TV laidoje VDU Švietimo akademijos prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė kalbėjo apie alfa kartos vaikus

Lapkričio 17 d. LRT Plius laidoje „Tėčio reikalai“ dalyvavo VDU Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, kuri kalbėjo apie alfa kartos vaikus.

Laidą kviečiame žiūrėti: čia.

Įvyko verslumo bandomųjų mokymų II-asis etapas

VDU Švietimo akademijos Socialinio ugdymo programų grupės atstovai vykdo„Interreg V B projektą „Inovatyvūs smulkaus ir vidutinio verslo perdavimo modeliai Baltijos jūros regione“. „Innovative Business Transfer Models for SMEs in the BSR” (INBETS BSR)“

2019 m. lapkričio 13–14 d. pagal šį projektą VDU ŠA projekto vykdytojai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete vykdė 16 akad. valandų trukmės verslumo ugdymo bandomųjų mokymų II-ajį etapą, kuriame dalyvavo 106 dalyviai iš Vytauto Didžiojo universiteto ŠA, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos sporto universiteto, Vilniaus kolegijos, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos, Vilniaus technologijų mokymo centro, Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro, Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“, Vilniaus miesto bei rajono gimnazijų ir kt.

2019 m. lapkričio 13 d. vyko 8 akad. val. trukmės mokymai „Įmonių konkurencingumo nustatymas ir plėtros strategijų kūrimas verslo perdavimo kontekste“ (lektorius – Nerius Jasinavičius – konsultacinės kompanijos steigėjas ir vadovas, turintis daugiau kaip 15 metų darbo patirtį finansų, gamybos ir paslaugų verslo sektoriuose).

2019 m. lapkričio 14 d. vyko 8 akad. val. trukmės mokymai tema „Inovacijos, jų vadyba ir intelektinės nuosavybės vaidmuo versle“ (lektorius – dr. Kastytis Gečas – ilgametis Lietuvos inovacijų centro vadovas, turintis daugiau kaip 35 metų patirtį inovacijų paramos, inovatyvaus verslo plėtros ir perdavimo bei inovacinės partnerystės sektoriuose).

Mokymų dalyviai turėjo galimybę diskutuoti su lektoriais, išsakyti savo nuomonę, įvertinti mokymų programos turinį ir prisidėti prie jo tobulinimo bei patobulinti savo kompetencijas.

Atlikta mokymų turinio rezultatų analizė parodė, kad mokymai buvo itin įdomus ir vertingi visiems dalyviams, parinktos aktualios ir svarbios temos, pateikta daug praktinių pavyzdžių.

Baigusiems mokymus buvo įteikti pažymėjimai, patvirtinantys įgytas kompetencijas.

Organizuojamas mokinių kūrybinių darbų konkursas „Gyvieji dirbtinių sistemų prototipai“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Profesinio tobulinimo institutas ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija organizuoja bendrojo ugdymo mokyklų mokinių kūrybinių darbų konkursą „Gyvieji dirbtinių sistemų prototipai“.

Konkurso tikslas – skatinti domėjimąsi STREAM mokslais, patirti tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą, puoselėti kūrybišką požiūrį į gamtos ir tiksliuosius mokslus, jų taikymą gyvenime.

Konkurse gali dalyvauti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 5-6 ,7-8 ir 9-10 klasių mokiniai. Konkursui darbą gali teikti ne didesnė kaip 4 mokinių komanda, vadovaujama mokytojo (-ų). Mokyklai gali atstovauti ne daugiau kaip trys skirtingų amžiaus grupių komandos.

Reikalavimai darbams: kūrybiniai darbai rengiami Leonardo da Vinčio sukonstruotų mechanizmų analizės pagrindu. Mokinių komanda pasirenka Leonardo da Vinčio sukurtą mechanizmą (arba jo fragmentą/us) ir jo konstrukcinės idėjos – gyvojo prototipo – pagrindu kuria tokį patį, panašų ar kitokį gaminį. Kurdama gaminį komanda turi atrasti/paaiškinti/susieti savo darbą su šiomis STREAM sritimis:

1.Gamtos ir tiksliaisiais mokslais (mechanizmo matematiniai, fizikiniai, cheminiai ir gyvojo prototipo biologiniai parametrai).

