VDU apsilankiusios profesorės iš Lenkijos ir Vokietijos – apie daugiakalbio ugdymo naudą ir iššūkius

 

„Turime šviesti žmones – kartais jie bijo to, ko nesupranta, galvoja, kad smegenys gali nesusidoroti su daug kalbų vienu metu. Tačiau šiuolaikiniai neurobiologiniai, psicholingvistiniai tyrimai rodo, kad taip nėra“, – daugiakalbystės privalumus aptaria Saarlando universiteto (Vokietija) profesorė dr. Stefanie Haberzettl, kuri rudenį dalyvavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Įgalinantis švietimas: įtraukios daugiakultūrės aplinkos plėtojimas bendrajame ugdyme“.

Daugiakalbystės naudą patvirtino daugybė mokslinių tyrimų – pavyzdžiui, dvi ar daugiau kalbų mokantys žmonės geriau atlieka užduotis, kuriose reikalingas dėmesio valdymas, nereikalingos informacijos nuslopinimas, problemų sprendimas. Daugiakalbystė taip pat palaiko neuroplastiškumą – smegenų gebėjimą keistis ir priimti naują informaciją. Be to, įrodyta, jog daugiakalbiai žmonės gali atitolinti Alzhaimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų pradžią 4–5 metais.

„Kai kurie mokytojai vis dar draudžia moksleiviams naudoti kitas kalbas klasėje. Kartais jie bijo, kad moksleiviai kalbės apie dalykus, nesusijusius su pamoka – netgi apie patį mokytoją. Tačiau tyrimai rodo, jog moksleiviai išties naudoja savo gimtąją kalbą tam, kad aptartų pamokos temą. Kodėl jie turėtų nesinaudoti kiekvienu turimu įrankiu tam, kad geriau ją suprastų?“, – samprotauja prof. S. Haberzettl.

Mokslininkės teigimu, daugelyje Vokietijos federalinių žemių moksleiviams siūlomos taip vadinamos paveldėtųjų kalbų pamokos – tai yra, mažumų kalbų, kurios vartojamos namų aplinkoje. „Visų pirma, tai pasiunčia svarbų signalą, kad kalbos, kurias moksleiviai atsineša su savimi, yra vertinamos. Be to, taip padedama ir toliau jiems plėtoti savo daugiakalbystę“, – paaiškina pašnekovė.


Prof. dr. Stefanie Haberzettl

Mokytis padeda „kalbos vonia“

Daugiakalbystė skatinama ne tik Vokietijos mokyklose, bet ir vaikų priežiūros dienos centruose – pavyzdžiui, skaitant iliustruotas knygeles, kuriose naudojama ne tik vokiečių, bet ir arabų ar turkų kalba. Turkų ir arabų kalbos Vokietijoje yra tarp didžiausių mažumų kalbų.

Dalindamasi mintimis apie efektyvius įrankius, skirtus užsienio moksleivių įsitraukimui į pamoką, prof. S. Haberzettl pabrėžia, kad reikėtų sistemingai planuoti, kiek įrankių ir mokymo medžiagos gali būti pateikta ne vokiečių, o kitomis kalbomis. Svarbiausia – užtikrinti, kad kiekvienas moksleivis suprastų pamokos temą. Pasak prof. S. Haberzettl, labiau pažengę moksleiviai gali mokytis vokiečių kalbos naudodami taip vadinamą „kalbos vonią“ – metodu, kuomet moksleivis visiškai „pasineria“ į mokomą kalbą, pavyzdžiui, mokytojas bendrauja su jais tik vokiškai.

„Šiame kontekste skaitmeniniai įrankiai taip pat neturėtų būti tabu – naudojami tekstų vertimui, dialogo įgalinimui ir kt. Tuo pat metu, aišku, būtina sistemingai padėti moksleiviams išplėsti jų vokiečių kalbos repertuarą“, – pažymi Saarlando universiteto profesorė, akcentuodama, kad situacija jos šalyje skiriasi nuo Lietuvos – pavyzdžiui, Vokietijoje gerokai mažesnę dalį gyventojų sudaro atvykusieji iš Ukrainos.

Aktualumas išaugo dėl karo Ukrainoje

VDU konferencijoje taip pat dalyvavusi prof. dr. Joanna Rokita-Jaśkow iš Nacionalinės švietimo komisijos universiteto (Lenkija) pasakoja, kad daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo aktualumas Lenkijoje išaugo 2022-aisiais, kai dėl karo Ukrainoje į šalį atvyko daug ukrainiečių – mokytojai tam nebuvo pasiruošę.

„Lenkijoje dauguma mokytojų kalba tik lenkiškai, be to, daug jų yra pagyvenusio amžiaus, taigi, įgijo išsilavinimą dar sovietmečiu, ir nemoka jokių užsienio kalbų – nebent šiek tiek rusų. Tad jiems tai yra iššūkis – jie neturi jokių gebėjimų, kaip bendrauti su užsieniečiais. Jau nekalbant apie kitus keblumus, kai vaikai turi psichologinių, emocinių problemų, nes jie staiga buvo priversti pakeisti gyvenamąją vietą“, – iššūkius vardija profesorė.

Lenkijoje daugiakalbystė apskritai yra mažiau paplitusi, lyginant su Lietuva: „Eurostat“ duomenimis, mūsų šalyje net 95,6 proc. gyventojų moka daugiau nei vieną kalbą, o Lenkijoje – 67 proc.

