Vyks mokymai „Atsakingas ir efektyvus energijos išteklių naudojimas“

2019 m. kovo 1 d. 10–15 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje (A11 auditorijoje, Studentų g. 39, Vilniuje) vyks  mokymai „Atsakingas ir efektyvus energijos išteklių naudojimas“.  Mokymai yra Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) vykdomo projekto „Ekologinio švietimo akademija“ renginys, finansuojamas Lietuvos energijos paramos fondo. Šio projekto partneriai – VDU Švietimo akademija.

 Mokymų tikslas – suburti gamtos mokslų ir technologijų mokytojus, sudarant sąlygas pagilinti turimas aplinkosaugines kompetencijas, įgalinančias perteikti mokiniams naujausias žinias apie atsakingą ir efektyvų energijos išteklių naudojimą, padėsiančias ugdyti mokinių gebėjimus pasirinkti geriausią sprendimą, formuoti atsakingą požiūrį į supančią aplinką.

Mokymų programa: čia. 

VDU ŠA mokslininkai dalyvavo tarptautiniame moksliniame seminare Kambodžoje

Vasario 20-22 d.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. Dainius Vaitiekūnas su VDU Kompiuterinės lingvistikos centro mokslo darbuotoju dr. Loic Boizou dalyvavo Nacionaliniame edukacijos institute (Pnompenis, Kambodža) vykusiame tarptautiniame moksliniame seminare „Mokslinių tyrimų metodologijos”. Prof. Dainius Vaitiekūnas skaitė pranešimą „Semiotic analysis method: the semiotics of culture”, dr. Loic Boizou  pristatė pranešimą  „Corpora: from Linguistics to Digital Humanities”.

Seminaras buvo surengtas vykdant„ Erasmus+“ programos projektą „Humanitarinių mokslų tyrimų Kambodžoje valdymas ir plėtojimas” (GEReSH-Cam). VDU yra šio projekto vykdytojo Nacionalinio rytų kalbų ir kultūrų instituto (Prancūzija) partneris.

Kiti projekto partneriai: Latvijos universitetas, Frankofonijos universitetinė agentūra (AUF), Plėtros ir mokslinių tyrimų institutas (IRD), Kambodžos karalystės Kultūros ir menų ministerija, Kambodžos karalystės Švietimo, jaunimo ir sporto ministerija, Nacionalinis edukacijos institutas (INE), Karališkasis Pnompenio universitetas (RUPP), Karališkasis menų universitetas (RUFA).

 

Kur slypi mokinio sėkmės paslaptis?

Koks veiksnys labiausiai lemia mokinio sėkmę jau vaikystėje? Kodėl vieni mokiniai patys noriai išsikelia tikslus, o kiti vengia bet kokių iššūkių – kas tai lemia? Kaip tinkamai motyvuoti mokinį siekti aukštesnių rezultatų ir ko pamokose dažnai pasigenda vyresniųjų klasių mokiniai? Apie šias ir kitas aktualijas pagal Kupiškio rajono savivaldybės mokyklose vykdyto projekto „Iniciatyva savivaldybėms“ tyrimą buvo diskutuojama ne tik mokinių, bet ir mokytojų pamėgtoje kasmetėje parodoje „Studijos 2019“.

 

„Mokinių pasiekimai: sėkmės veiksnių beieškant“ tema kalbėjusios Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkės teigė, kad sėkmės veiksnių mokslininkai pradeda ieškoti jau vaikystėje, o vienas iš jų yra darbinė atmintis arba, paprasčiausiai tariant, sąmoningas vaiko aktyvus mokymasis, kai jis informaciją išsaugo ir apdoroja (pgl. T. P. Alloway ir R. G. Alloway, 2010). Darbinė atmintis penkiamečiui prognozuoja didesnę akademinę sėkmę nei skaitymo lygis, matematikos lygis, nuostatos, tėvų pagalba, pozityvus požiūris ir motyvacijos lygis. Nors šie veiksniai, žinoma, taip pat svarbūs, vis dėlto pirmiausia derėtų telkti dėmesį į darbinės atminties suaktyvinimą.

Daugiau skaitykite „Švietimo naujienos“ žurnalistės Miglės Lopetaitės straipsnyje.

Už ypatingus nuopelnus sporto mokslui ir olimpiniam švietimui LOA Akademiko vardas buvo suteiktas prof. A. Vilkui

Vasario 21 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje  vyko Lietuvos olimpinės akademijos ataskaitinis suvažiavimas. Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė  Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) ir Seimo narys Dainius Kepenis. Tylos minute pagerbti Anapilin išėję ilgamečiai LOA nariai: Povilas Petras Karoblis, Algis Daumantas, Kęstas Miškinis, Zina Birontienė.

