Virtualios konsultacijos „Pasiruošk lenkų kalbos mokykliniam egzaminui“

Gegužės 23 d., 30 d., birželio 6 d., 13 d., 12 val. vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos virtualios konsultacijos „Pasiruošk lenkų kalbos egzaminui“.

Virtualių konsultacijų metu VDU Švietimo akademijos dėstytojai abiturientams padės pasiruošti lenkų kalbos mokykliniam egzaminui.

Gegužės 23 d. 12 val. vyks doc. dr. I. Masoit paskaita „Kaip pasiruošti lenkų kalbos egzamino testui? Žingsnis po žingsnio literatūrinio ir publicistinio teksto suvokimo link“. (Jak się przygotować do testu maturalnego z języka polskiego? Krok po kroku do zrozumienia tekstu literackiego i publicystycznego“).

Gegužės 30 d. 12 val. vyks doc. dr. R. Narunec paskaita „Lenkų literatūros šedevrai: nuo „Bogurodzicos” („Dievo motinos” giesmės) iki J. Slovackio „Himno”. Literatūros apžvalga nuo viduramžių iki romantizmo epochos“. (Arcydzieła literatury polskiej: od „Bogurodzicy” do „Hymnu” Juliusza Słowackiego. Przegląd literatury dawnej od średniowiecza do romantyzmu z elementami teoretycznoliterackimi).

Birželio 6 d. 12 val. vyks doc. dr. B. Dvilevič paskaita „Ar įmanoma išvengti kalbos klaidų? Gramatinis ir leksininis taisyklingumas rašytiniuose tekstuose“. (Jak się ustrzec przed błędami językowymi? Gramatyczna i leksykalna poprawność tekstów pisanych).

Birželio 13 d. 12 val. vyks doc. dr. H. Sokolovska paskaita „Kaip parašyti rišlų tekstą? Rašytinio teksto kūrimas ir redagavimas“. ( Jak napisać spójny tekst na zadany temat? Kulisy tworzenia i redagowania wypracowania).

Būtina registracija: https://forms.gle/UTKtZCbyAeTQH9h97
Užsiregistravusiems el. paštu bus atsiųsti prisijungimo duomenys prie virtualaus kambario.

Skelbiamas dėstymo vizitų konkursas pagal „Erasmus+“ programą

VDU Tarptautinių ryšių departamentas skelbia dėstymo vizitų konkursą pagal „Erasmus+“ programą 2020-2021 m. m. rudens semestrui. Vizitų įgyvendinimo laikotarpis: 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2021 m. sausio 31 d.

Dėstymo vizito tikslas – skaityti paskaitas užsienio universiteto studentams bei pritraukti juos „Erasmus+“ studijoms Vytauto Didžiojo universitete.

Visus dėstytojus, norinčius dalyvauti konkurse, kviečiame iki 2020 m. birželio 8 d. pateikti užpildytą dėstymo sutartį fakultetų tarptautinių programų vadovams/koordinatoriams, ŽŪA dėstytojus – tarptautinių ryšių skyriui, ŠA Vilniaus dėstytojus – ŠA tarptautinių ryšių grupei.

Dėstymo sutarties formą galite rasti čia (skiltyje „Dėstymo vizitų atranka“). Galima vizito trukmė: trumpiausia – 2 dienos, neįskaitant kelionės, ilgiausia – 6 dienos, įskaitant kelionę. Valandų skaičius: ne mažiau kaip 8 dėstymo valandos. Atrankoje dalyvaujantys dėstytojai, turintys spec. poreikių, turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Atrankos rezultatai bus skelbiami nuo š. m. birželio 19 d. (kiekvienas atrankoje dalyvavęs dėstytojas bus informuotas el. paštu).

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ dėstymo vizitų organizavimą, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius.

SVARBU: Jei vizitų dėl COVID-19 viruso grėsmės nebus galimybės įgyvendinti suplanuotu laiku, jie galės būti nukelti į kitą semestrą.

Daugiau informacijos galima kreiptis į:

Bendrojo ugdymo tarybos nariais tapo VDU Švietimo akademijos edukologai

Gegužės 8 d. patvirtinta nauja Bendrojo ugdymo tarybos sudėtis. Nauja taryba sudaryta pasibaigus ankstesniosios kadencijai.

Bendrojo ugdymo tarybą sudaro 17 narių. Į naują Bendrojo ugdymo tarybą įeina mokytojai, mokslininkai, švietimo ekspertai, moksleivių ir tėvų organizacijų atstovai. Tarybos nariai savo pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

Naujojoje taryboje – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo studijų programų vykdymo grupės vadovė, prof. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė, Edukologijos tyrimų instituto lektorė Eglė Stasiūnaitienė,  dėstytoja bei VšĮ Mokyklų tobulinimo centro steigėja dr. Eglė Pranckūnienė.

