LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ lietuviškai kalbanti japonė Aya Kimura apie lietuvių kalbą

Kovo 13 d. LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ dalyvavo  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos ilgametė Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyvė, lietuviškai kalbanti japonė Aya Kimura. Prieš kelerius metus japonė Aya Kimura išmoko lietuvių kalbos Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose. Očanomizu universitete Tokijuje ji įkūrė Lietuvių kalbos ir kultūros centrą ir savo noru verčia lietuvių knygas vaikams į japonų kalbą, rašo mokslinius straipsnius apie Lietuvos muziejus.

Radijo laidą kviečiame klausyti nuo 36. 25 min: https://goo.gl/doL4Xz

Skelbiami „Erasmus+“ konkurso studijoms 2019/2020 m.m. rezultatai

VDU Tarptautinių ryšių departamentas skelbia konkurso studijoms pagal „Erasmus+“ programą 2019/2020 akademiniams metams rezultatus.

Konkurse laimėję studentai turės galimybę įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariais bei VDU ambasadoriais.

Atrankoje galėjo dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai. Studentai su specialiaisiais poreikiais turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius ir kitas mainų galimybes.

Buvęs VDU ŠA alumnas M. Franckevičius gavo Lietuvos mokslo premiją fizinių mokslų srityje

Vasario 7 dieną Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2018 m. LMP laureatais. Fizinių mokslų srityje įvertintas buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (buv. LEU) alumnas Marius Franckevičius. Mokslininkas su kolegomis Vidmantu Gulbinu, Andriumi Devižu už darbą „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose (2003–2017)“ gavo Lietuvos mokslo premiją.

Darbas skirtas organinių ir hibridinių (perovskitų) saulės elementų našumą ir stabilumą lemiančių esminių vyksmų tyrimui ir optimizavimui.  Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas eksitonų ir krūvininkų dinamikai, kuri buvo tiriama derinat pažangius, tame tarpe ir originalius ultrasparčiosios spktroskopijos ir elektrinius metodus. Sugertos šviesos sukurtų sužadinimų evoliucijos, krūvininkų generacijos, jų judėjimo ir rekombinacijos vyksmai buvo tiriami fotovoltaikoje naudojamose bei prototipinėse organinėse ir hibridinėse medžiagose ir pilnos architektūros veikiančiuose naujos kartos saulės elementuose. Šalia taikomojo darbo pobūdžio ne mažiau svarbus ir fundamentinis darbo aspektas – suteikiamos žinios apie fizikinius  sužadinimų ir krūvininkų dinamikos procesus tirtų medžiagų klasėse.

Kambodžos švietimo ir kultūros ministerijų bei aukštųjų mokyklų atstovai susirinko VDU ŠA

Kovo 12 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje prasidėjo tarptautinis penkias dienas truksiantis seminaras, į kurį atvyko 18 dalyvių iš Kambodžos švietimo ir kultūros ministerijų bei aukštųjų mokyklų: Karališkojo menų universiteto, Karališkojo Pnompenio universiteto ir Nacionalinio edukacijos instituto, tame tarpe trys atstovai iš Prancūzijos mokslo institucijų: Frankofonijos universitetinės agentūros bei Plėtros ir mokslinių tyrimų instituto. Seminaro tema – tarptautiniai ryšiai moksle ir studijose.

Seminaro dalyvius pasveikino VDU Švietimo akademijos kanclerė Vilija Salienė. Pranešimą apie Lietuvos ir VDU tarptautinius ryšius studijų srityje perskaitė VDU Tarptautinių ryšių departamento direktorė, „Erasmus+“ institucinė koordinatorė Ilona Kazlauskaitė. LR Seimo narys Mantas Adomėnas pristatė Lietuvos tarptautinės mokslo politikos kryptis. Užsienio svečiai LR Seime susitiko diskusijai apie Lietuvos švietimo prioritetus su LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariais Edmundu Pupiniu, Gintaru Steponavičiumi ir su šio komiteto biuro vedėju Kęstučiu Kaminsku. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susitikę su jos generaliniu direktoriumi Renaldu Gudausku svečiai diskutavo apie kultūrinę diplomatiją.