Per dvejus metus nuo plataus masto karo pradžios, Lenkija spėjo nemažai pasimokyti, tikina prof. dr. J. Rokita-Jaśkow. Nuo šių metų rugsėjo Lenkijoje gyvenantys ukrainiečiai vaikai privalo lankyti lenkų mokyklas. Pripažįstama, kad jiems tai bus naudinga ilgoje perspektyvoje, tęsiant mokslus Lenkijos universitetuose ar įsidarbinant.

„Kalba yra esminis integracijos įrankis – jie turėtų palaipsniui tobulinti savo kalbos žinias, nes tai leis jiems patekti į geresnę mokyklą, įgyti universitetinį išsilavinimą, pradėti verslą, kuriame jie galės užmegzti kontaktus su kitokios kilmės klientais“, – sako profesorė.

Prof. dr. Joanna Rokita-Jaśkow

Lenkijos ir Lietuvos iššūkiai – panašūs

Pašnekovė pabrėžia, kad  tiek Lenkija, tiek Lietuva šiuo metu susiduria su panašiais iššūkiais ir pradeda mokytis daugiakultūrio, daugiakalbio ugdymo subtilybių. Mokytojams tenka prisitaikyti – tapti ne tik savo dalykų, tokių kaip fizikos, matematikos ar kitų, bet tuo pačiu ir lenkų kalbos mokytojais: prisiderinama prie moksleivių kalbos žinių, paprastinamas pamokos turinys, palaipsniui leidžiant jiems pažinti tiek lenkų kalbos, tiek dalyko ypatumus.

„Kuo jaunesnis vaikas, tuo geriau jam seksis mokytis kalbos. Pavyzdžiui, jei jis 7-erių metų amžiaus, maždaug per trejus metus jis gali įgyti labai gerą, beveik prilygstančią gimtakalbio, kompetenciją. Tačiau kai atvyksta 13–14 m. amžiaus vaikai, jiems gerokai sunkiau įgyti tokio lygmens kompetenciją – tam reikia daugiau laiko, apie 5–8 metų“, – pastebi Nacionalinės švietimo komisijos universiteto mokslininkė.

Prof. dr. J. Rokita-Jaśkow sako, kad yra įvairių įrankių ir metodų, skirtų padėti mokytis daugiakalbėje aplinkoje. Pavyzdžiui, moksleiviai gali mokytis kalbos naudodamiesi mobiliaisiais telefonais ir jų programėlėmis, tokiomis kaip „Quizlet“, taip pat – užsivesdami savus žodynus, kad geriau įsisavintų sudėtingesnius terminus.

Vis dėlto, pasak profesorės, nors pamokose ir galima leisti užsieniečiams moksleiviams naudoti savo gimtąją kalbą, jei ji padeda įsisavinti dalyką, nereikėtų persistengti – prioritetas turėtų būti teikiamas mokomajai kalbai.

Keičiantis visuomenei – keičiasi ir mokykla

Prof. Stefanie Haberzettl ir prof. Joanna Rokita-Jaśkow spalio pradžioje dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Įgalinantis švietimas: įtraukios daugiakultūrės aplinkos plėtojimas bendrajame ugdyme“, kuri vyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje. Konferencijoje buvo aptarti būdai gerinti įtraukų kitakalbių vaikų ugdymą, rekomendacijos dėl daugiakalbio švietimo mokyklose, taip pat – švietimo daugiakalbėje aplinkoje iššūkiai ir galimybės.

Prof. dr. Lina Kaminskienė

„Mūsų visuomenė keičiasi, tampa daugiakultūre, tokia tampa ir mūsų mokykla. Turime rasti būdų, žmonių, išteklių, kad galėtume suteikti pagalbą ne tik pamokos metu, taip pat po pamokos, nes geros tarptautinės patirtys iš kitų šalių taip pat rodo, kad nepakanka vien 45 minučių, bet reikia pasitikrinti, kiek vaikas galėjo kitoje kalbinėje aplinkoje suprasti naujus dalykus ir jų išmokti“, – pažymi VDU Švietimo akademijos kanclerė, prof. dr. Lina Kaminskienė.

VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pažymi, kad Švietimo akademijoje visi būsimieji mokytojai turi galimybių ne tik mokytis tam tikro dalyko turinio, bet kartu plėtoti pasirinktos užsienio kalbos arba kelių užsienio kalbų gebėjimus. Be to, kai kuriose studijų programose įgyjamos kelios specializacijos, pavyzdžiui, tokią galimybę siūlo bakalauro studijų programa Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas.

Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė

„Šioje programoje kalbų ugdymo klausimams skiriama gerokai daugiau dėmesio, studentai ne tik patys įvaldo užsienio kalbos gebėjimus, bet ir mokosi kurti integruoto ugdymo turinį, kai apjungiami keli dalykai, pavyzdžiui, matematika ir anglų kalba, gamtos mokslai ir anglų kalba ar pan. Tokias patirtis kuriame ir išbandome ne tik universitete, bet ir dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, ugdymo veiklų pavyzdžius kurdami kartu su kitų šalių mokslininkais ir pedagogais praktikais“, – pasakoja prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Šiais metais VDU programos Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas absolventės kuria integruotą turinį, kai mokomasi užsienio kalbos ir matematikos bei gamtos mokslų, kartu su Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Rumunijos pedagogais bei veiklas pristato ir patirtimis dalijasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

7-12 klasių mokinių konferencijoje „Revoliucija kuprinėse: naujos kartos žvilgsnis“– komikas Markas Žukauskas

Kviečiame pedagoginius darbuotojus registruotis į nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas! Mokymai finansuojami projekto!

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“ partneris, kviečia dalyvauti nacionalinėje pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programose. Mokymai finansuojami projekto, tad studijos – nemokamos. 

