Broniaus Kviklio vardo stipendija įteikta VDU Profesijos edukologijos magistrantei G.I. Stupelienei

Liepos 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune lankėsi Vydūno fondo atstovė Jolita Kašalynienė, kuri įteikė Vydūno jaunimo fondo Broniaus Kviklio vardo stipendiją (Čikaga, JAV). Stipendijos laureatas gali tapti VDU II pakopos (edukologijos krypties magistrantūros ir profesinių laipsnio neteikiančių pedagogikos studijų) studentai, gebantys sėkmingai derinanti mokslą, darbą ir visuomeninę veiklą. Stipendija Nuo 2000 metų stipendija skiriama VDU studentams.

2019 m. Broniaus Kviklio stipendijos laureate paskelbta VDU Švietimo akademijos Profesijos edukologijos magistrantė Gita Ingrida Stupelienė. Jai įteikta 1000 eurų vienkartinė stipendija.

Bronius Kviklys (1913–1990 m.)– lietuvių išeivis, aktyviai dalyvavęs visuomeninėje, leidybinėje bei skautų veikloje, už kurią vėliau buvo apdovanotas Lietuvių skautų sąjungos aukščiausiu garbės žymeniu – Geležinio vilko ordinu. Buvo išrinktas korporacijos „Vytis“ garbės nariu.

Už išleistą 7 tomų leidinį „Lietuvos bažnyčios“ Bronių Kviklį popiežius Jonas Paulius II-asis apdovanojo aukso ordinu už nuopelnus vykdant švietėjišką veiklą.

Bronius Kviklys, kaip ir daugelis kitų emigracijoje atsidūrusių intelektualų, gyvai ir nuoširdžiai domėjosi Lietuvos praeitimi, tuometinėmis politinėmis realijomis, stengėsi nutiesti atminties ir prarastojo laiko tiltus tarp pasilikusiųjų Lietuvoje ir emigravusių į Vakarus. Šis žingsnis skatino B. Kviklį atlikti prasmingą intelektualinį judesį, kurio rezultatai įsikomponuotų į bendrą lietuviškos kultūros klodą, taptų lietuvybės išsaugojimo ir puoselėjimo garantu.

Išvykęs į užsienį B. Kviklys rinko įvairią medžiagą apie Lietuvą ir lietuvių veiklą. Tai buvo knygos, lietuvių veikėjų ir organizacijų archyvai, korespondencija, autografai, dokumentai, fotografijos ir kita. Surengė parodų lietuviškos spaudos tema. Po mirties šeima jo didžiulę lituanistikos biblioteką ir unikalius archyvus dovanojo Išeivijos studijų centrui Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

Bronius Kviklys taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto absolventas.

Karininkas, majoras L. Česūnas, pasirinkęs pedagogiką: „Mokinius turi mokyti įdomios, įvairialypės asmenybės“

„Mokėti ir mokėti mokyti“ – toks moto lydi Lietuvos kariuomenės karininką, majorą Lauryną Česūną. Šiuo metu karininkas baigia pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje. Studijuodamas Laurynas pamatė, kaip rengiami šiuolaikiniai mokytojai. Pats majoras tarnauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Lyderystės ir metodinio rengimo centre, tad savo gyvenimo neįsivaizduoja be mokymo. „Tai, ką gavau per pedagogikos paskaitas, aš iš karto pritaikiau savo paskaitų metu, rengdamas būsimus karininkus – juk viena svarbiausių karininko funkcijų yra mokyti kitus, jis – mokytojas, auklėtojas, vadas, ir, žinoma, žmogus. Į žodį „Žmogus“, telpa labai daug kompetencijų. Tol, kol vadai dirbs su žmonėmis, o ne su karo mašinomis, robotizuotomis sistemomis, tol labai svarbu tinkamai ugdyti būsimų karininkų lyderystės kompetencijas“, – sako majoras Laurynas Česūnas.

– Beveik dvidešimt metų tarnaujate Lietuvos kariuomenėje. Laurynai, kodėl po tiek metų nusprendėte pasirinkti vienerius metus trunkančias profesines pedagogikos studijas?

– Apie galimybę studijuoti VDU sužinojau iš studijų programos vadovės dr. Odetos Norkutės. Ji – pedagogikos studijų vadovė ir puikiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karininkai jau ne vienerius metus studijuoja VDU profesinėse pedagogikos studijose, kad tobulintų savo pedagogines kompetencijas. Manau, mums, karininkams, puikiai sekasi ne tik išmokti, bet ir pasidalinti savo sukauptomis žinios bei patirtimi.

Aš profesinės pedagogikos studijas pasirinkau pirmiausia dėl to, kad man labai patinka kurti, taikyti didaktines metodines inovacijas, kurios leidžia efektyviau mokyti. Šiuo metu gilinuosi į nuotolinio mokymo bei tradicinio mokymo tinkamų proporcijų metodikos sistemą, kuri leistų dalį kontaktinio mokymo pakeisti nuotoliniu. Pagrindinis tikslas – sukurti efektyvią metodinio rengimo sistemą, kuri atlieptų šiuolaikines tendencijas bei leistų tinkamai rengti karinius instruktorius.

– Kaip studijos pakeitė Jūsų požiūrį į mokytojo darbą?

– Iki studijų pradžios aš vis stengiausi suprasti, kaip mokytojas gali pasiruošti ir pravesti šešias–septynias pamokas per vieną dieną, penkias dienas per savaitę. Juk reikia ne tik jas pravesti, bet ir joms pasirengti, ištaisyti darbus, duoti grįžtamąjį ryšį, įsigilinti į mokinių pasaulį, o kur dar susirinkimai su administracija, dienyno pildymas, budėjimas koridoriuose ir kiti maži bei dideli dalykai. Nieko naujo nepasakysiu, bet pabrėšiu dar kartą, jog pedagogų užmokestis ir darbo krūvis yra neadekvatūs. Praktikos metu aš supratau, kad nesvarbu, ką tu mokai, vaikus ar suaugusius, reikia labai rimtai į tai žiūrėti ir, jeigu esi dirbęs su suaugusiais, pavyks ir su vaikais. Juk principai tie patys, tik reiks prisitaikyti. Jei po pravestos pamokos priėję mokiniai paklaus: „O kada vėl bus tokia pamoka?“ – tai bus akivaizdus įrodymas, kad jus keičiate vaikų pasaulius. Studijuodamas taip pat supratau, kad mokytojo profesija pati savaime prestižinė netaps. Mokytojo profesija yra ypatinga, nes pedagogai keičia pasaulį. Nuo mokytojų priklausys mūsų ateitis. Tai patys turime atsakyti į klausimus, ar patys geriausi mokytojai dirba su mūsų vaikais ir ką reikėtų padaryti, kad tai pasikeistų?