2.Daile ir technologijomis (sukonstruotas gaminys ar jo prototipas).

3.Lietuvių kalba (rašinys / mechanizmo idėjos, gaminio kūrimo eigos, jo panaudojimo ateityje vizijos aprašymas).

Konkursui pateikiamas stendinis pranešimas, kuriame matyti darbo atlikimo eiga, atsispindi pasirinktos STREAM sritys, galutinis gaminys ir/ar jo prototipas. Stendinis pranešimas ir gaminys konkursui pateikiami atvykus į konferenciją 2020 balandžio mėn. 24 d. Elektroninė stendinio pranešimo versija irgaminio nuotrauka pateikiamos iki 2020 kovo 24 d. el. p. ausra.rakauskiene@basanaviciausprogimnazija.lt

Konkurso darbų pristatymo data ir vieta: 2020 m. balandžio 24 d., VDU Švietimo akademija, T. Ševčenkos g., 31, Vilnius.

Konkurso dalyvio anketa (2 forma) (antrasis puslapis, punktai 6-12).

Informacija apie konkursą skelbiama interneto tinklalapiuose: http://basanaviciausprogimnazija.lt/, https://technologinisugdymas.weebly.com/, http://svietimas.vdu.lt

Dėl papildomos informacijos galima kreiptis:

Aušra Jurgaitienė tel. nr. 861600853 ir Daina Aleksandravičiūtė tel. nr. 864612280.

Meno galerijoje „2019“ vyksta moksleivės G. Targonskos fotografijos paroda

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos meno galerijoje „2019“ vyksta Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centro (VMKMC) fotografijos studijos mokinės Glorijos Targonskos paroda „Danguje, žemėje, vandenyje”. Paroda veiks iki 2020 sausio 1 d.

Glorija Targonska (16 m.) fotografijos pamokas VMKM centre pradėjo lankyti nuo 14 metų. Tai pirmoji Glorijos autorinė paroda, joje pristatomi darbai atlikti per pastaruosius dvejus metus. „Pasirinkau fotografuoti gamtą, tiksliau – ji mane pasirinko. Patinka keliauti po Vilniaus apylinkes: Juozapinės kalnas, Belmontas – mėgstamiausios mano pasivaikščiojimo ir peizažų fotografavimo vietos. Gamtoje galiu pabūti su savimi, pabėgti nuo miesto triukšmo.“ – pasakoja autorė. Parodoje eksponuojami kūriniai ir iš tolimesnių Lietuvos vietų – Nidos, Šiaulių miesto. Glorija turi įgimtą sugebėjimą pastebėti įvairias detales, jautriai fiksuoti kintančią gamtą, šviesos ir šešėlių žaismą.

Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centras – neformaliojo švietimo įstaiga, teikianti moksleiviams pagrindines menų (choreografijos, dailės, fotografijos, videomeno, muzikos, teatro, cirko) ir kitų dalykų (etninės kultūros, mokslo, technologijų) žinias ir įgūdžius. Centre taip pat vykdomos FŠPU (formalųjį švietimą papildantis ugdymas) programos.

Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centras yra ilgametis, tarptautinių, respublikos bei miesto projektų, renginių organizatorius ir dalyvis. Kūrybiniai kolektyvai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, ugdymo įstaigomis, VDU Švietimo akademija, VDA, Vilniaus kolegija, muzikos, meno bei bendrojo lavinimo mokyklomis, vaikų ir jaunimo klubais, vaikų darželiais, organizuojamos vasaros stovyklos.

