In Memoriam: signataras, VPU rektorius Liudvikas Saulius Razma
Gegužės 19 dieną eidamas 82-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar VDU Švietimo akademija) rektorius Liudvikas Saulius Razma. Nuoširdžią užuojautą dėl netekties reiškia VDU Rektorius, Švietimo akademijos kanclerė ir bendruomenė.
Ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas, docentas dr. Liudvikas Saulius Razma gimė 1938 m. vasario 7 d. Plungės rajone, Platelių miestelyje. 1960 m. jis baigė Vilniaus valstybinį universitetą, 1960–1963 m. buvo VVU aspirantu, dėstytoju. 1963–1972 m. dirbo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute vyresniuoju dėstytoju, docentu, 1972–1980 m. – Automatizuotų valdymo sistemų projektavimo konstravimo biure vadovaujančiuoju konstruktoriumi, sektoriaus vedėju, projekto vyriausiuoju konstruktoriumi. Vėliau dirbo vyresniuoju inžinieriumi, vyriausiuoju ekonomistu.
1989–1993 metais doc. dr. L. S. Razma buvo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar VDU Švietimo akademija) rektorius, nuo 1988 metų – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis. 1990–1992 m. jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990-ųjų kovo 11-ąją, kai parlamentas paskelbė nepriklausomybės atkūrimą, ekonomistas buvo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.
„Ir dabar didžiuojuosi Vilniaus pedagoginio instituto, visų Lietuvos studentų ir dėstytojų aktyvia veikla remiant pirmuosius valstybės nepriklausomybės žingsnius, ginant ją nuo mirtino pavojaus 1991 m. sausį. Tada tik iš nuogirdų jaučiau, o vėliau AT akivaizdžiai pasireiškė aštrūs, iš Sąjūdžio vadovybės atsinešti grupuočių prieštaravimai, paralyžiavę mūsų parlamento darbą ir pasibaigę priešlaikiniu AT atsistatydinimu“, – savo prisiminimuose rašė Liudvikas Saulius Razma.
1994–1995 metais L. S. Razma buvo Lietuvos komercinių bankų asociacijos valdybos pirmininkas, vėliau dėstė Karo akademijoje. 1996 m. ir 2000 m. ekonomistas kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą.
Doc. dr. L. S. Razma taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo veiklos rėmimo fondo pirmininkas, Lietuvos ekonomistų asociacijos viceprezidentas. Mokslininkas paskelbė straipsnių mokslinėje ir populiarioje spaudoje ekonominės teorijos, gyvenimo lygio, valdymo teorijos ir praktikos, kultūros ir švietimo politikos klausimais, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.
2000-aisiais signataras Liudvikas Saulius Razma buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
VDU ŠA vyks forumas „Mokslo ir praktikos dialogas švietimo transformacijai“.
2019 m. birželio 12 d. 9 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyks švietimo kaitos aktualijoms, skirtas forumas „Mokslo ir praktikos dialogas švietimo transformacijai“.
Forumo tikslas – remiantis mokslinių tyrimų išvadomis ir diskutuojant mokslininkams, tyrinėjantiems ugdymosi sėkmę lemiančios geros mokyklos prielaidas bei tapsmą nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo lygmens, pedagogams bei ugdymo įstaigų vadovams ir švietimo politikams, išryškinti gaires švietimo kaitai. Forumo dalyviai – mokslininkai, tyrinėjantys sėkmingo švietimo prielaidas Lietuvoje ir užsienyje, pedagogai praktikai ir ugdymo įstaigų vadovai.
Forumo programa.
Registruotis į forumą iki birželio 9 d. Registracijos forma https://bit.ly/2w7GrMR
Forumo dalyviams bus išduodamos pažymos apie dalyvavimą renginyje. Pažymos kaina – 5 EUR. Universiteto rekvizitai mokesčiui čia.
„Erasmus+“ dėstymo vizitų konkursas rudens semestrui
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) kviečia universiteto dėstytojus pasinaudoti galimybe vykti dėstymo vizitams pagal „Erasmus+“ programą 2019-2020 m. m. rudens semestre.
Visus dėstytojus, norinčius dalyvauti konkurse, kviečiame iki birželio 5 d. pateikti užpildytą dėstymo sutartį fakultetų tarptautinių programų vadovams / koordinatoriams, ŽŪA dėstytojus tarptautinių ryšių skyriui, ŠA Vilniaus dėstytojus ŠA tarptautinių ryšių grupės vadovei Vilmai Leonavičienei. El. paštas: vilma.leonaviciene@vdu.lt
Atrankoje dalyvaujantys dėstytojai, turintys spec. poreikių, turi galimybę gauti papildomą finansavimą. Atrankos rezultatai bus skelbiami birželio 17 d. (VDU interneto svetainėje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs dėstytojas bus informuotas el. paštu).
