VDU vyks konferencija „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas”

Mąstymas aktualus kiekvienam žmogui visose jo gyvenimo srityse. Mąstymo kompetencija leidžia žmogui kritiškai vertinti gaunamą informaciją, rasti nestandartinius ir priimti optimalius sprendimus, atsakingai naudotis technologijų progreso teikiamomis galimybėmis.

Suprasdami mąstymo ugdymo mokyklose svarbą ir siekdami padėti mokytojams tobulinti savo kvalifikaciją mąstymo kompetencijos ugdymo srityje, organizuojame mokslinę – praktinę konferenciją „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas”. Konferencija vyks 2019 m. balandžio 25 d. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje Kaune, S. Daukanto g. 28.

Konferencijos plenariniame posėdyje išgirsite mokslininkų pranešimus, po pietų kviesime dalintis savo įžvalgomis ir patirtimi, apžvelgsime ir išbandysime įvairias mąstymo strategijas. Pranešėjai: įžvalgomis apie mąstymą dalinsis prof. dr. Alvyra Galkienė, dr. Jurga Misiūnienė, dr. Audronė Allan ir dr. Gabija Toleikytė, mąstymo lavinimo patirtimi dalinsis William Graeme Allan, Eglė Kuosienė, Jolanta Žvirblienė, Giedrė Rainienė, Irma Telšinskaitė, Rita Pauliukaitienė, Asta Jokšienė, Marius Janulevičius ir kiti. Padalomoji medžiaga darbui yra įskaičiuota į dalyvio mokestį.

Konferencijos programa.

Registracija į konferenciją čia.

Konferencijos dalyvio mokestį (15 €) reikia pervesti į Vytauto Didžiojo universiteto sąskaitą Nr. LT04 7044 0600 0284 8625. Įmokos paskirtis – konferencija „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas” (būtinai nurodykite įmokos paskirtį). Galima mokėti iš kvalifikacijos lėšų (teikiami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai). Įmokos pavedimo kopiją prašome atsiųsti elektroniniu paštu: mastymokonferencija2019@gmail.com

„Juventus“ chorų konkurse VDU ŠA choras „Ave vita“ laimėjo II-ąją vietą

Balandžio 12-14 d. vyko Aukštųjų mokyklų chorų konkursas „Juventus“, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos akademinis mišrus choras „Ave vita“ laimėjo II-ąją vietą.

Konkurso organizatorius ir komisijos narius šiais metais ypatingai džiugino tai, kad studentų choruose dainavo ne tik lietuviai, bet ir užsienio šalių studentai. Festivalyje kartu su akademiniais chorais dainavo studentai iš Švedijos, Makedonijos, Nigerijos, Ukrainos bei Baltarusijos. Iš viso konkurse „Juventus 2019“ dalyvavo daugiau nei 250 studentų, o festivalio programos koncertuose jų koncertavo daugiau nei 300.

Komisiją antrąją vietą ir sidabro diplomą skyrė VU merginų chorui „Virgo“ (vadovė Rasa Gelgotienė) bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mišriam chorui „Ave vita“ (vadovas Kastytis Barisas). Antros vietos laimėtojams atiteko KTU įsteigti piniginiai prizai po 800 eurų.

Kviečiame moksleivius ir studentus dalyvauti IX nacionalinėje moksleivių ir studentų konferencijoje

2019 m. gegužės 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyks IX nacionalinė moksleivių ir studentų konferencija, skirta Pasaulio lietuvių metams. Numatoma preliminari konferencijos pradžia – 11 val.

Maloniai kviečiame skaityti pranešimus, kuriuose būtų nagrinėjama kalbotyros, literatūrologijos, tautosakos, didaktikos problematika. Laukiame pranešimų įvairiomis Jūsų rašomų darbų temomis (kūrybinių, tiriamųjų, projektinių, kursinių, bakalauro, magistro).

Numatoma pranešimų trukmė – iki 15 min.

Užpildytą dalyvio registracijos anketą iki 2019 m. gegužės 1 d. atsiųsti el. paštu: ona.petrėniene@vdu.lt arba zydrone.kolevinskiene@vdu.lt

Dalyvio anketa.

LRT Plius laidoje „Mokytojų kambarys“ VDU ŠA dr. A. Petruškevičiūtė dalinosi įžvalgomis apie mokytojo profesiją

Balandžio 6 d. LRT Plius laidoje „Mokytojų kambarys“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dr. Auksė Petruškevičiūtė dalinosi įžvalgomis apie mokytojo profesiją.

Laidą kviečiame peržiūrėti: čia. Pokalbis su dr. Aukse Petruškevičiūte nuo 13.20 min.

Lenkų kalbos mokytojų rengimo istorija ir aktualijos

Interneto portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas žurnalistės Dovilės Šileikytės interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lenkų filologijos studijų programos komiteto pirmininke, Mokytojų rengimo instituto docente Henrika Sokolovska ir dėstytoja doc. dr. Irena Masoit. Straipsnyje mokslininkės kalba apie lenkų kalbos ir literatūros bakalauro programą VDU, lenkų kalbos mokytojų poreikį Lietuvoje.

