Liūdime dėl Giedros-Marijos Linkaitytės netekties

Universiteto bendruomenė liūdi netekusi Giedros-Marijos Linkaitytės, Socialinių mokslų fakulteto  Edukologijos katedros docentės, ilgametės Švietimo studijų centro vadovės.

Netekome mūsų Giedros, charizmatiškos, kūrybiškos, jautrios asmenybės, mokslininkės, dėstytojos ir kolegės. Jos kelionės spalvos buvo labai ryškios, skaidrios ir skambančios.

Ir einam su Tavim,
Kur niekam dar nežinoma;
Ir sekam paskui tuos, kurių seniai nėra.
Mes kartais praeitį atgal susigrąžinam,
Atsiremiam į ją –
Tenai, kur ji gyva

Ir tampam jaukesni,
Ir tampam šiltesni,
Pavargę nuo klaidų ir klaidomis protingi.
Kaip aidas kalnuose
Atsiliepia Tavy
Kiekvienas išgyventas
Kelio vingis.

Nors nieko nėr tiesaus
Ir nieko nėr be skausmo,
Bet mintį kaip sparnus
Tu mėgini ištiest.
Atsikeliam anksti, Į žodį įsiklausom,
Nuspalviname dieną – Tavos minties erdvėj…

Giedra turėjo išskirtinių mokslininkės gebėjimų, rodos, prigimtinių, – jos šeimos istorijoje yra ne vienos kartos mokslininkų. Ji buvo charizmatiška, intelektualiai įžvalgi, gebanti prognozuoti ir numatyti keletą ėjimų į priekį, sutelkianti aplink save bendraminčius ir palaikymo komandą, be to, labai progresyvi savo idėjomis ir vertybine laikysena. Visa tai sudėjus ji ilgus metus vadovavo Švietimo studijų centrui, buvo  Lietuvos universitetų tęstinių studijų institucijų asociacijos prezidentė, Nacionalinės distancinio mokymo asociacijos bei Kauno Švietimo novatorių sąjungos valdybos narė.

Ji dalyvavo Mūsų universiteto atkūrimo, vizijos ir misijos formavimo darbuose, nešdama aiškią nuostatą, kad UNIVERSITETAS turi formuoti žmogaus mąstymą; sistemišką, kūrybišką, sąmoningą. Giedra buvo Mokytoja, kuriai svarbiausia buvo žmogaus mokymasis. Todėl visose situacijose, tiek darbe, tiek visuomeniniame gyvenime, ji skatino žmones mąstyti apie save, savo veiklą, supantį pasaulį, kad mes, mūsų veikla, aplinka keistųsi, taptų geresne.

Ji giliai tikėjo MOKSLU ir aukštais akademiniais standartais, tačiau visuose darbuose ji pirmiausia ieškojo asmeninės prasmės, darbo autoriaus veiklos intencijų ir nuoširdaus tikėjimo tuo, ką daro. Santykiuose su studentais ir kolegomis ji pasikliaudavo nepriekaištingai veikusiu „nuoširdumo“ jutikliu.

Nors jos, kaip mokslininkės, kelias prasidėjo gamtos mokslų srityje (1973 m. Vilniaus universitete jai suteiktas Gamtos mokslų (chemija) daktaro laipsnis), tačiau tolimesnė jos mokslinė karjera susijusi su andragogika. Visa širdimi ji buvo nepailstanti andragogė – ir darbais, ir mintimis. Giedra atvedė mus į suaugusiųjų švietimą, išmokė bendrauti su suaugusiųjų auditorija ir tai darė būtent savo pavyzdžiu. Ji pasitikėjo jaunu žmogumi ir žiūrėjo į jį kaip į lygiavertį partnerį. Vienu momentu ji sau ir aplinkiniams iškelia aukščiausią akademinį standartą, o kitu momentu atsisuka į silpniausią ir jam ištiesia ranką. Giedra buvo labai stipri, valinga ir reikli asmenybė. Nebijojo iššūkių, sudėtingų situacijų. Sugebėdavo suburti labai skirtingus žmones bendrai veiklai ir rasti su jais kalbą. Visas jos bendravimas ir profesinė veikla buvo persmelkti nuoširdumu  –  minties, jausmų ir veiksmų vienove.

