Tautos fondas (JAV) vardinę Jurgio Milerio stipendiją skyrė VDU Švietimo akademijos studentėms

Šiais metais Tautos fondas (JAV) vardinę Jurgio Milerio stipendiją skyrė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos IV kurso studentėms Gabrielei Čičelytei ir Evelina Tarasevičiūtei.

1999 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio žurnalisto Albino Miluko įsteigta stipendija yra skirta jo tėvo Vytauto Miluko pradžios mokyklos mokytojui Jurgiui Mileriui pagerbti. Stipendija kasmet teikiama geriausiai besimokantiems VDU Švietimo akademijos studentams lituanistams, siejantiems savo ateitį su pedagogo profesija.

 

 

VDU Švietimo akademija kviečia VšĮ Vilniaus švietimo pažangos centro „Edu Vilnius“ projekto „Studijos mokytojams” dalyvius teikti paraiškas

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija kviečia VšĮ Vilniaus švietimo pažangos centro „Edu Vilnius“ projekto „Studijos mokytojams” dalyvius teikti paraiškas dalyvauti kandidatų į studijas atrankoje ir, pasirinkus modulio studijas, įgyti papildomą pedagogo specializaciją.

„Edu Vilnius” projektas “Studijos mokytojams” skirtas pedagogų rengimui, perkvalifikavimui ir pritraukimui į Vilniaus miesto mokyklas. Projekto tikslas – mažinti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumą Vilniaus miesto švietimo įstaigose. Studijos finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

Įgyvendinant projektą, daugiau kaip 200 asmenų turės galimybę studijuoti modulius Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje.

Projekto dalyviai gali rinktis šiuos modulius: Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos (60 kreditų), Pradinio ugdymo pedagogikos (60 kreditų), Logopedijos (90 kreditų), Specialiosios pedagogikos (90 kreditų) ir Anglų kalbos (pažengusiems B1/B2) (60 kreditų).

Paraiškas į perkvalifikavimo studijas galima pateikti internetu sistemoje  https://epasirasymas.vdu.lt/ nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. 9.00 val. iki 2024 m. rugsėjo  13 d. 24:00 val.

Priėmimo į perkvalifikavimo modulius rezultatai bus skelbiami 2024 m. rugsėjo 20 d.

Sutartys pasirašomos iki 2024 m. rugsėjo 25 d.

Studijų pradžia numatoma 2024 m. spalio 4 d.

Įkvėpta asmeninės patirties: tai mokytojas, kuriuo norisi sekti

Nors pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, jog šalies mokyklose kritiškai trūksta mokytojų, besirenkančiųjų studijuoti pedagogiką ir norinčiųjų tapti mokytojais tikrai yra. Neretai pasirinkti pedagogo kelią jaunuolius paskatina asmeninė patirtis – mokykloje sutiktas mokytojas, tapęs jiems pačiu geriausiu šios profesijos atstovo pavyzdžiu.

Tokį sektiną pavyzdį mokykloje turėjo ir Barbora Germanavičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos istorijos ir geografijos pedagogikos studentė. Studijuoti pedagogiką ją įkvėpė jos mokytojas, istorijos mokslų daktaras Mindaugas Nefas.

„Jis buvo gan griežtas mokytojas, tačiau nuolat skatino mus diskutuoti, kritiškai mąstyti, ieškoti bendrų sprendimų. Jo pamokos visada būdavo įkvepiančios ir itin įdomios. Mindaugas yra vienas tų mokytojų, iš kurio norisi mokytis ir juo sekti. Jis paskatino mane pamilti istoriją“, – prisipažįsta B. Germanavičiūtė.

B. Germanavičiūtė

Tai buvo labai džiugi akimirka

Šiuo metu VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoju dirbantis dr. M. Nefas mokė Barborą mokykloje dvejus metus – devintoje ir dešimtoje klasėje dėstė jai pilietiškumo pagrindus. Jis mena, kad tai buvo mokinė, kuri ne tik visad skrupulingai pasiruošdavo pamokoms, bet ir aktyviai dalyvaudavo diskusijose, keldavo klausimus tiek pamokų, tiek pertraukų metų.

