A. Anušausko knygos „Aš esu Vanagas“ pristatymas

Vasario 13 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje įvyko Seimo nario, istoriko Arvydo Anušausko knygos „Aš esu Vanagas“ pristatymas. Diskusiją su knygos autoriumi moderavo VDU ŠA istorikas dr. Mindaugas Nefas. Rašytojas atskleidė knygos rašymo užkulisius, prisiminta Adolfo Ramanausko Vanago asmenybė.

Renginyje dainavo VDU dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“. Generolo Jono Žemaičio karo akademijos kariūnas Aidas Lenkauskas perskaitė pranešimą, skirtą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui Vanagui.

Competition for Erasmus+ studies for the academic year 2019/2020

If you want to gain even more international study experience, improve your foreign language skills, become a VMU Ambassador and a part of even bigger international community, participate in the competition and fill in the online application form until March 03 (23:59), 2019. For students from Music Academy application deadline is February 19 (23:59), 2019.

Eligible applicants are full time and part time students. Students with disabilities or special needs have an opportunity to receive additional funding. The results of competition will be announced on March 13 (for Music Academy students February 22), 2019 on VMU website. Each selected student will also be informed personally by e-mail.

You can find more information about Erasmus+ studies here.

More information at VMU International Cooperation Department page.

Contacts

Studentų diena Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje

Data: 2019 m. kovo 1 d.

Laikas: 9.00–14.00 val.

Vieta: Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijų salė (V. Volano 2, Vilnius)

Renginio tikslas – susipažindinti su aktualiais švietimo pertvarkų klausimais.

Pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų iniciatyva tęsiama tradicija – studentų diena Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. Būsimieji mokytojai susitinka ir konsultuojasi su ministerijos darbuotojais, teikia pasiūlymų vykdomų pertvarkų klausimais.

Renginio programa: čia.

Karo laukas – mokykla

Dr. Domas Boguševičius, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos ir VDU Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas-ekspertas

Kokia turėtų būti šiandieninė Lietuvos mokykla? Šis klausimas tampa ypač aktualus šiomis dienomis, kada bandoma diskutuoti dėl bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio atnaujinimo. Švietimo politikos formuotojai teigia, kad mūsų valstybės moksleiviai prastai atrodo tarptautiniuose testuose, todėl reikia tobulinti sritis, kurios tais testais matuojamos. Moksleiviai tuo tarpu sako, kad norėtų mokytis to, kas aktualu kasdieniniame gyvenime ir pravers ateities darbe. Aukštosios ir profesinės mokyklos gi aiškina, kad didelė dalis moksleivių ateina nepasirengę studijoms. Visiems šiems mąstymams bendras siekis sudėtingą ugdymo turinio problemą susiaurinti iki utilitaristinio supratimo.

Ugdymo turinio sąvoka edukacijos moksluose yra labai talpi ir dėl to dažnai išskystanti. Ji apima tai, ko, kaip ir iš ko turėtų būti mokoma(si), ir tai, kaip mokymosi pasiekimai vertinami. Visgi šie aspektai užmirštami, kai imama kalbėti apie pinigus. Ugdymo turinio atnaujinimas ir su juo susiję viešieji pirkimai dar neseniai supurtė Jurgitos Petrauskienės vadovautą Švietimo ir mokslo ministeriją ir išvertė iš pareigų Ugdymo plėtotės centro direktorių. Tąkart viešumoje susitelkta į galimą viešųjų pirkimų korupcijos atvejį, nuošalėje paliekant patį ugdymą. Įtariamieji korupcionieriai bus nubausti arba ne, o štai ugdymo atnaujinimas vis tiek keisis pagal svarstymui pristatytą koncepciją, kuri, regis, numato ir pačios mokyklos struktūros kaitą.

Tiesa, Lietuvoje daugelis dokumentų svarstymų primena Žiulio Verno satyrinę apysaką „Daktaras Oksas“. Jos personažai uoliai ginčijosi, kada pradėti karą su kaimynais: po dviejų parų ar po keturiasdešimt aštuonių valandų? Nepaisant situacijos komizmo, akivaizdu viena – karas bus. Mūsų atveju, karo laukas – mokykla.

