VDU Švietimo akademijos diplomų įteikimo iškilmės

Liepos 1-3 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose Diplomų įteikimo renginiuose.

Liepos 1 d., trečiadienį, 14 val. VDU Švietimo akademijos Kaune absolventų šventė (VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28, Kaunas).

Liepos 3 d., penktadienį VDU Švietimo akademijos Vilniuje absolventų šventė (VDU Švietimo akademijos aktų salė, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius).

10:00 val. Kalbinio ir meninio ugdymo programų grupės studijų absolventų šventė

13:00 val. Ikimokyklinio-pradinio ir socialinio ugdymo programų grupės studijų absolventų šventė

16:00 val. Sporto ir gamtamokslinio ugdymo programų grupės studijų absolventų šventė

Apgailestaujame, tačiau šventė nebus tradiciškai atvira visiems. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, švelninančius karantino sąlygas valstybėje, tačiau paliekant apribojimus ir siekiant išvengti net menkiausios COVID-19 plitimo galimybės bei norint užtikrinti universiteto bendruomenės narių ir jų artimųjų saugumą, šiemet VDU Diplomų renginys vyks kiek kitaip nei įprasta.

Vytauto Didžiojo universiteto diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU erdvėse, tačiau artimieji ir draugai naujuosius absolventus, atsiėmusius diplomus, galės pasveikinti ir nusifotografuoti lauke, o pačią diplomų įteikimo ceremoniją stebėti tiesiogiai savo išmaniuosiuose renginiuose.

Raginame visus šventės svečius pasirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Absolventams ir kitiems Diplomų įteikimo šventės dalyviams kaukės ir vienkartinės pirštinės – rekomenduojamos.

Visa detalesnė informacija susijusi su diplomų įteikimais, atsižvelgiant į ekstremalios padėties Lietuvoje situaciją ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas bus patikslinta artėjant šventiniams VDU Diplomų įteikimo renginiams.

VDU ŠA doc. dr. D. Burbos video paskaita apie XVIII amžiaus marą ir ligas

Video paskaitoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Domininkas Burba kalba apie XVIII  amžiaus Didįjį marą, ligas ir epidemiją.

Paskaitą kviečiame klausyti: čia. 

Dėl atrankos į projekto „Tęsk” studijas motyvacinių pokalbių

Dėl besitęsiančio karantino,  atrankos į projekto „Tęsk“ studijas posėdžiai vyks nuotoliniu būdu.

Atrankos į projekto „Tęsk“ Pradinio ugdymo modulio studijas posėdžiai vyks birželio 25-26 d., pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.

Atrankos į projekto „Tęsk“ Ikimokyklinio ugdymo modulio studijas posėdžiai vyks birželio 29-30 d., pagal griežtai reglamentuotą laiką kiekvienam dalyviui.

Motyvacinį pokalbį į Ikimokyklinio ir Pradinio ugdymo modulių studijas organizuoja VDU Švietimo akademija nuotoliniu būdu per „Adobe Connect“ platformą.

Tikslesnę informaciją apie prisijungimą pranešime kiekvienam dalyviui asmeniškai birželio 22 d.

Kompiuteryje turi būti įdiegta Adobe Connect programa:

o Windows: http://www.adobe.com/go/Connectsetup

o Mac: http://www.adobe.com/go/ConnectSetupMac

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 15 darbo dienų  paraiškos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.

VDU Švietimo akademija prisijungė prie projekto „Ypatinga misija“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija bendradarbiaujant su Kauno Romuva Rotary klubu, prisijungė prie projekto „Ypatinga Misija“.

„Ypatinga misija“ – ilgalaikis socialinis/edukacinis projektas, skirtas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams kuo anksčiau diagnozuoti pirmuosius požymius ir sėkmingai padėti integruotis į visuomenę.

Su projekto eiga galite susipažinti: čia. 

