Absolventas, inovatyviausias mokytojas R. Jezukevičius apie meilę pedagogo darbui

Kaunodiena.lt spausdina interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) anglų filologijos bakalauro, praktinės filosofijos magistro ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos absolventu, anglų kalbos mokytoju Ryčiu Jezukevičiu.

Kaunietis, anglų kalbos mokytojas Rytis Jezukevičius inovatyvumą matuoja ne tik atvirumu naujovėms. Pirmiausia – meile vaikams, todėl neretai išgirsta jį šaukiant tiesiog vardu.

Pedagogo karjerą pradėjęs Smetonos gimnazijoje, vėliau kaunietis dėstė filosofiją Šv.Ignaco Lojolos kolegijoje. Galiausiai – J.Jablonskio gimnazijoje. R.Jezukevičius čia dėsto anglų kalbą, o pastaruosius dvejus metus dar ir etiką. Tiesa, apie gėrio ir blogio kriterijus, laimę, gyvenimo prasmę ir žmogaus paskirties problemas atsistojęs prieš klasę pedagogas taip pat kalba angliškai. Parašiau, kad būsiu anglų kalbos mokytoju, dirbsiu Kalniečių mokykloje ir su savo auklėtoja išgersiu kavos puodelį. „Etika – moralės filosofija. Taigi, saikingai atsitraukti nuo anglų ir pereiti prie gyvenimo meilės – filosofijos, buvo gaivus oro gūsis”, – siūlymas gimnazistams dėstyti etiką, pedagogui pasirodė labai viliojantis. Visgi tikrasis R.Jezukevičiaus pašaukimas – anglų kalba. Ja vyras skaito literatūrą, rašo mokslinius straipsnius, kalba su mokiniais net ir pertraukų metu. Toks yra mokytojo ir gimnazistų sutarimas. „Aš leidžiu net ir per pamokas padaryti kelių minučių pertrauką, jei koks nors mokinys ar mokinė dega, kaip nori ką nors papasakoti. Bet su sąlyga, kad tai darys anglų kalba”, – tokia pat taisyklė galioja ir susirašinėjant virtualioje erdvėje. Nesvarbu, ar tema būtų susijusi su mokslais, ar su laisvalaikiu.

Skaityti daugiau.

Kaune vyko „Kaip mūsų mokyklos pasitinka sugrįžtančius išeivijos vaikus“ (video)

Gruodžio 13 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune vyko diskusija „Kaip mūsų mokyklos pasitinka sugrįžtančius išeivijos vaikus“, kurią inicijavo Draugija pasaulio lietuviams pažinti.

Vaikų integracija švietimo sistemoje – aktuali tema grįžtamosios migracijos kontekste. Vienas iš esminių veiksnių, lemiančių apsisprendimą grįžti, yra Lietuvos švietimo sistemos pasirengimas priimti ir integruoti sugrįžtančius išeivijos vaikus. Su kokiais iššūkiais susiduria iš emigracijos grįžę vaikai ir jų tėvai, kokias galimybes jiems padėti turi mokytojai? Ką reiktų daryti, norint sumažinti emigracijos patirčių kuriamus barjerus? Kaip paversti šias patirtis privalumais mokantis, bandant suprasti lietuviškumo klausimus, bendraujant klasėje ar mokykloje?

Diskusiją organizavo naujai įkurta Draugija pasaulio lietuviams pažinti, kuri vienija išeivijos istoriją, kultūrą ir paveldą išmanančius tyrėjus bei švietėjus ar tiesiog šia tematika besidominčius.

Renginyje dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių reikalų departamento direktorius Marijus Gudynas, istorijos mokytojas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Domas Boguševičius, matematikos mokytoja, edukologė Vilija Dabrišienė. Iš tėvų pusės kylančius lūkesčius ir pastebėjimus išsakys Irma Liauzun ir Viktorija Paulauskienė. Moderatorius – Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Gediminas Karoblis.

Diskusiją galima pasižiūrėti.

VDU Švietimo akademijos studentė F. Bagdonaitė apie mokytojo profesiją (video)

DELFI TV video pokalbyje – VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo bakalauro IV kurso studentė Fausta Bagdonaitė pasakojo apie pedagoginę praktiką mokykloje ir mokytojo profesiją. Studentei atlikta praktika leido suvokti, ar jos pasirinktas kelias yra teisingas ir ar ji tikrai nori juo eiti. „Praktika padeda pasirinkti, nukreipia arba parodo, ar jaunas žmogus tikrai nori tame pasilikti, o gal kažką keisti“, – teigia Fausta.

Video pokalbyje – VDU Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė pasakoja apie pedagoginių praktikų svarbą.

Video pokalbį kviečiame žiūrėti: čia.