Kandidatus į tarybą galėjo siūlyti dalykų mokytojus, mokslininkus, mokyklų vadovus, švietimo pagalbos įstaigas ar mokyklas jungiančios asociacijos, neįgaliųjų asociacijos, pedagogų rengimo centrai, mokinių, tėvų, įvairių švietimo sričių nevyriausybines organizacijas vienijančios asociacijos, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, verslo ir kitos organizacijos.

Kandidatas, norintis tapti Bendrojo ugdymo tarybos nariu, turi būti nepriekaištingos reputacijos, pripažintas švietimo bendruomenės narys, išmanąs ugdymą ir mokytojų kvalifikaciją reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos ir Europos Sąjungos ugdymo ir mokytojų profesinės raidos tendencijas, turintis ne mažesnę kaip 3 metų patirtį švietimo srityje.

Taryba yra kolegiali valstybės švietimo savivaldos institucija, skatinanti visuomenę dalyvauti formuojant ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo politiką ir priimant sprendimus. Jos uždavinys – inicijuoti ir pritarti ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams.

Namuose dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ nariai įrašė kūrinį „Linksmas pokalbis“

Visi dabar gyvename neįprastą gyvenimą – studijuojame, dirbame iš namų, tad ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ repeticijos vyksta nuotoliniu būdu. Ansamblio nariai repetuodami savo namuose,  įrašė kompozitoriaus Broniaus Mūro  kūrinį „Linksmas pokalbis“.

Kviečiame paklausyti: čia. 

VDU ŠA doc. dr. G. Vanagaitė sudarė knygą „Kalbasi susitikę“, kurioje rašytojos Vandos Juknaitės pokalbiai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Gitana Vanagaitė sudarė knygą „Kalbasi susitikę“.

„Šioje knygoje skelbiami 2002–2010 metais spaudoje išsibarstę Vandos Juknaitės pašnekesiai su skirtingų išsilavinimų ir profesijų žmonėmis. Kaip ankstesnėse rašytojos knygose, taip ir šioje, pokalbiais perteikiamą socialinę įvairovę nustelbia iš susitikimo su savimi ir Kitu atsirandanti vidinė tikrovė ir ją į vientisą pasakojimą sujungianti mintis apie drąsą gyventi. Pokalbiai rodo, kad šioji drąsa dažnai – iracionalus vidinės valios aktas. Jis naikina skirtį tarp įvairių išsilavinimų ir profesijų žmonių, ir parodo, jog kultūros gyvastį palaikantys impulsai randasi kasdienybės plotmėje.

Ši Vandos Juknaitės knyga atveria platų, įvairialypį, esmingai tikrą ir pozityvų gyvenimo vaizdinį, kuriame pro gyvenimo tragizmą prasišviečia vilties gyventi šviesa“, –  rašo Gitana Vanagaitė.

Vanda Juknaitė – ilgametė Lietuvos edukologijos universiteto (dab. VDU Švietimo akademija) dėstytoja, Lietuvos nacionalinė ir kultūros meno premijos laureatė, rašytoja.

 

Daugiau informacijos. 

VDU Švietimo akademijos dr. A. Ivanauskas: „Stresas – kasdienybės koronė“

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoju dr. Audriumi Ivanausku.

Prasidėjusi koronaviruso pandemija daugeliui sukėlė nerimą, stresą, pakoregavo įprastą gyvenimo ritmą ir ateities planus. Tačiau stresas daugeliui žmonių yra kasdienybė net ir įprastomis gyvenimo sąlygomis, su juo rečiau ar dažniau susiduriame visi. O dabar jis tik dar labiau padidėjo. Tad kas yra tas stresas ir kaip su juo susidoroti?

Ar stresas būna tik neigiamas?

Į šį klausima galėčiau atsakyti cituodamas gerai žinomą Frydricho Nyčės posakį: „Tai, kas neužmuša, padaro mus stipresnius“. Nesunkios traumos padeda žmogui tapti stipresniu ir atsparesniu, grūdina. JAV psichologų nuomone, saikinga streso dozė žmogui būtina kaip oras ar vanduo, nes suteikia galimybę adaptuotis besikeičiančiame gyvenime.

Stresą patiriame nuo prenatalinės raidos iki gyvenimo pabaigos. Jei jo nebūtų, gyvenimas taptų monotoniškas ir nuobodus. Žmogaus kūnas reaguoja ne tik į blogus įvykius, bet ir į teigiamus, emociškai stiprius įvykius. Tai gali būti vaiko gimimas, vestuvės, geras pažymys. Nedidelis, saikingas stresas reikalingas, padeda žmogui mobilizuotis ir veikti. Tačiau dažni, stiprūs, ilgai trunkantys išgyvenimai sukelia nervų sistemos įtampą, įvairių somatinių susirgimų.

Kaip jis veikia mūsų sveikatą?

Gyvenime žmogus susiduria su daugybe išorinių ir vidinių stresorių. Išoriniai – tai netektys, sužeidimai, darbo netekimas, vedybos, problemos, susijusios su mokslu ir pan. Vidiniai –  tai mūsų neigiamos mintys apie įvykius ir atsitikimus.

