Mokytojas M. Nefas – su savo energija, charizma ir užburiantis mokinius savo tikrumu

Portale 15min.lt spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoju, Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos mokytoju Mindaugu Nefu.

Į mokinių klausimą, kada jo gimtadienis, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos mokytojas atsako užduotimi: tą dieną, kai Japonija užpuolė Jungtines Amerikos Valstijas. Į feisbuko draugus jis auklėtinių nekviečia, tačiau jei vaikai nori tapti draugais socialiniame tinkle, visada priima. „Mokytojas neturi būti kaip postamentas, kurio neįmanoma pasiekti“, – įsitikinęs M.Nefas.

M.Nefas – istorijos mokslų daktaras, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijoje istorijos mokytojas, kilęs iš pedagogų šeimos, vyro šeimoje – net šešiolika pedagogų. „Mokytojas – su savo energija, charizma ir užburiantis mokinius savo tikrumu“, – taip apie M.Nefą atsiliepia jo kolegos. 15min GYVENIMAS pokalbis su M.Nefu – apie kasdienybės pasirinkimus, iššūkius ir naująją kartą. – Pradėkime nuo to, kad jūsų šeimoje yra net 16 mokytojų. Apie ką jūs, susėdę prie Velykų stalo, kalbėsitės? Apskritai – apie ką kalbatės per šventes? – Iš tiesų giminėje yra net ir dar daugiau mokytojų. Viena iš temų, kuri yra visada paliečiama, – pedagoginė patirtis. Tiek džiaugsmai, tiek rūpesčiai. Natūralu, kad kai tiek daug bendro intereso – apie tai kalbamės. Bet tikrai nėra taip, kad prie šventinio stalo mes kalbėtume tik apie mokyklą ar tik apie mokinius. Kaip ir daugelis bet kokios srities profesionalų, mokame atsiriboti nuo savo darbo. – Iš kur, kodėl giminėje tiek mokytojų? Matyt, ir giminė didelė? – Taip, didelė. Antras dalykas – tai pereinamumas iš kartos į kartą. Mano močiutė buvo mokytoja, tėvai – mokytojai. Ir taip atsitinka. – O kodėl istorija? – Tėčio įtaka, nes jis buvo istorijos mokytojas. Augau tokiu laikmečiu, kai buvo istorinis pikas, pakilimas, Atgimimas, Nepriklausomybės atkūrimas. Vėliau tėtis aktyviai dalyvavo politiniuose procesuose. Natūralu, kad su istorija buvo užsimezgęs artimas santykis. Nuo mažumės domino šie dalykai. Taip ir įklimpau.

Skaitykite daugiau.

VDU Švietimo akademijos Tarybos pirmininku tapo prof. habil. dr. A. Raslanas

Balandžio 18 d. įvyko pirmasis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Tarybos posėdis, kurio metu buvo renkamas Tarybos pirmininkas. Juo tapo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas administravimui prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Tarybos pirmininko pavaduotoja išrinkta VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto profesorė Vilma Žydžiūnaitė.

Prof. habil. dr. Algirdas Raslanas – Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas, buvęs Lietuvos edukologijos universiteto Tarybos pirmininko pavaduotojas, Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas, Tarptautinės irklavimo federacijos Vykdomojo komiteto narys, tarptautinės kategorijos irklavimo teisėjas, teisėjavęs XXXI olimpiados žaidynėse Rio de Žaneire bei vadovavęs Lietuvos misijoms keturiose olimpinėse žaidynėse.

: VDU ŠA Tarybos pirmininko pavaduotoja prof. V. Žydžiūnaitė

Pasirašyta VDU ir FTMC bendradarbiavimo sutartis

Balandžio 18 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Renginyje sutartį pasirašė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė ir FTMC direktorius Gintaras Valušis.

Sutarties tikslas – Universiteto ir Centro bendradarbiavimas, siekiant abipusiai naudingų tikslų telkiant mokslininkų pajėgas reikšmingiems nacionaliniams ir tarptautiniams moksliniams tyrimams, plėtojant dėstytojų ir mokytojų tyrimų kompetencijas.

„Bendradarbiausime su Fizinių ir technologijų mokslų centru, kviesime jų mokslininkus į universiteto organizuojamuose konferencijose, profesinio tobulinimo mokymuose bei kituose renginiuose. Ateityje ketiname įgyvendinti Universiteto ugdymo krypties (fizinių ir technologinių mokslo sričių) studijų studentų mokomąsias praktikas“, – sakė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė.

„Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su plataus profilio universitetu. Stengsimės įgyvendinti Universiteto studentų meistriškumo pamokas, mokomąsias praktikas. To įrodymas – šiandien pirmasis įvykęs bendras seminaras „Kaip gimsta šiuolaikinės technologijos“, kurį suorganizavo VDU Profesinio tobulinimo instituto ir FTMC komanda. Ateityje mūsų mokslininkai aktyviai dalyvaus Universiteto organizuojamuose renginiuose“, – teigė FTMC direktorius Gintaras Valušis.

Seminare „Kaip gimsta šiuolaikinės technologijos“ dalyvavo IX-XII klasių moksleiviai iš Vilniaus, Kauno, Varėnos, Utenos mokyklų.

Dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ nusifilmavo LRT laidoje „Duokim garo“

Balandžio 13 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ (meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, choreografė Raminta Čyplytė, liaudies instrumentų orkestro vadovas Arvydas Jankus, chormeisteris Vilius Tavoras) filmavosi LRT laidoje „Duokim garo“, vėliau kartu su kitais Lietuvos, Latvijos, Lenkijos bei Estijos universitetų bei kolegijų liaudiškos muzikos ir šokių kolektyvais dalyvavo X tarptautinėje liaudiškos muzikos kapelų ir ansamblių šventėje-festivalyje „Universitas Vilnensis“. Šiemet renginys buvo skirtas Vilniaus universiteto 440 m. jubiliejui. Festivalio metu buvo pasiektas Lietuvos rekordas – šokį „Grandskveras“ VU Didžiajame kieme šoko 279 šventės dalyviai.

Paskutinė galimybė – papildomas „Erasmus+“ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia papildomą konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2018–2019 m. m. Atrankos dokumentus galima siųsti iki 2019 m. gegužės 16 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Studentams studijas baigiantiems 2019 m. birželio mėnesį tai yra paskutinis konkursas, kurio metu bus galima pateikti paraiškas vykti į absolventų praktiką.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Praktika turi baigtis iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (paskutiniojo kurso studentų praktika turi baigtis iki bandomųjų gynimų).

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Apie atrankos rezultatus kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2019 m. gegužės 28 d.

Daugiau informacijos

Vyksta papildomas praktikos už Europos Sąjungos ribų konkursas

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus dalyvauti konkurse dėl galimybės atlikti praktiką ne ES/EEE šalyse ir gauti „Erasmus+“ programos arba VDU mobilumo stipendiją.

Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą (Application form for traineeship in non-EU/EEE countries) turi pateikti iki 2019 m. gegužės 19 d.

Studentai praktikos vietą turi susirasti savarankiškai ir konkurso metu pateikti organizacijos patvirtinimą, apie galimybę atlikti joje praktiką.

Atrankos kriterijai:

praktikos atitikimas studijų programai;
organizacijos patvirtinimas apie galimybę atlikti praktiką;
studento motyvacija;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai (VDU mobilumo stipendijai gauti vidurkis turi būti ne žemesnis nei 8,0);
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios.

Praktika turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2019-06-01 ir baigtis ne vėliau kaip 2019-08-31.

Apie atrankos rezultatus studentai bus asmeniškai informuojami el. paštu iki gegužės 24 d.

Konkurso skelbimas

Daugiau informacijos galite teirautis Tarptautinių ryšių departamente:

VDU Švietimo akademijoje vyks atviros paskaitos

Balandžio 23 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje ( T. Ševčenkos g. 31, Vilnius, A1 auditorijoje) vyks atviros paskaitos Kalbinio ir meninio ugdymo programų studentams. Visi susidomėję akademinės bendruomenės nariai kviečiami dalyvauti taip pat.

12.00-13.45 Programos eTwinning aukštosioms mokykloms pristatymas: gerosios patirties pavyzdžiai ir galimybių apžvalga. Lektorė Loreta Tarvydienė, programos eTwinning ambasadorė Vilniaus regionui.

14.00-16.00 Aspergerio sindromą turinčių mokinių mokymosi ir bendravimo sunkumai bei pagalbos būdai. Lektorė Vaiva Bernatonytė-Ažukienė, Vilniaus Versmės katalikiškosios mokyklos anglų kalbos mokytoja.