Kovo 15 d. seminaro dalyviai darbuosis įvariose darbo grupėse ir sekcijose, susitiks su Prancūzų instituto darbuotojais, vieną dieną lankysis Kaune, VDU, kur susitiks su Rektoriumi ir kitais administracijos, universiteto mokslo klasterių atstovais. Numatyta pažintinė ir kultūrinė programa.

Seminaras surengtas vykdant tarptautinį „Erasmus+“ projektą „Humanitarinių mokslų tyrimų Kambodžoje valdymas ir plėtojimas“ (GEReSH-Cam), kurį  koordinuoja Nacionalinis rytų kalbų ir kultūrų institutas (Prancūzija). VDU Švietimo akademija yra šio projekto partneris. Kiti projekto partneriai: Latvijos universitetas, Frankofonijos universitetinė agentūra, Plėtros ir mokslinių tyrimų institutas, Kambodžos karalystės Kultūros ir menų ministerija, Kambodžos karalystės Švietimo, jaunimo ir sporto ministerija, Nacionalinis edukacijos institutas, Karališkasis Pnompenio universitetas, Karališkasis menų universitetas. Projekto vykdytojų grupės iš VDU sudėtyje – filologai: Vilma Leonavičienė, Loic Boizou, Daiva Mickūnaitytė ir Dainius Vaitiekūnas.

 

Pradinis ugdymas – neįspraustas į rėmus

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos pradinio ugdymo studijų programos ketvirtakurse, Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinės pradinių klasių mokytoja Lina Ignatavičiūte.

Kaip apibūdintumėte savo auklėtinius?

Mano mokiniai yra labai aktyvūs, judrūs. Visi – labai skirtingi, kiekvienas – su savo istorija. Tikruosius juos pažinau tik tada, kai susipažinau iš visų pusių, susipažinau su šeimomis – tai taip pat man padėjo juos labiau suprasti. Ilgainiui įsiminiau, ką jie labiausiai mėgsta veikti, kokioms veikloms teikia pirmenybę, kokiomis grupelėmis bendrauja – tai padeda ir pamokose, kai žinau, į ką juos nukreipti, kad laisvai jaustųsi ir noriai atliktų veiklą.

Mano mokiniai yra labai jautrūs, empatiški, per pamokas skiriame daug dėmesio emocijoms, mokomės analizuoti savo jausmus. Jie nebijo reikšti emocijų, kalbame, kad normalu pykti, džiaugtis, liūdėti, tai labai svarbu parodyti. Net matau, kai bendraudami jie vienas kitam sako: „Truputėlį palauk, aš dabar piktas, noriu pabūti vienas.“ Mane labai džiugina toks vaikų atvirumas ir nuoširdumas, drąsa išsilaisvinti.

Mokyklose, ypač užsienio, populiarėja integruotas kalbos mokymas, kai gimtoji ar užsienio kalba yra įtraukiama į visų pamokų – matematikos, gamtos mokslų ir kt. – ugdymą. Pavyzdžiui, vaikai balsu skaito matematikos formules, rengia pasakojimus apie gamtos reiškinius, žodžiu aptaria istorinius reiškinius, argumentuodami savo nuomonę. Ar taikote pamokose integruotą kalbos mokymo metodą?

Taip, taikome. Pavyzdžiui, pasaulio pažinimo pamokose mokiniai mokosi pristatyti tam tikrą temą. Namuose pasiruošia pasakoti kažkokia tema. Metų pradžioje jiems buvo labai sunku išmokti pasakojimą, nors tai būdavo vos keli sakiniai. Pavyzdžiui, apie druską – kas tai yra, iš ko gaunama, kur ją galima naudoti. Ir dabar, praėjus pusmečiui, vaikai man jau sako, kad jie labai greitai atlieka tokią užduotį. O ir pasakojimas tapo daug rišlesnis – jų mintys išsakomos aiškiau, jie kalba plačiau, prideda savo minčių, stengiasi savais žodžiais papasakoti ir daugiau, ne tik tai, kas yra vadovėlyje, mokosi susidaryti pasakojimo planą. Taigi vienu metu ugdome ir lietuvių kalbos, ir pasaulio pažinimo gebėjimus. Tokį metodą pritaikyti vėlesnėse klasėse gali būti sunkiau, nes labai atsiskiria pamokos, dirba daug pedagogų, o kiekvienas jų, žinoma, turi sau artimą būdą, kaip pateikti medžiagą. Taigi tokio metodo platesnis taikymas turėtų būti visos mokyklos vadovybės sprendimas.

