Šiuolaikiškas būdas mokytis lenkų kalbos

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja doc. dr. Irena Masoit apie „Erasmus+“ projektą „Polisch online“.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytojos doc. dr. Irena Masoit ir doc. dr. Barbara Dvilevič dalyvauja „Erasmus+“ projekte „Polish online“. Jo tikslas – sukurti interaktyvią elektroninę lenkų kalbos mokymosi svetainę polski.info, kuri bus prieinama 9 kalbomis (tarp jų ir lietuvių). Projekte dalyvauja šešios šalys, dalykine puse rūpinasi (rengia pamokas, dialogus, užduotis, gramatikos vadovą) Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Ostravos universitetas ir Krokuvos pedagoginis universitetas, kuriems atstovauja po 2–3 dėstytojus, techninę dalį kuria trys įmonės iš Vokietijos, Slovėnijos ir Slovakijos, turinčios didelę bendradarbiavimo ir užsienio kalbų mokymosi svetainių kūrimo patirtį, sukūrusios russky.info, deutsch.info ir kitas svetaines, viena iš jų skirta esperanto kalbai. Projektą kuruoja Krokuvos pedagoginis universitetas, dėstytojų užduotis – įrašinėti dialogus, tikrinti galutinį pamokų variantą, jie atsakingi už temas, susijusias su visuomeninėmis, kultūrinėmis aktualijomis, pavyzdžiui, kaip nueiti į kokią nors įstaigą, tvarkyti dokumentus, o Lietuvos ir Čekijos atstovai rengia kasdieniškesnes pamokas apie orą, apsilankymą restorane, ligas ir pan. Apie šį projektą „Švietimo naujienoms“ pasakojo doc. dr. Irena Masoit.

Pašnekovė turi panašaus darbo patirties – kūrė skaitmenines priemones mokiniams, kurie mokosi mokyklose lenkų mokomąja kalba. Kartu su kolegomis sukurdavo ir parengdavo užduotis, o programuotojai sakydavo, kad techniškai tų dalykų įgyvendinti nepavyks, tekdavo užduotis keisti, todėl I. Masoit džiaugiasi, kad šiuo atveju dėstytojams buvo pateiktos standartinės užduotys ir šablonai, iš kurių galima rinktis, taigi kūrėjai žino, kad kiekviena užduotis tiks, tai leidžia dirbti kur kas veiksmingiau.

Mokymosi svetainėje bus pradedantiesiems skirti A1 ir A2 lygio kursai po 21 pamoką, skirti mokytis papildomai, savarankiškai. Kiekvienoje pamokoje bus įtvirtinamos ankstesnių pamokų žinios, nors galima mokytis ir atskirai, pagal norimą temą, nes pamokose bus nuoroda į gramatinį vadovą su teorine medžiaga. Rengėjai, atsakingi už techninę dalį, numato sukurti socialinį tinklą, čia vartotojai galės bendrauti tarpusavyje, komentuoti, klausti, taip įgytas teorines žinias pritaikyti praktikoje.

Projekto pradžioje buvo atlikta apklausa, domėtasi, kur ir kaip mokoma lenkų kalbos. Tą daryti galima formaliai ir neformaliai. Formalusis mokymosi būdas naudojamas mokymo įstaigose, mokyklose, nors yra parengta ir atnaujinta programa, kaip pasirenkamąjį dalyką galima pasirinkti mokyklose lietuvių arba rusų mokomąja kalba, bet mokiniai ją renkasi retai, pagrindinės to priežastys – tai specialistų, ugdymui skiriamų valandų, mokymo priemonių stoka, nepopuliarumas. Universitetuose lenkų kalba po truputį išstumiama, lieka tik kaip pasirenkamasis dalykas ir turi konkuruoti su populiaresnėmis kalbomis, pasirenkama retai, kaip privalomo dalyko Vilniuje lenkų kalbos mokosi Vilniaus dailės akademijos dailėtyros, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto studentai bei Vilniaus kunigų seminarijoje būsimieji kunigai, kurie dirbs Vilniaus arkivyskupijoje.