Lietuvoje yra 78 mokyklos (čia įskaičiuotos gimnazijos, progimnazijos, darželiai-mokyklos, po vieną specialiąją ir profesinę mokyklas ir kt.) bei 100 ikimokyklinio ugdymo įstaigų ar grupių, kuriose ugdymas vyksta lenkų kalba. Visos jos yra Rytų Lietuvoje: Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių miestuose ir rajonuose. Norėdami jose dirbti lenkų kalbos mokytojais, lenkų filologijos studijas dažniausiai renkasi abiturientai, baigę mokyklas lenkų mokomąja kalba, nors yra buvę atvejų, kai sėkmingai studijuodavo ir lietuviai, išmokę lenkų kalbą, kuria vyksta specialybės dalykų paskaitos (pedagoginiai ir bendrieji dalykai dėstomi lietuviškai). Apie lenkų kalbos mokytojų rengimą „Švietimo naujienoms“ papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lenkų filologijos studijų programos komiteto pirmininkė, Mokytojų rengimo instituto docentė Henrika SOKOLOVSKA (H. S.) ir dėstytoja doc. dr. Irena MASOIT (I. M.).

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie lenkų filologijos studijų tradicijas Lietuvoje?

H. S. Polonistikos studijos, lenkų kalbos mokytojų rengimas (lenkų filologijos studijos su pedagogikos specializacija) pradėtas vykdyti nuo 1961 m. tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute. Tuo metu tai buvo vienintelės polonistikos studijos, jas baigę absolventai dirbdavo ne tik mokykloje, bet ir žiniasklaidoje, kultūros įstaigose ir pan. Iki 2013 m. buvo bakalauro ir magistro studijos. Visada glaudžiai bendradarbiaudavome tiek su Vilniaus regiono mokyklomis lenkų mokomąja kalba, tiek su Lenkijos universitetais – Vroclavo universitetu, Krokuvos pedagoginiu universitetu, šią veiklą tęsiame ir dabar. Iš to ir mes, ir studentai gauname daug naudos. Dėstytojai važiuoja į minėtas aukštąsias mokyklas skaityti paskaitų, dalyvauja konferencijose, Lenkijos dėstytojai atvažiuoja į Lietuvą, rengiamos bendros konferencijos. Pagrindinis mūsų darbas – mokytojų rengimas, bet tai tik viena iš darbo sričių: dirbame mokslinį darbą…

I. M. …atnaujiname konferencijų ciklą „Tapatybė kultūrų sankirtoje“ – konferencijos tarpdisciplininės, jas organizuojame kartu su Ostravos (Čekija) universitetu ir Krokuvos pedagoginiu universitetu, daugiausia dėmesio skiriame tam, kad gimtoji kalba funkcionuotų daugiakultūrėje aplinkoje, svarbus ir pedagoginis aspektas. Nuo pat polonistikos dėstymo Lietuvoje pradžios bendradarbiaujame su mokyklomis – dėstytojai organizavo mokytojams seminarus, rašė vadovėlius, mes šią tradiciją perėmėme, rengiame mokymo priemones, teikiame visokeriopą metodinę paramą – dalyvaujame rengiant olimpiadų užduotis. Neseniai Švietimo akademijoje vyko mokinių, kurie važiuos į tarptautinę lenkų kalbos ir literatūros olimpiadą Varšuvoje, stovykla. Tai individualūs užsiėmimai, mokymai, konsultacijos. Mūsų mokiniai ten konkuruoja su kitų šalių ugdytiniais, norime, kad jie galėtų garbingai atstovauti Lietuvai. Malonu, kai mūsų mokiniai tampa laureatais, tikimės, kad ir šį kartą jie gerai pasirodys. Ši olimpiada vyksta kasmet, tie mokiniai, kurie Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiadoje tampa nugalėtojais, važiuoja į Lenkiją.

Doc. dr. Irena Masoit

H. S. Gerai pažįstame visų mokyklų lenkų mokomąja kalba mokytojus, nes organizuojame daug seminarų, mokymų ir pan. Stengiamės, kad kartu su mokiniais atvažiuotų ir mokytojai, su jais dirbame atskirai. Be to, mes irgi važiuojame į mokyklas, kurios mus kviečia, neseniai dalyvavome Vilniaus rajono mokyklų teatrų festivalyje, skirtame Tarptautinei teatro dienai.

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie lenkų filologijos studijų tradicijas Lietuvoje?

Doc. dr. Henrika Sokolovska

Kas pasikeitė ir keisis ateityje, tapus VDU dalimi?

H. S. Naujai įsteigtos Švietimo akademijos struktūra labai griežta, neatsirado vietos Lenkų kalbos ir kultūros centrui, nes nebuvo nei katedrų, nei fakultetų, jų nėra ir dabar, bet struktūra plečiasi. Todėl matome perspektyvą, nes mokyklose lenkų mokomąja kalba reikia mokytojų – ir lenkų kalbos, ir pradinio ugdymo. Šiemet Švietimo akademija skelbs priėmimą į lenkų kalbos pedagogikos programą, atnaujintą pagal VDU standartus: visiems studentams privalomi bendrieji dalykai, daug dėmesio skiriama anglų kalbai, humanitarinės krypties studijų programose atsirado šiek tiek tiksliųjų mokslų, gamtamokslių paskaitų (ir atvirkščiai), bet specialybės dalis liks ta pati – 60 kreditų pedagogikos dalykams, praktikai mokyklose, daugiau nei 100 kreditų specialybės dalykams – kalbotyrai ir literatūrai didaktikos, metodikos fone. Atnaujiname dalykų turinį, atsižvelgiame į mūsų kultūrinę aplinką, mokinių daugiakultūriškumą. Studentų grupės nedidelės, kiekvienam galima skirti daugiau dėmesio, dirbti individualiai, rengti daugiau diskusijų.

I. M. Didžiausias pasikeitimas – tai programos pavadinimas. Buvo lenkų filologija, o dabar lenkų kalbos ir literatūros pedagogika. Pagaliau pavadinimas iš tikrųjų atitinka mūsų programą.