Per matematikos pamokas mokomės kurti tekstinius uždavinius ir juos užrašyti. Iš esmės, kiekvienoje pamokoje galima pritaikyti integruotą kalbos mokymą. Kai integruojamos kitos pamokos, kartu aktualizuojamos tos temos, kurių mokomės. Jeigu matematika berniukams atrodo daug svarbesnė, tuomet lietuvių kalba priartinama tokiu būdu, ko gero, jiems tada lengviau, po truputį keičiasi ir jų požiūris į kalbos pamokas ir kalbinę raišką. Ypač tai reikėtų taikyti pradinėse klasėse, nes mokytojas žino, ką mokinys veikia per kiekvieną pamoką. Integruotas kalbos ugdymo metodas skatinamas ir mūsų mokomojoje medžiagoje, pavyzdžiui, „Pupos“ (serijos „Šok“) vadovėliuose, skirtuose pradinių klasių mokiniams – čia temos dažnai persipina.

Tiesa, tokį metodą pritaikyti vėlesnėse klasėse gali būti sunkiau, nes labai atsiskiria pamokos, dirba daug pedagogų, o kiekvienas jų, žinoma, turi sau artimą būdą, kaip pateikti medžiagą. Taigi tokio metodo platesnis taikymas turėtų būti visos mokyklos vadovybės sprendimas.

 Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių, kur buvo pritaikytas integruotas kalbos mokymo metodas?

Nuo rudens įsitraukėme į kino teatro „Skalvija“ vykdomą projektą „Mokausi iš kino“ – ten jau lankėmės 3 kartus ir kaskart likome labai patenkinti. „Mokausi iš kino“ projektas – vienas iš integruoto mokymo pavyzdžių. Pavyzdžiui, žiūrėjome filmą „Sengirė“, o po filmo pamokose diskutavome apie gyvūnus, empatiškumą, taigi palietėme ir socialinį ugdymą. Kitąkart su auklėtiniais žiūrėjome prancūzišką filmą, per kurį rodoma, kaip mergaitė augina ančiuką. Tai paskatino diskutuoti apie globėjiškumą, atsakomybę. Maloniai nustebino, kad kino teatro projekto vykdytojai paruošė mokiniams užduotis, skirtas integruotam ugdymui. Man itin patiko tai, kad gavome užduotis apie pasaulio pažinimą, draugystę, taip pat užduotis, kur reikėjo skaityti ir rašyti. Visa tai sėkmingai panaudojome per užsiėmimus mokykloje.

O štai per kūno kultūrą surengiau pamoką sveikatingumo tema, orientavausi į sveiką mitybą. Per renginį pirmokai ir antrokai mokėsi rūšiuoti maisto produktus į maisto grupes. Be to, jiems reikėjo spręsti matematinius uždavinius – apskaičiuoti patiekalo kainą, maisto produktų krepšelio kainą… Galiausiai jie dalyvavo estafetėse – taigi per vieną renginį vaikai pritaikė daug skirtingų žinių ir gebėjimų. Manau, tai yra puikus pavyzdys, kaip galima integruoti skirtingus dalykus, pasirenkant tam tikrą temą.

Kadangi labai palaikau integruotą mokymo metodą, šiuo metu tariuosi dėl auklėtinių susitikimo su Lietuvos šaulių sąjungos atstovais, taip pat organizuoju susitikimą su priešgaisrinės tarnybos darbuotojais. Taigi planų – tikrai daug, o naujų idėjų, kaip pamokas padaryti patrauklesnes, kyla nuolatos.

 

O ar integruotą kalbos mokymo metodą taiko Jūsų kolegos?

Manau, kad kone visi pradinių klasių mokytojai tai taiko, bet dažnai – nesąmoningai. Ne visada tai vadiname integruotomis pamokomis, bet tikrai natūraliai įtraukiame, pavyzdžiui, vykdydami projektus. Vienas mūsų veiklos pavyzdžių – neseniai į mokyklą pasikvietėme gamtininką Selemoną Paltanavičių papasakoti apie savo veiklą. Per tokį edukacinį susitikimą su gamtininku ir rašytoju, žurnalistu prisilietėme ir prie pasaulio pažinimo, ir prie lietuvių kalbos ugdymo.

