Atšauktas seminaras „Karjera, studijos, profesijos 2020: apie ateities mokytojo misiją ir viziją“

Dėl karantino Lietuvoje, atšauktas seminaras.

Kovo 17 d. 9.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Lietuvos karjeros specialistų asociacija  Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų karjeros specialistus kviečia į seminarą-diskusiją „Karjera, studijos, profesijos 2020: apie ateities mokytojo misiją ir viziją“.

Renginyje bus kalbama apie studijų pasirinkimo galimybes Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Kaune  ir  Vilniuje. Taip pat pateiksime aktualią informaciją planuojantiems pasirinkti pedagogo profesiją, papasakosime apie sudarytas galimybes studijuojantiesiems, pasidalysime gerosios praktikos patirtimi.

Susitikime aptarsime karjeros specialistų veiklos bendrojo ugdymo mokykloje aktualijas ir patirtis.

Susidomėjusius ir planuojančius dalyvauti renginyje karjeros specialistus ir šią sritį kuruojančius mokyklų ar savivaldybių atstovus kviečiame registruotis. 

 Seminaras vyks Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje ( Ševčenkos g. 31 (A2 aud. (I aukštas), Vilnius).

Renginio dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

 

Renginio programa. 

 

Karjeros galimybės studentams ES institucijose

Darbas Europos sąjungos institucijose – dar ne visiems atrasta, tačiau, be jokios abejonės, labai naudinga ir unikali patirtis. Dinamiška, nuolat kintanti ir besivystanti ES institucijų veikla atvira studentams bei absolventams, kurie svajoja apie tarptautinę patirtį.

Savanorystė – darbo ES institucijose studentų ambasadorius

Studentams yra suteikiama galimybė pažinti Europos sąjungos institucijas, teikiant paraišką tapti darbo ES institucijose studentų ambasadoriumi. Pagrindinė ambasadoriaus užduotis  – bendradarbiavimas su jam priskirtu koordinatoriumi bei universitetu, įgyvendinant įvairias veiklas, kurios padėtų skatinti studentų susidomėjimą darbu bei praktika ES institucijose. Šia veikla panorusiam užsiimti studentui, tai ne tik puiki savanorystės patirtis, bet ir gera terpė padėti tvirtą žingsnį norint ateityje įsidarbinti ES organizacijose, ugdyti savo kūrybiškumo sugebėjimus bei kitas sritis, tokias kaip: viešasis kalbėjimas, rinkodaros įgūdžiai, darbo su žmonėmis kompetencijos ir kt.

Būsimiems studentų ambasadoriams, prieš pradedant vykdyti savo veiklas, yra organizuojami mokymai Briuselyje, kuriuose savanoriai supažindinami su ambasadorių atrankos procedūromis, darbo sąlygomis institucijose ir pan.

Darbo ES institucijose studentų ambasadorių atranka pradedama kiekvienų metų vasario – kovo mėnesį (šiais metais paraiškų teikimo pabaiga numatoma kovo 20 d.). Studentai norėdami būti ambasadoriais: būti ES piliečiai, gerai mokėti anglų ir šalies, kurioje studijuoja kalbą bei turėti studento statusą. Daugiau informacijos apie programą.

Praktika ES institucijose

Baigiančiųjų kursų studentai turi galimybę pateikti prašymą atlikti praktikai ES institucijose.  Būsimi absolventai turi galimybę atlikti įvairių sričių stažuotes: konkurencijos teisės, žmogiškųjų išteklių, aplinkos politikos, komunikacijos ir pan. Tad darbas, kurį gausite labai priklauso nuo srities, kurią pasirinksite savo praktikai.

Stažuočių atranką vykdo pačios ES institucijos ir agentūros, o atrankos vykdomos du kartus per metus – birželį ir lapkritį. Norėdami dalyvauti atrankoje turite gebėti laisvai kalbėti bent dvejomis ES kalbomis – savo gimtąja ir kita ES darbo kalba (anglų, prancūzų, vokiečių). Taip pat, vienas esminių kriterijų – turite būti baigiančiojo kurso studentas – paskutinę paraiškos pildymo dieną jau turite būti gavę bakalauro diplomą bei negalite būti turėję jokios darbinės patirties ES institucijose ilgiau nei šešias savaites. Daugiau informacijos apie stažuotes.