H. S. Yra ir vertimo paskaitų, dirbsiančiajam mokykloje šio dalyko gal ir nereikės, bet suteikiame platesnių žinių. Ne visi baigę studijas nori būti mokytojais. Tik per praktiką žmogus sužino, ar tikrai gali ir nori dirbti mokykloje. Mano nuomone, turėtų būti konkurencingumas, darbdaviui naudinga turėti galimybę palyginti ir atrinkti geriausius: jei jis galės rinktis, tada gal ir pas mus ateis labiau motyvuoti, geriau besimokantys studentai, jie labiau stengsis. Buvo laikas, kai bandyta paskaičiuoti, kiek mokytojų reikės, bet negalima galvoti, kad visi, kuriuos priimame, eis dirbti į mokyklas. Todėl norime, kad tie, kurie netaps mokytojais, irgi turėtų darbą – manau, kad dėl to problemų nekils, galės dirbti vertėjais ir pan. Taip pat programoje yra krašto pažinimas, lietuvių ir lenkų gretinamoji kalbotyra, į programą kaip pasirenkamąjį dalyką įtraukėme žurnalistinius tekstų žanrus. Psichologinės žinios pravers ne tik pedagogui, bet ir kitą specialybę pasirinkusiam žmogui. Suteikiame šiek tiek žinių apie Lenkijos istoriją, Vilniaus kraštą.

Trūksta pradinių klasių mokytojų

Kokia dalis studentų, baigę studijas, pasirenka pedagogo kelią?

H. S. Būna grupių, iš kurių visi absolventai eina į mokyklas, būna, kad susiranda darbą, pavyzdžiui, redakcijoje jau studijų metu. Pusė paskutiniųjų metų absolventų nuėjo į mokyklą, kitų darbas susijęs su lenkų kalba, tekstų kūrimu, redagavimu. Dabar mokykloms trūksta pradinių klasių mokytojų, anksčiau turėjome dvigubos specialybės – lenkų filologijos ir pradinio ugdymo – grupes. Dabar šią spragą reikia užpildyti. Mūsų absolventės eina dirbti pradinių klasių mokytojomis, vėliau ieško būdų persikvalifikuoti. Mokyklų vadovai, ieškodami tokių mokytojų, sako, kad ši išeitis jiems atrodo geriausia. Bandysime ieškoti galimybės per studijas įgyti antrą kvalifikaciją.

Ar jaučiamas lenkiškai kalbančių mokytojų (gal ir ikimokyklinio ugdymo auklėtojų) trūkumas?

H. S. Taip, trūkumas yra, šią problemą galima pajusti pabendravus su mokyklų vadovais. Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz szkolna“, su kuria bendradarbiaujame, paskaičiavo, kiek mokytojų trūksta ir kiek jų reikės po penkerių ar dešimties metų. Kaip galima numatyti, labiausiai mokyklose lenkų mokomąja kalba trūksta ir trūks pradinio ugdymo mokytojų, taip pat ir kitų pedagogų. Ši problema išliks, todėl tikimės, kad bus galimybė persikvalifikuoti, pasirinkti antro mokomojo dalyko bloką, modulį. Dabartinėje programoje tai kol kas nebuvo numatyta, jei bus galimybė, stengsimės ją išnaudoti. Ypač mažoms mokykloms aktualu, kad mokytojas būtų dviejų dalykų.

I. M. Vokietijoje būsimiems mokytojams praktiškai būtina rinktis du dalykus.

H. S. Kol buvo vykdomos 5 metų trukmės vientisosios studijos, studentai galėdavo rinktis lenkų filologijos ir istorijos arba biologijos, lietuvių kalbos, informatikos studijų programas. Baigę šias specialybes absolventai, su kuriais palaikome ryšį, dažniausiai dirba pagal antrąją specialybę.

Kurie dalykai mokyklose lenkų mokomąja kalba dėstomi lietuvių, o kurie lenkų kalba?

H. S. Mokyklose yra dvikalbis mokymas, visos pamokos vyksta lenkiškai, vidurinio ugdymo klasėse, jei rengia mokinius egzaminui, pedagogai naudoja lietuviškus vadovėlius, terminologiją, tekstus.

I. M. Nebent trūksta lenkiškai kalbančių mokytojų ir dirba lietuvis mokytojas, bet tokie atvejai reti. Dauguma vadovėlių verčiami į lenkų kalbą.

2016 m. Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo diskutuota apie šiuolaikiškų lenkų kalbos vadovėlių poreikį. Galbūt žinote, kaip išsisprendė šis klausimas, kokia situacija šiuo metu?

H. S. Vadovėlių vertimas finansuojamas iš mokinio krepšelio lėšų, o problema tik paūmėjo: naujų vadovėlių seniai nebuvo, poreikis yra. Dalyvaujame diskusijose, ekspertinėje veikloje. Praeitais metais kartu su Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz szkolna“ ir Švietimo ir mokslo ministerija kalbėjome, kad reikia ne rašyti naujus vadovėlius, o pirkti juos iš Lenkijos, jei reikia, pritaikyti pagal Lietuvos programas. Ten labai geri vadovėliai, didelis pasirinkimas, nusižiūrėjome vieną leidyklą, kuri leidžia vadovėlius nuo elementoriaus iki pat dvyliktos klasės.

I. M. Lenkijos mokyklų Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo teksto suvokimo testo rezultatai geresni nei mūsų, būtų proga pasimokyti iš kaimyninės šalies patirties.

H. S. Ten metodika, didaktika yra aukšto lygio, pagalvojome, kad patys nieko geresnio per trumpą laiką nepadarysime.

Kaip bėgant metams keičiasi studentų skaičius, motyvacija?

