Kontroversiški istorijos klausimai: mokymas(is) „kitaip“

Interneto portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos istoriko prof. dr. Benedikto Šetkaus straipsnis „Kontroversiški istorijos klausimai: mokymas(is) „kitaip“

Antisemitizmas ir holokaustas – viena sudėtingiausių istorijos temų. Kaip rodo kitados atliktas Pilietinės visuomenės instituto tyrimas, pasitaiko, kad mokytojai vengia su mokiniais kalbėtis jautriomis temomis. Tai yra suprantama – egzistuoja įvairūs požiūriai daugeliu klausimų apie Lietuvos okupacijas ir okupacinių rėžimų įvykdytus nusikaltimus ar apskritai valdžios vykdytą politiką arba žmonių poelgius. Todėl ne kiekvienas mokytojas ryžtasi plačioms diskusijoms, per kurias gali tekti išgirsti labai skirtingus požiūrius ir pagrįstus ar nepagrįstus argumentus, o paties mokytojo išsakyta nuomonė gali sulaukti kritikos. O kai kuriais atvejais net ir daugiau nei tik kritinių pastabų.

Ir vis dėlto viena svarbiausių šiuolaikinių istorijos mokymo specialistų rekomendacijų yra nevengti su mokiniais kalbėtis įvairiais kontroversiškais praeities klausimais. Geriau kalbėtis negu tai nutylėti! Antra šiuo metu populiari idėja skatina mokinius daugiau suvokti ne tiek „save“ – savo tautos arba savo požiūrį labiausiai atitinkančius faktus, argumentus ar kt., bet daug svarbiau yra suvokti „kitus“ – kitos tautybės, religijos, pasaulėžiūros ar panašiai žmones. Ir labai svarbu mokytis suprasti, kas lėmė jų tokią poziciją.

Ir trečias dalykas. Seniai yra vartojamas posakis: blogas mokytojas pateikia tiesą, geras – moko ją rasti. Taigi mokytojo pateiktas praeities įvykių vertinimas tikrai nėra pats geriausias dalykas. Geriau yra sudaryti sąlygas patiems mokiniams „atrasti“ tiesą, nagrinėjant istorijos šaltinius, iš kurių svarbiausi yra pirminiai šaltiniai, t. y. to laikmečio dokumentai ar kt.

Aiškinantis antisemitizmo ir holokausto temą negalima jos atsieti nuo platesnio istorinio konteksto. Neretai mokiniams susidaro įspūdis, kad žydų padėtis nepriklausomoje Lietuvoje buvo labai gera, jie gyveno ramiai ir jautėsi saugūs. Ir tik prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas staiga viską apvertė aukštyn kojomis.

Žemiau surinkti „Lietuvos žinių“ straipsniai atspindi laikotarpį nuo 1933 m. iki 1940 m.: nuo Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (nacių) atėjimo į valdžią Vokietijoje iki sovietinės Lietuvos okupacijos. Jie sudaro prielaidas mokiniams suvokti, kaip galėjo jaustis ir ką galėjo galvoti Lietuvoje gyvenantis žydas, kuris nuolat skaitė laikraštį „Lietuvos žinios“. Todėl mokiniams galėtų būti pateikta iš esmės ta pati užduotis visiems minėto laikraščio straipsniams aptarti.

Užduotis: įsivaizduokite, kad jūs esate Lietuvos žydas ir gyvenate bet kuriame Lietuvos mieste ar miestelyje. Kaip reaguojate ir apie ką galvojate perskaitę kiekvieną iš šių straipsnių?

Iš pradžių turime prisiminti, kad 1932 m. vykusiuose rinkimuose į Reichstagą naciai gavo daugiausia balsų. Rinkimus laimėjusios Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos vadas Adolfas Hitleris 1933 m. sausio 30 d. buvo paskirtas Vokietijos kancleriu. Apie šiuos įvykius plačiai buvo rašoma „Lietuvos žiniose“. Praėjus dviem mėnesiams minėtame laikraštyje pasirodė tokio turinio straipsniai, iš kurių atrinkau tik tris. Ir nepamirškime prieš duodami skaityti šiuos straipsnius ar jų ištraukas, paviešinti prieš tai iškeltą klausimą.