VDU kviečia į profesines pedagogikos studijas
Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, paremtas artes liberales principais, skelbia priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“. Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje.
Programa skirta asmenims, neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos: bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, kolegijose, profesinėse mokyklose ar neformalaus ugdymo institucijose ir norintiems įgyti reikalingų gebėjimų darbui su besimokančiaisiais.
Prioritetas priimant skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslio ugdymo, kalbų, socialinio ugdymo dalykų mokytojų kvalifikacijai.
Baigus pedagogikos profesinių studijų programą, suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.
Studijų programos vykdymas pritaikytas dirbantiems, paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais), konsultacijos su dėstytojais vyksta nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir informacija pateikiama virtualioje Moodle aplinkoje.
Prašymus galima pateikti iki birželio 25 d. 24 val. internetu: epasirasymas.vdu.lt.
Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus.
Liepos 1 d. (Kaune) ir liepos 2 d. (Vilniuje) vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime priėmimo į studijas taisyklėse nurodytu laiku.
Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto (prieš 7 darbo dienas) apie tai pranešti studijų programą vykdančiai Švietimo akademijai ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.
Priėmimo sąlygos pateikiamos 2019 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.
Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“:
Daugiau informacijos
Ketinantiems studijuoti Kaune
Ketinantiems studijuoti Vilniuje
VDU Studijų departamentas
Metusi darbą komunikacijos srityje, tapo lietuvių kalbos mokytoja
Vilnietė Brigita Meškonytė iki praėjusių metų žiemos dirbo komunikacijos projektų vadove. Tačiau mergina nusprendė viską mesti, paklausė savo širdies ir pasirinko dirbti lietuvių kalbos mokytoja Vilniaus Ryto progimnazijoje. Pasak merginos, visuomet save įsivaizdavusi dirbančią mokykloje. Nepaisant to, baigusi lietuvių filologijos bakalauro studijas, nusprendė savo jėgas išmėginti komunikacijos srityje. Šiandien mergina atvirai kalba apie pasirinkimus, profesinio kelio radimą ir mokytojo darbą.
Kodėl pasirinkote lietuvių filologijos studijas?
Lietuvių filologijos studijos buvo iš tiesų ta kryptis, kuria norėjau eiti, ir šiuo keliu einu iki šiol. Dar besimokydama mokykloje supratau, kad noriu tapti mokytoja. Kadangi mėgiamiausia pamoka buvo lietuvių kalba ir literatūra, daug klausimų nekilo.
Studijavote Lietuvos edukologijos universitete (dab. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje) lietuvių filologijos bakalauro ir lyginamosios lietuvių filologijos magistrantūros studijas. Kuo lietuvių filologijos studijos buvo naudingos Jūsų profesiniame kelyje?
Kasdien džiaugiuosi kiekviena diena, praleista universitete, – ir paskaitose, ir daugybėje veiklų po jų tarp universiteto sienų. Turėjau galimybę mokytis iš tikrų profesionalų ir Žmonių iš didžiosios raidės. Jie žavėjo erudicija ir stipriomis žmogiškosiomis vertybėmis. Įgyjau daug naudingos patirties, augau kaip asmenybė ir išsinešiau didelį žinių bagažą. Visos studijos tapo dalimi manęs, todėl, manau, kad kasdien galiu jas pritaikyti savo veikloje.
Nuo magistro studijų baigimo prabėgo dveji metai. Ar pasiilgstate universiteto? Galbūt galvojate apie doktorantūros studijas?
Apie grįžimą į akademinę bendruomenę mintys tikrai, neslėpsiu, nuolatos aplanko, ypač pastaraisiais metais. Ieškojimo ir atradimo džiaugsmo, diskusijų ir apmąstymų po paskaitų pasiilgau labiausiai. Todėl tikiu, kad į universitetą dar tikrai sugrįšiu.
Universitete buvote veikli studentė. Kaip mokslas, studijos, kultūrinė patirtis padėjo augti kaip asmenybei?
Viena naudingiausių ir reikalingiausių savybių mūsų visuomenėje yra puiki komunikacija. Tai apima ir gebėjimus rišliai bei įtaigiai dėstyti idėjas, ir kompetenciją rasti kelią į žmogaus širdį ir protą nepaisant jo amžiaus ar išsilavinimo. Visa mokslo, studijų ir organizacijų veiklos patirtis labiausiai padėjo ištobulinti komunikacinius gebėjimus. Be aktyvaus dalyvavimo universiteto gyvenime, manau, būčiau buvusi daug uždaresnė, ne tokia atvira pasauliui.