Anot Hanso Selje, žmogaus reakcija į stresą stereotipinė. Jis išskyrė 3 fazes: aliarmo, pasipriešinimo ir išsekimo. Aliarmo fazėje žmogus identifikuoja tai, kas sukelia stresą, pasirenka įveikimo būdą. Į stresą žmogaus organizmas reaguoja pakilusiu kraujospūdžiu, padažnėjusiu kvėpavimu ir pan. Šioje fazėje išsiskiria dideli kortizolio, adrenalino kiekiai, žmogus jaučiasi energingesnis, gali nuveikti daugiau nei įprastomis sąlygomis. Pasipriešinimo fazėje organizmo temperatūra ir kraujospūdis padidėję. Kai organizmas neprisitaiko prie stresinių sąlygų ir įtampa tęsiasi, didėja kortikosteroidų poreikiai, mažėja antinksčių funkcinis pajėgumas. Dėl antinksčių nuovargio žmogus išvargsta. Pereinama į išsekimo fazę, kurioje gali atsirasti negrįžtamų organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų, išsiderinti energijos gamybos mechanizmai. Stresas veikia širdies, kraujagyslių ir imuninę sistemas, skrandžio, žarnyno funkcijas. Hormoninė sistema pamažu senka, organizmas nustoja gintis, jam neužtenka fizinių ir psichinių resursų.

Streso poveikis priklauso nuo asmens suvokimo, jautrumo atitinkamam stresoriui. Nuolatinis stresas veikia žmogaus emocinę ir psichologinę būklę. Emocijos tampa nestabilios, būdingas liūdesys, pyktis, kankina nerimas.

Kaip žmonėms įveikti, sumažinti stresą?

Vienas žymiausių kognityvinės terapijos atstovų Aaronas T. Beck teigia, kad mintys daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Įsiklausykite į save, atkreipkite dėmesį į savo mintis, įvertinkite jų pagrįstumą, kad geriau suprastumėte savo emocijas ir poelgius. Žmogų žudo ne aplinkos įvykiai, bet jų interpretacijos. Mąstykite pozityviai, neįleiskite į savo širdį pašaipų, nuoskaudų, pykčio.

Skirkite daugiau laiko sau: užsiimkite mėgiama veikla, tobulėkite, plėskite akiratį, pažinkite save iš naujo, būkite fiziškai aktyvūs. Planuokite savo veiklą. Gerai savo darbą organizuojantys žmonės padaro kelis kartus daugiau nei prastai planuojantys.

Socialinė parama – supratingi draugai, šeima, taip pat mažina įtampą. Bendravimas, emocinė parama, draugystė, vienas kito padrąsinimas ir supratimas – svarbūs streso įveikiai.

 Dėl ko dažniausiai stresą patiria mokiniai ir pedagogai? Kaip mokytis ir dirbti, nepatiriant streso?

Baimė mus lydi visą gyvenimą. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai akcentuoja pedagogus kankinantį profesinį „sudegimą“, nuovargį, išsekimą, apibūdinamus kaip mokyklinį stresą. Dėl to formuojasi stresinės situacijos, atsiranda baimė. Mokytojo darbo pobūdis sąlygojamas griežtai nustatytų programinių reikalavimų, tėvų ir moksleivių siekio kuo geriau išlaikyti egzaminus, moksleivių mokymosi motyvacijos stoka.

Pasak Klauso Hurrelmanno, mokytojams stresą kelia griežtai reglamentuotas laikas, per kurį privaloma įvykdyti nustatytą planą, didelis mokinių skaičius, teigiamų emocijų trūkumas, didelis triukšmas.

Anot Albino Bagdono, mokytojų nesaugumas, stresas ir baimė daro tiesioginę įtaką moksleivių baimės formavimuisi. Mokiniai stresą patiria dėl daugelio priežasčių: pirmokas gali jaudintis dėl nežinomybės, paauglys – dėl patyčių, galinčių sumažinti mokymosi motyvaciją. Stresą kelia noras pritapti, noras būti geriausiu, pripažintu; kontroliniai darbai, įvertinimas, draugystės, pirmosios meilės, egzaminai ir t. t.

Norint sukurti sąlygas mokytojams bei mokiniams dirbti, mokytis be streso, būtina žinoti pagrindinius mokyklos baimės, streso šaltinius ir juos šalinti.

Švietimo ir mokslo ministras siūlo trumpinti mokslo metus, nes mokytojai ir mokiniai pervargsta dirbdami nuotoliniu būdu. Ar pritartumėte ministro siūlymui, ar problemą siūlytumėte spręsti kitaip? Juk tai, ką patiria dalis švietimo bendruomenės – stresas, nes per trumpą laiką smarkiai pasikeitė darbo tvarka.