Vilniaus universiteto kalbininkai 2007–2009 m. vykdė projektą „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“, per kurį atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lenkų kalba pagal reikalingumą, apklaustųjų nuomone, buvo 5–6 vietoje po anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbų. Vėliausi tyrimai, 2014 m. vykdyti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų, dar labiau nepalankūs lenkų kalbai – susidomėjimas dar mažesnis, ją lenkia norvegų ir kitos kalbos. Tokius pokyčius diktuoja darbo rinka – lietuviai mokosi šių kalbų norėdami emigruoti ar dirbti užsienio įmonėse Lietuvoje. Tokie rezultatai kiek stebina, nes lietuvių ir lenkų bendradarbiavimas ekonominėje srityje gal nėra itin intensyvus, bet vis tiek vyksta, o susidomėjimas lenkų kalba nėra didelis. Labiausiai paplitęs lenkų kalbos mokymosi būdas – neformalusis, vyksta daug kursų, juos organizuoja kalbų mokyklos, Lenkijos institutas kiekvieną pusmetį turi po kelias grupes. Studijas baigę, dirbantys žmonės labiau domisi lenkų kalba, mato, kad Lietuvos darbo rinkoje ji gali būti naudinga. Manoma, kad ir ši svetainė labiausiai pasitarnaus žmonėms, kuriems ši kalba bus reikalinga profesinėje veikloje. Per apklausą žmonės nurodė tokius pasirinkimo mokytis lenkų kalbos motyvus: kultūrinį (dėstytojos nuomone, jis atspindi studentų nuomonę, nes jie mėgsta mokytis naujų kalbų), profesinį ir komunikacinį – kai draugas, pažįstamas, šeimos narys kalba šia kalba arba žmogus, jo tėvai gyvena netoli pasienio, vyksta į Lenkiją ir nori išmokti lenkų kalbos pagrindų. Apklausos dalyvių buvo klausiama, kokiam mokymosi būdui teikia pirmenybę – auditoriniam, virtualiam ar abiejų šių derinimui. Auditorinį pasirinko jauni žmonės (nors buvo manyta, kad jiems priimtiniau mokytis virtualioje aplinkoje), nedaug apklaustųjų mieliau mokytųsi internete, mišrų būdą daugiausia pasirinko vyresni žmonės.

Daugiau skaitykite.

„VDU vasaros mokykla“ – laikas naujų idėjų kartai

Birželio 10-14 dienomis vyks įkvėpimų ir žinių kupina „VDU vasaros mokykla 2019“. Šiemet universitetas moksleivius kviečia ne tik dalyvauti, bet ir skatina generuoti naujas idėjas savo ateičiai. Norintys pakviesti draugą ar iš anksto susipažinti su kitais dalyviais kviečiami jungtis prie renginio paskyros socialiniame tinkle „Facebook“, kurioje bus skelbiama visa informacija apie būsimas veiklas, organizatorius ir kitas staigmenas.

Pastaruoju metu, dar rinkoje neegzistuojančią pavarą pagavęs laikas verčia nuolatos mokytis, pažinti naujus dalykus ar net keisti savo kompetencijas. Nuolatinis noras augti, tobulėti – tai impulsai, kur kas galingesni už laiką. Tam, kad pavyktų gyventi kokybiškai ir įdomiai, svarbu atsiverti pasauliui, inovacijoms, sau bei kūrybai. Gi visi nori galiausiai dirbti ir realizuoti save tokioje aplinkoje, kur būtų galima mėgautis kiekviena diena.

„VDU vasaros mokykla 2019“ ragina nesiklijuoti senų ir svetimų profesinių etikečių, o patiems pabandyti tapti naujų idėjų kartos atstovams. Dalyviai naujiems iššūkiams galės pradėti ruoštis rytinių ir popietinių kursų metu. Čia jų lauks praktinis požiūris į skirtingas mokslo sritis bei tai, kaip jos veikia tarpusavyje.

Be įvairių patirčių, gilinantis į naujus horizontus ir visatos paslaptis, tai puiki galimybė atsipalaiduoti po įtemptų mokslo metų ar prieš artėjančias studijas. „VDU vasaros mokykla 2019“ – tarsi tarpinė stotelė, kur laukia naujos pažintys ir žinios, padėsiančios tolimesnei kelionei.

Vakare moksleiviai galės mėgautis kinu, išbandyti save sportinėse veiklose ar susipažinti su neatrastomis Kauno vietomis.

Registracija vyksta iki birželio 5 dienos. Kaina – 30 Eur. „VDU vasaros mokykla 2019“ metu, visas penkias dienas vyksta du kursai per dieną. Svarbu pasirinkti tik po vieną rytinį ir popietinį kursą. Vakarinė dalis – privaloma visiems dalyviams, po jos laukia laisvas laikas, skirtas bendravimui ar pramogoms. Visos savaitės metu bus galima apsigyventi VDU bendrabutyje.