„Ar įmanoma iškart įžvelgti tokių mokinių potencialą ir numatyti, kad jie galėtų tapti puikiais mokytojais? Be abejo, kad galima. Tik belieka apgailestauti, kad pakankamai dažnai tokie aktyvūs ir akademiškai stiprūs mokiniai randa savo profesinio gyvenimo kelią kitose srityse ir nekeliauja dirbti į mokyklas. Taigi labai apsidžiaugiau, kai prieš keletą metų Barbora man parašė žinutę ir pranešė, kad pradėjo studijuoti istorijos ir geografijos pedagogiką. Tai buvo tikrai labai džiugi akimirka“, – prisimena M. Nefas.

Per visą darbo mokykloje laikotarpį, Mindaugas turėjo ne vieną mokinį, kuris, baigęs mokyklą, priėmė sprendimą rinktis pedagogikos studijas ir pradėjo dirbti mokytoju.

„Abejoju, ar bent vienas iš mano buvusių mokinių galėtų pasakyti, kad kada nors juos specialiai orientavau į pedagogines studijas, spaudžiau įkalbinėdamas ten stoti. Mano požiūris yra toks, kad patys mokiniai turi pasirinkti, kokiu keliu žingsniuoti, o aš galiu tik parodyti jiems tam tikras studijų ir profesines galimybes. Visgi renkasi pats mokinys. Joks mokytojas negali būti atsakingas už tą pasirinkimą ir garantuoti, kad mokinys, pasirinkęs pedagogines studijas, bus laimingas ir jam seksis. Galbūt tam mokiniui būtų parankiau ir labiau tinkama rinktis, pavyzdžiui, bankininkystę? Taigi mokytojai negali daryti spaudimo į vieną ar kitą pusę. Mokytojas tegali savo kasdieniu profesionaliu ir nuoširdžiu darbu rodyti pavyzdį, ir tuomet, baigdamas mokyklą, mokinys galbūt pagalvos, kad ir jis norėtų būti toks pats, kaip jo mokytojas. O gal ir geresniu! Mes galime užkrėsti ir įkvėpti savo asmeniniu pavyzdžiu“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pedagogika leido apjungti abu svarbius dalykus

Pats dr. M. Nefas augo apsuptas pedagogų – jo abu tėvai, močiutės, dėdės ir tetos yra ar buvo mokytojai. Mindaugas juokiasi, kad giminės šventės primindavo savotiškus pedagogų suvažiavimus, kuriuose, natūralu, būdavo diskutuojama švietimo ir mokytojavimo temomis. Taigi jo galvoje nuo pat mažumės kirbėdavo mintis, kad ir jis galėtų tapti mokytoju. Renkantis studijas jam buvo svarbiausia, kad jose būtų istorija – jis norėjo tapti istoriku ir sieti save su šiuo mokslu. Pedagogika leido apjungti abu svarbius dalykus – ir meilę istorijai, ir gebėjimą savo žinias perteikti moksleiviams. Taip ir nutiko, kad Mindaugas tapo istorijos mokytoju.

Kalbėdamas apie mokytojo vaidmenį ir jo svarbą, Mindaugas sako, jo visų pirma labai svarbu suprasti, ko iš mokytojo tikisi visuomenė. O ji įprastai turi mokytojų atžvilgiu labai didelius lūkesčius ir reikalavimus. Ne ką mažiau svarbu, kaip patys mokytojai supranta savo vaidmenį visuomenėje.