LRT laidoje „Visi kalba“ – VDU dėstytojas, rašytojas doc. dr. L. Degėsys apie mokytojo profesiją

LRT laidoje „Visi kalba“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojas, rašytojas, filosofas, poetas doc. dr. Liutauras Degėsys. Laidoje filosofas, poetas Liutauras Degėsys sako, kad mokykloje pirmiausiai jis mokytų vaikus klausinėti, o ne atsakinėti į užduodamus klausimus. Apie mokyklas, tėvus, mokytojus ir mokinius – ar gerai pažįstame vieni kitus? Ar socialinis bendravimas su klasiokais ir draugais nėra pervertinamas?

Laidą kviečiame žiūrėti: čia. 

Stipendijų konkursas aktyviausiems VDU studentams

Vytauto Didžiojo universitetas, bendradarbiaudamas su „R1 Lietuva“ (anksčiau UAB „Intermedix Lietuva“), nuo 2016 m. kasmet išdalina po septynias vienkartines 200 eurų dydžio stipendijas, skirtas nuolatinės studijų formos I-osios ir II-osios studijų pakopos bei vientisųjų studijų baigiamųjų kursų studentams.

Stipendijos skiriamos studentams turintiems gerus studijų rezultatus (visų išklausytų studijų dalykų vidurkis, išskyrus baigiamąjį studijų semestrą, yra ne žemesnis, kaip 9 balai), prioritetą teikiant aukštesnį vidurkį turintiems bei pasižymėjusiems mokslinėje arba meninėje ir (ar) visuomeninėje veikloje universitete ir už jo ribų.

Studentai, norintys dalyvauti konkurse „R1 Lietuva“ įsteigtai stipendijai gauti, iki š. m. birželio 14 d. (sekmadienio) el. paštu studentas@vdu.lt turi pateikti:

  • laisvos formos prašymą adresuotą universiteto rektoriui stipendijai gauti;
  • savo gyvenimo ir (ar) veiklos aprašymą, kuriame atsiskleistų mokslinė ar meninė veikla (jos rezultatai) ir (ar) visuomeninė veikla vykdyta studijų metu universitete ir už jo ribų.

Stipendijos skiriamos geriausiems studentams šiose studijų krypčių grupėse:

1 stipendija – Humanitarinių mokslų;

1 stipendija – Menų;

1 stipendija – Inžinerijos mokslų ir Technologijų mokslų;

1 stipendija – Socialinių mokslų, Teisės, Verslo ir viešosios vadybos;

1 – stipendija Ugdymo mokslų;

1 stipendija – Matematikos mokslų, Informatikos mokslų, Fizinių mokslų, Gyvybės mokslų;

1 stipendija – Žemės ūkio mokslų.

Plačiau apie studijų krypčių grupėse esančias studijų programas galite sužinoti čia.

Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priima komisija, sudaryta iš universiteto atstovų. Nesant tinkamų kandidatų konkrečioje studijų srityje, komisijos sprendimu, stipendijos gali būti perskirstytos tarp kitų studijų sričių.

„R1 Lietuva“ įsteigtų vardinių stipendijų laureatai bus paskelbti iki 2020 m. m. pavasario semestro pabaigos.

Doc. dr. I. Tandzegolskienė – apie karantino pamokas mokykloms

„Karantinas davė unikalių pamokų tiek mokytojams, tiek moksleiviams ir jų tėvams – jis paskatino kūrybiškai ieškoti būdų išbūti izoliacijoje, iš naujo atrasti pomėgius, diskutuoti apie tai, kas vyksta. Jei vaikai per šį laikotarpį išmoks patys spręsti problemas, įgis daugiau atsakomybės ir savarankiškumo, pažins save, tai bus didelė šio laikmečio vertybė. Be to, technologiniai įgūdžiai, kuriuos dabar patobulinome, niekur nedings ir pasibaigus karantinui“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė dr. Ilona Tandzegolskienė.