Dirbote komunikacijos specialiste, žurnaliste, kodėl baigus studijas pasirinkote šią profesiją?
Šalia lietuvių filologijos studijų taip pat turėjau ir žurnalistikos specializaciją. Būtent todėl baigusi studijas nusprendžiau pasitaikius puikioms galimybėms jomis pasinaudoti ir įgauti neįkainojamos patirties versle.
Brigita, kodėl nusprendėte palikti komunikaciją ir ateiti dirbti į mokyklą?
Darbas mokykloje buvo mano svajonė. Visi esame girdėję istorijų apie žmones, kurie sakosi nedirbantys, nes kasdien užsiima iš tiesų širdžiai mylima veikla. Man – tai darbas su mokiniais, diskusijos apie literatūrą, gramatikos galvosūkių sprendimas ir kūryba, kurios mokykloje niekuomet netrūksta.
Kaip Jus pasitiko mokyklos kolektyvas, mokiniai Jums pradėjus dirbti mokykloje?
Atėjusi į naująjį kolektyvą buvau priimta tikrai draugiškai ir sulaukiau daug palaikymo, naudingų patarimų. Žinoma, labiausiai pradžiugino pozityviai nusiteikę vaikai, kurie tikrai džiaugiasi, kad į mokyklas ateina dirbti ir jauni mokytojai. Ir man, ir jiems nesunku rasti bendrą kalbą, juk klausomės ir panašios muzikos, žiūrime tuos pačius filmus ir, žinoma, leidžiame nemažai laiko virtualioje erdvėje.
Ar lengva buvo vėl sugrįžti bei įsisukti į mokyklos gyvenimą?
Šis žingsnis buvo labai lauktas, tad sugrįžti ir vėl pradėti dirbti mokykloje buvo iš tiesų nesunku. Žinoma, prireikė poros savaičių suprasti mokyklos rutiną, vaikų charakterius ir polinkius. Tačiau šiuo metu jau galiu pasidžiaugti, kad viskas tikrai klojasi puikiai ir sklandžiai.
Koks didžiausias iššūkis dirbant mokykloje?
Didžiausiais iššūkis mokykloje man yra kasdien aplenkti pačią save. Juk net ir po puikios pamokos norisi rytoj vesti dar geresnę, sklandesnę ir įdomesnę. Tam tikrai negailiu nei laiko, nei jėgų, nors ne visuomet viskas klojasi kaip iš pypkės, bet svarbiausia – stengtis.
Įdomu, kokia esate mokytoja?
Tikriausiai į šį klausimą geriausiai atsakytų vaikai (šypsosi). Bet įsivaizduodama save jų vietoje manau, kad esu reikli, bet labai linksma mokytoja. Manau, kad mokykloje tikrai nereikia liūdėti, o juokas mums visiems ir visuomet į naudą. Kasdien rimtai mokomės, tad mokytojos šypsena per pamoką tikrai gali padėti įveikti ir sunkiausią užduotį.
Kaip atrodo Jūsų įprasta darbo diena?
Mūsų visuomenėje, rodos, vis dar pasitaiko mitų, kad mokytojas tik dirba mokykloje, o po pamokų skaito knygas ir taiso vaikų darbus. Tai tik iš dalies tiesa. Dažniausiai mano dieną sudaro dvi dalys: pirmoji – ryto rutina ir darbas mokykloje pamokų metu, antroji – varijuojanti. Labai mėgstu žiūrėti filmus, išeiti pasivaikščioti visame Vilniuje, ne tik Senamiestyje, tad mane dažnai galima sutikti kino teatre ar, pavyzdžiui, Laisvės prospekte. Vilniuje gyvenu jau aštuntus metus ir nuolatos domėjausi Vilniaus naujienomis ir istorijomis, tad mėgstu su draugais išeiti pasivaikščioti ir papasakoti jiems smagių istorijų apie tai, kas vyko ir kaip keitėsi mūsų miestas. Juk tikrai ne visi esate apsilankę S. Gedos skvere, tiesa? O iš tiesų vertėtų.
Ar lengva šiuolaikinį moksleivį sudominti lietuvių kalbos gramatika, K. Donelaičiu ar A. Baranausku? Kokiais būdais bandote sudominti moksleivius ir juos įtraukti į pamokos procesą?
