VDU Švietimo akademijoje Vilniuje prasidėjo lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai

Liepos 29 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Šiemet daugiau nei 50 užsieniečių iš 18 pasaulio šalių mokysis lietuvių kalbos, susipažins su šalimi, kultūra, istorija. Studentai ne tik mokysis lietuvių kalbos, bet ir aplankys Trakus, Kauną, Platelių regioną, Nidą, Aukštadvarį. Taip pat vyksta lituanistinės studijos, skirtos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Net 13 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų iš JAV, Egipto, Suomijos, Austrijos, Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lenkijos dalyvauja lietuvių kalbos, istorijos, filosofijos paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, aplankys Kernavę, Kauną.

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų vadovės Vilmos Leonavičienės teigimu, studentai žino, kodėl nori mokytis lietuvių kalbos. „Tai susiję su mokslu, moksliniais tyrimais. Jie arba rašo magistro darbus, arba dirba filologinį darbą, arba yra tiesiog humanitarai, politologai, tarptautinių ryšių studijų specialistai, kuriems reikia lietuvių kalbos. Jie nori mus pažinti iš arčiau, sužinoti, kas yra Lietuva“, – teigia Vilma Leonavičienė.

VDU skelbia papildomą priėmimą į profesines pedagogikos studijas

Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, paremtas artes liberales principais, skelbia papildomą priėmimą į dvi valstybės finansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas profesinių studijų programoje „Pedagogika“.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje.

Programa skirta asmenims, neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos: bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, profesinėse mokyklose ar neformalaus ugdymo institucijose, ir norintiems įgyti reikalingų gebėjimų darbui su besimokančiaisiais.

Prioritetas priimant skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslio ugdymo, kalbų, socialinio ugdymo dalykų mokytojų kvalifikacijai.

Baigus pedagogikos profesinių studijų programą, suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Studijų programos vykdymas pritaikytas dirbantiems, paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais), konsultacijos su dėstytojais vyksta nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir informacija pateikiama virtualioje aplinkoje „Moodle“.

Prašymus galima pateikti iki rugpjūčio 22 d., 10:00 val., interneto tinklalapyje epasirasymas.vdu.lt.

Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus.

Rugpjūčio 23 d., 9 val., Kaune (Jonavos g. 66) ir Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31) vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime priėmimo į studijas taisyklėse nurodytu laiku.

Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto (prieš 7 darbo dienas) apie tai pranešti studijų programą vykdančiai VDU Švietimo akademijai ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.

Priėmimo sąlygos pateikiamos 2019 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“

VDU Švietimo akademija

Ketinantiems studijuoti Kaune:

Vytauto Didžiojo universitetas | Švietimo akademija
Studijų koordinatorė | Vaida Lukšienė
El. paštas | vaida.luksiene@vdu.lt
Telefonas | (8 37) 327 875

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

Vytauto Didžiojo universitetas | Švietimo akademija
Studijų koordinatorė | Romutė Šainer
El. paštas | romute.sainer@vdu.lt
Telefonas | (8 610) 67 303

Lituanistinių mokyklų mokytojai diskutuos apie pasaulio lietuvių vienybę

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks diskusija „Kas vienija pasaulio lietuvius?“. Diskusijoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai — užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš JAV, Suomijos, Egipto, užsieniečiai, turintys lietuviškų šaknų.

Jau septynioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai pritraukia nemažai užsieniečių, norinčių išmokti lietuvių kalbą. Į juos taip pat atvyksta užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, nes čia gali tobulinti savo kompetencijas, su kolegomis pasidalinti įžvalgomis apie pasaulio lietuvius. Pasak kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, svetur gyvenantiems lietuviams svarbu išsaugoti lietuvių kalbą. „Mokantis lietuvių kalbos, atsiveria kultūra, savęs pažinimas. Kai kuriems tai – tapatybės, savęs paieška, bandymas suprasti pasaulį. Lietuvių kalba tauri, didinga ir sena kaip sekvojos medis“, — sako V. Leonavičienė.