Išskirtinis jos bruožas – stiprus sisteminis ir struktūruotas mąstymas. Bet tuo pačiu Giedra buvo ir labai nuoširdus, dosnus ir rūpestingas žmogus, kuris galėdavo ne tik išklausyti, patarti, bet ir padėti. Ji rūpinosi draugais.

Mūsų Giedra – elegancijos ir energijos derinys – buvo neįtikėtinai kūrybiška, mėgo šokti, buvo jautri grožiui, kiekvieną gyvenimo akimirką paversdavo įvykiu, kupinu spalvų, netikėtumo ir džiaugsmo. Ji kūrė aplinką ir merkdavo gėles prieš centro posėdžius, susitikimus, studentų baigiamųjų darbų gynimus, nes tikėjo, kad visa tai gali keisti pasaulį, padaryti žmogiškesnį, jautresnį. Ji dirbo su „sunkiais studentais“ ir vadovavo jų darbams, jai buvo svetimas pasakymas „tai neįmanoma“. Giedra mums buvo ir išliks neblėstančios energijos, nepasotinamo proto ir didelės širdies žmogumi.

Mes suprantame, kokie esame laimingi, kad buvome Tavo, Giedra, bendražygiai, studentai, kolegos. Kad mes galėjome patirti, kartu išgyventi, prisiliesti prie Tavo kelionės spalvų. Tu būsi su mumis: mūsų pokalbiuose, susitikimuose, mintyse ir darbuose.

 

Šv. Mišios už Giedrą bus laikomos rugsėjo 3 d., antradienį, 8.00 val., Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje (Radvilėnų pl. 11, Kaunas). Atsisveikinimas Kaune vyks rugsėjo 3 d., antradienį, nuo 14 val. iki 21 val., laidojimo namuose „Sielų upė“ (Milikonių g. 7B, Kaunas).  Atsisveikinimas Vilniuje vyks rugsėjo 4 d., trečiadienį nuo 10 val., laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10, Vilnius).
Urna išnešama rugsėjo 4 d. 13 val. Laidojama Saltoniškių kapinėse, Vilniuje.
Šeimos prašymu pagarbą ir atsisveikinimą geriausiai išreikštų baltas rožės žiedas.

Naujųjų mokslo metų proga – VDU Švietimo akademijos kanclerės sveikinimas

Mieli bendruomenės nariai,

Švietimo bendruomenei naujųjų mokslo metų pradžia – naujų galimybių, iššūkių, atradimų metas. Studentų, dėstytojų, moksleivių, mokytojų laukia atradimų ir įspūdžių kupina kelionė per mokslo ir žinių pasaulį, bendradarbiavimas ir bendrystė.  Nuoširdžiai sveikinu Jus naujųjų mokslo metų pradžios proga ir linkiu  įkvėpimo bei drąsos  prasmingiems darbams!

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Vilija Salienė

VDU Švietimo akademijos edukologė D. Jakavonytė-Staškuvienė apie alfa kartos vaikus

DELFI.LT spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė apie alfa kartos vaikus.

Jei apie Z kartą daugmaž viskas aišku, naujoji – 2010 metais ir vėliau gimusi karta kelia daug klausimų. Kaip bendrauti su šiais vaikais, kaip juos ugdyti, kaip sudominti, ko iš jų tikėtis? Apie visa tai papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

– Daugiausia informacijos galima rasti apie Z kartą, alfa karta kol kas yra daugeliui – neatrasti klodai. Kada gimę yra šie vaikai?