„Lietuvos žinios“, 1933 m. balandžio 1 d.

Vokietijos žydai paskelbti už įstatymo ribų.

Teisingumo ministerių įsakymais visi žydai juristai pavaromi iš pareigų.

Paskutinės instrukcijos boikotui pradėti.

Berlynas. IV. 1. Elta. Nacionalsocialistų būstinė Miunchene vakar išleido paskutines instrukcijas dėl žydų boikoto. Instrukcijose vietiniai komitetai perspėjami prieš bet kokius smurto veiksmus.

Iš žydų krautuvininkų pareikalauta tučtuojau atleisti žydus tarnautojus ir savo tarnautojams krikščionims išmokėti iš anksto 2 mėnesių algą. Be to, žydų tarnautojams krikščionims įsakyta šiandien 3 val. popiet surengti demonstracijas prieš savo darbdavių krautuves. Darbdaviams krikščionims įsakyta tučtuojau atleisti visus tarnautojus žydus, o darbdaviams žydams uždrausta atleisti tarnautojus ne žydus. Nacionalsocialistų būstinės skiria tam tikrus žmones „imtis žygių“ prieš tuos įsakymus nepildančius žydus.

Boikotas, kaip jau buvo pranešta, jau prieš kelias dienas prasidėjo įvairiuose Vokietijos miestuose. Vakar Berlyne, Kelne ir kituose miestuose nacionalsocialistų smogiamosios dalys užėmė teismo rūmus ir privertė advokatus ir teisėjus žydus išeiti iš rūmų. Teisingumo ministeris paskelbė įsakymą, kuriuo visi teisėjai, valstybės gynėjai ir advokatai žydai suspenduojami nuo pareigų. <…>

„Lietuvos žinios“, 1933 m. balandžio 6 d.

Didelis žydų mitingas prieš hitlerininkus.

Vakar Kauno žydai surengė didelį mitingą protestui dėl žydų persekiojimo Vokietijoje pareikšti.

18 val. buvo uždarytos parduotuvės. Dar gerokai prieš skirtą mitingui pradėti laiką prisirinko pilna choralinė sinagoga. Greit aptvino visa Ožeškienės g-vė ir įspindo, užtvenkė L[aisvės] alėjos galą. Policijai teko daryti tvarką. Spėjama, kad buvo susirinkę apie 10 000 žydų.

Mitinge kalbėjo „Idiše Štime“ red. Rubinšteinas, „Volksblato“ red. Markas ir rašytojas Grinbergas. Kalbėtojai nušvietė žydų būklę Vokietijoje, suminėjo daug žiaurių ir baisių žydų persekiojimo faktų, pabrėžė hitlerininkų nekultūringumą ir fanatišką rasinę neapykantą. Be kita buvo pabrėžta, kad Vokietijos žydų persekiojimas esąs labai skaudus Lietuvos žydams, nes Didžiojo karo metu Lietuvos žydai, buvę įtarti šnipinėjimu vokiečiams ir buvo tremiami į Rusijos gilumą.

Priimta rezoliucija, kuria reiškiama pasipiktinimo ir protesto dėl hitlerininkų pastangų Vokietijoje išmarinti žydus. Ši rezoliucija nutarta įteikti visiems užsienio valstybių atstovams Kaune.

Gauta žinių, kad vakar 18 val. ir Kėdainių miesto žydai uždarė parduotuves ir taip pat padarė didelį mitingą. Kėdainiškiai žydai priėmę rezoliuciją boikotuoti vokiečių prekes, kino teatrų filmus ir laikraščius.

<…> Šiauliuose taipogi buvo protesto mitingas, kur nutarta atšaukti iš vokiečių progimnazijos žydų moksleivius.

„Lietuvos žinios“, 1933 m. balandžio 18 d.