Iškilmingoje inauguracijoje už ypatingus nuopelnus sporto mokslui ir olimpiniam švietimui LOA Akademiko vardai buvo suteikti Algimantui Gudiškiui ir  ilgamečiui Lietuvos edukologijos universiteto (dab. VDU ŠA) profesoriui Audroniui Vilkui. Taip pat vardinis apdovanojimas įteiktas ilgamečiam LOA nariui Algirdui Buičenkai, kuris šventė 65-ąjį jubiliejų. Antroje sesijos dalyje ataskaitą apie LOA 2018 metų veiklą perskaitė prezidentas, doc. dr. Artūras Poviliūnas. LOA Revizijos komisijos išvadas pateikė LOA Revizijos komisijos narė Asta Budreikaitė. LOA iždininkė, Tarybos narė dr. Daiva Majauskienė pristatė LOA 2018 metų biudžeto vykdymo apyskaitą ir 2019 metų LOA biudžetą. LOA viceprezidentas, VDU ŠA kanclerio pavaduotojas administravimui prof. Algirdas Raslanas supažindino su 2019 metų LOA veiklos planu. Diskusijose kalbėjo LOA tarybos narė Asta Šarkauskienė, LOA nariai Renatas Mizeras ir Emilis Misiulis.

Renginyje pasirodė VDU ŠA dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“.

Nuotraukų galerija.

VDU ŠA prof. D. Jakovonytė-Staškuvienė: „Lietuvos pradinis ugdymas Europoje vertinamas kaip vienas pažangiausių“

Portale „Švietimo naujienos“ žurnalistė Miglė Lopetaitė kalbina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo grupės studijų programos grupės vadovę, edukologę, švietimo tyrėją Daivą Jakovonytę-Staškuvienę apie pokyčius pradinio ugdymo pedagogikos rengime.

Pratinamasi prie naujovių

 

Prof. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė  tikino, kad šios reformos vykdymas pateikė klausimų, nes pradinio ugdymo bakalauro studijų programa, akredituota 2016 m., buvo 6 metams įvertinta kaip pati geriausia šalyje pagal visą Tarptautinės ekspertizės reglamentą. Taip pat specialistai gerai įvertino ir ikimokyklinio ugdymo programą buvusiame LEU. Vis dėlto 2018 m. į visas LEU bakalauro studijų programas pirmakursių priėmimas buvo sustabdytas.

Profesorės teigimu, tokie pokyčiai privertė situaciją įvertinti iš naujo, o dėstytojams – priprasti prie naujovių: „Naujos VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo ir užsienio kalbos programos studijose kol kas mokosi labai panašus studentų skaičius, palyginti su buvusio universiteto studentais praėjusiais metais. Taigi būklė, susidomėjimas lyg ir toks pats. Tačiau stengiamės įsitraukti į pokyčius ir tikimės, kad mūsų daryti darbai bei pastangos ir toliau neš gerą rezultatą.“

Šiuo metu pirmo kurso edukologijos mokslo bakalauro studijų studentai mokosi Kaune, kur paskaitų skaityti atvyksta dėstytojai iš Vilniaus, jie dėsto kartu su VDU edukologijos srities mokslininkais ir praktikais. Kitų kursų studentai, įstoję į LEU, studijas baigs Vilniuje.

Pokyčiai mokymo programoje

 

Šis susijungimas, pasak VDU Švietimo akademijos prof. D. Jakavonytės-Staškuvienės, atnešė daug pasikeitimų mokymo programose. Tam daro įtakos VDU universitete išplėtotas Artes liberales principas – studentai turės galimybę mokytis bendrųjų universitetinių dalykų, o užsienio kalbų mokymasis nuolat stiprinamas visose studijų programose.

Gilus kalbos išmanymas yra raktas atsirakinti visus kitus kelius profesiniame gyvenime – domėtis, skaityti, analizuoti, drąsiai tapti partneriu, kuriant kelių šalių bendradarbiavimo projektus.