Diskusijoje dalyvaus ir Raminta Zalieckytė, kuri prieš kelerius metus Austrijoje atkūrė lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“. „Gyvenant multikutūrinėje aplinkoje labai sunku išsaugoti lietuvišką identitetą. O jei svetimoje šalyje auga tavo vaikai, misija užauginti juos lietuviais dar pasunkėja – jie auga svetima kalba kalbančioje aplinkoje. Namuose dažniausiai kalbama dviem ar trimis kalbomis, darželiuose ir mokyklose skaitomos nelietuviškos knygos, žiūrimi nelietuviški filmukai, dainuojamos nelietuviškos dainos. Tad šeima turi tikrai pasistengti, jei nori išauginti lietuvį. Būtent noras, kad sūnus kalbėtų lietuviškai, žinotų papročius, istoriją ir bendrautų su lietuviškai kalbančiais vaikais, paskatino imtis šios misijos“, – prisipažįsta R. Zalieckytė.

Seimo narys, ambasadorius Žygimantas Pavilionis teigia, jog pasaulio lietuviams, ypač vaikams, gimusiems svetur, būtina atverti Lietuvą ir bandyti išsaugoti ryšį su tėvyne. „Šiems vaikams turime plačiai atverti kelią į Lietuvą, kad išaugtume iki keturių, o gal ir daugiau milijonų, kaip užaugo Airija ar Izraelis“, — teigia Ž. Pavilionis.

Po integracijos atsinaujinęs VDU vertina stojančiųjų pasitikėjimą

Pirmieji priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, jog stojančiųjų skaičiai daugelyje universitetų mažėjo, kai kur ir ženkliai. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bendras pakviestųjų studijuoti skaičius išliko beveik nepakitęs. Prieš keletą metų Aleksandro Stulginskio, Lietuvos edukologijos universitetų, iš dalies ir VDU stojančiųjų skaičius buvo smuktelėjęs. Po universitetų integracijos pavyko jį stabilizuoti – VDU yra viena iš nedaugelio aukštųjų mokyklų, priėmusių beveik tiek pat studentų, kaip ir 2018-aisiais. VDU šiais metais iš viso pakvietė 1187 stojančiuosius.

„Nežiūrint to, kad integracija įvyko tik metų pradžioje ir iki šiol nėra pilnai pabaigta, tačiau jau pastebimi teigiami šio proceso rezultatai. Be to, dalyje programų, tarp jų ir susijusiose su žemės ūkiu, studentų skaičius pradėjo pamažu augti“, – pažymėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Pagal bendrą kviečiamųjų studijuoti skaičių, populiariausios VDU studijų programos šiemet – psichologija, viešoji komunikacija, kūrybinės industrijos, Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos. Universitetas taip pat yra vienintelis šalyje, kuris priėmė stojančiųjų į mokomojo dalyko pedagogiką – ją studijuoti iš viso pakviesti 78 abiturientai.

Pasak VDU rektoriaus, nors itin didelės viltys siejamos su mokytojų rengimo sistema, nebuvo sulaukta pakankamos paramos iš valstybės – šalies švietimo politikos pokyčių, stipendijų skyrimo, savivaldybių socialinio paketo būsimiems pedagogams.

„Jei situacija rengiant pedagogus vaikų darželiams ir pradinėms mokykloms dar pakenčiama – jas vykdo Vilniaus ir Kauno kolegijos, Vilniaus ir kiti universitetai – tai su dalykų mokytojų rengimu yra labai prastai. Universitetas iš savo pusės padarė viską – sukurta patraukli, lanksti programa, leidžianti įgyti tiek vieno, tiek dviejų dalykų mokytojo profesiją. Aprūpinta įvairiomis kompetencijomis, įvairių kalbų mokėjimu, informacinių technologijų valdymo, įtraukiojo mokymo didaktika. Nepaisant trūkstamos paramos vieninteliam VDU pavyko pritraukti stojančiųjų į mokomojo dalyko pedagogiką“, – pasakojo rektorius.

Prof. J. Augutis pažymėjo, jog studentų priėmimo sistema, skaičiuojanti tik moksleivių valstybinių ir kitų egzaminų pažymius, bet nei kiek neatsižvelgianti į jų motyvaciją bei papildomai įgytas kompetencijas, yra pasenusi ir pasaulyje vis rečiau benaudojama.