– Alfa kartai priskiriami vaikai gimę 2010-aisiais metais ir vėliau. Galima sakyti, kad šiai kartai priklauso dabartiniai pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. – Kokie yra jų pagrindiniai bruožai? Kuo skiriasi nuo Z kartos? – Kiekviena karta yra siejama su technologijų išsivystymu, technologine pažanga. Manau, kad būtent alfa kartos vaikai auga didžiausios technologijų pažangos laikotarpiu, kai dirbtinio intelekto valdomų daiktų artimiausioje aplinkoje yra vis daugiau. Tad šios kartos vaikai yra labai imlūs technologijoms, jau net programavimo pradmenis pradeda įvaldyti šešiamečiai. Šios kartos vaikai geba greitai išmokti, yra drąsūs, nebijantys klysti, norintys tobulėti, todėl ir loginio mąstymo gebėjimų pamatus ugdosi nuo pat mažens. Kadangi jie gimę aplinkoje, kurioje daug įvairių technologijomis grįstų sprendimų, aplinkos daiktų, todėl jais gali puikiai naudotis, kartais net geriau už suaugusiuosius. Pavyzdžiui, fotografuoti šiandieninėje aplinkoje geba ne vienas penkiametis. Galime pastebėti, jog skaityti ir rašyti dažnas vaikas išmoksta rašydamas žinutes draugams telefone, su artimaisiais bendraudamas nuotoliniu būdu.

– Kaip bendrauti su alfa kartos vaikais?

– Manau, kad su bet kurios kartos vaikais bendravimas išlieka vienu svarbiausių uždavinių. Vaikas artimiausioje aplinkoje turėtų jaustis mylimas. Santykiai grįsti savitarpio pagarba ir pasitikėjimu yra patys svarbiausi ir šiandieniame pasaulyje. Labai svarbu, kad tai, kas pažadėta, būtų ir ištesėta, nes taip vaikai mokosi žodžio ir susitarimų laikymosi principų. Jeigu kalbėtume apie ugdymo procesą, vaikai noriai mokosi tuomet, kai žino, ką, kaip ir kodėl reikia atlikti, kas iš to bus, koks laukiamas rezultatas ir pan. Tad pozityviai motyvuoti ir tartis dėl visų veiklų reikėtų nuolatos. Po veiklos, kai darbai jau padaryti, labai naudinga permąstyti, kaip vyko, ką pavyko pasiekti geriausia, o ką ir kaip dar būtų galima patobulinti. Ši ar panaši praktika deda gilius metakognityvinių gebėjimų pagrindus, ugdo kritinį mąstymą, kuris būtinas kiekvienam priimant sprendimus, analizuojant problemines situacijas.

Skaitykite daugiau.

Diskusija „Svajonių mokykla – misija įmanoma“

Rugpjūčio 22 d. Vilniuje Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas organizavo diskusiją „Svajonių mokykla – misija įmanoma“. Mokyklų direktoriai, mokytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai, studentai dalinosi įžvalgomis apie svajonių mokyklą.

VDU dar daugiau dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir tarptautiškumui

„Šiuos mokslo metus mes pradedame kaip vienas didžiausių universitetų Lietuvoje: pernai mūsų gretas papildė kolegos iš Švietimo akademijos, o šiais metais – ir Žemės ūkio akademijos. Į mūsų bendruomenę taip pat įsijungė užsienio studentai iš daugiau nei 70 pasaulio šalių“, – akademinę aplinką ir bendruomenę pristato Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.

VDU tapo plačiausios aprėpties universitetu Lietuvoje ir šiuo metu bakalauro studijas vykdo šiose kryptyse: matematikos, informatikos, gyvybės, technologijų, inžinerijos, žemės ūkio, ugdymo, fizinių, socialinių, humanitarinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos bei menų.