Civilizacinė krizė

Per beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos visuomenė susiformavo alerginę reakciją į bet kokias švietimo reformas, kurios paprastai vykdomos negrabiai ir forsuotai, drauge nieko iš tiesų nereformuojant („nes reikia kažką daryti“). Panašu, kad per šį laiką būta tik vienos tikros, švietimą nuo pamatų turėjusios keisti „Tautinės mokyklos koncepcijos“, parengtos Meilės Lukšienės ir jos bendradarbių. Visi kiti sprendimai (valstybiniai egzaminai, mokyklų tinklo pertvarka, „moksleivio krepšelis“) buvo jau esamo modelio restruktūrizacija. Kaip žinia, termitų suėstų rąstų perdėliojimas kitokia eilės tvarka dar nereiškia naujo namo statybų.

Šiandien, kaip ir nepriklausomybės priešaušryje, ugdymo turinio atnaujinimas turėtų prasidėti nuo geidžiamos mokyklos vizijos.

Kai XIX amžiuje ėmė rastis masinis visuotinis švietimas, viešosios mokyklos rengė bazinį išsilavinimą turinčią darbo jėgą, drauge atlikdamos ir dienos centrų darbininkų vaikams vaidmenį. Su pilietinės visuomenės arba totalitarinių režimų (nelygu apie kurią valstybę kalbame) susiformavimu keitėsi mokyklai keliami tikslai. Ji tapo vienu iš socialinių liftų savo ugdytiniams. Todėl ilgainiui emancipuotos masės iš viešųjų/valstybinių mokyklų pradėjo reikalauti savo vaikams tokios kokybės išsilavinimo, kokį iki tol teikė tik namų mokymas arba privačios mokyklos. Ir šis konfliktas yra Vakarų pasaulio realija iki pat šių dienų.

Be to, iš mokyklos šiandien norima, kad vaikas joje jaustųsi saugus ir laimingas, būtų apsuptas jaukios aplinkos. Susidaro paradoksali situacija: tarsi jaunuomenė, susirinkusi iš labai skirtingos namų aplinkos, turėtų mokykloje kompensuoti patirtis, kurių stokoja šeimoje. Į mokyklą susirenka ne tik mylimi ir savimi pasitikintys mokiniai. Nemaža dalis yra nepripažįstantys sutartų elgesio normų ir išsilavinimo vertės. Tokiais atvejais atrodo, kad XVIII a. susiklostęs europinės civilizacijos apibrėžimas, vienu iš europiečio požymių laikęs savikontrolę, prarado reikšmę. Atrodo, kad jau galima kalbėti apie mokyklos kaip civilizacijos ramsčio krizę.

Analizuojant Lietuvos švietimo įtampas vis dažniau pasitelkiamas Suomijos pavyzdys. Jis išties atrodo patrauklus ir geistinas, išsiskiriantis stebėtinu pasitikėjimu švietimo sistemos dalyviais, didžiule mokyklų ir mokytojų autonomija, aukštais mokytojų išsilavinimo rodikliais ir puikiu finansavimu. Antai nuo 2016 m. Suomija švietimui kasmet skyrė apie 12,2 mlrd. eurų. Lietuva 2019 m. planuoja skirti apie 1,5 mlrd. eurų, t. y. maždaug keturis kartus mažiau lėšų vienam šalies gyventojui nei Suomijoje. Aišku, finansavimo skirtumai išplaukia iš objektyvių ekonominių priežasčių. Šiuo atveju svarbiausi net ne finansiniai rodikliai, o viltys, siejamos su švietimu. Finansavimas lemia paslaugų, teikiamų švietimo sistemos dalyviams, apimtį ir kokybę: reikiamų paruošti ir įdarbinti specialistų skaičių, jų kvalifikacijos tobulinimo galimybes, specialiosios pagalbos teikimo spartą, mokymosi erdvių ir priemonių gausą bei kokybę. Žinodami Lietuvos švietimo finansinę būklę galime konstatuoti, kad esamomis sąlygomis jis funkcionuoja palyginti neblogai. Blogai tampa tik tuomet, kai švietimui iškeliame suomiškus tikslus, bet suteikiame lietuvišką finansavimą.