VDU šiais metais sudarė galimybę stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pateikti dokumentus, įrodančius jų kompetenciją ir patirtį, įgytą neformalioje veikloje, susijusioje su pasirinkta studijų kryptimi. Pavyzdžiui, socialiniu darbuotoju dirbęs ar toje srityje ne mažiau kaip metus savanoriavęs stojantysis galėjo gauti papildomą balą – tais atvejais, kai į studijų vietą nebuvo konkurso. Panašiai buvo vertinami ir įregistravę ūkį ir turintys ūkininko pažymėjimą stojantieji į žemės ūkio krypties programas.

„Manau, kad ši vertinimo sistema yra efektyvi ir ateityje bus vis plačiau taikoma“, – akcentavo VDU rektorius.

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentų apgyvendinimas

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pirmo kurso studentus apsigyventi Universiteto bendrabučiuose, esančiuose Kaune, Akademijoje (Kauno r.) arba Vilniuje.

Daugiau informacijos apie apgyvendinimo sąlygas VDU bendrabučiuose galima rasti adresu: http://vdu.lt/apgyvendinimas.

Gyvenamosios vietos pirmo kurso VDU studentams skyrimo tvarka

Studentai, norėdami apsigyventi viename iš Universiteto siūlomų bendrabučių, per sutarčių sudarymo laikotarpį turi atlikti šiuos veiksmus:

sudaryti Studijų sutartį;
rezervuotis gyvenamąją vietą bendrabutyje pasirinkus ją iš siūlomų laisvų vietų sąrašo adresu http://apgyvendinimas.vdu.lt (jungiantis nuoroda „Kiti asmenys“), Universiteto suteiktu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu;
į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
iki š. m. rugpjūčio 23 d. sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą jungiantis http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda „Kiti asmenys“);
per el. laiške nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

SVARBU: pasirinktą gyvenamąją vietą studentai galės keisti į kitą. Tai padaryti bus galima arba susitarus tarpusavyje ir apie tai informavus Studentų centrą (Studentų reikalų departamentą), arba pasirinkus naują gyvenamąją vietą iš VDU bendrabučių laisvų vietų sąrašo, kuris visus akademinius metus nuolat skelbiamas ir atnaujinamas adresu: http://apgyvendinimas.vdu.lt.

Kitų aukštųjų mokyklų (ne VDU) pirmo kurso studentams gyvenamosios vietos skyrimo tvarka

Kitų aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai su kuriomis universitetas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį (Vilniaus universiteto Kauno fakultetas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Kolpingo kolegija, Kauno technikos kolegija, V. A. Greičiūno aukštoji mokykla), norėdami apsigyventi viename iš universiteto siūlomų bendrabučių Kaune arba Akademijoje (Kauno r.), taip pat visų Vilniaus aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai norėdami apsigyventi Vilniuje esančiuose universiteto bendrabučiuose, turi atlikti šiuos veiksmus:

sudaryti studijų sutartį su Aukštąja mokykla;
http://apgyvendinimas.vdu.lt pasirinkę skiltį „Kiti asmenys“ susikurti asmeninę paskyrą;
nuo š. m. rugpjūčio 19 d. jungtis prie sistemos http://apgyvendinimas.vdu.lt „Kiti asmenys“ skilties su susikurtos paskyros duomenimis ir rezervuotis gyvenamąją vietą iš pateikto laisvų vietų sąrašo, pateikiant su Aukštąja mokykla sudaryta studijų sutartį (el. jos versiją), kaip pagrindą sudaryti apgyvendinimo sutartį;
į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą jungiantis http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda „Kiti asmenys“);
per el. laiške nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

Visi aukštųjų mokyklų studentai galtės rezervuotis gyvenamąją vietą aukščiau nurodyta tvarka Kauno arba Akademijoje (Kauno r.) esančiuose bendrabučiuose tik nuo š. m. rugsėjo 1 d.

Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)

Vertėjas R. Blaszkiewicz lenkia galvą priešinternetinės eros kolegoms

„Bijau, jog nepabėgsiu nuo mokytojo profesijos pašaukimo ir tęsiu savo šeimos tradicijas. Mat mano senelė buvo pradinių klasių mokytoja, o tėvai dėsto matematiką“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lenkų filologijos IV kurso studentas Robert Blaszkiewicz. Studijų metais Robert pradėjo dirbti vertėju, tad šiuo metu šiai specialybei teikia prioritetą. Pasak ketvirtakursio, universitetas ir studijos jam leidžia tobulėti ne tik kaip pedagogui, bet ir kaip vertėjui.

