lntegruotas mokymas – inovatyvios mokyklos pamatas

Siekiant atliepti švietimo iššūkius, populiarinti mokslą ir įgalinti mokytojus, Kaune spalio 21 dieną vyko „Intelekto forumas“ – renginys, kuriame mąstymo ir mokymosi iššūkius aptarė edukologai, psichologai, neuromokslininkai, filosofai, technologinių ir kitų mokslų atstovai. Pranešimą „lntegruotas mokymas – inovatyvios mokyklos pamatas“ skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorė, profesorė Daiva Jakovonytė-Staškuvienė.

 

Nacionaliniame žmogaus teisių forume – apie įvairovių Lietuvą Europoje

Gruodžio 10 dieną Lietuvoje įvyks tradiciniu tapęs Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF). Kasmet Tarptautinę žmogaus teisių dieną vykstantis renginys dėl karantino šalyje bus virtualus.

Šiemet forumas simboliškai dedikuojamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 70-mečiui. 1950 m. priimta konvencija sukūrė vieną veiksmingiausių ir pažangiausių tarptautinio lygmens žmogaus teisių apsaugos sistemų, pagrįstą pagarba įvairovei ir žmogaus orumui. Lietuva prie Konvencijos prisijungė 1995 m. Tuo metu neseniai nepriklausomybę atkūrusi valstybė turėjo suderinti nacionalinę teisę su Konvencijos keliamais aukštais žmogaus teisių apsaugos standartais. Prisijungimas prie šios sistemos taip pat suteikė galimybę Lietuvos gyventojams kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuriame buvo konstatuotas ne vienas žmogaus teisių pažeidimas, o Lietuva įpareigota keisti teisės aktus bei kompensuoti patirtą žalą.

Renginio šūkis šiemet skelbia „Įvairovių Lietuva Europoje“. „Visuomenė yra kaip kaleidoskopas, kuriame skirtybės sudaro tobulą darną. Kiekvienai socialinei grupei gerovė reiškia skirtingus dalykus, todėl modernios valstybės pareiga – užtikrinti gerovę įvairių tautybių, tikėjimų, lyčių, amžiaus, rasės, socialinių padėčių, įsitikinimų ir pažiūrų asmenims. Esama daugybė įvairovių – žmonių, nuomonių, religijų ir kt. – ir visos jos turi būti saugomos pagal aukščiausius tarptautinius standartus”, – įsitikinę organizatoriai.

Vienoje iš plenarinių renginio diskusijų bus aptarta žmogaus teisių vieta Lietuvos politikoje. Šiemet minimos Konvencijos pasirašymo metinės yra ir puiki proga ne tik įvertinti šios pažangios sutarties svarbą, bet ir diskutuoti, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus įvairiose žmogaus teisių srityse. Deja, ekspertai pažymi, kad žmogaus teisės mūsų šalyje dažnai atsiduria politinės darbotvarkės paraštėse, joms nėra skiriama daug dėmesio ir politinių partijų programose.

Forume pristatomas platus ir kitų temų spektras: nuo pandemijos poveikio visuomenės psichikos sveikatai ir švietimui, tėčių įsitraukimo į ankstyvą vaikų gyvenimą, efektyvaus atsako į neapykantos nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, lyčių lygybės iki duomenų apsaugos ir teisės į privatumą.

NŽTF po vienu stogu suvienija akademinę, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bei tarptautinę bendruomenes ir pritraukia šimtus klausytojų. Kaip ir kasmet, renginyje dalyvaus įvairių sričių ekspertai, kuriems rūpi žmogaus teisių klausimai ir padėtis Lietuvoje bei pasaulyje: žurnalistai, nevyriausybinio, ekonomikos, švietimo, kultūros sektorių atstovai, psichologai, aktyvūs visuomenės nariai, politikai. Tarp jų – Birutė Sabatauskaitė, Dainius Pūras, Erica Jennings, Rita Miliūtė, Dovilė Filmanavičiūtė, Nerijus Mačiulis, Donatas Puslys, Jonas Ruškus, Milda Ališauskienė, Urtė Neniškytė, Karolis Vyšniauskas, Aidas Puklevičius, Agneta Skardžiuvienė, Edita Žiobienė ir kiti.

