Dr. Vilmos Žydžiūnaitės vieša paskaita apie mokytojo lyderystę ir lyderystės modelius švietime

2019 m. gruodžio 9 d. (pirmadienį) Kaune, Jonavos g. 66-323 aud., 14 val. vyks VDU Švietimo akademijos profesorės dr. Vilmos Žydžiūnaitės vieša paskaita „Tyrimo metodų (at)radimas švietimo lyderystei: ką tyrimai atskleidžia apie mokytojo lyderystę ir lyderystės modelius švietime?“

Švietimo lyderystės tyrimai apima kontekstus nuo ankstyvos vaikystės iki aukštojo mokslo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi. Nuo XX amžiaus vidurio, platus taikomų tyrimų metodų spektras, taikomas kaip švietimo sistemų organizavimo įrankis, atspindi besikeičiantį dėmesį švietimui. Dabartinis kiekybinių ir kokybinių tyrimų derinys rodo skirtingas epistemologines pozicijas ir tikslus, pradedant nuo instrumentinių atsakymų į vyriausybės politikos iniciatyvas, tiriant socialinio teisingumo klausimus, baigiant asmeninio lygmens tyrimais, kuriais siekiama atsakyti į klausimą, ar lyderiai daro įtaką mokymosi aplinkai?

Dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkiai lyderystės tyrimuose apima išplėstinę teoriją, kuri nėra orientuota į vien tik Vakarietišką mintį – šiandien lyderystės tyrimai neaktualizuoja inovacijų pagal geografinį skirstymą, nes didesnis rūpestis yra intelektiniai sprendimai, kurie yra sąlygojami patikimų lyderystės tyrimų radinių. Lyderystės tyrimai prisideda prie šiuolaikinių lyderystės teorijų plėtros, kuriose svarbus ne tik lyderių balsas, ir siekia užtikrinti, kad švietimo politika būtų grindžiama mokslo tyrimų įrodymais, o ne atvirkščiai. Lyderystės tyrimai švietime apima vertybes ir dilemas, lyderių švietime vaidmenis, mokytojų ir besimokančiųjų lyderystės principus, įgūdžius ir kompetencijas, lyderystės scenarijus įvairiuose kontekstuose, kurie yra neatsiejami nuo lyderystės fenomeno raiškos. Švietimo lyderystė aktuali bet kurio tipo ir lygmens švietimo institucijai, švietimo politikai ir švietimo praktikai.

Švietimo lyderystės tyrimai be tyrimų metodologijos sprendimų yra nepatikimi. Mokslininkų keliamos filosofinės prielaidos pagrindžia pozityvistinę ar interpretatyvistinę pasirinktos metodologijos poziciją ir su tuo susijusį kiekybinės ar kokybinės metodologijos pasirinkimą. Išoriniai tyrimų veiksniai, kartu su tyrimo tikslu ir apimtimi, turi įtakos tyrimo metodų pasirinkimams. Konkrečios empirinės metodologijos inkorporuoja konkrečius duomenų rinkimo ir analizės metodus bei technikas, o tuo pačiu yra tampriai susiję su radinių pateikimu ir jų interpretavimu.  Taigi, pasirinktos metodologijos reikalauja iš mokslininkų ir tyrėjų įvairių duomenų rinkimo ir analizės metodų išmanymo, pradedant statistiniu modeliavimu, sistemine kokybine duomenų analize ir diskurso analize, baigiant auto-etnografine kritine refleksija ar reflektyviu pasakojimu.