Atvyko hitlerininkų sužalotas žydas.

Prieš pat Velykas Kaunan atvyko vienas žydas iš Karaliaučiaus, kuriam hitlerininkai padarė net 29 žaizdas: rankoje išdegino hakankreucą, peiliais subadė šonus, pečius, nuspaudė panages ir kitaip žiauriai kankino. Keista, kad tortūras šiam piliečiui darę ne eiliniai hitlerininkai, o žmonės su aukštu mokslu, Karaliaučiaus valdinikai.

Skaitykite daugiau: čia.

Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje 0d4

Interneto portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Tarptautinių ryšių grupės vadove Vilma Leonavičiene.

Trys tūkstančiai studentų iš daugiau nei 30 viso pasaulio šalių – tiek Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centras jau išugdė lietuvių kalbos mylėtojų. Centro vadovė Vilma LEONAVIČIENĖ gimtosios kalbos įdomybėmis su kalbos kursų dalyviais dalijasi beveik dvidešimtmetį. Edukologė teigia esanti laiminga, kad jos darbas parodo kitą, dažno lietuvio nepastebimą šalies pusę –traukiančią net iš kitų žemynų atvykstančius entuziastus. Pašnekovė džiaugdamasi pastebi, kad lietuvių kalba užsieniečiams studentams padeda atrasti save – štai viena kursų absolventė savarankiškai Japonijoje įkūrė lietuvių kalbos ir kultūros centrą, o meile lietuvių kalbai užsikrėtęs slovakas dėlioja paskutinius Slovakijos–Lietuvos verslo draugijos įkūrimo žingsnius.

Vilma, kadangi turite ilgametę darbo su studentais patirtį, pasidalykite su mūsų skaitytojais savo pastebėjimais, kas yra sudėtingiausia kitataučiams, besimokantiems svetimos kalbos? Kas jiems lietuvių kalboje neįprasta, keista ir sunkiai įsisąmoninama?

Sudėtingas klausimas. Kiekvienam – savaip. Atvyksta studentai, neturėdami arba turėdami kalbų mokymosi patirtį, savą tapatybę, kultūrą. Per 18 darbo metų mokant kalbos, išskirčiau tris grupes, tris lietuvių kalbos mokymosi kelius. Pirmasis, lengvasis, – tokiu keliu eina didelę patirtį turintys besimokantieji. Jie aiškiai žino, kodėl nori mokytis lietuvių kalbos. Tai susiję su mokslu, moksliniais tyrimais. Jie arba rašo magistro darbus, arba dirba filologinį darbą, arba yra tiesiog humanitarai, politologai, tarptautinių ryšių studijų specialistai, kuriems reikia lietuvių kalbos. Jie nori mus pažinti iš arčiau, sužinoti, kas yra Lietuva. Taip pat gali būti, kad su Lietuva susijęs jų darbas.

Antrasis – stiprios motyvacijos vedami. Tai grupė studentų, turinčių arba ieškančių lietuviškų šaknų. Tokių vis daugėja, jie ieško savo tapatybės, o tapatybei trūksta kalbos. Į Lietuvą ieškoti savo šaknų atvažiuoja ir studentai iš Sibiro, kurių seneliai buvo ištremti, taip pat studentai iš Argentinos, Kolumbijos. Įdomios jų istorijos, klausant jų, atsiveria gelmės. Nuo šių žmonių užsikreti pozityvumu. Būna jautru, kai jie čia atranda savo giminaičių, su kuriais negali susikalbėti, nes ką tik atvyko, o giminaičiai kalba tik lietuviškai. Tada mentoriai važiuoja į kaimus, vertėjauja, susipažįsta.

