Motyvacinis pokalbis į gretutinę pedagogikos programą I kurso bakalauro studijų studentams

Visus I kurso bakalauro studijų studentus, kurie planuoja studijuoti gretutinėje pedagogikos programoje kviečiame į motyvacinį atrankos pokalbį, kuris vyks 2020 m. rugsėjo 8 d. Jonavos g. 66 nuo 14 val.

Visiems dalyvavusiems atrankoje pasibaigus pokalbiams bus išsiųsta informacija apie rezultatus ir informacija apie registraciją į rudens semestro studijų dalyką.

Registracija į pokalbį vyksta iki 2020 m. rugsėjo 7 d. 9 val.

Nedalyvavusieji atrankos pokalbyje į programą nebus priimami.

Pasibaigus atrankos pokalbiui visiems bus išsiųsta informacija apie rezultatus ir registraciją į studijų dalyką.

Daugiau informacijos apie programą.

Programos administratorė Monika Dievaitytė, el.p. monika.dievaityte@vdu.lt

Programos vadovė doc.dr.Odeta Norkutė, el.p. odeta.norkute@vdu.lt

Studentams – svarbi informacija apie 2020-2021 mokslo metų pradžią

Artėjant naujiesiems mokslo metams, VDU sveikina studentus ir primena svarbią informaciją dėl paskaitų pradžios.

Pirmo kurso magistrantūros studijų studentams ir visų pakopų vyresnių kursų studijų studentams specialybės dalykų paskaitos prasideda rugpjūčio 31 d., užsienio kalbų – nuo rugsėjo 3 d., A grupės dalykų – nuo rugsėjo 10 d.

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentams paskaitos prasidės nuo rugsėjo 10 d. Pirmakursius kviečiame dalyvauti „Įvadas į studijas VDU 2020“ savaitėje, kuri vyks rugsėjo 1-9 dienomis. Visa svarbi informacija ir programa skelbiama svetainėje https://ivadas.vdu.lt/.

Ištęstinių studijų studentams paskaitos prasidės pagal fakultetų nustatytus tvarkaraščius.

Vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Švietimo mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas, susijusias su aukštųjų mokyklų veikla koronaviruso (COVID-19) šalyje plitimo metu, ir siekiant užtikrinti saugią aplinką visi A ir B gr. dalykai ir C gr. dalykai, kuriuose studijuoja 50 ir daugiau studentų bei tie, kuriuose nėra galimybės užtikrinti saugumo reikalavimų bus vykdomi nuotoliniu būdu.

Dalyvaujant užsiėmimuose universiteto erdvėse, visų maloniai prašome būti sąmoningais bei laikytis rekomendacijų, kurios padėtų likti sveikais ir sumažintų riziką užsikrėsti koronaviruso infekcija: laikytis saugaus fizinio atstumo paskaitų bei seminarų metu, sėdėti kas antroje vietoje, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), taip pat reguliariai plauti rankas ir, jei jaučiate peršalimo ar kitų užkrečiamų ligų simptomus, likti namuose.

Informacija studentams

Visą informaciją apie tvarkaraščių pasikeitimus pateiks fakultetai iki paskaitų pradžios.

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentų apgyvendinimas

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pirmo kurso studentus apsigyventi bendrabučiuose, esančiuose Kaune, Akademijoje (Kauno r.) arba Vilniuje.

Daugiau informacijos apie apgyvendinimo sąlygas VDU bendrabučiuose galima sužinoti adresu: http://apgyvendinimas.vdu.lt

Gyvenamosios vietos pirmo kurso VDU studentams suteikimo tvarka

Studentai, norėdami apsigyventi viename iš universiteto siūlomų bendrabučių, per sutarčių sudarymo laikotarpį, turi atlikti šiuos veiksmus eilės tvarka:

sudaryti Studijų sutartį;
rezervuotis gyvenamąją vietą bendrabutyje pasirinkus ją iš siūlomų laisvų vietų sąrašo adresu http://apgyvendinimas.vdu.lt (jungiantis nuoroda „Kiti asmenys“ → „Apgyvendinimas Studentų kambariuose“);
į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
sulaukti antro el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją bei per nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

SVARBU: Tiek įsikėlimo bendrabutį, tiek kambario keitimo atveju mokamas vienkartinis 10 Eur Įsikėlimo mokestis. Pasirinktą gyvenamąją vietą studentai galės keisti į kitą tik įsikėlę į bendrabutį: susitarus tarpusavyje ir apie tai informavus bendrabučio administraciją, jei kambarys keičiamas tame pat bendrabutyje arba į Studentų centrą (Studentų reikalų departamentą), jei kambarys keičiamas tarp bendrabučių, arba pasirinkus naują gyvenamąją vietą iš VDU bendrabučių laisvų vietų sąrašo, kuris visus akademinius metus nuolat skelbiamas ir atnaujinamas adresu: http: //apgyvendinimas.vdu.lt.

Kitų aukštųjų mokyklų (ne VDU) pirmo kurso studentams gyvenamosios vietos suteikimo tvarka

Kitų aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai norėdami apsigyventi viename iš Vytauto Didžiojo universiteto siūlomų bendrabučių Kaune, Akademijoje (Kauno r.) arba Vilniuje nuo š. m. rugsėjo 14 d. (įskaitytinai) turi atlikti šiuos veiksmus:

sudaryti studijų sutartį su Aukštąja mokykla;
http://apgyvendinimas.vdu.lt pasirinkę skiltį „Kiti asmenys“ susikurti asmeninę paskyrą;
nuo š. m. rugsėjo 14 d. jungtis prie sistemos http://apgyvendinimas.vdu.lt „Kiti asmenys“ → „Apgyvendinimas Studentų kambariuose“ skilties su susikurtos paskyros duomenimis ir rezervuotis gyvenamąją vietą iš laisvų vietų sąrašo, pateikiant su Aukštąja mokykla sudaryta studijų sutartį arba Aukštosios mokyklos išduotą pažymą apie studento statusą (el. jos versiją), kaip pagrindą sudaryti apgyvendinimo sutartį;
į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą bei įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)

