Stojantiesiems – papildomas LAMA BPO ir universitetinis priėmimas

Papildomo LAMA BPO priėmimo metu į likusias laisvas valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas stojantieji galės pretenduoti nuo rugpjūčio 12 dienos. Atnaujintus prašymus arba teikti naujus prašymus stojantieji galės iki rugpjūčio 15 dienos. Papildomo priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 20 dieną iki 12 valandos.

Papildomame priėmime galima dalyvauti:

dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis jau sudarė valstybės finansuojamą studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją;
tiek dėl valstybės finansuojamos, tiek dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį su aukštąja mokykla arba jeigu negavo arba nepriėmė jokio kvietimo studijuoti.

Papildomo LAMA BPO priėmimo (rugpjūčio 12-15 d.) metu bus galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą. Prašyme bus galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Stojamieji egzaminai ir motyvacijos vertinimas

Papildomame priėmime taip pat galima pretenduoti į ugdymo mokslų ir menų studijų programas. Asmenys, kurie nedalyvavo pagrindinėje motyvacijos vertinimo ir stojamųjų egzaminų sesijoje, rugpjūčio 14 dieną motyvacijos vertinimą, meno pedagogikos ar menų studijų stojamuosius egzaminus turės galimybę laikyti. Tam asmuo turi savo prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje pateikti ne mažiau kaip 3 valandos iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo pradžios.

Stojantieji į Katalikų teologijos studijų programą taip pat rugpjūčio 14 d. turės galimybę dalyvauti motyvacijos vertinime bei pateikti kunigo rekomendaciją.

Papildomų stojamųjų egzaminų tvarkaraštis ir tvarka.

Papildomo LAMA BPO priėmimo sutarčių pasirašymas

Baigiantis papildomam LAMA BPO priėmimui, rugpjūčio 20 d. iki 12 val. stojančiajam, atsižvelgiant į jo prašyme nurodytus prioritetus, bus pateiktas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą universitete arba kolegijoje. Pakviestieji studijuoti Vytauto Didžiojo universitete turės rugpjūčio 21-22 d. pasirašyti elektroninę studijų sutartį internetu arba atvykę į universitetą.

VDU universitetinis priėmimas

Stojantieji tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas nuo rugpjūčio 2 d. prašymą gali pateikti ir tiesiogiai Vytauto Didžiojo universitetui, užpildant prašymą internetu bei ten pat pateikiant visus reikiamus dokumentus.

Dokumentų pateikimas

Asmenys, norintys dalyvauti universitetinio priėmimo konkurse valstybės nefinansuojamai studijų vietai Vytauto Didžiojo universitete užimti, nuo rugpjūčio 2 iki 21 dienos (stojantieji į menų krypties ir ugdymo mokslų krypties programas – iki rugpjūčio 19 d.) turi užpildyti elektroninį priėmimo prašymą, ir pateikti šiuos dokumentus:

asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
brandos atestatą ir jo priedus arba kitus vidurinį išsilavinimą liudijančius dokumentus;
papildomus pažymėjimus/diplomus, liudijančius apie aktyvią, visuomenišką veiklą mokykloje;

Stojamieji egzaminai

Rugpjūčio 20-21 dienomis vyks universitetinio priėmimo stojamieji egzaminai į menų krypčių grupės studijų programas (Atlikimo menas, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas) ir į Mokomojo dalyko pedagogikos menų krypties programas (Dailė, Muzika, Šokis).

Universitetinio papildomo priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 23 d. kiekvieną stojantįjį informuojant asmeniškai. Studijų sutartys pasirašomos rugpjūčio 26 d.

Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:

VDU ŠA Lenkų kalbos ir kultūros centras dalyvauja tarptautiniame projekte „Polish Online“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro dėstytojai dalyvauja tarptautiniame projekte „Polish Online“ (Nr. 2017-1-PL01-KA204-038686), kurį remia Erasmus+ programa. Projekto tikslas – sukurti daugiakalbę svetainę lenkų kalbos mokymuisi, kuri bus pritaikyta ir lietuviakalbiams vartotojams.

