Karantino metu VDU padeda 600 Lietuvos mokyklų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kovo 17 d. nurodžius, kad savivaldybės ir kiti mokyklų steigėjai bei mokyklų vadovai iš anksto rengtųsi visuotiniam nuotoliniam mokymui, jei karantinas tęstųsi ir pasibaigus mokinių pavasario atostogoms, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) nusprendė nieko nelaukti ir iš karto pasiūlė nemokamą pagalbą mokykloms, rengiantis ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu.

„Šiuo mums visiems sudėtingu laikotarpiu ypač svarbus yra susitelkimas ir vieni kitų palaikymas. Mūsų universitetas jau dešimt metų vykdo nuotolines studijas, taikant mišrųjį ir pilnai nuotolinio mokymosi būdus, taip pat turi platų tarptautinių ekspertų tinklą, dirbantį prie nuotolinių ir tradicinių mokymosi būdų tyrimų ir praktikų, todėl gali padėti mokykloms pasirinkti sau tinkamiausius sprendimus“, – pasakojo VDU Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė.

Nepaisant intensyvaus laikotarpio, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą studijų procesą, VDU bendruomenės nariai savo iniciatyva jau beveik mėnesį organizuoja ir internetinius seminarus mokytojams bei abiturientams visoje Lietuvoje, taip pat sukūrė ir palaiko nuotolinio mokymosi infrastruktūrą mokykloms. Iki šios dienos seminaruose dalyvavo jau apie 2100 mokytojų ir apie 800 abiturientų.

Tarp seminarų temų – gyvosios gamtos kinematika, fizika ir astronomija, fizinis ir sveikatos ugdymas virtualioje aplinkoje, istorija, kalbų mokymasis virtualioje aplinkoje, matematika, ikimokyklinis ugdymas ir daugelis kitų.

VDU parengiamuosiuose kursuose abiturientai yra nuotoliniu būdu kviečiami ruoštis valstybiniams brandos egzaminams.

Kviečiame susipažinti su jau įvykusiais ir vyksiančiais internetiniais seminarais mokykloms.

Švietimo ekspertės rekomendacijos nuotoliniam pradinių klasių mokinių mokymui

DELFI.lT spausdinamas VDU Švietimo akademijos prof. dr. Daivos Jakovonytės-Staškuvienės straipsnis apie nuotolinį pradinių klasių mokymą.

Šiandienos kontekste, kai visa su mokykla susijusi grandinė – nuo administracijos iki mokinių tėvų – susiėmę už galvų mąsto, kaip kuo sklandžiau susidoroti su virtualaus mokymo(si) sunkumais, labai svarbu nuotolinio mokymosi nesupainioti su informacinių komunikacinių technologijų mokymu. Pagrindinis principas – ne padidinti naudojimosi kompiuteriu ar kitokiais informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) įrenginiais laiką, bet užtikrinti pedagoginio ugdymo proceso tęstinumą. Siekiant produktyvaus nuotolinio mokymosi, kai mokiniai mokyklos negali lankyti dėl karantino, pravartu pasinaudoti keletu rekomendacijų.

Bendradarbiavimas: mokytojas-tėvai-mokinys

Bendradarbiaudami su tėvais ir vaikais, mokyklos administracijos atstovai bei mokytojai turėtų pateikti aiškias rekomendacijas, ko tėvai gali tikėtis iš mokyklos, kokia pagalba gali būti teikiama. Mokytojai, mokiniai ir tėvai nuotoliniam mokymuisi turėtų naudoti tik mokyklos teikiamas skaitmenines priemones. Idealiu atveju tą patį įrankį visi mokytojai turėtų naudoti tuo pačiu tikslu ir su tais pačiais mokiniais. Laikinas privalomo reguliaraus mokinių mokymosi mokykloje sustabdymas yra netinkamas laikas mokytis naudotis naujomis skaitmeninėmis priemonėmis. Be to, nerekomenduojama ir jų gausa, nes taip blaškomas mokinių dėmesys. Šiuo laikotarpiu mokiniams reikalinga rutina ir struktūra. Labai svarbu ne tik užtikrinti mokinių kokybišką mokymąsi, bet ir apsaugoti asmeninius duomenis taip, kaip numato Lietuvos įstatymai.