Per vieną paskaitą universitete lietuvių kalbos didaktikos dėstytoja Vilma Leonavičienė mums pasakė mintį, kurios nepamirštu iki šiol: „O kas jums sakė, kad gyvenime bus lengva? Niekas, tiesa? Nes gyvenimas ir neturi būti lengvas. Tuomet neaugi.“ Todėl manau, kad ir mokymosi proceso neturėtume vadinti lengvu ar sunkiu, nes nėra lengvų ir sunkių dalykų. Mūsų civilizaciją taip pat sukūrė žmonės, tad kiekvieno iš mūsų protas irgi gali tai perprasti ir sukurti dar daugiau dalykų. Per pamokas visuomet stengiuosi parodyti prasmę, kodėl mes mokomės gramatikos, kodėl nosinės raidės rašomos šaknyje, kodėl tai yra dar viena nuostabi žmogaus sukurta sistema, kodėl ir kaip ją galima perprasti pažvelgus iš skirtingų rakursų. Manau, kad tai yra vienas iš man būdingiausių metodų pamokose – nuolatinis bandymas atsakyti į klausimą: „Kodėl?“. Tuomet atsiranda ir kultūrinis kontekstas, gebėjimai, reikalingos žinios ir kompetencijos. Tokiose pamokose būna įdomu ir vaikams, o ir mokytoja būna dažnai nustebinta mokinių įžvalgų ir rezultatų.
Dažnai sakoma, jog Z kartos atstovai negali ilgai užsibūti vienoje darbo vietoje. Esate veikli asmenybė, ar, Jūsų nuomone, mokykla bus ta erdvė, kurioje liksite dirbti ilgam?
Žmogus planuoja, Dievas – juokiasi. Iš tiesų nenorėčiau kurti dešimtmečio planų, tačiau, jei visos aplinkybės susiklostys sėkmingai, švietimo sektoriuje tikrai liksiu. Šis sektorius dar turi daug tobulėti, kad taptų patraukliu darbdaviu, todėl ir norėtųsi palinkėti visiems mokytojams, o ypač mokyklų administracijų atstovams, būti atviresniems gerosioms praktikoms ir pradėti kurti pokyčius pirmiausiai nuo savęs.
Kaip manote, ką reikėtų daryti, jog jauni žmonės ateitų dirbti į mokyklą?
Jauni žmonės turi tikrai daug galimybių, todėl pasistengti reiktų iš tiesų stipriai, nepamirštant, kad konkuruojama ne tik Lietuvos rinkoje. Būtent todėl reikalingas puikus atlyginimas, ne pakankamas ar geras, o puikus, nes darbas tikrai to vertas. Dar būtinas palaikymas ir laisvė kurti. Atsakingas ir nuovokus mokytojas, gaudamas puikų atlygį ir laisvę, visą ugdymo procesą sugebės organizuoti įtraukiančiai ir šiuolaikiškai.
VDU ŠA mokslininkai parengė verslo konsultantų (Train the Trainers) mokymo modulį
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) Socialinio ugdymo programų grupė vykdo Interreg V B projektą „Inovatyvūs smulkaus ir vidutinio verslo perdavimo modeliai Baltijos jūros regione“ (projekto vadovas prof. dr. Vytas Navickas). Daugiau apie projektą.
„Innovative Business Transfer Models for SMEs in the BSR” (INBETS BSR): http://inbets.eu/ .
Pagal šį projektą VDU ŠA parengė verslo konsultantų (Train the Trainers) mokymo modulį, kurį pristatė projekto dalyviams 2019 m. gegužės 6-7 d. Vilniuje vykusio seminaro metu.
Seminare dalyvo 14 Baltijos jūros regiono verslo, mokslo ir studijų organizacijų atstovai.