„Neteisinga manyti, kad darbas mokykloje visada turi būti tik kaip lengvas ir džiugus pasivaikščiojimas, už kurį turi būti gaunama didžiulė finansinė ir socialinė grąža. Mes dirbame su įvairiais vaikais: įvairaus amžiaus, socialinių sluoksnių, pomėgių, gebėjimų, galimybių, ir visiems jiems turime padėti tobulėti, atrasti save, tobulinti įvairiausias kompetencijas ne vienoje, bet keliose srityse. Mes, mokytojai, padedame jaunam žmogui augti, kad jis gebėtų pats pasirinkti, kuris kelias yra jo, ar tai bebūtų pedagogika, ar ekonomika, ar sportas ir pan. Tai atsakingas darbas, nes mes turime padėti jaunam žmogui prieiti prie to svarbaus sprendimo, kuris padėtų atrasti savo kelią, bet jokiu būdu mokytojas negali to padaryti už mokinį“, – tvirtai įsitikinęs M. Nefas.

Tuo tarpu paklausta apie tai, koks yra mokytojo vaidmuo ir koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas, Barbora sako, kad jis turi būti ir psichologas, ir patarėjas, ir draugas mokiniui, tuo pačiu turi mokėti išlaikyti savo autoritetą: „Mokytojo uždavinys – ne tik perduoti žinias mokiniui, bet ir formuoti jo charakterio savybes, puoselėti tam tikras vertybes, ugdyti socialinius įgūdžius. Mokytojas vaikui yra itin svarbi figūra, galinti padėti susivokti, ko jis nori ir gali siekti gyvenime“.

Mokytojo profesijos prestižas nėra susijęs tik su finansais

Mokytojas turi būti pagalbininkas mokiniui, o kas gali būti pagalbininku mokytojui? Anot M. Nefo, didžiausia pagalba mokytojui yra jo kolegos, jo bendruomenė, tiek socialine, tiek akademine prasme. Svarbu būti bendruomenėje, kurioje visi kartu nori padėti vaikui, žiūri į vaiką pozityviai, nenurašo jo kaip to, kuris nesimoko, nelanko pamokų, nėra motyvuotas stengtis. Pasak Mindaugo, jeigu mokyklos bendruomenė yra susitelkusi ir myli vaikus, nori vaikams padėti, tuomet dalis problemų išsisprendžia tiesiog savaime.

„Daugelis iš mūsų, ko gero, galvoja, kad mokytojo profesijos prestižas yra susijęs tik su finansais. Tarytum jeigu pavyktų pasiekti, kad mokytojo atlyginimas būtų du ar tris kartus didesnis už vidutinį darbo užmokestį šalyje, tai mokytojai iškart taptų prestižinės profesijos atstovais. Mano nuomone, taip nenutiktų. Finansinė grąža, kurią mokytojai gauna už savo darbą, turėtų būti didesnė, bet vien tai prestižo automatiškai nesukurs ir nepridės. Prestižą formuoja mokytojo savijauta, jo paties gebėjimas atsiskleisti savo darbe, žinoma, ir visuomenės vertinimas bei pozicija – ar mokytojas yra tik paslaugos teikėjas, ar visgi jis yra kūrėjas ir pagalbininkas vaikui?“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas.

Kokių studentų šiandien laukia universitetai, o ypač pedagogikos studijose? M. Nefas sako, kad visų pirma tų, kurie nori studijuoti, geba prisitaikyti šių dienų visuomenėje, moka naudotis technologijomis savo tobulėjimo procese, yra imlūs kalboms, moka bendrauti: „Dar labai svarbu, kad jaunuolis norėtų tobulėti ir keltų sau kuo aukštesnius reikalavimus. Nes kai jis eis dirbti į mokyklą, tuomet to paties norės ir reikalaus ir iš savo mokinių. Tai kritiškai svarbu šiandien, o ir bus svarbu ateityje“.

 

 

 

 

Papildomo priėmimo pirmasis etapas prasidės rugpjūčio 5 d.

Rugpjūčio 5 d. prasidės papildomo LAMA BPO priėmimo pirmasis etapas, kurio metu į likusias laisvas valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas galės pretenduoti ir per pirmąjį etapą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje, ir tie, kurie prašymų dar nebuvo pateikę. Prašymų teikimas vyks rugpjūčio 5-8 dienomis. Prašymą galima teikti iki rugpjūčio 8 d. 15 val. Papildomo priėmimo pirmojo etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 12 d. iki 12 valandos.