– Kaip manote, kuo Jūsų patirtis praverstų dirbant mokytojo darbą?

– Per du dešimtmečius esu sukaupęs įvairios gyvenimiškos patirties, kurį galėtų būtų įdomi jaunimui. Beje, mano žmona Renata devynerius metus dirbo chemijos mokytoja, tad mes jau anksčiau atrasdavome labai įdomių temų pašnekesiams. Supratau, kad mokinius turi mokyti įdomios, įvairialypės asmenybės. Vaikams labai svarbu, kad tu būtum ne tik mokytojas, bet dar turėtum ir kitą pasaulį, kuriame būtum patrauklus, išsiskiriantis, unikalus. Tai gali būti ypatingas hobis, savanorystė, kelionės, kitas darbas ar kita veikla. Aš pats labai vertinu kūrybiškumą ir drąsą, manau, šios savybės yra varomosios. Sugalvoti sprendimą ir išdrįsti keisti situaciją į tau palankią. Toks galėtų būti pokyčių receptas. Kodėl taip teigiu? Daugelis turi gebėjimų, bet nedrįsta keistis, bandyti, nes jie nori būti visada tobuli, o ir sugalvoję kažką naujo jie nepasitiki savimi, nes galvoja, kad tai yra nereikšminga…

– Pats irgi esate kūrybinga asmenybė. Prieš kelerius metus su žmona pristatėte naują literatūrinį formatą vaikams – žaidybinių knygų seriją. Kaip ugdote savo kūrybiškumą?

– Šiuo metu savo laisvalaikį skiriu pedagogikos studijoms pabaigti, tad kūrybai laiko nelabai ir lieka. Manęs daugelis klausia, kiek knygų esu parašęs, bet aš net nežinau skaičiaus, tad kiekvieną kartą reikia skaičiuoti ir tikslintis. Mes su visa šeima rašome knygas vaikams, esame sukūrę Mėgintuvėlio personažą bei prekinį ženklą, kuris džiugina vaikus eksperimentais bei įdomiu mokslu. Smagu, kai tavo autografą medžioja gerbėjai, kurie turi visas knygas, tėveliai pasakoja, kad vaikai laiko jas po pagalvėmis arba kiekvieną dieną nešasi į mokyklą ir skaito, skaito….

Brangiausia man knyga – „Mėgintuvėlis kariuomenėje“, nes ją rašiau savo sūnui Lukui. Knygoje atskleista karinė operacija „Patriotas“. Tai buvo pranašiška knyga, vėliau 2017 m. prof. Liudas Mažylis surado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą. Kodėl taip sakau? Mėgintuvėlis su draugais ieškojo to paties akto, bet nerado, o profesoriui pavyko užbaigti šią sudėtingą ir labai svarbią misiją. Taigi savo kūrybiškumą skatinu rašydamas ir dabar jau brandinu dviejų knygų idėjas, laukti liko visai nedaug.

– Šiuo metu dėstote Lyderystės ir metodinio rengimo centre, daug kalbate apie visų laikų žmonijos temą – lyderystę. Kokie lyderystės principai būdingi mokytojui?

– Aš galiu paaiškinti labai paprastai ir suprantamai, kas gi ta lyderystė yra – tai paprasčiausias bendravimas tarp žmonių siekiant tikslo. Ir nebūtina būti vadovu, vadu ar viršininku, kad būtum lyderiu. Kiekvienas iš mūsų taiko lyderystės principus to patys nesuvokdami. Bet, jei esi mokytas ir sugebi suprasti, ko reikia kiekvienam žmogui, dirbi daug efektyviau nei paprasčiausiai duoti komandą ar įsakymą ir tikėtis, kad ji bus įvykdyta. Tik robotai, gavę komandą (skaitmeninę informaciją), ją išpildo būtent taip, kaip ji buvo duota, ir būtent taip, kaip jis buvo suprogramuotas ją įvykdyti. Ar tu vadovausi, ar mokysi vaikus, suaugusiuosius, visose aplinkose būtina taikyti lyderystės principus. Juk tai labai paprasta suvokti, nes mokytojas su mokiniais siekia to paties tikslo – ilgalaikio išmokimo. Atkreipkite dėmesį į žodį „ilgalaikio“, jis būtent toks ir turi būti, nes dažnu atveju pedagogai vis reikalauja iškalti ir atkartoti informaciją vietoj to, kad stengtųsi išmokyti vaikus mąstyti, konstruoti išmokimą veikiant.

– Karininko darbas neatsiejamas nuo misijų pavojinguose pasaulio taškuose. Gal prisimenate įdomią istoriją, nutikusią karinėje misijoje?

