„Erasmus+“ projekte mokslininkės pristatė lenkų kalbos mokymosi svetainę, pritaikytą lietuvių kalbai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro mokslininkės doc. dr. Irena Masoit ir doc. dr. Barbara Dvilevič dalyvavo „Erasmus+“ projekte „Polish online“, kur rengiama daugiakalbė svetainė mokytis lenkų kalbos.

Šiandien mokymasis internetu yra viena iš paprastų ir veiksmingų švietimo formų, kurios taikomos ir kalbų mokymo(si) procese. Interaktyvi elektroninio mokymo platforma polski.info padės  įgyti lenkų kalbos pradmenis. Mokymasis vyks internete, efektyviai ir nemokamai. Ši platforma yra ypač tinkama užsieniečiams, kurie norėtų įgyti lenkų kalbos pagrindus ir plėsti savo
akiratį apie Lenkiją – šalį, persmelktą turtingos Europos istorijos ir kultūros. Į kalbos kursus yra įtraukta pagrindinė informacija apie lenkų kasdienį gyvenimą, tradicijas ir šnekamosios kalbos išraiškos priemones. Tai įgalins jus ne tik išmokti bendrauti lenkų kalba, bet taip pat geriau suprasti Lenkijos žmones ir jų gyvenimą ar netgi suteiks daugiau galimybių darbo rinkoje.

VDU Švietimo akademijos mokslininkės buvo atsakingos už svetainės turinio kūrimą, pamokų medžiagą, gramatikos vadovą. „Mokymosi svetainė skirta pradedantiesiems  A1 ir A2 lygio studentams. Kursą sudaro 21 pamoką. Kiekvienoje pamokoje bus įtvirtinamos ankstesnių pamokų žinios, nors galima mokytis ir atskirai, pagal norimą temą, nes pamokose bus nuoroda į gramatinį vadovą su teorine medžiaga. Vartotojams yra parengtas multimedijos turinys su interaktyviomis ir įtraukiančiomis pratybomis, skaitymo medžiaga su audio priemonėmis. Realus bendravimas ir praktika gali vykti diskusijų forumuose“, – sako doc. dr. Irena Masoit.

 

 

 

Dėl atrankos į projekto ,,Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme” studijas motyvacinių pokalbių

Klausytojo studijos finansuojamos projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ (vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, 2020 m. 1-292/2020-08-17 Nr. BS-82) lėšomis.

Dėl besitęsiančio karantino atrankos į projekto studijas posėdžiai vyks nuotoliniu būdu. Atrankos į PRADINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO modulio studijas posėdis vyks 2020 m. lapkričio 6 d. (Kauno grupei), lapkričio 9 d. (Vilniaus grupei) pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.

Motyvacinį pokalbį į Pradinio ir priešmokyklinio ugdymo modulio studijas organizuoja VDU Švietimo akademija nuotoliniu būdu per „Adobe Connect“ platformą. Tikslesnę informaciją apie prisijungimą pranešime kiekvienam dalyviui asmeniškai lapkričio 5 d. (Kauno grupei), lapkričio 6 d. (Vilniaus grupei).

Kompiuteryje turi būti įdiegta Adobe Connect programėlė:

o Windows: http://www.adobe.com/go/Connectsetup

o Mac: http://www.adobe.com/go/ConnectSetupMac

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 10 darbo dienų elektroniniu paštu paraiškos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.]

Atrankos į projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ pradinio ir priešmokyklinio ugdymo modulio studijų komisija: 

Pirmininkė

Doc. dr. Ilona Tandzegolskienė,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija

El. paštas: ilona.tandzegolskiene@vdu.lt

Tel. +370 37 327821, 8 676 09870

 

Narės:

Jolanta Vengalienė

Kauno Dainavos progimnazijos direktorė, VDU lektorė

El. paštas:  j.vengaliene@yahoo.com

Tel. +370 37 31 20 24, 8 682 15375

 

Rasa Didžiulienė,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos doktorantė, lektorė

El. paštas: rasa.didziuliene@vdu.lt

Tel. +370 37 327821, 8 686 06262

 

Dėl atrankos į projekto ,, Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme ” studijas motyvacinių pokalbių

Klausytojo studijos finansuojamos projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ (vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, 2020 m. 1-292/2020-08-17 Nr. BS-82) lėšomis.