Apie svetainę polski.info

Šiandien mokymasis internetu yra viena iš paprastų ir veiksmingų švietimo formų, kurios taikomos ir kalbų mokymo(si) procese. Lenkų kalba yra antroji pagal vartojimą slavų kalba po rusų. Lenkų kalbos mokymasis vyks internete, efektyviai ir nemokamai. Interaktyvi elektroninio mokymo platforma polski.info padės įgyti lenkų kalbos pradmenis. Ši platforma bus ypač tinkama užsieniečiams, kurie norėtų įgyti lenkų kalbos pagrindus ir plėsti savo akiratį apie Lenkiją – šalį, persmelktą turtingos Europos istorijos ir kultūros. Į kalbos kursus bus įtraukta pagrindinė informacija apie lenkų kasdienį gyvenimą, tradicijas ir šnekamosios kalbos išraiškos priemones. Tai įgalins ne tik išmokti bendrauti lenkų kalba, bet taip pat geriau suprasti Lenkijos žmones ir jų gyvenimą ar netgi suteiks daugiau galimybių darbo rinkoje.

Kas bus svetainėje?

Internetiniai lenkų kalbos kursai A1 ir A2 lygiais (įskaitant ir įvadinę fonetikos pamoką pradedant mokytis A1 lygiu)
Lenkų kalbos gramatikos vadovas

· Pagrindinis žodynas su žodžių tarimo įrašais

Bendravimo ir socialinių tinklų priemonės

Vartotojui bus parengtas multimedijos turinys su interaktyviomis ir įtraukiančiomis pratybomis, skaitymo medžiaga bei audio/video priemonėmis. Realus bendravimas ir praktika vyks diskusijų forumuose. Svetainės vartotojai galės bendrauti lenkų kalba tarpusavyje. Galutinis projekto produktas bus įdiegtas 2020 m. rugpjūčio mėn. ir bus prieinamas 9 kalbomis (lenkų, čekų, anglų, vokiečių, rusų, lietuvių, slovakų, slovėnų ir ukrainiečių).Daugiau informacijos galima rasti socialinio tinklo puslapyje.

Partneriai

Projekte dalyvauja 6 partneriai iš 6 Europos Sąjungos šalių:

Uniwersytet Pedagogiczny im. KEN w Krakowie (Lenkija)
Studio Gaus GmBH (Vokietija)
Ostravská univerzita (Čekija)
Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva)
Edukácia@Internet (Slovakija)
Inter-kulturo d.o.o. (Slovėnija)

Kaip turi keistis mokykla, kad užtikrintų kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vykusiame švietimo kaitos aktualijoms skirtame forume „Mokslo ir praktikos dialogas švietimo transformacijai“ aptartos geros mokyklos kūrimo galimybės, paliesta mokytojo, kaip prestižinės profesijos atstovo, vieta švietimo kontekste, pristatytas tyrimas apie mokytojų pyktį ir išryškintos gairės švietimo kaitai, atvedusios prie naujos rezoliucijos sukūrimo.

Forume dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai, mokslininkai, tyrinėjantys sėkmingo švietimo prielaidas Lietuvoje ir užsienyje, pedagogai praktikai ir ugdymo įstaigų vadovai.

„ORIENTUOTAS UGDYMAS SKAITMENINĖS KULTŪROS KONTEKSTE“

(prof. dr. Ona Monkevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Vienoje konferencijoje buvo išsakyta mintis, kad jeigu ligi šiol gyvenome tam tikros skaitmeninės kultūros kontekste, tai šiuo metu vyksta stiprus skaitmeninės paradigmos lūžis. Iš pradžių buvo stengiamasi kiek įmanoma labiau plėtoti technologines galimybes, bet dabar jau suprasta, kad neprieinamos vartotojui didžiosios technologijos neduoda naudos. Atsigręžta į žmogų, į vaiką ir pradėta galvoti, kaip sukurti paprastus vartoti dalykus. Kitas dalykas, kuris nustebino, kad skaitmeninės kultūros mokslininkai itin pabrėžia vadovavimąsi vertybėmis, siekį užtikrinti besiugdančiojo gerovę ir tai, ką duoda naujosios technologijos, – ugdymosi galimybių įvairovės kūrimą.