Daugelis mokslininkų atkreipė dėmesį į teigiamą lyderystės poveikį mokykloms, todėl per pastaruosius kelis dešimtmečius mokytojų lyderystė, kaip svarbus mokyklos veiklos aspektas, sulaukė daugiau dėmesio. Kodėl? Mokytojai turi unikalias galimybes skatinti pokyčius mokyklose, nes jie gerai išmano mokymo(-si) sudėtingumą. Pasaulio mastu atlikti tyrimai leidžia teigti, kad  mokytojo lyderystė yra tampiai susijusi su mokytojų bendradarbiavimu skleidžiant gerąją patirtį, skatinant mokytojų profesinį tobulėjimą, siūlant pagalbą ir sutelkiant dėmesį į specifines ugdymo turinio problemas. Tačiau koncepcijos, ką tiksliai reiškia terminas mokytojas lyderis, yra labai įvairios. Iki šiolei mažai sutariama dėl to, kas yra mokytojo lyderystė: paprastai tai yra skėtinis terminas, nurodantis daugybę veiklų. Be to, mokytojų lyderystės sampratą dar labiau apsunkina tai, kad mokytojų lyderystės veiklos  neturi vieningų pavadinimų mokyklose pasaulio mastu, todėl vartojamos įvairios sąvokos –  koordinatorius, treneris, specialistas, konsultantas, ir mokytojas-mentorius ir kt. Todėl nėra geriausios metodologijos mokytojo lyderystei tirti, o tai yra ir iššūkis, ir galimybė. Tačiau orientavimasis į perspektyvą sukurti „standartizuotą“ metodologiją mokytojo lyderystei tirti yra moksliškai pavojinga, nes griežtas empirinis tyrimas neparemia mokytojo lyderystės kaip pedagoginės praktikos ir mokyklos mokymosi kultūros tobulinimo instrumento.

LRT laidoje „Tėčio reikalai“ – VDU ŠA kanclerė prof. dr. V Salienė apie mokinių raštingumą

Lapkričio 3 d. LRT laidoje „Tėčio reikalai“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Vilija Salienė, kuri kalbėjo apie mokinių raštingumą.

Laidą kviečiame žiūrėti: čia. 

 

LRT Plius laidoje „Literatūros pėdsekys“ – VDU ŠA doc. dr. Ž. Kolevinskienė apie Liūnę Janušytę

Lapkričio 3 d. LRT Plius laidoje „Literatūros pėdsekys“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Kalbinio ir meninio ugdymo programų grupės vadovė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, kuri kalbėjo apie rašytoją Liūnę Janušytę.

Laidą kviečiame žiūrėti: čia. 

VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas organizavo Tiflopedagogikos kursus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas sėkmingai tęsia Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru pradėtas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklas, organizuojant ir vykdant Tiflopedagogikos kursus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre.

Programos tikslas – formuoti pozityvų mokytojų požiūrį į mokinių ugdymą, specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų regos sutrikimų turinčių mokinių gebėjimus, kalbos ir komunikacijos ypatumus, ugdymosi poreikius ir jų įvairovę, tobulinti mokytojų kompetenciją ugdyti mokinius, kuriant palankią ugdymosi aplinką, individualizuojant ugdymosi procesą, parenkant specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, bendradarbiaujant, vertinant individualią kiekvieno mokinio pažangą ir pasiekimus

 2019 m. spalio 28-30 dienomis šiltoje ir draugiškoje Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro darbuotojų aplinkoje vyko teoriniai ir praktiniai Tiflopedagogikos kursų užsiėmimai. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro pedagogai – Dalia Taurienė, Dana Nemunytė, Gintaras Norkus, Jūratė Jakštienė, Nijolė Barauskienė, Juozas Daunaravičius, Kotryna Miknevičiūtė – dalinosi praktine patirtimi su kursų dalyviais, savo ir kitų įstaigų kolegomis. VDU Švietimo akademijos lektorė dr. Agnė Brandišauskienė įdomiai pristatė aktualią pedagogams temą „Individualios mokinių pažangos fiksavimas, žinių ir pasiekimų vertinimas“. Viena iš Tiflopedagogikos kvalifikacijos tobulinimo programos rengėjų Teresa Aidukienė pateikė Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių mokinių ugdymą, specialiosios pedagoginės pagalbos (tiflopedagoginės), psichologinės ir specialiosios pagalbos teikimą, analizę, kalbėjo apie Pedagogų etikos kodekso taikymo ypatumus.

 Išklausę numatytą kvalifikacijos tobulinimo programą, kursų dalyviai įgijo ne tik naujų Tiflopedagogikos žinių, bet ir mokinių pažinimo, jų individualios pažangos ir pasiekimų vertinimo, praktinio pobūdžio, ugdymo(si) aplinkos kūrimo, reflektavimo ir mokymosi mokytis gebėjimų. Refleksija sudarė galimybę pažvelgti į save pačius kaip į veidrodį, kiekvienas galėjo susimąstyti ir užduoti sau klausimus: Ko aš pasiekiau? Kas vyksta šiuo metu? Kaip viskas turi vykti toliau?