Dėl besitęsiančio karantino atrankos į projekto studijas posėdžiai vyks nuotoliniu būdu:

  1. Atrankos į Specialiosios pedagoginės pagalbos modulio studijas posėdžiai vyks 2020 m. lapkričio 4-5 pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.
  1. Atrankos į Logopedijos modulio studijas posėdžiai vyks 2020 m. lapkričio 5-10 d. pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.

Motyvacinį pokalbį į Specialiosios pedagoginės pagalbos ir Logopedijos modulių studijas organizuoja VDU Švietimo akademija nuotoliniu būdu per „Adobe Connect“ platformą. Tikslesnę informaciją apie prisijungimą pranešime kiekvienam dalyviui asmeniškai lapkričio 3 d.

 

Kompiuteryje turi būti įdiegta Adobe Connect programėlė:

o Windows: http://www.adobe.com/go/Connectsetup

o Mac: http://www.adobe.com/go/ConnectSetupMac

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 15 darbo dienų elektroniniu paštu paraiškos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.

Kodėl šešerių metų vaikui verta būti pirmoku?

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, Europos Komisijos Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė

XXI amžiuje gyvenimo kontekstai ir aplinkos taip pasikeitė, kad daug pamatinių asmenybės vystymuisi svarbių gebėjimų vaikai įgyja iki šešerių metų. Neuromokslininkų nuomone, vaikai nuo trijų iki šešerių metų ypač imlūs naujai patirčiai, todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu sudaryti tinkamas, palankias vaikų ugdymuisi sąlygas. Jeigu to neužtikriname, vėliau tai padaryti gerokai sunkiau, nes vaikas jau gali būti išsiugdęs netinkamų gebėjimų, kuriuos perugdyti ir pakeisti gali būti labai sudėtinga.

Dabartinis šešiametis yra akylesnis, mobilesnis, intelektinės veiklos aplinkiniame pasaulyje sutinkantis gerokai daugiau nei panašaus amžiaus vaikas prie trisdešimt ar penkiasdešimt metų. Dėl šios priežasties daugelis šešerių metų vaikų tokius gebėjimus kaip laisvas judėjimas, kalbėjimas, pasirūpinimas švara, socializacija, kūrybiškumas jau yra išsiugdę. Tokio amžiaus vaikas labiau kontroliuoja savo emocijas, gali jas lengviau išreikšti; gali pats užsiimti, veikti arba žaisti žaidimą apie trisdešimt minučių; savarankiškai atlikti tam tikras užduotis, kurias gerai žino; kopijuoja žodžius, domisi rašymu; atpažįsta žinomas raides knygose, aplinkoje, ant pakuočių, bando skaityti; taria daugumą garsų, žino 3000–5000 žodžių. Vaikas geriau supranta žodinius praeities ar ateities įvykių paaiškinimus; geba perteikti patirtį sudėtingesniais sakiniais, laikydamasis įvykių sekos; palygina skirtingo dydžio objektus. Išskiria dienos laiką (rytas, popietė, vakaras). Tiksliau lanksto, kerpa, pjausto (su peiliu, kurio galas apvalus), klijuoja. Spontaniškai išsamiai papasakoja dienos įvykius, įvardija savo nuotaiką, jausmus. Kai šeimoje reiškia savo nuomonę, tai lengviau daro ir grupėje bendraamžių. Geriau supranta, ką jau moka atlikti, ir ką dar reikia išmokti. Mokosi palaikyti draugystę, ieškodamas kompromisų. Atsižvelgdamos į tokius vaikų gebėjimus, daugelio Europos Sąjungos šalių švietimo sistemos yra priėmusios privalomą pirmos klasės lankymą mokykloje nuo šešerių metų amžiaus.