Ar keičia skaitmeninė technologinė kultūra ugdymosi vertybes? Matome, kad mums aktualios ir Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše suformuotos vertybės, orientuojančios į kuriantį, smalsų, bendraujantį vaiką. Taip pat aktualios vaikų kultūros ir įtraukiojo ugdymo vertybės. Galima sakyti, kad tam tikrose srityse judame, bet vis dar nesame nuėję toli. Kad orientuotomis į vaiką vertybėmis grįstume visą ugdymo procesą, kai kurios vertybės mums, pedagogams, dar yra naujos ir ne itin priimamos. Nauja yra ir tai, kaip susieti emocinį įsitraukimą su kūrybos procesu ir kitomis ugdymo praktikomis.

Dar viena problemiška ikimokyklinio ugdymo sritis – turinio inovacijos. Neseniai švietimo strategas Stresemanas skaitė pranešimą, kuriuo davė keletą patarimų Lietuvai, pabrėždamas, kad yra išskiriamos kietosios ir minkštosios kompetencijos. Kietosios – akademinės krypties, o minkštosios – asmenybinės. Pabrėžiama, kad pasaulyje tarp jų įsivyravo disbalansas. Lietuvoje gebėjimai dar tik pradėti įtraukti į programas. Pedagogams dar trūksta patirties, kaip šias kompetencijas sutelkti į programų turinį.

Blogiausia, kad mes dažnai nukrypstame į siaurą, mažai problemai skirtą turinį, o ne atskiro fenomeno tyrinėjimą, pasitelkdami šiuolaikinių technologijų galimybes. Dabar dažnai įvardijame, kad šiuo metu šalyje iš naujo atrandamas pamestas ugdymo turinys. Norime, kad vaikai žinotų jo galimybes. O štai pedagogai jau nebežino, kokias sąvokas, reiškinius, procesus vaikas turėtų suprasti.

Dar vienas aspektas – tai ugdymo proceso kaita, kurioje didžiausią problemą išryškintume – rutininę prieigą. Reikėtų eiti prie pažangia ugdymo filosofija grindžiamos ugdymo sistemos kūrimo. Būtina kaitos kryptis – nuo dvikryptės pedagogo ir vaiko sąveikos pereiti prie šios sąveikos papildymo dialoginiu vaiko ugdymusi įvairiose grupėse ir aplinkose. Taip pat vis svarbesnis tampa integralus vaikų ugdymas per žaidimą.

Ir paskutinis momentas, kurį noriu paminėti, – tai pedagogų vaidmens kaita. Jie dar nemoka taip modeliuoti ugdymo situacijų, kad jos paskatintų paties vaiko ugdymąsi.

„PEDAGOGO PROFESIJOS PRESTIŽAS“

(doc. dr. Emilija Sakadolskienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Diskusinį klausimą, kaip turi keistis mokykla, kad užtikrintų kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę, šiek tiek koreguočiau, nes ne visais atvejais turi keistis mokykla. Svarbiausia – mokykloje esantys žmonės. Tyrėjai pakartotinai teikia įrodymus, kad mokytojo darbo kokybė turi didesnį poveikį mokinių mokymosi procesui nei programos, mokymo metodai, mokymosi aplinka, finansavimas, mokinių skaičius klasėje ar tėvai.

Lietuvos 100-mečio proga buvo iškelti 3 tikslai ateičiai, iš kurių vienas – kelti mokytojo profesijos patrauklumą ir prestižą. Daugelis teoretikų yra bandę įvardyti, kokie požymiai charakterizuoja profesiją, profesionalumą ir profesijos prestižą. Išskirsiu tris, mano galva, svarbiausius bruožus. Pirmasis – pasirengimas profesijai turi būti reiklus (ar gali būti profesija prestižinė, jei stojant jos studijuoti tereikia kelių balų?). Pavyzdžiui, gydytojai, advokatai laikomi prestižinių profesijų atstovais dar ir dėl studijų trukmės. Šalys, į kurias lygiuojamės, iš pedagogų reikalauja magistro laipsnio. Suomija svarsto to reikalauti net ir iš ikimokyklinukų pedagogų. Antrasis požymis – profesijos atstovui svarbu turėti galimybę tobulintis. Daug kalbama apie kvalifikacijos kėlimo tobulinimą, bet visa tai taip pat dar nesustyguota. Trečiasis požymis – atlyginimas. Apie tai daug kalbėta, bet mažai padaryta. O kartais net ir kalbėta įžeidžiai, kad neapsimoka kelti atlyginimų tiems, kurie tiek daug atostogauja. Etatinis apmokėjimas turėjo spręsti daug problemų, susijusių su profesijos prestižu, bet netinkamas pasirengimas privedė prie menkų rezultatų ir streikų. Siekis turėti orų atlyginimą už 18 kontaktinių valandų – vis dar svajonė ir siekiamybė.