Nuo šiol VDU dar daugiau dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir tarptautiškumui. Šių principų dėka, studentai įgyja platų, bendrauniversitetinį išsilavinimą, neapsiribodami tik siaura pasirinktos studijų programos specializacija. Studijuojant čia galima vienu metu gilintis į skirtingas sritis (informatiką, filosofiją, biologiją ir daugybę kitų), ugdyti verslumo, IT, medijų ir kitas kompetencijas, nepriklausomai nuo savo pasirinktų studijų.

„Kalbos apie inovatyvias galimybes yra neatsiejamos nuo rekomendacijų dėl duomenų apsaugos, filosofai kartu su IT specialistais sprendžia, kaip dirbtinio intelekto vertybes susieti su žmogiškosiomis, o menininkai kūryboje naudoja adityvios gamybos technologijas, pavyzdžiui, 3D spausdinimą“, – ribų tarp disciplinų ir profesijų išnykimą aptaria VDU rektorius prof. J. Augutis.

Tarptautinė studijų aplinka ir augantis užsienio studentų skaičius

Tarptautiškumas – VDU vizitinė kortelė. Kasmet čia atvyksta studentai ir dėstytojai iš užsienio, su užsienio partneriais vykdomi bendri tyrimai ir jungtinės studijų programos, studentų mainai, stažuotės. Nuo 2019 m., po integracijos, tarptautinių partnerių skaičius dar labiau išaugo, taip pat palaikomi tvarūs ryšiai su UNESCO, NATO ir kitomis tarptautinėmis institucijomis.

2019/ 2020 mokslo metų rudens semestro metu VDU pradės arba studijas tęs daugiau nei 1000 užsienio studentų. Lyginant su 2017/ 2018  mokslo metais, šis skaičius išaugo daugiau nei 400.

VDU tarptautiškumo geografinis aspektas įspūdingas – šį rudenį universitete studijuos studentai iš daugiau nei 70 skirtingų pasaulio šalių.

Šiemet daugiausiai studentų į laipsnį suteikiančias studijas atvyko iš Kinijos, Ukrainos, Kazachstano, Indijos bei Azerbaidžano. Daugiausiai studentų pagal mainų programas atvyko iš Japonijos, Italijos, Turkijos, Ispanijos ir Prancūzijos. Pirmą kartą VDU studijas pasirinko Mongolijos, Jemeno, Vietnamo piliečiai.

Universitetas taip pat skatina visus studentus patiems išbandyti VDU siūlomas tarptautines galimybes. „Šiemet VDU kaip niekada anksčiau sustiprino savo tarptautines galimybes ir šiuo metu siūlo tiek „Erasmus+“, tiek dvišalių mainų kryptis į visus geriausius pasaulio universitetus: nuo Europos iki Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos“, – apie dar didesnį tarptautinį potencialą pasakoja prof. J. Augutis.

Be visų šių naujovių, studentams VDU suteikia įvairias, studentų ypač vertinamas, galimybes, kurios leidžia įgyti visapusį išsilavinimą.

Naujų mokslo metų pradžią švęskime kartu!

Kaip ir kiekvienais metais Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia visą universiteto bendruomenę – studentus, dėstytojus, darbuotojus – kartu pasitikti naujųjų mokslo metų pradžią.

Naują akademinių metų etapą visa VDU Švietimo akademijos bendruomenė kartu pradės Mokslo metų pradžios šventėje, kuri vyks rugsėjo 2 dieną,  pirmadienį, 10 val. visi kviečiame rinktis VDU Švietimo akademijos (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius, vidiniame kiemelyje). Čia laukia šventiniai sveikinimai bei  muzikinis studentų pasirodymas. Po renginio bus galimybė vykti autobusu į Kauną.

Pirmadienį. 13 val. visi kviečiami rinktis prie Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33). Čia studentų lauks tradicinė VDU pirmakursių priesaika, VDU rektoriaus sveikinimas ir iškilminga eisena iki Kauno Rotušės aikštės.

Po šventinės eisenos, 14 val. Rotušės aikštėje visų lauks šventinė kulminacija – Lino Adomaičio koncertas! Šis nemokamas koncertas – VDU dovana visiems universiteto ir Kauno studentams, gyventojams bei miesto svečiams.