Kviečiame švietimo įstaigų pedagoginius darbuotojus tobulinti kompetencijas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose, kurių papildoma pridėtinė vertė – įskaitymas į magistrantūros studijas, jeigu ateityje būtų apsispręsta tęsti studijas.

 

VDU Kaune vyko forumas„Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“

Gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune vyko forumas „Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“, kurio metu buvo pristatytos globalių ir regioninių ekspertų dvejus metus nuosekliai rengtos ir šiemet priimtos UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gairės, diskutuojama apie kultūrinio raštingumo sampratą ir vertę šių dienų visuomenėje, aptariamos vystymo kryptys, pateikiami konkretūs pasiūlymai naujai LR Vyriausybės programai dėl sistemiško kultūrinio ugdymo.

2024 m. vasario pradžioje pasaulinės UNESCO konferencijos Abu Dabyje metu priimtos gairės aktualios visiems pasaulio regionams, jose pateikiamos rekomendacijos, vertybinės kryptys yra universalios, priimtos bendru valstybių konsensusu.

„Manau, kad tai ypatingas atvejis – pavyko sutelkti kultūros ir švietimo bendruomenę, drauge suformuoti siūlymus dėl kultūrinio ugdymo ir juos spėti pateikti aktualiu, Vyriausybės programos rengimo metu. Laikas parodys, ar šie pasiūlymai tikrai virs realybe, tačiau naujoje programoje į juos nemaža dalimi jau yra atsižvelgta. Mums, kaip nacionalinei UNESCO komisijai, reikšminga tiek tai, kad galėjome pasitarnauti vystydami šį dialogą, tiek kad UNESCO gairės suteikė vertybinį pagrindą bei kryptis minėtiems siūlymams” – dalinosi Sekretoriato švietimo programų vadovė Dalia Stabrauskaitė.

Forume apie meninio ugdymo situaciją Lietuvoje kalbėjo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. „Deja, per 30 m. Lietuvoje neatlikta jokių tyrimų, kurie analizuotų kultūrinio ir meninio ugdymo poveikį. Lietuvoje turime Kultūros paso programą, galime gauti kiekybinius skaičius pagal regioninį ar demografinį pjūvį, turime įdomių duomenų apie dalyvavimą neformaliojo švietimo veiklose, tačiau nėra jokio socialinio-ekonominio poveikio vertinimo, kokią vertę kuria dalyvavimas kultūrinėje veikloje“, – teigia prof. dr. L. Kaminskienė.

Daugelyje pasaulio šalių vykdomo tarptautinio švietimo tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimai įtraukia kūrybingumo vertinimą ir Lietuvos mokinių rodikliai pagal šį komponentą yra neblogi.

Tačiau, pasak prof. dr. L. Kaminskienės, neturint duomenų, neturime ir atsakymų, kodėl būtent toks Lietuvos vaikų kūrybingumo rodiklis. „Nėra aišku, kuria kryptimi nukreipti investicijas ir nežinoma, kas pasiteisina. Jeigu mes, kaip valstybė, norime investuoti, kad kūrybingumo rodikliai išliktų ar augtų, turime žinoti, ką daryti“, – teigia VDU profesorė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad svarbu stiprinti ryšį tarp formalaus ir neformalaus švietimo. „Šiandien daug kultūrinio ir meninio ugdymo veiklų jau praplėtė formalaus turinio ribas bei neretai atrodo lyg ir neformali veikla, o taip neturėtų būti. Turime puikių vertingų pavyzdžių – tai ir „Kūrybinių jungčių“ mokyklose įgyvendinama programa „Tyrinėjimo menas“, ir bibliotekų įsitraukimas, ir Vilniaus virtimas atvira mokykla“, – sako VDU atstovė.

Prof. dr. L. Kaminskienės teigimu, mokykloms verta atsiverti, plėtoti tinklaveiką, bendradarbiauti su įvairiais kultūrinio ir meninio ugdymo veiklas siūlančiomis organizacijomis. „Juk viena mokykla negali pasiūlyti visko. Taigi svarbu bendradarbiauti su kultūros ir meno organizacijomis. Norėtųsi daugiau mokymosi už mokyklos ribų ir traktuoti tai, kaip prasmingą ugdomąją veiklą“, – teigia prof. dr. L. Kaminskienė.

Renginį organizavo: VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir asociacija „Kūrybinės jungtys“.

Init žinių reportažas. 

 

 

Mokinių konferencijoje „Revoliucija kuprinėse: naujos kartos žvilgsnis“ VDU Vilniuje – komikas N. Zimantas: perlipkite savo baimes ir siekite svajonių

Lapkričio 28 d., ketvirtadienį, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko 7–12 klasių mokinių konferencija „Revoliucija kuprinėse: naujos kartos žvilgsnis“. Konferencijoje dalyvavo 245 mokiniai iš Joniškio rajono, Biržų, Švenčionėlių, Elektrėnų, Visagino, Vilniaus miesto ir rajono mokymosi įstaigų, net 32 pranešimai buvo pristatyti STEAM, mąstymo laboratorijos, socialinių mokslų, lietuvių kalbos ir literatūros dirbtuvėse. Mokinius pasveikino VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė.

Konferencijos svečias – komikas Nedas Zimantas pasidalino savo istorija, kuomet mokykloje nežinojo, kuo nori būti, pasirinko finansų studijas, vėliau atsigręžė į komiko profesiją. Nedas drąsino moksleivius: perlipkite per savo baimes, siekite savo profesiją. Kai 4 val. ryto montuoji tinklalaidę ir daug kas klausia: kodėl? Man patinka tai, ką darau“, – sakė N. Zimantas.