VDU vyko mokslinė-praktinė konferencija „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas”
2019 m. balandžio 25 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko mokslinė-praktinė konferencija „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas“, kurioje mokytojai ir mokslininkai susitiko kalbėtis itin aktualia mąstymo ugdymo mokykloje tema. Konferencijos dalyvius pasveikino VDU docentė dr. Aušra Rutkienė. Eglė Kuosienė savo pranešimu „Mąstyti ar nemąstyti?“ pakvietė visus bendrauti ir vienytis siekiant keisti nemąstymo kultūrą į mąstančios visuomenės ateitį. VDU Švietimo akademijos profesorės dr. Alvyros Galkienės pranešimo „Mąstymas mokymosi sėkmės kontekste“ metu dalyviai stebėjo antrokų matematikos pamoką, kurioje mokiniai mąsto, o ne mechaniškai „kopijuoja“ mokytoją. Sąmoningu ir nesąmoningu manipuliavimu jausmais ir mąstymu konferencijos dalyviai įsitikino pažiūrėję Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojo ir Kino klubo vadovo Mariaus Janulevičiaus pranešimą „Mąstymo ugdymas kuriant kiną“. Graeme Allan, kūrybinio mąstymo praktikas iš Naujosios Zelandijos, dabar gyvenantis Lietuvoje, savo pranešime „Kūrybinis mąstymas taikant Edward de Bono principus: pagrindai, įpročiai, vertė“ apžvelgė savo ilgametę patirtį kuriant ir įgyvendinant kūrybinio mąstymo lavinimo mokykloms programą bei kūrybinio mąstymo propagavimo N. Zelandijos, Lietuvos ir Kinijos mokyklose ir universitetuose patirtį. Įžvalgomis apie smegenų „tingėjimo“ priežastis ir treniravimo principus dalinosi neuromokslininkė dr. Gabija Toleikytė pranešime „Kaip mąsto smegenys“. Dr. Jurga Misiūnienė savo pranešime „Mokymosi pasiekimų sąsaja su vaiko intelektiniais gebėjimais bei jo asmeniniais ir šeimos veiksniais“ pristatė savo tyrimo rezultatus, atskleidusio, jog įsitikinimas – gerai mokosi gabūs ir motyvuoti mokiniai, yra tik dalinai teisingas.
Šioje konferencijoje buvo galima ne tik pamatyti ir išgirsti pranešimus, o ir patiems patirti mąstymo lavinimo metodų, kuriuos pamokose taiko kolegos, poveikį. Pradinio ugdymo mokytojų grupėje savo patirtimi dalinosi Kauno J. Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos mokytoja Giedrė Rainienė („Kūrybinio mąstymo įgūdžių lavinimo strategijos pradinio ugdymo mokiniams“), Kauno Erudito licėjaus mokytoja Jolanta Žvirbliene („Erudito licėjus – mokykla, ugdanti naujos kartos mąstymą“) ir kiti. Mokytojų dalykininkų grupėje savo patirtimi dalinosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro mokytoja Asta Jokšienė („Diagnostinė anketa „Mokinio įsivertinimo lapas“), Kauno J. Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos mokytoja Irma Telšinskaitė („Mąstymo lavinimas lietuvių kalbos pamokose“) ir kiti. Unikalią galimybę patyrinėti savo pačių mąstymą ir jo reikšmę komunikacijai pasiūlė dr. Audronė Allan mąstymo praktikos dirbtuvėse pagal Ned Herrmann metodologiją „Aš ne kvailys, aš tik kitaip mąstau ir jaučiu!“
Lavinti mąstymą mokykloje nėra išmokyti mokinį mąstyti taip, kaip mąsto mokytojas. Lavinti mąstymą – tai atpažinti ir pripažinti savo bei kito mąstymo unikalumą ir beribes galimybes kiekvienam tobulinti savo mąstymo gebėjimus.
II-ajame tarptautiniame folkloro festivalyje „Moda na folklor“ dalyvavo VDU ŠA dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“
Gegužės 12 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ (meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, choreografė Raminta Čyplytė, liaudies instrumentų orkestro vadovas Arvydas Jankus, chormeisteris Vilius Tavoras) dalyvavo II-ajame tarptautiniame folkloro festivalyje „Moda na folklor“ Mazovijos Ostruvoje, Lenkijoje, kur savo pasirodymais pristatė lietuvišką dainą, šokį, muziką, liaudies instrumentus ir tautinį kostiumą. Festivalyje taip pat dalyvavo tautinio meno kolektyvai iš įvairių Lenkijos miestų bei Serbijos.
Būsimos mokytojos sėmėsi patirties Marcinkonių pradinėje mokykloje
Kiekvienais metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos pradinio ugdymo studijų programos studentai mokydamiesi dalykų didaktikos modeliuoja įvairias ugdymo situacijas, aiškinasi, kaip taikyti tikslingus ir prasmingus, šiandieninėms ugdymo sąlygoms racionalius metodus. Vienos iš sudėtingiausių veiklų – darbo modeliavimas vienoje klasėje dirbant su įvairaus amžiaus tarpsnio vaikais. Labai naudinga ir prasminga tokias patirtis įgyvendinti ugdymo realybėje. Šiais metais gegužės 6 d. II kurso studentės kartu su dėstytoja Daiva Jakavonyte-Staškuviene vyko į Marcinkonis. Kelionė prasidėjo labai anksti – traukinys iš Vilniaus išvyko 5 val. 55 min. Verta buvo labai anksti keltis, nes geranoriškas Varėnos rajono Marcinkonių pagrindinės mokyklos pedagogų bendruomenės sutikimas atskleidė tikrąją ugdytojo ir ugdymo esmę – žmogiškųjų pamatinių vertybių puoselėjimą. Labai dėkojame ugdytojoms Genutei Čeplikienei, Ritai Levonovičienei ir Irenai Makselienei už nuoširdų sutikimą, pasidalijimą gerąja darbo patirtimi, patarimus, sudarytą galimybę vaikams organizuoti ugdomąsias veiklas.