Šv. Mišios už akademinę bendruomenę (Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Vilniaus g. 1) vyks rugsėjo 2 d., pirmadienį, 12 val.

 

Tarptautinėje konferencijoje Japonijoje VDU ŠA doc. dr. J. Cibulskienė skaitė pranešimus

2019 m. rugpjūčio 6–11 d.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Jurga Cibulskienė dalyvavo 15-oje tarptautinėje mokslinėje kognityvinės lingvistikos konferencijoje „Crosslinguistic perspectives on Cognitive Linguistics“ Kwansei Gakuin universitete (Nishinomiya, Japonija) ir skaitė du žodinius pranešimus: „Cross-linguistic metaphorical representation of the #MeToo movement: communicating attitudes“ ir „Constructing attitudinal stance via metaphors: a multi-perspective cognitive approach toward politically contested events“ (kartu su bendraautore Inesa Šeškauskiene, Vilniaus universitetas)

Projektas „15-oji tarptautinė mokslinė kognityvinės lingvistikos konferencija Kognityvinės lingvistikos tarpkalbinės perspektyvos“ bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) (Nr.09.3.3-LMT-K-712-13-0315).

 

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų akimirkos

2019 m. liepos 29 – rugpjūčio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Rugpjūčio 12 d. baigėsi Lituanistinės studijos, kuriose dalyvavo 13 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai.

 

Dalinamės foto akimirkomis iš kursų.

 

Tarptautinės konferencijos „Movements“ partneris – VDU Švietimo akademija

2019 m. gruodžio 12-13 dienomis Kroatijoje vyks tarptautinė konferencija „Movemenst“. Konferencijoje mokslininkai skaito pranešimus apie kultūros, švietimo, meno, politiką Europoje.

Šios konferencijos partneris – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija . Konferencijos komiteto narė – VDU ŠA dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė.

 

Kviečiame dalyvauti konferencijoje. Daugiau informacijos: čia.

 

 

Pasaulio lietuvius jungia ilgesys

„Bernardinai.lt“ spausdina Rasos Baškienės straipsnį „Pasaulio lietuvius jungia ilgesys“, kuriame rašo apie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų organizuotą diskusiją „Kas vienija pasaulio lietuvius?“.

 

„Ar mums reikalinga Pasaulio lietuvių bendruomenė? Labai reikalinga, ji labai man padėjo gyvenant Malyje, Afrikoje. Ji labai daug padėjo mano vaikams, kurie mokėsi lietuviškojoje Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje…“ Tokį klausimą uždavė ir čia pat į jį atsakė 35 metus Malyje praleidusi rašytoja Viktorija Prėskienytė-Diawara diskusijoje „Kas vienija pasaulio lietuvius?“, rugpjūčio 6 d. vykusioje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Klausimus apie tai, kas jungia ir kas skaldo pasaulio lietuvius, diskusijoje kėlė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų, vykstančių jau 17-ąjį kartą, dalyviai: 13 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų iš JAV, Suomijos, Egipto, Austrijos, Liuksemburgo, užsieniečiai, turintys lietuviškų šaknų, tarp jų – lietuviai iš Karaliaučiaus, Černiachovskio srities, norintys susipažinti su Lietuva, pasimokyti lietuvių kalbos. Kalbėta apie bendro lietuvių tinklo sukūrimą, užsimintaapie pasaulio lietuvio sąvoką, Bet kas tas pasaulio lietuvis? Koks jis turėtų būti ir ar jis reikalingas mums?