Ar auklėtiniams rengiate kitą šiuolaikinių pedagogikos specialistų siūlomą ugdymo metodą – debatus?

Studijuodama sužinojau, kad būna vaikų ir tėvų debatai – tai irgi būtų labai įdomu išbandyti. Būtų galima diskutuoti apie tokias temas, kurios yra artimos mokiniams, pavyzdžiui, apie namų darbus, pamokas, kompiuterinius žaidimus, knygų skaitymą ir panašiai.

Girdėjau, kad mūsų mokykloje šį metodą savo auklėtiniams ketvirtokams taiko mano kolegė, o ir šis metodas yra rekomenduojamas nuo trečios, ketvirtos ar penktos klasės. Kadangi mano auklėtiniai kol kas tik antrokai, dar tik mokomės diskutuoti, reikšti savo nuomonę ir po truputį ją argumentuoti. Studijuodama sužinojau, kad būna vaikų ir tėvų debatai – tai irgi būtų labai įdomu išbandyti. Būtų galima diskutuoti apie tokias temas, kurios yra artimos mokiniams, pavyzdžiui, apie namų darbus, pamokas, kompiuterinius žaidimus, knygų skaitymą ir panašiai.

Esu įsitikinusi, kad bet kokiu atveju vaikams reikia mokytis kalbėti, argumentuoti, diskutuoti – kritinio mąstymo ugdymas ir komunikacijos gebėjimai labai praverčia ir vyresnėse klasėse, ir vėliau, mokantis universitete, įsidarbinant.

 O ar taikote inovatyvų metodą, kai patys mokiniai rengia interviu?

Pasaulio pažinimo vadovėliuose yra tokios užduotys „Pasiklausk tėčio, pasiklausk mamos“, skirtos šeimos narių nuomonėms tam tikru klausimu išsiaiškinti arba pasiklausyti jų patirties – tai mini interviu formatas. Rekomenduojama vaikams už tokias užduotis skirti papildomų taškų. Mano auklėtiniai to mokosi po truputėlį, o tokį metodą, tikiuosi, visiškai pritaikysime jau greitai.

Kokią šiuolaikinę techniką naudojate per pamokas?

Kasdien naudoju multimedijos projektorių. Ši priemonė tikrai labai praverčia – mažiau nei per minutę galiu jiems surasti ir parodyti bet kokios temos iliustracijas, vaizdo įrašus, galime klausytis garso įrašų.

Teko girdėti, kad vaikai jau pradinėse klasėse patys kuria ir montuoja vaizdo įrašus. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

Labai norėčiau su savo mokiniais tą daryti ir aš. Vis pakalbame, pasvajojame… Bet iškyla problema – tam reikia daugiau kompiuterių. Vis dėlto šiais laikais yra daug programėlių ir išmaniuosiuose telefonuose – galima greitai ir lengvai kurti bei montuoti filmukus. Tokį pavyzdį mačiau ir Briuselio II mokykloje, kai atlikau praktiką. Ten ketvirtokai be sunkumų kuria vaizdo įrašus. Ir savo vaikams sakau, kad tikrai artimoje ateityje per pamokas galėsime naudotis telefonais tokiai medžiagai kurti.

Ar per pamokas mokote savo auklėtinius rašyti trumpąsias žinutes ir el. laiškus?

Prof. D. Jakovonytės-Staškuvienės vadovėlyje buvo minėta, kad vienas iš ugdymo metodų gali būti, kai tekstas pateikiamas žinutės forma – labai smagu, jog pabrėžiama, kad tai yra toks pat tekstas ir mes turime jį pateikti taisyklinga lietuvių kalba. Juk dabar mūsų visas rašymas persikėlė į elektroninę erdvę, todėl labai svarbu ir čia išlaikyti kalbos taisyklingumą. Pati įpratau rašyti trumpąsias žinutes taisyklinga lietuvių kalba, tokį pavyzdį rodau ir apie to svarbą šnekuosi su savo ugdytiniais.

Skaitykite daugiau.