Forume diskutuos ir svečiai iš užsienio – Eva Sophia Myers iš Pietų Danijos universiteto, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje dirbantis Aleš Gião Hanek, Lankasterio universiteto Teisės mokyklos (D. Britanija) profesorius emeritas Paul Iganski, Švedijos visuomeninio transliuotojo komunikacijos specialistė Seher Yilmaz bei kiti.

NŽTF taip pat bus prisiminta ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Lietuvoje  ratifikuota prieš dešimtmetį, bei Pekino veiksmų platforma, prieš 25 metus nubrėžusi svarbias gaires moterų teisių užtikrinimui. Renginyje numatoma ir filmo „Sveiki atvykę į Čečėniją“ peržiūra, po kurios bus surengta diskusija apie žodžio laisvę ir neapykantos ribojimą.

Iš viso šiemet renginyje numatoma aštuoniolika diskusijų įvairiomis su žmogaus teisėmis susijusiomis temomis, kuriose diskutuos virš šimto įvairių sričių ekspertų.

Forumo programa ir registracija

Diskusijos bus verčiamos į lietuvių gestų kalbą ir iš/į anglų kalbą.

Renginys bus transliuojamas tiesiogiai organizatorių svetainėje ir portale Lrt.lt.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU dar 472 mokytojų galės įgyti galimybę mokyti kelių dalykų

Dar 608 mokytojai galės įgyti kito dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijų ir mokyti ne vieno, o bent dviejų dalykų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su Europos socialinio fondo agentūra paskelbtą konkursą laimėjusios aukštosios mokyklos, kurių projektai surinko daugiausiai balų, – Vytauto Didžiojo universitetas ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – mokytojams perkvalifikuoti gaus 1,5 mln. eurų  iš ES investicijų.

„Mokytojai, galėdami mokyti kelių dalykų, išplės savo profesinės veiklos lauką, turės galimybę vesti daugiau pamokų vienoje mokykloje. Tai jiems garantuos didesnį stabilumą ir išaugusį atlyginimą“, – sako Algirdas Monkevičius, laikinai einantis švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas.

Pasak ministro, mokykloms ši mokytojų perkvalifikavimo galimybė – viena iš realių priemonių, padedančių racionaliai planuoti pedagogų darbo krūvius bei spręsti mokytojų stygiaus problemą.

„Tai aktualu ypač mažesnėse ir tose mokyklose, kuriose atitinkamų dalykų pamokų per savaitę yra labai mažai, kad susidarytų mokytojui pakankamas krūvis,“ – pažymi A. Monkevičius.

Pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos galėjo teikti paraiškas studijų programų ar mokomojo dalyko moduliams finansuoti. Per dvejus metus papildomo dalyko kompetencijų ES lėšomis galės įgyti 472 mokytojai Vytauto Didžiojo universitete ir 136 mokytojai ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Vytauto Didžiojo universitete mokytojai galės įgyti kito mokomojo dalyko, taip pat ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bei pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas mokytojams suteiks galimybę įgyti ekonomikos ir verslumo mokomojo dalyko žinių.

Tai ne vienintelis ES lėšomis finansuojamas mokytojų kvalifikacijų plėtrai skirtas projektas. Per 2018–2020 m. vykdomą projektą „TĘSK“ papildomų kvalifikacijų įgis 820 mokytojų, o pagal  Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytas priemones iki 2022 m. – dar apie 800 mokytojų.

VDU Taryba patvirtino ŠA kanclerę

Lapkričio 25 d. vykusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarybos posėdžiu metu patvirtinta VDU Švietimo akademijos kanclerė. VDU Švietimo akademijos kanclerės pareigas eis prof. dr. Lina Kaminskienė.