Į Australiją išvykusi kaip verslo psichologijos mokslų daktarė, save atrado ir lituanistinėje mokykloje

„Manau jog nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje gyvename, – mes esame lietuviai ir turime branginti savo lietuvišką tapatybę“, – tikina dr. Vita Akstinaitė, dvejus metus gyvenanti Australijoje, Perto mieste. Prieš dešimtmetį pabaigusi ekonomikos mokslus Lietuvoje, Vita pakėlė sparnus į Jungtinę Karalystę, kur nusprendė studijuoti toliau. Praėjus dvejiems metams įgijo magistro laipsnį Londono Karališkajame koledže, vėliau ir daktaro laipsnį Surėjaus universitete. Londone moteriai puikiai sekėsi, ji aštuonerius metus dirbo informacinių technologijų srityje skaitmeninių projektų ir virtualių komandų projektų vadove. Nuo pat mažens Vita domėjosi mokslu, tad, visą laiką norėjusi dirbti akademinėje bendruomenėje, įsidarbino vienoje prestižiškiausių pasaulyje Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje. Prieš dvejus metus lietuvė V. Akstinaitė sulaukė pasiūlymo dėstyti Australijos Perto mieste esančiame Murdocho universitete. Pasak Vitos, tai buvęs netikėtas pasiūlymas, kurio buvo sunku atsisakyti. Šį rugpjūtį ji dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos organizuojamose Lituanistinės studijose, kurių metu nuotoliniu būdu užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai tobulinosi įvairių dalykų įgūdžius.

– Kaip sulaukėte pasiūlymo dirbti Australijos universitete?

– Doktorantūros studijų metu pradėjau dirbti Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje bei Karalienės Mary universitete. Pagrindinis mano mokslinio darbo tikslas visuomet buvo skatinti tarptautiškumo vystymą ir prisidėti prie ekonomikos augimo ugdant verslų universiteto darbuotojų ir studentų mąstymą, plėtojant į verslumą nukreiptas studijų programas ir atliekant mokslinius tyrimus verslo psichologijos srityje. Mano daktaro laipsnio specializacija yra verslo psichologijos srities, analizavau generalinių direktorių Hubrio sindromo raišką jų kalboje.

Kadangi iki to laiko studijavau ir dirbau Londone beveik aštuonerius metus, darbo pasiūlymas iš Murdocho universiteto Australijoje pasirodė kaip puiki galimybė pratęsti savo karjerą, susipažįstant su nauja švietimo sistema, aplinka bei akademine bendruomene. Čia esu vadybos studijų dėstytoja ir valdybos narė. Dėl savo tyrimų verslo ir lyderystės srityje tapau Australijos vadybos instituto „Aspire Award 2019“ laureate. Taip pat esu organizacijos „The Hubris Hub“, kurios pagrindinis tikslas – padėti kompanijų vadovams vystyti geros lyderystės įgūdžius ir skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, įkūrėja. Džiaugiuosi, jog mano moksliniai straipsniai yra publikuojami aukščiausiai reitinguojamuose pasaulio moksliniuose žurnaluose.

– Kuo skiriasi universitetai Australijoje ir Lietuvoje? Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš Australijos švietimo?

– Australijos švietimo sistema suteikia studentams be galo daug laisvės. Vienas iš labiausiai mane nustebinusių dalykų – tai, kad moksleivių kelias į universitetus yra labai įvairus. Lietuvoje studijų vietą lemia baigiamųjų egzaminų rezultatai, o Australijoje esti daug galimybių įstoti į universitetą per tarpines programas ar dėl turimos darbo patirties. Studentai taip pat turi daug laisvės pasirinkdami ir lengvai keisdami studijų dalykus, programą bei studijų formą.

Labai populiarios studijos internetu. Daugelis dirbančių studentų renkasi šią mokymosi formą. Didžiosios dalies verslo ir vadybos dalykų paskaitų atsisakoma – reikiama medžiaga pateikiama video arba garso įrašo formatu, o seminarų laikas kaip tik ilgesnis ir naudojamas kertiniams dalykams akcentuoti bei interaktyviam darbui kartu. Manau, jog tokie dalykai kaip interaktyvus mokymosi proceso organizavimas, praktinių įgūdžių ugdymas bei atvirkščios pamokos metodikos naudojimas be galo naudingi kiekvienoje švietimo institucijoje.

– Šių metų pradžioje Vakarų Australijoje, Perto mieste, buvo atidaryta pirmoji čia lituanistinė mokykla „Baltų šalelė“. Ką veikiate šioje mokykloje?

– Šiuo metu mokykloje mokosi 29 mokiniai, suskirstyti į 4 mokymo grupes. Pamokos vyksta kartą per savaitę, sekmadieniais. Aš dirbu su suaugusiųjų studentų grupe bei prisidedu prie mokyklos organizacinės veiklos.

Lietuvių kalbą pradėjau dėstyti dar gyvendama Londone. Pasaulyje be galo trūksta mokytojų, galinčių dėstyti lietuvių kalbą išeivijos lietuvių vaikams bei užsieniečiams, norintiems išmokti šią gražią kalbą. Nors gyvenu toli nuo Lietuvos, darbas mokykloje man leidžia prisidėti prie Lietuvos gerovės skatinant lietuvių kalbos mokymąsi ir lietuviškų tradicijų puoselėjimą Vakarų Australijoje. Mane džiugina kiekvienas naujas mano mokinių išmoktas lietuviškas žodis ar suprasta taisyklė. Išmokti kalbą nėra lengva, todėl mano tikslas – padėti visiems, norintiems tai padaryti.

– Kaip manote, kokiais būdais galima išsaugoti lietuvybę gyvenant Australijoje?

