VDU švietimo vadybos magistrantai gilino žinias Vokietijoje: vizitas Klax tinklo mokyklose

Rugsėjo 25-28 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Švietimo vadybos magistrantūros programos studentai (studijos finansuojamos įgyvendinant projektą „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“) vyko į mokyklų tinko Vokietijoje pristatymą. Kelionės tikslas – susipažinti su Vokietijos švietimo sistema, aplankyti Klax ugdymo įstaigas, pasisemti įkvėpimo bei naujos patirties stebint veiklas nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklų organizavimo iki pedagogo rengimo.

Vokietijoje Berlyne susipažinta su švietimo sistemos ypatybėmis, aplankyta ikimokyklinio ugdymo įstaiga, bendrojo ugdymo mokykla ir profesinė mokykla, kurioje studijuoja būsimi ikimokyklinio ugdymo mokytojai ir pagalbos specialistai. Taip pat išklausytos paskaitos Klax centre apie ugdymo turinio planavimą, grįžtamojo ryšio teikimą, mokymosi proceso reflektavimą ir mokymąsi pagrįsta projektine veikla.

VDU Švietimo vadybos studijų studentai stebėjo įvairias aplinkas, dalyvavo pamokose, diskutavo su įstaigų vadovais, pedagogais. Susitikimai Klax įstaigos aplinkose suteikė galimybę pamatyti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vykstančius inovatyvius procesus, kas susiję su vaiko stebėjimu, ugdymo turinio planavimo etapais, erdvių planavimu, bendradarbiavimu su tėvais, IT technologijų taikymu. Bendrojo ugdymo mokykloje didelis dėmesys buvo sutelktas į besimokančiojo įtraukimą į ugdymo procesą, grįžtamojo ryšio teikimą, savivaldų mokymąsi ir reflektavimą. Profesinėje mokykloje atkreiptas dėmesys į būsimų mokytojų ir pagalbos specialistų programos sudedamąsias dalis, erdves studijų procesui organizuoti, inovatyvius metodus, kurių pagalba siekiama plėtoti būsimų specialistų kompetencijas.

„Klax tinklas sužavi savo filosofija, kur akcentuojama pagarba kiekvienam vaikui, kūrybiškumo puoselėjimas, savivaldaus mokymosi ugdymas, inovacijų diegimas. Galima buvo pastebėti, kad kiekvienoje grandyje kalbama apie bendruomeniškumą: pusryčiai kartu, rytinis veiklų planavimas ir jų aptarimas dienos pabaigoje, nuolatinis pedagogų bendradarbiavimas, vaiko stebėjimas ir diskusija apie tai kaip sekasi vaikui, informacijos apie kiekvieną vaiką (suskaitmenintos) aptarimas ir pokalbiai su tėvais, nuolatinis reflektavimas, studentų įtraukimas į Klax dienos rutiną“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė.

Keletas studentų išsakytų minčių:

Įdomi ir įkvepianti patirtis. Daug idėjų, minčių, ką galėtume pritaikyti savo mokykloje.
Labai daug žinių, naujų idėjų ir metodų. Tik reikia susidėlioti, susistruktūruoti, ….ir parsivežti į įstaigą. Unglaubliche Momente!
Labai patiko ugdymosi aplinkos, ugdymo filosofija, komandinio darbo rezultatai.
Viskas dėl mokinių, vaikams – puikiai sukurtos erdvės, laisvė rinktis.
Įspūdžių pilna diena!! Neįkainojama ir vertinga patirtis!
Įspūdį paliko puikios edukacinės erdvės bei priemonės.
Parsivešiu naujų idėjų darbiniai aplinkai. Patiko priemonės, neperkrautos bent jau darželio grupės, didelės erdvės, įsivertinimų bloknotai. Įspūdžiai puikūs!
Labai patiko muzikinis užsiėmimas studentų rengimo centre, kuriame galėjome susipažinti su ten besimokančiai mokiniais.
Laisvė kurti ir augti visomis prasmėmis.

Stažuotė studentams pateikė naujų įžvalgų, sudarė galimybę įsitraukti ir mokytis kartu, reflektuoti patirtį ir apgalvoti kas gali būti pritaikoma iš matytų pavyzdžių ir kas visgi jau yra kiekvieno studento įstaigoje gera patirtis ir dalintis tuo patyrimu.

Tvirtas bendradarbiavimas su Klax įstaiga ir kolegomis tęsiasi, nes pavasario semestre suplanuotas ikimokyklinio ugdymo specialistų ir studentų jau ketvirtasis apsilankymas VDU Švietimo akademijoje ir darželyje „Mažųjų akademija“.