Tokio amžiaus vaikai, jeigu ugdymosi aplinka yra saugi, jiems pritaikyta, atitinkanti jų poreikius, gali gerai jaustis ir statytis vertybinį ir kultūrinį pamatą, suprasti pastangų prasmę bei užduoties atlikimo skonį. O visa tai ir sudaro mokymosi prasmę bei gerą savijautą ugdymo įstaigoje. Šešiamečiai gali užmegzti socialinius ryšius, prisiimti atsakomybę, yra geranoriški ir atviri ugdymo patirčiai. Visos šios savybės ir sudaro galimybę pasinerti į atviras ugdomąsias veiklas. Svarbu parinkti tinkamus, į vaiką orientuotus ugdymo būdus ar strategijas, suteikti jiems tinkamą ir savalaikę pagalbą. Žinoma, paankstinus ugdymą vieneriais metais, reikėtų pritaikyti ir ugdymo aplinkas, erdves jaunesniems vaikams, pavyzdžiui, atsisakyti keturiasdešimt penkių minučių pamokų, nes laikas, skirtas ugdymui(si), turėtų būti lankstesnis. Be to, pabrėžiama ir meninio ugdymo reikšmė, skatinamos veiklos gimtąja ir užsienio kalba; labiau individualizuotas ugdymas, pabrėžiamas mokymasis savo tempu (turėtų būti palankus jaunesnio amžiaus vaikams), kai daugiau laiko ir dėmesio skiriama turiniui suprasti, išanalizuoti iš įvairių perspektyvų.

Apibendrindama norėčiau atkreipti dėmesį, kad dalis mokslininkų diskutuoja dėl vaikų ugdymo(si) teisės ir poreikio nuo dvejų metų amžiaus, o mes Lietuvoje jau labai ilgą laiką vis dar kalbame, ar ne per anksti būti pirmos klasės mokiniu nuo šešerių metų. Dauguma vakarų Europos valstybių – paankstintas ugdymas gyvuoja dešimtmečiais. Vaikų ugdymą paankstino ir Lietuvos kaimyninės valstybės, tokios kaip Latvija ir Lenkija. Tyrimais įrodyta, jog kuo anksčiau vaikas pradeda ugdytis tinkamoje, palankioje aplinkoje, tuo rečiau paauglystėje mažiau patiria mokymosi nesėkmių, susijusių su skaitymo ir rašymo gebėjimais. Ugdymo ankstinimo klausimas aktualus ir dėl sudėtingėjančio turinio, pavyzdžiui, jau pradinėje mokykloje rekomenduojama mokytis dviejų užsienio kalbų (šiuo metu taip mokosi vaikai Suomijoje, Airijoje, Ispanijoje), todėl tam tikrai reikėtų ruoštis ir Lietuvoje. Reikėtų neužmiršti, kad vaiko įsisavinti ir įsisąmoninti mokymosi procesai būtų ilgalaikiai ir tvarūs, reikia nemažai laiko, net ir tuo atveju, kai ugdymo aplinka yra palanki, todėl buvimas ugdymo įstaigose nuo jaunesnio amžiaus yra tinkama priemonė visa tai išsiugdyti.

 

VDU Švietimo akademijoje vyksta projektas „Inovacijos lituanistikoje: nuo mokslo iki praktikos“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Švietimo akademijoje vyksta projektas „Inovacijos lituanistikoje: nuo mokslo iki praktikos“. Tai tęstinis projektas, kurio tikslas – kurti naujus Baltistikos centrams, lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje stiprinamas. Projektas vykdomas nuo 2011 metų universitete. Nuo 2020 m. spalio 16 d. iki lapkričio 6 d. vyko nuotoliniai mokymai Lietuvos studijų centro ( Lenkijos Jogailaičių universiteto) ir Lietuvos kalbos centro (Lenkijos Vroclavo) studentams.  Mokymus ir paskaitas skaitė VDU Švietimo akademijos Lenkų kalbos centro mokslininkai: doc. dr. Henrika Sokolovska ( paskaita„Vilniaus krašto kalbinė situacija ir daugiakultūriškumas”), doc. dr. Irena Masoit (paskaita „Kalbiniai kontaktai Lietuvoje istorijos perspektyvoje“, doc. dr. Barbara Dvilevič (paskaita „Adomo Mickevičiaus kalba ir dabartinė lenkų kalba Lietuvoje“), doc. dr. Halina Turkevič (paskaita „Apie lenkų poetų Lietuvoje kūrybą – lenkiški ir lietuviški motyvai poezijoje“).

Lapkričio 3–13 dienomis vyks nuotoliniai mokymai Ukrainos Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto ir  Ukrainos Černivcų nacionalinio Jurijaus Fedkovičiaus  universiteto studentams ir mokslininkams. Taip pat vyks Černiachovsko pedagoginės kolegijos studentų  lietuvių kalbos praktika. Studentai klausys VDU Švietimo akademijos dėstytojų prof. dr. Reginos Rinkauskienės, doc. dr. Laimutės Bučienės lietuvių kalbos paskaitų.