 

Meno festivalyje „Ei, Studente, sukis vėju!“ dalyvavo dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“

Kovo 10 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU)  Kaune vyko 25-asis tradicinis Kauno miesto aukštųjų mokyklų tautinio meno festivalis „Ei, Studente, sukis vėju!“, kuriame kartu su 9 Kauno aukštųjų mokyklų kolektyvais ir svečiais iš Estijos Gyvybės mokslų universiteto dalyvavo VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ (meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, choreografė Raminta Čyplytė, liaudies instrumentų  orkestro vadovas Arvydas Jankus,  chormeisteris Vilius Tavoras).

 

 

 

Vilniaus rajono mokinių ir mokytojų kūrybinių darbų paroda „Metų laikai“

Kovo 1 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos galerijoje „Verdenė“ vyko Vilniaus rajono mokinių ir mokytojų kūrybinių darbų parodos „Metų laikai“ atidarymas. Pasveikinti atvyko VDU Švietimo akademijos Sporto ir gamtamokslinio ugdymo studijų programų grupės vadovas prof. Virginijus Sruoga, VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto Technologijų pedagogikos studijų programos komiteto pirmininkė doc. Inga Kepalienė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos švietimo skyrius vyriausioji specialistė Božena Tyčino. Svečiai pasidžiaugė mokinių kūrybiškumu, darbų gausa ir atlikimo technikų įvairove. Palinkėjo mokytojams toliau taip atsakingai ir kūrybingai dirbti, stiprios sveikatos, optimizmo, naujų idėjų įgyvendinimo, atsidavimo ugdant kūrybingus ir atsakingus jaunus žmones.

„Metų laikai“- tai ne tik metų ciklas gamtoje. Kiekviena gyvenimo diena turi savo spalvą ir savo metų laiką. Parodai pateikta 50 darbų iš 26 Vilniaus rajono gimnazijų ir pagrindinių mokyklų. Paroda veiks iki kovo 27 dienos, kviečiame aplankyti parodą.

 Technologijų metodinio būrelio pirmininkė Jūratė Savičienė.

 

VDU ŠA lankėsi Indianos valstijos, JAV Edukacijos mokyklos prof. T. Mason

Kovo 5-7 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje lankėsi  Indianos valstijos, JAV Edukacijos mokyklos profesorius Terrence Mason. Profesorius skaitė viešąją paskaitą „Demokratinio pilietiškumo ugdymas XXI a.: iššūkiai ir galimybės“, lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, vedė pilietiškumo pamoką Vytauto Didžiojo gimnazijoje, dalyvavo ekspertų forume „Ateities švietimas 360°“.

Prof. dr. T. Mason Indianos valstijos, JAV Edukacijos mokyklos profesorius, 2015-18 dekanas, 2004-2012 Socialinių studijų ir tarptautinio švietimo centro direktorius, INTERNATIONAL CIVITAS programos JAV Indianos valstijos ir Baltijos šalių direktorius: 2004-2015. Pagrindiniai mokslinių tyrimų interesai: socialinis, pilietinis ugdymas ir mokytojų rengimas. JAV vyriausybės Afganistano aukštojo mokslo modernizavimo (2006-2011 m.), Makedonijos pradinio ugdymo (2006-2010 m.), Pietų Sudano aukštojo mokslo, lygybės ir lyderystės projektų vadovas.

 

Rengti menininką ir mokytoją kartu – iššūkis!

Ilgą laiką Vilniaus pedagoginiame, vėliau, pakeitus pavadinimą, Lietuvos edukologijos universitete rengti šalies pedagogai turėjo vieną jiems skirtą erdvę. Nuo šių mokslo metų toji erdvė išskaidyta į tris pedagogų rengimo centrus, o drauge su šiuo pokyčiu keistos ir pedagogų rengimo programos. Pagrindiniai naujosios sistemos akcentai – platus visapusis išsilavinimas, daugiakalbystė, tarptautiškumas, inovatyvumas, kūrybiškumas ir pan. Apie tai, kaip naujame kontekste rengiami dailės pedagogai, nutarėme pakalbinti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorę Giedrę RIŠKUTĘ-KARINIAUSKIENĘ. Ir nesuklydome. Ji ne tik nuoširdžiai papasakojo apie darbą (o gal teisingiau būtų sakyti veiklą?..) su studentais, atskleidė jų mokymosi specifiškumą, bet ir nuoširdžiai pasistengė perteikti, kokių kūrybingų ir imlių jaunų žmonių turime. Ir negalime nesidžiaugti dėstytojais, atiduodančiais visą savo laiką tam, kad motyvuotų, uždegtų, atskleistų jaunimo meninę saviraišką. Tad kviečiame susipažinti…

Gal galėtumėte supažindinti su statistika, kiek dailės mokytojų kasmet parengiama? Ar daug norinčiųjų jais tapti?