Mokykloms teko perkelti savo veiklą į virtualią erdvę – natūralu, kad dėl to reikėjo visiškai pergalvoti pamokas, užsiėmimus, namų darbus, įvesti naujas taisykles bendram moksleivių ir mokytojų darbui. Karantino metu pagilintas informacinių technologijų išmanymas pravers ir ateityje – ne tik rengiant naujas užduotis ar užsiėmimus, bet ir apskritai kūrybiškiau žvelgiant į pamokos planavimą. Pasak docentės, apribota laisvė mokantis namuose privertė aktyviau pasitelkti vaizduotę, o tai neabejotinai atnešė naudos mokymo procesams.

Kitoniškos pamokos – gerai, bet svarbu nepervargti

 „Nuotoliniam mokymui netinka pasirinkti vien sinchroninį ar asinchroninį mokymosi būdą. Svarbu derinti integruotas užduotis, eksperimentus ir projektus su teorine medžiaga ir pratybomis. Mokytojai turėjo nepaliaujamai ieškoti būdų sudominti moksleivius. Todėl vaikai gavo linksmų užduočių – dainavo su šeima, ėmė interviu iš namiškių ieškodami istorinių faktų, konstravo įvairius daiktus, filmavo arba fotografavo gamybos procesą, žaidė įvairius švietėjiškus žaidimus. Vaikus masina toks kitoniškumas – ir, žinoma, padeda mokytis“, – pasakoja ekspertė.

Pasak I. Tandzegolskienės, tarp tokių kūrybiškų užduočių verta išskirti minčių žemėlapius – naudojant įvairias programėles, moksleiviai kuria vaizdingas schemas, kuriose atspindimi ryšiai tarp įvairių sąvokų. Tai seniai patikrintas metodas, padedantis vaikams perprasti pačias įvairiausias teorijas, istorinius įvykius, mokslinius reiškinius. Ne mažiau naudingas infografikų kūrimas, leidžiantis moksleiviams vizualiai pristatyti savo įgytas žinias. Pradinukai karantino metu geometrinių figūrų galėjo mokytis ieškodami jų savo namų aplinkoje.

„Sveikinu mokytojus, kurie skatina spontaniškumą – juk net ir lietuvių kalbos pamokose galima pakviesti moksleivius, pavyzdžiui, rašyti ketureilius apie arčiausiai jų esantį daiktą. Svarbu, kad užduotys nebūtų šabloninės – ne „Aprašykite didžiausius Lietuvos miestus“, o galbūt ieškoti sąsajų tarp to miesto ir savo šeimos, paklausti tėvų, nupiešti tą miestą ir panašiai. Reikia stengtis, kad vaikams būtų svarbus pats užduoties procesas, nesiorientuoti tik į rezultatą“, – akcentuoja mokslininkė.

Sveikintina ir tai, kad karantino dėka imta aktyviau naudotis įvairiais interneto atviraisiais ištekliais, virtualiomis bibliotekomis, stebėti virtualius teatrų spektaklius, lankytis virtualiose muziejų erdvėse.

„Kitas svarbus pastebėjimas – mokytojams reikėjo mokytis atsirinkti, kas yra svarbu, iš daugybės interneto išteklių, neapkrauti moksleivių informacija. Viena iš didžiausių šio laiko pamokų buvo kaip neperdegti, nepersisotinti – apie tai turėjo pagalvoti kiekvienas pedagogas“, – teigia VDU Švietimo akademijos docentė. Anot jos, teko atidžiai apgalvoti virtualių pamokų trukmę, kiekį – kadangi viskas vyksta namų erdvėje, keitėsi mokymosi bei poilsio režimas. Mokytojai turėjo pasirūpinti, kad vaikai nepatirtų per daug streso, nepervargtų.

Nuotolinis mokymas – iššūkis ir vaikams, ir mokytojams

Doc. dr. I. Tandzegolskienė pastebi, kad nepaisant naudos, kurią teikia technologijos, nemažai mokytojų nekantrauja sugrįžti prie tradicinio ritmo – tam tikrų dalykų nuotolinis mokymas negali pakeisti. Pavyzdžiui, vienas pagrindinių iššūkių rengiant nuotolines konferencijas yra įvertinti, ar moksleiviai tikrai supranta viską, kas jiems pasakojama – be realaus, gyvo kontakto tai suprasti kartais yra sudėtinga.