I. M. Nuo 2011 m. studentų skaičius kiek sumažėjo.

H. S. Pernai baigė 8 ir įstojo 6. Jie įstoja dažniausiai į mokamas studijas. Nuo 2012 m. gauname paramą iš Lenkijos vyriausybės per Lenkijos ambasadą, kuri apmoka mūsų studentų studijas.

I. M. Kol būdavo nemokamų vietų, nuo antro–trečio iki ketvirto kurso visi studentai vykstant rotacijai pasiekdavo valstybės finansuojamas vietas dėl gerų mokymosi rezultatų, tai būdavo paskata, kad įstotų.

Tikriausiai studentai turi galimybę naudotis mainų programomis, studijuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje?

H. S. Naudodamiesi mainų programų galimybėmis mūsų studentai studijuoja Ostravos (Čekija), Vroclavo, Krokuvos, Liublino universitetuose. 50 metų gyvuoja tradicija kasmet dviem savaitėms važiuoti į Vroclavo universitetą, studentai ten lanko paskaitas, eina į biblioteką ieškoti informacijos lenkų filologijos temomis kursiniams ar bakalauro darbams, nes Lietuvoje tokios literatūros mažiau. Šį pavasarį irgi suplanuota tokia išvyka.

I. M. Taip pat organizuojame kelių dienų edukacines išvykas, stengiamės gauti finansavimą parašę projektus, paraiškas. Stengiamės į ekskursijos organizavimą įtraukti studentus, kad pasirengtų papasakoti apie lankomas vietas. Lankėmės Poznanėje, Krokuvoje, Gdanske.

H. S. Čia, auditorijoje, kalbėti apie lenkų kultūrą yra tik pusė darbo, reikia prie jos prisiliesti gyvai.

Žinau, kad artimiausiu metu duris atvers Lenkų kalbos ir kultūros centras. Papasakokite apie jį.

H. S. Nuo 2019 m. sausio 1 d. VDU Švietimo akademijoje įsteigtas neakademinis padalinys – Lenkų kalbos ir kultūros centras. Jo funkcionavimas dar neprasidėjo, ruošiame nuostatus, bus paskirtas vedėjas ir greitai šį centrą atidarysime. Dirbame įprastą dėstytojų darbą, centro veikla bus ta, apie kurią pasakojome, tęsime ją…

I. M. …ir koordinuosime įvairių institucijų veiksmus, nuo kurių priklauso mokytojų lenkų mokykloms rengimas. Bandysime išspręsti mokymo priemonių stokos problemą, nors šis procesas vyksta lėtai.

Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmingai įgyvendinti visus sumanymus.

Daugiau skaitykite.

VDU studentams – prezidentų vardinių stipendijų konkursas

Kiekvienais metais Respublikos vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, skelbia konkursą, kurio metu geriausiems Lietuvos studentams skiriamos penkių Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinės stipendijos. Jos įteikiamos talentingiems studentams, ypač pasižymintiems studijose, mokslinėje ar meninėje veikloje studijuojamoje studijų kryptyje.

Į stipendijas pretenduoti gali pirmosios, antrosios studijų pakopų ir vientisųjų studijų studentai. Pirmosios studijų pakopos studentams skiriamos 5 bazinės socialinės išmokos dydžių per mėnesį vardinės stipendijos (190 EUR), antrosios – 7 bazinės socialinės išmokos dydžių per mėnesį vardinės stipendijos (266 EUR). Vientisųjų studijų studentams gali būti skiriamos 5 ar 7 bazinės socialinės išmokos dydžių per mėnesį stipendijos, atsižvelgiant į tai, kokiame kurse studentas mokosi.

Vardinės stipendijos studentams skiriamos vieniems studijų metams ir mokamos nuo studijų metų pradžios.

Konkurse dalyvauti norintys studentai turi kreiptis į savo fakulteto dekanatą iki balandžio 17 d. (trečiadienio) ir pateikti:

studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos įvertinimus, kuriuose pažymima apie ypač gerus studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos rezultatus;
dalyvavimo konkursuose, ekspedicijose, studentų mokslinės praktikos projektuose pažymėjimus ir pan.

Kviečiame aktyviai dalyvauti.

Daugiau informacijos apie LR Prezidentų vardo stipendijas

Rokiškyje projekto „Būkim pažįstami“ VDU ŠA užsieniečiai studentai pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvą

Balandžio 9 d. Rokiškio krašto muziejuje lankėsi projekto „Būkim pažįstami“ dalyviai – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Švietimo akademijoje pagal „Erasmus+“ programą studijuojančios studentės Diana Duna iš Latvijos, Emma Pieters iš Belgijos, taip pat Lietuvių kalbos ir kultūros centro buvusi lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyvė Han Yan iš Kinijos. Užsienietės pristatė savo gimtąsias šalis, pasidalijo įžvalgomis ir gyvenimo akimirkomis jų gimtosiose šalyse ir Lietuvoje.

Remiantis sociologinių tyrimų rezultatais, didelė dalis Lietuvos gyventojų nenorėtų, kad jų kaimynas ar bendradarbis būtų užsienietis, tačiau vos keli iš jų pažįsta ar yra bendravę su jais. Siekiant didesnio tarpusavio pažinimo ir supratimo, taip pat skatinant dialogą tarp Lietuvos ir trečiųjų šalių piliečių, projekte „Būkim pažįstami“ pristatomos į Lietuvą atvykusių užsieniečių įžvalgos ir patirtys, gyvenimo akimirkos jų gimtosiose šalyse ir Lietuvoje.