Dalijamės būsimų pradinių klasių mokytojų nuomone ir įžvalgomis. Veronika, Morta ir Dovilė vedė pamokas neeilinėje klasėje, kurioje mokosi net trijų pradinių klasių mokiniai. Būsimosios mokytojos tikino, jog džiaugėsi neeiline galimybe ne tik susipažinti su mokyklos bendruomene, bet ir puikiu šansu išbandyti save mokytojų vaidmenyje. „Po apsilankymo mokykloje aptarėme, jog tokio pobūdžio mokyklos vis dažnesnis atvejis Lietuvoje. Tačiau, tai yra didelis iššūkis pedagogams dirbti su skirtingo amžiaus tarpsnio ir gebėjimų mokiniais“, – sako būsimos pedagogės.
Justina, reflektuodama įgytą patirtį, mintis išplėtojo daugiau dėmesio skirdama mokyklos aplinkai. „Apžiūrėjus mokyklą, klases, darbo aplinką, susidarė įspūdis, jog čia bendruomeniška, jauku bei saugu. Klasėse gausu vaizdinių priemonių (raidės, skaičiai, savaitės dienų pavadinimai), mano manymu, tokia aplinka mokiniams yra maloni bei motyvuojanti. Mokyklos aplinka labai primena mokyklą, kurioje teko mokytis vaikystėje. Mažai integruota naujųjų technologijų, tačiau panašu, jog vaikai to nepasigenda. Stebint vaikų bendravimą, atrodė, jog mokiniai vieni kitiems labai artimi. Manau, kad tai lemia mažas jų skaičius. Tai leidžia mokytojai individualiai dirbti su kiekvienu mokiniu, tačiau iš kitos pusės – taip mokinių darbas gali tapti nekonkurencingas, vaikai gali ir prarasti motyvaciją (ką ir minėjo viena iš pradinių klasių mokytojų). Kiekviena mokytoja puikiai pažįsta mokyklos mokinius ir manau, tai padidina mokinių galimybes pasiekti geresnių rezultatų moksle, ar jaustis saugiai. Galiu teigti, jog mokykla, jos tvarka ir bendruomenė paliko gerą įspūdį. Mano manymu, tai ugdymo įstaiga, kurioje mokinys ugdomas ne tik akademiškai, bet ir puoselėjama jo emocinė būsena, savijauta. Susimąsčiau, jog mokiniams labai svarbi šiluma, artuma“, – dalinasi įspūdžiais studentė Justina.
Ugnė, Austėja ir Dovilė teigė, kad pamatė realią situaciją jungtinėje klasėje. „Kaip yra sunku pritaikyti įvairias veiklas įvairaus amžiaus vaikams, besimokantiems toje pačioje klasėje. Mokiniai klasėje dirbo susidomėję, atliko įvairias veiklas. Buvo tikrai naudinga išgirsti mokytojų patirtį. Ačiū, Jums labai, kad suteikėte galimybę pabūti tokioje aplinkoje“, – kalbėjo studentės.
Fausta, Urtė ir Rasa kelione labai džiaugiasi, nes joms buvo smagu pakeisti aplinką ir naudinga pamatyti, kaip išties vyksta pamokos jungtinėse klasėse. „Vaikai šiltai priėmė, tačiau tikėjomės, kad viskas bus blogiau, bet esam maloniai nustebintos, nes mokiniai mokėjo daugiau nei tikėjomės“, – teigė būsimos mokytojos.
Iveta reflektuodama patirtį išreiškė savo lūkesčius ir viltis. „Pirmiausiai vos įėjus į mokyklą, buvo gaila matyti tokį didelį pastatą beveik tuščią. Gaila, kad taip stipriai mažėja vaikų. Buvo įdomu stebėti pradinukų pamoką, nes ji visiškai kitokia nei mačiau per praktiką. Pastebėjau, jog mokinių gebėjimai skiriasi nuo miesto mokinių, tačiau jie buvo nuoširdesni, draugiškesni ir mačiau, kad stengiasi atlikti užduotis geriausiai, kaip jie geba. Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę pabūti šioje mokykloje, susipažinti su motyvuotais mokytojais ir mokiniais“, – apie naudingą patirtį kalba studentė Iveta.