Pavyzdžiui, pradinio ugdymo studentai nuo šiol kartu su pagrindine studijų programa mokosi ir užsienio kalbos (dažniausiai anglų kalbos), todėl baigę studijas turės ir pradinio ugdymo pedagogikos, ir užsienio kalbos specialybes. Profesorė pasakoja, kad jau girdėjo atsiliepimų iš studentų, besidžiaugiančių pagerintais užsienio kalbos įgūdžiais. „Toks pokytis tikrai labai naudingas, nes gilus kalbos išmanymas yra raktas atsirakinti visus kitus kelius profesiniame gyvenime – domėtis, skaityti, analizuoti, drąsiai tapti partneriu, kuriant kelių šalių bendradarbiavimo projektus“, – apie platesnes universitetų absolventams atsiveriančias galimybes sakė D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Taip pat, pasak profesorės, ikimokyklinio ugdymo programose sustiprinta įtraukiojo ugdymo dalis, apimanti visų vaikų pažinimą ir ugdymą – plačiai taikomas įtraukusis ugdymas, kai kiekvienam vaikui parodomas ypatingas dėmesys. „Bus skiriama daugiau dėmesio kiekvieno vaiko pažinimo situacijoms, nes ypač ikimokykliniame amžiuje svarbu atsižvelgti į individualius vaikų poreikius, gebėjimus, kad jie būtų laiku pastebėti ir kokybiškai ugdomi“, – teigė D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Be to, pagilintas praktikų turinys. Nuo šiol studentai galės pritaikyti savo teorines žinias praktinėje veikloje net trijose erdvėse – universitete, mokymo ir mokslinių tyrimų bazėje bei praktikos darbo vietoje. Būsimi pedagogai savo jėgas praktikoje išbandys, kaip ir buvo įprasta anksčiau, jau nuo 1 kurso.

Prof. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pasidalijo dar vienu geru ir pozityviu sprendimu – studijų dalykų aprašymus rengia keli asmenys: mokslininkas ir šios srities pedagogas praktikas. Jos nuomone, absolventai, baigę šias studijas, į darbo vietas pretenduos kaip inovatyvūs ir turintys gerus gebėjimus žmonės, pasiruošę kurti būtent tas inovacijas, kurių ir reikia.

Lietuvos pradinių klasių ugdymo praktikos – tarp geriausių Europoje

 

Kaip teigė pedagogikos srities tyrėja ir specialistė D. Jakavonytė-Staškuvienė, Lietuvos pradinis ugdymas Europoje vertinamas kaip vienas pažangiausių: „Aš tai girdėjau 2018 m. rudenį būdama Prancūzijos Monpeljė universitete, kai kolega profesorius Fredericas Torterat, pristatydamas mane magistrantams, įvardijo, kad esu iš 5 pažangiausių Šiaurės Europos valstybių ir vienai jų atstovauju. Mus įvardijo kartu su estais, norvegais, švedais ir suomiais. Apskritai, švietimo srityje esame pakankamai aukštai vertinami. Ir tai daroma visiškai pagrįstai, nes, pavyzdžiui, tarptautiniame 4 klasės mokinių skaitymo gebėjimų PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) tyrime Lietuvos rezultatai yra labai geri, 4 klasės mokiniai užima 12 vietą iš daugiau nei 60 tyrimo dalyvių.“

Kolega profesorius Fredericas Torterat, pristatydamas mane magistrantams, įvardijo, kad esu iš 5 pažangiausių Šiaurės Europos valstybių ir vienai jų atstovauju. Mus įvardijo kartu su estais, norvegais, švedais ir suomiais. Apskritai, švietimo srityje esame pakankamai aukštai vertinami. Ir tai daroma visiškai pagrįstai.

Vienas iš aukšto edukacijos lygio palaikymo rezultatų – pradinio ugdymo bendradarbiavimo projektas, pasirašytas tarp Lietuvos ir kitų 7 valstybių. Laimėtas mokslu grįstos praktikos ugdymo projektas, kuriam vadovauja Prancūzija, o kartu dalyvauja Šveicarija, Olandija, Italija, Ispanija, Vengrija, Rumunija ir Lietuva. Pasak pedagogės, projektas parengtas pagal labai aktualią temą – bendradarbiavimą kaip įtrauktį, gerinančią pradinių klasių mokinių pasiekimus. Komandą sudarys studentai, mokslininkai, pedagogai praktikai, kuriantys ugdymo turinį kartu, o paskui jį išbandys klasėse ir gerąsias patirtis ne tik aprašys, bet ir filmuos. Vaizdo įrašais bus dalijamasi internetinėje erdvėje visoje Europoje.

Prancūzų magistrantūros studentai stažuotei gali rinktis iš daugiau nei 60 šalių. Jie renkasi Lietuvą ir tokias šalis kaip Australija, Kanada… Taigi galima teigti, kad mūsų praktikos tikrai neblogai vertinamos net tarptautiniu mastu.