Mokytojams – konferencija apie daugiakalbystės kompetencijų tobulinimą

Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno Juozo Urbšio katalikiška pagrindinė mokykla balandžio 25 d., ketvirtadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) organizuoja II Respublikinę bendrojo ugdymo mokyklų užsienio kalbų mokytojų konferenciją „Daugiakalbystės kompetencijų tobulinimas: tyrimai ir patirtys“.

Konferencijos organizatoriaus Mindaugo Norkevičiaus teigimu, ateities perspektyvoje užsienio kalbų gebėjimai bus vienas iš didžiausių potencialų darbo rinkoje, todėl apie tai reikia galvoti jau nuo ankstyvos vaikystės. „Tėvų ir mokyklos uždavinys – skatinti vaikų vidinę motyvaciją atskleidžiant užsienio kalbų mokėjimo ir daugiakultūrio pasaulio pažinimo naudą, kuri gali prisidėti prie asmenybės formavimo“, – pasakoja VDU lektorius, Kauno Juozo Urbšio mokyklos direktoriaus pavaduotojas ir mokytojas M. Norkevičius.

Konferencija skirta užsienio kalbų mokytojams, mokyklų administracijos atstovams, taip pat mokytojams, kurie vykdo dalykinę integraciją su užsienio kalbomis, būsimiems pedagogams, kurie studijuoja ar atlieka praktikas bendrojo ugdymo mokyklose.

Pirmoje konferencijos dalyje vyks ekpertų pranešimai, kur savo tyrimus ir idėjas pristatys VDU mokslininkai, Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos atstovai. Po to vyks praktiniai praktiniai seminarai mokytojams, kurių metu savo sričių specialistai mokytojams demonstruos naujausias ugdymo tendencijas, kurias galima pritaikyti užsienio kalbų pamokose, integruojant užsienio kalbas su kitais mokomaisiais dalykais.

Konferencijos organizatorius akcentuoja, kad perspektyviausi specialistai ateityje bus ne tik tie, kurie puikiai išmanys savo sritį, tačiau ir tie, kurie bus daugiakalbiai asmenys. „Atsižvelgiant į šiandienines darbo rinkos tendencijas, investicijų augimą šalyje, daugiakultūriškumo sklaidą, šiuolaikinis jaunas perspektyvus asmuo turi gebėti susikalbėti bent trimis užsienio kalbomis“, – analizuoja M. Norkevičius.

Konferencijoje dalyvavusiems mokytojams bus išduoti Vytauto Didžiojo universiteto kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

Konferencijos mokymų mokestis dalyviui – 10 eur. Mokestis mokamas konferencijos dieną.

Registracija

Konferencijos programa

Konferencijos nuostatai

VDU Švietimo akademijoje vyko „Erasmus+“ projekto „Polish Online“ dalyvių seminaras

2019 m. balandžio 4-5 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyko Erasmus+ projekto „Polish Online“ (projekto Nr. 2017-1-PL01-KA204-038686) dalyvių seminaras. Projekte dalyvauja 6 patneriai iš Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Slovenijos, Vokietijos ir Lietuvos. Koordinuojanti institucija – Krokuvos pedagoginis universitetas. Projekto tikslas – interaktyvios elektroninės lenkų kalbos mokymosi svetainės sukūrimas, kuri bus prieinama 9 kalbomis (tarp jų ir lietuvių). Mokymosi platforma padės įgyti lenkų kalbos pradmenis. Seminaro metu projekto dalyviai aptarė projekto viešinimo būdus ir priemones, apsvarstė kurso lygiui A2 struktūrą ir gramatikos vadovo rengimo principus.

VDU ŠA doc. dr. Ž. Kolevinskienė: „Pasirinkę mokytojo kelią, mes pasirinkome darbą dėl ateities“

Portale „Švietimo naujienos“ žurnalisto Rido Viskauko spausdinamas pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Kalbinio ir meninio ugdymo programos vadove doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.

Ne taip seniai lietuvių kalbos mokytojų svetainėje „Lituanistų miestelis“ Tarptautinės mokytojų dienos proga rašėte: „<…> Pasirinkę Mokytojo kelią, mes pasirinkome ne stabilumą ir ne žinomus kelius, ne tai, kad rytojus bus panašus į šią dieną. Pasirinkę Mokytojo kelią, mes pasirinkome darbą dėl ateities. Pasirinkome nerimą ir nežinomybę, nes ateities – tikrosios ateities – nuspėti negalime. Ateities negalima numatyti ir nuspėti, net ir planuoti nelabai pavyksta šiais permainų laikais… Todėl dažnai atrodo, kad mūsų pasirinkimas atima iš mūsų ramybę, dažnai mūsų sieloje apsigyvena nerimas… Tačiau nerimas rodo taką, vinguriuojantį nepažįstamais brūzgynais. O tas takas veda tik pirmyn!..“

Taigi, kaip permainų laikais „vinguriuoja“ lietuvių kalbos mokytojų rengimas? Kaip pasikeitė lietuvių filologijos studijos, įgyvendinant „valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones“? Sausio 1 d. baigėsi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizacija prijungiant juos prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). LEU transformavosi į VDU Švietimo akademiją…

Reorganizacijos procesai prasidėjo gerokai anksčiau. Prieš daugiau nei trejus metus vyko derybos tarp tuometinio Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto vadovybės. Buvo pradėtas LEU integracijos planas į VDU. Bet, kaip ir dažnai nutinka, pirminiai planai visada būna vienokie, o kai reorganizacija įvyksta realiai, daug kas keičiasi ir daug kas būna kitaip, nei įsivaizduota, laukta ar tikėtasi. Aleksandro Stulginskio universitetas įsitraukė į šį procesą ir tapo VDU Žemės ūkio akademija nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos edukologijos universitetas, jau kaip VDU Švietimo akademija Vilniuje ir Kaune, pradėjo veikti nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d.