Studentė Kotryna išvykos metu, kone pirmąkart pėsčiomis vaikščiojo po kaimą. Ką jau kalbėti apie apsilankymą kaimo mokykloje. „Esu jų mačiusi, girdėjusi apie jas, tačiau iš arti nebuvau regėjusi. Iš daugelio pasakojimų buvau susidariusi nuomonę, kad tokiose mokyklose dažniausiai mokosi socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai. Iš tiesų, pabuvusi Marcinkonių mokykloje, savo nuomonę šiek tiek pakeičiau. Kadangi dirbu ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, kurioje ugdome priešmokyklinio amžiaus vaikus, Marcinkonių mokyklos darželinukus lyginau su savaisiais. Galiu pasakyti tik tiek, kad vaikai beveik nesiskiria. Jie tiek pat nuoširdūs, atviri naujiems žmonėms, naujoms veikloms, pozityvūs, draugiški, žingeidūs, laimingi. Taip, remiantis mokytojų pasakojimu, jie gyvena sunkiose šeimose, sunkiomis sąlygomis, dažnai pritrūkstantys motyvacijos, tačiau visur yra problemų. Mokytojos minėjo, kad Vilniaus mokyklose vaikai greičiausiai labiau išlepinti, turintys įvairių brangių daiktų, tačiau, remdamasi savo patirtimi, mokantis Vilniaus mokykloje, galiu teigti, kad niekur nėra tobula, visur yra dalykų, kuriuos norisi, reikėtų keisti. Todėl norėčiau palinkėti sau ir kolegėms, kaip būsimoms mokytojoms, kad nelygintume, kur ir ko vaikas turi daugiau ar mažiau, o spręstume problemas, kurios trukdo kiekvienam vaikui siekti didesnių aukštumų“, – pasakojo darželio auklėtoja Kotryna. Inesa, Studentės Jordana, Neringa, Indrė, Gabrielė ir Ieva džiaugėsi turėjusios galimybę aplankyti Marcinkonių mokyklą, sužinoti, kaip joje planuojamas, vykdomas darbas. Merginoms buvo įdomu išgirsti mokytojų patirtį, susipažinti su mokiniais. Studentes labai nustebino vaikų paprastumas, nuoširdumas. Pasak būsimų mokytojų, moksleiviai puikiai klausė, dirbo, buvo itin tvarkingi ir drausmingi. Neringa, dirbusi su pradinukais, pastebėjo, jog mokiniai nebuvo drąsūs, reikėjo laiko vieniems prie kitų priprasti. „Labai įsiminė darželinukų mokytojos pasakyti žodžiai: „Dirbti su tėvais yra daug sunkiau, nei su vaikais“. Mokymas(is) šioje mokykloje labai skiriasi nuo to, kurį matėme Vilniaus mokyklose praktikos metu. Keistai pasijutome pagalvodamos, jog vieną dieną ir mes galime dirbti panašioje aplinkoje“, – teigė Neringa.
Visos dienos įspūdžius Marcinkonių pagrindinėje mokykloje apibendrinti galime Odetos mintimis: „Tikro pedagogo pašaukimas, tai duotybė mokyti ugdytinius iš visos širdies, kai mokymasis vyksta įsiklausius į savo vidinį „aš“. Nepriklausomai nuo aplinkos įtakos ar turimų išteklių, socializacijos aspektų, mokyklos vizijos, nuoširdumas paliečia pagrindines žmogiškąsias vertybines nuostatas. Tokio ugdymo sąsajų įžvelgiau Marcinkonių mokykloje, pradinių-jungtinių klasių ugdyme. Ši maža mokyklos bendruomenė lyg didžiulė šeima, mokytojus vienija vienas bendras tikslas – ugdyti visus ir kiekvieną mokinį atskirai, jungiant mokymosi klases į visumą. Pedagogų kolektyvas pasižymi vieningumu ir nuoširdumu. Aukšta pedagogių kompetencija gali atskleisti gerąją patirtį ir kitoms Lietuvos mokykloms, kaip dirbti su klase, kai joje mokosi įvairaus amžiaus tarpsnio mokiniai, kaip organizuoti mokymosi turinį remiantis pradinio ugdymo bendrąja programa, siekiant įgyvendinti ugdymo tikslus, išgyvenant tikrąją mokymosi aplinkos realybę. Kokia ji? Didėjantys emigracijos srautai tebevyksta iki šiol. Jie jaunus žmones „išveja“ iš kaimų ne tik į didžiuosius šalies miestus, bet taip pat ir į užsienį. Dažniausiai lieka vidutinio arba visai žemo išsilavinimo šeimos, kuris formuoja pagrindus savo vaikams. Tokiomis nelengvomis sąlygomis dirbant ugdymo procese puoselėjama Marcinkonių pedagogų bendruomenės stiprybė yra jų pašaukimas ir vizija ugdyti krašto žmones ir augančius vaikus, kurių sparčiai šiuo metu mažėja. Mane ypač sužavėjo jų atsidavimas savo darbui ir ryžtas, bendradarbiavimas ir tarpusavio supratimas. Nuoširdžiai pasidalyta geroji patirtis, leidžia teigti, kad tik sąmoningumas ir meilė savo darbui augina žmogų. Taigi, ne kiekvienas pedagogas šiandien susimąsto apie jungtinių klasių ugdymo privalumus ir sunkumus, nors su jais gali susidurti kiekvienas“.