– Esu buvęs Afganistane, šiandien prisimenu, kai ir ten teko pritaikyti pedagogines kompetencijas, rengiant Afganistano policijos pajėgas. Idėja kilo netikėtai, susiklosčius tam tikromis aplinkybėms, kai negalėjome vykdyti savo tiesioginių funkcijų. Pasiūlau vadovybei pradėti rengti policininkus tam, kad jie galėtų vykdyti užduotis kartu su mūsų pajėgomis. Ši idėja sulaukė pritarimo, parengėme su grupe mokymo programą, suderinome ir netrukus jau pradėjome rengimą. Atvykdavome į miesto centrą, į policijos nuovadą, vieni grupės kariai saugodavo, o aš su vertėju mokydavau. Pradėję mokymus padarėme policininkams korteles su nuotraukomis ir vardais, kad jie jaustųsi ypatingais, o mes žinotume jų vardus. Vieną rytą atvykę tikrinome dalyvius ir minioje pastebėjome nematytą policininką, jis turėjo kortelę, tačiau nuotrauka buvo ne jo. Kilo įtarimas, kad gali būti išpuolis prieš mus, ėmėmės saugumo priemonių. Nerodydami, kad turime įtarimų, greitai sukontaktavome su policijos nuovados viršininku, jis kaip koks didvyris, šoko prie to menamo policininko, aprėkė jį, atėmė kortelę ir jį išvarė. Žinote, kas nutiko? To jaunuolio brolis iš tikrųjų buvo mūsų kursų dalyvis, tik tą rytą negalėjo atvykti į kursus, tad davė savo policininko uniformą, dokumentus ir nusiuntė savo brolį, nedirbantį policijoje, jam atstovauti. Taigi, jei nori mokytis, rasi būdu kaip įgyti žinių…

VDU mokslininkų tyrimas: Lietuvos mokyklos karantino egzaminą išlaikė

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktoje apklausoje Lietuvos mokyklų vadovai pandemijos sąlygomis pademonstravo didelį mokyklų savarankiškumą ir gebėjimą greitai reaguoti į kylančius iššūkius. Didžiausio palaikymo vadovai sulaukė iš mokyklų bendruomenių ir kolegų direktorių, o karantino sąlygos atvėrė naujas galimybes bendradarbiavime su tėvais. Didžiausiu iššūkiu tapo mokinių įsitraukimas į ugdymo procesą ir grįžtamasis ryšys bei mokymosi pasiekimų vertinimas.

VDU Švietimo akademijos mokslininkai gegužės mėnesį atliko ugdymo įstaigų tvarkymosi su pandemijos iššūkiais tyrimą, kuriame buvo apklausta 17 profesinių mokyklų vadovų ir 388 bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai, vadovaujantys gimnazijoms, progimnazijoms, pagrindinėms, pradinėms ir kitoms mokykloms. Mokslo metų pradžioje Lietuvoje buvo 71 profesinio mokymo įstaiga ir 1056 bendrojo ugdymo mokyklos.

„Tyrimas rodo, kad mokytojų profesionalumas išlieka pagrindiniu nuotolinio mokymo(si) įgyvendinimo veiksniu, tačiau ne mažiau svarbus yra mokyklų vadovų palaikymas. Mokyklų vadovai atliko svarbų koordinavimo vaidmenį įvesdami naujus ugdomojo darbo metodus, palaikydami pokyčio procesus ir kartu su mokytojais ieškodami sprendimų iš susidariusių komplikuotų situacijų“, – rezultatus komentuoja viena iš tyrimo autorių, VDU Švietimo akademijos vicekanclerė, profesorė Lina Kaminskienė.

Nuotolinio mokymo iššūkiai – komunikacija su moksleiviais ir pasiekimų vertinimas

Beveik visi apklausos dalyviai (97,8 proc.) tvirtino, jog pirmąsias dvi karantino savaites jie organizavo mokymą nuotoliniu būdu. Du trečdaliai apklaustų direktorių teigė, kad šiuo laikotarpiu jie suteikė paramą mokytojams, kiek mažiau nei pusė (48,8 proc.) – kad pagelbėjo moksleiviams, negalintiems naudotis informacinių ryšių technologijomis. Apie trečdalis vadovų sakė, jog bendravo su tėvais ir globėjais.

Paklausti apie mokyklų veiklas, kurioms skirta daugiausiai dėmesio gegužę, vadovai vis dar akcentavo nuotolinio mokymo organizavimą (77,7 proc.) ir paramą mokytojams (48,8 proc.), tačiau jau daugiau dėmesio skyrė ir bendravimui su tėvais ir globėjais (51,5 proc.).

81,6 proc. apklaustų direktorių sakėsi surengę trumpus mokytojams skirtus nuotolinius mokymus apie įvairių internetinių priemonių ir platformų naudojimą. Du trečdaliai mokyklų vadovų teigė, kad buvo patikrintos mokytojų techninės galimybės dirbti namuose, jiems buvo nuolat teikiama techninė pagalba. Apie pusė apklaustųjų pažymėjo, jog mokytojai patys pasirinko tinkamus ugdymo metodus ir bendradarbiavimo būdus (53,4 proc.), o dalykų mokytojai susiderino dėl vieningų ugdymo metodų ir būdų (52 proc.). Mažiau nei pusė direktorių sakė parengę instrukcijas mokytojams apie internetinių priemonių naudojimą (45,6 proc.) ir bendrąsias didaktines gaires (41,1 proc.).

Pasak mokyklų vadovų, dauguma mokytojų karantino metu dažniausiai taikė kombinuotą mokymo būdą: medžiagą keliant į platformą ir reguliariai mokant internetu (77,1 proc.). Tarp didžiausių nuotolinio mokymo iššūkių apklaustieji dažniausiai įvardijo moksleivių pasiekimų įvertinimą (54,7 proc.) ir komunikaciją su moksleiviais (55,7 proc.).

Didžiausias palaikymas – iš bendruomenių

Mokytojų darbą direktoriai stebėjo dažniausiai kas savaitę organizuojamose vaizdo konferencijose, kuriose jie planuoja ir vertina mokytojų veiklą (81,4 proc.), daugelis taip pat teigė bandantys reguliariai spręsti mokytojams iškilusias problemas (77,7 proc.).

Vertindami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagalbą pandemijos metu, apklaustieji mokyklų vadovai buvo gana pozityvūs – daugiau nei pusė jų sutiko, jog ministerija parengė naudingas nuotolinio mokymo organizavimo gaires (54,4 proc.) ir tinkamai reaguoja į mokyklų poreikius krizės metu (50 proc.). Apie 40 procentų jų sakėsi reguliariai bendradarbiaujantys su švietimo ministerija, Nacionaline švietimo agentūra ir kitomis valstybinėmis įstaigomis. Nemažą pagalbą vieni kitiems teikė mokyklų vadovai (53 proc.).