 

 

 

Geriausioje pasaulyje studentų 3×3 krepšinio komandoje – VDU Švietimo akademijos studentai

Šį savaitgalį, lapkričio 22-24 dienomis, Siamene (Kinija) vyko FISU pasaulio studentų 3×3 krepšinio čempionatas. Jame tarp 12 geriausių planetos komandų varžėsi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komanda, gynusi prieš metus Dohoje (Katare) iškovotą titulą.

Paskutinė vyšnia ant torto

Šis 3×3 krepšinio turnyras tapo paskutiniuoju, kuriame šiemet dalyvavo Lietuvos atstovai treniruojami trenerio ir VDU Švietimo akademijos Sporto studijų studento Dainiaus Novicko. Prieš išvykdamas į šį turnyrą treneris teigė, kad pergalė Siamene būtų „vyšnia ant torto“, leisianti vainikuoti 2024-uosius metus.

Tai ir nutiko. Nė karto nesuklupę VDU krepšininkai, finale, rezultatu 21:11 įveikė Nanto universiteto (Prancūzija) atstovus ir antrus metus iš eilės tapo stipriausia planetos studentų komanda.

Dainiaus Novicko teigimu, sėkmę Lietuvai neša ir ruošimasis VDU sporto centre, kuris suteikia geriausias sąlygas.

Sudėtinga čempionato pradžia ir lengvas finalas

Prieš čempionatą treneris D. Novickas teigė, kad turnyras pasižymi aukštu lygiu ir fiziškumu. Tai patvirtino ir grupės etapo varžybos, kur mūsų universiteto atstovai tik po atkaklių kovų rezultatais 21:19 įveikė Kinijos ir Naujosios Zelandijos atstovus. Tai leido iškart patekti tarp aštuonių stipriausių turnyro komandų.

Sunkiai klostėsi ir kelias iki finalo. Ketvirtfinalyje 21:17 įveikta pajėgi Valensijos universiteto (Ispanija) komanda, o pusfinalyje emocijų kupiname mače tuo pačiu rezultatu įveiktas Mon-Altius universitetas (Mongolija).

Finale laukė kiečiausias riešutėlis – Nanto universitetas, vedamas itin perspektyvaus alžyriečio Zaydo Yahiaoui. Tiesa, finale VDU parodė, kodėl yra čempionai ir pasiekė lengviausią turnyro pergalę.

Nors rungtynių pradžioje geriau pasirodė Nanto universiteto studentai, tačiau VDU greitai perlaužė rungtynių eigą ir rungtynių pabaigoje trimis iš eilės tritaškiais įtvirtino įspūdingą pergalę – 21:11.

Čempionais tapo: Nojus Lebskas, Gabrielius Čelka (VDU Švietimo akademijos studentas), Augustinas Mikštas (VDU ŠA studentas), Rokas Jocys (VDU ŠA studentas). Treneris: Dainius Novickas. Fizinis rengimas: Algirdas Stuknys. Komandos vadovas: Vladas Juknevičius.

Video

Geriausia antreprenerystės mokytoja Europoje išrinkta lietuvė, VDU Švietimo akademijos absolventė Edita Naidaitė

Lapkričio 19 d. Briuselyje vyko geriausio Europos antreprenerystės mokytojo rinkimai, kuriuose prestižiniu pirmos vietos apdovanojimu įvertinta „Lietuvos Junior Achievement“ mokytojų tinklo narė, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos švietimo vadybos magistrė, absolventė Edita Naidaitė. Organizacija Europos „Junior Achievement“ (JA) šiemet pirmą kartą po pasaulinės pandemijos apdovanoja išskirtinius pedagogus, kurie reikšmingai prisideda prie Europos ateities lyderių ir antreprenerių ugdymo.

Daugiau apie Editą skaitykite. 

VDU Kaune konferencijoje „Revoliucija kuprinėse: naujos kartos žvilgsnis“ – 250 mokinių, moksliniai pranešimai ir komiko Marko Žukausko atviras pokalbis

Lapkričio 21 d., Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Švietimo akademijoje Kaune jau trečią sykį įvyko 7–12 klasių mokinių konferencija „Revoliucija kuprinėse: naujos kartos žvilgsnis“.

Konferencijos pradžioje sveikinimo žodį tarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. „Džiugu, jog mokinių konferencijoje tiek daug jaunųjų tyrėjų, kurie pristato įvairius pranešimus, projektinius darbus nuo STEAM, lietuvių kalbos, socialinių mokslų, sporto iki tarptautinių projektų srities. Tokios iniciatyvos skatina kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą savarankiškai spręsti problemas, o taip pat ugdo viešojo kalbėjimo įgūdžius. Tokie renginiai ne tik puoselėja akademinį smalsumą, bet ir kuria tvirtą jaunosios kartos pagrindą prisidėti prie visuomenės pažangos ir globalių problemų sprendimo“, – sakė VDU Studijų prorektorė S. Pilkienė.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė pasidžiaugė, jog trečią kartą iš įvairių Lietuvos miesto mokiniai susiburia. „ Šiame renginyje mokiniai turi puikią galimybę pasidalinti savo idėjomis su bendraamžiais ir ekspertų bendruomene, plėtoti bendradarbiavimo įgūdžius bei įgyti naujos patirties, kuri pravers tiek tolimesniame mokymesi, tiek profesiniame kelyje. Tai ypač svarbu šiuolaikiniame pasaulyje, kur inovatyvus ir tarpdalykinis požiūris tampa sėkmės pagrindu“, – teigė doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė.