Projektas Nr. 10-046-P-0001 įgyvendinamas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas „NextGenerationEU“ lėšomis.

Su disleksiją turinčiais vaikais dirbantys broliai dvyniai: „Jie mus išmokė negalvoti apie vakarykštę dieną“

Identiški broliai dvyniai Laimis ir Gytis Genevičiai abu pasirinko pedagogikos kelią: vienas iš jų mokosi ir dirba istorijos ir geografijos mokytoju, kitas – dailės. Užaugę ūkininkų šeimoje ir gerai žinodami, ką reiškia sunkus fizinis darbas, broliai dėl savojo pašaukimo visada jautė stiprų šeimos palaikymą: svarbiausia, kad darbas, kurį dirbi, būtų mylimas ir prasmingas.

„Kaip Dievas, gavęs molio gabalą, nulipdė žmogų, taip mes, gavę molio gabaliuką, kurį jau aplipdė šeima, darželis bei visa vaiko aplinka, toliau lipdome jo asmenybę. Kiekvienas naujas dalykas, kurio vaikas išmoksta, kiekvienas vaiko pasiekimas mums yra didžiausia šio darbo prasmė ir žavesys“, – vieningai sako Disleksijai draugiškoje mokykloje dirbantys dvidešimtmečiai.

Nesvarstė jokių kitų alternatyvų

VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: istorijos ir geografijos pedagogikos II kurso studentas Laimis tapti mokytoju nusprendė mokydamasis devintoje klasėje. Jį taip sužavėjo geografijos pamokos, kad anuomet abejonių neliko – jis seks šį dalyką dėstančios mokytojos pėdomis.

Tuo tarpu Gytis, pasirinkęs Mokomojo dalyko pedagogikos: dailės pedagogikos studijas, savo pašaukimą atrado dar vaikystėje. Nuo penktos klasės jis jau dalyvavo avangardinės mados festivaliuose, vėliau, mokydamasis gimnazijoje, jis įkūrė savo mados klubą. Vadovavimas klubui ir naujų avangardinių rūbų kolekcijų kūrimas Gyčiui buvo didelis malonumas. Jo sukurtos kolekcijos pelnė daug prizinių vietų ne tik respublikiniuose, bet ir tarptautiniuose konkursuose.

Laimis pamena, kad kai apsisprendė būti mokytoju, apie tai pranešė visiems – ir tėvams, ir mokytojams, ir savo gimnazijos administracijai.

„Kai besimokant dvyliktoje klasėje susirgo mūsų geografijos mokytoja, pats pasiprašiau ją pavaduoti ir per tas dvi savaites įgijau neįkainojamos patirties. Nors renkantis studijas dauguma mano aplinkos žmonių įkalbinėjo apsvarstyti ir kitas alternatyvas, tačiau tuomet stojau tik į vieną specialybę – istorijos ir geografijos mokytojo, nes aiškiai žinojau, ko noriu“, – pasakoja Laimis.

Gytis sako, jog išgirdę žinią, kad abu sūnūs renkasi mokytojo kelią, tėvai juos labai palaikė: „Mūsų šeima džiaugėsi, kad renkamės mylimą darbą, o ir mums nereiks visą gyvenimą lenkti nugaros prie sunkių ūkio darbų. Šiais laikais mokytojo darbas reikalauja universalumo ir daugelio dalykų mokėjimo, tėvai išugdė mus taip, kad mokėtume beveik viską, ko gali prireikti gyvenime“.

Reikėjo atrasti naują būdą mokyti(s)

Šiuo metu abu broliai dirba mokytojais Disleksijai draugiškoje mokykloje, t.y. ugdymo įstaigoje, kurios durys atviros disleksiją turintiems mokiniams. Laimis čia dėsto vaikams geografijos ir informatikos mokslus, o Gytis moko dailės ir technologijų.

Anot brolių, vienas didžiausių iššūkių, dirbant su disleksija turinčiais vaikais, yra atrasti tinkamą mokymo(si) metodą.

„Turėjome atmesti pagrindinį ir mums įprastą mokymo(si) būdą per rašymą ir skaitymą, nes šiems vaikams toks būdas netinka. Mokėmės pamokas perorganizuoti taip, kad beveik visą informaciją vaikams perteiktume per vaizdus.

Mokiniai mane išmokė vieno itin svarbaus dalyko – negalvoti apie vakarykštę dieną. Nesvarbu, kas ką vakar padarė, pasakė, dėl ko ginčijosi ar pykosi, ką galėjau padaryti ir ko galbūt nepadariau, nes šiandien yra nauja diena ir naujas baltas švarus lapas. Svarbiausia yra tai, ko galime išmokti ir ką galime padaryti šiandien“, – neabejoja Laimis Genevičius.