Tretieji – ieškotojai. Dar viena grupė, kuri yra bene pati įdomiausia – į Lietuvą užklydę žmonės, kurie su mūsų šalimi apskritai neturi nieko bendra. Vieni Lietuvą žemėlapyje pamatė atsitiktinai ir nutarė atvažiuoti. Bene įdomiausia, kad nemažai studentų vėliau „suserga“ Lietuva, į ją sugrįžta, o savo šalyse garsina ir mūsų šalį, ir jos kalbą. Tai žmonės, ieškantys naujų iššūkių arba susidomėję posovietine šalimi, kurioje skamba viena seniausių iš išlikusių indoeuropiečių kalbų. Šiuos žmones aš vadinu stipriausiais ambasadoriais ir labai didžiuojuosi. Suprantu tuos, kurie turi lietuviškų šaknų ar mokslinį interesą, bet šie užsikrėtėliai yra ypatingi. Kiti net nežino, kodėl atvyko.

Ar baigę vieno mėnesio kursą žmonės turi galimybę pratęsti kalbos mokymąsi? Kaip?

Baigę vieno mėnesio intensyvius kursus studentai turi galimybę toliau tęsti studijas. Jeigu jie lieka mūsų universitete, gali ir toliau lankyti paskaitas. Jeigu išvyksta iš Lietuvos, gali ieškoti artimiausio Baltistikos centro ir studijas tęsti ten arba grįžti į Lietuvą pagal įvairias programas – dalinių studijų, Baltistikos projekto, įvairių trumpalaikių studijų… Tokių galimybių – labai daug. Ir, iš tikrųjų, grįžta ir tęsia. Netgi turime tokių pavyzdžių, kai labai stipriai lietuvių kalbą pamilę studentai nuo A1 lygio per keletą metų pasiekė B2 ar net C1 lygį!

Papasakokite, kuo gyvena Lietuvių kalbos ir kultūros centras?

Lietuvių kalbos ir kultūros centre organizuojamos veiklos jau nuo 2005 m. Veiklų yra daug. Po universitetų susijungimo Centro veiklos tapo tarptautinių ryšių grupės Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos veiklomis: lietuvių kalbos ir kultūros vasaros bei žiemos intensyvūs kursai, lituanistinės studijos, tarptautinių projektų veiklos, susijusios su Europos ir pasaulio lituanistikos ir Baltistikos centrais, studentų ir dėstytojų mainais, „Erasmus+“ programos veiklos, įvairios socialinės veiklos (Pasaulinė pyragų diena, kas mėnesį rengiami susitikimai su „Taboo“ organizacija, „Jaunimo linija“ ir Švietimo akademijos bendruomene ir kt.). Šiais laikais, kai susiformavusi nuomonė, kad emigracija vyksta tik viena kryptimi – iš Lietuvos, kad tik lietuviai mokosi svetimų kalbų, svetimų papročių svetimose šalyse, galime pasigirti, kad vyksta ir priešingi procesai. Kasmet į universitetą atvyksta būrys studentų iš daugybės šalių. Pas mus mokėsi ir pasiekė įvairius lietuvių kalbos mokėjimo lygius daugiau kaip 3 tūkst. studentų iš per 30 pasaulio šalių. Man pasisekė – esu subūrusi nuostabių dėstytojų, administratorių, mentorių būrį, kuris išties gali didžiuotis darbo rezultatais.

Skaitykite daugiau: čia.

Islandijoje dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė dalyvavo renginyje „Pedagoginių studijų studentų mobilumo skatinimas“

2019 m. gruodžio 3-6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorė dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė dalyvavo Islandijoje, Reikjavike, Europos aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, ir Nacionalinių agentūrų atstovų renginyje „Pedagoginių studijų studentų mobilumo skatinimas“ (Enhancing student mobility in teacher education).

Šiame renginyje dalyvavo apie 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Renginio metu ne tik buvo gilinamąsi į internacionalizacijos procesus, bet ir pristatyta Suomijos ir Islandijos patirtis šioje srityje. Vis dėl to visi dalyviai pripažino, kad „ERASMUS+“ mobilumo apimtys kalbant apie pedagoginės krypties studentus visose šalyse yra kritinės. Kitaip tariant, tik mažas studentų skaičius linkę pasinaudoti „ERASMUS+“ programos teikiamomis galimybėmis. Todėl renginio metu visi dalyviai buvo įtraukti į priežasčių ir galimų sprendimų paieškas.