Susidariusi ekstremali situacija, dėl COVID-19 ligos grėsmės, užklupo mus netikėtai. Stresas lydi tiek mokytojus, tiek mokinius, tiek jų tėvus. Per trumpą laiką vaikai aprūpinti kompiuterine įranga. Mokytojai, jiems neįprastu būdu, turi ruoštis ir dėstyti programą, skirti užduotis. Didelis iššūkis laukia abiturientų.

Svarbu nepanikuoti, gerai planuoti darbą, ir viskas pavyks.

 

Dažnai, prieš egzaminus, abiturientai patiria stresą, o šiemet, kai pereita prie nuotolinio mokymosi ir kyla daug neaiškumų dėl brandos egzaminų, tampa dar sunkiau. Ką jiems patartumėte?

Kiekvienas neaiškumas, nežinomybė yra didelis stresorius. Abiturientams svarbu pateikti informaciją, susijusią su brandos egzaminų eiga – ji padėtų sumažinti streso lygį. Žmogus jaučiasi saugiau ir drąsiau žinodamas, kas jo laukia.

Abiturientams patarčiau reaguoti į situaciją ramiai, nepanikuoti. Ruošiantis egzaminams būkite pozityvūs, nelikite vieni, nuotoliniu būdu bendraukite su mokytojais, ieškokite reikiamos informacijos ir žingsnis po žingsnio ruoškitės egzaminams. Žinokite, kad mokytojai pasiilgę jūsų ir nuoširdžiai pasiruošę padėti.

Visiems mokiniams siūlyčiau pabandyti šioje situacijoje atrasti teigiamą pusę. Raskite laiko tobulėjimui, gilinkite žinias, kalbėkitės su artimaisiais, draugais, o jei reikia, kreipkitės į mokyklos psichologus.

Skaitykite daugiau. 

Doc. dr. A. Lisinskienė sėkmingai įgyvendino aukšto tarptautinio lygio po-doktorantūros projektą

Europos Sąjungos (ES) komisija kartu su Lietuvos mokslo taryba (LMT) patvirtino A. Lisinskienės po-doktorantūros projektą kaip sėkmingai įgyvendintą.

Dvejų metų trukmės po-doktorantūros projektas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0083 „Trenerių-sportininkų-tėvų ugdomoji sąveika kaip edukacinė sistema“ yra sėkmingai įgyvendintas. Projektas buvo finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų, kurio vertė siekė netoli 50,000 Eur. Šiuo projektu mokslininkė siekė sukurti Trenerių-sportininkų-tėvų (T-S-T) tarpasmeninius santykius vertinantį mokslinį instrumentą, kurio pagalba būtų vertinami T-S-T tarpasmeniniai santykiai tiek individualiose, tiek ir komandinėse sporto šakose. Jos mokslinis vadovas amerikietis prof. dr. Marc Lochbaum.

Tarpdisciplininis mokslinis tyrimas

Aušros Lisinskienės po-doktorantūros darbas tarpdisciplininis apimantis sporto edukologijos ir sporto psichologijos disciplinas.  Po-doktorantūros temą ji rinkosi atsižvelgdama ne tik į sukauptą savo mokslinių tyrimų patirtį, bet ir į jų aktualumą visuomenei. Ji sukūrė mokslinį PNPCAP (Positive Negative Processes in Coach Athlete Parent relationship) instrumentą, kur tarpasmeniniai santykiai reiškiasi tiek pozityvia, tiek ir negatyvia išraiška, tiek ugdomuoju, tiek ir psichologiniais požiūriais. Tad tokių santykių įvertinimas sporto kontekste yra svarbus siekiant koreguoti ar tobulinti tokių santykių raišką.

Tiria sudėtingus trijų dalyvių tarpasmeninius santykius

Kaip teigia mokslininkė – treneriai, sportininkai ir tėvai, motyvuotai dalyvaudami vaikų sportinėje veikloje, sudaro veiksmingą edukacinę sistemą. Šią sistemą galima apibūdinti kaip tęstinį visų trijų sistemos dalyvių palankios sąveikos procesą. Tačiau paskutinių metų tyrimai rodo, kad tokia trimatė edukacinė sistema nepakankamai plėtojama, nepakankamai pozityvi, ji gali būti efektyvesnė, jei bus stiprinami tam tikri socialiniai aspektai: jei tėvai bus aktyviau pritraukiami dalyvauti vaikų sportinėje veikloje; vaikams nebus taikomas spaudimas sporte, o jie bus motyvuojami sportuoti, kuriant psichologiškai palankią aplinką; jei treneriams bus suteikiama galimybė nuolat mokytis. Tyrimu buvo siekiama analizuoti kaip ši sistema veikia, koks yra trenerių, sportininkų ir tėvų bendravimo, t. y. jų sąveikos, ugdomasis vaidmuo vaikų sportinėje veikloje.