„Tačiau didžiausio palaikymo karantino sąlygomis vadovai sulaukė iš savo bendruomenių, mokytojų – tokių buvo net 94 proc. Tai rodo, kad sutelktumo reikalaujančiose situacijose Lietuvos mokyklose išryškėjo pasidalytosios lyderystės bruožai“, – pažymi prof. L. Kaminskienė.

VDU mokslininkai mokyklų vadovų apklausą vykdė gegužės 6–26 dienomis. Iš viso apklausoje dalyvavo 408 mokyklų vadovai. Didžioji dalis (63,5 proc.) apklaustųjų atstovavo mokykloms miestuose. Dalyvių darbo patirtis labai įvairi – nuo 3 iki 47 metų. Identiškas tyrimas vykdytas Slovėnijoje, bendradarbiaujant su Liublijanos universitetu. Šiuo metu palyginamojo tyrimo duomenys yra analizuojami ir bus viešinami artimiausiu metu.

Apklausą atliko VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto mokslininkai: prof. Lina Kaminskienė, prof. Genutė Gedvilienė ir prof. Vidmantas Tūtlys.

Patvirtinta nauja studijų programa „Specialioji pedagoginė pagalba“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje nuo rugsėjo bus pradedama vykdyti nauja, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) akredituota bakalauro studijų programa – „Specialioji pedagoginė pagalba“. Į ją, su aukščiausiais balais įstojusiems studentams, bus skiriamos universiteto finansuojamos studijų vietos ir 300 eur. kasmėnesinės stipendijos.

Pasak programos vadovės prof. dr. Stefanijos Ališauskienės, šios programos tikslas rengti aukštos kompetencijos logopedus bei specialiuosius pedagogus, pasirengusius dirbti sparčiai besikeičiančioje mokykloje ir gebančius atpažinti, vertinti ir tenkinti įvairaus amžiaus asmenų individualiuosius ir specialiuosius ugdymosi poreikius, profesionaliai teikti moksliniais tyrimais ir inovacijomis grįstą specialiąją pedagoginę pagalbą, konsultuoti ugdymo dalyvius ugdymo ir ugdymosi klausimais.

Poreikis atsižvelgti į kiekvieną vaiką

„Ypatingas dėmesys bus skiriamas specialiosios pedagoginės pagalbos specialistų, t.y. logopedų ir specialiųjų pedagogų vertybiniam ugdymui, siekiant lygių galimybių užtikrinimo ir pagarbos žmogaus teisėms nuostatų ir principų taikymo savo profesinėje veikloje, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ir jų šeimos interesų atstovavimo švietimo ir kitose bendruomenėse“, – teigia S. Ališauskienė, VDU Edukologijos tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja.

VDU Edukologijos tyrimų instituto direktorė, prof. dr. Lina Kaminskienė tikina, kad pagal šią naują studijų programą bus rengiami ypač reikalingi specialistai, kurių Lietuvoje labai trūksta. „Studijų programa Specialioji pedagoginė pagalba yra aktuali ir išskirtinė tuo, jog ji vienintelė šalyje orientuota į rengimą lygiagrečiose studijose visų specialiosios pedagoginės pagalbos teikėjų, gebančių identifikuoti ir tenkinti įvairius vaikų ugdymosi poreikius, jų tarpe ir ugdymosi poreikius, susijusius su autizmo spektro ir/ar elgesio sutrikimais, regos sutrikimais, klausos sutrikimais, kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimais, siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko kokybišką ugdymą ir ugdymąsi kartu su bendraamžiais“, – teigia VDU profesorė.

Specializacija – jau pirmoje studijų pakopoje

Prof. dr. L. Kaminskienė pasakoja, kad studijų programa „Specialioji pedagoginė pagalba“ yra holistinė, orientuota į bendradarbiavimu bei darbu interprofesinėje specialistų komandoje grįstą pagalbą vaikui, jo šeimai ir pedagogams. „Studijų programa orientuota į rengimą specialiųjų pedagogų ir logopedų su specializacijomis, kurie dirbs įvairiose švietimo ir ugdymo sektoriui priklausančiose institucijose, tokiose kaip bendrojo ugdymo ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose bei bendrojo ugdymo įstaigose, teikiančiose specialųjį ugdymą, taip pat švietimo pagalbos ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose ar sveikatos bei socialinės apsaugos sistemoms priklausančiose įstaigose, tokiose kaip ankstyvosios reabilitacijos centruose, vaikų raidos centruose, klinikose ir kitur, taip pat savivaldybės tarpinstitucinio koordinavimo tarnybose ar nevyriausybinėse organizacijose, kur teiks specialiąją pedagoginę pagalbą vaikui ir šeimai namuose“, – konkrečias darbo vietas vardina Vytauto Didžiojo universiteto edukologė prof. dr. L. Kaminskienė.

Programos rengimo grupės teigimu, atsižvelgiant į nacionalinį poreikį ir remiantis tarptautine praktika, studijuojant šioje studijų programoje bus galima rinktis specializaciją – logopedo, atsakingo už kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turinčių asmenų ugdymą; specialiojo pedagogo, atsakingo už įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymą. Pasirinkus logopedo arba specialiojo pedagogo pedagoginę specializaciją, bus galimybė pasirinkti vieną iš pasiūlytųjų gilinamųjų specializacijų, tokių, kaip: tiflopedagogo, atsakingo už aklųjų ir silpnaregių ugdymą; surdopedagogo, atsakingo už kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymą ir autizmo spektro ir/ar elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdytojų, kurių poreikis visuomenėje yra itin didelis ir tik didėja.

Programos vadovė prof. dr. S. Ališauskienė teigia, kad studijų metu su studentais dirbs geriausi Lietuvos edukologai ir specialistai, taip pat į studijų veiklą bus įtraukta ir remiamasi tarptautine praktika. „Dalį studijų dalykų dėstys užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai (pvz., autizmo spektro sutrikimų ekspertės iš Izraelio dr. Yael Kimhi, dr. Orly Hebel, dr. Mona Julius). Taip pat Erasmus+ tarptautinių mainų programa bus panaudota kaip viena svarbiausių studijų tarptautiškumo užtikrinimo platforma, įgalinanti dėstytojų mainus bei Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių dėstytojų įtraukimą į studijų procesą, taip pat sudaranti galimybes ir studentams studijuoti arba atlikti praktiką ES ir kitose užsienio šalyse“, – pasakoja VDU Edukologijos tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. S. Ališauskienė.

