Žinių radijo laidoje – prof. dr. D. Jakovonytė-Staškuvienė apie alfa kartos vaikus

2019 m. rugsėjo 26 d. Žinių radijo laidoje „Ryto ekspresas“  dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė ir kalbėjo apie alfa kartos vaikus. Kas yra alfa kartos vaikai? Šios kartos vaikai yra gimę 2010 metais ir vėliau. Mokslininkų manymu, jie išsiskiria tuo, kad nuo mažų dienų geba apdoroti didžiulius informacijos kiekius ir vienu metu daryti kelis darbus. Kaip mokyti tokius vaikus?

Radijo laidos įrašą kviečiame klausyti. 

Žinių radijo laidoje „Ugdymo meistrai“ – studentas turkas apie studijas Lietuvoje

Rugsėjo 21 d. Žinių radijo laidoje „Ugdymo meistrai“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos socialinės pedagogikos ir etikos IV kurso studentas Fatih Giuler. Prieš ketverius metus Fatih atvyko iš Turkijos ir universitete pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose.  Fatih dirba socialinės pedagogo asistentu tarptautinėje mokykloje „VIMS  – International Meridian School“, žaidžia futbolo komandoje ir atstovauja universitetui, savanoriauja organizacijose.

Radijo laidoje Fatih kalba apie studijas universitete ir integraciją Lietuvoje.

Kviečiame klausyti pokalbio: čia. 

Tarptautiniame seminare diskutuota apie kalbos supratimo ugdymą mokytojų rengime

2019 m. rugsėjo 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje  vyko 5-oji Baltijos šalių tarpministerinė apskrito stalo diskusija dėl partnerystės, įgyvendinant migrantų švietimo politiką. Seminaro tema – „Daugiakultūrinės kompetencijos ir kalbos supratimo ugdymas mokytojų rengimo srityje”/”Developing multicultural competence and language awareness in teacher training education”.

Tarptautiniame renginyje didelis dėmesys buvo skiriamas pedagogų rengimo tobulinimo klausimams, siekiant labiau atliepti augantį poreikį pedagogų kompetencijoms dirbti daugiakalbėje ir daugiakultūrinėje klasės aplinkoje.

Akimirkos iš seminaro.

 

VDU Švietimo akademijos mokslininkės apie mokinių (ne) raštingumą

Portale „Rinkos aikšte“ spausdinamas žurnalistės Rasos Jakubauskienės straipsnis „(Ne)raštingumas ir technologijos – ar situacija iš tiesų yra labai blogai?“, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, prof. dr. Regina Rinkauskienė kalba apie mokinių (ne) raštingumą ir technologijų įtaką.

Dėl šiuolaikinio jaunimo neraštingumo esame įpratę kaltinti technologijas, greitą, dinamišką gyvenimo tempą. Tačiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė KOLEVINSKIENĖ jaunimo „nurašyti“ neskuba.

„Esu labai geros nuomonės apie šių laikų jaunimą. Manau, kad didelė dalis yra labai raštinga. Anksčiau į viešumą patekdavo tekstai gerai rašančiųjų, o dabar per Facebook‘ą patenka ir prastai rašančiųjų, ir visai beraščių. Manau, kad situacija nėra tokia bloga, tik apie ją garsiai kalbame“, – jaunus žmones gyrė A. Antanaitis.

„Nenorėčiau įvardinti – „neraštingųjų karta“, nes taip mes lyg ir stigmatizuojame. O šiuolaikinė jaunųjų karta, kaip ir bet kuri kita ankstesnė, yra labai įvairi. Kitas svarbus pastebėjimas, kad šiandien „raštingumo“ (angl. k. literacy) sąvoka vartojama labai dažnai ir „raštingumas“ apibrėžiamas gana plačiai, – pastebėjo doc. dr. Ž. Kolevinskienė. Pastaruoju metu kalbama ne tik apie lingvistinį, bet ir apie technologinį, finansinį, meninį, net emocinį raštingumą. Tad neabejoju, kad dauguma jaunų žmonių yra išsiugdę kitas raštingumo kompetencijas“.

Tiesa, VDU Švietimo akademijos profesorė Regina RINKAUSKIENĖ yra kiek griežtesnės nuomonės.

„Dirbant universitete buvo juntama tendencija, kad su kiekvienais metais darosi vis prasčiau. Tai juntama ir taisant baigiamuosius moksleivių darbus. Ir tai susiję ne tik su paprastuoju raštingumu, bet ir su žodyno skurdumu ir pan.“, – pastebėjo profesorė.

– Kokios, Jūsų nuomone, yra neraštingumo priežastys?

Regina: Neraštingumo priežasčių gali būti labai įvairių. Žinoma, galima kaltinti kompiuterines technologijas, bet ne vien jos kaltos. Raštingumo lygį lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, tas faktas, kad jaunimas beveik neskaito knygų. Mano nuomone, dar ir nenuoseklus lietuvių kalbos kurso dėstymas mokyklose davė nelabai kokių rezultatų.