Fotografijos studija veikia nuo 2008-ųjų metų. Studijos mokytoja Aušra Griškonytė-Kavaliauskienė daug metų sėkmingai dirba fotografijos meno srityje ir moko vaikus fotografuoti.

VDU ŠA absolventas, doktorantas S. Kozlov – projekto „Ačiū už pamokas“ lyderis

LR švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius apdovanojo ir pasveikino projekto „Ačiū už pamokas“ lyderius – daugiausiai mokinių padėkų surinkusius mokytojus. Tarp jų – vienas iš trijų Kauno mokyklų mokytojas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos absolventas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros doktorantas Sergej Kozlov.

Mėnesį interneto portaluose vykusiame projekte kiekvienas galėjo padėkoti savo buvusiam ar esamam mokytojui už jo darbą, už tai, ką jis suteikė, už nepamirštamas pamokas. Mokiniai siuntė padėkas pedagogams iš visų Lietuvos kampelių, visų dalykų mokytojams, taip pat socialiniams pedagogams.

Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinių kūrybos almanacho „Tyla ir žodžiai“ pristatyme dalyvavo doc. dr. Ž. Kolevinskienė

2019 metais buvo išleistas dešimtas Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinių kūrybos almanachas „Tyla ir žodžiai“. Almanacho pristatymo metu dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Kalbinio ir meninio ugdymo programų grupės vadovė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė. Literatūrologė įteikė 1987 metų Romualdo Rakausko nuotrauką, kurioje užfiksuotas gimtasis Vaižganto Maleišių kaimas Anykščių raj. Taip pat moksleiviams pristatė rašytojo Vaižganto asmenybę ir jo literatūrinį palikimą.

Daugiau kviečiame skaityti apie almanachą.

Edukologai apie emocijas ir mokymosi patirtys

„Švietimo naujienos“ spausdinamas žurnalistės Dovilės Šileikytės straipsnis apie Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Švietimo akademijoje vykusią mokslinę konferenciją „Vaikų emocinė gerovė 2030: strategijos kūrimo ir įgyvendinimo kontekstai švietimo sektoriuje“.

Kaip ir kasmet, organizatoriai pedagogus sukvietė į mokslinę-praktinę konferenciją „Vaikų emocinė gerovė 2030: strategijos kūrimo ir įgyvendinimo kontekstai švietimo sektoriuje“. Renginys vyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje ir buvo skirtas ugdymo įstaigų vadovams, tyrėjams, esamiems ir būsimiems pedagogams, pagalbos švietimui specialistams, tėvams. Konferenciją sudarė dvi dalys – pranešimų sesija ir paraleliniai metodiniai praktikumai, renginį vedė Sergejus Neifachas ir VDU Švietimo akademijos doktorantė, VšĮ „Pozityvaus ugdymo institutas“ vadovė Irma Liubertienė.

„Multidimensinė gerovės samprata“

Doc. dr. Sergejus Neifachas, VDU Švietimo akademijos, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto dėstytojas, Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius

Gerovė yra daugiamatis reiškinys. Pats aukščiausias – valstybės arba europinis lygmuo, kuris pereina į sisteminį ir institucinį lygmenis, ugdymo procesą ir į vaiko širdį, jo vidinę savastį. Šiame nenutrūkstamame procese išsidėsto pozityvaus ugdymo gairės, idėjos. Jei bandytume rasti vienintelę gerovės sampratos apibrėžtį, jos nerastume, nes šis reiškinys – labai populiarus, apie jį kalbama įvairiose veiklos srityse: ne tik edukologijoje, bet ir ekonomikoje, sociologijoje. Nėra vieno gerovės apibrėžimo, bet dažniausiai girdime, kad švietimo kontekste socialinių paslaugų tinklas, socialinių teisių plėtra, tam tikrų idėjų visuma veda mus vertybinio pasaulio, kuris įgalina ir sistemina bet kokio žmogaus mąstymą, link. Jeigu pažiūrėtume per šiuolaikinę mūsų gerovės sampratos prizmę, matytume, kad kiekviena žmogaus mintis susitelkia prie socialinės ir emocinės saugumo perspektyvos ir joje reiškiasi neišsenkamas žmogaus potencialas, nusakomas trimis pagrindiniais žodžiais – veikti, būti, mokytis. Gerovės fenomenas – visuotinė holistinė sąvoka, kurią suprantame kaip valstybės įsipareigojimą bet kuriai asmenybei nuo pat mažumės garantuoti, kad ji augs oriai, bus užtikrintas socialinio teisingumo, socialinių paslaugų gerovės valstybės modelis. Taip pat gerovę galime sieti su žmogaus gyvenimo kokybės samprata, tą kokybę demonstruoja atitinkamas laimės indeksas, kurį stengiasi patirti kiekvienas žmogus. Globalūs įvykiai ir veiksniai turi įtakos daugeliui įvairių sričių – norint pasiekti visiškos gerovės būseną, reikia atlikti tam tikras gyvenimo užduotis, kurios sąveikauja su tokiomis sritimis kaip šeima, visuomenė ir kt. Visų gerovės komponentų sąveika stiprina žmogaus poveikį socialinei aplinkai ir sulaukia grįžtamojo ryšio pačiam sau.

Vertybinių nuostatų slėpiniai atsiskleidžia per žingsnius, kuriuos žengia kiekvienas žmogus, pereidamas pirminę-antrinę socializaciją (šeimą ir darželį, mokyklą). Žmogaus mąstyme, socialinėje emocinėje brandoje auga jo emocinė patirtis, jausmai. Žmogus ima suvokti savo emocinę vertę. Tokiu būdu emocijos tampa vertybiniu tikslu ir to tikslo įgalinimas veda prie abipusės sąveikos tiek vidinėje mikrosistemoje, tiek tiesia sąveikas su išorine pasauline sistema.

Kai sukaupęs tam tikrą emocinę patirtį žmogus žengia į socialinę sąveiką, kuria sąveikos modelį, kuris yra integralus sisteminis reiškinys, parodantis, kad be sąveikos, ryšio su suaugusiaisiais, draugais, aplinka žmogus negali toliau plėtoti savo bendro socialinio emocinio suvokimo. Pastebima, kad socialinė emocinė sąveika bei ryšiai su vaiku ir suaugusiu žmogumi yra skurdūs, nėra pastiprinti. Todėl keičiasi mokinio žaidimų, socialinės veiklos laukas ir atsiranda kitoks kokybės ryšys. Deja, informacinės technologijos tampa tam tikra priedanga, kurioje jis neranda tikrosios emocinės sąveikos – jos reikia tam, kad galėtų išmokti komunikuoti ir atvirai reikšti visus išgyvenimus. Todėl ieškome ne tik sisteminio žinių modelio, bet ir socialinių emocinių įgūdžių, formuojančių patyriminę mokymosi aplinką, kurioje vaikas pažįsta save, atsiskleidžia aplinkai ir siekia tolesnės akademinės aukštesniųjų mokymosi gebėjimų sėkmės.

Kiekvienas pedagogas stengiasi pažinti vaiką, jį pripažinti, motyvuoti, globoti, įgalinti tolesniam pažangos siekiui. Vaikas skatinamas bendrauti, tinkamai reikšti emocijas, tyrinėti, atrasti, būti savarankiškas, spręsti sunkumus, prisitaikyti prie pokyčių. Tai skatina kurti glaudesnį ryšį su tėvais ir pedagogais. Taip subrendęs vaikas gali į suaugusio žmogaus gyvenimą įnešti daug prasminės patirties ir atsakymų į įvairius klausimus, stiprėja gerovės terpė, kurioje vaikas stengiasi išmokti, išgyventi ir įtvirtinti savo socialinę emocinę patirtį. Tai gairės, kurios dabar analizuojamos iš pozityvaus ugdymo metodologinės paradigminės srities: matome, kad pokyčiai, vaiko patiriami tvarioje, pažangioje aplinkoje, skatina aktyviai stiprėti ir reikšti emocijas.