Pedagogikos krypties „Specialioji pedagoginė pagalba“ studijos bus vykdomos VDU Švietimo akademijoje. Švietimo akademija – naujos kartos mokytojų rengimo centras, kuriame švietimo ir visuomenės lyderiai, mokslininkai, akademikai, studentai, švietimo bendruomenė ir švietimo klausimams neabejinga visuomenė kartu įgyvendina dabarties ir ateities švietimo užmojus.

Motociklininkas A. Gelažninkas: „Vienas svarbiausių mano gyvenimo mokytojų – tėtis“

Vienas greičiausių Lietuvos motosporto lenktynininkų, Dakaro ralio dalyvis Arūnas Gelažninkas gyvena permainomis. Visi puikiai žino, jog sportinė karjera tęsiasi ne amžinai, tad Arūnas jau dabar svarsto apie tolimesnį savo profesinį kelią – Mokomojo dalyko pedagogikos: fizinio ir sveikatos ugdymo studijas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje bei savo vardo mokyklos įkūrimą.

Nori mokyti jaunimą

Motociklininkas A. Gelažninkas yra iškovojęs aukščiausius Lietuvos, Baltijos, Europos čempionų titulus. Pasak sportininko, didžiausias jo laimėjimas – pavyzdys Lietuvos jaunimui. Tad Arūno planuose – įkurti savo vardo sporto mokyklą, kur galėtų dirbti su šalies jaunimu. Šiemet motociklininkas nusprendė pasirinkti Mokomojo dalyko pedagogikos: fizinio ir sveikatos ugdymo bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje. „Visi puikiai žino labai gerą posakį: „Mokytis niekada nevėlu“. Norint turėti savo mokyklą, manau, man reikia įgyti pedagoginių, didaktinių žinių, dalykinių kompetencijų. Tikiu, jog šios studijos bus naudingos man, kaip sportininkui, ir įgytos žinios pravers dirbant su moksleiviais“, – tikina būsimas VDU studentas A. Gelažninkas.

Motociklininko teigimu, mokytojo vaidmuo yra svarbus ir net pamatinis jauno žmogaus gyvenime. Vienu svarbiausių savo trenerių ir mokytojų Arūnas įvardija tėtį. „Jis mane atvedė į šitą sportą, jis man padėjo visus sportinio charakterio pamatus. Kai jau, atrodo, viską norėdavau mesti, tėtis tiesiog man neleisdavo apie tai net pagalvoti. Privertė mane siekti užsibrėžtų tikslų ir nesirinkti lengvesnio kelio. Jis buvo fizinio pasirengimo treneris, išmokė vairuoti motociklą, buvo mechaniku, vairuotoju ir, žinoma, tėvu“, – atvirai kalba A. Gelažninkas.

Arūnas prisimena, jog motosportu susidomėjo būdamas aštuonerių metų. Vyresniajam sportininko broliui Arūno tėtis nupirko krosinį motociklą. „Brolis pradėjo dalyvauti varžybose, tačiau ir man tėtis nupirko mopedą su automatine greičių dėže. Pirmuosius metus motociklų trasoje stebėdavau varžybos, galiausiai po metų gavau krosinį motociklą ir pats pradėjau lenktyniauti. Motosporto aistra gimė nuo pirmųjų varžybų ir šis malonumas tęsiasi jau dvidešimt šešerius metus“, – sako A. Gelažninkas.

Pasak Arūno, mokytojas turi būti naujos kartos, nuolat augantis profesionalas, puikiai išmanantis skaitmenines technologijas, žinantis, kas vyksta pasaulyje ir kuo gyvena šiandienis jaunimas. Motociklininkas tiki, jog puikiai suderins būsimas fizinio ir sveikatos ugdymo studijas su sportine karjera.

Dakaro ralis neatsiejamas be traumų

Motociklininkas tikina, jog karantino metu buvo sunku gyventi be varžybų. Tad gegužės mėnesį vykusiose Lietuvos „Cross Country“ varžybose Arūnas laimėjo pirmąją vietą. Motociklininkas visgi prisimena žiemą vykusį Dakaro ralį, kur patyrė ne vieną traumą. Varžybų metu Arūnas nukrito nuo motociklo ir skriejo keturiasdešimt metrų. „Tai vienos sunkiausių varžybų pasaulyje. Dakaro ralio kasdienybė – mažai miego, dieną pradedame ketvirtą valandą ryto, ant motociklo praleidžiame vidutiniškai po dešimt valandų ir taip dvylika–keturiolika dienų. Tad fiziniai išbandymai, milžiniški krūviai, psichologiniai niuansai – tikras iššūkis sportininko organizmui“, – teigia A. Gelažninkas.

Nepaisant visko, motociklininko teigimu, traumos ir nelengvas darbas niekados neprivertė atsidurti kryžkelėje, kur svarstytų apie karjeros pabaigą. Arūnas apie patirtas traumas stengiasi negalvoti. Varžybų metu valia, užsispyrimas, šaltas protas motociklininką veda link finišo tiesiosios. „Žinoma, traumos primena apie save, bet susikoncentruoju į pačias varžybas ir tikslo siekimą. Tuomet, kai skauda, be abejo, mąstau, kad jau man gana, nebegrįšiu į trasą. Tačiau skausmas praeina, o noras vėl sėsti ant savo „žirgo“ tik didėja. Motosportas – mano gyvenimo variklis“, – sako A. Gelažninkas.

Lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos trajektorijos nuotoliniame pasaulyje

Po pasaulį pasklidęs COVID-19 virusas koreguoja ir vasaros mokyklų planus. Jau daugiau nei 19 metų lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams ir trečius metus intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams rengia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šįkart iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis.