– Viskas prasideda nuo idėjos, o rezultatai pasiekiami įdedant daug darbo ir kantrybės. Vienas svarbių žingsnių išsaugant lietuvybę Australijoje yra glaudus ryšių palaikymas su lietuviškąja bendruomene bei įsitraukimas į lituanistinę veiklą. Gyvenant pietiniame pusrutulyje be galo keista organizuoti Kūčių vakaro susibūrimą, kai už lango – keturiasdešimt laipsnių karščio. Būtent dėl šios priežasties labai svarbu prisijungti prie bendraminčių lietuvių ir įvairių švenčių, jaukumą kurti kartu.

– Rugpjūčio pradžioje Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pirmą kartą vyko Lituanistinės studijos nuotoliniu būdu. Ką Jums šios studijos davė?

– Lituanistinės studijos yra puiki galimybė susipažinti su lietuvių kalbos dėstymo naujovėmis. Man asmeniškai ypač naudingos interaktyvios paskaitos, kuriose galima susipažinti su įvairia dėstymo metodologija ir edukaciniais žaidimais. Taip pat be galo vertingos pažintys su kitomis mokytojomis. Džiaugiuosi, jog VDU sujungė lituanistinių mokytojus į vieną bendrą tinklą. Kadangi nedaugelis mokyklų turi suaugusiųjų grupes, dažnai tenka savarankiškai spręsti klausimus dėl dėstymo programos, metodikos ir vertinimo sistemos suaugusiems. Šių kursų metu susipažinau su keliomis mokytojomis, kurios taip pat dirba su vyresniaisiais studentais. Dalijimasis darbo patirtimi yra vienas naudingiausių šio projekto aspektų.

– Vita, ar planuojate ateityje grįžti į Lietuvą?

– Esu vilnietė. Visuomet jaučiau stiprų ryšį su Lietuva. Niekuomet neplanavau tokiam ilgam laikui iškeliauti iš gimtosios šalies. Daugelis žmonių renkasi kitas užsienio šalis dėl geresnės gyvenimo kokybės, platesnių karjeros galimybių ar finansinių priežasčių. Mano akstinas kraustymuisi į užsienį buvo naujų žinių ir patirties įgijimas.

Ypač stengiuosi skatinti bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais akademinių tyrimų srityje bei pritraukdama išeivijos lietuvius prisidėti prie žinių plėtimo Lietuvoje. Kiekvienoje tarptautinėje konferencijoje stengiuosi surasti lietuvių kilmės tyrėjų, dirbančių tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, ir kurti bendrus tinklus tyrimams vystyti bei naujiems mokslo projektams rengti.

Istorijos mokytoja: „Ateityje mokykla taps asmenybių mokykla”

Šiandien mokytojas nebeapsiriboja vien mokyklos sienomis. Dauguma mokytojų žengia koja kojon su technologijomis ir globalaus pasaulio iššūkiais. Penkerius metus gimnazijoje pradirbusi istorijos mokytoja, Marija Serbintaitė praėjusiais metais socialiniame tinkle pradėjo rašyti tinklaraštį „Fema“. Netrukus Femos slapyvardžiu rašydama straipsnius lyčių stereotipų temomis mergina išpopuliarėjo, o tai tapo paspirtimi prieš kelias savaites pakeisti darbą. Marija iš karto užbėga už akių piktiems komentarams: „Pamačiau, jog noriu augti kaip asmenybė, penkeri metai – nemažai dirbant mokykloje. Aš tikiu mokytojo profesija ir niekur nebėgu nuo mokyklos, pedagogikos ir švietimo“, – tikina Marija.

Mergina viliasi, jog vieną dieną mokymosi įstaiga taps asmenybių mokykla. Pasak švietimo projektų vadovės, visuomenė turi suprasti, kad mokykla yra kur kas daugiau nei žinios. „Mes, mokytojai, turime tokią neįtikėtiną galią – kurti jaunuosius Lietuvos piliečius ir tą reikia suprasti: kurti, o ne griauti ar traumuoti. Į mokyklą kiekvieną dieną įeina tiek daug įvairių asmenybių ir norime juos suvienodinti tam, kad būtų vienodo temperamento, vienodai mokytųsi, dar pabrėžiame, kas tinka mergaitėms ir kas berniukams. Leiskime sau ir kitiems būti savimi“, – tikina M. Serbintaitė.

Prieš kelerius metus pasirinkote mokytojo profesiją ir istorijos bakalauro studijos, kurios truko ketverius metus. Ką Jums davė istorijos bakalauro studijos?

Išmokimą mokytis. Mokykloje šito nemokėjau, studijuodama pirmame kurse taip pat ir tik vėliau labai šoktelėjo mano pasiekimai, nes pagaliau atėjo supratimas! Šis įgūdis – mokėjimas mokytis – mane lydi iki pat dabar ir tikiu, jog lydės visą gyvenimą. Kai smalsumas bent vieną kartą sužadinamas, vėliau jis niekur nedingsta.

Studijų metais labiausiai įsiminė praktika. Džiaugiausi, kad tuometinis mano Lietuvos edukologijos universitetas (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) suteikė daug praktikų – tai, manau, buvo mūsų studijų stiprybė. Būtent po antro kurso praktikos aš supratau, jog mano kelias – mokytojauti. Atėjusi į ketvirto kurso praktiką, gavau savo srities profesionalą, gerą mentorių – VDU Švietimo akademijos dėstytoją, istorijos mokytoją dr. Mindaugą Nefą. Tuomet supratau, kad mano įsivaizdavimas apie tai, kaip reikia vesti pamokas, yra nieko vertas. Tačiau tai buvo geras spyris stengtis, mokytis ir svarbiausia – mokytis iš geriausių, todėl visą ketvirto kurso praktiką atlikau tik pas dr. Mindaugą, nekeičiau praktikos mentoriaus. Žinojau, kad bus sunku, nes Mindaugas Nefas – reiklus mokytojas, tačiau, kai atėjau dirbti į mokyklą, jau turėjau nemažą žinių bagažą, kurį panaudojusi galėjau atsispirti vesdama pirmąsias ir vėlesnes savo pamokas.