Profesorė Lina Kaminskienė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje dirba nuo 2008 m. Nuo 2014 m. yra Edukologijos katedros vedėja, o nuo 2017 m. Edukologijos instituto direktorė. Nuo 2018 m. iki dabar prof. dr. L. Kaminskienė ėjo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojos pareigas. Profesorė L. Kaminskienė yra aktyvi įvairių tarptautinių mokslinių projektų ir tyrimų dalyvė. VDU Švietimo akademijos studentams profesorė dėsto švietimo inovacijų valdymo, projektų planavimo ir įgyvendinimo, tarpkultūrinio ugdymo, pradinio ugdymo įstaigos valdymo ir lyderystės dalykus.

Skelbiamas dėstymo vizitų konkursas pagal „Erasmus+“ programą

VDU Tarptautinių ryšių departamentas skelbia dėstymo vizitų konkursą pagal „Erasmus+“ programą 2020-2021 m. m. pavasario semestrui. Vizitų įgyvendinimo laikotarpis: 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. birželio 30 d.

Dėstymo vizito tikslas – skaityti paskaitas užsienio universiteto studentams bei pritraukti juos „Erasmus+“ studijoms Vytauto Didžiojo universitete.

Visus dėstytojus, norinčius dalyvauti konkurse, kviečiame iki 2020 m. gruodžio 9 d. pateikti užpildytą dėstymo sutartį fakultetų tarptautinių programų vadovams/koordinatoriams, ŽŪA dėstytojus – tarptautinių ryšių skyriui, ŠA Vilniaus dėstytojus – ŠA tarptautinių ryšių grupei.

Dėstymo sutarties formą galite rasti čia (skiltyje „Dėstymo vizitų atranka“). Galima vizito trukmė: trumpiausia – 2 dienos, neįskaitant kelionės, ilgiausia – 6 dienos, įskaitant kelionę. Valandų skaičius: ne mažiau kaip 8 dėstymo valandos. Atrankoje dalyvaujantys dėstytojai, turintys spec. poreikių, turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Atrankos rezultatai bus skelbiami nuo š. m. gruodžio 18 d. (kiekvienas atrankoje dalyvavęs dėstytojas bus informuotas el. paštu).

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ dėstymo vizitų organizavimą, atrankos kriterijus, finansavimą.

Kviečiame žiūrėti „Intelekto forumo“ pranešimų vaizdo įrašus

Siekiant atliepti švietimo iššūkius, populiarinti mokslą ir įgalinti mokytojus, Kaune spalio 21 d. vyko „Intelekto forumas“ – renginys, kuriame mąstymo ir mokymosi iššūkius aptarė edukologai, psichologai, neuromokslininkai, filosofai, technologinių ir kitų mokslų atstovai.

Kviečiame žiūrėti renginio pranešimų ir diskusijų vaizdo įrašus. Visą forumo vaizdo įrašų sąrašą galima rasti čia.

Virtualioje parodoje „Mokykla 2022“ VDU Švietimo akademijos edukologai kalbės apie inovatyvią mokyklą, mokymosi erdves

Lapkričio 20-21 d. vyks virtuali švietimo inovacijų paroda „Mokykla 2022“. Paroda „Mokykla 2020“ – vienas iš svarbiausių Lietuvos švietimo bendruomenės metų renginių. Šias metais paroda vyks jubiliejinį – 10-ąjį – kartą. Pagrindinė parodos tema – Skaitmeninė mokykla, kviečianti suprasti, jog atei  . Šie metai švietimo bendruomenei – itin ypatingi. Susidurta su daugybe iššūkių ir pokyčių, paspartinusių mokyklų skaitmenizacijos procesą, ugdymo metodų bei bendravimo formų kaitą. Tad tradicinis renginys su netradicine tema ir formatu bei aktyviais, pasirengusiais atsakyti į visų parodos dalyvių klausimus, lektoriais, išskirtiniais pranešimais, „Atradimų laboratorijomis“ ir kitomis, smalsioms akims skirtomis, veiklomis laukia ne tik švietimo bendruomenės narių, bet ir visų švietimui neabejingų žmonių.