Mokytis lietuvių kalbą ir artimiau susipažinti su jos kultūra žmones paskatina įvairiausia motyvacija – tai ir lietuviškos šaknys, ir Baltistikos centrų veikla įvairiose pasaulio šalyse, šeimų sukūrimas su užsieniečiais ar tiesiog ilga ir unikali šios kalbos istorija. Juk lietuvių kalba išties ypatinga vien jau dėl to, kad išliko. Kaip ir pati Lietuva, galėjusi išnykti nuo geografinio ir politinio Europos paviršiaus istorijos sūkuriuose, taip ir mūsų kalba daugybę kartų galėjo visam laikui dingti nuo Europos kalbinio žemėlapio. Taigi lietuvybės sklaida veikia dvejopai – raginant užsieniečius mokytis apie mūsų kalbą ir kultūrą, ir tapti geranoriškais jos ambasadoriais, ir per lituanistines mokyklas – svarbius lietuvybės palaikymo centrus užsienio lietuvių bendruomenėse.

Apie didelę šių centrų svarbą kalbama vis dažniau. Neseniai pasklido žinia, kad pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė tapo lituanistinio švietimo veiklos globėja. Globaliame šiandienos pasaulyje, lietuvių kalbą padeda išsaugoti užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai. Prie jų misijos ir kokybiškos veiklos užtikrinimo šiemet nuotoliniu būdu prisideda ir VDU.

Pandemija užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams nesutrukdė tobulintis lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, keistis patirtimi su Lietuvos pedagogais, kultūros, meno atstovais. Net 18 mokytojų iš 10 pasaulio šalių šią vasarą krims mokslus ir vienys lietuvių kalbą nuotoliniu būdu. Šių metų programa daugiasluoksnė – didaktikos, istorijos, kultūrologijos ir kitų dalykų paskaitos, ir virtualios ekskursijos, ir gerosios patirties diena, kur iš užsienio atvykę mokytojai dalinsis įžvalgomis su kolegomis Lietuvoje, diskutuos apie tapatybę, bendradarbiaus su VDU Pasaulio lietuvių universiteto komanda, įvairių Lietuvos švietimo bei kultūros institucijų atstovais.

Nuotoliniu būdu VDU dėstytojai, mentoriai kartu su lituanistinių mokyklų mokytojais ir užsieniečiais kurs pasaulio lietuvių tinklą. Visi esame pasiilgę žmogiškojo artumo, tačiau naujasis, dar mažai išbandytas kursų formatas, turi ir kitų privalumų – tai lyg išėjimas iš savo komforto zonos, raginantis ieškoti naujų būdų tyrinėti lietuvybę, ir tuo pačiu dar stipriau atrasti ją mūsų artimoje aplinkoje, o ne pasidėti ant lentynos kaip iš Lietuvos parsivežtą suvenyrą. Nuotolinės studijos suteiks galimybę ir tiems, kurie iki šiol neturėjo tam galimybės dėl fizinių apribojimų prisijungti prie kursų.

Lietuvių kalbos ir kultūros kursų dalyvė Minyela Vogulys – Kolumbijos lietuvė, jau du kartus buvo atvykusi į Lietuvą, mokėsi kalbos, susipažino su protėviais, šalimi: „Lietuva yra įkvėpimo pavyzdys. Taip pat tai tikslų, pasiektų taikiai ir pagarbiai, pavyzdys. Tai šalis, kuri myli detales, savo kultūrą ir savo praeitį“.

Šiemet liepos 26 – rugpjūčio 24 dienomis vyksiančiuose nuotoliniuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose planuoja dalyvauti daugiau kaip 100 dalyvių iš 31 pasaulio šalies – tai ir pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektą „Inovacijos lituanistikoje: nuo mokslo iki praktikos“, „Erasmus+ programą“, Baltistikos centrų iniciatyvas dalyvaujantys studentai, Švietimo mainų paramos fondui paraiškas teikę studentai ir dėstytojai iš įvairių pasaulio šalių, vedini skirtingiausių ir unikaliausių motyvų, turintys lietuviškų šaknų. Taigi šiemet VDU tęsia savo misiją – lietuvybės sklaida ne tik nenutruks, bet ir plėtosis naujomis trajektorijomis.

LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – studentai, karininkai apie mokytojo darbą

Birželio 17 d. LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Pradinio ugdymo pedagogikos III kurso studentė, Vilniaus Maironio progimnazijos pradinių klasių mokytoja, atsargos karė Fausta Bagdonaitė, profesinių studijų Pedagogikos studentas, atsargos kapitonas, karininkas Artūras Ševeliovas kalbėjo apie privalomą karinę tarnybą ir vaikų mokymą.

Siužetą kviečiame žiūrėti: čia.

VDU kviečia dalyvauti projekto „Tęsk“ pedagoginėje stažuotėje

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia dalyvauti pedagoginėje projekto „Tęsk“ stažuotėje. Pradedantieji pedagogai, kurie yra įdarbinti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas įgyvendinančiose švietimo įstaigose (arba ketinantys įsidarbinti iki 2020 09 01), kviečiami prisijungti prie pedagoginės stažuotės modelio išbandymo 2020–2021 m. m. projekte „Tęsk“.

Pradedantieji pedagogai, ketinantys dalyvauti pedagoginėje stažuotėje, turi atitikti šiuos reikalavimus:

Turėti aukštąjį išsilavinimą.
Turėti pedagogo kvalifikaciją.
Pedagoginio darbo patirties požiūriu turi atitikti vieną iš šių sąlygų:
3.1. 2020–2021 mokslo metai bus pirmieji pedagoginio darbo metai;
3.2. Turi pedagoginio darbo patirties, tačiau dirbo dar neturėdami pedagogo kvalifikacijos;
3.3. Turi iki 12 mėn. ankstesnės pedagoginio darbo patirties ir grįžta į pedagoginį darbą po ne mažiau kaip 5 metų pertraukos;
3.4. Grįžta dirbti pedagoginį darbą po 10 metų ar ilgesnės pertraukos.