Papildomame LAMA BPO priėmimo pirmajame etape bus galima dalyvauti:

  • dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis jau sudarė valstybės finansuojamą (VF) studijų sutartį su aukštąja mokykla;
  • tiek dėl valstybės finansuojamos, tiek dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis sudarė valstybės nefinansuojamų (VNF) studijų sutartį su aukštąja mokykla arba jeigu negavo arba nepriėmė jokio kvietimo studijuoti.

Papildomo LAMA BPO priėmimo pirmojo etapo metu (rugpjūčio 5-8 d.)  bus galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą. Prašyme bus galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Papildomo priėmimo stojamieji egzaminai į VDU menų srities ir meno pedagogikos studijas, Specialiosios pedagoginės pagalbos Logopedijos specializaciją, Katalikų teologiją, Religijos pedagogiką vyks rugpjūčio 9-10 d. Informacija apie stojamuosius egzaminus ir tvarkaraštis.

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

Baigiantis papildomam LAMA BPO priėmimo pirmajam etapui, rugpjūčio 12 d. stojančiajam, atsižvelgiant į jo prašyme nurodytus prioritetus, bus pateiktas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą (su studijų stipendija arba be jos) universitete arba kolegijoje. Pakviestieji studijuoti Vytauto Didžiojo universitete turės nuo rugpjūčio 12 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 16 val. patvirtinti elektroninę studijų sutartį internetu sistemoje epasirasymas.vdu.lt arba rugpjūčio 13 d. nuo 9 iki 17 val. ir rugpjūčio 14 d. nuo 9 val. iki 16 val. atvykę į universitetą.

Rugpjūčio 19-22 dienomis vyks papildomas LAMA BPO priėmimo antrasis etapas, kurio metu taip pat bus galima teikti prašymus LAMA BPO sistemoje.

Išsamiau su prašymų studijuoti VDU pateikimo tvarka kviečiame susipažinti šiame vaizdo siužete:

 

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

 

Vytauto Didžiojo universitetas ugdymo mokslų studijas VDU Švietimo akademijoje siūlo rinktis tiek Kaune, tiek Vilniuje. Platus ugdymo mokslų pasirinkimas net dviejuose miestuose užtikrina lanksčias galimybes rinktis norimą studijų programą bei studijų vietą.

Norintys studijuoti VDU Švietimo akademijoje Vilniuje gali rinktis šias programas:

VDU Švietimo akademijoje Kaune stojantieji gali rinktis šias programas:

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2024 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse.

 

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52-102, 44244, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštas:  loreta.petrauskaite[eta]vdu.lt; justina.sisaite[eta]vdu.lt, egle.gailusyte[eta]vdu.lt, laurynas.samajauskas[eta]vdu.lt

Informacija įstojusiems į VDU 2024 m.

Džiaugiamės, kad bakalauro studijas 2024 m. pasirinkote Vytauto Didžiojo universitete.

Norint tapti pilnateisiu VDU studentu, Jums reikia nuo liepos 31 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val. pasirašyti studijų sutartį elektroniniu būdu jungiantis adresu https://epasirasymas.vdu.lt/.

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.

Studijų sutarties pasirašymo elektroniniu būdu žingsniai:

  • Norėdami pasitikrinti, ar tikrai įstojote į Vytauto Didžiojo universitetą, prisijunkite prie LAMA BPO sistemos adresu lamabpo.lt;
  • Sumokėkite 45 € registracijos mokestį;
  • Prisijunkite prie VDU e.pasirašymo sistemos https://epasirasymas.vdu.lt/ spausdami mygtuką „Kurti naują paskyrą“. Tuomet prisijungti reikia naudojant naujos paskyros prisijungimo vardą ir slaptažodį. Taip pat prisijungti galima naudojant elektroninę bankininkystę, mobilų ar elektroninį parašą;
  • Turėkite su savimi registracijos mokėjimo kvitą (tinka el. versija);
  • Patvirtinkite studijų sutartį elektroniniu būdu;

Jei kyla sunkumų, skambinkite telefonu (8 37) 323 206 arba +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359.