Konferencijos svečias buvo komikas, nuomonės formuotojas Markas Žukauskas, kuris pasidalino savo istorija, papasakojo apie tai, kaip tapo komiku, Stand up pasirodymus, turinio kūrimą tinklalaidėse, kas slepiasi už humoristo kaukės. Komikas davė patarimą mokiniams. „Jeigu pradėsite naują darbą, profesiją daryti dėl pinigų, iš karto sudegsite. Turite tikėti savo projektu ar iniciatyva, įdėti daug darbo, pastangų bei kūrybiškumo ir tuomet jums pasiseks“, – sakė Markas Žukauskas.

Renginyje VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos dėstytojas Arnis Aleininkovas pristatė VDU Teatro galimybes moksleiviams.

Konferencijoje dalyvavo 250 mokinių bei mokytojų, konferencijoje buvo pristatyta 30 pranešimų, mokiniai dalyvavo teatro ir judesio dirbtuvėse.

Lapkričio 28 d., mokinių konferencija „Revoliucija kuprinėse: naujos kartos žvilgsnis“ įvyks VDU Švietimo akademijoje Vilniuje, kur pagrindinis svečias komikas Nedas Zimantas. Daugiau informacijos.

 

 

Kokybės dienos proga VDU – inovatyviausiųjų apdovanojimai VDU Švietimo akademijos dėstytojams

Lapkričio 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko renginys „Kokybė 360°“, skirtas Pasaulinei kokybės dienai, kuri minima kasmet antrąjį lapkričio ketvirtadienį Jungtinių Tautų iniciatyva. Renginio metu vyko apskritojo stalo diskusija apie ateities universitetus ir buvo apdovanoti inovatyviausi VDU dėstytojai bei akademiniai padaliniai.

„Kartais susiduriame su nuostata, kad kokybė siejama tik su vertinimu, akreditavimu, apklausomis ar kitomis kokybės agentūros ar universiteto padalinio vykdomomis veiklomis. Tačiau tai yra mitas. Kokybės užtikrinimas ir jos vystymas yra visų bendruomenės narių kasdieninė veikla, kiekvienas darbuotojas yra kokybės vystymo dalis. Todėl šis renginys yra skirtas gerųjų patirčių dalinimuisi ir bendrystei“, – renginį pristatė VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Antroje renginio dalyje buvo apdovanoti inovatyviausi universiteto dėstytojai ir akademiniai padaliniai. Dėstytojai už inovatyvias iniciatyvas buvo apdovanoti šešiose kategorijose – kiekvienos kategorijos nugalėtojui skirtas 1000 eurų prizas. Už puikias inovacijas kai kuriose kategorijose dėstytojai buvo paskatinti 500 eurų prizais.

„Nors šis konkursas organizuojamas pirmą kartą, bet sulaukė labai daug dėmesio, o tai labai džiugina – dėstytojai kuria nuostabius dalykus, tačiau lieka nepastebėti. Apdovanojimais siekiame skatinti glaudesnį dėstytojų bendradarbiavimą ir dalinimąsi patirtimi“, – pasakoja Studijų prorektorė S. Pilkienė.

Aktyvių mokymo metodų kategorijoje pirmoji vieta buvo skirta VDU Švietimo akademijos dėstytojų komandai – doc. dr. Ilonai Tandzegolskienei-Bielaglovei, doc. dr. Nijolei Čiučiulkienei, prof. Sigitui Daukilui ir Heather Godfrey Gaddis – už videoreportažų kūrimą ir demonstravimą.

Skatinamasis prizas šioje kategorijoje skirtas  Švietimo akademijos dėstytojai doc. dr. Aušrai Lisinskienei už asmenybės profiliavimą sporte.

Inovacijų studentų pasiekimų vertinimo kategorijoje laimėtojomis tapo VDU Švietimo akademijos dėstytojos doc. dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė ir doc. dr. Eglė Stasiūnaitienė už virtualų pabėgimo kambarį studijavimo pasiekimų savitikrai.

Įtraukių ir individualizuotų metodų kategorijoje skatinamieji prizai buvo skirti tarptautinei dėstytojų komandai – dr. Maríai José de Urrazai, Lingyi Chu, Albai Rosai Mennillo ir Katerynai Horlenko (Švietimo akademija) už Įtraukiančią IKT ir DI paremtą mokymo(si) priemonę kokybiškam švietimui, doc. dr. Odetai Norkutei (Švietimo akademija) už „Baigiamasis darbas – „be“ vadovo“, dr. Sigitai Šilingaitei (Švietimo akademija) – už „Istorijų pasakojimo (storytelling) metodo taikymas Bendrosios didaktikos paskaitose“, Astai Lapėnienei (Švietimo akademija) – už Elektroninį Mokytojo dienoraštį.

Dėstytojų bendradarbiavimo ir bendrakūros kategorijoje skatinamasis prizas skirtas doc. dr. Elenai Trepulei (Socialinių mokslų fakultetas ir Švietimo akademija) už emocinio intelekto ugdymą (EIU) bendradarbiaujant.

Už lyderystę – prizai VDU akademiniams padaliniams

„Kokybės kultūros vystyme esminis dalykas yra visos bendruomenės įsitraukimas, kiekvieno darbuotojo indėlis. Kokybės vertinimas yra daugiasluoksnis procesas. Formaliąją pusę gali matuoti tam tikrais rodikliais, tačiau kokybės kultūros neišmatuos joks instrumentas, tai jausena, kuri gali būti išreiškiama individualiai. Todėl šiemet paprašėme pačių padalinių bendruomenių įsivertinti, kaip jie save identifikuoja ir kokią dalį užima kokybės kultūros vystymo mozaikoje. Taip pat dalis nominacijų buvo skiriama už formaliuosius kriterijus. Visos nominacijos yra esminės kokybės vystymo dedamosios“, – padalinių nominacijas pristatė Studijų prorektorė.