O štai magistro studijų studentai, jau ketvirtus metus atvykstantys iš Prancūzijos atlikti praktikos į Lietuvos mokyklas, pasak dėstytojos, žavisi geru inovatyvių metodų taikymu praktikoje, parenkant tinkamas aplinkas, sukuriant palankias situacijas, prisitaikant prie individualių mokinio poreikių, skatinant refleksyvųjį mokymąsi. Kaip pasakojo Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, atvykę užsienio pedagogai stebisi trečiokų ir ketvirtokų gebėjimu diskutuoti tiek prancūziškai, tiek angliškai. „Noriu pabrėžti, kad prancūzų magistrantūros studentai stažuotei gali rinktis iš daugiau nei 60 šalių. Jie renkasi Lietuvą ir tokias šalis kaip Australija, Kanada… Taigi galima teigti, kad mūsų praktikos tikrai neblogai vertinamos net tarptautiniu mastu. Jų atsiliepimai – iš realių darbo vietų, mokyklų, o tai, mano nuomone, pasako daugiau nei statistiniai duomenys. Bet aš nežinau, kodėl Lietuvoje apie gerus dalykus mes tiek mažai kalbame, garsiai nesidžiaugiame pasiekimais“, – svarstė pedagogė.

Tarptautinės galimybės studentams

 

VDU Švietimo akademijos profesorė pasidalijo studentų stažuočių užsienyje galimybėmis. Šiuo metu ikimokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas lietuvių kalba suteikiamas lietuvių vaikams Briuselio II mokykloje, kur dirba pedagogai iš Lietuvos. Taip pat diskutuojama dėl lietuvių klasės atidarymo Liuksemburgo I Europos mokykloje. „Dabar ten lietuvių vaikų yra daugiau nei 100, bet jie mokosi prancūzų, vokiečių arba anglų kalba. Per posėdį Briuselyje diskutavome ir dalijomės planais, kad nuo šių metų ten bent ikimokyklinėje ir pirmoje klasėse vaikai visų disciplinų galėtų mokytis savo gimtąja lietuvių kalba. Tam būtų reikalinga atskira lietuvių kalbos sekcija ir lietuvių kalbos specialistai. Žinoma, kartu sieksime, kad vaikai nepamirštų ugdytis ir plėtoti užsienio kalbų gebėjimų“, – teigė D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Pasak pašnekovės, 2018 m. pirmieji Lietuvos edukologijos universiteto pradinio ugdymo specialybės lietuvių studentai išvažiavo atlikti praktikos į Briuselio II mokyklą, kur mokėsi ir susipažino su ne tik Lietuvos mokytojų, bet ir įvairių Europos Sąjungos šalių, ypač skandinavų, taikomais ugdymo metodais. „Briuselio II mokyklos pavaduotojas yra puikus inovatyvios matematikos didaktikos specialistas. Jis dalijosi savo žiniomis su mūsų studentėmis, parodė šiuolaikinių metodų, skatinančių vaikus mokytis matematikos. Taigi būsimos specialistės Lietuvai turtinti parsivežė labai puikų žinyną. Šiais metais į Briuselį išvyksta 5 studentės. Tokia mokymosi patirtis, mano manymu, yra labai naudinga, nes turtėjame patys ir dalijamės tuo, ką gero turime čia“, – džiaugėsi tyrėja.

Daugiau skaitykite:  

VDU ŠA lankysis Indianos universiteto profesorius dr. Terrence Mason

Kovo 4–10 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje lankysis Indianos universiteto profesorius dr. Terrence Mason.  Kovo 5 d. 10 val. mokslininkas skaitys pranešimą „Demokratinio pilietiškumo ugdymas XXI a.: iššūkiai ir galimybės“. Kovo 6 d. 10 val. prof. dr. Terrence Mason dalinsis savo patirtimi su Lietuvos pilietiškumo ir švietimo specialistais.

Daugiau informacijos apie profesoriaus vizitą: čia. 

 

 

VDU Švietimo akademijos absolventams įteikti diplomai (nuotraukų albumas)

Vytauto Didžiojo universitete žiemos diplomų įteikimo šventė šiemet itin ypatinga.  Vasario 15 d. Universitete pirmą kartą buvo įteikti VDU Švietimo akademijos diplomai. Absolventai atsisveikino su savo Alma mater.

 

Daugiau nuotraukų: čia. 