 „Džiugu, kad, dirbdami ir daugybę metų tobulindami savo kompetencijas, mokytojai įgyja daug žinių apie mokymosi sunkumų turinčių mokinių ugdymą, jas gali perduoti mažiau patyrusiems kolegoms, o svarbiausia, kad jie gali vesti savo mokinius į sėkmę, nesvarbu, kokio dydžio ji bebūtų“, – tikino kursų organizatoriai.

Sankt Peterburge tarptautinio projekto seminare prof. dr. V. Navickas skaitė pranešimą

Spalio 28-30 d. Sankt Peterbuge vyko tarptautinio Interreg V B Baltijos jūros regiono programos projekto „Inovatyvūs smulkaus ir vidutinio verslo perdavimo modeliai Baltijos jūros regione“ seminaras. Jo metu projekto Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Partnerio dalies vadovas prof. dr. Vytas Navickas skaitė pranešimą panelinėje diskusijoje, kurioje dalyvavo Rusijos regionių bei miestų 18-to metinio strateginio planavimo forumo lyderiai.

Seminaro projektu prof. Vytas Naviskas su partnerio VDU dalies veiklų turinio koordinatoriumi Audriumi Zabotka parengė pranešimą apie partneriui priskirtų veiklų vykdymą kartu su kolegomis aptarė projekto tolimesnės eigos klausimus.

 

VDU ŠA absolventas, Klaipėdos krašto majoras, save atradęs pedagogikoje

15 min.lt portale spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesinių studijų programos „Pedagogikos“ projekto  „Tęsk“  absolventu, Klaipėdos krašto majoru Gintautu Razma.

„ Kadangi mokslų esu baigęs nemažai, taip pat ir kariuomenėje instruktoriaus kursų, atėjau nieko nesitikėdamas. Galvojau, reikia įgyti kvalifikaciją, juolab, kad kariuomenė sudarė sąlygas, bet pamačiau kitą vaizdą – daug dalykų naujų sužinojau, pritaikiau ne tik neformaliajame švietime, bet ir tarnyboje – darbe su kariūnais. Karo akademijoje irgi užsiimu pedagogine veikla. Mokymasis – neatsiejama duona. Man šie kursai leido išplėsti žinias, daug naujų metodų prisitaikiau, pavyzdžiui, kaip minčių žemėlapiai, interaktyvūs dalykai, mąstymo lavinimo pratimai, kurie leidžia daugiau išmokti, o ne kalti“, – pasakojo G.Razma.

Daugiau skaitykite: čia. 

LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“ dėstytojas M. Ruzas apie blogą vartotoją kapitalizmo pasaulyje

LRT radijo laidoje  „Kultūros savaitė“  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojas, filosofas   Mantautas Ruzas kalbėjo apie blogą vartotoją kapitalizmo pasaulyje ir pop kultūrą. Laidą kviečiame klausyti čia. 

VDU Švietimo akademijos edukologės dalijosi patirtimi Airijos Korko universitete

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojos doc. dr. Aušra Rutkienė, prof. dr. Lina Kaminskienė, dr. Eglė Stasiūnaitienė ir dr. Gerda Mazlaveckienė bei studentės Gabrielė Jonuškaitė, Gabija Paulauskaitė ir Marta Benetytė dalyvavo Erasmus+ projekto „Innovative Teacher Education through Personalized Learning” (Nr. 2018-1-LT01-KA203-046979) mokymuose Korko universitete, Airijoje. Patirtimis dalijosi Airijos, Islandijos ir Lietuvos mokslininkai, praktikai ir studentai. Mokslininkės tikisi, kad personalizuotas mokymas bus vis dažniau taikomas Lietuvoje.
Projekto partneriai –  Vytauto Didžiojo Universitetas, Šiaulių Universitetas, Vilniaus Universitetas, University of Iceland, University College Cork.

 

Studentai dalyvavo verslumo ugdymo mokymuose

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Socialinio ugdymo programų grupė vykdo Interreg V B projektą „Inovatyvūs smulkaus ir vidutinio verslo perdavimo modeliai Baltijos jūros regione“ („Innovative Business Transfer Models for SMEs in the BSR” (INBETS BSR)  

Pagal šį projektą VDU ŠA 2019 spalio 9–10 d. vykdė 16 akademinių valandų trukmės verslumo ugdymo bandomųjų mokymų I-ajį etapą, kuriame dalyvavo 42 studentai iš Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus kolegijos ir kt.