Darbas ES institucijose

Išbandžius aukščiau minėtas veiklas Europos sąjungos institucijose arba iškart baigus studijas, studentai bei absolventai gali kandidatuoti įsidarbinimui į savo pasirinktą sritį. Atrankos procedūra į norimą darbo vietą apima įvairias testavimo sesijas ir vertinimus, kurie gali užtrukti apie metus.

Siekiant įsidarbinti ES institucijose reikės patvirtinti savo kompetencijas profesinėje srityje bei išlaikyti bendrą vertinimo testą. Svarbu atsiminti ir tai, jog skiriasi sutarčių, kuriomis įdarbinami darbuotojai, rūšys. Tad, teikiant paraišką atkreipkite dėmesį į tai, ar tai nuolatinio darbuotojo pozicija, ar terminuota su konkrečiomis užduotimis.

Administratorių, kalbų specialistų, vertėjų žodžiu ar raštu, sekretorių ir kitų kategorijų darbuotojų konkursai darbo vietai rengiami kasmet, tad nepraleiskite savo šanso! Daugiau apie darbo pozicijas ir kandidatavimą į jas.

Darbas Europos sąjungos institucijose niekada nebūna nuobodus, apima daugybę skirtingų sričių, vietų ir požiūrių, tad ši daugiakultūrinė aplinka labai naudinga, prasminga bei vertinga patirtis.

 

Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams – nuotoliniu būdu vyks intensyvios studijos VDU

Vadovaujantis LR Vyriausybės rekomendacijomis dėl COVID-19 plitimo, šiemet liepos 27-rugpjūčio 10 d. lituanistinės studijos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams vyks nuotoliniu būdu. Kursus organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija.  Užsienyje dirbantys lituanistinių mokyklų mokytojai jau trečius metus iš eilės kviečiami vasarą tobulintis lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, keistis patirtimis su Lietuvos mokytojais ir iš arti susipažinti su šalies kultūra, istorija ir papročiais. Nuo liepos 27 iki rugpjūčio 10 d.  VDU Švietimo akademijos organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos siekia paruošti mokytojus XXI amžiaus iššūkiams, akcentuoja platų išsilavinimą, skirtingų gebėjimų ugdymą.

Dviejų savaičių trukmės studijose  nuotoliniu būdu mokytojai galės išklausyti paskaitas, skirtas pedagogikai, lietuvių kalbai, poezijai, etnografijai, istorijai, didaktikai, nuotoliniam mokymui. Organizatoriai tikisi, kad užsiėmimų patirtį mokytojai pasitelks sugrįžę į darbus užsienyje.

Studijų metu dėstytojai dalinasi žiniomis su lituanistinių mokyklų mokytojais, kurie padeda lietuviams, gyvenantiems įvairiuose pasaulio kraštuose, palaikyti ryšį su Tėvyne. Organizatoriai tikina, kad sukurti visiems mokytojams naudingą, skirtingus poreikius tenkinančią programą yra įveikiamas iššūkis.

Patys mokytojai džiaugiasi, kad intensyvioje programoje galima rasti skirtingų disciplinų, paskaitų ir seminarų, kurie dažnai nustebina originalumu, pavyzdžiui, leidžia pagilinti psichologijos, filosofijos ir kitų sričių žinias. Be to, čia dalyvaujantieji aktyviai keičiasi įžvalgomis apie lietuviškumą – ką reiškia būti lietuviu, kaip stiprinti lietuvišką tapatybę būnant toli nuo gimtinės.

„Amerikoje turbūt daugiau patriotizmo, nei aš matau Lietuvoje. Mano pirmi gintariniai karoliai buvo Amerikoje. Faktiškai kiekvienas vaikas, kuris dalyvauja bent kokioje lietuviškoje veikloje, turi tautinį kostiumą“, – patirtimi dalijasi Bostono lituanistinės mokyklos atstovė Miglė Žaliukaitė-Limantas.