Nepavykus savarankiškai sudaryti studijų sutarties, galima atvykti į universitetą rugpjūčio 1 d. 9-17 val. ir rugpjūčio 2 d. 9-16 val. adresu K. Donelaičio g. 52, II aukštas, Kaune ir studijų sutartį sudaryti su universiteto darbuotojų pagalba. Norint studijų sutartį pasirašyti universitete rekomenduojama 45 € registracijos mokestį sumokėti iš anksto per elektroninę bankininkystę.

 

Pasirašant studijų sutartį elektroniniu būdu į VDU e.pasirašymo sistemą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

  • Registracijos mokesčio kvitą – 45 € ;
  • Jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje – pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;
  • Dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ir nėra nurodytas asmens kodas;
  • Jeigu baigėte suaugusiųjų mokymo centrą, įkelti pažymą apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti);
  • Jeigu esate tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I-III vietų laimėtojas – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirti papildomi balai;
  • Jeigu turite tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą.

Mokomojo dalyko pedagogikos: STEAM pedagogikos: technologijų specializacijos studentų kūrybinių darbų virtuali paroda

Dalinamės Mokomojo dalyko pedagogikos: STEAM pedagogikos: technologijų specializacijos I kurso studentų kūrybinių darbų virtualia paroda! Doc. dr. Lina Ringelienė su studentais atlieka kūrybinius darbus.

Darbus studentai atliko studijuodami „Dizainas ir dailės technologijos“ bei „Konstrukcinės medžiagos I“ dalykus. Jų metu nagrinėjami dizaino pagrindai, kompozicijos meninės raiškos ir harmonizavimo priemonės, analizuojamos įvairios atlikimo (dailės) technikos. Pratybų metu siekiama teorinių žinių integracija su praktine veikla ir kūrybine raiška. Studentai, įsisavindami įvairias atlikimo (dailės) technikas ir žinias apie vizualinės raiškos būdus, lavina praktinius komponavimo / projektavimo įgūdžius plokštumoje ir erdvėje.  Įsisavinamos gaminių iš konstrukcinių medžiagų (popieriaus, odos, metalo ir kt.) technologijos, pasitelkiant kūrybinio problemų sprendimo metodiką atliekami kūrybinių darbų projektai nuo idėjos generavimo iki kūrybinio darbo pagaminimo ir pristatymo. 

 

Seime įvyko diskusija apie diasporą bei lituanistinį švietimą

Liepos 19 d. LR Seime vyko diskusija „Lietuviai pasaulyje: lituanistinės mokyklos ir diasporos gyvenimai“. Diskusijoje dalyvavo: Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė; Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas; LR Seimo narė, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus patarėja Rūta Stanaitienė; VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė; Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja Greta Botyriūtė-Skiotienė; VDU Lituanistinių studijų dalyvė, Floridos lituanistinės mokyklos mokytoja Raimonda Rivera Flores, VDU Lituanistinių studijų dalyvė,  Briuselio 2-oji Europinės mokyklos mokytoja Eglė Devyžytė. Diskusiją moderavo VDU Švietimo akademijos Lituanistinių ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Šiuo metu VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Lituanistinės studijos, kuriose dalyvauja užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai bei Baltistikos centrų vadovai. Tad diskusijoje buvo kalbama apie diasporą, lituanistinį švietimą, kas padaryta per pastarąjį dešimtmetį.

„Nors mane ir Lietuvą skiria keli tūkstančiai kilometrų, jau daugiau nei du dešimtmečius gyvenu Amerikoje, esu ištekėjusi už užsieniečio, auginu vaikus, tačiau vieną dieną gal ir grįšiu į gimtinę. Nemažai mano draugų ir bičiulių po ilgų dešimtmečių gyvenimo Amerikoje pakelia sparnus į Lietuvą“,– sako Floridos lituanistinės mokyklos mokytoja Raimonda Rivera Flores.