Išsikėlė aukštus tikslus

Pirma, mokslininkė pasirinko tyrimą atlikti Lietuvoje ir JAV. Toks jos pasirinkimas yra grindžiamas siekiant atskleisti ugdomąją sąveiką ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu, įvertinant ir kultūrinius skirtumus. Antra, atlikto tyrimo Lietuvoje pagrindu sukurti naują apklausos instrumentą, ir jį adaptuoti JAV. Trečia, tyrimo rezultatų pagrindu ji su bendraautoriais siekė publikuoti aukšto tarptautinio lygio mokslinius straipsnius.

Projektas pripažintas kaip aukštas tarptautinio lygio mokslinis tyrimas 

Aušra Lisinskienė kartu su bendraautoriais publikavo Web of Science (WoS) du  aukšto tarptautinio lygio mokslinius straipsnius (IF 2,468) ( pirmasis straipsnis, antrasis straipsnis).  moksliniuose žurnaluose. Trečiasis mokslinis straipsnis kaip ir buvo numatyta projekte yra priduotas į dar vieną mokslinį žurnalą, turinčiame aukštą IF koeficientą. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, ji taip pat sukūrė konceptualų video modelį apibūdinantį T-S-T tarpasmeninius santykius. Akcentuotina ir tai, kad mokslininkė per savo po-doktorantūros studijavimo metus buvo išvykusi į dvi mokslines stažuotes. Ji stažavosi prestižiniame Columbijos universitete, New York, JAV du mėnesius, kur atliko tyrimus, bendradarbiavo su mokslininkais, lankėsi laboratorijose, bibliotekose, bei žymiose leidyklose. O taip pat, ir Texas Tech universitete, kur atliko tyrimus Sporto departamente, laboratorijoje kartu su savo po-doktorantūros moksliniu vadovu prof. Marc Lochbaum. Visi šie kriterijai užtikrino mokslininkės projekto įgyvendinamumą, tarptautiškumą ir sėkmę.

Atvėrė naujų galimybių

Aušra Lisinskienė teigia, kad tokia mokslinė patirtis yra neįkainojama. Tai yra įdomu, nes gali naujo ir vertingo atrasti kas turėtų tiek mokslinę tiek ir praktinę vertę. Tai ir naujos bendradarbiavimo tarp mokslininkų galimybės. Aplankytos pasaulinio lygio mokslo institucijos ir prestižinis, vienas garsiausių pasaulyje Columbijos universitetas. Toks po-doktorantūros projektas man buvo neįkainojama patirtis ir padėjo tvirtus pagrindus mano tolimesnei mokslinei veiklai. Jau dabar remiantis šiuo tyrimu yra tęsiami ir yra laimėti kiti projektai. Numatytos tolimesnės tyrimų kryptys ir vizijos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bibliotekos darbas Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus

Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus, Biblioteka nuo balandžio 29 d. išduos knygas iš bibliotekos fondo į namus pagal išankstinius užsakymus, toliau vykdys nuotolines paslaugas, teiks konsultacijas e. paštu: info@bibl.vdu.lt, telefonais. Bibliotekos fizinės patalpos nebus prieinamos.

Nuo balandžio 29 d. pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 11 iki 14 val. Universiteto bendruomenei bus teikiama knygų išduoties paslauga pagal bibliotekos kataloge ar virtualioje bibliotekoje pateiktus užsakymus, žr. pagalbą (Leidinių paieška, užsakymas). Dėl vienetinių leidinių, kuriems užsakymų pateikti negalima, bus tariamasi individualiai. Įvykdytus leidinių užsakymus bus galima pasiimti viename iš Universiteto pastatų vestibiulių: K. Donelaičio g. 52, Kaune (užsakymai iš V. Biržiškos bibliotekos, Centrinės saugyklos, L. Donskio, M. Romerio, V. Čepinskio, Muzikos akademijos bibliotekų), Studentų g. 11, Akademijoje, Kauno raj. bei Švietimo akademijoje, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius.

Knygų išdavimo / grąžinimo tvarka ir sąlygos.  

  • Užsakytas knygas atvykite pasiimti, kai el. paštu gausite bibliotekos patvirtinimą apie leidinio užsakymo įvykdymą ir suderinsite atvykimo laiką.
  • Dėvėkite apsaugines kaukes (prie įėjimo naudokitės dezinfekciniu skysčiu rankoms ir (arba) dėvėkite vienkartines pirštines); Jei susidarė studentų, laukiančių atsiimti knygas, eilė, laikykitės 2 metrų atstumo.
  • Įėjus pro pastato duris sustokite ties pažymėta vieta (turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas tarp lankytojų ir bibliotekos darbuotojo), informuokite apie knygų užsakymą, parodykite patvirtinantį dokumentą bibliotekos darbuotojui. Darbuotojui ant stalo padėjus Jūsų užsakytas knygas ir pasitraukus saugiu atstumu, pasiimkite jas ir išeikite iš pastato.
  • Knygos gali būti grąžinamos į išorinį savitarnos įrenginį (K. Donelaičio g. 52) bet kuriuo paros metu. Grąžintos knygos karantinuojamos 72 val. prieš išduodant kitam vartotojui. Nesant galimybei grąžinti leidinių, jų grąžinimo terminas pratęsiamas automatiškai iki karantino pabaigos.