Žydronė: Jeigu apsiribojame tik kalbiniu (ne)raštingumu, tai tokios, ženkliai besikeičiančios situacijos priežastys galėtų būti trys: 1) medijų pasaulio įtaka, kuri lemia lakoniškus sakinius, „trūkčiojančią“, fragmentuotą raišką; 2) užsienio kalbų (ypač anglų kalbos) įtaka, kuri keičia intonacijas, sakinių konstrukcijas; 3) menkstantis grožinės literatūros skaitymas. Šiuolaikinis jaunimas skaito labai daug (nesutikčiau su dažnai pasigirstančiomis nuomonėmis, kad jauni žmonės visai neskaito), tiek daug, kaip nė viena kita karta: skaito, peržiūrėdami socialinių tinklų įrašus, tinklaraščius, žinutes, skaito elektroninius laiškus, elektronines knygas, etc. Tik didžiausias rūpestis, kad mažėja kokybiškos grožinės literatūros skaitymas, kuris ir galėtų formuoti ne tik literatūrinį skonį, bet ir ugdyti raštingumą.

Doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

 

– Kaip reikėtų vertinti neraštingumą – kaip nesugebėjimą parašyti sakinio be rašybos ir skyrybos klaidų ar kaip nesugebėjimą suformuluoti aiškios minties?

Audrys: Klausimu Jūs jau ir atsakėte.

Regina: Žinoma, priklauso nuo raštingumo suvokimo. Jei kalbame apie raštingumą plačiąja prasme, tai, be abejonės, neužtenka tik rašyti be klaidų. Žinoma, sveikintina, kad mokame daug įvairių kalbų, bet gimtoji kalba neturėtų likti nuošalyje, neturėtų būti tik buitinio bendravimo kalba.

Žydronė: Raštingumas – tai žinių, įgūdžių, gebėjimų visuma. Gali rašyti be klaidų, bet dar privalai gebėti rišliai formuluoti sakinius. Ir atvirkščiai: gali labai vaizdingai pasakoti, rašyti, bet jei tekste mirgės klaidos, pagrindinės mintys nebus aiškios. Nors, daug metų dėstydama universitete, pastebiu, kad įprastai tie, kurie rašo be klaidų dažniausiai ir mintis formuluoja aiškiai, argumentuotai. Tad teigčiau, kad šie abu dėmenys yra glaudžiai susiję.

– Jūs dirbate su studentais. Jie rašo daug įvairių darbų. Kokias tendencijas pastebite raštingumo prasme?

Regina: Visų pirma pastebime daug skyrybos klaidų, pasitaiko ir rašybos. O kodėl taip yra? Todėl, kad skyryba atsiejama nuo sintaksės, t. y. nuo sakinio struktūros pažinimo, o tada ir atsiranda nemotyvuotų skyrybos klaidų, kurių net taisyklėmis negalime paaiškinti.

 

Prof. dr. Regina Rinkauskienė

Žydronė: Dėstau studentams lituanistams, tad jau specialybė įpareigoja, kad neraštingi, neskaitantys jauni žmonės šių studijų nesirenka. Ryškiausia tendencija: rašoma (o ir kalbama) fragmentuotai, šokinėjančios mintys, logikos ir argumentacijos stoka. Kitas pastebėjimas: nors šiandien gyvename technologijų amžiuje, vis tik pamirštame apie kompiuterinio raštingumo taisykles, kurios būtinos išsilavinusiam XXI a. žmogui. Turbūt prieš gerą dešimtmetį šie dalykai nebūtų atspindėję žmogaus raštingumo (pakako be klaidų surinkti tekstą kompiuteriu), šiandien tai fiksuojame kaip taisytinus dalykus.

Daugiau skaitykite: čia. 

VDU Švietimo akademijoje vyko garsaus Japonijos mokslininko Y. Shimizu paskaita apie savižudybių prevenciją

Rugsėjo 10 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko Japonijos mokslininko Yasuyuki Shimizu vieša paskaita „Pasikalbėkime apie tai“. Paskaita buvo skirta Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai. lektorius dalijosi gerąja patirtimi apie savižudybių prevenciją Japonijoje. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje lankėsi Japonijos ambasadorius Lietuvai Shiro Yamasaki su žmona Yuko, kurie susitiko su Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoju prof. dr. Algirdu Raslanu, VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus grupės vadove Vilma Leonavičiene, asociacijos „Jaunimo taško“ vadove Shasta Miller. Susitikimo metu aptarta tolimesnės veiklos su Japonijos ambasada Lietuvoje.

 

Prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė dalyvavo lietuvių diasporos profesionalų klubų susitikime

2019 m. rugsėjo 14 d. Vytauto Didžiojo universiteto  (VDU) Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė dalyvavo trečiame lietuvių diasporos profesionalų klubų susitikime, vykusiame LR Ambasadoje Briuselyje. Į susitikimą atvyko 16 profesionalų klubų iš daugiau nei 10 pasaulio šalių. Renginyje panelinės diskusijos „Švietimo ateitis ir dirbtinis intelektas“ dalyviai aptarė Lietuvos esamą situaciją, stiprybes ir galimybes ugdant ateities lyderius, išskyrė prioritetus, įvardijo tam tikrus iššūkius, kuriuos reikėtų spręsti kartu bendradarbiaujant įvairių skirtingų sričių mokslininkams, verslininkams, politikams ir praktikams. Diskusija buvo tiesiogiai transliuojama internetu, ją galėjo stebėti visame pasaulyje gyvenantys lietuviai.