Atkreipiame dėmesį, kad registracijos anketą galima pildyti iki 2020 m. liepos 5 d. Anketą gali užpildyti pradedantysis pedagogas (sutaręs dėl dalyvavimo projekte su švietimo įstaigos vadovu) arba švietimo įstaigos vadovas, sutaręs su stažuotės vadovu ir mentoriumi (galima skirti du mentorius, atsižvelgiant į būsimojo stažuotojo planuojamas tobulinti kompetencijas).

Registracijos anketa

Pasibaigus atrankos etapui, per 5 darbo dienas atrankos komisijos nariai aukštosiose mokyklose informuos asmeniškai visus dalyvius jų registracijos anketoje nurodytu el. pašto adresu apie atrankos rezultatus.

2020–2021 m. m. projekto dalyviai turės galimybę tobulinti profesines kompetencijas mokymuose, dalyvauti grupinėse ir individualiose supervizijose, refleksijose, bus organizuojami projekte dalyvaujančių mokyklų gerosios patirties dalinimosi vizitai. Mentoriai galės dalyvauti užsienio stažuotėje, o švietimo įstaigų pedagogams bus sudarytos galimybės tobulinti savo profesines kompetencijas mokymuose.

Vytauto Didžiojo universitetas planuoja priimti 14 stažuotojų.

Daugiau informacijos

Šimtukininkai: „O kas sakė, kad į pedagogikos studijas stoja ne geriausi?“

Pastaraisiais metais daug kalbama apie mokytojo profesijos prestižą. Kas jį nulemia? Kaip į pedagogikos studijas pritraukti geriausius Lietuvos abiturientus? Tiek Vyriausybė, tiek universitetai, mokyklų vadovai ir visuomenė suka galvas, kaip mokytojo profesiją padaryti patrauklia gabiausiems moksleiviams.

Praėjusią savaitę LR Vyriausybė pritarė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pedagogikos studentams skirti 300 eurų stipendijas. Šiemet Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos ugdymo krypties bakalauro studijų programose studijuoja net 7 pirmakursiai, kurių bent vienas valstybinis brandos egzaminas įvertintas šimtuku. Pasak šių šimtukininkų, 300 eurų stipendija – puiki injekcija gabiausiems ir motyvuotiems studentams rinktis pedagogo kelią. Nepaisant to, finansinė parama esą ne pagrindinis dalykas, lemiantis tokį profesijos pasirinkimą, tad kokie tie kiti veiksniai?

– Kodėl pasirinkote mokytojo profesiją?

Mantas Širkevičius: Jau seniai žinojau, kad pasirinksiu pedagogo kelią. Dar pradinėse klasėse tokia mintis kilo. Vėliau reikėjo nuspręsti, kokio dalyko mokytoju noriu būti. Pasirinkau fiziką, nes ji mane sužavėjo: mėgavausi kiekviena formule, kiekvienu uždaviniu. Be to, tai mokslas apie visatą, o joje – tiek daug įdomybių. Tad pasirinkau Mokomojo dalyko pedagogikos (STEAM) bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje. Pastaraisiais metais mano gyvenimas – apsuptas fizikos. Prieš kelerius metus fizikos mokytoja pasiūlė dalyvauti Neformaliojo švietimo programoje, kurios metu sukonstravau bepilotį orlaivį. Šiuo metu daug nekonstruoju, tačiau turiu neįprastų veiklų, susijusių su fizika. Iš internetinių parduotuvių nusiperku įvairių fizikos prietaisų, kuriuos išbandau. Taip pat renku senus matematikos ir fizikos vadovėlius, uždavinynus. Kolekciją pradėjau nuo mokyklos palėpėje rasto seno fizikos vadovėlio. Ten pamačiau pirmąją vadovėlio dalį, tad norėjau rasti ir antrąją knygą. Taip ir pradėjau jas rinkti. Sukaupiau daugiau nei trisdešimt knygų. Aš taip dar ir mokiausi, kiekvienoje knygoje rasdavau ką nors naujo. Taip pat žiūrėjau į savo profesinę ateitį, tad pamaniau, kad ši sukaupta medžiaga pravers ne tik man, bet ir mano mokiniams. Pasirodo, jau po truputį mokytojo darbui ruošiausi.

Dirbti mokytoju – mano gyvenimo tikslas. Pedagogo darbas mane domina ne dėl to, kad mokinį galiu išmokyti skaičiuoti, rašyti ar skaityti (nors tai irgi labai svarbu). Mokiniui galiu perteikti vertybes, padėti suprasti, kas gyvenime yra svarbiausia. Viena psichologė man yra sakiusi: „Vertybės kaip braškės nebyra“. Taip. Bet braškės prastoje dirvoje apskritai neauga.

Patrikas Elvinas Čepulis

Patrikas Elvinas Čepulis: Pasirinkimą studijuoti Mokomojo dalyko pedagogikos: meninio ugdymo krypties (muzikos pedagogikos) bakalauro studijas Vilniuje nulėmė mano šeimos šaknys. Esu iš pedagogų šeimos, mano močiutė buvo pradinių klasių mokytoja, mama yra muzikos ir teatro pedagogė, dirbo dėstytoja, man teko dalyvauti daugelyje įvairių renginių su studentais. Jau nuo mažens esu susipažinęs su šio darbo specifika. Lankiau muzikos mokyklą, nuo mažens pasižymiu muzikiniais gabumais. Muzika man ne šiaip patinka, tai yra mano gyvenimo dalis. Jaučiu, jog tai mano sritis ir, gerai viską apgalvojęs, nusprendžiau rinktis tai, kas man arčiau širdies. Nors ketinau studijuoti farmaciją ar neurobiofiziką, bet paskutinę minutę persigalvojau ir pasirinkau muzikos pedagogiką. Tai lėmė mintis, jog visada maloniau studijuoti tai, kas patinka, ir dirbti tą darbą, kuris būtų malonus.

– Šiandien daug kalbama apie XXI amžiaus pedagogo portretą. Koks turi būti šiuolaikinis mokytojas?