2019 m. spalio 9 d. buvo organizuojami 8 akad. valandų trukmės mokymai tema: „Įmonių konkurencingumo nustatymas ir plėtros strategijų kūrimas verslo perdavimo kontekste“ (lektorius – Nerius Jasinavičius – konsultacinės kompanijos steigėjas ir vadovas, turintis daugiau kaip 15 metų darbo patirtį finansų, gamybos ir paslaugų verslo sektoriuose).

2019 m. spalio 10 d. vyko 8 akad. valandų trukmės mokymai tema: „Inovacijos, jų vadyba ir intelektinės nuosavybės vaidmuo versle”( lektorius – Kastytis Gečas – ilgametis Lietuvos inovacijų centro vadovas, turintis daugiau nei 35 metų patirtį inovacijų paramos, inovatyvaus verslo plėtros ir perdavimo bei inovacinės partnerystės sektoriuose).

Mokymų dalyviai turėjo galimybę diskutuoti su lektoriais, išsakyti savo nuomonę, įvertinti mokymų turinį ir prisidėti prie jo tobulinimo bei patobulinti savo kompetencijas.

Atlikta mokymų turinio rezultatų analizė parodė, kad mokymai buvo itin įdomus ir vertingi visiems dalyviams, parinktos aktualios ir svarbios temos, pateikta daug praktinių pavyzdžių.

Baigusiems mokymus buvo įteikti pažymėjimai, patvirtinantys įgytas kompetencijas.

 

 

Edukologinė novelė apie pamoką: ar pamokose mokome mokytis savivaldžiai?

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupės vadovo, edukologo Lino Jašinausko straipsnis„Edukologinė novelė apie pamoką: ar pamokose mokome mokytis savivaldžiai?“

Įvadas, arba keletas pastebėjimų apie pamoką ir didaktikos tyrimus Lietuvoje

Pamoka, joje vykstančios kasdienės mokinių ir mokytojų veiklos, jų tikslingumas, ryšys su mokinių pasiekimais ir pažanga nėra tos temos, kurios sulauktų ypatingo žurnalistų, švietimo ekspertų ar net mokslininkų dėmesio. Šiandien Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai gvildenami klausimai yra apie XXI a. vaikams būtinas kompetencijas, ugdymo inovacijas, mokinių pasiekimus, mokytojų rengimą, ugdymo turinio atnaujinimą ar ne vieną dešimtmetį vykdytas švietimo reformas. Tačiau Lietuvos mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose, mokyklose sukuriamos patirtys, pasiekti rezultatai ir netgi vykdomų švietimo reformų sėkmė priklauso ir nuo bendro, kasdienio mokinių bei mokytojų darbo pamokose. Peržvelgus Ugdymo plėtotės centro darbuotojų parengtą 2004–2016 m. mokslinių straipsnių apie bendrąjį ugdymą suvestinę[1], pastebėta, kad tik dalis tyrėjų savo darbuose tiesiogiai nagrinėja pamoką, jos kokybę ar joje organizuojamas veiklas. Kai kurie su pamoka susiję klausimai aptariami nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ataskaitose, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniuose pranešimuose, švietimo būklės apžvalgose[2]. Palyginti su mokslinėmis publikacijomis, pamoka, kaip atskiras tyrimo objektas, dažniau nagrinėta švietimo problemų analizėse[3]. Nekeliant tikslo atlikti išsamią parengtų darbų apie pamoką, joje organizuojamas veiklas apžvalgą, norėtųsi tik atkreipti skaitytojų dėmesį į tai, kad Lietuvoje neturime nuosekliai ir sistemingai atliekamų didaktikos tyrimų, kurie būtų tiesiogiai susiję su įvairių pamokos aspektų nagrinėjimu ir jų aktualizavimu ugdymo praktikoje. 2014 m. mokslininkų grupės parengtoje kolektyvinėje monografijoje „Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikoje“ buvo bandoma apibendrinti tarptautinę patirtį ir pradėti nagrinėti Lietuvos mokyklai aktualias atskirų ugdymo sričių, dalykų didaktikos problemas[4]. Į pamokos kokybės, atskirų didaktikos problemų nagrinėjimą susitelkta ir 2015 m. mokslo studijoje „Edukologijos inžinerijos link“[5].

Skaitykite daugiau.