Universitetų optimizacijos ir reorganizacijos planuose buvo deklaruota vizija įkurti kelis stiprius mokytojų rengimo centrus Lietuvoje – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose (būtent Šiaulių universitete sukaupta didelė patirtis rengiant specialiuosius pedagogus ir logopedus). 2018 m. Studijų kokybės vertinimo centro paskirti nacionaliniai ekspertai puikiai įvertino ir akreditavo naująją VDU Švietimo akademijos mokytojų rengimo programą Mokomojo dalyko pedagogika. Į šią programą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir priimami pirmakursiai studentai, pasirinkę pedagogines studijas. Studijos pagal naująją programą kol kas vyksta tik Kaune.

Mokomojo dalyko pedagogikos programą sudaro keturi segmentai: 1) gamtos, fizinių ir technologinių mokslų pedagogikos blokas, 2) kalbų ugdymo kryptis (lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba, lenkų kalba ir literatūra), 3) socialinio ugdymo kryptis ir 4) meninio ugdymo pedagogika. Taigi ši unikali programa, jeigu būtų skiriamas didesnis valstybės finansuojamų vietų skaičius pedagoginėms studijoms, po kelerių metų galėtų nors šiek tiek kompensuoti išryškėjusį mokytojų stygių. Kalbų ugdymo kryptyje siūloma rinktis anglų ir kitos užsienio (vokiečių, prancūzų ir kt.) kalbos pedagogiką, lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos, lenkų kalbos ir literatūros pedagogikos studijas. Pavyzdžiui, pasirinkusieji lietuvių kalbos ir literatūros pedagogiką bei lenkų kalbos ir literatūros pedagogiką gilins šio dalyko žinias. O štai pasirinkusieji studijuoti anglų kalbos pedagogiką ir kitą užsienio kalbą (prancūzų, rusų, vokiečių, italų, Skandinavijos, Azijos šalių) įgis dviejų kalbų žinias ir turės galimybę neformalioje aplinkoje greta anglų kalbos dėstyti kitą, studijuojančiojo kaip gretutines studijas pasirinktą, užsienio kalbą. Visą programą sudaro 60 kreditų pedagoginis modulis, 90 kreditų krypties (lituanistinių) dalykų modulis, 35 kreditai skiriami gilinantiesiems dalykams ir 40 kreditų – Artes liberales. Artes liberales bloką sudaro užsienio kalbos kreditai ir plačios aprėpties pasirenkamieji dalykai, kuriuos studentai kiekvieną semestrą renkasi patys ir kurie gali būti nesusiję su studijuojamu dalyku, bet praplečiantys studento akiratį, suteikiantys bendrosios kultūros kompetencijų. Pedagoginio bloko kreditų skaičius skirtas pedagoginėms praktikoms, pedagogikos, psichologijos dalykams. Džiaugiuosi, kad šioje naujoje programoje daug kreditų tenka užsienio kalbai. Dabar užsienio kalba iš universitetų programų, tarkime, lituanistinių bakalauro, yra išstumta. Baigęs šią programą, dalyko mokytojas bus išprusęs, puikiai kalbės kažkuria užsienio kalba, turės ir pedagoginių, ir dalykinių, teorinių, ir praktinių žinių. Svarbu, kad anksčiau buvusios išskaidytos atskirų dalykų mokytojų rengimo programos čia sugulė į vieną bendrą integralaus pobūdžio programą.

VDU Švietimo akademijos interneto puslapio skiltyje „Tvarkaraščiai studijuojantiems Vilniuje“ matyti, kad yra lietuvių filologijos III, IV, V kursai bei lietuvių filologijos ir istorijos pedagogikos III, IV kursai? Ar pastaruosius 2 metus Vilniuje, t. y. dabartinėje VDU Švietimo akademijoje, nebuvo renkami lietuvių filologijos kursai?

Taip, šiuo metu VDU Švietimo akademijoje Vilniuje studijuoja tik baigiamųjų kursų studentai. Pirmakursiai – Kaune. Lietuvos edukologijos universiteto juodasis scenarijus tas, kad mes dvejus metus iš eilės negavome nė vienos valstybės finansuojamos vietos. Žiniasklaida visuomenei siuntė žinutę, kad ši aukštoji mokykla „nesurenka norinčių studijuoti“, buvo vadintas ir „universitetu mirtininku“, bet kaip galima surinkti būsimuosius pirmakursius, jei nėra valstybės finansuojamų krepšelių?! Būtent dėl šios priežasties Vilniuje neturime I ir II kursų studentų. Pedagoginės studijos – ne medicinos studijos. Naivu tikėtis, kad mokytojo kelią rinksis tie, kurie galėtų mokėti po kelis tūkstančių eurų už vieną semestrą.

Pabrėžčiau, kad jau turbūt gerą dešimtmetį visuose Lietuvos universitetuose pastebimas mažėjantis stojimas į lituanistines studijas. Gaila, bet tikrai nedaugelis renkasi lietuvių filologijos studijas. Teko kalbėti su kolegomis iš Latvijos, Estijos – pas juos gimtosios kalbos studijos taip pat nėra populiarios. Taigi nesame jokia išimtis.