Šiandien prisistatote ne tik mokytoja, švietimo projektų vadove, bet ir kūrėja. Prieš kelerius metus pradėjote tinklaraštį „Fema“. Dirbdama mokykloje, istorijomis dalinotės socialiniuose tinkluose, kūrėte tinklalaides. Socialinius tinklus išnaudojote kaip mokymosi priemonę. Kaip kilo mintis mokinius pasiekti per socialinių tinklų paskyras?

Šių dienų būviui tiesiog nebetinka vien vadovėlinis mokymas, nori ar nenori, turi prisitaikyti prie šiuolaikinių tendencijų, tad tinklalaidės ir socialiniai tinklai, tapę mūsų kasdienybe, turi tapti ir mokymosi kasdienybe. Man apmaudu, jog mokykla vis dar atsilieka kokiais penkiais stipriais žingsniais nuo viso mus supančio pasaulio. Aš kokius porą metų galvojau, jog istorija – dalykas, pats savaime yra įdomus. Žinoma, mano pamokose naudojamas vadovėlis, bet tai nėra pagrindas, tai tik pagalbinė priemonė informacijai įgyti. Visa kita perteikiama kitais metodais, tokiais kaip socialiniai tinklai, tinklalaidės, grupinis darbas, propagandinių filmukų kūrimas (kai mokomės apie propagandą), reklamų kūrimas ir kt.

Kalbate ne tik apie istoriją, bet ir lyčių lygybę. Kaip į istorijos pamokas pavyko integruoti lyčių lygybės teoriją?

Taip, tinkle „Instagram“ sukūrusi profilį „FEMA“, kuriame kalbu apie lyčių lygybę, seksizmą, smurtą lyties pagrindu, feminizmą, natūralu, jog ėmiau kalbėti apie tai ir klasėse. Tačiau savo idėjų nebruku mokiniams. Vedžiau pilietiškumo pagrindų pamokas, tad klasėje žiūrėdami reklamas nagrinėjome, kiek stipriai yra seksualizuoti vyrų ir moterų kūnai, kalbėjome apie smurto artimoje aplinkoje priežastis bei šnekėjomės apie tai, ką reikia daryti, kai patiri smurtą, kaip atskirti psichologinį smurtą nuo fizinio, aiškinau, kuo skiriasi seksualinis priekabiavimas nuo flirto.

Istorijos pamokose tiesiog demonstravau pavyzdžius, įrodančius, jog istoriją kūrė ne tik vyrai, bet ir moterys, dažnai pabrėždavau, jog valstybės naratyvą kūrė ir kuria pirmų pirmiausiai žmonės. Tačiau mūsų programos bei istorijos vadovėliai praktiškai kalba vien apie vyrus, tad esu priversta pabrėžti, jog ją kūrė ir moterys. Kai tik sukūriau „Fema“, į istoriją ėmiau žvelgti kitu kampu, kas yra nuostabu. Ėmiau rašyti vis daugiau apie moteris: Bona Sforca, Marcelė Kubiliūtė, Bitė, Sofija Čiurlionienė, kurios kūrė ir sunkiai dirbo dėl to, kad Lietuva taptų geresnė. Daugiau pradėjau domėtis mūsų partizaniniu karu, tačiau iš moteriškosios jo pusės. Ir visa tai kėliau į tinklaraštį bei „Instagram“, nes žinau, kad tarp skaitytojų yra nemažai mano mokinių, tad norisi, kad jie perskaitę pamatytų, jog istorija yra kuriama mūsų visų.

Socialiniuose tinkluose kalbate apie moksleivių patyčias, seksizmo atvejus mokykloje. Kokie lyčių stereotipai vyrauja mokykloje? Ką reikėtų daryti, jog išvengtume tokių atvejų?

Labiausiai vyrauja kūno stereotipizavimas, ypač tarp paauglių vyrukų, mat vis dar gajus stereotipas, kad vyriškumas įrodomas per jėgą. Tad įsivaizduokite, kaip jaučiasi apkūnesnio sudėjimo paauglys prieš atletišką klasės draugą. Ne visada, bet dažnai dar tie atletiškieji jaučiasi telpantys į visuomenės rėmus, todėl tarsi įgyja galią šaipytis iš kito. O tarp paauglių berniukų sakyti: „Elkis kaip tikras vyras arba nebūk, kaip mergaitė“ – norma. Bėda ta, kad patys berniukai taip sako nesusimastydami, jie nereflektuoja, o tai pridaro žalos jų tolimesniam gyvenimui – jie tampa seksistais.

Lyčių stereotipų plitimą padėtų sustabdyti mokytojų sąmoningumas. Deja, bet nemažai mokytojų (kalbu bendrai apie Lietuvos mokyklas) patys gyvena vadovaudamiesi stereotipais, todėl kartais gali net pastiprinti tas klišes, girdimas iš paauglių lūpų. Pavyzdžiui, išgirdus sakant, kad „mergaitės šitaip nesielgia“ arba „mergaitės šitaip nekalba ar nesikeikia“, siūlau paklausti, ar berniukams gražu keiktis. Ar berniukams suteikiame privilegiją elgtis kaip norima?

Dar vienas aspektas: nederėtų akcentuoti tik mergaičių išvaizdos, ypač giriant kaip pasiekimą, nebent ji pati pasisiuvo suknelę ar sijoną – tada pagirti reikia būtent už darbą, pasiekimą, bet ne išvaizdą. Matau, kaip mergaitės yra gerokai per daug susitelkusios tik į savo išvaizdą. Joms kartais atrodo, kad būti gražiai yra viskas, ko reikia šiame gyvenime. Kaip tik turime sakyti, kad išvaizda dar nėra viskas, kiti sugebėjimai bei emocinis intelektas yra tie dalykai, į kuriuos būtina susitelkti.