Klausimai: nuo įrangos iki asmeninės erdvės

Organizuojant nuotolinį mokymą(si) būtina atsižvelgti į labai įvairius mokinių artimiausios aplinkos kontekstus, susijusius su vaikų ir šeimos skaitmeniniais įgūdžiais bei būtina įranga. Ar šeimos gali lengvai pasiekti internetinį turinį ir veiklą? Ar turi internetinį ryšį? Ar namuose yra pakankamai kompiuterinių įrenginių, ypač tais atvejais, jeigu šeima augina kelis mokyklinio amžiaus vaikus arba tėvai dirba nuotoliniu būdu? Ar daugiavaikių šeimų atveju seserys ir broliai gali vienu metu prisijungti prie vykstančių sesijų ne tik dėl kompiuterio, bet ir dėl asmeninės erdvės? Atsakius į visus šiuos klausimus, jeigu kokių nors priemonių stinga, mokykla turėtų būti pagalbos teikėja ir situaciją išspręsti kiek įmanoma palankiau mokinių atžvilgiu. Lygiai tokius pat klausimus turėtume kelti ir spręsdami mokytojų bei mokyklos administracijos darbuotojų pasirengimą nuotoliniam darbui iš namų. Planuojant ugdymo procesą labai svarbu žinoti, kokie pedagoginio ir administracinio personalo skaitmeninių įrenginių taikymo ugdymo procese įgūdžiai ir namuose turima įranga, jos kokybė. Ar visi pedagogai turi reikiamą kompetenciją ir prieigą prie pakankamai galingo kompiuterio? Visuomet reikėtų atsižvelgti į konteksto specifiką.

Skaitykite daugiau. 

Pedagogams – perkvalifikavimo ir projekto „Tęsk“ galimybės

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pedagogus dalyvauti Universiteto pedagogų perkvalifikavimo programose bei projekto „Tęsk“ programoje. Abi šios programos pedagogams suteikia galimybes mokyti antrą mokomąjį dalyką arba dirbti pagal antrą specializaciją.

Galimybė mokyti dviejų ar daugiau dalykų ypač aktualu dirbantiems pedagogams nedidelėse regionų mokyklose, kuriose darbo krūviai yra nedideli, o mokyklose trūksta tam tikrų sričių specialistų. Bus atsižvelgiama ir į konkretaus regiono poreikius.

Vytauto Didžiojo universiteto pedagogų perkvalifikavimo programos

Vytauto Didžiojo universitetas siūlo šias programas Kaune ir Vilniuje:

  • gamtos mokslų moduliai (fizikos, chemijos, biologijos, geografijos);
  • tiksliųjų mokslų moduliai (matematikos);
  • kalbų moduliai (anglų, lietuvių, lenkų kalbų);
  • ikimokyklinio ugdymo modulis;
  • pradinio ugdymo modulis;
  • istorijos modulis;
  • technologijų modulis;
  • meninio ugdymo moduliai (šokio, muzikos, dailės, teatro ir kino);
  • fizinio ir sveikatos ugdymo modulis;
  • socialinės pedagogikos modulis;
  • specialiosios pedagogikos modulis;
  • religijos pedagogikos modulis;
  • informatikos modulis.

Studijos, priklausomai nuo turimų mokytojo kompetencijų, truks 1,5 metų (3 semestrus). 1 semestro kaina – 1475,5 Eur. Programos nėra finansuojamos universiteto ar kitomis lėšomis.