Noriu paminėti dar vieną itin svarbų mokytojų kokybę lemiantį veiksnį. Mokytojų profesinė socializacija ypač sudėtinga dėl to, kad dar 1975 m. buvo praminta stebimąja pameistryste. Kiekvienas vidurinės mokyklos abiturientas mokykloje iš viso praleidžia 12 tūkst. kontaktinių valandų su pedagogais, tad nenuostabu, kad viską žino apie pedagogo darbą. Ši sąlyga negalioja jokiai kitai profesijai. Todėl nėra lengva rengti mokytojus, kurie dirbtų kitaip negu jų stebėti mokytojai. Vienas iš tokios pameistrystės padarinių yra tai, kad būsimi mokytojai yra gerokai mažiau skeptiški dėl savo riboto žinojimo nei besirenkantieji kitas profesijas. Jie neįvertina tam tikrų mokytojavimo aspektų, nes mato mokytojo darbo vaizdą tik iš dalies, t. y. mokytojo visuminio pedagoginio darbo ir konteksto. Blogiausia, kad jo nemato ir politikai, aiškinantys, jog mokytojai per mažai dirba. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje paprastai kalbama tik apie du pedagogo žinių komponentus: mokomojo dalyko ir pedagogines-psichologines žinias. Tačiau tarptautiniame kontekste užtinkamas Šulmano dar 1986 m. išsakytas terminas „pedagoginės turinio žinios“. Deja, Lietuvoje dažniausiai atskirai kalbama apie pedagogines didaktines ir mokomojo dalyko turinio žinias. Tada ir susidaro didžiausios ugdymo problemos, kai kada pedagoginių ir turinio žinių įgyjama atskirai. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei kai kurie universitetai nori rengti mokytoją pigiai ir greitai. Rengiant pedagogą atsietai nuo profesijos ir pedagoginio proceso, įgyjama tik tam tikrų edukologijos ir psichologijos žinių, „gaminamas“ dalykininkas, o ne žmonių ugdytojas.

Po vizito Lietuvoje takoskyrą tarp orientacijos į dalyką ir vaiką pamatė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovai. Iš pokalbio su pedagogais jie susidarė vaizdą, kad, rengiant mokytojus, daugiausia dėmesio skiriama dalykui ir mokyklų programų turiniui. Jų nuomone, per mažai susitelkta ties pačiu mokytojavimo procesu ir dalyko didaktika.

„MOKYTOJŲ VIENYBĖ IR PYKTIS“

(doc. dr. Julita Navaitienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Visi žinome, kad šiandien mokytojai pikti. Tam esama daugybės priežasčių. Pyktis trukdo mokytojams dirbti. Daug rašoma apie pozityvias emocijas mokytojo darbe – tai didina darbo našumą. Priešingai yra su neigiamomis emocijomis. Tyrimai rodo, kad jos silpnina savikontrolę, motyvaciją, blogina atmintį ir dėmesio paskirstymą, skatina profesijai netinkamą elgesį, ardo tarpasmeninius santykius su mokiniais. Blogiausia, kad emocijos užkrečiamos. Ką tai reiškia? Piktas mokytojas pikta paverčia ir klasę.