Pasirink vieną iš rytinių kursų, kurį lankysi visą savaitę

Pasirink vieną iš popietinių kursų, kurį lankysi visą savaitę

Daugiau informacijos

  • VDU Studijų informacijos centras
  • Adresas K. Donelaičio g. 52-116, 44248, Kaunas
  • Telefonas (8 37) 323 206
  • El. paštas vdu@vdu.lt

VDU Švietimo akademija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija

Gegužės 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Vilija Salienė ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Sutarties iniciatorės VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto vadovė prof. dr. Giedrė Kvieskienė ir vyriausioji specialistė prof. dr. Nijolė Cibulskaitė. Sutartimi numatytas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas organizuojant ir įgyvendinant bendrus STEAM mokslo konferencijas, seminarus, keičiantis žiniomis ir patirtimis švietimo, mokslo srityse.

 

 

 

Vyks IX nacionalinė moksleivių ir studentų lituanistų konferencija

Gegužės 8 d. 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, 222 aud. Vilnius) vyks IX nacionalinė moksleivių ir studentų lituanistų konferencija, kuri šiemet skirta Pasaulio lietuvių metams.

Konferencijos dalyvių registracija 9.00–10.00 val.

Konferencijos pradžia – 10 val.

Konferencijos programa. 

„Žinių radijo“ laidoje „Tėvystės įkvėpimai“ VDU ŠA doc. dr. S. Burvytė: „Užauginti laimingą vaiką – misija įmanoma“

Gegužės 4 d. „Žinių radijo“ laidoje „Tėvystės įkvėpimai“dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Sigita Burvytė ir kalbėjo apie misiją – užauginti laimingą vaiką. Kiekvienos mamos ir tėčio didysis noras bei tikslas – auginti laimingus vaikus.  Kaip užauginti tokius vaikus?  Išgirskite pokalbį: čia. 

Pagal dvišalę „Erasmus+“ sutartį Turkijos Stambulo Akdeniz universitete lankėsi delegacija iš VDU ŠA PTI

Pagal dvišalę „Erasmus+“ sutartį Turkijos Stambulo Akdeniz universitete lankėsi delegacija iš  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Akdeniz universiteto Edukacijos fakultetu, aptartos bendradarbiavimo galimybės švietimo srityje.

Vizito akimirkos. 

 

Kviečiame dalyvauti nacionalinėje konferencijoje „Antikos ir Viduramžių tyrimai 2019“

2019 m. spalio 11-12 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyks konferencija „Antikos ir Viduramžių tyrimai 2019“.  Kviečiame Antikos ir Viduramžių (taip pat ir Lietuvos) istorijos, filosofijos, teologijos, meno ir literatūros istorijos srityse besidarbuojančius Lietuvos tyrėjus ir doktorantus pristatyti savo mokslinių tyrimų rezultatus  bei skaityti pranešimus. Pranešimų trukmė – 20 min.

 

Registracija ir daugiau informacijos. 

LŽS žurnalistų kūrėjų ir dailininkų kūrybos parodos „Laisva spauda – laisvas aš!” atidarymas

Minėdama Spaudos, atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos žurnalistų sąjungą jau septintus metus organizuoja žurnalistų kūrėjų ir dailininkų kūrybos parodą „Laisva spauda – laisvas aš!”. Paroda skirta ne tik paminėti svarbią datą, bet ir atskleisti žurnalistų kūrybiškumą vaizduojamojo meno įvairiose medijose, bei pasidžiaugti glaudžiu bendradarbiavimu su dailininkais.

 Šių metų parodos tema – „Žodis“. Turbūt niekas neabejoja žodžio svarba ir galia. Žodis  yra visa ko pradžia. Žodis griauna ir kuria. Žodis gali turėti daug interpretacijų ir vizualizacijų. Laisvas žodis – laisvos visuomenės pamatas ir prasmė.

 Parodoje „Laisva spauda – laisvas aš!” šiemet dalyvauja 16 autorių: Agnė Varpukevičiūtė, Agnė Verksnytė-Paulauskienė, Aida Vėželienė, Albertas Vaidila, Aušra Šiaulytė, Daiva Margienė, Dalia Bložienė, Jolanta Kanapickaitė, Lina Vaišnytė, Modestas Malinauskas, Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, Rita Krupavičiūtė, Rimas Bružas, Sigita Jakutytė, Vygantas Vėjas, Zinas Kazėnas.