Kodėl pasirinkote studijuoti lenkų filologijos bakalauro studijas?

Ilgai nesvarstydamas lenkų filologijos studijas pasirinkau dėl man pasirodžiusio įdomaus ir vertingo dėstomo dalyko „Vertimo pagrindai“. Esu studijavęs lenkų filologiją Varšuvos universitete, deja, studijų tuomet nepabaigiau dėl pradėtos vertėjo karjeros. 2012 metais įsitraukiau į vertimų veiklą ir tikiu, jog lenkų filologijos bakalauro diplomas padės žengti stiprų žingsnį pasirinktame profesiniame kelyje. Studijos suteikia žinių, motyvuoja siekti tikslų, paskaitų metu man teko susipažinti su įdomiais žmonėmis.

Esate atlikęs ne vieną pedagoginę praktiką mokykloje. Kaip sekėsi? Ar lengva atsistoti prieš mokinių auditoriją?

Atlikau jau dvi praktikas: pirmąją – Vilniaus J. Kraševskio gimnazijoje, antrąją – Jono Pauliaus II progimnazijoje. Praktika patiko, bendravimas su mokiniais ir kitais mokytojais įkvepia, nors ir reikalauja daug jėgų.

Ar lengva mokinius sudominti lenkų kalba ir literatūra? Kokiais būdais galima tai padaryti?

Ir taip, ir ne. Mokiniai skirtingi, deja, ne visi linkę skaityti. O dominti bandau asmeniniu pavyzdžiu, pristatydamas kalbą kaip įrankį, kuris suteikia neribotų galimybių.

Kaip manote, koks turėtų būti šiuolaikinis lenkų kalbos ir literatūros mokytojas?

Visų pirma – šiuolaikiškas ir glaudžiai bendradarbiaujantis su lietuvių ir užsienio kalbų mokytojais. Manau, kad kalbų ir literatūros mokymą reikia traktuoti kompleksiškai, kaip asmenybės ugdymą.

Kaip įsivaizduojate savo profesinį kelią?

Sunku pasakyti, nes jau nebesu pirmakursis jaunuolis, kuris blaškosi tarp pasirinkimų. Profesiniai klystkeliai praeiti, dabartinė veikla teikia malonumą ir finansinį stabilumą, galima pradėti galvoti apie veiklą visuomenės labui.

Pats domitės vertimu. Kaip juo susidomėjote? Ar toks darbas lengvas?

Domėjimasis nėra tinkamas žodis, tai labiau veikla. Aš tai vadinu amatu, nes nesu literatūros vertėjas, o tik paprastas amatininkas, perrašantis įvairius tekstus iš lietuvių kalbos į lenkų kalbą. Arba atvirkščiai. Įsitraukiau paprastai – studijų laikų draugė užsiima šia veikla nuo bene 2006 metų. Darbas kartais nelengvas, spaudžia terminai, tad paprašė padėti. Net pats nesitikėjau, kad turiu tokių gebėjimų. Vertimas žodžiu taip pat įtraukia – pasirodo, ši sritis man taip pat neblogai sekasi. O dar ir papildomų privalumų yra – bendravimas ir daug naujų, įdomių žmonių. Nepaisant to, vertėjo darbas kartais sunkus, reikalauja disciplinos ir nuolatinio tobulėjimo. Stengiuosi naudotis visais šiuolaikiniais privalumais, t. y. CAT programomis, elektroniniais žodynais, labai padeda „Google“. Lenkiu galvą prieš visus priešinternetinės eros vertėjus – tai buvo neeilinių gabumų, „geležinės sėdynės“ ir aštriausio proto žmonės. O dabar informacija pasiekiama „real time“ (angl. realaus laiko) režimu, iš ankstesnių kompetencijų aktualiausias išliko sėdimasis darbas. Žinoma, juokauju, bet dabar viskas kur kas paprasčiau.

Gal dar turite įdomių užsiėmimų, ką veikiate laisvalaikiu?

