse. Inžinerijoje ir gyvybės moksluose pirmoji vieta skirta Harvardo universitetui (JAV), fizinių mokslų srityje – Kalifornijos technologijos institutui.

Bendrame THE reitinge VDU užima 1001+ vietą. Iš viso šiame reitinge kasmet įvertinama per 1,5 tūkst. geriausių planetos aukštųjų mokyklų.

Daugiau informacijos

VDU užsieniečius kviečia mokytis lietuvių kalbos ir kultūros nuotoliniu būdu

2021 m. sausio 4 d. – 2021 m. vasario 2 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus nuotoliniu būdu.  VDU kviečia lietuvių kilmės užsieniečius, užsienio piliečius, besidominančius mūsų šalies kalba, Lietuvos kultūra, istorija, teikti paraiškas dalyvauti Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursuose nuotoliniu būdu. Intensyviuose kursuose vyks lietuvių kalbos, istorijos, filosofijos paskaitos, studentai virtualiai lankysis po Lietuvos muziejus, Operos ir baleto teatrą, dainuos lietuviškas dainas.

2020 m. rugpjūčio mėnesį pirmą kartą vyko Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai nuotoliniu būdu, kurių metu net 117 užsieniečių iš 37 pasaulio šalių mokėsi lietuvių kalbos. „Kursai pranoko visus lūkesčius. Nuolatinis mokymas ir bendravimas pasiteisino. Užsieniečiai intensyviai mokėsi lietuvių kalbos, išlaikė sėkmingai baigiamąjį egzaminą, pristatė projektus, susipažino ir net rado naujų draugų pasaulyje. Žiemą irgi švęsime lietuvybę“, – sako kursų organizatorė,  VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė.

Kursus organizuoja – VDU Baltijos vasaros universiteto ir VDU Švietimo akademijos Vilniaus komandų dėstytojai.

Registracija iki lapkričio 13 d.

Norintiems studijuoti mokamai, kviečiame registruotis iki gruodžio 4 d. 

Svarbi informacija dėl studijų proceso organizavimo

Gerbiama Vytauto Didžiojo universiteto bendruomene,

Reaguojant į sudėtingėjančią situaciją šalyje dėl COVID-19 rizikos grėsmės ir vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro, Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo rekomendacijomis aukštosioms mokykloms vykdyti studijų procesą nuotoliniu būdu bei įvertinus VDU akademinių padalinių siūlymus dėl studijų organizavimo, įvedami šie studijų ir darbo organizavimo pakeitimai Vytauto Didžiojo universitete:

  • Nuo pirmadienio, spalio 26 d., visi studijų užsiėmimai, išskyrus tuos, kuriems reikalinga speciali įranga ar infrastruktūra, ir tuos, kuriuos studijų padaliniai nurodė kaip būtinus užbaigti kontaktiniu būdu dėl praktinių darbų, bus vykdomi nuotoliniu būdu.
  • Nuo  lapkričio 3 d., antradienio, visi studijų užsiėmimai, išskyrus laboratorinius ir praktinius, kuriems reikalinga speciali įranga, bus vykdomi tik nuotoliniu būdu.

Planuojama, jog šį studijų semestrą baigsime nuotoliniu būdu.

Studentai, kuriems siekiant užtikrinti kokybišką studijų procesą yra reikalinga speciali programinė įranga, bus informuoti ateinančios savaitės pradžioje.

Neakademinių padalinių maloniai prašome pagrindinių funkcijų vykdymo procesą organizuoti taip, kad būtų galima užtikrinti darbuotojų saugumą: riboti padalinio darbuotojų fizinį kontaktą ne tik su lankytojais, bet ir su kolegomis iš kitų padalinių bei nebūtiną lankymąsi kituose Universiteto padaliniuose ar patalpose. Taip pat, kartu su padalinių vadovais apsvarstykite galimybę organizuoti darbą nuotoliniu būdu, jei darbo funkcijų įgyvendinimui nėra būtina atvykti į Universitetą, o nuotoliniam darbui sąlygos yra tinkamos.

 Rektoriaus įsakymas dėl studijų organizavimo proceso

Atsižvelgiant į situaciją, informacija bus nuolat atnaujinama. Ją taip pat galite sekti specialiame puslapyje universiteto svetainėje.