Lituanistinių studijų rengėjai tikina, kad šiemet planuojama ne tik keistis gerosiomis patirtimis ir pasiūlyti įvairiapusišką programą mokytojams, tačiau ir palaikyti dialogą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Programa daugiasluoksnė – didaktikos, istorijos, kultūrologijos ir kitų dalykų paskaitos, ir ekskursijos, ir gerosios patirties diena, kur iš užsienio atvykę mokytojai dalinsis įžvalgomis su kolegomis Lietuvoje. Rengsime ir diskusiją, ir popietę su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojais – dalinsimės patirtimi, kalbėsime apie problemas, ieškosime sprendimo būdų“, – pasakoja VDU Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė.

Liepos 27 – rugpjūčio 10 d., studijos skirtos mokytojams, dirbantiems lituanistinio švietimo įstaigose (lituanistinėse mokyklose) užsienyje su ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikais arba suaugusiais.

Švietimo akademija yra naujos kartos mokytojų rengimo centras, kurio vykdomas studijas tarptautiniai ir šalies ekspertai vertina aukščiausiais balais. Tiek prieš susijungimą su Lietuvos edukologijos universitetu, tiek po jo VDU skyrė ypatingą dėmesį tarpdiscipliniškumo ir laisvųjų menų principais, sekant Harvardo universiteto pavyzdžiu.

VDU mokslininkų tyrimas kelia klausimus: kas ugdys šalies moksleivius

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus. Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių.

Mokyklos be mokytojų

Ekspertai prognozuoja, kad jei artimiausiu metu švietimo valdymo sistemoje neįvyks pokyčių, sektorius susidurs su sunkiai sprendžiamais iššūkiais. Mokslininkų atlikta mokyklų direktorių apklausa atskleidė, jog privalomų dalykų mokytojų trūksta bemaž kas ketvirtoje šalies mokykloje, o beveik 70 proc. Lietuvos mokyklų yra atvejų, kai privalomą dalyką moko ne tos specializacijos pedagogas. Iš viso 2019 m. rudenį Lietuvos mokykloms trūko 363 mokytojų dalykininkų, o vidutinis trūkstamai mokytojo vietai tenkantis etato dydis siekė 0,61. Jų labiausiai stinga Šalčininkuose, Skuode, Klaipėdos mieste ir rajone, Elektrėnuose, Šiaulių rajone, Šilalėje, Jurbarke ir Šakiuose.

Per artimiausius 3-5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2000 pedagogų.

Tyrimas taip pat patvirtino, jog Lietuvoje jaučiamas didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas – dabar šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų. Artimiausius penkerius metus poreikis dar labiau augs.

Mokytojų apklausa parodė, jog nepaisant to, kad pedagogų darbo užmokesčiui didinti pastaraisiais metais buvo skirta papildomų lėšų, faktinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas yra vis dar dvigubai mažesnis už ugdytojų lūkesčius, koks jis turėtų būti – šiuo metu mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 eurų atlygį, tuo tarpu jų pačių nuomone teisingas atlyginimas už pilną etatą turėtų siekti apie 1305 eurus. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra žemesnis nei visame šalies ūkyje. Bemaž 70 procentų šalies mokytojų nebesusidaro pilnas krūvis.

Tyrėjai taip pat atskleidė, jog etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, o priešingai – sujaukė. Iki jo įvedimo, pilnu etatu dirbo daugiau nei 70 proc. ugdytojų, tuo tarpu po įvedimo – vos 31 proc. Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį yra neproporcingas – moterys sudaro 94 proc. pradiniame ugdyme, 85 proc. – pagrindiniame ir 83 proc. viduriniame ugdyme.