Vizijų įkaitai

Pirma reikšminga mokyklos vizija, kurią nusakė „Tautinės mokyklos“ sumanytojai, rėmėsi į ugdymo humanizavimą ir kultūrą, kurie ilgalaikėje perspektyvoje turi išugdyti laisvą asmenį laisvoje visuomenėje. Šiandienos realijos rodo, kad šis projektas tebėra aktualus. Ir šią žinią reikia suprasti ne kaip komplimentą koncepcijos kūrėjams, o priekaištą švietimo sistemos strategams, kurie pritrūko intelektinių galių ar valios ir pasirinko chaotinį švietimo sistemos raidos modelį, populiariai vadinamą „gaisrų gesinimu“. Kita vertus, atsakyti į klausimą, ar Lietuvoje egzistuoja švietimo sistema, galima teiginiu, kad sistemos nebuvimas – irgi sistema, tik išsunkianti ir demoralizuojanti jos dalyvius.

2015 m. buvo patvirtintas naujas dokumentas – „Geros mokyklos koncepcija“, papildantis ir pratęsiantis „Tautinės mokyklos koncepciją“. Akivaizdu, kad jo autoriai buvo vedami pačių geriausių intencijų ir jų apibendrintos mintys abejonių nekelia. Abejones skatina mokyklų veiklos realijos.

Akylesnis politinio gyvenimo stebėtojas gali nesunkiai pamatyti, kad Lietuvos teisėkūra veikia taip, it teisės aktų rengėjai tikėtų, kad įstatymas keičia realybę pagal įstatymo raidę. Iš čia atsiranda poreikis kontroliuoti visas įmanomas viešojo ir privataus gyvenimo sritis (vaikų maitinimą mokyklose, šunų lojimo laiką, vaistų pirkimą savomis lėšomis ir t. t.), taip pamažu priartėjant prie diktatūros. Tuo tarpu brandžios demokratijos šalyse teisės aktai reglamentuoja jau egzistuojančias ir nusistovėjusias praktikas. Tiesa, Lietuvos švietime yra viena reikšminga ir paveiki išimtis – išorinis mokyklų vertinimas, kurio kriterijai atnaujinti pagal „Geros mokyklos koncepcijos“ principus.

Mokyklų išorės vertinimas, sumanytas kaip įrankis, turintis teikti švietimo politikos formuotojams, administratoriams, mokyklų steigėjams ir pačioms mokykloms objektyvią informaciją apie ugdymo kokybę, iš esmės turėtų vykti kaip didelio masto edukacinis tyrimas. Socialinių mokslų atstovams nereikia aiškinti, kad vienas kertinių darbo su tiriamąja grupe principų – tyrėjo vengimas kaip nors veikti grupės pasirinkimus, elgsenas ir sprendimus. Tačiau vertinimo kriterijai švietimo bendruomenėse suprantami imperatyviai, o vertinimo rezultatai, turintys skaitinę išraišką, tapo mokyklų tarpusavio reitingavimo pagrindu. Vadinasi, nors kaskart kalbame apie ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą, apie autentiškos mokyklos kultūros kūrimą, iš tiesų mokyklas bandome matuoti pagal vieną liniuotę, o mokinius – dar ir pagal įvairaus tipo standartizuotus testus. Dėl savo išlikimo kovojančios mokyklos sąmoningai arba ne ima prisitaikyti prie tyrėjų laukiamų vaizdų, jei reikia – juos imituodamos. Taip švietimo karo lauke įstatymas pradėjo keisti realybę ir kurti vieną didelę unifikuotą mokyklą visai Lietuvai. Jei kuri mokykla ir išdrįsta išlikti savita, tai veikiau besitęsiančios partizaninės kovos dėl teisės būti savimi rezultatas.