Susidarius pakankamam pretendentų į pasirinktos programos modulį skaičiui, studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje. Pakankamam pretendentų į pasirinktos programos modulį skaičiui nesusirinkus, bus apsispręsta, kur vyks ir ar vyks to modulio studijos.

Projekto „Tęsk“ pedagogų perkvalifikavimo programos

Projekto „Tęsk“ programoje šiemet siūlomi du moduliai:

  • pradinio ugdymo modulis Kaune ir Vilniuje;
  • ikimokyklinio ugdymo modulis Vilniuje.

Studijos finansuojamos projekto „Tęsk“ lėšomis.

 

Studijų vykdymas ir priėmimas

Tiek VDU siūlomų pedagogų perkvalifikavimo programų, tiek projekto „Tęsk“ programų vykdymas pritaikytas dirbantiems. Paskaitos vyks nuo 2020 metų rugsėjo mėn. penktadieniais (po pietų) ir šeštadieniais, konsultacijos su dėstytojais organizuojamos

nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir užduotims atlikti informacija pateikiama virtualioje Moodle aplinkoje. Paraiškos dalyvauti abejose programose priimamos internetu nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. 23:59 val.

Bendrieji reikalavimai pareiškėjams:

  • aukštasis pedagoginis ar jam prilygintas išsilavinimas.

Reikalavimai pareiškėjams, pretenduojantiems į projekto „Tęsk“ finansuojamą programą:

  • pareiškėjas dirba arba ketina dirbti pedagogu valstybinėje, savivaldybės ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, ir nori įgyti papildomą dalykinę kompetenciją / kvalifikaciją; Pirmumas bus teikiamas dirbantiems ugdymo įstaigoje pedagogu arba turintiems darbo pasiūlymą bei galimybę įsidarbinti nuo 2020 m. rugsėjo 1 dienos;

darbdavio rekomendacija (dirbančiam arba ketinančiam dirbti ugdymo įstaigoje). Pirmumas bus teikiamas tiems kandidatams, kurie pateiks ugdymo įstaigos vadovo ar steigėjo rašytinį įsipareigojimą užtikrinti mokytojo darbo krūvį pagal įgytą kompetenciją / kvalifikaciją.

Dokumentų pateikimas. Prašymai studijuoti pateikiami internetu sistemoje (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“).

Internete užpildžius prašymą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

  • aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
  • diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
  • paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
  • dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
  • darbdavio rekomendacija (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo darbdavio).

Rezultatų paskelbimas

Atrankos į studijas posėdžiai vyks birželio 5 d., penktadienį, VDU Švietimo akademijoje Kaune: Jonavos g. 66 ir Vilniuje: T. Ševčenkos 31. Posėdžių tvarkaraštis Kaune ir Vilniuje bus paskelbtas atskiru pranešimu VDU Švietimo akademijos internetiniame puslapyje.

Atrankos posėdyje pretendentams dalyvavimas privalomas (jei tuo metu Lietuvoje nebūtų atšaukta nepaprastoji padėtis, atrankos posėdis vyks nuotoliniu būdu; kandidatai bus informuoti asmeniškai).

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 15 darbo dienų elektroniniu paštu paraiškos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.

 

Pastabos

Atranką į studijas vykdo Vytauto Didžiojo universitetas. Atrankos vykdytojas gali pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius arba patikslinančius paraiškoje pateiktą informaciją. Paraiška, pateikta po nurodyto termino pabaigos, jei nevyks papildoma atranka, nebus priimta ir svarstoma.

 

Paraiškos, pateiktos nesilaikant nustatytų reikalavimų arba nevisiškai užpildytos, nebus vertinamos.