Studentai ir mokslininkai turi ir kultūrinę programą. VDU Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros kursų studentė Aya Kimura skaito sociokultūrinę paskaitą apie virtualius Lietuvos muziejus, Nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriaus pavaduotoja Jurgita Skiotytė-Norvaišienė skaito paskaitą „Lietuvos Nacionalinio  operos ir baleto teatro 100 metų istorija nūdienos menininko akimis. Kelionė per muzikines epochas (kokie istoriniai, politiniai, ekonominiai veiksniai veikė muzikos stilių kaitą)“.

Projekto vykdytoja – VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė apgailestauja, šiemet dėl Covid19 situacijos pasaulyje, studentai negalėję atvykti į Lietuvą. „Džiaugiamės, jog projektas sėkmingai tęsiasi ir studentai, mokslininkai gali klausyti Lietuvos dėstytojų lietuvių kalbos paskaitų, virtualiai apsilankyti Lietuvos muziejuose, Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vis daugiau užsieniečių nori išmokti mūsų šalies kalbą, dalis studentų nori pažinti savo protėvių žemę, kultūrą ir tradicijas.  Vėliau užsieniečiai tęsia studijas Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos ar vasaros kursuose VDU. Baltistikos centrai organizuoja konferencijas, seminarus apie lituanistikos sklaidą pasaulyje, studentai rašo mokslinius straipsnius, monografijas. Džiaugiuosi, jog projektas padeda skleisti lituanistikos idėją pasaulyje“, – sako Vilma Leonavičienė.

 

 

VDU pedagogikos studijos, mokytojų rengimas aukštai įvertintos pasauliniame reitinge

Žurnalas „Times Higher Education“ (THE) šiandien, spalio 28 d., pristatė pasaulio universitetų reitingą atskirose studijų srityse – jame pristatomos aukštojo mokslo institucijos, siūlančios geriausias pasaulyje studijas konkrečioje pasirinktoje srityje. Į konkurencingą sąrašą pateko ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), gavęs aukštus įvertinimus už vykdomas pedagogikos, gyvybės mokslų ir socialinių mokslų studijas.

Šį rugsėjį VDU pirmą kartą pateko ir į bendrą THE pasaulinį universitetų reitingą, laikomą didžiausiu pasaulyje. Čia universitetui buvo skirta aukšta 311 vieta tarptautinės perspektyvos kategorijoje.

„Reitingavimas pagal studijų kryptis yra daug informatyvesnis potencialiems Lietuvos ir užsienio studentams, o taip pat partneriams, nei bendras universitetų reitingas. Šis reitingas atskleidžia, kuriose studijų kryptyse universitetas yra stipriausias regione bei pasaulyje. Pavyzdžiui, VDU yra tarp stipriausių regione ugdymo moksluose, mokytojų rengime. Beje, VDU įsijungus į ES finansuojamą Europos universitetų aljansą, universitetas yra tarp Europos aukštojo mokslo erdvės elitinių institucijų, o tai dar labiau didina studijų pripažinimą ir patrauklumą“, – teigia VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė.

Studijų sričių reitinge Vytauto Didžiojo universitetui THE skyrė aukštą 501+ vietą tarp visų pasaulio universitetų pedagogikos studijų srityje, įvertinant įdirbį VDU Švietimo akademijoje ir Edukologijos tyrimų institute, kur pagal su tarptautiniais partneriais atnaujintą studijų modelį rengiami mokytojai, akcentuojant ne tik dalyko ir specializacijos išmanymą, bet ir visapusiškas studijas.

Aukštą įvertinimą VDU pelnė ir už vykdomas gyvybės bei socialinių mokslų studijas, kur jam buvo skirta atitinkamai 601-800 ir 601+ vieta. Reitingo vertinimo kriterijai visose srityse atsižvelgė į universitetų mokymosi aplinką (dėstymą), mokslinius tyrimus, citavimą, tarptautiškumą ir industrijos pajamas (inovacijas).

Iš viso THE reitinge buvo įvertintos pasaulio universitetuose vykdomos studijos vienuolikoje sričių: menų ir humanitarinių mokslų, verslo ir ekonomikos, klinikinių ir sveikatos mokslų, informatikos, pedagogikos, inžinerijos, teisės, gyvybės, fizinių, socialinių mokslų ir psichologijos.