„Moksleiviai neretai iškylančias problemas, neaiškumus turi spręsti patys arba klausti mokytojo ar draugo – o viskas vyksta per nuotolį, ne visi vaikai išdrįsta pasisakyti. Kai kurie, susidūrę su problema, ją palieka, išsigąsta. Mokykloje mokytojas gali tą pamatyti, sureaguoti ir čia pat pagelbėti. Virtualiai, jeigu pats vaikas tos problemos neiškelia, mokytojui nėra lengva pamatyti“, – paaiškina docentė.

Grįžtamuoju ryšiu itin svarbu dalintis abiem pusėms – ne tik moksleiviams, kai jiems iškyla problemų, bet ir mokytojams, kai jie vertina vaikų atliktas užduotis. Moksleiviai mokėsi ir klysdami, suprasdami, atkartodami, tačiau per virtualią pamoką mokytojai ne visada spėjo aptarti jų darbų. Siūlyta tą padaryti vaizdo įrašuose – tuomet vaikas galėtų paklausyti kelis kartus, pavyzdžiui, kaip įvertinta jo užduotis. Pats vertinimas taip pat keitėsi – įvestas atsiskaitymas etapais, mokymosi pasiekimų įvertinimas per ilgesnį laiką, taip vadinamas formuojamasis vertinimas.

Sugrįžti į įprastą gyvenimą nekantrauja ir patys vaikai – ypač jaunesni, iki šeštos klasės, kuriems šis laikotarpis yra itin sunkus. „Tokio amžiaus vaikams svarbu draugauti, būti su kitais vaikais, mokytis per draugystę. Be galo sunku, kai gali susimatyti su jais tik per atstumą, negali išeiti į kiemą. Vaikai nepratę būti vieni su savimi – jie būna klegesyje. Kaip jiems tenka dorotis dabar? Tai nauja tema netgi moksliniams tyrimams“, – atkreipia dėmesį mokslininkė.

Mokykloms – patarimas nebijoti kreiptis pagalbos

Prisiminusi vertingas karantino patirtis užsienyje, VDU Švietimo akademijos docentė sako, jog jai įdomi pasirodė suomių praktika. Šiauriečiai nusprendė organizuoti bendrus pokalbius internete tarp moksleivių ir mokyklų administracijų – apie esminius, jiems aktualius klausimus, pavyzdžiui, kada planuojamas sugrįžimas į mokyklą, kokios bus vasaros atostogos ir t. t.

„Man labai patiko, kad Suomijoje su vaikais bendrauja ne tik mokytojas, bet ir administracija. Vaikams svarbu, kad su jais kalbėtųsi, susisiektų, analizuotų šią situaciją, nes ji tikrai unikali. Manau, apie panašią praktiką verta pagalvoti ir pas mus“, – pažymi mokslininkė.

Bendradarbiavimas, apskritai, yra vienas iš svarbiausių dalykų Lietuvos mokykloms – ypač kalbant apie mokyklų technologinių gebėjimų skirtumus, kuriuos išryškino pastarieji mėnesiai. „Tai skaudi tema. Mokyklos turėtų įsivertinti savo situaciją, nebijoti pasakyti, kad jos stokoja vienų ar kitų įgūdžių – ir tuomet naudotis pagalba. Tiek universitetai, tiek įvairios įmonės siūlo kursus, kaip vesti „Zoom“ pamokas, dirbti su „Adobe Connect“ ir taip toliau. Belieka priimti pagalbą ir mokytis“, – sako doc. dr. I. Tandzegolskienė.

Nepaisant rimtų iššūkių ir sunkumų, su kuriais teko susidurti mokykloms, docentė įsitikinusi, jog nuotolinis mokymas turėtų išlikti svarbiu mokyklų darbo elementu ir po karantino. O karantinas, privertęs mokyklas persikelti į kitą erdvę, leido tiek suaugusiems, tiek vaikams kitu kampu pažiūrėti į mokymą ir savo veiklą apskritai.