Prieš dvidešimt trejus metus iš Panevėžio kilusi Raimonda atsidūrė kryžkelėje ir nusprendė laimės ieškoti Amerikoje. Taip atsidūrė Merylande, ten sukūrė šeimą, su kuria pernai persikėlė į Floridą.

„Pradėjau leisti savo mažąją dukrą į Vašingtono lituanistinę mokyklą, sulaukiau pasiūlymo ir pačiai mokyti lietuvių kalbos. Priėmiau šį iššūkį, šiandien mokau ne tik savo dukrą, bet ir daugiau vaikų, kurie net 3 valandas vyksta į mano pamokas“, – sako Floridoje gyvenanti Raimonda.

Kiekvieną vasarą VDU Lituanistinių studijų dalyviai dalyvauja diskusijoje apie diasporą, tapatybę bei lituanistinį švietimą.

„Mokytojai ir diasporos lyderiai yra tikri herojai, savo pastangomis puoselėjantys lietuviškas tradicijas ir perduodantys jas ateities kartoms. Ši diskusija – puiki galimybė susiburti ir pasidalinti savo istorijomis bei iššūkiais, su kuriais susiduriame siekdami išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą svetur“, – sako  viena iš diskusijos organizatorių VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Konferencijos įrašas. 

 

Aštuntą kartą Vilniuje užsieniečiai kvies paragauti jų šalies sumuštinių ir padėti keturkojams

Aštuntą kartą į Vilnių grįžta neįprastas piknikas „Sumuštiniai aplink pasaulį“, kur Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai – užsieniečiai iš daugiau nei 25 pasaulio šalių – kvies paragauti savo šalies maisto. Neįprastas piknikas įvyks liepos 22 d., pirmadienį, 12 val., VDU Švietimo akademijoje Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31, fojė)

„Kai pirmą kartą dalyvavau šiame renginyje, pagalvojau, jog tai tikrasis skonių festivalis. Aš galėjau paragauti naujų savo draugų, bendraminčių pagamintus sumuštinius bei užkandžius, susipažinti iš arčiau su jų kultūra. Taip per pusvalandį savotiškai gali pakeliauti per Ameriką, Braziliją, Graikiją, Lenkiją. Tai nereali patirtis, šiemet gaminsiu išskirtinį turkišką užkanduką֧“, – sako lietuvių kalbos besimokantis turkas Sinan Avci.

Sinan Avci piknike

Piknikas „Sumuštiniai Aplink Pasaulį“ – tai puiki proga susipažinti su skirtingų šalių kulinarinėmis tradicijomis ir išbandyti sumuštinius, kurie atspindi kiekvienos šalies unikalų skonį bei kultūrą.

Kiekvienais metais piknikas turi ir socialinės akcijos prasmę, šiemet organizatoriai kviečia prisijungti prie iniciatyvos „Padėk beglobiams gyvūnams“ – atnešti maisto ar daiktų ir taip padėti gyvūnų globos organizacijai „Lesė“.  Reikalingiausių daiktų ir gyvūnų reikmenų sąrašą, galite rasti jų tinklalapyje: Reikalingiausių daiktų sąrašas

„Esame padėję ir senelių namams, ir tremtinių namams, ir Ukrainos centro vaikams. Norime, jog užsieniečiai ir Vilniaus miesto gyventojai bei svečiai atvertų savo širdis ir susimąstytų apie rimtus ir kilnius dalykus. Tad mums rūpi ne tik kultūrų įvairovė, bet ir mūsų keturkojų draugų gerovė“, – sako viena iš renginio organizatorių VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Čia svarbu ne vadovauti, o bendradarbiauti

„Studijuojant pedagogiką ir ruošiantis tapti diplomuotu mokytoju, atrodo, vos įžengęs į mokyklą kalnus nuversi – pakeisi visas blogybes ir padarysi revoliuciją! Tačiau ilgainiui, išbandęs save mokytojo vaidmenyje, supranti, kad didžiausi pokyčiai prasideda nuo pačių mažiausių žingsnių ir detalių“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: istorijos ir geografijos pedagogikos III kurso studentas Rokas Radomskis.