Individualizuotų studijų lyderiu  tapo VDU Švietimo akademija.

 

 

VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansambliui „Šviesa“ – 70 metų

Šiais metais liaudies muzikos mylėtojai švenčia džiaugsmingą jubiliejų – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) dainų ir šokių kolektyvui „Šviesa“ sukanka 70 metų, o jau šį mėnesį laukia iškilmingi jubiliejaus minėjimo koncertai Kaune ir Vilniuje.

Per savo veiklos istoriją „Šviesos“ ansamblis ne kartą keitėsi, prie kolektyvo prisijungdavo nauji studentai, o į gyvenimą po studijų baigimo būdavo išleidžiami daugybė dabartinių mokytojų ir kitų švietimo sektoriuje dirbančių specialistų. Tačiau ansamblis gali pasigirti ne tik savo žmonėmis, bet ir įspūdinga per 7 dešimtmečius sukaupta patirtimi, daugybe surengtų koncertų ir gautų įvertinimų. Vos keli pasiekimai iš ilgo sąrašo: 1965 m. už ilgametę veiklą ir kūrybinius laimėjimus ansambliui suteikiamas Lietuvos Pavyzdinio kolektyvo vardas ir patvirtinamas pavadinimas „Šviesa“; 1976 m. ansambliui suteikiamas Lietuvos nusipelniusio kolektyvo garbės vardas, o tuo metu ansamblyje dalyvauja per 100 dainininkų, muzikantų ir šokėjų; 1980 m. įvyksta ansamblio tūkstantasis koncertas; 2003 m. ansamblis įsteigia pirmąjį studentų tautinės muzikos kolektyvų festivalį „Linksminkimos“, vėliau tapusį tarptautiniu; 2004 m. kolektyvas nominuojamas „Aukso paukšte“, suteikta geriausiam 2003 metų dainų ir šokių ansambliui ir vadovui; 2017 m. respublikiniame dainų ir šokių ansamblių konkurse „Jievaro tiltas“ įvertintas 2 vieta.

Vingiuota 70 metų istorija

O kuo viskas prasidėjo prieš tuos 70 metų, per kuriuos spėta tiek daug nuveikti? Kaip rašoma 2004 m. išleistoje knygoje „Penki „Šviesos“ dešimtmečiai“, ansamblio „Šviesa“ istorija prasidėjo 1953 m. lapkričio mėn., kai prie Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – VDU ŠA) centrinių rūmų durų pasirodė kuklus skelbimas, kviečiantis studentus stoti į steigiamą liaudies dainų ir šokių ansamblį. Organizuoti ir vadovauti pakviečiamas K. Kruopis. Į pirmąjį susitikimą atėjo prieš keletą metų įsikūrusi instituto šokėjų grupė, keletas dainininkų bei muzikantų. Orkestrui, kuris teturėjo vos keletą diatoninių birbynių, vadovauti ėmėsi A. Balčiūnas, kanklių grupę organizavo E. Krasauskaitė-Monkelevičienė, o šokėjų grupei, kuri tuo metu buvo kolektyvo branduolys, vadovavo energingas vadovas A. Domeika.

Visas ansamblio nuoširdžiai ir daug repetavo. Artėjo pirmasis koncertas. Buvo paruošta dviejų dalių programa. 1954 metų balandžio mėn. 4 d. įvyko pirmasis kolektyvo koncertas. Nuo šio įvykio ir prasidėjo ilgas ir kūrybingas dainų ir šokių ansamblio, kuris  buvo pavadintas „Šviesos“ vardu, kūrybinis kelias.

Per 7 veiklos dešimtmečius, gausius išvykų ir gastrolių ir į įvairias užsienio šalis, pavyzdžiui, Graikiją, Turkiją, Ispaniją, Italiją, Olandiją, Rumuniją, Norvegiją, Ukrainą, Lenkiją ir kitas, ne sykį keitėsi ansamblio vadovai, o šiuo metu „Šviesai“ vadovauja J. Kisielytė-Sadauskienė, ansamblio „vairą“ į rankas paėmusi dar 1996 m., kolektyvo choreografė šiuo metu L. Putvinskaitė-Vičienė, chormeisteris – V. Tavoras, kanklių grupės vadovė – S. Zadesenec o liaudies instrumentų orkestro vadovas – A. Jedemskij.

Mieliausi ir laukiamiausi – „šviesadieniai“

Ansamblio vadovė J. Kisielytė-Sadauskienė dalinasi itin šiltais prisiminimais apie kolektyvą: „Su „Šviesa“ susipažinau dar būdama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) paskutinio kurso studentė – tapau ansamblio choro grupės chormeisterė. Pritapau prie kolektyvo, o po kelerių metų susidėjusios aplinkybės mane pastūmėjo į ansamblio meno vadovės poziciją. Tas „likimo sprigtas“ mane iš akademinės muzikos pasaulio įtraukė į tautinės muzikos žanrą – anksčiau mažai pažinto sceninio folkloro gelmes. Šiame meninės veiklos sūkuryje sukuosi jau 28-erius metus.“