VDU ŠA vyko mokslinė konferencija „Psichologinė parama šeimai: geroji patirtis”

Balandžio 12 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, kartu su Lietuvos psichologų sąjunga, Vilniuje vyko 9-oji kasmetinė švietimo sistemoje dirbančių psichologų mokslinė konferencija „Psichologinė parama šeimai: geroji patirtis”. Šiemet konferencijoje pranešimus skaitė savo sričių profesionalai ne tik iš Lietuvos (D.Šakalienė, D. Kremensienė, Ž. Arlauskaitė, E. Karmaza, G. Tervidytė, A. Martinkutė-Vorobej, J. Baltuškienė ir kt. ), bet ir profesorius iš Vokietijos Marcus Stueck bei mokyklos psichologės Diana Sturmane ir Anete Raykova iš Latvijos. Pagrindinė konferencijos teorinių bei praktinių užsiėmimų tematika – pagalba šeimai, sprendžiant įvairias vaikų problemas, bendravimas su vaikais, tėvais, ir pedagogais, tėvų konsultavimas esant specifinėms problemoms (vaikų smurtas šeimoje, šeima ir LGBT ir kt.).

Įvyks pirmasis VDU Švietimo akademijos posėdis

2019 m. balandžio 18 d. 12 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31, Didžiojoje posėdžių salėje) įvyks pirmasis VDU Švietimo akademijos posėdis.

VDU ŠA Tarybos narių sudėtis.

Prof. V. Žydžiūnaitė: mokslininkų iššūkiai intelektinei lyderystei

Lietuvoje yra nemadinga kalbėti apie mokslininkus, kai tuo tarpu kitose išsivysčiusiose šalyse yra priešingai – jų veikla laikoma viena patraukliausių, nes leidžia prisidėti prie valstybės gerovės pasitelkiant intelektą. Šiuos ir kitus iššūkius naujoje monografijoje tyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Vilma Žydžiūnaitė.

„Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais, įvairiausiose kultūrose. Pradedant antikine Graikija ir baigiant šiandienine Rusija, Iraku ar Mianmaru, intelektualai buvo ir yra persekiojami už populiarioms vertybėms ar politinėms galioms prieštaraujančias idėjas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Skandinavijoje jie turi aukštą socialinį ir politinį statusą, kuris atspindi jų vertybes santykyje su visuomene“, – pasakoja mokslininkė.

Prof. V. Žydžiūnaitė parengė jau ketvirtą šiai temai skirtą monografiją, kuria siekia išsklaidyti stereotipines nuostatas ir parodyti, jog mokslininkų intelektinė lyderystė yra labai įvairialypis reiškinys. Tokia lyderystė apima gebėjimą paveikti kitus, skatinti tam tikras mokslinių tyrimų kryptis, formuoti nuomones, įgalinti kitus prisidėti prie žinių kūrimo ar sklaidos.

Profesorė ne tik atliko nuodugnią ankstesnių šios srities darbų apžvalgą, tačiau ir apklausė mokslininkus mūsų šalyje, kurie pasidalino savo veiklos niuansais. Tarp svarbiausių problemų, kurias akcentavo apklaustieji – dėl per mažo atlygio, profesoriai yra priversti dėstytojauti ar imtis kitų veiklų, o mokslas ir tyrimai lieka labiau „simboliniu“ darbu. Tokia situacija skatina juos pirmiausia galvoti ne apie mokslo pažangą, o apie elementarių poreikių patenkinimą – finansinį, materialų išgyvenimą.

„Turiu aiškią poziciją, kad mokslininkas ir turėtų gyventi mokslu. Deja, realybė, kurioje gyvenu, kitokia. Didžiąją laiko dalį „suvalgo“ pasiruošimas paskaitoms, jų vedimas, vadovavimas kursiniams, baigiamiesiems darbams, praktikoms, studentų konsultacijoms ir kitai akademinei veiklai“, – sakė vienas iš tyrimo metu apklaustų mokslininkų, dirbantis sveikatos mokslų srityje.

„Nematoma“ protinė veikla

Kaip ir kitiems nepriteklių patiriantiems žmonėms, mokslininkams finansų paieška sukelia dideles įtampas ir stresą. Stresą kelia daugybė faktorių – aukštųjų mokyklų konkurencija, spaudimas dėl reitingų ir kokybės sertifikatų reikalavimų, siekiant pritraukti ir išlaikyti gabius mokslininkus konkrečiame padalinyje.

„Lėtinis ir tęstinis stresas sąlygoja išsekimo ir nuovargio būseną, vadinamą perdegimu. Jį sudaro trys dimensijos: emocinis išsekimas, kai asmens emociniai ištekliai yra išnaudoti ir žmogus jaučiasi išsekęs; nuasmeninimas – negatyvi, ciniška nuostata į asmens darbą ar to darbo priėmėjus; ir pablogėjęs asmeninis darbo išpildymas, kurį charakterizuoja neefektyvumas, negatyvi savivertė“, – pasakoja V. Žydžiūnaitė.