Lapkričio 21 d. virtualioje švietimo inovacijų parodoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologai, kurie skaitys apie inovatyvią mokyklą, integruotą ugdymą, mokymąsį už mokyklos ribų, socialinę atskirtį ir pozityvią tėvystę karantino akivaizdoje.

Pedagogams – papildomos perkvalifikavimo galimybės

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia mokytojus dalyvauti projekte “Švietimo  inovacijos ir  STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme” pedagogų perkvalifikavimo programose ir įgyti papildomą specializaciją.

Pratęsiamas priėmimas į šiuos modulius

Šiuo metu kviečiame teikti prašymus į žemiau išvardintus modulius:

  • Gamtos mokslų moduliai:  fizikos (Kaunas), chemijos (Kaunas), biologijos (Kaunas), geografijos (Kaunas, Vilnius);
  • Tiksliųjų mokslų moduliai: matematikos (Kaunas, Vilnius), informatikos (Kaunas);
  • Technologijų modulis (Kaunas);
  • Meninio ugdymo moduliai: šokis (Kaunas), dailė (Vilnius), muzika (Kaunas, Vilnius);

Studijų vykdymas ir priėmimas

Paraiškos dalyvauti moduliuose priimamos internetu iki 2020 m. lapkričio 26  d. 11:00 val.

Reikalavimai pareiškėjams, turintiems pedagogo kvalifikaciją ir norintiems įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją (ir teisę dėstyti dalyką):

  • aukštasis ar jam prilygintas išsilavinimas;
  • pedagogo kvalifikacija;
  • pareiškėjas dirba/ketina dirbti mokytoju / auklėtoju / švietimo pagalbos specialistu švietimo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, ir nori įgyti papildomą dalykinę kompetenciją.
  • pirmumas bus teikiamas pedagogams, dirbantiesiems valstybinėje švietimo įstaigoje, pretenduojantiems įgyti dalykinę kompetenciją STEAM srityje.
  • darbdavio rekomendacija (dirbančiam švietimo įstaigoje). Pirmumas bus teikiamas tiems kandidatams, kurie pateiks švietimo įstaigos vadovo raštą apie tai, kad asmuo dirba šioje įstaigoje arba švietimo įstaigos / švietimo skyriaus vadovo rašytinį įsipareigojimą užtikrinti mokytojo/auklėtojo/švietimo pagalbos specialisto darbo krūvį pagal įgytą kompetenciją/ kvalifikaciją/ specializaciją.

Dokumentų pateikimas

Prašymai studijuoti pateikiami internetu sistemoje (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“).

Internete užpildžius prašymą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

  • Aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
  • Diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
  • Paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
  • Dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
  • Švietimo įstaigos vadovo, švietimo skyriaus atstovo rekomendacija arba pažymas (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo įstaigos vadovo arba švietimo skyriaus atstovo).

Rezultatų paskelbimas

Atrankos į modulius posėdžiai vyks lapkričio 23-24  d., nuotolinės konferencijos būdu. Posėdžių tvarkaraštis bus paskelbtas atskiru pranešimu VDU Švietimo akademijos internetiniame puslapyje.

Atrankos posėdyje pretendentams dalyvavimas privalomas.

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 10 darbo dienų elektroniniu paštu paraiškos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.

Pastabos

Atranką į studijas vykdo Vytauto Didžiojo universitetas. Atrankos vykdytojas gali pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius arba patikslinančius paraiškoje pateiktą informaciją. Paraiška, pateikta po nurodyto termino pabaigos, jei nevyks papildoma atranka, nebus priimta ir svarstoma.

Paraiškos, pateiktos nesilaikant nustatytų reikalavimų arba nepilnai užpildytos, nebus vertinamos.