Draudžiama atvykti pasiimti ar grąžinti knygas studentams, dėstytojams, turintiems temperatūros bei viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių (pvz. sloga, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas ir pan.) bei kuriems priklauso izoliacija. Nerekomenduojama atvykti asmenims, esantiems rizikos grupėje, vyresnio nei 60 m. amžiaus asmenims ir (arba) sergantiems lėtinėmis ligomis. 

Nuotolinės paslaugos. Studijoms, mokslinei veiklai kviečiame naudotis Bibliotekos svetainės vieno langelio principu organizuota paieška įvairiuose ištekliuose (Universiteto bibliotekos kataloge, virtualioje bibliotekoje, prenumeruojamose duomenų bazėse, mokslo valdymo sistemoje (VDU CRIS), Lietuvos akademinėje e. bibliotekoje (eLABa) ir pasauliniuose akademiniuose atvirosios prieigos ištekliuose). Jei norėsite skaityti surastus, bet Universiteto licencijuojamus el. išteklius, prisijunkite per nuotolinę prieigą (įveskite Universiteto el. pašto prisijungimo duomenis (naudotojo vardas: vardas.pavardė; slaptažodis: e. pašto slaptažodis). Naudodamiesi nuotolinės prieigos paslauga galite atskirai jungtis prie daugiau nei 58 prenumeruojamų duomenų bazių. Taip pat rekomenduojame naudotis virtualaus kultūros paveldo bei interaktyvios bibliotekos portalais.

Aktualios naujienos, studentams, rašantiems baigiamuosius ir kitus darbus.

Daugiau informacijos

Papildomas konkursas „Erasmus+“ praktikai

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia papildomą konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2019–2020 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2020 m. birželio 21 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Praktika turi baigtis iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (paskutiniojo kurso studentų praktika turi baigtis iki bandomųjų gynimų).

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Absolventų patirtys Erasmus+ praktikoje

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus 2020 m. birželio 26 d.

Svarbu, studentai studijas baigiantys 2020 m. liepos mėnesį ir norintys dalyvauti Erasmus+ absolventų praktikoje paraiškas turi pateikti šio konkurso metu. Baigus studijas konkurse absolventų praktikai dalyvauti nebegalima.

Daugiau informacijos

VDU Botanikos sodo edukatorė: „Mokytojai gali keisti pasaulį“

Pagal PISA tyrimų duomenis, Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinis raštingumas yra žemesnis nei kitų Europos šalių bendraamžių. Viena dažniausiai akcentuojamų priežasčių – praktinių užduočių ir eksperimentinių užsiėmimų trūkumas pamokose. Apie tai, kaip būtų galima keisti įprastas gamtos mokslų pamokas ir kaip šiuo metu interaktyvias veiklas keičia karantino situacija, kalbamės su VDU Gamtos mokslų fakulteto absolvente, Botanikos sodo edukatore ir Švietimo akademijos studente Vesta Aleknavičiūte.

 Lietuvoje dažnai akcentuojami PISA gamtamokslinio ugdymo tyrimų rezultatai, kuriuose mūsų šalies moksleiviai atsilieka nuo kitų EBPO šalių. Kokias didžiausias spragas matote gamtos mokslų mokykliniame ugdyme Lietuvoje? Kokių galimybių vis dar neišnaudojame?

Atsižvelgiant į PISA tyrimų rezultatus, situacija gamtamokslinio ugdymo srityje gerėja, bet augimas nėra toks spartus, kaip norėtųsi. Didžiausia spraga – tai praktinių veiklų trūkumas. Gamtos mokslai yra tokia sritis, kurioje vien teorinės informacijos nepakanka. Svarbu, kad patys vaikai tai, apie ką mokosi, galėtų patirti: išbandyti, pamatyti, paliesti. Be to, dalis PISA tyrimų užduočių yra interaktyvios ir reikalauja ne tik žinojimo, bet ir mąstymo, žinių pritaikymo. Interaktyvių užduočių Lietuvos mokyklose šiek tiek trūksta, todėl tai kiša koją moksleiviams.

Padėtį pagerintų patyriminis ugdymas. Net ir geros mokyklos koncepcijoje minima, kad tiriamoji veikla gamtos moksluose yra labai svarbi. Ji leidžia mokiniui geriau įsisavinti jį supančio pasaulio visumą ir susieti teorinius faktus su tuo, kas egzistuoja realybėje. Reikėtų mokiniams suteikti kuo daugiau galimybių mokytis ne tik klausant ir rašant, bet ir atliekant tyrimus. Svarbu turėti mokyklas, kuriose yra laboratorijos, o mokiniai patys gali atlikti eksperimentus. Tokiu būdu atsiranda ne tik žinios, bet ir gebėjimai.

Ar Lietuvos mokyklos pakankamai aprūpintos, kad vaikai galėtų atlikti gamtamokslinius tyrimus?