Gytis ir Laimis Genevičiai

Antrindamas broliui, Gytis prisipažįsta, jog dirbant mokykloje jam svarbiausia įžiebti vaikams motyvacijos ugnelę, kad, pradėję darbą, kuris sunkiau sekasi, vaikai jo nemestų ir neprarastų tikėjimo, kad jį gali padaryti iki galo.

„Kai kažkas nepavyksta, vaikai suglamžo popieriaus lapą ir jį išmeta, aiškiai parodydami, kad, jei jiems nesiseka, toliau jie nebandys ir nedarys. Po truputėlį pradėjau mokyti juos kantrybės ir tikėjimo savimi – galima apversti lapą ir ant kitos lapo pusės pradėti piešti piešinį iš naujo. Vis kartoju vaikams, kad klysti yra nieko tokio – svarbu nenuleisti rankų ir tikėti savimi“, – brolį Laimį papildo jis.

„Mokytojo darbas tinka tikrai ne kiekvienam. Dirbti mokykloje reikia nepaprastos kantrybės, užsispyrimo ir svarbiausia – pašaukimo. Daugelis klausia, kas tas pašaukimas, kaip jis pasireiškia? Aš jiems visada sakau, kad pašaukimas – tai pastangos dėl savo mokinių, neskaičiuojant nei darbo valandų, nei įdėtų pastangų. Materialistams toks mano mąstymas kelia juoką, tačiau šiame darbe matau gilesnę prasmę nei pinigai“, – pabrėžia Laimis.

Atskiria nebent tik iš batų

Kasdienybę mokykloje tiek broliams, tiek jų mokiniams praskaidrina absoliutus brolių panašumas bei su tuo susijusios situacijos – vaikai iki šiol jų neatskiria.

„Vaikystėje kartais apgaudinėdavome savo šeimą – persirengdavome vienas kito drabužiais ir pasidalindavome vienas kito vaidmenimis. Dažnu atveju močiutė net ir visą dieną nesuprasdavo, kad nesame tie, kuriais dedamės. Ką jau kalbėti apie tai, kad mus sunku atskirti mūsų kolegoms ir mokiniams, – juokiasi Gytis. – Iki šiol menu atvejį, kai išvykau į modelių konkursą, o mane pamokose pavadavo brolis. Kai grįžęs vaikų paklausiau, kaip jiems aną savaitę sekėsi, šie nustebo, kad manęs nebuvo – net nesuprato, kad pamokas vedžiau ne aš, o brolis“.

„Jie mus atskiria nebent tik iš batų“, – priduria Laimis, pabrėždamas, kad Gytis dažniausiai mūvi baltus batus, kurie ir tapo pagrindiniu jų skiriamuoju bruožu.

Broliai sako, kad nedidelių nesusipratimų kyla ir tuomet, kai reikia su bendradarbiais apsitarti ir išspręsti kokius nors darbinius klausimus. „Būna juokinga, kai jie prieina prie Gyčio ir bando su juo diskutuoti, o šis net nesupranta, ko iš jo norima. Tik tada kolegos ir supranta, kad kreipėsi ne į tą brolį“, – šypsosi Laimis ir prisipažįsta, jog su broliu darbe jiedu – neišskiriamas duetas.

„Kadangi 20 metų nuolat esame kartu, atrodo, kad visiškai taip pat mąstome ir matome pasaulį. Ir aplinkiniai mus mato tarsi vieną ir tą patį žmogų. Ne be priežasties mokyklos vadovybė mus abu paskyrė būti vienos klasės auklėtojais – mokiniai mūsų vis viena neatskiria, tad vadovaujame klasei abu. Ar taip, ar taip, vis viena maišys, – juokėsi jis. – Mėgaujamės mokytojo darbu ir kiekvieną dieną didžiuojamės, kad turime galimybę mokyti vaikus. Matyti, kaip jie auga, mokosi, tampa vis sąmoningesni, plečia savo galimybes – tai mums neįkainojama dovana, patirtis ir didžiausias šio darbo žavesys“.

Ukrainos kariams renkama parama

Spalio 4 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje esančiame Ukrainos centre vyko Ukrainos gynėjų dienos minėjimas.

Spalio 1 d., Ukraina švenčia Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo dieną. Ši diena skirta visiems, kurie gina Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, kurie kasdien gina savo tėvynę, taip pat ir dabartinės Rusijos agresijos akivaizdoje. Šią dieną ir kiekvieną dieną su pagarba prisimename drąsą ir pasiaukojimą tų, kurie gina mūsų laisvę ir Ukrainos nepriklausomybę, saugo Europą ir pasaulį nuo teroristinės šalies.