Savo pirmuosius žingsnius link išsvajotos pedagogikos jis žengė mokydamasis 9 klasėje, kai tuomet aiškiai suprato, kad nori tapti mokytoju – kadangi iš visų dalykų jam labiausiai patiko ir sekėsi geografija, jis panoro savo ateitį sieti būtent su ja.

Kai pradėjo žvalgytis, kokias studijas siūlo šalies universitetai, akis užkliuvo už geografijos ir istorijos pedagogikos VDU. Baigęs mokyklą, Rokas pasirinko būtent jas – ir štai ateinančiais mokslo metais jis jau pradės dirbti mokytoju.

„Nuo rudens įžengsiu į Kauno jėzuitų gimnaziją, kurią pats esu baigęs, kad ateisiu dirbti būtent čia. Man tai yra ypač svarbu: čia pats mokiausi, augau, brendau. Puikiai pažįstu čia dirbančius mokytojus, o ir jie mane – mokytojai sako, kad ir jiems labai smagu, kad jų kolegų gretas papildys buvęs mokinys. Iš pradžių dirbsiu su šeštokais, o vėliau , labiau apšilęs kojas, ir vyresniais mokiniais“, – džiaugėsi  R. Radomskis.

 

Nebuvo nei dienos, kad gailėtųsi

Kauno Jėzuitų gimnazijoje Rokas atliko ir pedagoginę praktiką. Ir tai, pasak jo, nebuvo pirmas kartas, kai jam teko išmėginti mokytojo vaidmenį – dar mokydamasis 12 klasėje jis kartas nuo karto pavaduodavo savo geografijos mokytoją. Tai ir „užkabino“ – nuo to laiko jis jaučia, kad mokykla yra ta vieta, kur ir turi būti. „Niekada nebuvo nei vienos dienos, kad būčiau pagalvojęs, jog nenoriu būti mokytoju“, – prisipažįsta  jis.

Paklaustas, kokiu mokytoju norėtų būti, Rokas sako, kad jo siekiamybė būti mokytoju, į kurio pamokas mokiniai nori eiti. Pašnekovas tiki, kad tai yra ranka pasiekiama, tiesiog reikia įdėti daug nuoširdaus darbo – viskas ateina su praktika.

Rokas mena, kad pirmosiose pamokose, kurias jis pats vedė, jautėsi labai nedrąsiai, atsistojęs prieš klasę jaudinosi ir nerimavo. Tačiau ilgainiui praktikos metu pradėjo sulaukti iš mokinių atsiliepimų, kad veda pamokas vis labiau atsipalaidavęs, o pamokos darosi vis įdomesnės.

„Svarbiausia pamoka, kurią pats išmokau dirbdamas su mokiniais, yra tai, kad mokytojas negali elgtis taip, tarsi būtų keliomis galvomis viršesnis už mokinius. Mano nuomone, čia reikia ne vadovauti, o bendradarbiauti. Aš, kaip mokytojas, taip pat daug ko mokausi iš mokinių. Juk jų indėlis į pamokos sėkmę yra ne ką mažiau svarbus ir svarus nei mokytojo“, – įsitikinęs jis.

Rokas taip pat sako, kad tarp svarbiausių mokytojo, tokio, kurį mėgtų mokiniai, bruožų turėtų būti geras humoro jausmas bei komunikabilumas – gebėjimas spręsti problemas bei rasti bendrą kalbą ne tik su mokiniais, bet ir jų tėvais bei kolegomis mokytojais.

Rokas Radomskis

„Sudominti vaikus geografija nėra taip jau paprasta. Vien teorinėmis žiniomis ir sausa medžiaga iš vadovėlio to nepadarysi. Juk mokiniai gali visą informaciją rasti „Google“ ar naudodamiesi dirbtiniu intelektu. Pamokos esmė – gyvenimiški pavyzdžiai, įdomios istorijos, keitimasis ne tik žiniomis, nuomonėmis ir faktais, bet emocijomis, o to dirbtinis intelektas neatstos“, – tvirtina R. Radomskis.