Didesnė dalis apklaustų direktorių nepritarė pedagogų rengimo modeliui, kuomet pradinio ugdymo mokytojai rengiami kolegijoje ir universitetinio išsilavinimo neįgyja – tam „Visiškai nepritarė“ 39,5 proc., o „Lyg ir nepritarė“ – 17,9 proc. apklaustųjų.

Nors viena svarbiausių idėjų Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ įžiebė viltį, kad pagaliau didelis dėmesys bus skiriamas aukščiausio lygio pedagogų profesionalų rengimui, šiuo metu valstybės strategija dėl ugdytojų prestižo kėlimo vis dar yra miglota. Reikia bendros aukštojo mokslo plėtros strategijos, kuri būtų suderinta su bendrojo ugdymo programa. Kol kas šie tyrimo duomenys verčia susimąstyti apie valstybės galimybes tapti intelektualiai, kultūriškai ir ekonomiškai stipria Europos valstybe.

Kartų kaita mokyklose neužtikrinama

Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai mokytojų yra 50-59 metų amžiaus – tyrėjai įspėja, jog pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose – per mažai, todėl mokyklos bando „gelbėtis“ sudarydamos sutartis su pensininkais. Dirbantys mokytojai, sulaukę 65 metų, sudarė vidutiniškai 6,9 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

Pagal tyrimo duomenis, jauniausi pedagogai dirba tose mokyklose, kurios turi viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės statusą – jos sudaro 73 proc. visų mokyklų, kuriose mokytojų amžiaus vidurkis yra 40 metų ar mažesnis. Tarp jauniausius mokytojus turinčių mokyklų – UAB Karalienės Mortos mokykla, kurioje amžiaus vidurkis siekia 30,7 metus, viešoji įstaiga „Vilniaus tarptautinė mokykla“, kur pedagogai yra vidutiniškai 37-erių, ir viešoji įstaiga „Šiuolaikinės mokyklos centras“, kur vidurkis yra 38,5 metai.

Tyrėjai taip pat palygino mokytojų amžių Lietuvoje ir kitose šalyse. EBPO duomenimis, 2017 metais mūsų šalyje net 51,5 proc. jų buvo 50 metų amžiaus ir vyresni, panaši padėtis buvo Estijoje, Graikijoje ir Italijoje. Tačiau kitose valstybėse pasiskirstymas buvo tolygesnis – pavyzdžiui, JAV, D. Britanijoje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Izraelyje, Lenkijoje ir kitur vyriausia amžiaus grupė nesudarė daugumos.

VDU mokslininkai parengė ir šalies savivaldybių reitingą, sudarytą pagal mokytojų poreikio indeksą, remiantis direktorių apklausoje dalyvavusių mokyklų duomenimis. Skalėje, kur 1 reiškia didžiausią, o -1 – mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse. Tačiau ekspertai pažymi, jog didesnis ar mažesnis trūkumas išreikštas ir kitose šalies vietovėse.

Mokslininkai savo analizėje taip pat rėmėsi Švietimo valdymo informacinės sistemos, Statistikos departamento, MOSTA ir EBPO duomenimis.

Siūlomi sprendimai

Atsižvelgiant į tyrimo duomenis ir siekiant motyvuotus stojančiuosius paskatinti rinktis mokytojo profesiją, ekspertai siūlo nuo kitų metų skirti 300 Eur skatinamąją stipendiją tiems, kurie pasirinks dalyko pedagogiką – šios studijos organizuojamos Kaune ir Vilniuje, VDU Švietimo akademijoje, kuri yra didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje.

Būtina nedelsiant keisti mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir jų atestavimo nuostatus. Mokytojų profesinis tobulinimas turi būti vykdomas per akredituotas universitetines programas ir modulius, apskaitomus kreditais, kurių kaupimas atvestų prie formalių kompetencijų įvertinimo, t.y. iki magistro laipsnio. Tai turi tapti pedagogų atestavimo ir profesinio augimo pagrindu.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokyklos pageidauja mokytojų su stipriai išreikštomis nekognityvinėmis asmenybės savybėmis. Tai – emocinis intelektas, empatija, aktyvumas ir iniciatyvumas, pilietiškumas, vertybės, atsakomybė, gebėjimas dirbti su Z ir alfa kartų vaikais ir jų tėvais, atvirumas kaitai ir t. t. Be to, apklausa parodė, kad mokytojų numatomas vidutinis krūvis yra 0,7-0,8 etato. Todėl vienas iš geriausių būdų atliepti dviejų dalykų mokytojų poreikį ir būsimiems pedagogams suteikti reikiamas kompetencijas yra lygiagretusis mokytojų rengimo modelis. Jis ugdytojams užtikrina ir visapusį išsilavinimą.