Daugiau informacijos

Ketinantiems studijuoti Kaune:

  • Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija
  • Studijų koordinatorė Vaida Lukšienė
  • El. paštas vaida.luksiene@vdu.lt
  • Telefonas (8 37) 327875

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

  • Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija
  • Studijų koordinatorė Romutė Šainer
  • El. paštas romute.sainer@vdu.lt
  • Telefonas (8 610) 67 303

Sportininkų auksiniame dešimtuke – VDU Švietimo akademijos absolventai

Lietuvos sporto federacijų sąjunga kartu su visuomeniniu transliuotoju LRT kvietė sporto mėgėjus sureitinguoti 2019-ųjų Lietuvos sportininkų šimtuką, kuriame – net 65 sporto šakų atstovai. Remiantis visuomenės ir komisijos balsų skaičiavimais, paskelbti sportininkų auksinis 10-ukas, sidabrinis 30-ukas ir bronzinis 60-ukas (sportininkai išvardinti abėcėlės tvarka).

Daugiausia balsų surinko ir auksinėmis sporto žvaigždėmis tapo sportininkai, kurie yra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (buvusio Lietuvos edukologijos universiteto)  kūno kultūros pedagogikos absolventai. Auksiniame sporto dešimtuke yra šie absolventai: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė), Mindaugas Griškonis (irklavimas), Simona Krupeckaitė (dviračių sportas, trekas), Henrikas Žustautas (baidarių ir kanojų irklavimas).

11–40 vietas užėmusiems sportininkams atiteko sidabrinių sporto žvaigždžių vardas. Jomis tapo irgi absolventai: Edgardas Sečinskis (kiokušin karatė), Artūras Seja (baidarių ir kanojų irklavimas), Tadas Tamašauskas (boksas).

Broznine sporto žvaigždės vardą gavo absolventė Živilė Vaiciukevičiūtė (lengvoji atletika, sportinis ėjimas).

Sveikiname absolventus! Džiaugiamės, jog mūsų alumnai – sporto lyderiai ir garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Tai įkvepiantis pavyzdys jaunimui.

Primename, jog šiais metais startuoja nauja Mokomojo dalyko pedagogikos (Fizinis ir sveikatos ugdymo) bakalauro studijų programa, kur galės studijuoti sportininkai, žmonės, norintys tapti kūno kultūros, sveikatos ugdymo mokytojais, treneriais. Studijų programa vykdoma VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.

VDU Švietimo akademijos studentai apie tarptautinę pedagoginę patirtį

„Baisiau yra tada, kai nepabandai, tiki ne savimi pačiu, bet kitų žmonių kuriama nuomone apie tave“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) absolventė Monika Jovaišaitė, kuri visai neseniai grįžo iš Erasmus+ absolventų praktikos Ispanijoje, BIS (Baltic International School) mokykloje. „Juk nebūtina po mokslų staigiai bėgti dirbti. Gyvenime taip išvažiuoti progų gali daugiau ir nepasitaikyti,“ – kolegei antrina taip pat BIS praktiką atlikęs Gytis Krivickas VDU ŠA baigęs kūno kultūros specialybę. Abu absolventai džiaugiasi savo sprendimu pasinaudoti VDU teikiama Erasmus+ absolventų praktikos galimybe įgyti tarptautinės patirties ir dalinasi savo įspūdžiais iš saulėtosios Tenerifės.

Praktikoje įgyta patirtis

„Labiausiai neramino tai, kaip vyks ugdymo procesas, bet tuo pačiu metu džiaugiausi, jog turėsiu progą gyventi prie Atlanto vandenyno“, – prisimena M. Jovaišaitė ir priduria, jog prieš praktiką manė, kad teks vienu metu mokyti daug mokinių, tačiau BIS klasėse mokinių ne daugiau nei dvylika. BIS mokyklėlė skirta Tenerifėje gyvenančių lietuvių vaikams. Praktikos vietą studentai susirado patys. „Ieškojau organizacijos, kuri vadovautųsi naujovėmis ir remtųsi kitomis vertybėmis nei įprastinės mokyklos. Būtent tokia man pasirodė BIS mokykla“, – pasakoja G. Krivickas bei užsimena, jog geras praktikos vietos oras taip pat turėjo reikšmės pasirinkimui.