Skaitykite daugiau: čia.

VDU ŠA edukologai prisijungia prie LSS viešo palaikymo aukštųjų mokyklų dėstytojams ir mokslininkams

Lietuvos studentų sąjunga (toliau – LSS), nacionaliniu lygiu atstovaudama studentams reiškia viešą palaikymą visiems Lietuvos aukštosiose mokyklose ar aukštojo mokslo institucijose dirbantiems dėstytojams bei mokslininkams.
LSS sutinka su dėstytojais ir mokslininkais, kad mokslinis darbas reikalauja itin didelės kvalifikacijos, tačiau už jį mokama neadekvati, nekonkurencinga, mokslininkų statusą menkinanti alga. Atlyginimų sistema yra neteisinga, išbalansuota, neskatinanti tobulėti. LSS pabrėžia, kad tinkamai pasirengęs, motyvuotas ir darbui atsidavęs dėstytojas ar mokslininkas yra viena svarbiausių sąlygų siekiant užtikrinti tiek studijų kokybę, tiek pačių studentų žingeidų norą ne tik įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau tuo pačiu siekti ir pačių geriausių akademinių rezultatų bei tapti visapusiškai išsilavinusia asmenybe. Siekiant tai užtikrinti, dėstytojams bei mokslininkams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos dėstyti, atlikti savo mokslinę veiklą bei nuolatos kelti tiek savo mokslines, tiek didaktines kompetencijas.

Daugiau skaitykite: čia.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos bendruomenė palaiko LSS viešą palaikymą ir prisideda prie iniciatyvos.

Skelbiamas II-asis konkursas „Erasmus+“ studentų ir absolventų praktikai 2019 / 2020 m. m.

Erasmus studentų praktika – laikotarpis, praleistas Erasmus+ programoje dalyvaujančios šalies užsienio įmonėje ar organizacijoje. Erasmus praktika suteikia studentui galimybes prisitaikyti prie visos Bendrijos darbo rinkos reikalavimų, sustiprinti profesinius įgūdžius, susipažinti ir išplėsti supratimą apie konkrečios šalies ekonomiką, socialinę sistemą bei kultūrą.

Dėmesio!

SKELBIAMAS KONKURSAS! Paraiškos studentų bei absolventų (praktika turi baigtis per metus nuo studijų baigimo datos) praktikai priimamos:
iki 2020 m. sausio 12 d., rezultatai skelbiami sausio 20 d.;
Apie Erasmus+ studentų / absolventų praktiką iš pirmų lūpų:
VDU – „Patirties partnerių“ konsorciumo narys. Šios iniciatyvos tikslas – padėti VDU bei kitų keturių didžiausių Lietuvos universitetų studentams susirasti kokybiškas praktikos vietas užsienyje. Iniciatyvos interneto puslapis

Atranka Erasmus+ studentų ir absolventų praktikai

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio. Ne ES piliečiai prieš vykdami Erasmus mainams (studijų ar praktikos) privalo turėti laikiną ar nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai (praktika atliekama studijų metu):

Atrankos anketa; Atkreipkite dėmesį, pildyti turite „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)
“
Įmonės / organizacijos patvirtinimas (.pdf formatu prisegamas atrankos anketoje) – privaloma.

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Absolventų praktika turi baigtis ne vėliau nei metai po studijų baigimo.

Daugiau informacijos: čia.

LRT Plius laidoje „Tėčio reikalai“ – edukologė prof. dr. L. Kaminskienė apie personalizuotą mokymą

Lapkričio 10 d. LRT Plius laidoje „Tėčio reikalai“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja mokslui, edukologė prof. dr. Lina Kaminskienė, kuri kalbėjo apie personalizuotą mokymą mokymosi įstaigose.

Laidą kviečiame žiūrėti: čia.