Renginyje dalyvavo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė. Minėjime skambėjo Lietuvos kariuomenės orkestro, vadovaujamo kapelmeisterio majoro Egidijaus Ališausko ir dirigento kapitono Dainiaus Pavilionio, muzika. Dainavo ukrainietė dainininkė Nadija Adamčiuk, vokalinė studija „Mrija“, vadovaujamos Aleksandros Vasiliauskės, pianinu skambino Elena Bobovič.

Savo kalboje VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijiekienė akcentavo universiteto, Ukrainos centro svarbą švietimo, kultūros ir socialinių ryšių svarbai.

„Ukrainos diena, kurią minime šiandien, yra labai svarbi tiek Ukrainos bendruomenei, tiek Lietuvos, tiek pasauliui. Tai mūsų begalinio dėkingumo už galimybę gyventi, būti ukrainiečiais, už galimybę kalbėti ir skaityti mūsų kalba diena. Tačiau tai taip pat ir žuvusių gynėjų atminimo diena! Diena, kai suprantame, kokią nepaprastai didelę kainą mes visi mokame už savo gynybą“, – sakė renginio vedėja, VDU Tarptautinių ryšių koordinatorė Laura Lapinskė.

Renginio metu vyko paramos akcija, kurios metu buvo renkami reikalingi daiktai, laiškai ir atvirukai, skirti Ukrainos kariams. Pirmoji siunta jau pristatyta, padedant mūsų partneriams Nova Post.

Renkami būtiniausi daiktai, skirti Ukrainos kariams

Paramos akcija pratęsiama dviem savaitėms, kviečiame visus bendradarbiauti bei dovanoti reikiamus daiktus, kurie šiuo metu tikrai yra gyvybiškai svarbūs.

2024 metų vasario mėnesį vyko VDU Mariupolio valstybinio universiteto centro ir VDU Ukrainos centro organizuojamas renginys „Iš Lietuvos su šilčiausiais linkėjimais“, skirtas paramos rinkimui ir laiškų rašymui Ukrainos kariams.

VDU skiria daug dėmesio bendruomenės vertybėms, įtraukimui, dalijimuisi, stiprių tinklų kūrimui. VDU aktyviai palaiko Ukrainą paramos akcijomis, apgyvendinimo ir įsidarbinimo, psichologinės pagalbos, užsienio kalbų studijų, laisvalaikio ir įvairiomis kitomis galimybėmis. Nuo plataus masto karo pradžios, universitetas priėmė daugiau nei 300 ukrainiečių studentų ir įsteigė Ukrainos centrą, kuriame ne tik teikiamas prieglobstis nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, bet ir rengiamos įvairios edukacinės, kultūrinės ir kitos veiklos

Negalime pamiršti, jog daugiau nei dvejus metus Ukrainos kariai kovoja, tad iniciatoriai kviečia visus galinčius prisidėti aukoti daiktus, kurie yra nepamainomi ir itin reikalingi kariams, sutinkantiems kiekvieną žvarbią žiemos dieną fronto linijose: L ir XL dydžio termo drabužiai, 42–46 dydžio termo kojinės, vidpadžiai, pirštinės, kepurės, žibintuvėliai ant galvos, nešiojami įkrovikliai (angl. power bank), įkraunamos nešiojamos lemputės. Organizatoriai taip pat kviečia rašyti palaikymo laiškus ir atvirukus, kurie ypač džiugina Ukrainos karius.

Kiekvienas bendruomenės narys gali prisidėti tiek, kiek gali, pavyzdžiui, net gali susiburti su kolegomis, bendraminčiais ir nupirkti vieną reikalingą daiktą. Kiekvienas menkiausias indėlis yra svarbus.

Paramos rinkimo laikas ir vietos

Nuo spalio 14 iki spalio 25 dienos

Kaunas, Putvinskio g. 23–309 auditorija.

Laikas: nuo pirmadienio iki penktadienio, 09:00–11:45 ir 13 iki 16 val.

Atsakingas žmogus: Ganna Tron (ganna.tron@vdu.lt)

Kaunas, S. Daukanto g. 28 –108 aud.

Laikas: nuo pirmadienio iki penktadienio, 09:00–11:00 ir 14:00–16:00

Atsakingas žmogus: Kateryna Horiunova (kateryna.horiunova@vdu.lt)

____________________________________

Vilnius, T. Ševčenkos g. 31–222B auditorijoje.