Ansamblio vadovė pasakoja, kad per tiek metų keitėsi ansambliečių kartos, kelionių dienoraščiai, įvairiausi festivaliai ir konkursai, tačiau džiaugiasi, kiek daug pavyko nuveikti: „Per tuos metus surengėme daugybę koncertų, naujų programų, išvykų į užsienius, dalyvavome visose Dainų šventėse, „Gaudeamus“ ir regioninėse to žanro šventėse. Tačiau mieliausi ir laukiamiausi – pavasariniai „Šviesos“ ansamblio koncertai, studentų vadinami „šviesadieniais“. Tai ansamblio didžiosios bendruomenės renginys, kurio laukia šimtai buvusių „šviesiečių“, jų šeimos, buvę ansamblio vadovai, ansambliečių draugai. Be galo smagu staiga patirti, kokį svarbų, daug kam reikalingą darbą atlikome ir atliekame. Gera suvokti, kad tie mūsų tautai nusipelnę žmonės tapo tokie galbūt dėl to, kad, būdami studentai, rasdavo laiko ir noro šokti, dainuoti, groti, leisdavo pasigėrėti publikai savo ir tautinių kostiumų grožiu, suprasti, kad jų kasdienio darbo šaknys vis dar maitinamos  tuo tautinio meno gėriu, kurį gavo dalyvaudami ansamblio veikloje.“

Unikalus meno kolektyvas

„Šviesietis“ literatūrologas ir vertėjas Silvestras Gaižiūnas, ansamblio veikloje dalyvavęs 1968–1975 metais, studijų metu ir po jų, taip pat dalinasi prisiminimais ir pabrėžia kolektyvo išskirtinumą: „Ansamblio unikalumą pirmiausia lėmė jo repertuaras. Manau, kad joks kitas ansamblis neturėjo tokios savo repertuaro krypties, kokią turėjo „Šviesa“. Vytauto Kairiūkščio „Gėlės mokytojui“ buvo kaip ansamblio vizitinė kortelė, kuri visiems bylojo apie tai, kad mes esame pedagogai, šviesos nešėjai. Cituoju buvusį ansamblio vadovą Algirdą Vyžintą: „Ši daina – mūsų pasirodymo devizas. Man atrodo, kad ji – mūsų ansamblio sparnai.“ Buvo ir daugiau tokios tematikos kūrinių. Algimantas Bražinskas ir Vytautas Bložė specialiai „Šviesai“ parašė puikų kūrinį – kantatą-baladę „Knygnešiai“, kuri mus nukėlė į spaudos draudimo laikus ir repertuarui suteikė savitumo. Puikus kūrinys – Zigmo Venckaus ir Stasio Žlibino daina „Jaunųjų pedagogų valsas“, skirta irgi specialiai „Šviesos“ ansambliui.“

Savo 70-ą jubiliejų šiemet mininčio ansamblio išskirtinumą pabrėžia ir jo vadovė J. Kisielytė-Sadauskienė, atkreipianti dėmesį ir į meninės veiklos svarbą jaunųjų švietimo specialistų ugdyme: „Man smagu paminėti, kad „Šviesa“ yra unikalus meno kolektyvas. Buvo atliktas tyrimas apie pedagogų profesinės sėkmės santykį su studijų metu turėta menine-muzikine veikla meno kolektyve. Tyrimas rėmėsi kelių tūkstančių jau dirbančių pedagogų apklausa ir aktualiais tyrimais „Šviesos“ kolektyve. Įrodytas ryšys tarp profesinės veiklos sėkmės ir studijų metu turėtos meninės praktikos. Be to, prieš dešimtmetį ar dar seniau, dainų ir šokių ansamblių Lietuvoje buvo labai daug, tačiau gyvuojančių dabar sumažėjo ženkliai. Kitaip tariant, išlikome vieni iš nedaugelio. Dainų ir šokių ansamblio žanras tampa elitinis, todėl atstovauti jam yra didžiulė garbė, laimė ir atsakomybė.“

Jautiesi esantis bendruomenės dalimi

Linkėdama ansambliui ir toliau išlikti ir gyvuoti, buvusi „šviesietė“, Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė dalinasi ir mintimis ir „Šviesos“ išskirtinumą: „Labiausiai linkiu ansambliui išlikti ir nešti tą pačią žinutę, tą pačią kultūrą, nes šitas kolektyvas yra kur kas daugiau nei tik šokiai, grojimas ar dainavimas. Tai yra bendruomenė, kuri ugdo vertybes, pasaulėžiūrą, ir, žinoma, leidžia patirti neįtikėtinų išgyvenimų – kai dalyvauji ar „Gaudeamus“, ar Dainų šventėje, ar kituose formatuose. Tokiuose renginiuose patiriama išties didžiulė emocinė galia ir bendrystė – o tai išlieka visam gyvenimui. Man atrodo, ansamblio misija yra labai kilni ir yra labai svarbu, kad „Šviesa“ ir toliau gyvuodama ją neštų.“

Vicemerė S. Bieliūnė savo laiką ansamblyje prisimena itin šiltai, juk būtent „Šviesoje“ sutiko ir savo būsimą vyrą, o ir galėjo džiaugtis šiltu ryšiu, kurį ansamblyje tarp visų narių kuria ansamblio vadovai. „Priklausydamas „Šviesai“ jautiesi ne tik lankantis kažką, kas tau yra neformalaus švietimo veikla, bet jautiesi esantis bendruomenės nariu. Ansamblis tampa šeima, draugų grupe, su kuria tu gali pasidžiaugti savo laimėjimais ar pasidalinti tuo, kas tave neramina, ir sulaukti rūpesčio, užuojautos ir supratimo. Tai visada „Šviesoje“ buvo gyva ir tas jaučiais ir dabar, po daug metų, kai jau nebesame kolektyvo dalis – kai kasmet ar kas dvejus metus susitinkam koncertuose, atrodo, tarsi kalbėtum su tais pačiais žmonėm lygiai taip pat atvirai, nuoširdžiai. Tai išskirtinumas, kurį ne visiems kolektyvams pavyksta pasiekti“, – ansamblyje sklandantį bendruomeniškumo jausmą pabrėžia S. Bieliūnė.