Pyktis yra viena pagrindinių neigiamų emocijų. Jis pasireiškia kylant grėsmei ir yra susijęs su nepasitenkinimu esant tam tikrai situacijai. Pyktis kenkia tarpasmeniniam bendravimui. Per jį susilpnėja sprendimų priėmimo įgūdžiai ir atsiranda rizikingas bei depresyvus elgesys. Mąstoma apie kerštą. Po kurio laiko kyla psichinės ir fizinės sveikatos problemų. Daugybė straipsnių patvirtina ir tai, kad pyktis koreliuoja su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Tyrimu siekėme išsiaiškinti, ar pyktis yra susijęs su mokytojo asmenybės bruožais. Apklausėme 157 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojus. Atranka buvo atsitiktinė. Penktadalis, t. y. apie 20 proc., mokytojų yra patyrę stiprų pyktį. Tai reiškia, kad tokie mokytojai nelabai gali dirbti mokykloje. Taigi mokymas yra sudėtinga ir emociškai sunki veikla. Mokytojų emocinė raiška yra griežtai ribojama. Jie negali laisvai reikšti savo emocijų: negali šaukti ant mokinių, klasėje spręsti asmeninių problemų ir pan. Mokytojai žino, kad pyktį reikia suvaldyti. Tai – jų iššūkis. 20 proc. mokytojų šio iššūkio nepriima.

Buvo nustatyta, kad mokytojai, turintys ryškų ekstravertiškumo bruožą, mažiau linkę pykti, rečiau sukelia pyktį, jų vidinis pyktis ir priešiškas požiūris yra silpni. Jeigu yra ryškus neurotiškumo bruožas, tada viskas vyksta atvirkščiai. Nekalbu apie ligą, o tik apie asmenybės bruožus.

Mokytojai, turintys ryškius atvirumo ir sąmoningumo bruožus, – mažiau linkę pykti. Išorinis pyktis turi sąsają su mokytojų darbo trukme, todėl darėme prielaidą, kad ilgiau mokykloje dirbantys pedagogai išmoksta nedemonstruoti savo pykčio. Jis viduje gali virti, bet išoriškai neparodomas. Galima sakyti, jie turi emocinės išraiškos savikontrolę, kuri iš asmens pareikalauja daug vidinės energijos. Reikia pabrėžti, kad kalbu apie mokytojų subjektyvius atsakymus, gali būti, kad mokiniai visa tai vertintų kitaip.

Mokytojai galėjo nurodyti, kokios situacijos jiems sukelia didžiausią pyktį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik visiems mokytojams pyktį sukelia situacijos, susijusios su nesąžiningumu, taip pat jie pyksta, kai elgiamasi kvailai, kai nurodinėja mažiau už juos išmanantis žmogus, kai juos nuvilia, kai vėluoja ir nespėja ir pan. Kilo klausimas, kodėl nesąžiningumas, kaip sukeliantis pyktį veiksnys, nurodomas pirmoje vietoje. Greičiausiai jį mokytojai sieja su profesijos žeminimu.

Skaitykite daugiau.

Pradinių klasių mokinių vertybių ugdymas naudojant informacines komunikacines technologijas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslo leidinyje „Pedagogika“ spausdinamas doktorantės Renatos Kondratavičienės straipsnis „Pradinių klasių mokinių vertybių ugdymas naudojant informacines komunikacines technologijas“. Straipsnyje analizuojama vertybių samprata, pradinių klasių mokinių vertybių ugdymo svarba, informacinių komunikacinių technologijų naudojimo (toliau – IKT) poveikis ugdant mokinių vertybes, pagrindžiamas IKT naudojimo ugdant vertybes reikšmingumas. Siekta išsiaiškinti, kokios IKT ir kaip padeda ugdyti pradinių klasių mokinių vertybes. Tyrimo rezultatai parodė, kad tikslingas IKT naudojimas pradinėse klasėse padeda pedagogui ugdyti pradinių klasių mokinių atsakingumą, sąžiningumą, nuoširdumą, pagarbą, pakantumą, atjautą, poreikį tobulėti, nuolatinį mokymąsi bei partnerystę.

Straipsnį kviečiame skaityti: čia.

LRT radijo laidoje „10-12“ VDU ŠA dėstytojas M. Nefas apie šaulius

Liepos 30 d. LRT radijo laidoje „10-12“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojas, istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas, kuris išleido knygą apie sąjungos realybę ir siekius. Kodėl šauliai – „dvasios aristokratai“? Kiek šauliais domisi mokiniai? Pokalbį galite išgirsti nuo 59 min: čia.