Laikas: nuo pirmadienio iki penktadienio, 11:00–16:00

Atsakingas žmogus: Yevheniia Bessmertna (yevheniia.bessmertna@vdu.lt)

Trečią kartą vyks „Bendruomenių akseleratorius“

Jau trečią kartą VDU Ukrainos centras, Ukrainos ambasada, Prezidentūros kanceliarija, vykdydami projektą „Bendruomenių akseleratorius“, organizuoja mokymus ukrainiečių ir Lietuvos bendruomenių lyderiams. Mokymų metu jiems suteikiamos kompetencijos, reikalingos pilietinio dalyvavimo skatinimui ir bendruomenių įgalinimui.

Spalio 22–26 dienomis vykstančiame projekte dalyvaus 22 ukrainiečiai, iš jų 12 atvyks iš Ukrainos. Jie susipažins su Ukrainos centro veiklomis VDU Kaune ir Vilniuje, diskutuos Jaunimo idėjų kalvėje.

Projekto dalyviai susipažįsta su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis, veikiančiomis Lietuvoje, kurios dirba su mūsų šalyje gyvenančiais ukrainiečiais. Bendruomenių lyderiai turi galimybę užmegzti partnerystes bei inicijuoti bendruomenių iniciatyvas ir projektus, kuriais bus sprendžiamos aktualios problemos ir iššūkiai.

Seimo lankytojų biure Kauno rajono, Alytaus miesto savivaldybių Jaunojo pedagogo klubo moksleiviai klausėsi įkvepiančių mokytojų istorijų

Spalio 3 d., Seimo lankytojų biure vyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos renginys „Kuriant ateitį: būsimųjų ir jaunųjų mokytojų bendrystė“. VDU Švietimo akademija subūrė savo studentus, dėstytojus, absolventus, partnerius į švietimo renginį, kur pasidalins savo patirtimi, įkvepiančiomis istorijomis apie pedagogo profesijos kasdienybę, bendrystę ir ateitį! Renginyje VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė pasveikino atvykusius Kauno rajono savivaldybės, Alytaus miesto savivaldybės Jaunojo pedagogo klubo mokinius. Renginyje dalyvavo edukacinio startuolio „BBright“ įkūrėjai Mykolas Kalmantavičius, Mantas Vičius, kurie papasakojo apie savo nestandartinį kelią į švietimo ateitį. Diskusijoje „Mokytojo diena iš arti: įprasta ir neįprasta kasdienybė“ – Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas Tomas Vaitkūnas, „KD international school of Vilnius“ pradinių klasių mokytoja Fausta Bagdonaitė, VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos II kurso studentė Dovilė Plukaitė, Mokomojo dalyko pedagogikos: istorijos ir geografijos pedagogikos II kurso studentas, mokytojas Laimis Genevičius atskleidė, kas juos įkvėpė rinktis pedagogo kelią ir kokie yra švietimo iššūkiai. Diskusiją moderavo lrytas.lt verslo vystymo vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė.

Diskusjoje „Mokytojo supergalia – mokyti ir keisti pasaulį“ – VDU Švietimo akademijos doktorantė, Vitlio licėjaus direktorė Jovita Ponomariovienė, švietimo vadybos magistrantūros programos studentė Gustė Žukauskaitė pasakojo apie pedagogų reikšmę kuriant ateities kartas.

Diskusiją moderavo VDU Marketingo ir komunikacijos departamento rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas.

Renginio įrašas.

„VDU žmonės ir 35“. Dr. Vaida Jurgilė

VDU atkūrimo 35-mečiui skirtoje videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“ šįkart pažindinamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lektore dr. Vaida Jurgile.

Pokalbyje su VDU dėstytoju, alumnu, menininku Arniu Aleinikovu lektorė papasakojo, kokia vieta universitete yra jos mėgstamiausia, kuriuos stereotipus apie mokytojus norėtų sulaužyti, kokia yra šiuolaikinė mokykla ir joje besimokanti naujoji karta bei koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas.

„Pirmiausia, šiuolaikinis mokytojas turėtų laužyti įsišaknijusias normas, stereotipus, kurių tikrai labai daug mokytojo darbe. Kitas svarbus momentas – empatiškumas, nes šiuolaikiniai vaikai tikrai vertina mokytoją, kuris yra empatiškas ir įsiklauso į juos. Šiuolaikinis mokytojas turi būti ir naujoviškas – kadangi švietimo sistema transformuojasi, aš manau, kad šis žodis yra labai tinkamas“, – pabrėžia Vaida, atskleidusi, jog nemėgstamiausios pamokos mokykloje ji neturėjo, o dabar didžiausia jos svajonė – parašyti daugiau knygų.