Daug vilčių dėjome į naująją Lietuvių filologijos ir istorijos pedagogikos programą, kuri ekspertų buvo akredituota šešeriems metams. Ši programa buvo kuriama, atsižvelgiant į rinkos pokyčius – mažuose miesteliuose mažėja mokinių, mokytojai nebegali mokyti tik vieno dalyko, nesusidaro visas krūvis. Atrodė, kad šios studijos, kai galėsime parengti 2 dalykų mokytoją, kuris dėstys ne tik lietuvių kalbą, bet ir istoriją, bus populiarios ir patrauklios. Juk, pavyzdžiui, literatūros dalykas glaudžiai susijęs su istorijos dalyku. Negali analizuoti tam tikrų literatūros procesų, jei neturi istorijos žinių. Programa ir buvo taip rengta, kad literatūros procesai atitinkamai būtų nagrinėjami tame pačiame semestre kartu su istorijos dalykais. Tik bėda, kad XXI a. jaunas žmogus nori visko daug, greitai ir lengvai… Ši programa nėra lengva, nes reikia studijuoti ir lituanistinių dalykų bloką (lingvistinius dalykus ir literatūrologinius), ir istorinį. Todėl besirenkančių šias studijas nėra daug, nes mokymosi krūvis didelis. Nors apklausos rodo, kad pasirinkusieji šias studijas jomis džiaugiasi, o ir mokyklų direktoriai laukia tokių studentų. Bet stojantieji dvigubų studijų nesirenka. Programos ateitis? Priėmimas į ją daugiau nebus skelbiamas. Dabar šioje programoje (kaip ir lietuvių filologijos) studijuojančius turime taip pat tik III ir IV kurso studentus. Jiems baigus studijas, Lietuvių filologijos ir istorijos pedagogikos programa bus uždaryta.

Priminsiu, kad dviejų dalykų mokymas nėra naujiena, kaip dažnai šiandien pasigirsta. Turbūt jau nuo 1970-ųjų tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute buvo rengiami dviejų dalykų mokytojai – fizikos ir matematikos, fizikos ir technologijų (darbų), biologijos ir chemijos, lietuvių ir užsienio kalbos. Dabar rinka ir pačios mokyklos vėl lyg ir norėtų tokių specialistų. Atrodytų, rinka reikalauja, bet stojantieji nesirenka. Ir tos studijos, šiandienės rinkos terminais kalbant, tampa nerentabilios.

Jau daug metų dirbate edukologijos srityje, ėjote LEU Lituanistikos fakulteto dekanės pareigas. Kokie būsimų lietuvių kalbos mokytojų ruošimo etapai Jums atrodo problemiškiausi?

Vienas problemiškiausių ir jautriausių etapų – pedagoginė praktika. Anksčiau studentai į pedagoginę praktiką eidavo jau nuo pirmo kurso – stebėdavo, kaip mokytojai veda pamokas. Vėliau, remiantis naujuoju Pedagogų rengimo reglamentu ir Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijomis, mokytojų rengimo programose liko trys pedagoginės praktikos. IV kurse yra ilgiausia savarankiška pedagoginė praktika, trunkanti beveik 2 mėnesius (nuo sausio iki kovo). Visų praktikų metu studentai renka savo aplankus, pagal kuriuos IV kurse yra parengiamas ir ginamas pedagoginis baigiamųjų studijų darbas. Grįžusiems iš praktikos organizuojame oficialias ir neformalias refleksijas – savotišką savianalizę, pasikalbėjimus, kaip sekėsi mūsų studentams mokyklose. Netiesa, kad studentai nenori eiti į mokyklas. Jie nori. Jie stoja, žinodami, kur stoja ir kas jų laukia. Ir mokyklose nori dirbti. Bet neretai, grįžę iš ilgosios savarankiškos praktikos, studentai prasitaria, kad ne visada jaučiasi laukiami mokyklose. Gal jie mažiau sulaukia pagalbos iš patyrusių mokytojų?..

Švietimo akademija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su daugeliu Vilniaus miesto ir rajono lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų. Studentams yra pateikiamas jų sąrašas – pedagoginių praktikų vietas jie renkasi patys. Galima pasidalyti ir gerosiomis patirtimis: pavyzdžiui, baigęs Vilniaus Jono Pauliaus II gimnaziją, jaunuolis pasirinko studijuoti mūsų universitete, pedagoginę praktiką atliko savo gimnazijoje ir grįžo ten dirbti. Yra studijas baigusių puikių studentų, grįžusių į savo gimtąsias mokyklas Suvalkijoje – į Lukšius, Kybartus. Tai labai svarbu. Ir mes tuo džiaugiamės.

Gaila, kad dėl ribotų finansinių galimybių negalime išleisti studentų atlikti pedagoginės praktikos jų gimtuosiuose miestuose, nors anksčiau tokia galimybė buvo. Pedagogines praktikas stebi didaktikos dėstytojai – mentoriai, kurie teikia pastabas, komentarus. Jei studentai rinksis praktiką, pavyzdžiui, Kupiškyje ar Mažeikiuose, kas iš dėstytojų ten privažinės?.. O būtų labai prasminga studentams sugrįžti į savo gimtąsias mokyklas. Gaila, nes žinau, kad mokyklos labai laukdavo savųjų augintinių sugrįžimo. Kartais taip norisi padėkoti tiems mokytojams, kurie atsiunčia, deleguoja mums savo ugdytinius. Ir norėtųsi parodyti, ką mes per tuos 4 metus užauginome – siųsti studentus atlikti praktiką į tuos jaukius nedidelius miestelius, pagelbėti ten dirbantiems mokytojams. Dabar studento ryšys su erdve, kuri jį užaugino, nutrūksta.