Reitinge geriausių įvertinimų susilaukė JAV ir D. Britanija – šių šalių universitetų buvo daugiausia visų sričių pirmuose dešimtukuose. Pedagogikos, verslo, menų, teisės ir psichologijos studijų lyderis – Stenfordo universitetas (JAV). Oksfordo universitetas (D. Britanija) išsaugojo pirmąją vietą tiek informatikos, tiek klinikinių ir sveikatos mokslų srityse. Inžinerijoje ir gyvybės moksluose pirmoji vieta skirta Harvardo universitetui (JAV), fizinių mokslų srityje – Kalifornijos technologijos institutui.

Bendrame THE reitinge VDU užima 1001+ vietą. Iš viso šiame reitinge kasmet įvertinama per 1,5 tūkst. geriausių planetos aukštųjų mokyklų.

Daugiau informacijos

VDU užsieniečius kviečia mokytis lietuvių kalbos ir kultūros nuotoliniu būdu

2021 m. sausio 4 d. – 2021 m. vasario 2 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus nuotoliniu būdu.  VDU kviečia lietuvių kilmės užsieniečius, užsienio piliečius, besidominančius mūsų šalies kalba, Lietuvos kultūra, istorija, teikti paraiškas dalyvauti Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursuose nuotoliniu būdu. Intensyviuose kursuose vyks lietuvių kalbos, istorijos, filosofijos paskaitos, studentai virtualiai lankysis po Lietuvos muziejus, Operos ir baleto teatrą, dainuos lietuviškas dainas.

2020 m. rugpjūčio mėnesį pirmą kartą vyko Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai nuotoliniu būdu, kurių metu net 117 užsieniečių iš 37 pasaulio šalių mokėsi lietuvių kalbos. „Kursai pranoko visus lūkesčius. Nuolatinis mokymas ir bendravimas pasiteisino. Užsieniečiai intensyviai mokėsi lietuvių kalbos, išlaikė sėkmingai baigiamąjį egzaminą, pristatė projektus, susipažino ir net rado naujų draugų pasaulyje. Žiemą irgi švęsime lietuvybę“, – sako kursų organizatorė,  VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė.

Kursus organizuoja – VDU Baltijos vasaros universiteto ir VDU Švietimo akademijos Vilniaus komandų dėstytojai.

Registracija iki lapkričio 13 d.

Norintiems studijuoti mokamai, kviečiame registruotis iki gruodžio 4 d. 

Svarbi informacija dėl studijų proceso organizavimo

Gerbiama Vytauto Didžiojo universiteto bendruomene,

Reaguojant į sudėtingėjančią situaciją šalyje dėl COVID-19 rizikos grėsmės ir vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro, Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo rekomendacijomis aukštosioms mokykloms vykdyti studijų procesą nuotoliniu būdu bei įvertinus VDU akademinių padalinių siūlymus dėl studijų organizavimo, įvedami šie studijų ir darbo organizavimo pakeitimai Vytauto Didžiojo universitete:

  • Nuo pirmadienio, spalio 26 d., visi studijų užsiėmimai, išskyrus tuos, kuriems reikalinga speciali įranga ar infrastruktūra, ir tuos, kuriuos studijų padaliniai nurodė kaip būtinus užbaigti kontaktiniu būdu dėl praktinių darbų, bus vykdomi nuotoliniu būdu.
  • Nuo  lapkričio 3 d., antradienio, visi studijų užsiėmimai, išskyrus laboratorinius ir praktinius, kuriems reikalinga speciali įranga, bus vykdomi tik nuotoliniu būdu.

Planuojama, jog šį studijų semestrą baigsime nuotoliniu būdu.

Studentai, kuriems siekiant užtikrinti kokybišką studijų procesą yra reikalinga speciali programinė įranga, bus informuoti ateinančios savaitės pradžioje.

Neakademinių padalinių maloniai prašome pagrindinių funkcijų vykdymo procesą organizuoti taip, kad būtų galima užtikrinti darbuotojų saugumą: riboti padalinio darbuotojų fizinį kontaktą ne tik su lankytojais, bet ir su kolegomis iš kitų padalinių bei nebūtiną lankymąsi kituose Universiteto padaliniuose ar patalpose. Taip pat, kartu su padalinių vadovais apsvarstykite galimybę organizuoti darbą nuotoliniu būdu, jei darbo funkcijų įgyvendinimui nėra būtina atvykti į Universitetą, o nuotoliniam darbui sąlygos yra tinkamos.