VDU kviečia pedagogus į „Mentorystės mokyklą“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija pedagogus kviečia į „Mentorystės mokykla“, kuri yra skirta bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams, ieškantiems naujų profesinės veiklos perspektyvų. „Mentorystės mokykloje“ bus sudarytos galimybės naujai pažvelgti į bendradarbiavimą profesinėje erdvėje ir tapti mentoriais, gebančiais profesionaliai padėti jaunam specialistui apsiprasti su ugdymo realybe, spręsti realias praktines problemas ir įsitraukti į švietimo organizacijos bendruomenės gyvenimą.

Baigę „Mentorystės mokyklą“, mokyklų mokytojai bus pasirengę vadovauti studentų pedagoginei praktikai ar pedagoginei stažuotei, o švietimo įstaiga, kuriai priklauso mokytojas – taps VDU Švietimo akademijos partnere ir sustiprins bendradarbiavimo ryšius.

„Mentorystės mokykloje“ klausytojai įgis naujausių ugdymo, informacinių sistemų, psichologijos, neuromokslų žinių ir išmoks pritaikyti jas aktualiems ugdymo kontekstams.

Mentorystės programos apimtis – 107 val. (4 studijų kreditai), trukmė – 3 mėn. Užsiėmimų pradžia 2020 m. vasario 8 d.

Užsiėmimai vyks Kaune, su užsiėmimų temomis ir tvarkaraščiu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą. Užsiregistravusiems į mokyklą bus išsiųsta detali informacija.

Baigus programą, bus įteikti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Programa yra akredituota institucijos, vykdančios pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, programų registre.

Programos kaina 320 eur.

Registracija į „Mentorių mokyklą“ vyksta iki 2020 m. vasario 4 d.

Detalesnė informacija:

Vytauto Didžiojo universitetas | Švietimo akademija

Studijų koordinatorė | Vaida Lukšienė

El. paštas | vaida.luksiene@vdu.lt

Telefonas | (8 37) 327875

LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ – VDU ŠA istorikas doc. dr. M. Tamošaitis apie Lietuvos okupacijos istoriją

Gruodžio 10 d. LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos istorikas doc. dr. Mindaugas Tamošaitis.

Dramatiškais istorijos momentais atsiranda pasirenkančių agresoriaus pusę. Lietuvos okupacijos istorija – ne išimtis. 1940 m. birželį sovietus palaikė dalis inteligentijos, o „Stalino saulės“ parvežti važiavo ne tik rašytojai, bet ir buvęs Nepriklausomos Lietuvos generolas.

Laidą kviečiame klausyti: čia.

Kaune vyks diskusija „Kaip mūsų mokyklos pasitinka sugrįžtančius išeivijos vaikus“

Gruodžio 13 d., penktadienį, 15 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks diskusija „Kaip mūsų mokyklos pasitinka sugrįžtančius išeivijos vaikus“, kurią inicijuoja Draugija pasaulio lietuviams pažinti.

Diskusiją organizuoja naujai įkurta Draugija pasaulio lietuviams pažinti, kuri vienija išeivijos istoriją, kultūrą ir paveldą išmanančius tyrėjus bei švietėjus ar tiesiog šia tematika besidominčius.

Renginyje dalyvaus Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių reikalų departamento direktorius Marijus Gudynas, istorijos mokytojas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Domas Boguševičius, matematikos mokytoja, edukologė Vilija Dabrišienė. Iš tėvų pusės kylančius lūkesčius ir pastebėjimus išsakys Irma Liauzun ir Viktorija Paulauskienė. Moderatorius – Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Gediminas Karoblis.

Diskusija atvira visuomenei, tačiau joje ypač laukiami mokytojai, kuriems esant poreikiui bus įteikiami seminaro dalyvių diplomai.

VDU Švietimo akademijoje vyko dalykiniai pusryčiai su Kauno miesto gimnazijų vadovais

Gruodžio 5 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune vyko dalykiniai pusryčiai su Kauno miesto gimnazijų vadovais. Susitikimo metu aptarta pedagogų rengimas, bendradarbiavimas su gimnazijomis.

LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ – prof. dr. D. Jakovonytė-Staškuvienė kalbėjo apie vaikų ankstyvą ugdymą

2019 m. gruodžio 6 d. LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė. Praėjusią savaitę Švietimo ministerija paskelbė, kad keletoje Lietuvos savivaldybių vaikams į mokyklas bus leista eiti nuo šešerių metų – bus sukuriamos bandomos klasės, siekiant išsiaiškinti, ar tai efektyvesnis būdas mokytis. Remiantis tyrimais, ankstyva mokslų pradžia – naudingesnė? Laidoje profesorė pasidalijo įžvalgomis apie vaikų ankstyvą ugdymą.

Laidą kviečiame žiūrėti: čia.

VDU Švietimo akademijos dėstytojai diskutavo apie 2019 m. literatūrą (video)

Netylant pokalbiams ir svarstymams, kurios 2019 metais pasirodžiusios knygos verčiausios aukščiausių skaitytojų ir literatūros kritikų įvertinimų, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“ Diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Diskusiją moderavo Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.