„Vaikai yra vaikai – Lietuvoje, Ispanijoje ar bet kur pasaulyje. Vieni nori sportuoti, kiti – ne. To neišvengsi“, – sako G. Krivickas. Šiltas oras čia turi ir savų minusų, vaikų motyvacija sportuoti alinant kaitriai saulei – itin žema. „Teko perdėlioti pamokų tvarkaraštį, jog kūno kultūros pamokos vyktų rytais,“ – teigia VDU ŠA absolventas, kuriam papildomai teko vesti ir anglų kalbos pamokas. Po jų G. Krivickas organizuodavo neformalaus ugdymo sporto būrelį į kurį ateidavo ir ispaniškas mokyklas lankantys arba tik atostogoms atvykę vaikai.

„Nuo praktikos pradžios buvome įtraukti į mokyklos veiklą su kitais praktikantais. O per įvairiapusišką, mokykloje vykdomą ugdomąją veiklą patyrėme iš ties daug emocijų, nuotykių, pakilimų ir nusileidimų“, – pasakoja M. Jovaišaitė, kuri su kitais praktikantais organizavo „Šeštadieninę lituanistinę mokyklėlę“ ilgai saloje gyvenantiems lietuvių vaikams.

„Išmokau savianalizės ir savikritikos, kūrybiškumo, per kurį siekiau sudominti mokinius gamtos pamokomis, skatinau atlikti bandymus. Išmokau ieškoti netradicinių sprendimų ir nepasiduoti baimėms“, – įgyta patirtimi dalinasi M. Jovaišaitė ir priduria, jog čia suprato, kad ateityje norėtų dirbti mažose klasėse, nes tik tokiu būdu, VDU absolventės nuomone, galima sukurti ryšį tarp mokytojo ir mokinio, kuris yra būtinas siekiant sėkmingo bendradarbiavimo. „Mokykla daug dėmesio skiria mokinių emocijoms, todėl ir pats pradėjau labiau į tai gilintis. BIS vykdavo vidiniai mokymai skirti mokytojams, kuriose ir patys turėjome gilintis į savo vidų, vertybes“, – įspūdžiais dalinasi G. Krivickas.

Praktika po mokslų baigimo – ne žingsnis atgal

„Tenerifė – magiška sala. Nenuostabu, kodėl ji taip pamėgta lietuvių, savo grožiu bei šiluma ji užburia kiekvieną ten atvykusį“, – pasakoja VDU ŠA absolventė, kuriai gyvenimas saloje pasirodė lėtas ir jaukus. Po pamokų praktikantai leisdavosi į keliones po salą, kalnus. „Vietiniai žmonės mandagūs, atsipalaidavę ir laimingi, bet gal kartais per daug tingūs“, – sako G. Krivickas ir priduria, jog nors praktikoje praleido pusę metų – neaplankytų vietų saloje liko daugybė.

„Praktika ne tik padeda įgyti patirties, bet per ją susipažįsti su daug bendraminčių. Tai puiki proga pagyventi užsienyje, pažinti kitos šalies kultūrą, žmones. Išvykti praktikuotis į kitą šalį, vos pabaigus mokslus, nėra žingsnis atgal, tai išėjimas iš savo komforto zonos, taip leidžiant sau tobulinti jau įgytas kompetencijas, tam tikra prasme tai iššūkis, padedantis realizuoti save bei išryškinti konkrečius sau išsikeltus tikslus“, – teigia M. Jovaišaitė. Jai antrina ir G. Krivickas pridurdamas, jog Vytauto Didžiojo universitetas visais klausimais labai daug padeda ir skatina studentus išvykti – „tarptautinės studijos ir praktika – neatsiejama VDU dalis“, – tikina universiteto absolventas.

„Erasmus+ absolventų praktikos programa yra puiki proga po studijų padaryti pertrauką ir atlikti tam tikrą repeticiją prieš vis labiau didėjančius gyvenimo iššūkius“, – sako M. Jovaišaitė ir skatina visus nebijoti žengti žingsnį pirmyn pasiryžtant geriausiam nuotykiui gyvenime.