Laisvalaikio beveik nėra – darbas bei studijos mane lydi visados. O jei atrandu laisvą minutę – knygos, dviratis, baidarė, kalnai, kelionės, maži gyvenimo džiaugsmai.

JAV paminėta Baltų studijų vasaros instituto sukaktis

Liepos 12 dieną Indijanos universitete Blūmingtone (JAV) paminėta Baltijos studijų vasaros instituto (angl. Baltic Studies Summer Institute, arba BALSSI) 25 metų sukaktis. 1994 metais įkurta organizacija, kiekvieną vasarą siūlanti Amerikos studentams studijuoti vieną iš trijų kalbų – lietuvių, latvių ir estų, kas treji ar ketveri metai keliauja vis į kitą aukštąją mokyklą JAV. Iki šiol BALSSI viešėjo Vašingtono universitete, Ilinojaus universitete Čikagoje ir Ilinojaus universitete Urbanoje-Champaign, Pitsburgo universitete, Kalifornijos universitete Los Andžele, Viskonsino universitete Medisone ir Ajovos universitete.

Intensyvių aštuonių savaičių trukmės kursų metu studentai išeina dviejų akademinių semestrų medžiagą. Lietuvių kalbą BALSSI jau dvyliktus metus dėsto VDU darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė. Šią vasarą Indijanos universitete studentai studijuoja dviejų lietuvių kalbos lygių – pradinio ir pažengusiojo, kursuose.

Jubiliejaus proga Indijanos universitete vyko diskusija, kurioje prisimintas organizacijos įkūrimas, pasidalyta svarbesniais jos gyvavimo faktais bei istorija, taip pat diskutuota apie lietuvių, latvių ir estų kalbų studijų Šiaurės Amerikoje situaciją bei jų indėlį į JAV akademinį ir visuomeninį gyvenimą. Diskusijoje dalyvavo Indijanos universiteto dėstytojas prof. Toivo Raun, vienas iš BALSSI iniciatorių ir įkūrėjų, Viskonsino universiteto dėstytojas dr. Thomas DuBois, BALSSI direktorius, Vašingtono universiteto prof. Guntis Šmidchens, BALSSI estų kalbos dėstytoja dr. Piibi-Kai Kivik ir dr. Cidzikaitė.

Magistrantūros programa „Įtraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos“ kviečia studentus studijuoti

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) patvirtino naują magistrantūros programą „Įtraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos“, kuri bus vykdoma Vytauto Didžiojo universitete Švietimo akademijoje Vilniuje. Nauja studijų programa rengs aukščiausios kvalifikacijos įtraukiojo ugdymo specialistus, gebančius teikti integralią pagalbą socioedukacinių industrijų lauke: veikiant daugiafunkcės pagalbos grupėse, taikant specialias ugdomąsias ir kompensacines priemones, inicijuojant ir įgyvendinant pozityviosios socializacijos veiklas, orientuotas į kompleksinę pagalbą (šeimai, bendruomenei, socialinėms grupėms), didinant asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvavimo visų lygmenų ugdymo procese veiksmingumą, skatinant asmens kokybišką įsigalinimą, bei viešojo, privataus, pilietinio ir mokslo sektorių socialinę klasterystę.

Studijuojantys šią programą, studentai galės rinktis šias specializacijas: socialinės pedagogikos ir specialiosios pedagogikos.

„Studijuodami įgysite žinių apie atviros, jaukios ir pozityvios mokyklos kūrimą, integruotos, kompleksinės pagalbos užtikrinimą, sumanius sprendimus, taikant universalaus dizaino principus ir daugiafunkcį požiūrį. Mokysitės dirbti su pažeidžiamais vaikais ir rasti sėkmingo ugdymosi receptus. Itraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos magistrantūros studijų programa parengta atsižvelgiant į švietimo pagalbos specialistų poreikį darbui su vaikais esant jų įvairovei ir padedant jiems sugyventi tarpusavyje bei ugdytis harmoningai pagal savo prigimtines galias, taikant sumaniosios edukacijos principus“, – teigia programos rengėjai.