Diskusijoje analizuota, kokie literatūros žanrai vis labiau vertinami ir mėgstami Lietuvos skaitytojų, kokie kūriniai traukia tiek literatūros profesionalų, tiek skaitytojų mėgėjų dėmesį, o kur jų požiūris ir nuomonė išsiskiria. Pokalbyje aptartos tiek grožinės literatūros, tiek eseistikos, egodokumentikos, istorinės dokumentikos knygos.

Daugiau informacijos.

Diskusiją galima peržiūrėti: video.

Nacionalinis žmogaus teisių forumas įsiklausys į vaikus ir jaunimą

Gruodžio 10-ąją pasauliui minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Vilniuje tradiciškai vyks kasmetinis Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF). Šiais metais 30-osioms Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos metinėms skirtame renginyje susitiks žmogaus teisių aktyvistai, mokslininkai, diplomatai, ombudsmenai, moksleiviai ir studentai, verslo atstovai, visuomenininkai, politikai.

Nacionalinis žmogaus teisių forumas kasmet kviečia visuomenę aptarti žmogaus teisių situaciją mūsų šalyje – kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms. Šių metų forumas neatsitiktinai bus skirtas vaiko teisių klausimų aptarimui – Lietuva yra išrinkta JT Vaikų fondo (UNICEF) valdybos nare 2019–2021 metų laikotarpiui. Taip pat vyks diskusijos apie globos įstaigas, žiniasklaidos politiką, technologijų teisę, saugios darbo aplinkos užtikrinimą, jaunimo pilietinį aktyvizmą, sąlygas Lietuvos kalėjimuose ir daug kitų klausimų.

„NŽTF yra unikalus reiškinys, po vienu stogu suvienijantis akademinę, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bei tarptautinę bendruomenes. Šiais metais kartu sieksime priminti, jog „Vaiko teisės – žmogaus teisės“. Nepaisant to, kad Lietuva skiria daug dėmesio kovoje su patyčiomis, valstybiniame lygmenyje vis dar egzistuoja takoskyra tarp vaiko ir suaugusiųjų teisių, trūksta sisteminio ir visapusio teisių užtikrinimo, ne visada pavyksta išgirsti ir įsiklausyti į vaiko nuomonę. Suvokiame, kad mentaliniai pokyčiai neįvyksta per vieną dieną ir jie negali būti institucionalizuoti, todėl yra ypač svarbios viešos diskusijos ir švietimas“, – teigia organizatoriai. Jaunimas visame pasaulyje vis aktyviau įsijungia į žmogaus teisių, klimato kaitos ar socialinių problemų aktualizavimą, tad forumo tikslas – burti jaunus žmones ir sukurti platformą, kuri taptų placdarmu jų idėjų sklaidai.

Forume dalyvaus UNICEF, Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai, ministrai, užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Diskusijose bus siekiama ieškoti sprendimų keliamiems klausimams – čia susirinks ekspertai iš Vytauto Didžiojo universiteto, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos, Seimo kontrolierių įstaigos ir įvairių kitų institucijų. Diskusijose susitiks ir žinomi visuomenės veikėjai, aktyviai palaikantys žmogaus teises įvairiose srityse, tarp jų – Humoro klubo komikas Paulius Ambrazevičius, kino režisierius Saulius Baradinskas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos narys, apžvalgininkas Paulius Gritėnas, „Delfi“ vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė ir kiti.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba NŽTF dalyvius kvies į tris konferencijos „Translyčių asmenų teisių apsauga: tarptautinės tendencijos ir nacionalinės galimybės“ diskusijas. Jose gerąsias praktikas pristatys Maltos, Portugalijos, Norvegijos atstovai, savo įžvalgomis dalysis LR Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Kaip ir praėjusiais metais, forumo metu bus pristatomos parodos – šį kartą lankytojai galės susipažinti su Vilniaus dailės akademijos plakatais ir moksleivių vizualiųjų menų darbais žmogaus teisių tematika, taip pat veiks Lietuvos pašto ženklų bei atvirukų paroda. Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ forumo pabaigoje pakvies į filmo „Normalumas“ peržiūrą, kurią lydės diskusija apie vyriškumą XXI-ajame amžiuje.

NŽTF metu prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyks ir socialinė iniciatyva „Kavos galia“. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ savanoriai svečius ir praeivius vaišins kava, bendraus, taip siekdami mažinti asmenų su proto negalia atskirtį.

Nacionalinis žmogaus teisių forumas vyks gruodžio 10 d., antradienį, 9.30–20 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius).

Forumo programa

Registracija

Renginio organizatoriai: LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, LR Seimo kontrolierių įstaiga, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, LR užsienio reikalų ministerija, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Vytauto Didžiojo universitetas.

Forumo partneriai: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Norvegijos ambasada, Švedijos ambasada, Suomijos ambasada, JAV ambasada, Kanados ambasada, Lietuvos žurnalistikos centras, Atviros Lietuvos fondas, Friedrich Ebert fondas.

Oficialus transliuotojas: LRT

Informaciniai rėmėjai: manoteisės.lt, Nanook.

Rėmėjai: „Rimi“, „Swedbank“.