 Parodos atidaryme dalyvaus Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, įžanginį šventinį žodį tars žurnalistas, diktorius Juozas Šalkauskas.

 Parodos atidarymas gegužės 8 d. 17 val.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos meno galerijoje „2019″ (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius).

 Parodą VDU Švietimo akademijos meno galerijoje „2019″ (Ševčenkos g. 31, Vilnius) galima bus apžiūrėti iki gegužės 26 d.

Punske IV lietuviškų šokių festivalyje „Raitakojis“ dalyvavo VDU ŠA dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“

Tarptautinės šokio dienos išvakarėse, balandžio 28 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos  (ŠA) dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ (meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, choreografė Raminta Čyplytė, liaudies instrumentų  orkestro vadovas Arvydas Jankus, chormeisteris Vilius Tavoras) lankėsi Punsko (Lenkija) lietuvių kultūros namuose, kur šoko, dainavo ir grojo IV lietuviškų šokių festivalyje „Raitakojis“. Renginys vyksta kas dvejus metus, jo pavadinimą Punsko lietuvių kultūros namų direktorei Astai Pečiulienei pasufleravo kažkada skaityto eilėraščio eilutė: „Šoka kojos – raitos kojos“, juk tokio žodžio ir taip pavadinto renginio niekur kitur nėra, o skambesys primena šokio „Klumpakojis“ pavadinimą.

Renginyje taip pat dalyvavo „Liuoksinis“ iš Šiaulių, „Sintaula“ iš Sintautų, „Viltukas“ iš Vilniaus bei Punsko ir Seinų šokių grupės. Dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ vienintelis iš visų festivalyje dalyvavusių kolektyvų savo programą atliko skambant gyvai muzikai. Finalinį šokį šoko netgi kolektyvų vadovai, o publika ansambliui negailėjo plojimų.

 

Dr. G. Misiūnienė: „Kiekvienam vaikui svarbu girdėti: „Aš tave myliu, tu man brangiausias“

Portale „Lrytas.lt“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos socialinių mokslų daktarė dr. Giedrė Misiūnienė dalinasi savo socialinės pedagogės patirtimi dirbant Vilniaus jaunimo mokykloje.