Kada šiemet prasidės stojamieji egzaminai?

Stojamųjų egzaminų nėra, bet jau visai netrukus prasidės prašymų pildymas LAMA BPO sistemoje, kur stojantieji galės rinktis savo pageidavimus. Naujausios žinios liudija, kad pedagoginių studijų VDU Švietimo akademijoje Vilniuje nebus. Studentų priėmimas vyks tik Kaune, o Švietimo akademija Vilniuje turės tik baigiamuosius kursus. Kyla klausimas, ar tikrai toliau bus užtikrinamas mokytojų rengimo tęstinumas?

Ar dirbant administracinio pobūdžio darbą ir dėstant studentams lieka laiko knygų skaitymui? Kultūros bendruomenė Jus žino kaip literatūros tyrinėtoją ir kritikę…

Knygos, literatūra man – didžiausia atsvara ir atgaiva po administracinių darbų, tuo aš gyvenu. Nesvarbu, koks rūškanas ir nesėkmingas būtų rytas, bet kai įeinu į auditoriją ir pamatau smalsių studentų akis, visas rytines nesėkmes ar niūresnes nuotaikas pamirštu. Po paskaitos išeinu kupina pačių geriausių emocijų. Dėstymas mano gyvenimui suteikia didžiausią prasmę. O jei kas nors po paskaitos dar prieina ir tyliai pasisako, kad „rašau eilėraščius, ar galėčiau Jums parodyti?..“ – apima toks džiugesys, kad manimi pasitikima! Ir smalsumas – apie ką rašo, kaip sekasi, kas bus toliau? O administracinis darbas – amžina potvarkių, nuostatų, įstatymų kaita, prie kurios mes vis taikomės…

Kuo daugiau skaitote, tuo mažiau pelnote pajamų…

Aš sąmoningai rinkausi studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Stodama į jį 1990-aisiais, patekau į išskirtinę aplinką. Tuo metu universitete dirbo ir mums dėstė tokios asmenybės kaip Albertas Zalatorius, Irena Veisaitė, Dovydas Judelevičius, Kęstutis Nastopka, Aldona Vaitiekūnienė, Vytautas Martinkus. Jie ir suformavo asmeninę nuostatą, kad jei pasirinkai literatūros dėstytojo kelią, vadinasi, pasirinkai ne finansinės prabangos, o vidinės darnos, noro dalytis tuo, ką perskaitei, sužinojai, kelią. Augimo ir auginimo kelią. Mes buvome taip auklėjami, tokius pavyzdžius matėme, kad jei esi šiame kelyje, atiduodi save visą. Neskaičiuoji laiko. Ir tai man atrodė natūralu.

Pastaruoju metu daug važinėju po Lietuvos mokyklas – skaitau paskaitas apie naujausią literatūrą, apie Jurgio Kunčino kūrybą ir romaną „Tūla“, kuris įtrauktas į mokymosi programas. Mokyklų vadovai dažnai nedrąsiai klausia: „Kiek būsime skolingi?“ Bet juk vykstu ne dėl uždarbio, o dėl šiais laikais gal ir keistai skambančio vidinio įsipareigojimo dalytis – žiniomis, gerąja patirtimi. Turbūt dažnas sukritikuos. XXI a. viskas paskaičiuojama, pamatuojama…

Tos išvykos teikia daug džiaugsmo. Įdomu, kaip gyvena mokyklos, kuriose dirba mano buvusios kurso draugės ar studentės. Ypač įdomu važiuoti į mažų miestelių mokyklas, kurios kartu atlieka ir kultūros centro, kultūros židinio misiją. Teko svečiuotis keliose Kupiškio rajono mokyklose. Užeinu į biblioteką ir matau to miestelio vaikus, dirbančius prie kompiuterių. Namuose jie neturi tokios galimybės. Norisi šiuolaikinio švietimo ir ugdymo turinio reformuotojus, atitrūkusius nuo tikrovės, siųsti į mažų miestelių mokyklas ir bibliotekas. Lankyti reikia ne tik prestižines Vilniaus ar Kauno gimnazijas, bet būtina užsukti į mažų miestelių mokyklas, tik taip galima suprasti, kas nutiks, kai ten neliks mokyklos… Kuo aš galiu padėti? Galiu atvežti knygų, mokomosios medžiagos ir paskaitą paskaityti. Tokia yra dėstytojų pagalba.

Teko kalbėti su kolegėmis, gyvenančiomis ir dirbančiomis Skandinavijos šalyse. Svarbus buvo jų ištartas palyginimas, kuo skiriasi švietimo sistema Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse: ten pasitikima mokytoju kaip savo srities profesionalu, todėl jo darbas nekvestionuojamas. Jei mokytojas dirba, jis išmano, ką daro. Didžiausios bėdos kyla tada, kai nepasitikima mokytoju. Šiandien mokytojo darbą Lietuvoje vertina įvairiausios grandys, pradedant tėvais ir baigiant politikais, turinčiais tik labai fragmentiškas žinias apie švietimą. Kai pradėsime pasitikėti mokytoju, galėsime sakyti, kad mūsų švietimo sistema gerėja! Ir nesvarbu, kur, kokiuose centruose bus rengiami mokytojai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. O kai mokytoju nepasitikima, tada ir mokinių egzaminų rezultatai „ne tie“, ir žinios „ne tokios“, ir universitetai Lietuvoje „ne kažką“… Juk kai einame pas gydytoją, juo pasitikime? Norėtųsi, kad dominuotų ne patyčių, niekinimo, o tikėjimo ir pasitikėjimo santykiais grįsta švietimo kultūra.

Skaitykite daugiau.