Iš šalies žiūrint, visuomenėje daug kalbama apie moterų teises, vis daugiau vadovaujančių postų užimta moterys. Kokios, jūsų galva, ryškiausios lyčių stereotipų problemos vyrauja visuomenėje?

Teisiškai esame pasistūmėję į priekį moterų teisių klausimu. Taip, matome vis daugiau moterų, užimančių iš tiesų aukštas pozicijas, matome daugiau aktyvių, veikiančių moterų ir tai džiugina. Kita vertus, šalia turime tyvuliuojančią kultūrą, kurią kuria ne kas kitas, o kita dalis visuomenės. Čia moterys vis dar susiduria su diskriminacija, kuri gali būti net ne akivaizdi. Pavyzdžiui, moteris gali būti nepriimta į bet kokį darbą, kad ir į vadovaujančią poziciją, dėl to, kad ji vaisingo amžiaus. Esą susilauks vaikų, o tai papildomos problemos darbdaviui.

Pastebiu, kad vis dar norima moterį „pastatyti į vietą“, turima galvoje, „į virtuvę“. Moteris, kuri aktyviai veikia, siekia karjeros, dažnai sutinkama neigiamai, nes atrodo, jog moteriai siekti karjeros yra nelegalu.

Moterims taip pat taikomi daug aukštesni išvaizdos standartai. Tai, kaip jos atrodo, dažnai aptarinėjama. Neseniai mūsų vienos ministrės išvaizda buvo išnagrinėta per kone visus portalus, televizijos laidas. Norisi paklausti: „Ar aptarinėjame taip stipriai vyrų išvaizdą?“ Regis, ne. Tai tik parodo, kad mūsų visuomenėje dominuoja kritika moters išvaizdai. Būtent šios lyties atstovės turi apgalvoti visus įmanomus scenarijus, jeigu pasirodys vienaip ar kitaip apsirengusi, jeigu vienaip ar kitaip nusikirps plaukus. Čia turbūt vienas ryškiausių pavyzdžių – Jazzu, kai dainininkė nusiskuto plaukus, o ją ėmė įžeidinėti pašaliniai žmonės, jos nė nepažįstantys. O jeigu vyras nusiskuta plaukus? Juk jo nekeikiame už tai. Tad dar turime kur padirbėti. Ir labai stipriai.

Talentinga vasaros stovykla VDU Botanikos sode laukia moksleivių!

Rugpjūčio 17-21 d. Kauno miesto savivaldybė ir Vytauto Didžiojo universitetas kviečia 15-18 metų gabius ir talentingus Kauno miesto mokyklų mokinius į nemokamą dienos stovyklą VDU Botanikos sode. Registracija į Kauno m. savivaldybės finansuojamą stovyklą vykdoma tik per sistemą, pasirenkant Talentinga vasaros stovykla VDU botanikos sode.
Stovykloje veiks dviejų krypčių – tiksliųjų mokslų ir socialinių – humanitarinių mokslų sekcijos. Taip pat vyks susitikimai su VDU dėstytojais bei Botanikos sodo darbuotojais.

Daugiau informacijos.

Žinių radijo laidoje „Tautų katilas“ – absolventas R. Blaszkiewicz apie lenkų kalbą ir mokytojo profesiją

Žinių radijo laidoje „Tautų katilas“ – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lenkų filologijos absolventas, vertėjas Robert Blaszkiewicz kalba apie savo profesijos pasirinkimą, lenkų kalbą ir vertėjo darbą. Robert – trečios kartos pedagogas savo šeimoje. „Bijau, jog nepabėgsiu nuo mokytojo profesijos pašaukimo ir tęsiu savo šeimos tradicijas. Mat mano senelė buvo pradinių klasių mokytoja, o tėvai dėsto matematiką“,– sako laidoje Robert.

Laidą kviečiame klausyti: čia.

VDU Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume – dėmesys užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas, jo dalyviai ir svečiai kalbėjo apie lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybes, lituanistinio ugdymo svetur patirtis, procesus ir svarbą. Jau daugiau nei 19 metų Vytauto Didžiojo universitetas rengia lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams ir trečius metus organizuoja intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Šiemet COVID-19 koreguoja ir vasaros mokyklų planus, tad iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis. Forumu pradėti nuotolinių studijų kursai mokytojams, gyvenantiems ir dirbantiems svetur, taip pat įvairiose pasaulio šalyse lietuvių kalbos, kultūros, istorijos besimokantiems studentams.

Forumo dalyvius ir svečius sveikino bei apie lituanistinio ugdymo svarbą kalbėjo pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša, VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis, Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė. Forume taip pat dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žemgulienė, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Vilija Salienė, Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovė Kristina Raukštienė, Nacionalinės bibliotekos Dokumentų paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja, lietuvių išeivijos publikuoto paveldo puoselėtoja ir skleidėja dr. Dalia Cidzikaitė, Lituanistinių studijų dėstytoja, Vilniaus lietuvių namų mokytoja metodininkė Greta Botyriūtė-Skiotienė. Forumą moderavo VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė, lietuvių kalbos ir kultūros kursų vadovė Vilma Leonavičienė.

Vasaros pradžioje pasklido džiugi žinia, kad pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė priėmė Pasaulio lietuvių bendruomenės kvietimą ir sutiko globoti po visą pasaulį pasklidusios lietuvių diasporos lituanistinio švietimo veiklą. Sveikindama susirinkusiuosius D. Nausėdienė atkreipė dėmesį, kad forumo dalyviai prisideda prie stiprios, vieningos valstybės, vieningos kultūrinės bendruomenės formavimo per lituanistinį švietimą ir lietuvių kalbos sklaidą pasaulyje. Pirmoji šalies ponia džiaugėsi, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo tarybos atlieka labai svarbų darbą koordinuodamos lituanistinį švietimą daugybėje šalių, todėl užsienyje gyvenančių, dirbančių lietuvių vaikai gali mokytis lietuvių kalbos.