Aukštųjų mokyklų emocinę atmosferą ir organizacinę veiklą neigiamai veikia ir tai, kad mūsų šalis apskritai neturi nuoseklios mokslo politikos. Be to, aukšto lygmens tyrimams būtina gera materialinė bazė – jei jos nėra, tuomet tyrimai yra imitacija, jų kokybė yra abejotina. Lygiuojantis į kolegas užsienyje, tyrimų įrangos kokybė yra vienas opiausių skirtumų.

„Mokslininko veikloje yra įdarbinta mintis, kasdien be išimties yra dirbamas minties darbas. Tokie darbai nematomi, nes jie apima tylos laiką reflektuojant, skaitant, rašant, klausantis, stebint, analizuojant, apibendrinant, interpretuojant. Tai ne praktiniai darbai, tačiau be jų neišgyventų darbo rinka – be mokslo rezultatais grįstų įrodymų, kurių dėka didinama praktikos kokybė“, – paaiškina profesorė.

Anot jos, dėl šio veiklos „nematomumo“ visuomenei dažnai sunku įsisąmoninti, jog tokiam darbui reikia daug originalumo, autentiškumo, kūrybiškumo – vietoje to, klaidingai įsivaizduojama, esą mokslininkai dirba nesunkiai, nes jiems nereikia naudoti fizinės jėgos, o intelektinis darbas yra neva tik pramoga ir malonumas.

Deja, yra priešingai – praėjusiais metais D. Britanijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad protinė veikla, ypač universitetuose, yra labai varginanti. Bedfordšyro universiteto profesorė Gail Kinman apklausė daugiau nei 6 tūkst. mokslininkų, iš kurių net 55 procentai pripažino patiriantys psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, miego problemos, kognityviniai sutrikimai ir kt. Tyrimo išvados nedžiugina – akademikai patiria didesnę riziką susirgti streso sukeltomis ligomis nei policininkai ar gydytojai.

Lyderystės fenomenas

V. Žydžiūnaitė savo tyrime išskiria dvi pagrindines inovacijas, be kurių šiandien neapsieina intelektinės lyderystės tyrimai – tai tarpdiscipliniškumas ir tarptautiškumas. Tyrėja tikina, jog lyderystė peržengia psichologijos, sociologijos ar vadybos mokslo sritis – šis reiškinys taikytinas visoms kryptims ir disciplinoms; analogiškai jis peržengia ir geografines ribas.

„Lyderystė kaip dėstomas dalykas iš Šiaurės Amerikos iškeliavo į visas pasaulio šalis, todėl šio žemyno nuostatos padarė poveikį pasauliui ir, priešingai – pasaulinė lyderystės sampratų, tyrimų, praktinių patirčių įvairovė darė ir daro poveikį šio fenomeno vystymuisi Amerikoje. Lyderystės fenomenas gyvuoja be geografinių ir mokslinių apribojimų“, – sako ekspertė.

Knygoje profesorė išsamiai aptaria pagrindinius iššūkius, kurie iškyla mokslininkų intelektualiai lyderystei aukštajame moksle – tarp jų yra didelė studijų kaina, būtinybė atnaujinti aukštojo mokslo įstatymus, kompetencijomis grįsto ugdymo supratimas ir kiti klausimai. Deja, nuodugnus darbas formuojant ir išbandant aukštojo mokslo politikas bei nuostatas šiandien dažnai yra atidedamas.

Kitas iššūkis kyla patiems mokslininkams – dėl būtinybės išeiti iš komforto zonos, apsiribojančios vien savo specializacija, link platesnės integracijos. Tai yra vienas tarpdiscipliniškumo bruožų.

„Mokslininkai kaip intelektiniai lyderiai generuoja specifines mokslines žinias bei jas taiko kompleksinėms problemoms spręsti. Todėl į mokslinį objektą jie žvelgia iš įvairių kampų, formuodami naują supratimą apie tyrimo objektą – pavyzdžiui, šokių atlikimas derinamas su kompiuterine grafika, o toks derinys sąlygoja naujas įžvalgas choreografijoje ir sudaro prielaidas gauti stipendijas tiek menų, tiek humanitarinių mokslų srityse“, – aiškina Švietimo akademijos profesorė.

Monografijoje „Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: poreikis, veiksniai ir iššūkiai“ prof. Vilma Žydžiūnaitė pristato 2016-2018 metais vykdytą tyrimą, kurio metu buvo apklausti 54 mokslininkai, ypatingą dėmesį skiriant intelektinės mokslininko lyderystės poreikiui, veiksniams, iššūkiams ir sklaidai.