„Tai unikalus momentas, kuris paskatino mus ieškoti naujų bendravimo formų, iš naujo atrasti pomėgius, diskutuoti, būti dialoge su savimi. Jei vaikai išmoks atsakyti patys sau į tam tikrus klausimus arba išmoks spręsti problemas, kurios atsiranda jiems veikiant arba dėl to, kad jie negali būti su draugais ar artimaisiais, tai ir bus šio laikmečio vertybė. Galiausiai, tai yra sugrįžimas į save ir į gamtą – daug šeimų vyksta į parkus, į mišką, važinėja dviračiais ar riedučiais, stebi gamtą, pradeda suprasti tylos prasmę, ieško atsakymų ir kuria naują žinojimą. Visa tai – geroji patirtis“, – apibendrina docentė.

VDU siūlo įgyti papildomo mokomojo dalyko kvalifikaciją

Aukštosios mokyklos galės gauti finansavimą mokytojų perkvalifikavimui, o pusė tūkstančio mokytojų – įgyti kito dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijų. Tam numatyta beveik 1,5 mln. eurų ES investicijų.

Pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos iki birželio 29 d. kviečiamos teikti paraiškas studijų programų ar mokomojo dalyko moduliams finansuoti. Numatoma, kad per dvejus metus papildomo dalyko kompetencijų ES lėšomis galės įgyti apie 500 mokytojų.

Šiame projekte dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio tobulinimo institutas.

Projekto lėšomis bus finansuojamos studijos tik konkretiems mokytojams, kurie bus sudarę trišales sutartis tarp dirbančio ar būsimo mokytojo, mokyklos ir ugdymo institucijos steigėjo. Steigėjas įsipareigoja projekto vykdymo laikotarpiu ir 2 metus po projekto pabaigos garantuoti  mokytojui darbo vietą švietimo teikėjo įstaigoje.

Vytauto Didžiojo universitetas siūlo visų dalykų modulius, dėstomus mokyklose, taip pat 40 val. kvalifikacijos kėlimo kursus. Visos studijos organizuojamos kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.

Labai prašome paraginti motyvuotus pretendentus, mokytojus arba ketinančius jais tapti, norinčius studijuoti antrojo dalyko ar būsimus mokytojus įgyti pedagoginę ar kt. neformalią kvalifikaciją užpildyti, pasirašyti ir persiųsti mums trišales sutartis. 

Savivaldybių administracijos mūsų Rektoriaus Juozo Augučio laišką apie bendradarbiavimo galimybes  jau yra gavusios.

Lauksime pasirašytų sutarčių, ir/ ar pretendentų kontaktų, kuriuos konsultuosime.

Siunčiame trišalės sutarties formą ir Rektoriaus laišką. Prašome informacija pasidalinti su mokyklomis ir mokytojais.

Kontaktai konsultacijoms: Giedrė Misiūnienė, tel. 8 614 19379, el. paštas  giedre.misiuniene@vdu.lt

Giedrė Kvieskienė, tel. 8 685 44066, el. paštas giedre.kvieskiene@vdu.lt

 

Mokslininkai atlieka apklausą „Lietuvos gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos tyrimas karantino mettu“u

Kviečiame Jus dalyvauti Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjų vykdomoje apklausoje, kurios tikslas išsiaiškinti Lietuvos žmonių fizinės ir psichinės sveikatos sąsajas karantino metu. Apklausa yra anoniminė, duomenys bus skelbiami mokslo tikslais. Apklausai užtruksite iki 10-12 min.
Dėkojame už dalyvavimą apklausoje.