Pasak lietuvių kalbos ir kultūros kursų vadovės Vilmos Leonavičienės, nors įprastai studijos vyksta Lietuvoje, gyvai susibūrus lituanistinio ugdymo mokytojams ir studentams iš viso pasaulio, labai trūksta gyvo žmogiško kontakto, kursai nuotoliniu būdu yra ir iššūkis, ir galimybė. Anot jos, kursų poreikis yra didelis ir tai rodo dalyvių skaičius: net 25 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 10 pasaulio šalių nuotoliniu būdu tobulins lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, dalinsis patirtimi su Lietuvos pedagogais, kultūros, meno atstovais. Į studijas jungiasi 115 studentų iš įvairių pasaulio kampelių. „37 šalys švęs lietuvybę, lietuvių kalbos ir kultūros šventę. Neabejojame, kad nuotolinės studijos turės kitokią kokybę, iššūkį“, – mintimis dalijosi V. Leonavičienė.

Forumo transliacijos įrašą galima pasižiūrėti.

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

: Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Skelbiamas priėmimas į tarptautinę programą gabių vaikų ugdymui

Lietuvoje pradedama vykdyti tarptautinė programa, skirta gabių vaikų ugdymui – ją inicijuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su partneriais iš Izraelio. „Gifted“ – tai specialios programos intelektualiam bei emociniam gabių vaikų gebėjimų ugdymui ir profesionali IQ testavimo metodika, pagal kurią nustatomas vaiko intelekto koeficientas, siekiant parengti individualų ugdymo planą kiekvienam, atsižvelgiant į jo gebėjimus.

Programos dalyviai galės rinktis net iš septynių modulių, taip pat vyks psichologų konsultacijos, seminarai tėvams, pedagogų profesinis tobulinimas, žiemos ir vasaros stovyklos pagilintam mokymuisi ir kitos iniciatyvos.

Pasak programos iniciatorių, jos tikslas yra atrasti ir ugdyti talentingų vaikų gebėjimus – pasaulyje tokios programos organizuojamos vis dažniau, skiriant tam dideles investicijas, o Lietuvoje ji rengiama pirmą kartą. VDU šiame projekte bendradarbiauja su Izraelio įmone „IP Capital“ ir tarptautiniu mastu pripažintu Rišono Leziono Ron Vardi mokymo centru, kuris ugdo pažintines bei kūrybines talentingų vaikų kompetencijas. VDU botanikos sode sukurtoje atviroje mokymosi aplinkoje vaikai sutiks mokytojus ir dėstytojus, kurie taps vaiko partneriais šiam augant tiek intelektualiai, tiek emociškai.

Iniciatoriai pabrėžia, kad gabūs vaikai yra tokie, kurie objektyviai išsiskiria iš kitų itin aukštais gebėjimais, brandesniu mąstymu, kūrybiškumu, greitesniu žinių įsisavinimu, dažnai ir aukštesniais pasiekimais. Taip pat jie dažnai būna ir jautresni juos supančiai aplinkai, todėl mokydamiesi gali patirti iššūkių: motyvacijos praradimą dėl jiems neįdomių pamokų, daugiau nerimo dėl aukštų aplinkinių lūkesčių, didesnį vienišumą dėl savo išskirtinių gebėjimų. Tokio vaiko gebėjimams atsiskleisti reikia palaikančios aplinkos – ją ir siekiama sukurti programoje.

Remiasi Izraelio požiūriu – pagarba vaikui kaip asmenybei

„Gabūs vaikai – būsimi mokslininkai, išradėjai, gydytojai ir teisininkai, mūsų valstybės ateities lyderiai. Todėl labai svarbu kuo anksčiau juos pastebėti ir kryptingai ugdyti, stiprinti jų gabumus ir auginti pasitikėjimą savo jėgomis. Tikrasis turtas yra žinios, o geriausia investicija – mokslas. Izraeliečiai pasižymi ypatinga pedagogine doktrina – skatinančia ir ugdančia savimi pasitikinčią, įvairiapusę, stiprią, ir mokančią priimti sprendimus asmenybę. Izraelio partnerių palaikymas ir pagalba kuriant šią programą – nepaprastai svarbus. Suteiktas didžiulis pasitikėjimo limitas mus verčia dar labiau stengtis, kad Ron Vardi gabių vaikų centro prototipas atsirastų Lietuvoje“, – paaiškina projekto koordinatorė Lietuvoje Dileta Tindžiulienė.

Anot jos, Izraelyje mokymo procesas remiasi principu, jog vaikas turi būti matomas ir girdimas. Šios šalies pagarbų požiūrį į vaiką kaip asmenybę taikliai atskleidžia posakis „Tu negali būti viskuo, bet tu gali būti bet kuo“.

„Gifted“ programa vykdoma pagal Izraelio Ron Vardi centro modelį. Specialiai parengti mokytojai ir dėstytojai paruošė programas gabių vaikų gebėjimų intelektualiam ir emociniam ugdymui. Taip pat bus naudojama profesionali IQ testavimo metodika, pagal kurią bus nustatomas vaiko intelekto koeficientas (IQ). Izraelyje veikia du testavimo centrai, nustatantys gabius vaikus pagal specialią metodiką – gabiu laikomas toks vaikas, kurio intelekto koeficientas yra 135 ir daugiau.