Draugiška ir kūrybinga atmosfera

„Šviesos“ ansamblio šokių grupėje 1975–1980 metais šokusi VDU prof. dr. Giedrė Kvieskienė įsimintiniausiomis įvardija pirmąsias koncertines išvykas. O ypač, kaip pasakoja prof. G. Kvieskienė, įsiminusi viena – „tai 1976 metais įvykusi koncertinė išvyka į Portugaliją, kur Lisabonoje buvo surengtos kultūrinės Lietuvos dienos. Atstovauti Lietuvai buvo patikėta 24 atlikėjų grupei. Grupę sudarė 5 poros šokėjų, 10 muzikantų, merginų vokalinis tercetas ir akademinio operos teatro solistė B. Almonaitytė. Kūrybinės kelionės metu buvo surengti net aštuoni dviejų dalių koncertai Lisabonoje, Almadoje, Katelu, Branke, Munteže, Aljoš, Vedroše, Fortimao, Faru ir Koimbroje – didžiausiose šių miestų salėse. Koncertuose dalyvavo per 10 000 žiūrovų.“  Išvykos sklandžiam organizavimui aktyviai talkino tuo metu Portugalijoje dirbęs Algimantas Čekuolis – 1975–1979 m. jis vadovavo TSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). Penkerius metus ansamblyje šokusi prof. dr. G. Kvieskienė pabrėžia šios išvykos svarbą: „Buvo dar daug koncertinių išvykų ir po to, tačiau ši, ko gero, buvo įsimintiniausia.“

Prof. dr. G. Kvieskienė pasakoja ir apie kadaise šokių grupei vadovavusią baletmeisterę Zitą Duobienę, kurios kolektyve vyravo draugiška ir kūrybinga atmosfera. Kaip pasakoja buvusi „šviesietė“, „vadovė gebėjo ne tik sumanai formuoti repertuarą, buvo griežta, bet kartu ir atvira jautriems pokalbiams, nepatogiems klausimams. Šokėjai dažnai po repeticijų ar koncertų į „after party“ rinkdavosi jos jaukiame ir erdviame bute Vilniaus senamiestyje. Vakarėliai užtrukdavo iki paryčių, o vadovė Zita visada būdavo jų siela, gyvenimiškų istorijų pasakotoja ir dramatiškų istorijų sprendėja.“ Profesorė mini, kad šokėju trupės nariai  dalyvaudavo ne tik repeticijose, koncertinėje veikloje, gastrolėse, bet inicijuodavo ir kūrybines vasaros stovyklas, pramoginius vakarus. O įsimintinos repeticijų intensyvumu ir išradingais vakarais pasižymėjo kūrybinės stovyklos Vilniaus pedagoginio universiteto eksperimentinėje bazėje Tamošavoje.

Mėgautis kiekvienu išėjimu į sceną

Prisiminimais apie veiklas dainų ir šokių ansamblyje „Šviesa“ dalinasi ir jaunesnės kartos atstovė, švietimo srityje dirbanti Indrė Kiminienė, ansamblyje dalyvavusi 2011–2018 metais. Ji neslepia, kad visi renginiai, repeticijos, išvykos, kiti ansamblio nariai ir vadovai sudaro stiprią ir darnią visumą, kurį įsimena visam gyvenimui: „Kiekvienas koncertas – šventė, vainikuojanti vėlyvų repeticijų darbą. Kiekviena kelionė – ansamblį vienijantis įvykis. Repeticijos – smagus laikas drauge, kuris neretai reikalauja susikaupimo, kantrybės ir jėgų. Ansamblio nariai – kaip šeimos nariai. Visi turi savo gyvenimus, visi tokie skirtingi, tokie įdomūs ir visi susitinkame viename ansamblyje. Vadovai – ansamblio širdis. O kai žmonės klausosi širdies, sukuria nuostabiausių dalykų.“ Paklausta, ko linkėtų ansambliui dar ateinančius 70 metų, I. Kiminienė mini, kad linkėtų prisiminti ansamblio dienas, nuolat lankytis koncertuose ir susitikti. „O dabartiniams nariams – mėgautis. Mėgautis kiekvienu išėjimu į sceną, kiekviena užkulisių minute, kiekviena repeticija… nes kažkada tai pasibaigs. O būsimiems ansambliečiams linkiu pirmiausia gausiai susirinkti ir nuoširdžiai priimti tai, ką duoda buvimas šioje šeimoje. Nes „Šviesos“ šeimos nariu tampama visam laikui“, – atvirauja I. Kiminienė.

Per 70 veiklos metų VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių kolektyvas „Šviesa“ spėjo nuveikti ir pasiekti itin daug. O svarbiausia – į gyvenimą išleisti daugybę smalsių, kūrybingų ir gabių mokytojų. Tikimės, kad festivalis gyvuos dar mažiausiai tiek pat metų ir toliau džiugins tautiečius savo šokiais, dainomis ir nuostabiais ansamblio nariais. Džiaugdamiesi „Šviesos“ jubiliejumi, lauksime jūsų sukakties minėjimo koncertuose Kaune ir Vilniuje.

Koncertas Vilniuje: lapkričio 16 d. 16.00 val. Vilniaus kolegijos aktų salėje (Studentų g. 39, Vilnius)

Koncertas Kaune: lapkričio 23 d. 16.00 val. VDU ŽŪA Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kaunas)