Dviejų akademinių metų trukmės nuolatinės studijos sudarys galimybes ugdytis švietimo pagalbos teikimo ir kūrybingumo ugdymo kompetencijas, rengti žinių visuomenės dalyvius, gebančius taikyti ir įtvirtinti partnerystės logika pagrįstas žinių vadybos ir socialines strategijas bei inicijuoti konkrečias edukacines, socialines ir kūrybines inovacijas. Studijuodami šią programą, magistrantai ugdysis dviejų giminingų sričių (socialinės ir specialiosios pedagogikos) kompetencijas.

Daugiau informacijos apie studijų programą.

Kontaktai: el. p. svietimo.akademija@vdu, tel. (8 5) 233 9510, (8 5) 279 02 81.

Lietuvos studentų kroso vicečempionė M. Jovaišaitė diplomuota chemijos ir fizikos mokytoja

Prieš kelias savaites Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Monika Jovaišaitė atsiėmė chemijos ir fizikos mokymo bakalauro diplomą. Rudenį Monika pagal programą „Erasmus+“ planuoja išvykti į Tenerifę, kur lituanistinėje mokykloje dirbs mokytoja. Ateityje mergina žada dirbti chemijos ir fizikos pedagoge. Pasak absolventės, studijuoti dvigubą specialybę buvęs nelengvas iššūkis, tačiau ji puikiai suderino studijas su atrasta aistra – lengvąja atletika.

– Kokie jausmai aplanko baigus bakalauro studijas?

– Apima įvairūs jausmai, manau, dauguma studentų jaučiasi sumišę, nes vėl pakliūva į tą gyvenimo tarpsnį, kuris prasideda baigus dvyliką klasių, nes tuomet kyla klausimas: „Kas gi bus toliau?“ Tačiau kai susidėlioji prioritetus ir darai tai, ką tikrai nori daryti, viskas tampa paprasčiau ir daug lengviau. Kita vertus, žinau, jog esu teisingame kelyje ir šios studijos man buvo naudingos. Turiu pripažinti, kad baigusi mokslus jaučiuosi iš tiesų laiminga, kupina džiaugsmo ir euforijos, kad pasiekiau tai, apie ką svajojau, ir galėsiu toliau save realizuoti.

– Kodėl nusprendėte rinktis chemijos ir fizikos mokymo bakalauro studijas?

– Chemijos mokslu susižavėjau dar nuo aštuntos klasės, nors patiko ir fizika, visgi didžiąją dalį laiko skirdavau chemijai. Pati esu kilusi iš Anykščių miesto, kuris garsėja ne tik klasikais, tačiau ir kultūriniais objektais, renginiais. Būtent šiame mieste ir gavau labai gerus chemijos pagrindus, motyvaciją mokytis bei skatinimą dalyvauti rajoninėse chemijos olimpiadose. Minėtus pagrindus suteikė mokytoja Asta Šerelienė, kuri mane ir paruošė tolesniam chemijos mokslo studijavimui, puikiai motyvuodama gilinti žinias būtent šioje srityje. Rinkausi keletą studijų, įstojau į chemijos ir fizikos mokymo programą. Ko gero, verta paminėti, jog tai buvo pirmieji šios studijų krypties metai, tad stojau į visiškai naują studijų programą. Iš esmės ją pasirinkau dėl to, jog norėjau gilinti chemijos žinias, o fizikos dalyką priėmiau kaip savotišką iššūkį.

– Ką Jums bakalauro studijos suteikė? Kaip pakeitė Jūsų gyvenimą?

Šių bakalauro studijų metu ne tik įsisavinau skirtingų chemijos ir fizikos disciplinų subtilybių, bet ir išmokau teorines žinias taikyti praktiškai laboratorijoje. Supratau, jog, jei noriu žengti toliau link mokslininkės ar mokytojos darbo, turiu nuosekliai dirbti ir kiekvieną dieną ieškoti bei gilintis į norimą sritį. Šios studijos suteikė kantrybės, pasitikėjimo savimi. Apskritai kalbant, džiaugiuosi turėjusi progą studijuoti būtent šiuos dalykus, kadangi susipažinau su nuostabiais dėstytojais, atsidavusiais savo darbui, turėjau galimybę iš arčiau pamatyti šių mokslininkų darbo specifiką. Pedagogikos krypčių paskaitos padėjo apsispręsti, patobulinti ir iš visiškai kitos pusės pažvelgti į mokytojo darbą bei geriau suprasti, ko noriu ir ko sieksiu ateityje.