Renginio metu per formalias ir neformalias veiklas buvo užmegsti bendradarbiavimo ryšiai su kitomis aukštosiomis mokslo ir studijų institucijomis ruošiančiomis pedagogus.

Švietimo vadybos magistrantas M. Daugėla – dirba mokykloje ir dėsto studentams

Portale „Vaticannews“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos švietimo vadybos II kurso magistrantu Mariumi Daugėla.

Marius Daugėla pasakoja savo darbe susiduriantis su įvairaus amžiaus grupėmis – nuo pirmokų iki studentų. Jis veda dorinio ugdymo (katalikų tikybos) pamokas Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje ir dėsto Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje Kaune. „Mane žavi tai, ką darau. Kalbant apie dorinį ugdymą mokykloje man ne tiek svarbu kažką konkrečiai pasiekti, bet padėti jaunam žmogui pamatyti prasmę, panaudoti savo talentus, būti kartu ir pačiam nenustoti mokytis“, – sako Marius.

Vienos savaitinės pamokos metu įsiklausyti į tai, kuo mokiniai gyvena, pamatyti jų talentus turbūt ganėtinai sudėtinga. Kaip ugdote santykį su mokiniais?

Manau, kad santykis pirmiausia prasideda nuo to, kad į kiekvieną mokinį žvelgi kaip į autentišką asmenį, su savo gyvenimo patirtimis, sunkumais, džiaugsmais ir svajonėmis. Paklausti mokinių, kas jų gyvenime įvyko per savaitę, išmokti džiaugtis kartu su jais, padrąsinti sunkumuose – manau, kad čia santykis ir mezgasi. Žinoma, svarbu atvirumas mokinių idėjoms ir pasiūlymams, nes ir jie yra šio ugdymo proceso dalyviai bei kūrėjai. Atsimenu, vienas mokinys paklausė: „Ar jūs žaidžiat stalo žaidimus? Gal susitinkam pažaisti?“ Ir šis jo kvietimas virto į šiandien gimnazijoje, kurioje dirbu, veikiantį gana rimtą stalo žaidimų klubą. Man stalo žaidimai patinka tuo, kad suteikia galimybę gyvam, autentiškam santykiui su mokiniu neformalioje aplinkoje. Pavyzdžiui, žaidime „Požemiai ir drakonai“ (Dungeons&Dragons) dalyvauja šeši – septyni žaidėjai. Vienas yra pasakotojas, o likusieji yra veikėjai. Kiekvienas iš veikėjų susikuria savo personažą, gali būti, pavyzdžiui, elfas magas arba nykštukas karžygys, o pasakotojas juos veda per istoriją. Žaidimo dalyviai tokiu būdu ugdo kritinį mąstymą, bendradarbiauja, o viskas, ko tam reikia, tėra popieriaus lapas, pieštukas, kauliukai ir vaizduotė.

Savo magistro švietimo vadybos studijose taip pat turėjome užduotį sukurti inovaciją ugdymui pagerinti ir mes pasiūlėme, kad minėtą žaidimą būtų galima pritaikyti mokyklose neformaliam ugdymui siekiant bent dalinai išspręsti neskaitymo, bendradarbiavimo stygiaus problemas, taip pat pakviesti mokinius ir mokytojus pasinerti į fantazijos bei kūrybiškumo pasaulį.

Daugiau skaitykite: čia.

Absolventas, inovatyviausias mokytojas R. Jezukevičius apie meilę pedagogo darbui

Kaunodiena.lt spausdina interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) anglų filologijos bakalauro, praktinės filosofijos magistro ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos absolventu, anglų kalbos mokytoju Ryčiu Jezukevičiu.

Kaunietis, anglų kalbos mokytojas Rytis Jezukevičius inovatyvumą matuoja ne tik atvirumu naujovėms. Pirmiausia – meile vaikams, todėl neretai išgirsta jį šaukiant tiesiog vardu.