Prasta ugdymo mokslų – ypač mokytojų rengimo ir didaktikos srityse – būklė ir didelis atsilikimas nuo ES šalių verčia nedelsiant pradėti nacionalinę ugdymo mokslų ir tyrimų programą, kuri skatintų konkurso tvarka pradėti reikalingiausius mokslinius tyrimus, sudarytų galimybę doktorantams išvykti studijuoti į Europos ir kitų šalių pedagogų rengimo centrus, atvertų realias galimybes kviesti užsienio šalių mokslininkus ir dėstytojus, dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Šiuo metu vienintelis Vytauto Didžiojo universitetas turi Edukologijos tyrimų institutą, kuriame aktyviai vystomi tarptautiniai moksliniai tyrimai, tačiau reikėtų didesnio mokslo politikos formuotojų dėmesio.

Informacija stojantiesiems į muzikos, šokio pedagogiką (Mokomojo dalyko pedagogikos specializaciją)

Šiais metais stojantieji į Atlikimo meną, Naujųjų medijų meną, Muzikos pedagogikos ir Šokio pedagogikos programas per LAMA BPO sistemą stojamuosius egzaminus gali rinktis laikyti pavasario egzaminų sesijos metu – kovo mėnesį.

Visi norintys, savo duomenis ir prašymus LAMA BPO informacinėje sistemoje turi pateikti 2020 m. kovo 2-10 dienomis. Prašymus stojantieji galės teikti dėl valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studijų vietų. Stojamieji egzaminai vyks 2020 m. kovo 12-30 dienomis.

Naujųjų medijų meno stojamasis egzaminas sudarytas iš keturių dalių: fotografavimo duota tema; paskirtos temos interpretacijos kadruotėje, motyvacinio pokalbio, kūrybos aplanko (portfolio) vertinimo. Egzaminas vyksta 2 dienas.

Atlikimo meno studijų programų stojamąjį egzaminą sudaro dvi dalys: grojimas pasirinktu muzikos instrumentu (arba dainavimas, arba dirigavimas) ir motyvacinis pokalbis pasirinktos studijų programos klausimais.

Stojamąjį egzaminą į Muzikos pedagogikos kryptį sudaro trys dalys: grojimas fortepijonu ar kitu muzikos instrumentu, dainavimas (pageidautina a cappella) ir muzikos žinių pagrindai. Stojantieji Muzikos pedagogikos studijas galės rinktis Kaune arba Vilniuje. Stojamąjį egzaminą bus galima pasirinkti laikyti patogesnėje vietoje – Kaune arba Vilniuje.

Stojamąjį egzaminą į Šokio pedagogikos kryptį sudaro dvi dalys – kūrybinė šokio kompetencija ir šokio žinių pagrindai.

Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus, jų vykdymo ir vertinimo tvarką galima sužinoti tvarkos aprašuose:

Vasarą, pagrindinio priėmimo per LAMA BPO sistemą etapu, stojantieji galės pretenduoti į visas VDU menų krypčių grupės studijų programas (Atlikimo menas, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas) bei į Meno pedagogikos programas (muzika, šokis). Pagrindinio priėmimo etape prašymus priimti studijuoti universitete bus galima registruoti nuo birželio 1 d. iki pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu tvarkaraštyje numatyto stojamojo egzamino, testo arba motyvacijos vertinimo likus mažiau kaip 24 valandos. Pagrindinė vasaros stojamųjų egzaminų sesija vyks birželio 16 d. – liepos 7 d.