„Izraelyje programa „Gifted“ vykdoma jau 35 metus. Šalyje nuspręsta ieškoti gabių vaikų, rengti jiems specialias programas, skirti jų mokymui nemažus biudžetus ir ruošti specialius mokytojus darbui su jais. Izraelio valstybė gabių vaikų ugdymą laiko prioritetine švietimo sritimi ir tikslingai į juos investuoja. Šiuo metu Ron Vardi gabių vaikų centras, su kuriuo bendradarbiaujant vykdoma ši programa, nuolat priima besidominčiuosius gabių vaikų ugdymu iš viso pasaulio – Singapūro, Kinijos, JAV, P. Amerikos, Europos…“, – pasakoja Ron Vardi centro vadovas dr. Offer Keren. Ron Vardi, kurio vardu buvo pavadintas šis centras, buvo ypač gabus jaunuolis, kuris būdamas vos 12 metų įstojo į universitetą.

Ieškos ir palaikys talentus Lietuvoje

Lietuvoje rengiamoje programoje numatoma siūlyti ugdymą gabiems vaikams, kurių amžius – nuo 3 iki 18 metų. Šį rudenį programoje bus siūlomi septyni moduliai, skirti 3 ir 11 klasių moksleiviams. Trečiokai galės rinktis du modulius iš šių: asmeninė ūgtis, išmanioji matematika, gamtamokslinis tyrinėjimas, kūrybinė saviraiška. Vienuoliktokai turės galimybę pasirinkti vieną iš trijų: skaitmeninė matematika, geografijos ir istorijos tyrimai, emocinių kompetencijų ir potencialo valdymas.

Taip pat žiemą ir vasarą vyksiančiose stovyklose dalyviai galės papildomai gilinti matematikos, biologijos, užsienio kalbų, meninio, geografijos, istorijos, chemijos, fizikos ir kitų disciplinų žinias. Bus siūlomos psichologų konsultacijos, vykdomas gabių vaikų atpažinimas, organizuojamos konsultacijos ir seminarai tėvams. Mokslininkai vykdys gabių vaikų ugdymo tyrimus, pedagogams ir švietimo įstaigų vadovams bus siūlomas profesinis tobulinimas, kurio metu jie galės plėtoti kompetencijas, reikalingas gabių vaikų ugdymui.

„Siekiame sutelkti dėmesį į smalsius ir aktyvius mokinius, kurių talentus ir norą pažinti galima būtų skatinti jau nuo darželio ir auginti iki universiteto aukštumų. Didžiausias mano noras – pakviesti talentingus vaikus ieškoti naujų sprendimų būdų, kurie būtų autentiški ir neatsikartojantys. Talentus reikia atrasti, juos drąsinti ir džiaugtis jų pasiekimais“, – tikina VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto docentė Ilona Tandzegolskienė.

Moksleiviai „Gifted“ programoje galės ugdyti savo STEAM (biologijos, fizikos, chemijos, matematikos, informatikos), meno, literatūros, teisės, verslo, filosofijos, verslumo ir kitus gebėjimus. Jiems taip pat bus galima tobulinti atkaklumo, kūrybingumo, kritinio mąstymo, analitinius ir komunikacinius įgūdžius. VDU, kaip laisvųjų menų universitetas, skatins moksleivių gebėjimą gyvenime taikyti visapusio išsilavinimo nuostatas. Tuo pačiu programa palaikys ir tarpdiscipliniškumo, pilietiškumo, socialinio jautrumo, atsakomybės vertybes.

Tarp baigusių programą – garsių įmonių vadovai

„Izraelio požiūris į gabių vaikų ugdymą unikalus tuo, kad jis yra visuminis – ugdomi pažintiniai, emociniai, socialiniai gebėjimai. Jie vystomi specialiai įrengtose vaikui įdomiose ugdymo aplinkose, prie palankios vaikui aplinkos prisideda ir lankstūs, kūrybiški, specialiai paruošti mokytojai“, – sako vienas iš projekto rengėjų, įmonės „IP Capital“ generalinis partneris Haim Zakman.

Jo teigimu, gabių vaikų programą baigusieji Izraelyje šiandien užima aukštas pozicijas švietimo įstaigose, valstybės tarnyboje, versle, išmaniųjų technologijų įmonėse. Tarp jų – ir garsios tarptautinės IT įmonės „Check Point“, turinčios 5 tūkstančius darbuotojų visame pasaulyje, įkūrėjas ir vadovas Gil Shwed, kuris programavimo mokytis pradėjo būdamas vos trylikos, o nuo penkiolikos pradėjo studijuoti informatiką universitete.

Vaikai, norintys dalyvauti tarptautinėje „Gifted“ programoje, kviečiami registruotis el. paštu dileta@ipprojects.net ir dalyvauti testavime, kurio metu nustatomas vaiko intelekto koeficientas. Testavimas vykdomas pagal Izraelio partnerių metodiką, su testuojamu vaiku dirba trijų žmonių komanda. Vienam vaikui skiriama viena valanda.

Testavimus vykdo kvalifikuoti VDU psichologai ir pedagogai bei Izraelio partneriai, kurie analizuos ir apibendrins kiekvieno vaiko rezultatus bei nustatys jo IQ. Pirmuosius testavimus numatoma vykdyti nuo rugpjūčio 17 d. IQ testavimo laikas ribotas – vyks iki rugsėjo 4 d.

Daugiau informacijos

Jauna pedagogų šeima kartu ir namuose, ir darbe

„Mes esame mokytojų šeima, kuriai mokykla – gyvenimo būdas“, – sako pedagogai Darius ir Aistė Savickai. Prieš kelerius metus mokytojai susipažino studijuodami Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje. Abu jaunuoliai dainavo universiteto mišriame akademiniame chore „Ave vita“. „Kadangi gyvenome universiteto bendrabutyje, tame pačiame aukšte, dažnai prasilenkdavome ir vienam kito nepastebėti buvo sunku. O toliau viskas įvyko savaime, kadangi atradome bendrų pomėgių, tokių kaip dainavimas, kelionės, o jų chore nemažai, tad nė nepastebėjome, kaip tapome gerais draugais, vėliau pora“, – sako Aistė ir Darius Savickai.