Daugiau informacijos

Ketinantiems studijuoti Kaune:

  • Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija
  • Studijų koordinatorė Vaida Lukšienė
  • El. paštas vaida.luksiene@vdu.lt
  • Telefonas (8 37) 327875

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

  • Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija
  • Studijų koordinatorė Romutė Šainer
  • El. paštas romute.sainer@vdu.lt
  • Telefonas (8 610) 67 303

Dėl atrankos į projekto ,,Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme” studijas motyvacinių pokalbiųių

Klausytojo studijos finansuojamos projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ (vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, 2020 m. 1-292/2020-08-17 Nr. BS-82) lėšomis.

Dėl besitęsiančio karantino atrankos į projekto studijas posėdžiai vyks nuotoliniu būdu. Atrankos į BIOLOGIJOS modulio studijas posėdis vyks 2020 m. lapkričio 12 d. pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.

Atrankos į CHEMIJOS modulio studijas posėdis vyks 2020 m. lapkričio 13 d. pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.

Motyvacinį pokalbį į biologijos modulio studijas organizuoja VDU Švietimo akademija nuotoliniu būdu per „Adobe Connect“ platformą. Tikslesnę informaciją apie prisijungimą pranešime kiekvienam dalyviui asmeniškai lapkričio 11 d.

Motyvacinį pokalbį į chemijos modulio studijas organizuoja VDU Švietimo akademija nuotoliniu būdu per „Adobe Connect“ platformą. Tikslesnę informaciją apie prisijungimą pranešime kiekvienam dalyviui asmeniškai lapkričio 12 d.

Kompiuteryje turi būti įdiegta Adobe Connect programėlė:

o Windows: http://www.adobe.com/go/Connectsetup

o Mac: http://www.adobe.com/go/ConnectSetupMac

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 10 darbo dienų elektroniniu paštu paraiškos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.

ATRANKOS Į PROJEKTO ,,ŠVIETIMO INOVACIJOS IR STEAM SRIČIŲ PLĖTRA BENDRAJAME UGDYME” BIOLOGIJOS MODULIO STUDIJAS PRIĖMIMO KOMISIJA.

Pirmininkė

Doc. dr. Ilona Tandzegolskienė,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija

El. paštas: ilona.tandzegolskiene@vdu.lt

Tel. +370 37 327821, 8 676 09870

 

Narės:

Asta Danilevičiūtė

Vytauto Didžiojo universiteto, Gamtos mokslų fakulteto prodekanė, docentė

El. paštas:  asta.danileviciutė@vdu.lt

Tel. +370 37 32 79 21, 8 610 04159

 

Vykintas Baublys,

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas, docentas

El. paštas: vykintas.baublys@vdu.lt

Tel. +370 37 32 79 21

Vaida Tubelytė,

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentė

El. paštas: vaida.tubelytė@vdu.lt

Tel. +370 37 32 79 21

ATRANKOS Į PROJEKTO ,,ŠVIETIMO INOVACIJOS IR STEAM SRIČIŲ PLĖTRA BENDRAJAME UGDYME” CHEMIJOS MODULIO STUDIJAS PRIĖMIMO KOMISIJA.

 Pirmininkė

Doc. dr. Ilona Tandzegolskienė,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija

El. paštas: ilona.tandzegolskiene@vdu.lt

Tel. +370 37 327821, 8 676 09870

 

Narės:

Asta Danilevičiūtė

Vytauto Didžiojo universiteto, Gamtos mokslų fakulteto prodekanė, docentė

El. paštas:  asta.danileviciutė@vdu.lt

Tel. +370 37 32 79 21, 8 610 04159

 