Prof. dr. D. Jakovonytė-Staškuvienė „Mokant vaikus dailyraščio, nereikėtų perlenkti lazdos“

Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė ir kalbėjo apie dailyraščio mokymą. Pokalbio metu edukologė akcentavo, kodėl vaikus reikia mokyti rašyti ne tik kompiuteriu.

 

Pokalbį kviečiame klausyti: čia. 

Apie Lietuvos vaikų fizinį aktyvumą ir fizinio ugdymo pamokas mokykloje

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas  žurnalistės Dovilės Šileikytės straipsnis „Apie Lietuvos vaikų fizinį aktyvumą ir fizinio ugdymo pamokas mokykloje“.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyko forumas „Kokius stereotipus laužo fizinio ir sveikatos ugdymo pedagogas?“, kuriame diskutuota apie fizinio ugdymo realybę šiandien ir rytoj, šio dalyko mokytojo portretą, pristatyta nauja studijų programa, pasiruošusi drąsiai laužyti nusistovėjusius stereotipus, siekta iš skirtingų perspektyvų pasikalbėti, pasitarti, kaip kilstelėti fizinio ugdymo mokytojo autoritetą, prestižą.

VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotojas prof. habil. dr. Algirdas Raslanas, pradėdamas renginį, kalbėjo, kad apie fizinio ugdymo mokytojų rengimą diskutuota ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje: „Lietuvos sveikatos mokslų universitetas norėtų, kad tokie specialistai būtų rengiami tik vienoje institucijoje, bet pedagogų rengimas turėtų vykti platesniu mastu, juolab, kad yra 3 pedagogų rengimo centrai. Kol kas Lietuvoje trūksta 6 fizinio ugdymo mokytojų, bet palaipsniui, įvedant trečią savaitinę pamoką, situacija turėtų keistis. Fizinio ir sveikatos ugdymo dalyko programą planuojama vykdyti Kaune, bet mes norime, kad ji būtų vykdoma ir Vilniuje. Klaipėdos universitetas, bendradarbiaudamas su Kauno pedagogų rengimo centru, taip pat nori vykdyti pedagogines studijas. Norisi, kad trečioji pamoka būtų susieta su sveikatos ugdymu. Pavyzdžiui, daugėja vyresniųjų klasių mokinių, rūkančių elektronines cigaretes, todėl svarbu ugdyti sveikos gyvensenos sampratą“.

Doc. dr. Aušra Lisinskienė, Švietimo akademijos mokslininkė, dėstytoja, naujos programos vadovė papasakojo apie naują studijų programą, kurią parengė su darbo grupe, besitardami su užsienio mokslininkais, norėdami atliepti šiandienos fizinio lavinimo lūkesčius. Šiuo metu vyksta daug iniciatyvų, nuveikta nemaža darbų: trečioji savaitinė fizinio ugdymo pamoka (penktose–šeštose klasėse, tikimasi, kad kasmet „augs“ su kiekviena klase), Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas dėl fizinio pajėgumo nustatymo, aktyvios pertraukos ir pan. Bet nepaisant to, pasak A. Lisinskienės, visi žinome, kad fizinis aktyvumas drastiškai mažėja – ir vaikų, ir suaugusiųjų. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamos 60 min. fizinio aktyvumo normos per dieną vaikai nepasiekia. Todėl ši programa buvo orientuota į trečiąją pamoką. Fizinį pasyvumą lemia daug priežasčių – šeimos pavyzdys, technologijos ir t. t. „Nuo 2016 m. vykdami į mokyklas ir stebėdami fizinio ugdymo pamokas, girdėdami praktiką atlikusių studentų atsiliepimus, matome, kad šio dalyko pamokose ne viskas yra gerai. Susidaro įspūdis, kad arba pamoka nevyksta, arba vyksta tik iš dalies, būna „pritempta“. 70–80 proc. vaikų sėdi ant suoliuko su džinsais, nenuleisdami akių nuo telefonų, o kai paklausi, kodėl jie taip elgiasi, kai kurie pasako nė neslepia – „Neįdomu“. Pedagogų nuomonės įvairios, tačiau dauguma sako, kad šiuolaikiniai vaikai yra nesuvaldomi, visiškai nemotyvuoti. Kyla klausimas, ar tai mokytojo nekompetencija, ar švietimo spragos, ar per mažai įsitraukia Sveikatos apsaugos ministerija, ar aukštosios mokyklos nepakankamai gerai paruošia mokytojus? Grįžę po praktikos 3–4 kurso studentai sako, kad pabuvę tokioje nemotyvuotoje aplinkoje, kai net patys mokytojai demotyvuoja studentą, grįžta nuleistomis galvomis, aiškiai žino, kad nedirbs šio dalyko mokytojais“, – pasakojo A. Lisinskienė.