Augi pats ir augini šalia esančius žmones

Kad šiuolaikinių mokinių nesudominsi vien perpasakodamas tai, kas parašyta vadovėlyje, pritaria ir jaunoji mokytoja Uršula Černis, VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: lenkų kalbos ir literatūros pedagogikos absolventė. Ji tai sako iš savo asmeninės patirties – mokykloje turėjo mokytojų, kurie dėstė pamokas vadovaudamiesi atgyvenusiais metodais, taigi tos pamokos buvo nuobodžios, o dėstomas dalykas nesudomino.

Visgi apsispręsti, ką norėtų studijuoti baigus mokyklą, jai nebuvo lengva. Iš pradžių ji įstojo į Vilniaus kolegiją studijuoti buhalterijos ir apskaitos mokslų, tačiau vėliau persigalvojo – kadangi mokykloje mokėsi lenkų kalba, nusprendė studijuoti VDU lenkų kalbos ir literatūros pedagogiką.

„Mano pirmoji lenkų kalbos mokytoja buvo nuostabi – veikli, iniciatyvi, atvira naujovėms. Ji mus skatino dalyvauti konkursuose ir olimpiadose, aktyviai dirbo su jaunimu. Džiaugiuosi, kad yra mokytojų, kurie geba mokinius sudominti, įtraukti, motyvuoti, o ir patys mėgaujasi savo darbu, tokie pavyzdžiai labai įsimena“, – sako U. Černis.

Šiemet VDU Švietimo akademijoje Vilniuje startuoja atnaujinta Mokomojo dalyko pedagogika: lenkų kalbos ir kitos užsienio kalbos (anglų) pedagogika.

Uršula džiaugiasi, kad savo pedagoginę praktiką ji atliko pas tą pačią savo pirmąją lenkų kalbos mokytoją, kuri ir tapo jos įkvėpimu – išmoktas pedagogines pamokas bei matytą pavyzdį ji stengiasi perteikti ir pati dirbdama su vaikais. Šiuo metu Uršula dirba privačioje sostinės mokykloje. Tiesa, dėsto ne lenkų kalba, o lietuvių – dirba su vaikais antroje dienos pusėje, jau pasibaigus pamokoms.

Uršula atsiima diplomą

„Tris kartus atlikinėjau pedagoginę praktiką skirtingose ugdymo įstaigose – tai mane augino, stiprino, motyvavo. Džiaugiuosi, kad man sekasi suprasti vaikus, dalintis su jais savo žiniomis, patirtimi ir savo nuomonei“, – prisipažino ji.

Uršula neatmeta galimybės ateityje plėsti savo kompetencijas ir persikvalifikuoti – kadangi dirbant darželyje jai itin patiko darbas su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, neatmeta galimybės, kad ateityje galėtų grįžti dirbti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Tiesa, jai patinka dirbti ne tik su darželinukais ir moksleiviams, bet ir studentais – studijuodama VDU, Uršulė aktyviai mentoriavo pirmakursiams. Ir ji gailisi tik vieno – kad mentoriauti pradėjo vėlokai, tik mokydamasi ketvirtame kurse.

„Kito mokymas, pagalba aplinkiniams neabejotinai augina ir mus pačius. Mentorytė man padėjo daugiau sužinoti apie universitetą, studijų programas ir galimybes, jos metu sutikau daug nuostabių žmonių. Pandemijos metu, kai pačiai teko universitete studijuoti nuotoliu per karantiną, to žmogiško gyvo ryšio bei bendradarbiavimo labiausiai ir trūko. Mentoriaus bei mokytojo darbas tuo ir žavus, kad esi nuolat ryšyje – augi pats ir augini šalia esančius žmones“, – sako U. Černis.

 

Diplomų teikimo šventės akimirkos. Kodėl verta tapti mokytoju?