Lina Ragelienė,

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentė

El. paštas: lina.ragelienė@vdu.lt

Tel. +370 37 32 79 21

Nuotoliniu būdu lietuvių kalbos mokosi ir 18-mečiai, ir 80-mečiai

Šiemet ugdymas persikėlė į virtualią erdvę, tad Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos organizuojami Lietuvių kalbos ir kultūros kursai pirmą kartą šių metų rugpjūčio mėnesį taip pat įvyko nuotoliniu būdu. Daugiau nei aštuoniolika metų kasmet daugiau nei šimtas užsieniečių iš įvairių pasaulio šalių atvykdavo į Vilnių, kur universiteto auditorijose jiems būdavo skaitomos lietuvių kalbos paskaitos, o popiet studentai keliaudavo po muziejus, gražiausius Lietuvos miestus, dalyvaudavo kultūros renginiuose, šokdavo lietuvių liaudies šokius. Tačiau šiemet dėl pasaulinės pandemijos lietuvių kalbos ir kultūros kursų programa buvo perkelta į virtualią erdvę. Pasak ilgametės kursų organizatorės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovės Vilmos Leonavičienės, rengti nuotolinius kursus užsieniečiams buvo vienas didžiausių iššūkių gyvenime. „Pavasarį Lietuvos mokyklose prasidėjo nuotolinis mokymas, tad mes greitai turėjome sugalvoti, kaip lietuvių kalbos mokysime užsieniečius, gyvenančius skirtinguose žemynuose, Europos šalyse, kokiais metodais ir būdais juos supažindinsime su mūsų šalies kultūra, istorija. Registracija į nuotolinius kursus vyko karantino įkarštyje, tačiau mums buvo neįtikėtina, jog, nepaisant visko, net 116 užsieniečių iš 37 pasaulio šalių panoro mokytis lietuvių kalbos. Tiek mūsų komandos nariai, tiek užsieniečiai pamatė nuotolinių kursų prioritetus. Manau, nuotolinis mokymas – nauja galimybė suvienyti pasaulyje išsibarsčiusius norinčiuosius mokytis lietuvių kalbos ir kultūros. Tai efektyvi ir ekonomiška priemonė gyvenantiems tolimuose kraštuose, galimybė suderinti darbą, atostogas su siūlomu nuotoliniu mokymu, susipažinti su mūsų krašto istorija, kultūra, rasti draugų visame pasaulyje“, – sako kursų organizatorė Vilma Leonavičienė.

Nuotoliniu būdu užsieniečiai mokėsi dainų ir šokių

 

Kursų organizatoriai patys išbandė įvairias IT programas, virtualias platformas. „Rimtas iššūkis suvienyti nuotolinio mokymo IT galimybes su programos turiniu. Dėstytojams teko didaktines ir lietuvių kalbos turinio kompetencijas perkelti į nuotolinį mokymą, paverčiant visą programą patrauklia besimokantiesiems, vieningai sureguliuoti komunikacijos kanalus bei rengti forumus, seminarus, neformalius bendravimus. Užsieniečiai virtualiai lankėsi Lietuvos muziejuose, beje, paskaitos lektorė buvo mūsų buvusi studentė Aya Kimura iš Japonijos. Studentai dalyvavo meno dirbtuvėse, kur akvarelės pagalba tapė paukščius, susijusius su mėgiamais lietuviškais posakiais. Populiarios grupės „Arbata“ lyderis Andrius Zalieska-Zala mokė lietuviškų dainų, šokių mokytoja vedė pamoką apie tautinius drabužius ir lietuvių liaudies šokius. Tikrai įdomus jausmas stebėti, kai studentai prisijungę prie IT platformos visi savo namuose šoka lietuvių liaudies šokius“, – pasakoja kitakalbių dėstytoja Vilma Leonavičienė.