 Rektoriaus įsakymas dėl studijų organizavimo proceso

Atsižvelgiant į situaciją, informacija bus nuolat atnaujinama. Ją taip pat galite sekti specialiame puslapyje universiteto svetainėje.

VDU profesorė: integruotam ugdymui svarbiausia – bendruomeniškumas

„Tiek visoje Europoje, tiek ir Lietuvoje ugdymo turinys, ypač kai kalbame apie ankstyvąjį amžių yra sukonstruotas remiantis integruoto ugdymo pagrindu. Šiandien mūsų šalyje pasirinkta integruoto ugdymo forma veikia labiau kaip siekis sudominti, retais atvejais toks mokymosi būdas organizuojamas visos bendruomenės, o ne pavienių mokytojų iniciatyva. Pradinio ir pagrindinio ugdymo lygmenyse ši praktika yra paremta gerosiomis užsienio šalių patirtimis, tačiau jos pritaikymas išlieka gana fragmentuotas, trūksta sistemingumo ir integralumo“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

Pasak profesorės, norint tikrų kokybiškų pokyčių, visa ugdymo įstaigos bendruomenė turėtų siekti tarpusavio sutarimo, ugdymo veiklas planuoti kolegiškai, jog tiek vaikai galėtų gerai jaustis pas kiekvieną mokytoją matydami tuos pačius integruoto ugdymo būdus, tiek patiems pedagogams būtų lengviau atrasti prieigos tašką ir susitarti dėl turinio. „Mūsų prieš metus atliktas tyrimas parodė, jei mokytojas labai įtraukiai dirba, vaikai iš tokios pamokos išsineš daugiau, taps savarankiškesni“, –  teigia VDU profesorė. Plačiau apie integruotą ugdymą – interviu su VDU Švietimo akademijos profesore.

Ar šios integruoto ugdymo praktikos vienodai taikomos tiek miestų, tiek rajoninėse ugdymo įstaigose?

VDU atlikto tyrimo pirminėmis įžvalgomis, pradinių klasių mokytojų nuostatos integruoto turinio ugdymo klausimu yra vienodai geros tiek mieste, tiek rajone. Nors ir rajonuose dirbantys mokytojai yra aprūpinti moderniomis priemonėmis, tačiau Lietuvos atveju yra labai daug skirtingų kontekstų ir dėl to sunku spręsti apie bendrą situaciją šalyje.  Jei mokykla labai maža, mažai kolegų, tuomet mokytojai turi siaurą ratą diskusijos plėtojimui, kaip spręsti tam tikras problemas. Integruoto ugdymo metodikos  geriausiai pasiteisina kai yra kelios paralelės klasės, kuomet galima tą patį turinį išpildyti vis kitam kontekste, su kitais vaikais, bet iš to paties turinio lauko. Natūralu, kad mažos mokyklos atveju, tokių idėjinių laukų nebelieka, nes nėra paralelinių klasių. Integraliai veiklai reikia daugiau pasiruošimo, negu pavienių užduočių sudėliojimui iš dalykinio lauko ribų.

Kokia yra integruoto mokymo metodų taikymo specifika, atsižvelgiant į skirtingų poreikių turinčius vaikus, pavyzdžiui, gabių vaikų ir turinčių specialiųjų poreikių? 

Labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į kiekvieno vaiko pajėgumus. Pavyzdžiui, organizuojant veiklas mažose grupėse ar porose, reikėtų apgalvoti tokius aspektus, ar ta pora yra lygiaverčių gebėjimų. Galbūt jei vienas vaikas yra stiprus, o kitas silpnesnis, stipresnysis vaikas galėtų teikti kokybišką pagalbą tam, kurios jos reikia. Yra du poliai, apie kuriuos turėtume galvoti: turinio strategijos konstravimas ir pagalbos būdai. Svarbu, kad integracija neliktų paviršiniame lygmenyje ir netaptų tik teiginiu, o būtų išjausta giliai, neskubant. Kiekvienas pedagogas pats turi pasirinkti, kaip konstruoti turinį: atsižvelgdamas į savo klasę pritaikyti būdus, medžiagos kiekį, sudėtingumo lygį, žodyną. Tai reikalauja pakankamai gilaus pedagogo pasiruošimo konkrečiai veiklai.