VDU skatina savo studentus bei absolventus pasinaudoti praktikos galimybėmis, juk niekada nežinai ar tokia proga gali dar kada pasitaikyti.

„Erasmus“ praktikos konkursas

LRT radijo laidoje – VDU ŠA istorikė prof. dr. R. Šmigelskytė-Stukienė apie XVIII amžiaus Velykas

LRT radijo laidoje „Džiazuojanti istorija“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, kuri kalbėjo apie XVIII amžiaus Velykas Lietuvoje. Laidoje pristatyta Izabelės Pliaterienės asmenybė ir kasdienybė, XVIII amžiaus didikų tradicijos.

Laidą galima klausyti: čia. 

Karjeros centro paslaugos karantino laikotarpiu

VDU Karjeros centras ir toliau teikia paslaugas VDU studentams ir absolventams bei kviečia konsultuotis įvairiais karjeros klausimais nuotoliniu būdu. Parašykite el. laišką paštu cv@vdu.lt, o karjeros konsultantas su jumis susisieks ir susitars dėl tinkamiausio konsultacijos formato.

Karantino laikotarpiu studentus kviečiame naudotis „Virtualios CV klinikos“ paslaugomis. Jei turite paruošę savo gyvenimo aprašymą (CV) ir norite pasitarti ar išgirsti konsultanto nuomonę, tuomet siųskite jį cv@vdu.lt. Karjeros konsultantai peržiūrės ir pakomentuos, pateiks pastabas bei suteiks patarimų, kaip patobulinti, kad jūsų CV būtų patrauklus ir atitiktų visus keliamus reikalavimus!

Edukologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas

Balandžio 8 d. skelbiamas konkursas edukologijos mokslo krypties (007 S) disertacijų tematikoms šiose mokslinių tyrimų kryptyse:

  •  Suaugusiųjų mokymasis;
  •  Švietimo vadyba ir politika;
  •  Profesinis rengimas;
  •  Technologijomis grįstas mokymas(-is);
  •  Socialinė pedagogika;
  •  Pedagogikos istorija;
  •  Fizinis lavinimas, judesių mokymas, sportas;
  •  Pedagogika ir didaktika;
  •  Švietimo kultūra;
  •  Mokytojų rengimas;
  •  Švietimo kokybė;
  •  Karjeros projektavimas;
  •  Šeimotyra

Disertacijų tematikos gali būti formuluojamos plačiau ir iš vienos tematikos gali būti rengiamos kelios disertacijos.

Disertacijų tematikas gali siūlyti mokslininkai arba mokslinių tyrimų grupės.

Disertacijų tematikų konkursui pateikiamas Disertacijos tematikos pristatymas.
Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo balandžio 8 d. iki gegužės 8 d.

Doktorantų vadovų konkursas
Balandžio 8 d. skelbiamas doktorantų vadovų konkursas. Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo balandžio 8 d. iki gegužės 8 d.

Daugiau informacijos. 

Tematikos forma. 

VDU Švietimo akademijos kanclerė apie brandos egzaminus

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė mano, kad tik metiniai pažymiai kol kas nebūtų pats geriausias rodiklis stojant į aukštąsias mokyklas. Tačiau švietimo ekspertė atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, atėjo laikas keistis valstybinių brandos egzaminų sistemai, nes mokiniai mokymąsi dažnai įsivaizduoja kaip rengimąsi egzaminui, o metiniai įvertinimai nėra svarbūs, todėl jiems neskiria daug dėmesio.

„Jaunas žmogus, baigdamas mokyklą, gauna brandos atestatą – ne egzaminai matuoja žmogaus brandą“, – Delfi atsiųstame interviu teigia profesorė. Vis dėlto ši situacija atvėrė ir kitą dar skaudesnę problemą – visuomenėje neliko pasitikėjimo mokytoju.