VDU Švietimo akademijoje Vilniuje prasidėjo lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai

Liepos 29 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Šiemet daugiau nei 50 užsieniečių iš 18 pasaulio šalių mokysis lietuvių kalbos, susipažins su šalimi, kultūra, istorija. Studentai ne tik mokysis lietuvių kalbos, bet ir aplankys Trakus, Kauną, Platelių regioną, Nidą, Aukštadvarį. Taip pat vyksta lituanistinės studijos, skirtos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Net 13 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų iš JAV, Egipto, Suomijos, Austrijos, Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lenkijos dalyvauja lietuvių kalbos, istorijos, filosofijos paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, aplankys Kernavę, Kauną.

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų vadovės Vilmos Leonavičienės teigimu, studentai žino, kodėl nori mokytis lietuvių kalbos. „Tai susiję su mokslu, moksliniais tyrimais. Jie arba rašo magistro darbus, arba dirba filologinį darbą, arba yra tiesiog humanitarai, politologai, tarptautinių ryšių studijų specialistai, kuriems reikia lietuvių kalbos. Jie nori mus pažinti iš arčiau, sužinoti, kas yra Lietuva“, – teigia Vilma Leonavičienė.

VDU skelbia papildomą priėmimą į profesines pedagogikos studijas

Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, paremtas artes liberales principais, skelbia papildomą priėmimą į dvi valstybės finansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas profesinių studijų programoje „Pedagogika“.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje.

Programa skirta asmenims, neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos: bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, profesinėse mokyklose ar neformalaus ugdymo institucijose, ir norintiems įgyti reikalingų gebėjimų darbui su besimokančiaisiais.

Prioritetas priimant skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslio ugdymo, kalbų, socialinio ugdymo dalykų mokytojų kvalifikacijai.

Baigus pedagogikos profesinių studijų programą, suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Studijų programos vykdymas pritaikytas dirbantiems, paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais), konsultacijos su dėstytojais vyksta nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir informacija pateikiama virtualioje aplinkoje „Moodle“.

Prašymus galima pateikti iki rugpjūčio 22 d., 10:00 val., interneto tinklalapyje epasirasymas.vdu.lt.

Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus.

Rugpjūčio 23 d., 9 val., Kaune (Jonavos g. 66) ir Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31) vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime priėmimo į studijas taisyklėse nurodytu laiku.

Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto (prieš 7 darbo dienas) apie tai pranešti studijų programą vykdančiai VDU Švietimo akademijai ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.

Priėmimo sąlygos pateikiamos 2019 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“

VDU Švietimo akademija

Ketinantiems studijuoti Kaune:

Vytauto Didžiojo universitetas | Švietimo akademija
Studijų koordinatorė | Vaida Lukšienė
El. paštas | vaida.luksiene@vdu.lt
Telefonas | (8 37) 327 875

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

Vytauto Didžiojo universitetas | Švietimo akademija
Studijų koordinatorė | Romutė Šainer
El. paštas | romute.sainer@vdu.lt
Telefonas | (8 610) 67 303

Lituanistinių mokyklų mokytojai diskutuos apie pasaulio lietuvių vienybę

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks diskusija „Kas vienija pasaulio lietuvius?“. Diskusijoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai — užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš JAV, Suomijos, Egipto, užsieniečiai, turintys lietuviškų šaknų.

Jau septynioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai pritraukia nemažai užsieniečių, norinčių išmokti lietuvių kalbą. Į juos taip pat atvyksta užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, nes čia gali tobulinti savo kompetencijas, su kolegomis pasidalinti įžvalgomis apie pasaulio lietuvius. Pasak kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, svetur gyvenantiems lietuviams svarbu išsaugoti lietuvių kalbą. „Mokantis lietuvių kalbos, atsiveria kultūra, savęs pažinimas. Kai kuriems tai – tapatybės, savęs paieška, bandymas suprasti pasaulį. Lietuvių kalba tauri, didinga ir sena kaip sekvojos medis“, — sako V. Leonavičienė.