Prakalbote apie pedagogo pasiruošimo svarbą. Integruotas, iš emigracijos sugrįžusių vaikų, mokymas. Kaip sekasi įgyvendinti šią praktiką Lietuvos mokyklose? Kokie pagrindiniai kylantys iššūkiai? 

Integruoto ugdymo turinio taikymas ir yra viena iš išeičių rasti bendrą kalbą su iš emigracijos grįžusiais vaikais. Mokytojas, tiksliai išmanantis individualizuotų tikslų ir uždavinių taikymą, galėtų remtis atvykusio vaiko turimais gebėjimais, pastebėdamas jo stipriąsias puses ir pagal tai organizuodamas mokymosi procesą, konstruodamas pamokos turinį. Kai kuriais atvejais vaikas gali būti labai pažengęs, svarbiausia, kad visko nenulemtų šiek tiek prastesnis lietuvių kalbos mokėjimo lygmuo, kuris gali užgožti kitus vaiko gebėjimus. Galbūt pasitelkiant integruotą ugdymą vaikas galėtų kai kuriuos dalykus pakomentuoti ir paaiškinti kita kalba, pavyzdžiui, anglų, kurią, tikėtina, supras tiek jo bendraklasiai, tiek mokytojas. Daug priklauso nuo to, kaip gerai pedagogas išmano pagalbos mokiniui sistemas, mokymosi strategijas, kaip yra jas įvaldęs, perėmęs gerųjų praktikų. Reikėtų bendro darbo su universitetų dėstytojų bendruomenėmis, kurios šioje srityje yra daugiau pažengusios, atlikusios atitinkamų tyrimų. Kompleksinį požiūrį į įvairias sudėtingas problemas, kai reikia gebėjimų iš įvairių sričių, geriausiai pamatyti padeda būtent integruoto ugdymo kryptis.

Pastaraisiais metais stebime išaugusį susidomėjimą pedagogikos studijomis. Ateina ir nauja mokytojų karta, jau subrendusi išmaniųjų technologijų integruotumo ugdymo procese amžiuje. Ar tai gali reikšti, jog ugdymo procesas keisis iš esmės, o vyresniosios kartos pedagogams su laiku gali likti mažiau galimybių suspėti prisitaikyti?

Tik atėjęs jaunas pedagogas gali žinoti kai kurias pagrindines technologines galimybes ir prieigas, bet didelę patirtį turintis pedagogas geriau išmano klasės valdymo mechanizmus, vaikų motyvavimo, sudominimo, medžiagos atrankos principus: kaip iš gausos atsirinkti, tai, kas svarbiausia ir naudinga šiandien. Tokia skirtingų kartų pedagogų darbo kultūra suteiktų abipusę naudą. Kuomet pati prieš 20 metų atėjau į ugdymo aplinką, man labai  padėjo geranoriškos kolegės, kurios turėjo žymiai daugiau patirties, bet kartu kolegialaus tarimosi būdu sprendėme iškilusius probleminius klausimus. Ką pastebiu kalbėdama su jaunais pedagogais, būtent klasių dydžiai ir jų valdymo klausimas juos labiausiai neramina: kaip susodinti vaikus grupinėms veikloms, kaip juos sugrupuoti, kaip padaryti, kad darbas vyktų kokybiškai ir pan. O šis aspektas yra labai svarbus integruoto ugdymo veikloje. Bendradarbiavimas tarp skirtingų pedagogų kartų galėtų tapti tiltu į ugdymo proceso gerinimą.

Strategija „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“ jūsų manymu, kiek esame pažengę šios idėjos įgyvendinimo kelyje? Ar egzistuoja panašių idėjų įgyvendinimo praktika, remiantis tomis pačiomis bendradarbiavimo idėjomis tarp skirtingų įstaigų, kitose Europos šalyse?