V Tarptautiniame lituanistų kongrese – VDU mokslininkai skaitys pranešimus
Gegužės 16-17 dienomis Vroclavo universitete (Lenkijoje) vyks V Tarptautinis lituanistų kongresas. Šiemet kongresas skirtas 450-osioms Liublino unijos bei įstojimo į Europos Sąjungą 15-osioms metinėms.
Sudarytas 1569 metais Liublino unijos aktas sujungė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę į vieną politinį darinį, nuo šiol vadintą Abiejų Tautų Respublika. Ta lietuvių-lenkų politinė sąjunga per daugiau kaip du amžius turėjo įtakingą poziciją Europos žemėlapyje ir paliko svarbų pėdsaką Lietuvos ir Lenkijos istorijoje ir kultūrinėje atmintyje, tapdama tam tikru Europos Sąjungos pirmtaku.
Lituanistikos raida per keturis su puse šimtmečių, kultūrinės ir literatūrinės raidos etapai, bendros valstybės istorijos puslapiai ir nepriklausomybės siekiai, lietuvių-lenkų bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje – visa tai atsidurs jubiliejinio Kongreso dėmesio centre.
Lituanistų kongerese dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių prorektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė, Švietimo akademijos (ŠA) kanclerė prof. dr. Vilija Salienė, ŠA Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė, Dalia Cidzikaitė, ŠA mokslininkai: doc. dr. Laimutė Bučienė, dr. Giedrė Misiūnienė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, prof. dr. Regina Rinkauskienė, doc. dr. Jurga Trimonytė-Bikelienė, doc. dr. Ona Petrėnienė, prof. dr. Gintautas Kundrotas, dr. Vitalija Karaciejūtė bei VDU Humanitarinio mokslų fakulteto prof. dr. Dalia Kuizinienė ir Česlovo Milošo centro mokslo darbuotojas Tomasz Blaszcak. Mokslininkai skaitys pranešimus, dalyvaus diskusijoje ir debatuose.
Tarptautiniame Lituanistų kongrese dalyvaus Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje direktorius Arnoldas Pranckevičius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio skyriaus vyresnioji specialistė Daiva Žemgulienė, Seimo narys Mantas Adomėnas, Lenkijos, Ukrainos, kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslininkai, tyrėjai, studentai, besidomintys lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, Lietuvos ir Lenkijos santykiais.
Konferencijos programą galite rasti čia.
Daugiau informacijos apie kongresą.
- Aktuali informacija absolventams
- Apie mus
- Bakalauro studijos
- Doktorantūra
- Doktorantūros dokumentai
- ES Projektai
- Gretutinės studijos studentams
- Kontaktai
- Mokslas
- Mokslininkams ir tarptautinė praktika
- Mokytojams ir tėvams
- Padaliniai
- Priėmimas į bakalauro programas
- Priėmimas į edukologijos krypties doktorantūros studijas
- Priėmimas į magistrantūros studijas
- Priėmimas į studijas VDU ŠA
- Profesinių studija pedagogika
- Renginiai moksleiviams
- Sporto ir fizinio ugdymo katedra
- Stipendijos
- Stojantiesiems ir moksleiviams
- Studentams ir absolventams
- Studentų aplinka
- Studijų sąlygos ir aplinka
- Susipažinkite su studentais
- Svetainės žemėlapis
- VDU ŠA tavo mokykloje
- Visi ivykiai
- Visos naujienos
- Vydūno Jaunimo fondo stipendija