Pasak kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, svetur gyvenantiems lietuviams svarbu išsaugoti lietuvių kalbą. „Mokantis lietuvių kalbos, atsiveria kultūra, savęs pažinimas. Kai kuriems tai – tapatybės, savęs paieška, bandymas suprasti pasaulį. Lietuvių kalba tauri, didinga ir sena kaip sekvojos medis“, — sakė V. Leonavičienė. Diskusijoje dalyvavęs rašytojas ir filosofas Liutauras Degėsys teigė, Amerikoje žmonės 150 mylių vaikus veža į šeštadieninę lituanistinę mokyklą, motinos prieš miegą vaikams skaito lietuviškas knygas, džiaugiasi atvykusiais rašytojais – tokios pagarbos Lietuvoje jie nesulaukia.

Pasak Viktorijos Prėskienytės-Diawaros, keista, kai išvykę svetur po poros metų jau verčia liežuvį ir nebekalba lietuviškai. „Mokyti vaikus lietuviškai yra labai svarbu, neįsivaizduoju, kaip tėvai gali to nemokyti savo vaikų. Tačiau, norint sudominti vaikus, reikėtų su jais kalbėtis šiuolaikine kalba, nes mano senasis pasakų pasaulis jiems visiškai neįdomus ir nesuprantamas. Reikia rasti formulę, kodėl mūsų vaikai ir anūkai turėtų mylėti šitą žemę…“

O kokios galios, be lietuvių kalbos, dar galėtų mus suvienyti? Sociologai yra nustatę, jog po pusantros kartos kalba dingsta, tad reikia ruoštis ir pradėti organizuoti šalia kalbos mokymosi ir kitokią veiklą. Išeivių vaikai, lankantys lituanistikos mokyklas, per pertraukas mieliau tarpusavyje bendrauja šalies, kurioje gyvena, kalba. Šia kalba jie bendrauja su draugais, mokosi mokyklose. Tad kalba greitai jau nebebus svarbiausia priežastis save laikyti lietuviu.

„Amerikoje daugiau patriotizmo nei Lietuvoje – beveik kiekvienas vaikas ir jo tėvai turi tautinius kostiumus. Atvykę į Ameriką iš pradžių nori greitai asimiliuotis, tačiau po kelerių metų lietuvis pradeda ieškoti savo identiteto. Jei esi atvykęs į Ameriką – visuomet būsi emigrantas“, – tokia įžvalga dalinosi Bostono lituanistinės mokyklos mokytoja Miglė Žaliokaitė-Limantas.

Raminta Zalieckytė, prieš kelerius metus Austrijoje atkūrusi lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“, sakė, kad gyvenant multikultūrinėje aplinkoje labai sunku išsaugoti lietuviškąjį identitetą. „O jei svetimoje šalyje auga tavo vaikai, misija užauginti juos lietuviais dar pasunkėja – jie auga svetima kalba kalbančioje aplinkoje. Namuose dažniausiai kalbama dviem ar trimis kalbomis, darželiuose ir mokyklose skaitomos nelietuviškos knygos, žiūrimi nelietuviški filmukai, dainuojamos nelietuviškos dainos. Tad šeima turi tikrai pasistengti, jei nori išauginti lietuvį. Būtent noras, kad sūnus kalbėtų lietuviškai, žinotų papročius, istoriją ir bendrautų su lietuviškai kalbančiais vaikais, paskatino imtis šios misijos, – prisipažįsta R. Zalieckytė. – Man sunku pasakyti, kas yra pasaulio lietuvis – man visi yra pasaulio lietuviai, tiek gyvenantys Amerikoje, tiek Lietuvoje.“

„Pasaulio lietuviai– tai medis, kurio šakos esame. Jos nenulūžta, kad ir kur išvyktume“, – sakė Hurgados „Jūros arkliukų“ mokyklos atstovė Milda Balsytė. Paklausta apie Lietuvos valdžios požiūrį į emigrantus, ji teigė nesiskundžianti valdžios veiksmais, tačiau užsigavusi dėl gegužės mėnesį surengto dvigubos pilietybės referendumo, kurio rengėjai neaišku kokiais kriterijais atsirinko šalis, kuriose gyvenantiems lietuviams būtų suteikta pilietybė.

 

Daugiau skaitykite.