Mūsų universitete jau kurį laiką kasmet parengiama 15 dailės mokytojų. Anksčiau jų būdavo parengiama iki 20. Pabrėžiama, kad dailės mokytojų yra per daug, bet manyčiau, jog tikrai šiai sričiai atsidavusių ir kūrybingų nėra per daug. Visi studentai, pasirinkę dailės pedagogikos studijas, nuoširdžiai rengiasi dirbti dailės mokytojais.

Su kokiais iššūkiais susiduriate kaip dailės mokytojus rengianti pedagogė?

Pirmiausia, turbūt, reikėtų gebėti pažvelgti į save iš šalies. Ar aš, dailininkė ir pedagogė, einu tinkamu keliu. Tokioje informacijos gausoje kelių yra ne vienas. Ieškome jų kartu su studentais.

Iššūkis – jau tas, kad rengiame dailės mokytoją ir menininką kartu. Tai lemia, kad, kalbėdami apie praktines meno užduotis, nuosekliai aiškinamės, kaip tų pačių dalykų mokytume vaikus. Ieškome mokymo būdų, formų, kad dailės užsiėmimai būtų įdomūs mokiniams. Tikėtina, kad dailės mokytojas, būdamas menininkas, kūrybingai mokys ir vaikus. Kartais tenka išgirsti sakant: „Jūs rengiate tik dailės mokytojus.“ Taip nebūna. Mūsų iššūkis – parengti gerą dailės mokytoją ir menininką.

Kokias teigiamas šiandieninės dailės pedagogų rengimo programos puses galėtumėte įvardyti?

Pirmiausia norėtųsi įvardyti pasikeitusį požiūrį į patį dailės pedagogą. Galime džiaugtis tik teigiamomis šiandieninio dailės pedagogų rengimo pusėmis. Tiek įvairovės, originalių idėjų, dailės mokymo lankstumo dar niekada nėra buvę. Mokytojui ir mokiniams atsiveria įvairiausios meno erdvės, kuriose tiek daug kūrybinės laisvės interpretacijoms. Dailės pedagogikos programos studentai dalyvauja įvairiausiuose edukaciniuose projektuose, kur veda užsiėmimus Lietuvos mokyklų mokiniams. Visi kartu kuria, ieško, interpretuoja, patirdami nepakartojamą kūrybos džiaugsmą. Tai – itin vertinga būsimojo dailės mokytojo patirtis. O ir mokiniams yra smagu bendrauti su studentais, kurie yra atviri, geranoriški ir kūrybingi.

Pasvarstykite, kaip kito dailės mokytojų rengimas per pastarąjį 10-metį, kaip manote, kodėl?

Kaita vyko visą laiką. Ir labai intensyvi… Dailės mokytojų rengimas nebuvo sustingęs tam tikroje prastoje pozicijoje. Šiuo metu gyvename judrų gyvenimą, daug vizualios informacijos, parodų, akcijų, reklamos… Prieinama daugybė meno informacijos. Mūsų studijų laikais informacijos sėmėmės iš knygų, eidavome į bibliotekas, meno skaityklas. Dabar internete labai greitai galime rasti mus dominančias temas, tyrinėti dailės istorijos suformuotus faktus, lyginti šių dienų meno reiškinius, stebėti mus dominančių menininkų kūrybą ir aiškintis jų idėjų originalumo apraiškas, kompozicijų struktūras, spalvinius sprendimus. Net ir prieš dešimtmetį dar tokio informacijos srauto nebuvo. Studentams atsivėrė itin intensyvi pažintis su pasaulio universitetais, įvairios studijų mainų programos, kūrybinės stovyklos.

Kokias kompetencijas universitete turi įgyti dailės mokytojas? O kokios mokinių kompetencijos turėtų būti ugdomos dailės pamokoje? Kokių trūkumų ir privalumų kompetencijų ugdymo procese įžvelgiate?