Diskusijoje dalyvaus ir Raminta Zalieckytė, kuri prieš kelerius metus Austrijoje atkūrė lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“. „Gyvenant multikutūrinėje aplinkoje labai sunku išsaugoti lietuvišką identitetą. O jei svetimoje šalyje auga tavo vaikai, misija užauginti juos lietuviais dar pasunkėja – jie auga svetima kalba kalbančioje aplinkoje. Namuose dažniausiai kalbama dviem ar trimis kalbomis, darželiuose ir mokyklose skaitomos nelietuviškos knygos, žiūrimi nelietuviški filmukai, dainuojamos nelietuviškos dainos. Tad šeima turi tikrai pasistengti, jei nori išauginti lietuvį. Būtent noras, kad sūnus kalbėtų lietuviškai, žinotų papročius, istoriją ir bendrautų su lietuviškai kalbančiais vaikais, paskatino imtis šios misijos“, – prisipažįsta R. Zalieckytė.

Seimo narys, ambasadorius Žygimantas Pavilionis teigia, jog pasaulio lietuviams, ypač vaikams, gimusiems svetur, būtina atverti Lietuvą ir bandyti išsaugoti ryšį su tėvyne. „Šiems vaikams turime plačiai atverti kelią į Lietuvą, kad išaugtume iki keturių, o gal ir daugiau milijonų, kaip užaugo Airija ar Izraelis“, — teigia Ž. Pavilionis.

Po integracijos atsinaujinęs VDU vertina stojančiųjų pasitikėjimą

Pirmieji priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, jog stojančiųjų skaičiai daugelyje universitetų mažėjo, kai kur ir ženkliai. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bendras pakviestųjų studijuoti skaičius išliko beveik nepakitęs. Prieš keletą metų Aleksandro Stulginskio, Lietuvos edukologijos universitetų, iš dalies ir VDU stojančiųjų skaičius buvo smuktelėjęs. Po universitetų integracijos pavyko jį stabilizuoti – VDU yra viena iš nedaugelio aukštųjų mokyklų, priėmusių beveik tiek pat studentų, kaip ir 2018-aisiais. VDU šiais metais iš viso pakvietė 1187 stojančiuosius.

„Nežiūrint to, kad integracija įvyko tik metų pradžioje ir iki šiol nėra pilnai pabaigta, tačiau jau pastebimi teigiami šio proceso rezultatai. Be to, dalyje programų, tarp jų ir susijusiose su žemės ūkiu, studentų skaičius pradėjo pamažu augti“, – pažymėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Pagal bendrą kviečiamųjų studijuoti skaičių, populiariausios VDU studijų programos šiemet – psichologija, viešoji komunikacija, kūrybinės industrijos, Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos. Universitetas taip pat yra vienintelis šalyje, kuris priėmė stojančiųjų į mokomojo dalyko pedagogiką – ją studijuoti iš viso pakviesti 78 abiturientai.

Pasak VDU rektoriaus, nors itin didelės viltys siejamos su mokytojų rengimo sistema, nebuvo sulaukta pakankamos paramos iš valstybės – šalies švietimo politikos pokyčių, stipendijų skyrimo, savivaldybių socialinio paketo būsimiems pedagogams.

„Jei situacija rengiant pedagogus vaikų darželiams ir pradinėms mokykloms dar pakenčiama – jas vykdo Vilniaus ir Kauno kolegijos, Vilniaus ir kiti universitetai – tai su dalykų mokytojų rengimu yra labai prastai. Universitetas iš savo pusės padarė viską – sukurta patraukli, lanksti programa, leidžianti įgyti tiek vieno, tiek dviejų dalykų mokytojo profesiją. Aprūpinta įvairiomis kompetencijomis, įvairių kalbų mokėjimu, informacinių technologijų valdymo, įtraukiojo mokymo didaktika. Nepaisant trūkstamos paramos vieninteliam VDU pavyko pritraukti stojančiųjų į mokomojo dalyko pedagogiką“, – pasakojo rektorius.

Prof. J. Augutis pažymėjo, jog studentų priėmimo sistema, skaičiuojanti tik moksleivių valstybinių ir kitų egzaminų pažymius, bet nei kiek neatsižvelgianti į jų motyvaciją bei papildomai įgytas kompetencijas, yra pasenusi ir pasaulyje vis rečiau benaudojama.

VDU šiais metais sudarė galimybę stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pateikti dokumentus, įrodančius jų kompetenciją ir patirtį, įgytą neformalioje veikloje, susijusioje su pasirinkta studijų kryptimi. Pavyzdžiui, socialiniu darbuotoju dirbęs ar toje srityje ne mažiau kaip metus savanoriavęs stojantysis galėjo gauti papildomą balą – tais atvejais, kai į studijų vietą nebuvo konkurso. Panašiai buvo vertinami ir įregistravę ūkį ir turintys ūkininko pažymėjimą stojantieji į žemės ūkio krypties programas.

„Manau, kad ši vertinimo sistema yra efektyvi ir ateityje bus vis plačiau taikoma“, – akcentavo VDU rektorius.

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentų apgyvendinimas

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pirmo kurso studentus apsigyventi Universiteto bendrabučiuose, esančiuose Kaune, Akademijoje (Kauno r.) arba Vilniuje.

Daugiau informacijos apie apgyvendinimo sąlygas VDU bendrabučiuose galima rasti adresu: http://vdu.lt/apgyvendinimas.

Gyvenamosios vietos pirmo kurso VDU studentams skyrimo tvarka

Studentai, norėdami apsigyventi viename iš Universiteto siūlomų bendrabučių, per sutarčių sudarymo laikotarpį turi atlikti šiuos veiksmus:

sudaryti Studijų sutartį;
rezervuotis gyvenamąją vietą bendrabutyje pasirinkus ją iš siūlomų laisvų vietų sąrašo adresu http://apgyvendinimas.vdu.lt (jungiantis nuoroda „Kiti asmenys“), Universiteto suteiktu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu;
į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
iki š. m. rugpjūčio 23 d. sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą jungiantis http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda „Kiti asmenys“);
per el. laiške nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

SVARBU: pasirinktą gyvenamąją vietą studentai galės keisti į kitą. Tai padaryti bus galima arba susitarus tarpusavyje ir apie tai informavus Studentų centrą (Studentų reikalų departamentą), arba pasirinkus naują gyvenamąją vietą iš VDU bendrabučių laisvų vietų sąrašo, kuris visus akademinius metus nuolat skelbiamas ir atnaujinamas adresu: http://apgyvendinimas.vdu.lt.

Kitų aukštųjų mokyklų (ne VDU) pirmo kurso studentams gyvenamosios vietos skyrimo tvarka

Kitų aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai su kuriomis universitetas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį (Vilniaus universiteto Kauno fakultetas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Kolpingo kolegija, Kauno technikos kolegija, V. A. Greičiūno aukštoji mokykla), norėdami apsigyventi viename iš universiteto siūlomų bendrabučių Kaune arba Akademijoje (Kauno r.), taip pat visų Vilniaus aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai norėdami apsigyventi Vilniuje esančiuose universiteto bendrabučiuose, turi atlikti šiuos veiksmus:

sudaryti studijų sutartį su Aukštąja mokykla;
http://apgyvendinimas.vdu.lt pasirinkę skiltį „Kiti asmenys“ susikurti asmeninę paskyrą;
nuo š. m. rugpjūčio 19 d. jungtis prie sistemos http://apgyvendinimas.vdu.lt „Kiti asmenys“ skilties su susikurtos paskyros duomenimis ir rezervuotis gyvenamąją vietą iš pateikto laisvų vietų sąrašo, pateikiant su Aukštąja mokykla sudaryta studijų sutartį (el. jos versiją), kaip pagrindą sudaryti apgyvendinimo sutartį;
į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą jungiantis http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda „Kiti asmenys“);
per el. laiške nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

Visi aukštųjų mokyklų studentai galtės rezervuotis gyvenamąją vietą aukščiau nurodyta tvarka Kauno arba Akademijoje (Kauno r.) esančiuose bendrabučiuose tik nuo š. m. rugsėjo 1 d.

Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)