Mantas Širkevičius: Apie tai, kad mokytojas turi išmanyti technologijas, būti šiuolaikiškas, visai nekalbėsiu. Tai yra natūralu. Visi jauni mokytojai, atėję dirbti į mokyklą (dabar ar praeityje), savo laiku yra šiuolaikiški. Aš manau, kad pagrindinės savybės, kurių reikia mokytojui, net nepakito. Kantrybė, darbštumas, pasiaukojimas, noras mokytis visą gyvenimą, drąsa ir tam tikras, bet teisingas, griežtumas…

Patrikas Elvinas Čepulis: Šiuolaikiškas, suprantantis indigo kartos mokinius, naudojantis šiuolaikines technologijas ir inovacijas savo darbe, integruojantis meno dalykus, prevencines programas į savo dėstomą dalyką, teorines žinias daugiau siejantis su praktine veikla, o ne pateikiantis jas kaip sausą teoriją. Besivadovaujantis pedagoginiu taktu, gebantis objektyviai vertinti mokinių pasiekimus, gerbiantis mokinį ir laikantis jį asmenybe, esantis mokinio draugas ir besivadovaujantis teiginiu: „Visi mes esame ir ugdytojai, ir ugdytiniai“.

– Jūsų valstybiniai brandos egzaminai įvertinti aukščiausiu balu. Jūsų nuomone, ko reikia, jog vieni gabiausių Lietuvos abiturientų rinktųsi ugdymo krypties bakalauro studijas?

Mantas Širkevičius: Taip, aukščiausiu balu įvertintos mano lietuvių kalbos ir literatūros žinios. O kas sakė, kad į pedagogikos studijas stoja ne geriausi? Ar mes apskritai žinome, kas yra geriausias mokinys, mokytojas, studentas, dėstytojas – apskritai žmogus? Norėdami, kad jaunas žmogus pasirinktų mokytojo darbą, pirmiausia turime parodyti, koks jis svarbus valstybei ir pasauliui, o svarbiausia – žmogui. Mokytojui už tai tikrai bus atlyginta. Tik ne visi tą atlygį pastebi. Patrikas Elvinas Čepulis: Mano anglų kalbos brandos egzaminas yra įvertintas šimtuku. Manau, kiekvienas turi pajausti tai, kas jam prie širdies. Jeigu žmogui patinka tam tikras mokslas, pastarąjį ir renkasi, nepriklausomai nuo savo balų ir pasiekimų. Tikrai nemanau, kad pedagogo profesijos imasi tik prasčiausieji, kadangi pažįstu nemažai žmonių, kurie yra gabūs, talentingi, gerai baigę mokslus ir pasirinko pedagogo profesiją, nes nori būti mokytojais. Žinoma, tai ne visada priklauso nuo žmogaus noro, bet ir nuo darbo užmokesčio, kurį gaus pedagogas. Mokytojo darbas yra sudėtingas, sunkus, reikalaujantis daug kompetencijų, todėl jį dirbti gali tik tas, kuris jaučia pašaukimą. Žinoma, iš pašaukimo negyvensi, o pedagogas – žmogus, kuris irgi turi oriai gyventi. Šią profesiją gerus abiturientus paskatintų rinktis ženkliai didesnis pedagogo darbo užmokestis, nes, apsvarsčius tai, kokį sudėtingą darbą turi atlikti mokytojai, t. y. darbą, reikalaujantį didelio pedagoginio takto, sumanumo, ištvermės, emocinio stabilumo, alga turėtų būti daug didesnė.

– Netrukus prasidės brandos egzaminų sesija. Ką patartumėte abiturientams, besiruošiantiems egzaminams?

Patrikas Elvinas Čepulis: Pasiruošti egzaminui mokykloje reikia keleto dalykų. Pirmiausia, reikia gabumų, smalsumo, noro įgyti žinių ir, žinoma, įdirbio. O jei gabumų trūksta, įdirbis turi būti dvigubai didesnis. Šių faktorių sintezė turi daugiausiai įtakos rezultatams. Čia svarbūs ir mokytojai, kurie turi mokinį palaikyti bei juo tikėti. Kiekvienas moksleivis gali kažko pasiekti, tad mokytojas turi jį paskatinti, net jei mokinio balai kiek žemesni. Šiuo metu dar tikrai likę nemažai laiko tinkamai pasiruošti egzaminams.

VDU Švietimo akademijos diplomų įteikimo iškilmės

Liepos 1-3 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose Diplomų įteikimo renginiuose.

Liepos 1 d., trečiadienį, 14 val. VDU Švietimo akademijos Kaune absolventų šventė (VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28, Kaunas).

Liepos 3 d., penktadienį VDU Švietimo akademijos Vilniuje absolventų šventė (VDU Švietimo akademijos aktų salė, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius).

10:00 val. Kalbinio ir meninio ugdymo programų grupės studijų absolventų šventė

13:00 val. Ikimokyklinio-pradinio ir socialinio ugdymo programų grupės studijų absolventų šventė

16:00 val. Sporto ir gamtamokslinio ugdymo programų grupės studijų absolventų šventė

Apgailestaujame, tačiau šventė nebus tradiciškai atvira visiems. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, švelninančius karantino sąlygas valstybėje, tačiau paliekant apribojimus ir siekiant išvengti net menkiausios COVID-19 plitimo galimybės bei norint užtikrinti universiteto bendruomenės narių ir jų artimųjų saugumą, šiemet VDU Diplomų renginys vyks kiek kitaip nei įprasta.

Vytauto Didžiojo universiteto diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU erdvėse, tačiau artimieji ir draugai naujuosius absolventus, atsiėmusius diplomus, galės pasveikinti ir nusifotografuoti lauke, o pačią diplomų įteikimo ceremoniją stebėti tiesiogiai savo išmaniuosiuose renginiuose.

Raginame visus šventės svečius pasirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Absolventams ir kitiems Diplomų įteikimo šventės dalyviams kaukės ir vienkartinės pirštinės – rekomenduojamos.

Visa detalesnė informacija susijusi su diplomų įteikimais, atsižvelgiant į ekstremalios padėties Lietuvoje situaciją ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas bus patikslinta artėjant šventiniams VDU Diplomų įteikimo renginiams.