 

Lietuvių kalbos mokosi ir užsienio senjorai

 

Pastaraisiais metais vis daugiau užsieniečių domisi lietuvių kalba ir Lietuva. Vasarą kursų metu kas ketvirtas studentas buvo pradedantysis. Užsieniečių motyvacija išmokti mūsų šalies kalbą – įvairi. Jeigu anksčiau daugiau užsieniečių norėdavo studijuoti lietuvių dėl to, kad tai sutuoktinio ar žmonos gimtoji kalba, šiandien didelė dalis besimokysiančių – lietuviškų šaknų turinys žmonės, ieškantys savo tapatybės. Studentų amžius labai įvairus, grupėse būna nuo aštuoniolikmečių iki aštuoniasdešimtmečių. „Viena šios vasaros studenčių buvo brazilė, kuri išėjo į pensiją ir laisvą laiką nusprendė skirti pažinčiai su lietuvybe. Kadaise į Braziliją emigravo jos seneliai. Taip pat buvo senjorų sutuoktinių pora iš Amerikos, kurie intensyviai bandė mokytis savo protėvių kalbą. Pastarieji greitai išmoko naudotis įvairiomis skaitmeninėmis platformomis. Daug studentų studijuoja ekonomiką, mediciną, politikos mokslus, tad jiems lietuvių kalba – dar viena galimybė atvykti gyventi, studijuoti ar dirbti Lietuvoje. Mes turime studentų, kurie, išmokę lietuvių kalbą, sėkmingai dirba Lietuvos mokyklose, ambasadose, įkūrė savo verslo įmones“, – pasakoja kursų vadovė Vilma Leonavičienė.

 

VDU dėstytojos profesorės Reginos Rinkauskienės teigimu, kitakalbių mokymas nuotoliniu būdu pasiteisino. „Žinoma, užsieniečiai labiau džiaugtųsi tiesioginiu bendravimu. Atvažiavimas į Lietuvą ir prisilietimas prie realios tikrovės būtų jiems labai naudingas. O dėl paskaitų – galiu pasidžiaugti, kad mano buvusi pažengusiųjų grupė buvo labai motyvuota. Lietuvių kalba jiems reikalinga, nes vieni verčia iš savo kalbos į lietuvių ir atvirkščiai, kiti studijuoja klasikinę filologiją, yra folkloristai arba dialektologai ir t. t. Paskaitų metu rasdavome laiko ir padiskutuoti, ir pastiprinti gramatikos įgūdžius“, – sako profesorė Regina Rinkauskienė.

Prof. dr. Regina Rinkauskienė

Užsieniečių noras išmokti lietuvių kalbą motyvuoja ir pačius dėstytojus. „Viena įsimintiniausių studenčių – Amerikos lietuvė Rima, kuri gimusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau puikiai kalba lietuviškai. Jos tikslas – išmokti rašyti be klaidų. Ir jai puikai sekasi“, – sako prof. Regina Rinkauskienė.

 

Užsieniečiams gražiausias lietuviškas žodis – širdis

 

Šiemet užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, rinko gražiausią lietuvišką žodį. Tarp nugalėtojų – žodžiai širdis, jūra ir vasara. VDU dėstytoja prof. Regina Rinkauskienė per pirmąją paskaitą su savo studentais kalbėjo apie Lietuvą, su kuo ji jiems asocijuojasi. „Sudarėme tokių žodžių ir jų junginių žodynėlį: lietus, žiema (sniegas), Vilnius, sužadėtinės giminės, nuostabi gamta, gira, krienai, silkė, agurkai… Toks buvo mūsų šalies paveikslas“, – teigia prof. Regina Rinkauskienė.

Sėkmingai startavę Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai nuotoliniu būdu bus pratęsti sausio mėnesį. Jau dabar studentai registruojasi į Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus. „Gauname paraiškų iš Australijos, Amerikos, Argentinos, Sakartvelo, Vokietijos ir kitų šalių. Sausio mėnesį vykstantys kursai bus dar įdomesni, efektyvesni ir interaktyvesni. Pavyzdžiui, studentai virtualiai lankysis Nacionaliniame operos ir baleto teatre, klausys paskaitos apie Lietuvos operos istoriją. Džiaugiuosi, jog ne tik partneriai, bet ir VDU Kauno ir Vilniaus dėstytojai, administracijos darbuotojai, mentoriai susivienijo bendram tikslui – lietuvybės skleidimui pasaulyje“, – sako Vilma Leonavičienė.

 

Daugiau informacijos apie Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus.