Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentų apgyvendinimas

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pirmo kurso studentus apsigyventi Universiteto bendrabučiuose, esančiuose Kaune, Akademijoje (Kauno r.) arba Vilniuje.

Daugiau informacijos apie apgyvendinimo sąlygas VDU bendrabučiuose galima rasti adresu: http://vdu.lt/apgyvendinimas.

Gyvenamosios vietos pirmo kurso VDU studentams skyrimo tvarka

Studentai, norėdami apsigyventi viename iš Universiteto siūlomų bendrabučių, per sutarčių sudarymo laikotarpį turi atlikti šiuos veiksmus:

sudaryti Studijų sutartį;
rezervuotis gyvenamąją vietą bendrabutyje pasirinkus ją iš siūlomų laisvų vietų sąrašo adresu http://apgyvendinimas.vdu.lt (jungiantis nuoroda „Kiti asmenys“), Universiteto suteiktu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu;
į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
iki š. m. rugpjūčio 23 d. sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą jungiantis http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda „Kiti asmenys“);
per el. laiške nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

SVARBU: pasirinktą gyvenamąją vietą studentai galės keisti į kitą. Tai padaryti bus galima arba susitarus tarpusavyje ir apie tai informavus Studentų centrą (Studentų reikalų departamentą), arba pasirinkus naują gyvenamąją vietą iš VDU bendrabučių laisvų vietų sąrašo, kuris visus akademinius metus nuolat skelbiamas ir atnaujinamas adresu: http://apgyvendinimas.vdu.lt.

Kitų aukštųjų mokyklų (ne VDU) pirmo kurso studentams gyvenamosios vietos skyrimo tvarka

Kitų aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai su kuriomis universitetas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį (Vilniaus universiteto Kauno fakultetas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Kolpingo kolegija, Kauno technikos kolegija, V. A. Greičiūno aukštoji mokykla), norėdami apsigyventi viename iš universiteto siūlomų bendrabučių Kaune arba Akademijoje (Kauno r.), taip pat visų Vilniaus aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai norėdami apsigyventi Vilniuje esančiuose universiteto bendrabučiuose, turi atlikti šiuos veiksmus:

sudaryti studijų sutartį su Aukštąja mokykla;
http://apgyvendinimas.vdu.lt pasirinkę skiltį „Kiti asmenys“ susikurti asmeninę paskyrą;
nuo š. m. rugpjūčio 19 d. jungtis prie sistemos http://apgyvendinimas.vdu.lt „Kiti asmenys“ skilties su susikurtos paskyros duomenimis ir rezervuotis gyvenamąją vietą iš pateikto laisvų vietų sąrašo, pateikiant su Aukštąja mokykla sudaryta studijų sutartį (el. jos versiją), kaip pagrindą sudaryti apgyvendinimo sutartį;
į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą jungiantis http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda „Kiti asmenys“);
per el. laiške nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

Visi aukštųjų mokyklų studentai galtės rezervuotis gyvenamąją vietą aukščiau nurodyta tvarka Kauno arba Akademijoje (Kauno r.) esančiuose bendrabučiuose tik nuo š. m. rugsėjo 1 d.

Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)

Vertėjas R. Blaszkiewicz lenkia galvą priešinternetinės eros kolegoms

„Bijau, jog nepabėgsiu nuo mokytojo profesijos pašaukimo ir tęsiu savo šeimos tradicijas. Mat mano senelė buvo pradinių klasių mokytoja, o tėvai dėsto matematiką“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lenkų filologijos IV kurso studentas Robert Blaszkiewicz. Studijų metais Robert pradėjo dirbti vertėju, tad šiuo metu šiai specialybei teikia prioritetą. Pasak ketvirtakursio, universitetas ir studijos jam leidžia tobulėti ne tik kaip pedagogui, bet ir kaip vertėjui.

Kodėl pasirinkote studijuoti lenkų filologijos bakalauro studijas?

Ilgai nesvarstydamas lenkų filologijos studijas pasirinkau dėl man pasirodžiusio įdomaus ir vertingo dėstomo dalyko „Vertimo pagrindai“. Esu studijavęs lenkų filologiją Varšuvos universitete, deja, studijų tuomet nepabaigiau dėl pradėtos vertėjo karjeros. 2012 metais įsitraukiau į vertimų veiklą ir tikiu, jog lenkų filologijos bakalauro diplomas padės žengti stiprų žingsnį pasirinktame profesiniame kelyje. Studijos suteikia žinių, motyvuoja siekti tikslų, paskaitų metu man teko susipažinti su įdomiais žmonėmis.

Esate atlikęs ne vieną pedagoginę praktiką mokykloje. Kaip sekėsi? Ar lengva atsistoti prieš mokinių auditoriją?

Atlikau jau dvi praktikas: pirmąją – Vilniaus J. Kraševskio gimnazijoje, antrąją – Jono Pauliaus II progimnazijoje. Praktika patiko, bendravimas su mokiniais ir kitais mokytojais įkvepia, nors ir reikalauja daug jėgų.

Ar lengva mokinius sudominti lenkų kalba ir literatūra? Kokiais būdais galima tai padaryti?

Ir taip, ir ne. Mokiniai skirtingi, deja, ne visi linkę skaityti. O dominti bandau asmeniniu pavyzdžiu, pristatydamas kalbą kaip įrankį, kuris suteikia neribotų galimybių.

Kaip manote, koks turėtų būti šiuolaikinis lenkų kalbos ir literatūros mokytojas?

Visų pirma – šiuolaikiškas ir glaudžiai bendradarbiaujantis su lietuvių ir užsienio kalbų mokytojais. Manau, kad kalbų ir literatūros mokymą reikia traktuoti kompleksiškai, kaip asmenybės ugdymą.

Kaip įsivaizduojate savo profesinį kelią?

Sunku pasakyti, nes jau nebesu pirmakursis jaunuolis, kuris blaškosi tarp pasirinkimų. Profesiniai klystkeliai praeiti, dabartinė veikla teikia malonumą ir finansinį stabilumą, galima pradėti galvoti apie veiklą visuomenės labui.

Pats domitės vertimu. Kaip juo susidomėjote? Ar toks darbas lengvas?

Domėjimasis nėra tinkamas žodis, tai labiau veikla. Aš tai vadinu amatu, nes nesu literatūros vertėjas, o tik paprastas amatininkas, perrašantis įvairius tekstus iš lietuvių kalbos į lenkų kalbą. Arba atvirkščiai. Įsitraukiau paprastai – studijų laikų draugė užsiima šia veikla nuo bene 2006 metų. Darbas kartais nelengvas, spaudžia terminai, tad paprašė padėti. Net pats nesitikėjau, kad turiu tokių gebėjimų. Vertimas žodžiu taip pat įtraukia – pasirodo, ši sritis man taip pat neblogai sekasi. O dar ir papildomų privalumų yra – bendravimas ir daug naujų, įdomių žmonių. Nepaisant to, vertėjo darbas kartais sunkus, reikalauja disciplinos ir nuolatinio tobulėjimo. Stengiuosi naudotis visais šiuolaikiniais privalumais, t. y. CAT programomis, elektroniniais žodynais, labai padeda „Google“. Lenkiu galvą prieš visus priešinternetinės eros vertėjus – tai buvo neeilinių gabumų, „geležinės sėdynės“ ir aštriausio proto žmonės. O dabar informacija pasiekiama „real time“ (angl. realaus laiko) režimu, iš ankstesnių kompetencijų aktualiausias išliko sėdimasis darbas. Žinoma, juokauju, bet dabar viskas kur kas paprasčiau.

Gal dar turite įdomių užsiėmimų, ką veikiate laisvalaikiu?

Laisvalaikio beveik nėra – darbas bei studijos mane lydi visados. O jei atrandu laisvą minutę – knygos, dviratis, baidarė, kalnai, kelionės, maži gyvenimo džiaugsmai.

JAV paminėta Baltų studijų vasaros instituto sukaktis

Liepos 12 dieną Indijanos universitete Blūmingtone (JAV) paminėta Baltijos studijų vasaros instituto (angl. Baltic Studies Summer Institute, arba BALSSI) 25 metų sukaktis. 1994 metais įkurta organizacija, kiekvieną vasarą siūlanti Amerikos studentams studijuoti vieną iš trijų kalbų – lietuvių, latvių ir estų, kas treji ar ketveri metai keliauja vis į kitą aukštąją mokyklą JAV. Iki šiol BALSSI viešėjo Vašingtono universitete, Ilinojaus universitete Čikagoje ir Ilinojaus universitete Urbanoje-Champaign, Pitsburgo universitete, Kalifornijos universitete Los Andžele, Viskonsino universitete Medisone ir Ajovos universitete.

Intensyvių aštuonių savaičių trukmės kursų metu studentai išeina dviejų akademinių semestrų medžiagą. Lietuvių kalbą BALSSI jau dvyliktus metus dėsto VDU darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė. Šią vasarą Indijanos universitete studentai studijuoja dviejų lietuvių kalbos lygių – pradinio ir pažengusiojo, kursuose.

Jubiliejaus proga Indijanos universitete vyko diskusija, kurioje prisimintas organizacijos įkūrimas, pasidalyta svarbesniais jos gyvavimo faktais bei istorija, taip pat diskutuota apie lietuvių, latvių ir estų kalbų studijų Šiaurės Amerikoje situaciją bei jų indėlį į JAV akademinį ir visuomeninį gyvenimą. Diskusijoje dalyvavo Indijanos universiteto dėstytojas prof. Toivo Raun, vienas iš BALSSI iniciatorių ir įkūrėjų, Viskonsino universiteto dėstytojas dr. Thomas DuBois, BALSSI direktorius, Vašingtono universiteto prof. Guntis Šmidchens, BALSSI estų kalbos dėstytoja dr. Piibi-Kai Kivik ir dr. Cidzikaitė.

Magistrantūros programa „Įtraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos“ kviečia studentus studijuoti

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) patvirtino naują magistrantūros programą „Įtraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos“, kuri bus vykdoma Vytauto Didžiojo universitete Švietimo akademijoje Vilniuje. Nauja studijų programa rengs aukščiausios kvalifikacijos įtraukiojo ugdymo specialistus, gebančius teikti integralią pagalbą socioedukacinių industrijų lauke: veikiant daugiafunkcės pagalbos grupėse, taikant specialias ugdomąsias ir kompensacines priemones, inicijuojant ir įgyvendinant pozityviosios socializacijos veiklas, orientuotas į kompleksinę pagalbą (šeimai, bendruomenei, socialinėms grupėms), didinant asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvavimo visų lygmenų ugdymo procese veiksmingumą, skatinant asmens kokybišką įsigalinimą, bei viešojo, privataus, pilietinio ir mokslo sektorių socialinę klasterystę.

Studijuojantys šią programą, studentai galės rinktis šias specializacijas: socialinės pedagogikos ir specialiosios pedagogikos.

„Studijuodami įgysite žinių apie atviros, jaukios ir pozityvios mokyklos kūrimą, integruotos, kompleksinės pagalbos užtikrinimą, sumanius sprendimus, taikant universalaus dizaino principus ir daugiafunkcį požiūrį. Mokysitės dirbti su pažeidžiamais vaikais ir rasti sėkmingo ugdymosi receptus. Itraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos magistrantūros studijų programa parengta atsižvelgiant į švietimo pagalbos specialistų poreikį darbui su vaikais esant jų įvairovei ir padedant jiems sugyventi tarpusavyje bei ugdytis harmoningai pagal savo prigimtines galias, taikant sumaniosios edukacijos principus“, – teigia programos rengėjai.

Dviejų akademinių metų trukmės nuolatinės studijos sudarys galimybes ugdytis švietimo pagalbos teikimo ir kūrybingumo ugdymo kompetencijas, rengti žinių visuomenės dalyvius, gebančius taikyti ir įtvirtinti partnerystės logika pagrįstas žinių vadybos ir socialines strategijas bei inicijuoti konkrečias edukacines, socialines ir kūrybines inovacijas. Studijuodami šią programą, magistrantai ugdysis dviejų giminingų sričių (socialinės ir specialiosios pedagogikos) kompetencijas.

Daugiau informacijos apie studijų programą.

Kontaktai: el. p. svietimo.akademija@vdu, tel. (8 5) 233 9510, (8 5) 279 02 81.

Lietuvos studentų kroso vicečempionė M. Jovaišaitė diplomuota chemijos ir fizikos mokytoja

Prieš kelias savaites Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Monika Jovaišaitė atsiėmė chemijos ir fizikos mokymo bakalauro diplomą. Rudenį Monika pagal programą „Erasmus+“ planuoja išvykti į Tenerifę, kur lituanistinėje mokykloje dirbs mokytoja. Ateityje mergina žada dirbti chemijos ir fizikos pedagoge. Pasak absolventės, studijuoti dvigubą specialybę buvęs nelengvas iššūkis, tačiau ji puikiai suderino studijas su atrasta aistra – lengvąja atletika.

– Kokie jausmai aplanko baigus bakalauro studijas?

– Apima įvairūs jausmai, manau, dauguma studentų jaučiasi sumišę, nes vėl pakliūva į tą gyvenimo tarpsnį, kuris prasideda baigus dvyliką klasių, nes tuomet kyla klausimas: „Kas gi bus toliau?“ Tačiau kai susidėlioji prioritetus ir darai tai, ką tikrai nori daryti, viskas tampa paprasčiau ir daug lengviau. Kita vertus, žinau, jog esu teisingame kelyje ir šios studijos man buvo naudingos. Turiu pripažinti, kad baigusi mokslus jaučiuosi iš tiesų laiminga, kupina džiaugsmo ir euforijos, kad pasiekiau tai, apie ką svajojau, ir galėsiu toliau save realizuoti.

– Kodėl nusprendėte rinktis chemijos ir fizikos mokymo bakalauro studijas?

– Chemijos mokslu susižavėjau dar nuo aštuntos klasės, nors patiko ir fizika, visgi didžiąją dalį laiko skirdavau chemijai. Pati esu kilusi iš Anykščių miesto, kuris garsėja ne tik klasikais, tačiau ir kultūriniais objektais, renginiais. Būtent šiame mieste ir gavau labai gerus chemijos pagrindus, motyvaciją mokytis bei skatinimą dalyvauti rajoninėse chemijos olimpiadose. Minėtus pagrindus suteikė mokytoja Asta Šerelienė, kuri mane ir paruošė tolesniam chemijos mokslo studijavimui, puikiai motyvuodama gilinti žinias būtent šioje srityje. Rinkausi keletą studijų, įstojau į chemijos ir fizikos mokymo programą. Ko gero, verta paminėti, jog tai buvo pirmieji šios studijų krypties metai, tad stojau į visiškai naują studijų programą. Iš esmės ją pasirinkau dėl to, jog norėjau gilinti chemijos žinias, o fizikos dalyką priėmiau kaip savotišką iššūkį.

– Ką Jums bakalauro studijos suteikė? Kaip pakeitė Jūsų gyvenimą?

Šių bakalauro studijų metu ne tik įsisavinau skirtingų chemijos ir fizikos disciplinų subtilybių, bet ir išmokau teorines žinias taikyti praktiškai laboratorijoje. Supratau, jog, jei noriu žengti toliau link mokslininkės ar mokytojos darbo, turiu nuosekliai dirbti ir kiekvieną dieną ieškoti bei gilintis į norimą sritį. Šios studijos suteikė kantrybės, pasitikėjimo savimi. Apskritai kalbant, džiaugiuosi turėjusi progą studijuoti būtent šiuos dalykus, kadangi susipažinau su nuostabiais dėstytojais, atsidavusiais savo darbui, turėjau galimybę iš arčiau pamatyti šių mokslininkų darbo specifiką. Pedagogikos krypčių paskaitos padėjo apsispręsti, patobulinti ir iš visiškai kitos pusės pažvelgti į mokytojo darbą bei geriau suprasti, ko noriu ir ko sieksiu ateityje.

– Studijavote dvigubą specialybę, kaip manote, kuo dviejų dalykų integruotos studijos yra naudingos studentui bei tolesniam profesiniam keliui?

– Mano atveju dviguba specialybė papildė vieną kitą, todėl dalykai tapo kur kas suprantamesni. Dar vienas pliusas, jog gali dirbti dviejų dalykų mokytoju – tai padidina darbo krūvį. Kaip jau minėjau anksčiau, mano variklis visuomet buvo chemijos dalykas, o fizika, nors ir nesvetima, bet mažiau pažįstama. Tam tikra prasme chemijoje aš jaučiausi kaip žuvis vandenyje. Štai fizikoje stengiausi sau išsikelti tikslą – kuo geriau ją suprasti ir kuo geriau jos pagrindus perteikti mokiniams. Studijuodama abi disciplinas tobulinau savo analitinį ir kritinį mąstymą. Kitu atveju susitelki tik į vieną mokomąjį dalyką, skiri jam visą dėmesį, o studijuojant abu dalykus vienu metu tai tampa padaryti kur kas sunkiau. Todėl pasirinkus dvi disciplinas patarčiau turėti daug kantrybės, susikoncentruoti į savo tikslus bei mąstyti itin lanksčiai – tokios studijos labai dinamiškos.

– Besimokydama užsiėmėte ir lengvąja atletika, dalyvavote čempionatuose. Kaip susidomėjote šia sporto šaka? Ar derinti studijas ir sportą buvo lengva?

– Lengvąja atletika susidomėjau dar pirmame kurse, kai nuvykau pažiūrėti pirmųjų miesto bėgimo varžybų. Ši sporto šaka sužavėjo dalyvių gausa, nuotaika ir itin dideliu entuziazmu. Mane įkvėpė varžybų dalyviai, kurie finišavę atrodė itin laimingi. Po minėtų varžybų užsimaniau pamėginti bėgti ir aš – ir tai tapo mano hobiu, meditacija ir varomąja jėga, skatinančia visuomet judėti priekin. Studijų metais man patiko tai, jog galiu derinti mokslus su sportu. Paskaitų metu būdavau susikaupusi, susikoncentravusi, o bėgant ilsėdavosi protas – tokiu būdu galėdavau išsikrauti ir apie nieką negalvoti. Toks režimas padėjo suvokti, kad tiek moksle, tiek sporte ypač svarbus laikas, ryžtas ir tikėjimas tuo, ką darai.

– Neseniai Lietuvos studentų kroso čempionate laimėjote antrają vietą. Ką Jums reiškia sporto pergalės?

– Kaip ir gyvenime, taip ir sporte esu gana reikli sau. Žinoma, aš džiaugiausi, kad darbas ir pastangos, kurias įdedu į sportą, atsiperka, tačiau visuomet žinau, jog galiu geriau, tad nuolat siekiu kuo geresnių rezultatų ir stengiuosi būti dar geresne savęs versija nei buvau vakar. Sporto pergalės, taip pat kaip ir nusivylimai, šioje srityje veda prie savianalizės ir tobulėjimo treniruočių metu. Tiesa, pergalės visuomet būna malonesnės nei pralaimėjimai, kitą vertus, tai yra balansas, parodantis, kur dar galima tobulėti, leidžiantis pastebėti klaidas, įvertini sėkmes ir nesėkmes.

Tapkite šiuolaikiškų pedagoginių inovacijų diegėju globaliame pasaulyje!

Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus kviečiame studijuoti profesinių studijų programoje „PEDAGOGIKOJE“ Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje.

Studijų trukmė – 1 metai. Studijų apimtis – 60 kreditų. Studijos vyks nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio arba 2020 m. sausio mėnesio. Studijų programa skirta visiems, baigusiems studijas kolegijose ir universitetuose. Studijos vyks nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos apie studijų programą: čia.

Dėl studijų kreipkitės:

Profesinio tobulinimo institutas

Studijų koordinatorė

Remigija Noreikaitė-Siadura

El. p.: remigija.noreikaite-siadura@vdu.lt

VDU ir Kauno r. savivaldybė steigs akademiją motyvuotiems moksleiviams

Vytauto Didžiojo universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno rajono savivaldybe, kuria įsipareigojo įsteigti akademiją, skirtą itin motyvuotiems ir smalsiems moksleiviams. Platesnio žinojimo siekiantis jaunimas atras ryšį su aukštosiomis mokyklomis.

Sutartimi planuojama, jog būsima akademija vykdys unikalius mokymus 9, 10 ir 11 klasės moksleiviams. Žinių ir tobulėjimo siekiančiam jaunimui šie mokymai leis sužinoti daugiau, nei skelbiama bendrojo ugdymo programose – ugdant ne tik jų dalykines žinias, bet ir kūrybiškumo, verslumo, informacinio raštingumo ir socialinius įgūdžius.

Abi pusės sutarė įgyvendinti konkrečias mokymo programas. Akademijos užsiėmimai kas antrą šeštadienį vyks VDU patalpose, juos ves universiteto lektoriai. Šiemet planuojama suburti tris grupes po 20 moksleivių. Naują ugdymo įstaigą finansuos Kauno rajono savivaldybė.

Užtikrinti vaikų ir tėvų pasitikėjimą

Sutarties pasirašyme dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pažymėjo, jog šis rajonas yra antras pagal gyventojų skaičiaus augimą Lietuvoje, todėl itin svarbu rodyti gerą pavyzdį ir siekti pažangos – pirmiausia, švietime.

„Norime parodyti, kad gebame užtikrinti vaikų ir tėvų pasitikėjimą, kad jie čia gali siekti mokslo žinių, reikalingų jų išsilavinimui – čia svarbu ne tik vadyba, bet ir pedagogų kvalifikacija, emocinė aplinka. Švietimas yra mūsų prioritetas, kurio dėka visas rajonas yra darniai plėtojamas, kuriamos darbo vietos – todėl ši akademija yra viena iš mūsų investicijų į ateitį. Darome tai dėl vaikų, kurie kurs ne tik Pakaunės, bet visos Lietuvos ateitį“, – sakė Kauno rajono meras.

Pasak VDU Švietimo akademijos docentės dr. Linos Kaminskienės, tyrimai patvirtina, kad jei panašios iniciatyvos organizuojamos mokykloje – išskiriant tokius „smalsesnius“ moksleivius įstaigos viduje – jos nėra itin sėkmingos.

„Pasitvirtino praktika organizuoti tokius mokymus už mokyklos ribų, ji duoda rezultatų, ypač universitetuose, kur yra dėstytojų, turinčių patirties ir gebančių dirbti su moksleiviais. Tuo pačiu tai naudinga ir dėstytojams – leidžia pamatyti, kokie yra būsimieji studentai, pasimokyti iš to. VDU mokslininkai jau trejus metus koordinuoja šiuos procesus – žinome, kas pasiteisino, o kas ne, kokios turėtų būti ugdymo tematikos, taip pat – kaip dirbti su gabių moksleivių tėvais“, – pasakojo doc. dr. L. Kaminskienė.

Akademijos koncepciją rengia VDU ekspertai

Būsimosios akademijos koncepcijos rengime ir įgyvendinime aktyviai dalyvauja vienas didžiausių pedagogų rengimo centrų Lietuvoje, VDU Švietimo akademija (ŠA). Šiemet doc. dr. L. Kaminskienės vadovaujama komanda įvykdė tyrimus, skirtus socialiniam ir emociniam mikroklimatui Kauno rajono mokyklose, tuo tarpu VDU ŠA docentė Ilona Tandzegolskienė artimiausius dvejus metus vykdys talentingų mokinių akademijos koncepcijos ir unikalaus ugdymo turinio sukūrimą ir įgyvendinimą Kauno rajono ugdymo įstaigų mokiniams. Prie projekto rengimo prisidėjo ir VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras.

Tarptautiniame konkurse Belgrade VDU ŠA dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ laimėjo geriausio pasirodymo nominaciją

Liepos 3–7 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ (meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, choreografė Raminta Čyplytė, liaudies instrumentų orkestro vadovas Arvydas Jankus, chormeisteris Vilius Tavoras) dalyvavo VII tarptautiniame liaudies muzikos ir šokių festivalyje „Belgrade award“ Belgrade (Serbijoje). Konkurse ansamblis laimėjo geriausio pasirodymo nominaciją!

Liepos 6 d. Belgrade dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ prisijungė prie iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir sugiedojo Lietuvos himną. Kviečiame žiūrėti: čia.

VDU kviečia studijuoti antrojo mokomojo dalyko

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia bendrojo ugdymo mokyklų pedagogus ir suinteresuotus asmenis dalyvauti pedagogų perkvalifikavimo modulinėse studijose ir jungtis prie „Tęsk“ programos suformuotų grupių. Išklausytas pasirinkto dalyko modulis suteikia galimybę dėstyti antrą mokomąjį dalyką – biologiją, matematiką, anglų kalbą, dirbti pradinio ar ikimokyklinio ugdymo pedagogu. Paraiškos pildomos internetu ir teikiamos nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 22 d. 10:00 val.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje. Studijos, priklausomai nuo turimų mokytojo kompetencijų, trunka iki 1,5 metų. Studijos mokamos.

Modulinių programų vykdymas pritaikytas dirbantiems, paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais), konsultacijos su dėstytojais organizuojamos nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir užduotims atlikti informacija pateikiama virtualioje „Moodle“ aplinkoje.

Bendrieji reikalavimai pretendentams

aukštasis pedagoginis ar jam prilygintas išsilavinimas (pretenduojantiems į mokomųjų dalykų ar pedagoginės specializacijos (ikimokyklinio ir pradinio ugdymo) modulius);
pareiškėjo motyvacija.

Reikalavimai pareiškėjams, norintiems įgyti papildomą dalykinę kompetenciją (ir teisę dėstyti papildomą dalyką) ar įgyti papildomą kvalifikaciją;

pareiškėjas dirba arba ketina dirbti pedagogu ir nori įgyti papildomą dalykinę kompetenciją / kvalifikaciją šiose srityse:
gamtos mokslų (fizika);
tiksliųjų mokslų (matematika);
kalbų (anglų kalba);
ikimokyklinio ugdymo;
pradinio ugdymo;
istorijos;
gamtos mokslų (chemija, biologija);
technologijos;
kalbų (lietuvių, lenkų kalbos);
geografijos;
meninio ugdymo (šokis, muzika, dailė, teatras ir kinas).

Dokumentų pateikimas

Vienas pretendentas gali pateikti tik vieną paraišką.

Aukštojo mokslo diplomo/ų ir jų priedėlių arba akademinių pažymų kopijos.
Asmens tapatybės kortelės arba paso skenuota kopija.
Dokumentai patvirtinantys pavardės keitimą.

Kandidato prašymas pradedamas svarstyti, kai sumokamas studijų registracijos mokestis. Registracijos mokestis –20 eurų. Įmokos kvito užpildymo rekvizitai:

Gavėjas: VDU
Įmokos pavadinimas: „Stojimo į Perkvalifikavimo studijas registracijos mokestis“
- Nr. LT04 7044 0600 0284 8625, AB SEB bankas;
- Nr. LT89 4010 0425 0278 5505, Luminor bank AB;
- Nr. LT79 7300 0101 3113 5650, „Swedbank“, AB

Rezultatų paskelbimas

Dalyvavusiems „Tęsk“ programos atrankoje dokumentų iš naujo pateikti nereikia, pakanka elektroniniu laišku informuoti Iloną Tandzegolskienę (ilona.tandzegolskiene@vdu.lt) apie pageidavimą studijuoti pasirinktame modulyje.

Susidomėjusius šiais moduliais naujus pretendentus kviečiame pildyti paraišką internetu.

Su kandidatais bus susisiekta telefonu ir elektroniniu laišku rugpjūčio 26 dieną, siekiant informuoti apie motyvacinio pokalbio datą ir aptarti studijų pradžią.

Daugiau informacijos

Ketinantiems studijuoti Kaune:

Kreiptis iki rugpjūčio 01 d. šiuo adresu:

Kreiptis nuo rugpjūčio 01 d.

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

Kreiptis iki rugpjūčio 09 d. šiuo adresu:

Kreiptis nuo rugpjūčio 09 d.

Ketvirtos kartos mokytoja A. Maskoliūnaitė: „Mokykloje mes išmokstame esminių gyvenimo pamokų“

„Mano mama, anglų kalbos mokytoja, man yra švietimo autoritetas. Iš jos išmokau pirmųjų pamokų ir pamačiau visą mokytojo darbo pasaulį“, – teigia anglų filologijos absolventė Austėja Maskoliūnaitė, tik ką Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje atsiėmusi bakalauro diplomą. Įdomu tai, jog Austėja Maskoliūnaitė – ketvirtos kartos mokytoja savo šeimoje.

Austėja, esate kilusi iš mokytojų dinastijos: prosenelė, senelė, mama – pedagogės. Kodėl Jūs nutarėte tai tęsti?

Iš pašaukimo. Mano pasirinkimas nebuvo priimtas kaip sprendimas, o tiesiog nulemtas likimo. Dar būdama penkerių metų nuolat vaidindavau mokytoją, vesdavau pamokas savo žaislams, išdalindavau jiems sąsiuvinius, tikrame dienyne rašydavau pažymius, sau pasižymėdavau pamokos temą ir namų darbus, o ant kambario durų – vietoj lentos – uoliai rašydavau kreida taip, kad barškėdavo visame name. Be to, nuo pat mažens mačiau mokytojo darbo užkulisius, nuolat stebėdavau mamą, kuri man yra tikras autoritetas. Palaipsniui padėdavau mamai ir vis dažniau atsidurdavau mokytojo kailyje. Galiausiai atlikdavau bet kokį mokytojišką darbą ir taip dar prieš studijas universitete įgijau ne tik praktikos, bet ir pagrindinių įgūdžių bei nemažai žinių. Man visi darbai atrodė mieli, viskas buvo taip sava, o mokykla – kaip antri namai.

Neseniai baigėte anglų kalbos pedagogikos bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Kokių esminių pamokų išmokote studijuodama?

Universitetas toliau padėjo ugdytis man kaip asmenybei, toliau tęsė tai, ką pradėjo mokykla. Pirmiausia universitetas išmokė disciplinos. Mokykloje mokymosi planas būdavo artimiausiai savaitei, o universitete viskas suplanuota iki smulkmenų vienam ar keliems mėnesiams į priekį. Ir ne tik dėl paskaitų, atsiskaitymų, bet ir dėl kitos visuomeninės veiklos universitete. Džiaugiuosi, jog mėgstu skaityti ir esu smalsi, tad man tai nebuvo problema. Žinoma, universitete išmokau labai daug naudingų dalykų ir tapau savo srities profesionale. Išmokau ne tik anglų kalbos subtilybių, senosios anglų kalbos istorijos bei pagrindų, bet ir įgijau psichologijos, ugdymo filosofijos bei istorijos, pedagogikos, sveikatos ugdymo, menų ir kitų dalykų žinių bei įgūdžių. Be to, universitete skatino domėjimąsi kitomis kalbomis – lotynų, rusų, vokiečių – ir nepamiršo tos pačios lietuvių kalbos. Be to, ugdė ir domėjimąsi įvairiausiomis sritimis, kurių gyvenime galbūt niekada nebūčiau pagalvojusi taip detaliai tyrinėti ar mokytis. Galiausiai, universitete gavau progą visą teoriją ir naujas žinias išbandyti praktiškai, mokykloje, ir dar kartą įsitikinti tuo, kad esu ten, kur turiu būti, ir kad šis mokytojo darbas man puikiausiai tinka.

Kaip Jums sekėsi atlikti pedagogines praktikas?

Pedagoginėse praktikose man sekėsi tiesiog puikiai, nes po įgytų žinių universitete mano veiksmai ir darbai buvo užtikrintesni, jaučiausi saugiau. Praktiką atlikau su mokiniais nuo antros iki pat dvyliktos klasių. Na, o trečiame kurse dar ir dirbau mokykloje su pačiais mažiausiais – priešmokyklinukais ir pirmos klasės mokiniais, – be to, buvau klasės auklėtoja. Visgi besiruošdama bakalauro darbui niekur nedirbau ir dabar dar tik ieškau tos vienintelės mokyklos.

Ar praktikų metu lengvai atradote kontaktą su moksleiviais? Kokie Jums atrodo šiandieniniai mokytojai?

Kadangi praktikas atlikau mokykloje, kurią baigiau, – Šalčininkų rajono Jašiūnų Aušros gimnazijoje, –nepažįstami man buvo tik pradinukai, visus kitus pažinojau. Tai buvo savotiškas iššūkis tiek man, tiek jiems. Aš turėjau parodyti savo profesionalumą, o mokiniai – priimti mane ne kaip pažįstamą draugę, o kaip mokytoją. Su mane mokiusiais mokytojais tapau kolegomis, tad turėjau priprasti su visa pagarba jaustis lygia su lygiu dirbdama tą patį darbą. Tačiau sunku tikrai nebuvo, nes aš puikiai išmanau savo darbą ir jo subtilybes. Buvau ne tik griežta kaip auklėtoja ar mokytoja, aktyviai dalyvavau mokyklos gyvenime, bet ir buvau aktyvi organizuodama renginius, koncertavau kartu su mokiniais ir padėjau bet kokioje situacijoje. Šiandieniniai mokytojai turi atrasti balansą tarp draugo ir mokytojo, siekti, kad būtų gerbiamas savo srities profesionalas, tačiau reikalui esant mokinys galėtų jam be baimės pasipasakoti kaip draugui ir kartu išspręsti problemą.

Austėja, kas Jums yra mokykla?

Pirmiausia mokykla yra vieta, kurioje mes išmokstame pirmųjų ir esminių gyvenimo pamokų. Antra, mokykla yra vieta pilna skirtingų asmenybių, pažįstančių viena kitą, besimokančių vieni iš kitų ir augančių kartu. Tai kaip mažas pasaulis su sava tvarka ir taisyklėmis, nuolat skambančiu vaikų juoku bei kalbomis, ir vieta, kurioje gyvena mokytojai, dalindami savo neišsemiamas žinias mokiniams ir taip kurdami ateities kartą. O svarbiausia, mokykla man yra kaip antri namai, kuriuose aš jaučiuosi kaip žuvis vandenyje.

Kaip manote, koks naujos kartos anglų kalbos mokytojas ar mokytoja turi dirbti mūsų mokykloje?

Naujos kartos mokytojas yra be galo lankstus ir atviras naujovėms. Tai mokytojas, kuris vadovėlį naudoja tik kaip orientyrą, pamokoje imasi pačių naujausių mokymo ir mokymosi metodų, pritaiko pačias naujausias technologijas ir rengia netradicines pamokas netradicinėje aplinkoje. Tam jau turime apsčiai ne tik įrangos, bet ir žinių, o svarbiausia – įrodymų, kad tai veikia ir labai tinka šiuolaikinei mokinių kartai.

Dainuojate VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblyje „Šviesa“. Kodėl Jums aktualu lietuvių liaudies dainos? Kokios patirties pasisėmėte kolektyve?

Esu tikra Lietuvos patriotė, verkiu giedodama himną, „Lietuva brangi“ ar kokią partizaninę dainą. Be to, lietuvių liaudies dainos buvo pirmosios, kurių išmokau. Jas dainuodama ne tik saugau savo patriotizmo jausmą, lietuvybę bei tautinį paveldą, bet ir atstovauju savo šaliai svetur. Jaučiuosi ypatinga, galėdama pagarbiai dėvėti ir puoštis tautiniu kostiumu. Dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ man leido ir toliau mėgautis savo hobiu – dainavimu. Baigusi muzikos mokyklą, norėjau toliau ugdyti balsą ir neapleisti jau įgytų įgūdžių. Tad dar dvyliktoje klasėje, nesant studentei, mane priėmė į ansamblį ir iškart keliavau į Dainų šventę bei festivalį Lenkijoje. Taip pat dalyvaujame įvairiausiuose nacionaliniuose bei tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose, konkursuose, keliaujame po Lietuvą ir pasaulį. O tautinio paveldo ir meno puoselėjimas man teikia ypač daug džiaugsmo ir vidinės pilnatvės.