 

Diskusiją kviečiame stebėti nuo 1:22 min: čia. 

VDU ŠA prof. R. Šmigelskytė-Stukienė išrinkta Lenkijos švietimo žurnalo mokslinės redakcinės tarybos nare

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė išrinkta Lenkijos švietimo istorijos problemoms skirto žurnalo „Przegląd Historyczno-Oświatowy / The Journal of History and Education“ (ISSN 0033-2178; DOI 10.17460) mokslinės redakcinės tarybos nare.

Žurnalas leidžiamas nuo 1947 m. Moksliniame žurnale spausdinami apie švietimo istoriją, mokytojų rengimą, edukologiją.

VDU dr. D. Cidzikaitė apdovanota JAV aukštosios mokyklos pažymėjimu

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslo darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė apdovanota Indijanos universiteto Hamiltono Lugaro globalių ir tarptautinių studijų mokyklos pažymėjimu už lietuvių kalbos užsieniečiams Indijanos universitete Blūmingtone dėstymą. Trylikos metų lietuvių kalbos ir kultūros dėstymo užsieniečiams patirtį turinti dr. D. Cidzikaitė šią vasarą Indijanos universitete dėstė šeštąjį kartą.

1994 metais JAV įkurtas Baltų studijų vasaros institutas (angl. Baltic Studies Summer Institute), siūlantis triijų kalbų – lietuvių, latvių ir estų – intensyvius kursus, kas keletą metų keliauja vis į kitą JAV aukštąją mokyklą.

Šiais metais 25-erių metų sukaktį atšventęs institutas yra viešėjęs Ilinojaus universitete Čikagoje ir Urbanoje-Šampeine, Pitsburgo universitete, Vašingtono universitete Sietle, Kalifornijos universitete Los Andžele, Viskonsino universitete Madisone ir Ajovos universitete. Lietuvių kalba Indijanos universiteto Blūmingtone vasaros programoje buvo dėstoma 1998, 1999, 2005, 2006, 2016, 2017, 2018 ir 2019 metais.

VDU Švietimo akademijoje lankėsi Maroko profesorė

Rugsėjo 1–7 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje lankėsi Maroko Marakešo Cadi Ayyad universiteto profesorė Hanane El Aissi,

Mokslo ir žinių dieną profesorė paminėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, kuris yra studijų programos „Profesijos edukologija” tyrimų ir praktikos bazė. Mokymo centre susipažino su centro mokymo programomis, trumpai buvo pristatyta  šalies profesinio mokymo sistema. Vėliau dalyvavo VDU Mokslo metų pradžios šventėje istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Renginio metu profesorė susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi, VDU rektoriumi prof.  Juozu Augučiu, VDU Žemės ūkio akademijos kancleriu prof. Antanu Maziliausku.

Rugsėjo 3 ir 6 d. prof. Hanane El Aissi skaitė paskaitas „ Apie multikultūrines studijas pedagogikoje“ Švietimo vadybos ir Profesijos edukologijos studijų programų studentams. Rugsėjo 5 d. viziuojančią viešnią priėmė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė. VDU Švietimo akademijoje vyko vieša diskusija „Multikultūriškumas studijose“. Maroko mokslininkė tyrinėja kultūros sampratą, lyčių ir kultūros sankirtas. Paskaitą moderavo Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė ( Profesinio tobulinimo institutas).

Vizitas finansuotas programos Erasmus+ dėstymo vizitų lėšomis. Vizito programą organizavo VDU Švietimo akademija.

Pratęsta Broniaus Kviklio vienkartinės vardinės stipendijos sutartis

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis ir Vydūno Jaunimo fondo (JAV) valdybos pirmininkė Vida Brazaitis penkeriems metams pratęsė Broniaus Kviklio vardinės stipendijos sutartį.

Sutartimi numatyta paskatinti ir paremti universiteto gabius ir darbščius edukologijos krypties magistrantus. Norint pažymėti ir pagerbti ilgametėje visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje pasireiškusį Akademinio Skautų Sąjūdžio Garbės narį Bronių Kviklį, Vydūno jaunimo fondas pratęsia Broniaus Kviklio vardo kasmetinės, vienkartinės stipendijos sutartį. Stipendija skiriama studentui, pasiekusiam aukščiausių akademinių rezultatų, parodžiusiam ypatingą darbštumą, gebėjimus; pasižymintį pilietiškumu bei dalyvavimu visuomeninėje, studentų organizacijų ar kultūrinėje veikloje.

Nuo 2000 metų Vydūno jaunimo fondo paramos sulaukė daugiau nei 25 Vytauto Didžiojo universiteto studentai.