Universitetui 35-mečio proga V. Jurgilė palinkėjo ir toliau eiti teisingu keliu. „VDU yra prestižinis universitetas, per 35 metus išaugęs labai. Linkiu, kad jis nežengtų nei vieno žingsnio atgal, eitų toliau, kadangi jis yra pasirinkęs labai teisingą kelią – jis yra labai matomas, labai tarptautiškas ir yra labai smagu matyti universiteto augimą“, – džiaugėsi lektorė.

***

Vytauto Didžiojo universitetui švenčiant atkūrimo ir artes liberales studijų atsiradimo Lietuvoje 35-metį, kviečiame bendruomenę artimiau susipažinti vieniems su kitais. Kuo studentai, dėstytojai, darbuotojai gyvena ne tik universitete, bet ir laisvalaikiu? Kokie pomėgiai mums teikia džiaugsmą, kokiomis veiklomis užpildome savo laisvesnes minutes? Specialioje videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“ – nuoširdžios pažintys su universiteto žmonėmis, kuriuos visus vienija artes liberales dvasia.

VDU vyko tarptautinė konferencija „Įgalinantis švietimas: įtraukios daugiakultūrės aplinkos plėtojimas bendrajame ugdyme“

Spalio 2–3 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Įgalinantis švietimas: įtraukios daugiakultūrės aplinkos plėtojimas bendrajame ugdyme“, skirta gerinti įtraukų kitakalbių vaikų ugdymą, ir parengti rekomendacijas dėl daugiakalbio švietimo mokyklose, priimant iš kitų šalių atvykstančius mokinius bei integruojant juos į mūsų švietimo sistemą.

Pastaraisiais metais visuomenėje aktuali tema – grįžusių ir atvykusių vaikų integracija Lietuvos mokyklose, tad VDU ir kitų aukštųjų mokyklų mokslininkai, tyrėjai, švietimo ekspertai, mokytojai susirinko į konferenciją, kur vyko panelinė diskusija „Švietimas daugiakultūrėje aplinkoje: iššūkiai ir galimybės Europos šalyje“. Diskusijoje savo šalių patirtimis dalinosi Vokietijos Saarlando universiteto mokslininkas Stefanie Haberzettl, Lenkijos Nacionalinės švietimo komisijos universiteto mokslininkė Joanna Rokita-Jaskov , Jungtinės Karalystės švietimo ekspertas Chris Sowton, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. Diskusiją moderavo VDU Komunikacijos fakulteto prorektorė prof. dr. Vilma Bijeikienė.

„Konferencijos tema – švietimas daugiakultūrėje aplinkoje, Lietuvos mokyklose priimant mokinius iš kitų šalių. Neretai tai laikoma iššūkiu, su kuriuo susiduria mūsų švietimo sistema. Bet kartu – tai ir galimybė, pirmiausia – praturtinti ugdymo procesą ir mokinių bei mokytojų patirtis jame. Mes, Britų taryba, jau devynis dešimtmečius visame pasaulyje plėtojame kultūrinius ryšius ir švietimo galimybes, ir neabejotinai teigiamai vertiname įtraukias, įvairias ir atviras švietimo sistemas“, – sako Britų tarybos vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė.

VDU mokslininkų bendruomenei nėra svetima daugiakalbystė, šioje srityje vykdomi moksliniai tyrimai, projektai, vykdomos studijos, rengiami kelių užsienio kalbų mokytojai. Konferencijoje VDU Rektorius Juozas Augutis pažymėjo daugiakalbystės svarbą globaliame pasaulyje, daugiakalbio mokytojo vaidmenį mūsų šalies mokykloje.

Tarptautinėje konferencijoje vyko focus grupių diskusijos „Galimi švietimo pokyčiai daugiakultūrėse klasėse“, kur Lietuvos mokslininkai, švietimo ekspertai, mokytojai ne tik diskutavo, bet ir parengė praktines rekomendacijas būsimai naujai Lietuvos vyriausybei.

Tarptautinę konferenciją organizavo Britų taryba Lietuvoje, VDU kartu su Lenkijos institutu Vilniuje.

Švietimo vadybos magistrantai lankėsi Nyderlanduose, kur susipažino su olandų švietimo sistema

Rugsėjo 23 dieną būrys esamų ir būsimų ugdymo įstaigos vadovų, studijuojančių švietimo vadybos magistrantūros programoje (studijos finansuojamos įgyvendinant projektą „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“) iš įvairių Lietuvos kampelių rinkosi kelionei į Nyderlandus. Kelionės tikslas – susipažinti su Nyderlandų švietimo sistema, aplankyti ugdymo įstaigas, pasidalinti savąja ir pasisemti patirties iš NHL Stenden University of Applied Sciences studijuojančių švietimo lyderystės magistrantūros (MEL) studentų bei InnovationLab veiklų.