Vienos svarbiausių kompetencijų – tai iniciatyvumas ir kūrybiškumas, jos padės formuotis ir kitoms asmeninėms kompetencijoms – tokioms kaip pasitikėjimas savo jėgomis ir kūrybiniais sugebėjimais. Komunikavimo kompetencijos padės tiek dailės mokytojui, tiek mokiniams kartu kurti ir dalyvauti bendruose projektuose, taikyti įgytas žinias per darbų pristatymus ir pan. Kultūrinė, socialinė pilietinė (pagarba tautos tradicijoms), mokėjimas mokytis… Tų kompetencijų būtų galima vardyti ir vardyti. Kompetencijų ugdymo procese įžvelgiu daugiau pranašumų negu trūkumų. Trūkumas, turbūt, būtų toks, kad pritrūktų laiko visas jas tobulai išugdyti ir išsiugdyti. Tai – jau tęstinis gyvenimo procesas, priklausantis nuo asmenybės siekių ir nuostatų.

Skaitykite daugiau Švietimo naujienos žurnalistės Aušros Židžiūnienės straipsnyje: https://goo.gl/JMh5Tg

 

Buvo pristatytas VDU ŠA Edukologijos tyrimų institutas

Po sėkmingos universitetų integracijos duris atvėrusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija tapo didžiausiu pedagogų rengimo centru Lietuvoje. Ketvirtadienį akademija organizavo prisistatymo renginį – ekspertų forumą, kuriame UNESCO, JAV ir VDU mokslininkai aptarė pagrindines švietimo dilemas XXI amžiuje, Lietuvoje ruošiamą pedagogų rengimo koncepciją ir kitus klausimus.

Tarp svarbiausių forumo svečių buvo UNESCO švietimo ekspertas Renato Opertti ir Indianos universiteto (JAV) profesorius Terrence Mason, VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto vadovė doc. dr. Lina Kaminskienė, prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė ir kiti. Didžiulę patirtį sukaupę ekspertai renginyje pristatė pranešimus apie švietimo pažangą, mokytojų rengimą.

Pasak doc. dr. L. Kaminskienės, Švietimo akademija ypatingą dėmesį skiria tam, kad užtikrintų, jog studijos turi tvirtą mokslinį pagrindą – todėl akcentuojama mokslinė veikla ir tarptautiškumas. Ugdymo krypties programos VDU buvo atnaujintos sutelkus Lietuvos, Suomijos, Estijos, Škotijos ir kitų šalių ekspertus. Prie 100 šalies mokslininkų, šiuo metu dirbančių Švietimo akademijoje, netrukus prisijungs ir kolegos iš užsienio universitetų: planuojamas tarptautinis konkursas.

„Neįsivaizduojame kokybiškų studijų be mokslinių tyrimų, tad su partneriais planuojame glaudžiai bendradarbiauti tiek studijų, tiek mokslo srityse. Mokslinė veikla taps tvirtu pagrindu pedagogikos studijoms bei profesiniam mokytojų tobulėjimui“, – teigia Edukologijos tyrimų instituto vadovė doc. dr. Lina Kaminskienė.

Platus VDU tarptautinių partnerių tinklas leidžia būsimiems pedagogams metams vykti studijuoti į pažangiausias švietimo srityje šalis: Suomiją, Šveicariją, Airiją ir kitur. „Universitetas plėtoja moksliniais tyrimais grįstas pedagogikos studijas – pagrindiniai jų principai yra platus išsilavinimas, tarpdiscipliniškumas, tarptautiškumas, skaitmeninės kompetencijos, atvirumas skirtingiems ugdymo poreikiams ir gebėjimai juos atliepti“, – paaiškina docentė.

VDU Švietimo akademijoje veiklą vykdo trys institutai: Edukologijos tyrimų, Mokytojų rengimo ir Profesinio tobulėjimo. Visuose akademijos centruose šiuo metu vykdomi infrastruktūros modernizavimo darbai. Pedagogų rengimo centre atnaujinamos auditorijos, erdvės grupiniam ir savarankiškam darbui. Šiuolaikinių didaktikų centre bus įsteigtos trys laboratorijos: STEAM, Virtuali didaktinė laboratorija ir Įtraukiojo ugdymo laboratorija.

Ekspertų forumas „Ateities švietimas 360°“ vyko kovo 7 d. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Renginį organizavo VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas.

Daugiau informacijos – programoje.