Šaulių sąjungos narė I. Šadvilaitė: „Mokytojavimas siejamas su prasmės gyvenime kūrimu“

Iki karantino darbo dienomis Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja Indrė Šadvilaitė dirbdavo su moksleiviais, atvykusiais iš užsienio šalių ar grįžusiais po tėvų emigracijos į Lietuvą, savaitgaliais – dalyvaudavo žygiuose miškuose. Šiandien Indrė veda pamokas nuotoliniu būdu ir ilgisi Šaulių sąjungos pratybų, sakydama, jog pastarosios išmokė, kad ribinėje situacijoje reikia susivienijimo, susiklausymo ir dvasinio bei moralinio palaikymo.

 – Kodėl pasirinkote lietuvių filologijos bakalauro studijas ir mokytojo profesiją?

– Kiek save pamenu, tai visada buvo mano pagrindinis noras, mąstant apie profesijos pasirinkimą. Jau vėlesnėje paauglystėje, nuo kokių šešiolikos metų, man mokytojavimas pradėjo sietis su prasmės gyvenime kūrimu. Paskutinėse gimnazijos klasėse pradėjau mąstyti, jog dirbdama mokytoja galiu prisidėti prie Lietuvos gerovės. Baigdama mokyklą, rinkausi tarp lietuvių filologijos ir istorijos studijų. Nugalėjo lituanistika, kurią studijuodama  tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje) nuo istorijos nenutolau. Neseniai mokinys man sako: „Mes kartais pamirštame, kad Jūs ne mūsų istorijos mokytoja“. Tad lietuvių kalbos pamokose neišvengiu istorinio konteksto.

– Indre, jūsų bakalauro ir magistro darbai susiję su partizaninio karo refleksija lietuvių literatūroje. Kodėl susidomėjote šia tema?

– Apie partizanus rašiau visus savo baigiamuosius: kursinį, bakalauro, magistro darbus, studijuodama dabartinėje VDU Švietimo akademijoje. Pradėjau analizuodama partizanų dienoraščius, po to memuarus ir, galiausiai, priėjau prie grožinės literatūros partizanų tema. Ir toliau tuo domiuosi, pagal programą vedu pamokas mokykloje. Tai viena prasmingiausių ir įdomiausių mano veiklų.

– Dirbate Vilniaus lietuvių namuose, kur moksleiviai, atvykę iš užsienio, dažniausiai nemoka lietuvių kalbos. Kuo įdomus lietuvių kalbos mokytojo darbas čia?

– Labiausiai džiaugiuosi, kad mūsų darbe daug komunikacijos su mokiniais. Ir įvairiomis temomis. Man malonu su jais pasidalyti savo supratimu apie įvairius dalykus ir sužinoti, ką jie mąsto. O moksleiviai mąsto labai skirtingai. Taip pat įdomu skaityti jų rašinius. Jie išmąsto labai originalių, logiškų, komiškų dalykų, pastebi tai, ko kiti dar nėra pastebėję. Tikrai įdomu. Mokomasis dalykas yra platus ir nuolat gali tobulėti plėsdamas kultūrinį akiratį, istorines žinias, rinkdamas aktualijas ir asociacijas iš šiuolaikinio pasaulio. Atrodo, esu jauna mokytoja, bet tam tikruose dalykuose jaučiu didžiulį atotrūkį tarp savęs ir mokinių. Tad sužinau pati netikėtų dalykų apie paauglio pasaulį. Dauguma išgirstų dalykų, pamatytų įvykių padeda suprasti ir žmones, su kuriais dirbi, ir tai, kaip greitai keičiasi pasaulis. O gal labai ir nesikeičia, gal viskas išlieka panašu, tik atsiranda naujų formų?

Viena iš pagrindinių mokytojo lituanisto siekiamybių – mokinių raštingumo gerinimas. Čia tenka sunkiai padirbėti, pasitelkiant ir tradicinį mokymą, ir moderniuosius metodus, ir technologijas. Progresas šioje srityje labai konkrečiai matomas: kai jis yra, esi pasiekęs teigiamą rezultatą.

Tada išgirsti jų argumentus. Mes, suaugusieji, neturim teisės iš vaikų tikėtis tobulybės. Patys nesame tobuli ir jokia karta per visą žmonijos istoriją  nebuvo. Tad teigiamu rezultatu dažniausiai gali pasidžiaugti tada, kai sugebi rasti vaikų stipresnes puses ir jas drauge tobulinti.