– Studijavote dvigubą specialybę, kaip manote, kuo dviejų dalykų integruotos studijos yra naudingos studentui bei tolesniam profesiniam keliui?

– Mano atveju dviguba specialybė papildė vieną kitą, todėl dalykai tapo kur kas suprantamesni. Dar vienas pliusas, jog gali dirbti dviejų dalykų mokytoju – tai padidina darbo krūvį. Kaip jau minėjau anksčiau, mano variklis visuomet buvo chemijos dalykas, o fizika, nors ir nesvetima, bet mažiau pažįstama. Tam tikra prasme chemijoje aš jaučiausi kaip žuvis vandenyje. Štai fizikoje stengiausi sau išsikelti tikslą – kuo geriau ją suprasti ir kuo geriau jos pagrindus perteikti mokiniams. Studijuodama abi disciplinas tobulinau savo analitinį ir kritinį mąstymą. Kitu atveju susitelki tik į vieną mokomąjį dalyką, skiri jam visą dėmesį, o studijuojant abu dalykus vienu metu tai tampa padaryti kur kas sunkiau. Todėl pasirinkus dvi disciplinas patarčiau turėti daug kantrybės, susikoncentruoti į savo tikslus bei mąstyti itin lanksčiai – tokios studijos labai dinamiškos.

– Besimokydama užsiėmėte ir lengvąja atletika, dalyvavote čempionatuose. Kaip susidomėjote šia sporto šaka? Ar derinti studijas ir sportą buvo lengva?

– Lengvąja atletika susidomėjau dar pirmame kurse, kai nuvykau pažiūrėti pirmųjų miesto bėgimo varžybų. Ši sporto šaka sužavėjo dalyvių gausa, nuotaika ir itin dideliu entuziazmu. Mane įkvėpė varžybų dalyviai, kurie finišavę atrodė itin laimingi. Po minėtų varžybų užsimaniau pamėginti bėgti ir aš – ir tai tapo mano hobiu, meditacija ir varomąja jėga, skatinančia visuomet judėti priekin. Studijų metais man patiko tai, jog galiu derinti mokslus su sportu. Paskaitų metu būdavau susikaupusi, susikoncentravusi, o bėgant ilsėdavosi protas – tokiu būdu galėdavau išsikrauti ir apie nieką negalvoti. Toks režimas padėjo suvokti, kad tiek moksle, tiek sporte ypač svarbus laikas, ryžtas ir tikėjimas tuo, ką darai.

– Neseniai Lietuvos studentų kroso čempionate laimėjote antrają vietą. Ką Jums reiškia sporto pergalės?

– Kaip ir gyvenime, taip ir sporte esu gana reikli sau. Žinoma, aš džiaugiausi, kad darbas ir pastangos, kurias įdedu į sportą, atsiperka, tačiau visuomet žinau, jog galiu geriau, tad nuolat siekiu kuo geresnių rezultatų ir stengiuosi būti dar geresne savęs versija nei buvau vakar. Sporto pergalės, taip pat kaip ir nusivylimai, šioje srityje veda prie savianalizės ir tobulėjimo treniruočių metu. Tiesa, pergalės visuomet būna malonesnės nei pralaimėjimai, kitą vertus, tai yra balansas, parodantis, kur dar galima tobulėti, leidžiantis pastebėti klaidas, įvertini sėkmes ir nesėkmes.

Tapkite šiuolaikiškų pedagoginių inovacijų diegėju globaliame pasaulyje!

Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus kviečiame studijuoti profesinių studijų programoje „PEDAGOGIKOJE“ Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje.

Studijų trukmė – 1 metai. Studijų apimtis – 60 kreditų. Studijos vyks nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio arba 2020 m. sausio mėnesio. Studijų programa skirta visiems, baigusiems studijas kolegijose ir universitetuose. Studijos vyks nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos apie studijų programą: čia.

Dėl studijų kreipkitės:

Profesinio tobulinimo institutas

Studijų koordinatorė

Remigija Noreikaitė-Siadura

El. p.: remigija.noreikaite-siadura@vdu.lt