Pastaruoju metu tam tikrus žingsnius padarėme labai gerus: į pedagogikos studijas pritraukėme daug motyvuotų ir aukštą akademinį lygmenį pasiekusių studentų. Pastebiu, jog mūsų universiteto pirmakursiai yra gebantys konstruktyviai mąstyti, perkelti savo patirtis į naujas situacijas, turintys gerą ir gilią bendradarbiavimo kultūros patirtį. Tačiau labai svarbu, kad atėję į mokyklas studentai sugebėtų įsilieti į bendruomenę. Vienas iš būdų kelti profesijos prestižą – ilgalaikių bendradarbiavimo tikslų ir susitarimų bent 10-15 metų į priekį vykdymas, kurie būtų kaip kelrodis tiek profesijos patrauklumui skatinti, tiek ugdymo kultūrai kurti. Apmokėjimo už darbą klausimas taip pat neturi būti paliktas paskutinėje vietoje, nes Lietuvoje ši problema vis dar yra neišspręsta. Kalbant apie bendradarbiavimo patirtis, labai gilią praktiką turi Nyderlandai, kur pažengusių mokyklų pedagogai dalijasi patirtimi ir netgi organizuoja dalį  mokymosi proceso tose mokyklose, kurios turi tam tikrų identifikuotų probleminių laukų ir tokiu būdu bendromis jėgomis ieškoma, kaip tas problemas išspręsti.

Ar galima Lietuvą laikyti šalimi, kurios gerosiomis ugdymo praktikomis vadovaujasi kitos užsienio šalys? 

Ką pastebiu kalbėdama su magistrantais iš Prancūzijos, jau penkerius metus iš eilės atvykstančiais į Lietuvą atlikti praktikos, taip pat bendraudama su jų šalies mokslininkais, tai mes, lietuviai, esame pristatomi, kaip vieni iš tvarios, inovatyvios, didaktiškai atsakingos praktikos kūrėjų ankstyvajame ugdyme. Pagal skiriamą finansavimą, kuris yra gerokai mažesnis nei kitose Europos sąjungos šalyse, mūsų pradinių klasių mokinių rezultatai tarptautiniame kontekste yra labai geri, šioje srityje esame matomi kaip vedliai. Gebame sukurti aukštą pridėtinę vertę tiesiog savo pasirinktais darbo metodais. Pradinio ugdymo situacija Lietuvoje šiandien yra viena stabiliausių ir rodanti daugiausia gerųjų patirčių. Taip pat ir ikimokykliniame ugdyme turime gerųjų pavyzdžių ir patirčių, tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.

Jūsų pranešimo tema „Intelekto forume“: „Integruotas ugdymas – inovatyvios mokyklos pamatas“. Kas tą pamatą turi statyti ir prisiimti atsakomybę? 

Esminis atsakymas būtų – visos bendruomenės žiūrėjimas viena kryptimi. Kai tiek kuriame pačią idėją visi drauge, tiek įsipareigojimus ir atsakomybę prisiimame per pasidalintos lyderystės principą, kai tiek jaunas kolega, tiek turintis gilią patirtį, tampa komanda. Svarbu, kad taikant integruotą ugdymą, bent 30 proc. turinio būtų perteikiama tokiu būdu ir tai netaptų tik vieno mokytojo iniciatyva. Taip pat labai svarbu išlaikyti darną tarp administracijos, pedagogų bendruomenės ir pagalbos specialistų, kad visi kurtų gerąją patirtį, telktų bendruomenę, ir kartu sektų tiek turinio laukus, tiek problemines sritis, kad tai nebūtų vieno mokytojo klausimas ar problema, o visų drauge išieškoti sprendimai. Bendradarbiavimas ir įsiklausymas yra kelias tiek į kūrybą, tiek ir į problemų sprendimą. Gairės yra, bet reikia įsitraukimo, planavimo ir laiko.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė – Europos mokyklų ekspertė, vadovėlių autorė, tarptautinių projektų ir konferencijų organizatorė. Spalio 21 d. VDU vykusiame „Intelekto forume“ profesorė skaitė pranešimą tema: „Integruotas ugdymas – inovatyvios mokyklos pamatas“.

VDU Švietimo akademijos taryba išrinko kanclerio kandidatūrą

2020 m. spalio 21 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos tarybos posėdžio metu buvo renkamas VDU Švietimo akademijos kancleris.  Rinkimuose dalyvavo prof. dr. Lina Kaminskienė, kurią slaptu balsavimu tarybos nariai išrinko.

VDU Švietimo akademijos kanclerio rinkimų balsai: pritariu – 12, nepritariu – 2, susilaikau – 2.

Išrinkto kanclerio kandidatūra teikiama VDU rektoriui. VDU Švietimo akademijos kanclerį į pareigas rektoriaus teikimu skiria VDU taryba.