Daktaro diplomai įteikti VDU ŠA edukologams

Vasario 15 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vyko iškilmingas Senato posėdis.  Šiame iškilmingame posėdyje dalyvavo ir prie Senato prisijungę VDU Žemės ūkio akademijos bei VDU Švietimo akademijos atstovai. Iškilmėse buvo teikiamos vardinės stipendijos, VDU daktaro diplomai bei ženklai ir profesoriaus atestatas, apdovanojami aktyviausių doktorantų konkurso nugalėtojai. Posėdžio metu diplomais apdovanoti 2018-aisiais VDU daktaro laipsnį apgynę 27 doktorantai.

„Turime nemenką užduotį – artėja Vytauto Didžiojo universiteto 100-metis. Natūraliai, ir man, ir Jums kyla klausimų: kokią viziją turės išaugęs Universitetas? Kokius tikslus keliame sau kaip mokslininkams, sau kaip studentams, sau kaip darbuotojams ir, svarbiausia, sau kaip bendruomenei. Bendruomenei, kurią vienija tikėjimas šio universiteto idėjiniais motyvais“, – kalbėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Daktaro diplomai įteikti edukologams:  dr. Agnei Kudarauskienei  (darbo vadovė Prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė), dr.Eglei Pranckūnienei (darbo vadovas prof. dr. Jonas Ruškus), dr. Algiui Bitautui (prof. dr. Benediktas Šetkus), dr. Daivai Žitkevičienei, dr. Tomui Baranauskui .  VDU Švietimo akademijos profesorei Genutei Gedvilienei įteiktas profesoriaus atestatas.

VDU ŠA vykdomas projektas apie paukštinininkystės produktyvumo efektyvinimą

Pagal patvirtintą parodomojo bandymo atlikimo metodiką projekto vykdytojai (Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotojai) atliks parodomojo bandymo įrengimą, vykdymą ir priežiūrą. Parodomojo bandymo informavimo veiklas numatoma organizuoti daugiau nei 5 apskrityse.  Pagal projekto įgyvendinimo taisyklių VII skyrių, t. b. suformuotos Pasidalinimo patirtimi grupės 5 apskrityse.

Pasidalinimo patirtimi grupė (toliau – grupė) – tai tikslinė asmenų grupė, kuri siekdama vieningo tikslo periodinių susitikimų metu tarpusavyje dalindamasi informacija ir patirtimi, vertina ir aptaria realią situaciją, problemas, ieško sprendimo būdų, analizuoja ir lygina tarpusavyje pasiektus rezultatus.

Daugiau apie projektą „Paukštininkystės produktyvumo efektyvinimas ir amoniako kiekio mažinimas panaudojant du sinergiškus poliprobiotikus,  girdomą ir paskleidžiamą ant kraiko inovatyvia įranga“: čia. 

 

 

 

 

VDU ŠA studentai lankėsi Tarptautinėje Amerikos mokykloje

Vasario 8-11 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kūno kultūros ir gamtamokslinio ugdymo programos III kurso nuolatinių studijų 50 studentų kartu su „Erasmus+“ studentėmis iš Ispanijos bei Latvijos turėjo galimybę aplankyti Tarptautinę Amerikos mokyklą Vilniuje (The American International School of Vilnius (AISV).

Jau tradicija tapusiu kūno kultūros teorijos ir didaktikos dalyko konceptu – „didaktikos dėstytojų-studentų-kūno kultūros mokytojų ugdomoji sąveika“, kurio metu dėstytojos įtraukia ne tik paskaitų (Doc. dr. Renata Kviklienė) ir seminarų (Doc. dr. Aušra Lisinskienė) vedamą ciklą universitete, bet ir dalį laiko skiria išvykoms į mokyklas, taip sustiprinant praktinį studentų veiklos reikšmingumą. Studentai kartu su didaktikos dėstytojomis turėjo galimybę stebėti vedamas kūno kultūros pamokas, jas detaliai analizuoti, aptarti ir perimti gerąją patirtį.

Pagrindinis detalios kūno kultūros pamokos analizės tikslas – pagilinti studentų, būsimų kūno kultūros mokytojų supratimą, žinias, praplėsti viziją  apie mokymosi procesą ir mokytojo kompetencijas. Stebėdami mokykloje vedamas išskirtinumu pasižyminčias mokytojos Rimos Firienės kūno kultūros pamokas. Studentai turėjo galimybę analizuoti šiuolaikiškas ir inovatyvias pamokas, ugdyti  būsimo kūno kultūros mokytojo kompetencijas.