Naujoji programa sukurta norint laužyti stereotipus ir sakyti „ne“ sėdėjimui ant suoliukų, neįdomioms pamokos, kamuolio numetimui pasakant: „Žaiskite, ką norite“. Siekiama pažadinti kiekvieno vaiko norą judėti, diegti nuostatą būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą. Būsimi mokytojai, šios programos studentai turėtų mokėti bent dvi užsienio kalbas, išmanyti informacines technologijas (ne tik įsijungti kompiuterį, o analizuoti fizinio aktyvumo metodikas, kaip ruošti analizes, interpretacijas, perduoti tėvams, objektyviai jas vertinti) ir medijų raštingumą, kad gebėtų ir užmegzti, ir palaikyti tarptautinius ryšius, galėtų stažuotis užsienyje, įgyti tarptautinės patirties. Toks mokytojas galbūt taptų ir kompetentingas, ir konkurencingas ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu, jaustųsi geriau, gebėtų kurti įvairias prevencines ar intervencines sveikatos programas, taikyti jas ugdymo procese. O kartais, norint padėti pagyvinti pamoką mokyklose jau dirbantiems mokytojams, pakanka paprastų dalykų – sporto salėje skambančios muzikos, naudojamų multimedijų.

Skaitykite daugiau: čia. 

LRT Radijo laidoje „Džiazuojanti istorija “ – VDU ŠA prof. dr. D. Karvelis apie bajorų tikėjimą

Vasario 19 d. LRT Radijo laidoje „Džiazuojanti istorija “ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos istorikas prof. dr. Deimantas Karvelis. „Aš, kaip istorijos mokytojas, džiaugčiausi, nes tada mano alga būtų kaip Danijos ar Šveicarijos mokytojo“, – kokia Lietuva būtų šiandien, jei čia būtų įsitvirtinęs protestantų tikėjimas, svarsto  laidoje profesorius.

Kodėl bajorai dažnai kaitaliodavo savo tikėjimą? Kodėl protestantų tikėjimo nesirinko Lietuvos valdovai? Ir kodėl reformacija sklido per Radvilas? Radijo laidą kviečiame klausyti: čia. 

VDU Švietimo akademijoje pristatyta Mokomojo dalyko pedagogikos (Fizinis ir sveikatos ugdymas) studijų programa

Vasario 10 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko forumas „Kokius stereotipus laužo fizinio ir sveikatos ugdymo mokytojas?“, kuriame dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė, Lietuvos Shotokan Karatė klubų federacijos prezidentė Jurgita Januškaitė-Žilinskienė, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos prezidentė Laima Trinkūnienė, LR Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Audrius Daunoravičius, Kauno r. Neveronių gimnazijos direktorė Danguolė Marmienė, Vilniaus Gabijos gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja Romualda Pinkevičienė, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas administravimui prof. dr. Algirdas Raslanas, VDU Švietimo akademijos dr. Aušra Lisinskienė. Forumo dalyviai diskutavo apie fizinio mokytojo profesiją. Taip pat buvo pristatyta nauja Mokomojo dalyko pedagogikos (Fizinis ir sveikatos ugdymas) bakalauro studijų programa.