Gamtos mokslų klasės yra atnaujinamos, tačiau tam reikia laiko ir išteklių. Svarbi pačių mokyklų ir mokytojų iniciatyva, kad atsirastų laboratorijos, o jeigu jų nėra, kad vaikams būtų suteikiama galimybė kur nors išvažiuoti ir atlikti eksperimentus. Kai kurie universitetai teikia papildomo ugdymo galimybes, įleidžia mokinius į laboratorijas, parodo, kas jose vyksta. Pavyzdžiui, VDU Botanikos sodas, į kurį mokiniai gali atvykti.

Pamenu, jog man besimokant fizikos ar chemijos pamokose eksperimentų praktiškai nedarydavome. Tai paliko spragų, bet VDU Gamtos mokslų fakultete atsirado galimybės eksperimentuoti ir pažinau šiuos mokslus visai kitu kampu. Laboratorinė įranga yra tikrai brangi. Tačiau nereikėtų manyti, jog patyriminiam ugdymui būtinos brangios priemonės. Eksperimentus įmanoma atlikti ir įprastomis sąlygomis. Juk gamtos mokslai yra aplink mus. Mokantis botanikos galima išeiti į artimiausią parką ar botanikos sodą, o mokantis chemijos – pritaikyti priemones iš namų.

Kuo užsiėmimai VDU botanikos sode skiriasi nuo įprastų gamtos mokslų pamokų mokykloje? Kokio amžiaus vaikai yra dažniausi lankytojai? Kas labiausiai padeda sudominti vaikus gamtos mokslais?

VDU Botanikos sodo užsiėmimuose dalyvauja labai įvairaus amžiaus vaikai, pradedant darželinukais ir baigiant dvyliktos klasės moksleiviais. Didžiausią lankytojų dalį sudaro pradinių klasių moksleiviai, todėl būtent šiai amžiaus grupei siūlome daugiausiai veiklų. Visos mūsų veiklos remiasi patyriminiu ugdymu, t. y. mokiniai jas atlikdami patys gali paliesti, pamatyti, įsipilti, pamatuoti, galbūt ir užuosti. Mes, edukatorės, esame labiau padėjėjos. Remiamės aktyvaus ugdymo metodais: mokiniai dirba grupėse, patys eksperimentuoja ir atranda. Stovėjimo ir aiškinimo prie lentos ar skaidrių rodymo pas mus beveik nėra.

Kas mokinius sudomina? Turbūt tai, kad jie patys gali viską atlikti. Tai smagiausia dalis, dėl kurios pas mus atvykstama. Vaikai čia randa anksčiau nematytų priemonių. Jie žino, kad jas galima paimti, pačiupinėti ir tai nėra kažkas, ką edukatorės trumpam parodo ir paslepia. Sulaukiame atsiliepimų tiek iš mokyklų, tiek iš mokinių, jog jie yra patenkinti gavę progą eksperimentuoti. Patirtis padeda geriau įsisavinti gamtos mokslus. Mokykloms palinkėčiau, kad per pamokas būtų daugiau praktinių užsiėmimų.

Lietuvoje populiariausios vaikų užklasinės veiklos vis dar yra sportas ir muzika. Ar galima pastebėti augantį susidomėjimą gamtos mokslų būreliais?

Susidomėjusių būreliais ar vasaros stovyklomis tikrai yra, ir, kas labai džiugina, vaikai atvyksta ne tik iš Kauno. Nors muzika ir sportas populiaresni už gamtos mokslus, tačiau reikia atsižvelgti ir į vaiko interesus. Nėra prasmės jo versti lankyti gamtamokslinio būrelio, jei jis turi daugiau gabumų kitose srityse. Džiaugiamės, kad vaikai, su kuriais dirbame, jau yra daug ką išbandę ir pas mus atradę tai, kas juos tikrai džiugina. Nors jų ne tiek daug kaip kitur, bet svarbiausia, kad šie vaikai nuoširdžiai domisi gamtos mokslais, noriai atlieka užduotis, mokosi ir išmoksta. Žiūrint iš edukologijos pusės, auga nauja mokytojų karta, kuri galės daug prisidėti prie gamtamokslinio ugdymo. Taikant anksčiau minėtus naujus metodus bendromis jėgomis, tikiu, pagerinsime ir mokinių gamtos mokslų žinių lygį.

Kaip jūsų edukacines veiklas pakeitė įvestas karantinas?

Negalėdami vaikų priimti gyvai, ieškojome išeities, kaip kitaip pasiekti mokinius. Atsirado mintis kurti 10-15 minučių trukmės edukacinius filmukus. Kadangi Botanikos sodas didelis, jame galima filmuoti labai įvairius objektus, todėl idėjų filmams netrūksta. Vaizdo įrašuose aš pasakoju apie tam tikrą teminį objektą, o vaikai turi atlikti užduotis, susijusias su tuo, ką išgirdo. Manau, kad filmukai yra tinkama veikos forma karantino metu. Aišku, lengviausia vaikams tiesiog nusiųsti užduotis ir paprašyti jas atlikti. Tačiau, kai jie mato vaizdo medžiagą, kurioje kalba pažįstama mokytoja, atlieka bandymus ar eksperimentus, tuomet yra gerokai lengviau mokytis ir suprasti naują medžiagą. Smagu, kad net penktadienį vėlai vakare gaunu laiškų iš mokinių su atliktomis užduotimis ir komentarais, jog jie laukia kitos savaitės užduočių.