Įsivaizduokite situaciją, kai skurdžiai apstatytame vieno kambario bute gyvena 4 asmenų šeima: paauglys berniukas, jo sesuo su savo vaikinu, neįgali močiutė. Virtuvėje miega mama su sugyventiniu, ir tas sugyventinis jau trečias per šį mėnesį…  Nieko nuostabaus, jei toks berniukas nebenori grįžti į savo namus ir galiausiai pradeda praleidinėti pamokas, vis daugiau laiko leisti gatvėje, susipažįsta su kitais didžiąją dalį laiko praleidžiančiais gatvėje paaugliais, galiausiai pradeda valkatauti, lieka nakvoti naujų draugų buveinėse, gyvenamųjų namų rūsiuose, negyvenamuose pastatuose. Jam jau atrodo natūralu vagiliauti, kad galėtų nusipirkti maisto, na, o apie ėjimą į mokyklą nė minčių nebekyla. Taip tampama gatvės vaiku. VDU Švietimo akademijos socialinių mokslų (edukologijos) dr. Giedrė Misiūnienė apie tokius vaikus kalba su meile ir rūpesčiu. Seniau dėstytoja dirbo socialine pedagoge vienoje iš Vilniaus miesto jaunimo mokyklų ir matė daug gyvenimiškų dramų. – Turbūt dauguma į Jaunimo mokyklą patekdavusių kitur nepritapusių moksleivių būdavo iš socialinės rizikos šeimų? – Taip, daugumos šeimų situacija būdavo tikrai sudėtinga. Jaunimo mokykloje gali mokytis 12-16 metų mokiniai, turintys mokymosi sunkumų, bei 16-18 metų mokiniai, dėl socialinių-ekonominių priežasčių negalintys lankyti bendrojo lavinimo mokyklos. Dažnai tai vaikai, augantys su vienu iš tėvų. Jei tai pilna šeima, tai paprastai vienas iš tėvų, o dažnai ir abu yra bedarbiai, o kartais vaikai auga ne savo šeimoje, o su globėjais. Kita grupė yra vaikai, augantys su alkoholiu piktnaudžiaujančiais tėvais, kur didėja rizika patirti smurtą šeimoje, patiems padaryti nusižengimų, būti aplinkoje, kurioje bent vienas iš tėvų turi psichinių arba psichologinių problemų. O didžiausia grupė – vaikai, augantys skurstančiose šeimose su tėvais, kurie stokoja tėvystės įgūdžių. Dalis vaikų vartoja alkoholį, rūko, daro nusikaltimus ir būna jau teisti. Jiems būdingi emocijų ir elgesio sunkumai, dažnai kenčia nuo nerimo ir depresijos, prastos sveikatos ir mitybos, žemo savęs vertinimo, dažnai serga infekcinėmis ir kitomis ligomis. Kalba pakankamai skurdi, vartojami keiksmažodžiai, slengas. – Kokių konkrečiau sudėtingų atvejų jums teko matyti? – Lankydavausi moksleivių namuose, ir teko matyti daug negatyvo. Atskirtis sostinėje labai didelė. Ir pačiame centre, senamiestyje, ir Žvėryne šalia ambasadų, stoties rajone ar soduose šalia Vilniaus gali pamatyti šokiruojančiai skurdų šeimų gyvenimą. Dauguma jaunimo mokyklos moksleivių yra nematę, kaip jų tėvai dirba – jie gauna pašalpas, susikuria išgyvenimo strategiją, kaip gauti nemokamo maisto, drabužių, ir jų vaikai, matydami tokį pavyzdį, sunkiai įsivaizduoja kasdienio darbo rutiną ir dažnai nori to paties. Ir atėję į mokyklą jie mano, kad aplinkiniai jiems privalo kažką duoti. Jie nesupranta, kad patys turėtų pasistengti ir iš nepritekliaus išlipti. Remiantis mokslininių tyrimų rezultatais galima teigti, kad vaikai visada patiria didesnę skurdo riziką nei tėvai, nes skurdi aplinka jiems daro didesnę neigiamą įtaką. Tokioms šeimos labai reikalinga resocializacinė pagalba. Šiandien dirbu Universitete ir galiu prisidėti prie socialinių pedagogų rengimo, kurie teikdami švietimo pagalbą galės spręsti šeimoms kylančias problemas. Tiesa, retsykiais Jaunimo mokykloje pasitaikydavo ir aukštas pareigas užimančių tėvų vaikų. – Kodėl problemų prisidaro vaikai iš gerų šeimų? – Jeigu tai yra šeima, tai jau gerai, nes šeima didelis turtas vaikui. Deja, daugumos vaikų šeimos yra nepilnos, turinčios silpnus tarpusavio ryšius ir pan. Dažnai nenoras lankyti mokyklą kyla kaip atsakas į tėvų per mažą vaikui rodomą dėmesį, kai dėl profesinės veiklos tėtis ar mama neatranda laiko pasikalbėti su vaiku apie jo problemas ir išgyvenimus. Teko nemažai bendrauti su vienišomis mamomis. Jos dažnai dirbdavo pamaininį darbą ar turėdavo ilgas darbo valandas, todėl laiko bendravimui su vaiku nelikdavo. Mama išeidavo iš namų, kai vaikas dar miegodavo, o jis grįždavo namo, kai ji jau miegodavo. Rūpinimasis atžala buvo elementarus, t. y., pinigų palikimas ant spintelės. Daug vaikų laiką leisdavo su seneliais, kurie lyg ir aprūpina emocine šiluma, bet bręstančiam paaugliui to nepakanka. Ir vaikas pradeda prieš tokią situaciją protestuoti. Kadangi skyrybų atvejų daug, šeimose partneriai dažnai keičiami, teko dirbti ir su šeimomis, kuriose atsiranda emocinis atstūmimas vaikui, t.y. abejingumas jam, jo dvasinių poreikių ignoravimas. Vaikas laikomas kliūtimi, užgauliai kritikuojamas ir pan. Tokiose šeimose tėvai tikrąjį požiūrį į vaiką stengiasi užmaskuoti griežta jo elgesio kontrole, pabrėžtinu dėmesiu. Taigi kiekvienam vaikui labai svarbus emocinis saugumas šeimoje. Kai namie juo niekas nesirūpina, jo nelaukia, jis nebenori grįžti į tokius namus. Ne vienas man yra sakęs: „Galiu dvi paras negrįžti namo, ir nieko nebus.“

Skaitykite daugiau.