Nyderlanduose per dvi dienas aplankytos 5 skirtingos ugdymo įstaigos – nuo pradinio ugdymo (kuris toje šalyje prasideda nuo 4 metų) iki profesinio mokymo įstaigų ir NHL Stenden universiteto, dalyvauta paskaitose kartu su magistrantais, susipažinta su pedagogų rengimu ir pačia universiteto aplinka.

37 studentai ieškojo atsakymų į aktualius klausimus: kaip atrodo ugdymo aplinkos, kokios inovacijos diegiamos, kaip organizuojamas įtraukusis ugdymas, kaip į ugdymo procesus įtraukiami tėvai, kaip ugdomi ypatingi vaikai ir daug kitų.

Priimančios ugdymo įstaigos geranoriškai priėmė lietuvaičius. Įdomu, kad vizitus organizavo esami arba buvę MEL studentai.

Studentų įspūdžiai patys geriausi:

patirtis praturtino požiūrį į ugdymą – Nyderlanduose mokiniai pasižymi itin aukštu išauklėjimo lygiu, o pati švietimo sistema skatina laisvę, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Pastebėtina, kad didelis dėmesys skiriamas ne tik akademiniams pasiekimams, bet ir socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymui, kas suteikia mokiniams stiprų pagrindą ateičiai.
puikus profesinis orientavimas nuo 12 m. realiai išbandant profesijas, atviros tikslingos erdvės, pozityvus mikroklimatas, atsakingas požiūris į mokytojo, vadovo profesiją, pareigas.
geriausia gyva patirtis. Pažintys, nauji žmonės, inovatyvūs mokymo būdai!
labai sužavėjo, jog specialiųjų poreikių mokiniams suteikiama atskira erdvė – vadinamoji Einšteino klasė, kurioje jie gali gauti reikiamą paramą ir dėmesį.
labai didelį įspūdį paliko inovacijų laboratorija ir šiltas bei mielas dėstytojų priėmimas.
charizmatiška dėstytoja sužavėjo, įdomios įžvalgos.
paskatino pažiūrėti į mūsų mokyklos spalvas, ką stiprina mūsų dizainas, kokias galimybes turime tobulinti.

Tai tik maža dalis studentų išsakytų minčių, tačiau jie pasižadėjo: stažuotės metu įgytos įžvalgos, patirtys, bus susistemintos, organizuojami gerosios patirties renginiai įstaigose, o pritaikyta praktinė patirtis įstaigoje skleidžiama mieste ir šalyje.

Užsimezgusi draugystė nenutrūks – studentai iš Nyderlandų taip pat planuoja aplankyt Lietuvą.

VDU Švietimo akademijoje vyks tarptautinė konferencija „Įgalinantis švietimas: įtraukios daugiakultūrės aplinkos plėtojimas bendrajame ugdyme“

Spalio 2–3 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, aktų salė, Vilnius) vyks tarptautinė konferencija „Įgalinantis švietimas: įtraukios daugiakultūrės aplinkos plėtojimas bendrajame ugdyme“, skirta gerinti įtraukų kitakalbių vaikų ugdymą, ir parengti rekomendacijas dėl daugiakalbio švietimo mokyklose, priimant iš kitų šalių atvykstančius
mokinius ir integruojant juos į mūsų švietimo sistemą.

Konferencijoje vyks plenarinė diskusija „Švietimas daugiakultūrėje aplinkoje: iššūk iai ir galimybės Europos šalyse“, kur dalyvaus Stefanie Haberzettl (Saarlando universitetas, Vokietija), Joanna Rokite-Jaskow (Nacionalinės švietimo komisijos universitetas, Lenkija), Chris Sowton (Cris Sowton Limited, Jungtinė Karalystė), Lina Kaminskienė (Vytauto Didžiojo universitetas). Diskusiją moderuos VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Po diskusijos vyks focus grupių diskusijos „Galimi švietimo pokyčiai daugiakultūrėse klasėse“, kur mokytojai, mokyklų vadovai, švietimo ekspertai nevyriausybinių organizacijų atstovai dalinsis savo patirtimi ir įžvalgomis. Vėliau mokslininkai, tyrėjai ir ekspertai parengs atliks mokslinį tyrimą bei aktualias ir naudingas rekomendacijas.

Konferencijos programa.

Konferenciją organizuoja Britų taryba, kartu su Lenkijos institutu Vilniuje bei VDU.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Joniškio rajono savivaldybe

Rugsėjo 23 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Joniškio rajono savivaldybės meru Vitalijumi Gailiumi. Susitikime dalyvavo ir VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys.

Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta siekiant abipusiai naudingų tikslų kvalifikuoto pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą mokytojų poreikį rajono švietimo įstaigose.

Sutartyje numatomas bendradarbiavimas įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programos Pažangos planą, teikiant visokeriopą pagalbą švietimo įstaigoms ieškant jaunų specialistų – informuojant studentus apie karjeros ir praktikos galimybes rajono ugdymo įstaigose, rajono mokiniams teikiant informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą VDU.

Susitikime taip pat aptartos pedagogų kvalifikacijos kėlimo galimybės, diskutuota apie Tūkstantmečio mokyklų programos Pažangos plano įgyvendinimą ir kitus švietimo klausimus.

Joniškio rajono savivaldybės nuotraukos.

Forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ – mokslininkų, pedagogų ir studentų patirtys

Ką šalies mokyklos turi daryti, kad visi joje besimokantys vaikai – ir tie, kurie turi individualių poreikių, ir jų bendraklasiai – galėtų pilnavertiškai mokytis kartu vienoje klasėje, darydami individualią pažangą pagal savo turimą potencialą?

Tris dešimtmečius įvairiose pasaulio šalyse įtraukties praktikas kurianti Bethel universiteto (JAV, Minesota) Švietimo programos vadovė profesorė Katie Bonawitz tikina: „kai mokyklose įgyvendinsime įtrauktį, po dešimt metų aštuonmečiai manys, kad bendrauti su su neįgaliaisiais visuomenėje yra normalu. Tokiam vaikui didėja savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi“.

Rugsėjo 20 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kaune, vykstančiame forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ kalbėjoJAV profesorė pabrėžia, įtraukusis ugdymas yra svarbus, nes suteikia natūralias galimybes visiems vaikams mokytis ir augti kartu.

„Švietimas yra mūsų gyvenimo pagrindas. Jei augsime ir mokysimės su tais, kurie yra kitokie nei mes, būsime geriau pasiruošę pasauliui, kuriame yra įvairių žmonių, turinčių nevienodų gebėjimų, skirtumų ir panašumų“, – Bethel universiteto profesorė K. Bonawitz.

Įtraukusis ugdymas apie mus visus

Įtraukusis ugdymas yra apie įvairius besimokančiųjų poreikius, jų pažinimą bei siekį užtikrinti kokybišką ugdymąsi kiekvienam vaikui, nepaisant poreikių įvairovės ir vengiant bet kokios diskriminacijos. Visgi Lietuvoje gan ilgą laiką įtraukusis ugdymas buvo suprantamas siaurąja prasme: jis sietas tik su kažkuria viena besimokančiųjų grupe, dažniausiai – vaikais, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios ar sutrikimų.

Išgirdę sąvoką įtraukusis ugdymas mes tarsi automatiškai susiejame, kad bus kalbama apie vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių.

„Iš tiesų įtraukusis ugdymas yra ne tik apie šiuos vaikus, bet apie mus visus kartu, nuolatinį mokymąsi būti, gyventi, mokytis drauge, nepaisant jokių individualių skirtumų. Ir nors įtraukiojo ugdymo šiuolaikinė plačioji samprata skatina mus matyti didesnę poreikių įvairovę, skatina personalizuotą požiūrį ir įvairių poreikių aprėptį, visgi taip nutinka, kad kai kurios asmenų grupės, kalbant apie įtraukties procesus, minimos dažniau, joms skiriama daugiau dėmesio. Tai yra susiję su tam tikrų grupių asmenų didesniu pažeidžiamumu ir didesne rizika būti diskriminuojamiems, nesulaukti pagalbos, pavyzdžiui, dėl finansų stokos, arba didesne rizika būti atstumtam arba tapti patyčių objektu dėl turimų individualių, labai skirtingų poreikių, kurie kitiems yra mažai pažįstami ar sunkiai suprantami“, – sako viena iš forumo „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ organizatorių, VDU Švietimo akademijos docentė L. Miltenienė.

Vykstančiame forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ dalyvavo Bethel universiteto (JAV, Minesota) Švietimo programos vadovė profesorė Katie Bonawitz, Lietuvos įtraukties švietime centro ekspertai, VDU Švietimo akademijos mokslininkai, tyrėjai, studentai, pedagogai.

Forumu siekiama diskutuoti apie įtraukiojo ugdymo iššūkius būsimųjų pedagogų pasirengimui mokyti visus mokinius bei aptarti galimas pedagogų kompetencijų plėtojimo kryptis ir reikalingą pagalbą.

Forumą galite stebėti nuotoliniu būdu: https://www.youtube.com/watch?v=rzkd96X5Xj8