Kaip keičiasi vaikų pažintis su gamta? Juk ne visi turi progų pažinti gyvūnus, paukščius, medžius ir kitus augalus savo kasdieninėje aplinkoje?  

Visuomenė vis labiau modernėja ir dauguma vaikų jau neturi galimybių išvažiuoti vasarai į kaimą pas senelius. Nors jaučiamas pirminių žinių apie gamtą sumažėjimas, tai priklauso nuo šeimos. Jeigu tėvai laisvalaikį įsivaizduoja tik kaip kino teatrus, kavines ar restoranus, tai vaikai nuo gamtos atitrūksta. Tačiau net ir neturint kaimo galima savaitgaliais išvažiuoti į gamtą ar mišką, pasivaikščioti ir ten atrasti gamtos mokslus. Pastebim, kad vaikai daug ko neatpažįsta, pavyzdžiui, kartą vienas vaikas pamatė ožką ir sakė, jog ten yra karvė. Kai vaikai neturi tokių pagrindų iš vaikystės, mokymasis šiek tiek sudėtingesnis. Iš kitos pusės, tuomet jiems viskas yra įdomu, nes nauja ir nepatirta. Pati buvau asfalto vaikas, tačiau pasinėriau į gamtos mokslus, nes tai buvo kažkas neatrasto. Nesvarbu, kad praleidžiam mažiau laiko kaime ir gamtoje, jei vaikas nori ir domisi, jis atras save šioje srityje.

Ar vis labiau aktualėjančios klimato kaitos, aplinkosaugos idėjos keičia tai, kaip mokome vaikus apie gamtą ir juos supantį pasaulį? Ar galima pastebėti jų susidomėjimą šiomis problemomis?

Klimato kaita ir aplinkosauga įtraukiama į mokyklų programas, todėl dažnai sulaukiame užklausų apie edukaciją būtent šiomis temomis. Pastebime, jog vaikai atvyksta jau su tam tikru žinių bagažu. Jie išmano apie rūšiavimą, nes dalis šeimų rūšiuoja atliekas. Taip pat jie žino apie aplinkos taršą ir tai, kad tam tikros šiukšlės labai ilgai nesuyra. Smagu matyti, kad jie ne tik apie tai žino, bet jiems ir rūpi. Auganti karta dar labiau negu mūsiškė gręšis į ekologiją ir rūpinsis gamta. Jie supranta, kad esame gamtos dalis. Labai svarbu, jog jie taip pat suvoktų, kad mes galime daryti įtaką, galime arba padėti, arba kenkti.

Kas Jus asmeniškai paskatino rinktis mokytojos kelią? Kokios patirtys labiausiai įkvepia dirbant su vaikais?

Esu žmogus, kuris mokykloje niekada negalvojo, kad bus mokytoja. Kadangi studijavau biologiją, net ir universiteto laikais negalvojau, kad tapsiu mokytoja. Pokytis, kada suvokiau, jog man patinka mokyti, įvyko „Erasmus+“ mainų metu. Tuomet atlikinėjau praktiką Čekijoje ir taip pat buvau savanore lietuvių mokyklėlėje. Dirbau mokytojos padėjėja lietuvių bendruomenėje ir supratau, kad mėgstu būti su vaikais, man patinka jiems pasakoti ir kartu atlikti įvairias užduotis. Vėliau šis kelias organiškai tęsėsi ir ėmiau papildomai studijuoti pedagogiką.

Dirbdamas pedagogu jauti, jog kažko suteiki vaikams, gali juos įkvėpti ir paskatinti rinktis tam tikrą kelią. Smagu, kai kalbiesi su vaikais ir po kokio pusmečio jie atsimena tai, ką jau spėjai pamiršti, pavyzdžiui: „Žiūrėkit, mokytoja, čia tas vabzdys, apie kurį kalbėjome“. Tuomet ir suvokiu, jog jie klauso, jiems įdomu. Motyvuoja, kai vaikai šypsosi, džiaugiasi bei per atostogas pasiilgsta. Bendraujant su vaikais supranti, kad mokaisi iš jų arba kartu su jais. Šioje specialybėje nuolatos augi ir dėl to ji man ypač brangi.

Kiekvienam palinkėčiau pabūti švietėjais, išbandyti save neformaliame ar formaliame švietime. Svarbiausia nepamiršti, kad ši specialybė gali pakeisti pasaulį. Kokie žmonės užaugs ir kas bus šiame pasaulyje labai priklauso nuo pedagogų.