– Prasidėjus karantinui, pasigirsta keli scenarijai dėl valstybinių brandos egzaminų organizavimo. Kokios, Jūsų nuomone, yra galimos išeitys?

– Viena vertus, iššūkiai, su kuriais dabar susiduria visos ugdymo įstaigos, yra netikėti, jiems nebuvo ruošiamasi ir pasiruošta. Kita vertus, egzaminų vykdymas visuomet keldavo įvairių diskusijų. Taigi karantinas gali būti geras laikas permąstyti, ar mus tenkina esanti brandos egzaminų sistema. Bet laikino sprendimo reikia dėl šių metų egzaminų organizavimo. Matyčiau kelias išeitis. Tik norėčiau pasakyti, kad nei viena iš jų nėra tobula, neturinti minusų. Esant ekstremaliai situacijai, reikia imtis sprendimų, kurie padarytų kuo mažiau žalos ir sukeltų kuo mažiau papildomos psichologinės įtampos. Vienas iš jų – vėlinti egzaminus ir juos vykdyti įprastu būdu. Manyčiau, kad tai daugiausia įtampos keliantis variantas, nes nežinios dėl karantino tęsimosi yra daug. Jei nepavyktų egzaminų suorganizuoti birželio mėnesį, situacija būtų labai įtempta tiek mokinių, tiek mokytojų ir tėvų bendruomenėse. Kitas variantas – egzaminų vykdymas nuotoliniu būdu. Toks kelias vargu ar kol kas įmanomas: vykstantis nuotolinis mokymas mokyklose visų pirma susiduria su techninėmis problemomis, o jei mokiniai egzaminus laikys namuose, užtikrinti objektyvumą būtų neįmanoma. Visgi, jei mokiniams tam numatytose erdvėse būtų užtikrintos techninės ir sveikatos atžvilgiu saugios sąlygos, toks variantas būtų svarstytinas. Dar viena galima išeitis – apskritai šiais metais atsisakyti egzaminų. Atestatus išduoti už ugdymo turinio rezultatus ir spręsti, kaip organizuoti priėmimą į aukštąsias mokyklas. Švietimo ekspertas dr. A. Zabulionis svarstė apie galimybę egzaminus pagal nusistovėjusią tvarką organizuoti vėliau tik tiems, kurie stoja į aukštąsias mokyklas. Tikėtina, būtų mažesnis laikančiųjų skaičius, ramesnė situacija. Esant tokiam variantui, aukštosios mokyklos galbūt galėtų svarstyti mažinti reikalaujamų išlaikyti egzaminų skaičių, koreguoti stojimo sąlygas LAMA BPO sistemoje. Pritarčiau dr. A. Zabulionio siūlymams.

– Ar metiniai pažymiai mokykloje atspindi moksleivių žinias ir gebėjimus? Ar iš tiesų yra didelis skirtumas tarp didžiųjų miestų ir regionų? Kokia Jūsų nuomonė dėl galimybės atšaukti valstybinius brandos egzaminus ir remtis metiniais pažymius, stojant į aukštąsias mokyklas? Kokios būtų tokio priėmimo pasekmės aukštajam mokslui?

– Apie metinius pažymius galima atsakyti labai trumpai: ir taip, ir ne. Vienareikšmio atsakymo nėra. Metiniai pažymiai turėtų atspindėti tikrąsias mokinių žinias ir gebėjimus. Visų pirma, tie pažymiai nėra atsitiktiniai, juos mokiniai „susirenka“ sistemingai mokydamiesi, atlikdami labai įvairias užduotis. Metiniame įvertinime mažiau atsitiktinumo, subjektyvumo. Jie labiau atspindi mokinio padarytą pažangą nei vienas standartizuotas egzaminas.