Gyvenimas ir darbas kartu

Darius ir Aistė pasirinko mokytojo profesiją. Darius studijuoja pradinio ugdymo pedagogiką ir kelerius metus dirba pradinių klasių mokytoju, o Aistė praėjusiais metais baigė biologijos bakalaurą. Tiesa, merginos profesinis kelias susiklostė šiek tiek kitaip – šiuo metu ji dirba auklėtoja vaikų darželyje. „Kiek save prisimenu, visada puikiai sutariau su mažais vaikais, norėdavau jiems padėti bei juos pamokyti, kartu pažaisti ar padūkti. Nors esu baigusi biologiją ir įgijusi pedagogo kvalifikaciją, nesustoju ir jau su nekantrumu laukiu atsakymo dėl priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo programos „Tęsk“ studijas. Bandysiu toliau mokytis, gilinti ikimokyklinio ugdymo žinias. Mano darbas ne tik įdomus, skatinantis nuolat tobulėti, bet ir įpareigojantis būti pačiu geriausiu artimu draugu vaikams, kurie ateina į darželį, atsitraukia nuo mamos ir tėčio. Manau, kad čia dirbdamas turi būti labai empatiškas, greitai reaguoti į įvairias situacijas, todėl kiekviena diena darželyje lyg nauja istorija, kurioje tu viską išgyveni“, – sako Aistė Šumskaitė-Savickienė.

Įdomu, jog pedagogų šeima dirba toje pačioje menų ir mokslo mokykloje „Taškius“. Vyras juokiasi, jog dviem mokytojams dirbti ir gyventi po vienu bendru šeimos stogu karantino metu nebuvo lengva. „Visur daug knygų, teatro lėlyčių, įvairios metodinės priemonės tiek ant pietų stalo, tiek ant lovų. Vienas veda pamokas miegamajame, o kitas svetainėje, laisvos minutės – pasidalinti, kaip sekėsi vaizdo pamokų metu. Labai dažnai ir iš mokyklos grįžę namo, kartais net prieš užmigdami, pagauname save, jog kalbame apie vaikus, naujas idėjas. Kartais kitaip neišeina. Tačiau stengiamės stabdyti vienas kitą ir sakyti, kad užteks kalbėti apie darbą – kalbėkime ar veikime kažką kita. Laikui bėgant supratome: svarbu ir šiek tiek sustoti, pasilikti laiko vienas kitam“, – teigia D. Savickas.

Tėvų skepsis dėl jauno mokytojų amžiaus

Darius Savickas mokykloje dirba nuo antrųjų studijų metų. Šiuo metu pradinio ugdymo pedagogikos studijas VDU Švietimo akademijoje Vilniuje derina su antrokų mokytojo darbu. Vienas didžiausių iššūkių šios profesijos darbo pradžioje – mokinių tėvų skepsis dėl pedagogo amžiaus. „Galiu pasakyti, kad pirmaisiais darbo metais tėvai į jauną mokytoją žiūri šiek tiek nepatikimai, daugelis tiesiogiai to nepasakė, bet jaučiau, jog jie jaudinasi dėl mano amžiaus ir nedidelės patirties dirbant su vaikais. Labai svarbu nepasiduoti, tikėti savimi ir tuo, ką darai“, – tikina D. Savickas.

Šie mokslai metai Dariaus žmonai Aistei buvo pirmieji dirbant auklėtoja vaikų darželyje. Pasak ikimokyklinio ugdymo pedagogės, vienas sudėtingiausių iššūkių – vaikų adaptacijos laikotarpis. Tad auklėtojams tenka apsišarvuoti kantrybe, supratingumu, empatija, nes vaikams tai – naujas gyvenimo etapas. „Jiems sunku atsisveikinti su tėvais ir suprasti, kad darželis ir jame esančios mokytojos ir mokytojai taps jų antraisiais namais. Todėl mūsų, mokytojų, darbas ir yra sukurti tokią aplinką, kurioje vaikui būtų gera augti“, – sako A. Šumskaitė-Savickienė.

Svajonių mokykla su žaliosiomis zonomis

Tiek Darius, tiek Aistė – vieningos nuomonės dėl šiuolaikinio mokytojo paveikslo. „Pedagogas turi mylėti savo darbą, nes tik tada gali dalinti meilę vaikams ir džiaugtis kiekviena mokymosi proceso akimirka. Mokytojas į klasę negali žiūrėti kaip į fabriką, iš kurio gaunamas vienas ir toks pat produktas – kiekvieną mokinį turi matyti kaip unikalią asmenybę, kurią nukreips tinkama linkme, padės augti ir tobulėti. Taip, pradėjus pedagoginį darbą individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą sudėtinga, tačiau mokytojas negali nuleisti rankų ir pasiduoti“, – tikina D. ir A. Savickai.

Abu mokytojai pasvajoja apie mokyklą, kurioje būtų svarbus kiekvienas mokinys, jo individuali pažanga ir tobulėjimas. Darius pastebi, jog ateities mokykloje turėtų būti mažesnis vaikų skaičius grupėse, kad mokytojas galėtų skirti daugiau individualaus laiko moksleiviui. „Žinoma, mokykloje turi būti daugiau žaliųjų zonų, kur mokiniai galėtų bendrauti su draugais ir ilsėtis“, – teigia Aistė.

Gyvenimas – akimirka

Šiandien vis daugiau jaunų žmonių neskuba kurti šeimos, o koncentruojasi į karjerą. Darius ir Aistė, susituokę prieš metus, tikina: šeima jiems buvo svarbi visada. „Tikriausiai gyvenime svarbu surasti tokį žmogų, su kuriuo būtų gera, nejaustum gėdos, kuris tave palaikytų ir suprastų, kad be šio žmogaus neįsivaizduotum savo likusio gyvenimo. O kam laukti daug metų, kad galėtum būti kartu? Juk gyvenimas – tai tik akimirka, tad stengiamės jį gyventi taip, kad vėliau nereikėtų gailėtis“, – sako pedagogų šeima D. ir A. Savickai.