Nuo šių metų Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje pradedama vykdyti Mokomojo dalyko pedagogikos: fizinis ir sveikatos ugdymas bakalauro studijos. „Ši programa yra pasiruošusi laužyti visus nusistovėjusius fizinio ugdymo pedagogikos stereotipus“, – teigia programos vadovė dr. Aušra Lisinskienė.

 

VDU bendradarbiauja su Kauno „Rotary“ klubu „Romuva“

Vasario 11 d., antradienį, bendradarbiavimo sutartį pasirašė Vytauto Didžiojo universitetas ir tarptautinės labdaros organizacijos „Rotary“ Kauno klubas „Romuva“ (Kauno Romuva RK). Tarp sutarties tikslų – bendradarbiavimas rengiant specialiuosius pedagogus ir gabių vaikų ugdymo programą.

Universitetas su „Rotary“ klubu „Romuva“ planuoja organizuoti bendrus projektus ir renginius, sudaryti sąlygas VDU studentams ir darbuotojams atlikti praktiką klube, kviesti darbuotojus ir studentus dalyvauti klubo renginiuose. Sutarties šalys taip pat numato bendradarbiavimą organizuojant studentų meistriškumo pamokas ir kitas iniciatyvas.

Itin aktyviai tikimasi bendradarbiauti kartu su VDU Švietimo akademija rengiant specialiuosius pedagogus – ugdytojus, dirbančius su moksleiviais, turinčiais specialiųjų poreikių. Specialiąją pagalbą teikia logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai. Ne mažiau svarbus siekis – parengti nacionalinę programą, skirtą gabių vaikų atpažinimui ir ugdymui, paruošti pedagogus darbui su jais ir sudaryti sąlygas atsižvelgiant į skirtingus vaikų poreikius.

„Labai džiaugiamės, kad radome universitete bendraminčių. Išsikeltas tikslas padės daugybei visuomenės grupių – pavyzdžiui, šeimoms, kurios paliestos autizmo, vaikams, tėveliams, bendruomenėms. Tai, kad šie žmonės užaugtų pilnaverčiai ir galėtų patys išsilaikyti, nebūtų našta, yra visos visuomenės reikalas – ne tik mūsų klubo, universiteto ar šeimų. Matome, kad Jūsų universitetas tampa svarbiausia pedagogų rengimo kalve, sekame, į kurią pusę jis krypsta, todėl siejame su juo labai daug vilčių“, – projekto sėkme neabejojo Kauno „Rotary“ klubo „Romuva“ prezidentė Rasa Noreikienė.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis, prieš pasirašydamas sutartį, padėkojo klubui „Romuva“ už vykdomą prasmingą humanitarinę veiklą ir pažymėjo, jog užmezgamas bendradarbiavimas pedagogų rengimo srityje yra labai reikalingas Lietuvai: pastaraisiais metais gerokai sumažėjus studentų skaičiui, tuo pačiu mažėja ir jaunų mokytojų, o ir pati mokytojo profesija vis dar visai nelaikoma prestižine.

„Jūsų iniciatyva ne tik siekia tiesiogiai padėti vaikams ir mokytojams, bet ir turi gerokai platesnę prasmę – visuomenė pradeda suprasti, kad neskirdami dėmesio mokytojams, patekome į didelę bėdą, kurios sprendimui reikės mūsų visų pastangų. Kviečiame dalintis tyrimais ir žiniomis, bendradarbiauti su Švietimo akademija, aktyviai įsilieti į bendras veiklas“, – kalbėjo rektorius.

„Rotary“ yra tarptautinė labdaros organizacija, vienijanti aukštos reputacijos verslininkus, profesionalus ir vykdantis humanitarinius projektus. Organizacija remiasi tarnavimo idealu, ugdo ir skatina dorovinius profesinės veiklos pradus, tarptautinį tarpusavio supratimą, gerą valią ir taiką. Iš viso pasaulyje yra daugiau nei 1,2 mln. rotariečių, susibūrusių į daugiau nei 32 tūkst. „Rotary“ klubų 200 šalių.