Pedagogo karjerą pradėjęs Smetonos gimnazijoje, vėliau kaunietis dėstė filosofiją Šv.Ignaco Lojolos kolegijoje. Galiausiai – J.Jablonskio gimnazijoje. R.Jezukevičius čia dėsto anglų kalbą, o pastaruosius dvejus metus dar ir etiką. Tiesa, apie gėrio ir blogio kriterijus, laimę, gyvenimo prasmę ir žmogaus paskirties problemas atsistojęs prieš klasę pedagogas taip pat kalba angliškai. Parašiau, kad būsiu anglų kalbos mokytoju, dirbsiu Kalniečių mokykloje ir su savo auklėtoja išgersiu kavos puodelį. „Etika – moralės filosofija. Taigi, saikingai atsitraukti nuo anglų ir pereiti prie gyvenimo meilės – filosofijos, buvo gaivus oro gūsis”, – siūlymas gimnazistams dėstyti etiką, pedagogui pasirodė labai viliojantis. Visgi tikrasis R.Jezukevičiaus pašaukimas – anglų kalba. Ja vyras skaito literatūrą, rašo mokslinius straipsnius, kalba su mokiniais net ir pertraukų metu. Toks yra mokytojo ir gimnazistų sutarimas. „Aš leidžiu net ir per pamokas padaryti kelių minučių pertrauką, jei koks nors mokinys ar mokinė dega, kaip nori ką nors papasakoti. Bet su sąlyga, kad tai darys anglų kalba”, – tokia pat taisyklė galioja ir susirašinėjant virtualioje erdvėje. Nesvarbu, ar tema būtų susijusi su mokslais, ar su laisvalaikiu.

Skaityti daugiau.

Kaune vyko „Kaip mūsų mokyklos pasitinka sugrįžtančius išeivijos vaikus“ (video)

Gruodžio 13 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune vyko diskusija „Kaip mūsų mokyklos pasitinka sugrįžtančius išeivijos vaikus“, kurią inicijavo Draugija pasaulio lietuviams pažinti.

Vaikų integracija švietimo sistemoje – aktuali tema grįžtamosios migracijos kontekste. Vienas iš esminių veiksnių, lemiančių apsisprendimą grįžti, yra Lietuvos švietimo sistemos pasirengimas priimti ir integruoti sugrįžtančius išeivijos vaikus. Su kokiais iššūkiais susiduria iš emigracijos grįžę vaikai ir jų tėvai, kokias galimybes jiems padėti turi mokytojai? Ką reiktų daryti, norint sumažinti emigracijos patirčių kuriamus barjerus? Kaip paversti šias patirtis privalumais mokantis, bandant suprasti lietuviškumo klausimus, bendraujant klasėje ar mokykloje?

Diskusiją organizavo naujai įkurta Draugija pasaulio lietuviams pažinti, kuri vienija išeivijos istoriją, kultūrą ir paveldą išmanančius tyrėjus bei švietėjus ar tiesiog šia tematika besidominčius.

Renginyje dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių reikalų departamento direktorius Marijus Gudynas, istorijos mokytojas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Domas Boguševičius, matematikos mokytoja, edukologė Vilija Dabrišienė. Iš tėvų pusės kylančius lūkesčius ir pastebėjimus išsakys Irma Liauzun ir Viktorija Paulauskienė. Moderatorius – Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Gediminas Karoblis.

Diskusiją galima pasižiūrėti.

VDU Švietimo akademijos studentė F. Bagdonaitė apie mokytojo profesiją (video)

DELFI TV video pokalbyje – VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo bakalauro IV kurso studentė Fausta Bagdonaitė pasakojo apie pedagoginę praktiką mokykloje ir mokytojo profesiją. Studentei atlikta praktika leido suvokti, ar jos pasirinktas kelias yra teisingas ir ar ji tikrai nori juo eiti. „Praktika padeda pasirinkti, nukreipia arba parodo, ar jaunas žmogus tikrai nori tame pasilikti, o gal kažką keisti“, – teigia Fausta.