– Praėjusių metų liepos 6-ąją įstojote į Šaulių sąjungą. Kokios patirties joje gaunate?

– Akivaizdu, Šaulių sąjungoje patirčių gaunu įvairių. Sunku net apsakyti. Esu dar „šviežia“ šaulė – viskas nauja, viskas įdomu. Išbandai save įvairiausiose srityse, kur anksčiau nebandei. Man šaulystės idėja labai artima kaip žmogui, ji atitinka mano pamatines vertybes. Didžiulis džiaugsmas yra sutikti žmones, kurie gyvena ir tiki tuo pačiu.

Norėčiau kalbėti ne apie tai, kas man buvo įsimintina, o apie tai, kokį supratimą suformavo gautos patirtys. Neseniai mums buvo rikiuotės, topografijos ir taktikos pratybos. Jų metu susidūriau su iššūkiais, kurie man atrodė neįveikiami… Bet įveikiau. Savo valios pastangomis, su puikios komandos pagalba ir supratingų pažengusių šaulių palaikymu. Kiekvieną kartą, kai instruktorius demonstruodavo, ką mums reikės padaryti, atrodydavo suprantama. Tuoj imsi ir darysi. Kurgi… Kai bandai viską atlikti savo kūnu, pajauti, kiek fizinio pasirengimo, įtvirtintų įgūdžių reikia norint tai atlikti. Tai pajutus taip pat augo pagarba kariams, pažengusiems šauliams, kurie yra nuėję sunkaus darbo kelią, kad būtų pasiruošę ginti ir saugoti savo šalį. Taktikos pratybų metu ėjome miškais, takais, naudodamiesi žemėlapiu, kompasu. Jei pažygiavimas man buvo jau kiek pažįstamas, tai topografiniai elementai išmokti tik Šaulių sąjungoje. Nežinia kelintą kartą lipdama į statų miško kalną su kuprine ant pečių, kojoms smingant į purvą, skatinau save, kad su kiekvienu žingsniu artėju prie tikslo, taip rasdama jėgų dar keliems papildomiems žingsniams. O užlipusi ant to kalno ir pamačiusi, kad jis nusileidžia ir iš karto kyla dar aukštesnis ir statesnis kalnas… Neapsakysiu to jausmo. Tada prisiminiau pasakymą: „Šuo bėga kiek gali, o karys – kiek reikia“. Iš tiesų, pajausti ribą, kai, atrodo, nebegali, bet reikia, yra kažkas baisaus ir nuostabaus vienu metu. Baisu, nes tai yra be galo sunku; nuostabu, nes supranti, kad gali daug daugiau nei kada nors manei.

– Kaip manote, ar mokytojas turi būti patriotiškas?

– Kas tas patriotizmas? Manyčiau, tai pagarba bei meilė savo šaliai ir apsisprendimas sieti save su ja. Žmonės, vedami patriotizmo, atlieka daug dalykų, nuveikia įvairių darbų. Tad apsisprendimas, ką daryti vardan Tėvynės, kyla iš to, koks yra tas patriotiškas žmogus. Jei patriotas yra adekvačiai pasirenkantis ir veikiantis žmogus, tada, manau, būtų puiku, jei mokytojas būtų patriotiškas. Tačiau dalis žmonių, vedami patriotizmo, elgiasi radikaliai, labai jautriai reaguoja į įvairias provokacijas ir imasi net neteisėtų arba amoralių veiklų. Jei toks žmogus dirba mokykloje ir patriotinės dvasios vedamas ima pasisakyti prieš tautines mažumas, veliasi į neaiškios kilmės protestus ir pan., tai labiau žalinga nei naudinga. Patriotizmas kaip meilė. Vienus skatina kilniems darbams, kitus – nusikaltimams ir kitam blogiui. Tad svarbiausia ne tai, ar mokytojas yra patriotas, svarbiausia, koks jis žmogus.