Tik norėčiau pasakyti, kad nei viena iš jų nėra tobula, neturinti minusų. Esant ekstremaliai situacijai, reikia imtis sprendimų, kurie padarytų kuo mažiau žalos ir sukeltų kuo mažiau papildomos psichologinės įtampos. Vienas iš jų – vėlinti egzaminus ir juos vykdyti įprastu būdu. Manyčiau, kad tai daugiausia įtampos keliantis variantas, nes nežinios dėl karantino tęsimosi yra daug. Jei nepavyktų egzaminų suorganizuoti birželio mėnesį, situacija būtų labai įtempta tiek mokinių, tiek mokytojų ir tėvų bendruomenėse. Kitas variantas – egzaminų vykdymas nuotoliniu būdu. Toks kelias vargu ar kol kas įmanomas: vykstantis nuotolinis mokymas mokyklose visų pirma susiduria su techninėmis problemomis, o jei mokiniai egzaminus laikys namuose, užtikrinti objektyvumą būtų neįmanoma. Visgi, jei mokiniams tam numatytose erdvėse būtų užtikrintos techninės ir sveikatos atžvilgiu saugios sąlygos, toks variantas būtų svarstytinas. Dar viena galima išeitis – apskritai šiais metais atsisakyti egzaminų. Atestatus išduoti už ugdymo turinio rezultatus ir spręsti, kaip organizuoti priėmimą į aukštąsias mokyklas. Švietimo ekspertas dr. A. Zabulionis svarstė apie galimybę egzaminus pagal nusistovėjusią tvarką organizuoti vėliau tik tiems, kurie stoja į aukštąsias mokyklas. Tikėtina, būtų mažesnis laikančiųjų skaičius, ramesnė situacija. Esant tokiam variantui, aukštosios mokyklos galbūt galėtų svarstyti mažinti reikalaujamų išlaikyti egzaminų skaičių, koreguoti stojimo sąlygas LAMA BPO sistemoje. Pritarčiau dr. A. Zabulionio siūlymams.

Skaitykite daugiau.

Internetiniame seminare bus kalbama apie karjerą, studijas ir mokytojo profesiją

2020 m. balandžio 15 d. 15 val. VDU Švietimo akademija organizuoja internetinį seminarą „Karjera, studijos, profesijos 2020 metais – apie ateities mokytojo misiją ir viziją“. Seminaras skirtas abiturientams, karjeros specialistams ir mokytojams.

Seminare bus kalbama apie studijų pasirinkimo galimybes Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Kaune  ir  Vilniuje. Taip pat pateiksime aktualią informaciją planuojantiems pasirinkti pedagogo profesiją, papasakosime apie sudarytas galimybes studijuojantiesiems, dėstytojai, karjeros specialistai, studentai, dirbantys mokyklose, pasidalys gerąja patirtimi.

15.00 – 15.05 Įžanginis žodis
15.05 – 15.20 Ar įmanomas viso gyvenimo projektas?

Lekt. Mantautas Ruzas,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija
15.20 – 15.40 Profesijos pasirinkimo iššūkiai XXI amžiuje. Ko ieško mokinys ir ką gali karjeros specialistas?

Daiva Šilienė, karjeros konsultantė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė
15.40 – 16.00

 

 

 Mokytojas šiandieninėje ugdymo sistemoje.

Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos, pradinio ugdymo ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo, mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro studijų programų pristatymas VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune.
16.00 – 16.15 Geroji ugdymo patirtis pasirinkus mokytojo profesiją.

Odeta Bielskytė,

VDU Švietimo akademijos Pradinio ugdymo studijų programos III kurso studentė, Kauno „Herojaus“ mokyklos pradinių klasių mokytoja.
16.15 – 16.30 APIBENDRINIMAS

 

Seminarą-diskusiją organizuoja:

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Mokytojų rengimo institutas,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas,

Lietuvos karjeros specialistų asociacija

Kviečiame registruotis.

Papildoma informacija apie seminarą el. paštu:

svietimo.akademija@vdu.lt