Video pokalbyje – VDU Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė pasakoja apie pedagoginių praktikų svarbą.

Video pokalbį kviečiame žiūrėti: čia.

VDU kviečia pedagogus į „Mentorystės mokyklą“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija pedagogus kviečia į „Mentorystės mokykla“, kuri yra skirta bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams, ieškantiems naujų profesinės veiklos perspektyvų. „Mentorystės mokykloje“ bus sudarytos galimybės naujai pažvelgti į bendradarbiavimą profesinėje erdvėje ir tapti mentoriais, gebančiais profesionaliai padėti jaunam specialistui apsiprasti su ugdymo realybe, spręsti realias praktines problemas ir įsitraukti į švietimo organizacijos bendruomenės gyvenimą.

Baigę „Mentorystės mokyklą“, mokyklų mokytojai bus pasirengę vadovauti studentų pedagoginei praktikai ar pedagoginei stažuotei, o švietimo įstaiga, kuriai priklauso mokytojas – taps VDU Švietimo akademijos partnere ir sustiprins bendradarbiavimo ryšius.

„Mentorystės mokykloje“ klausytojai įgis naujausių ugdymo, informacinių sistemų, psichologijos, neuromokslų žinių ir išmoks pritaikyti jas aktualiems ugdymo kontekstams.

Mentorystės programos apimtis – 107 val. (4 studijų kreditai), trukmė – 3 mėn. Užsiėmimų pradžia 2020 m. vasario 8 d.

Užsiėmimai vyks Kaune, su užsiėmimų temomis ir tvarkaraščiu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą. Užsiregistravusiems į mokyklą bus išsiųsta detali informacija.

Baigus programą, bus įteikti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Programa yra akredituota institucijos, vykdančios pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, programų registre.

Programos kaina 320 eur.

Registracija į „Mentorių mokyklą“ vyksta iki 2020 m. vasario 4 d.

Detalesnė informacija:

Vytauto Didžiojo universitetas | Švietimo akademija

Studijų koordinatorė | Vaida Lukšienė

El. paštas | vaida.luksiene@vdu.lt

Telefonas | (8 37) 327875

LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ – VDU ŠA istorikas doc. dr. M. Tamošaitis apie Lietuvos okupacijos istoriją

Gruodžio 10 d. LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos istorikas doc. dr. Mindaugas Tamošaitis.

Dramatiškais istorijos momentais atsiranda pasirenkančių agresoriaus pusę. Lietuvos okupacijos istorija – ne išimtis. 1940 m. birželį sovietus palaikė dalis inteligentijos, o „Stalino saulės“ parvežti važiavo ne tik rašytojai, bet ir buvęs Nepriklausomos Lietuvos generolas.

Laidą kviečiame klausyti: čia.

Kaune vyks diskusija „Kaip mūsų mokyklos pasitinka sugrįžtančius išeivijos vaikus“

Gruodžio 13 d., penktadienį, 15 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks diskusija „Kaip mūsų mokyklos pasitinka sugrįžtančius išeivijos vaikus“, kurią inicijuoja Draugija pasaulio lietuviams pažinti.

Diskusiją organizuoja naujai įkurta Draugija pasaulio lietuviams pažinti, kuri vienija išeivijos istoriją, kultūrą ir paveldą išmanančius tyrėjus bei švietėjus ar tiesiog šia tematika besidominčius.

Renginyje dalyvaus Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių reikalų departamento direktorius Marijus Gudynas, istorijos mokytojas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Domas Boguševičius, matematikos mokytoja, edukologė Vilija Dabrišienė. Iš tėvų pusės kylančius lūkesčius ir pastebėjimus išsakys Irma Liauzun ir Viktorija Paulauskienė. Moderatorius – Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Gediminas Karoblis.

Diskusija atvira visuomenei, tačiau joje ypač laukiami mokytojai, kuriems esant poreikiui bus įteikiami seminaro dalyvių diplomai.