Tolesnio karo strategija ir taktika

Švietimo bendruomenė, nukamuota pasitikėjimo krizės, vergiško atlygio (Lietuvos mokytojai atlyginimu Europos Sąjungoje lenkia tik Bulgariją), necivilizuotų santykių ir psichologinės įtampos, svajoja apie paliaubas. Tačiau paliaubų nebus, nes švietimas savo prigimtimi yra nuolatinio karo laukas. Skirtis gali tik karo pobūdis: kovojama dėl idėjų ar dėl fizinio išlikimo. Šiuo metu Lietuvoje dominuoja antrasis modelis, todėl bet kokios diskusijos apie idėjas lieka siauram entuziastų rateliui arba net ir neprasideda.

Strateginis tikslas šiandien turėtų ir galėtų būti formuluojamas visų suinteresuotų grupių ir, jei reikia, radikaliomis tezėmis. Diskutuoti įmanoma tik tada, kai žinai, kaip klausimo sprendimą įsivaizduoja tavo oponentas. Bet kokie politiškai korektiški trypčiojimai vietoje ir nedrąsios pastabos dėl techninių švietimo klausimų šiuo atveju yra beprasmybė, pasmerkianti švietimą ne reformai, o dar vienai restruktūrizacijai.

Galiausiai vertėtų sugrįžti prie kertinių mokyklos principų: laisvės, kultūros, humanizmo ir išsilavinimo. Mokykla niekada nebuvo ir nebus atsvara šeimai ir namams – jos misija visai kitokia, o ir šeimos funkcijų uzurpavimas būtų mažų mažiausiai amoralus. Iki šiol švietimas, vienas kertinių Vakarų civilizacijos akmenų, tarnavo kultūrinės tradicijos perėmimui ir visuomenės kūrimui, todėl ir vėl turėtų grįžti ad fontes (lot. prie ištakų). Visi kiti ugdymo turinio atnaujinimo klausimai yra absoliučiai techniniai, jei neapsispręsime, kokios mokyklos norime. O tokiam apsisprendimui reikia svajoti ir skaičiuoti.

Kviečia į intensyvias neformalias lituanistines studijas mokytojams ir dėstytojams Vilniuje

Skelbiame konkursą, skirtą užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, planuojantiems liepos 29 d. – rugpjūčio 12 d. atvykti į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centro Intensyvias neformalias studijas mokytojams. Studijos vyks VDU Švietimo akademijoje Vilniuje.

Intensyvių lituanistinių studijų metu atvykę mokytojai gilins lietuvių kalbos, istorijos, šalityros, sociologijos žinias, mokysis inovatyvių mokymo(si) metodų, lankysis muziejuose, dalyvaus praktinėse dirbtuvėse, interaktyviose ekskursijose, keliaus po Lietuvą, mokysis lietuvių liaudies šokių. Mokytojai turės galimybę užmegzti reikšmingų kontaktų, pasisemti žinių, pasidalyti savo patirtimi.

Dokumentai į intensyvias lituanistines studijas mokytojams priimami iki 2019 m. balandžio 1 d.

Reikalavimai kandidatams

Būti užsienio lietuviu;
Dirbti lituanistinio švietimo įstaigoje užsienyje mokytoju su ikimokyklinio arba mokyklinio amžiaus vaikais ir (ar) suaugusiaisiais;
Lietuvių kalbą mokėti ne žemesniu nei pažengusio kalbos vartotojo lygiu (B1).

Kandidatų pateikiami dokumentai:

Paraiškos forma (pildo kvietimo organizatorių sistemose);
Dokumentas, įrodantis, kad paraiškos teikėjas dirba mokytoju arba dėstytoju lituanistinio švietimo įstaigoje užsienyje su ikimokyklinio arba mokyklinio amžiaus vaikais ir (arba) suaugusiaisiais;
Rekomendacija iš lietuvių bendruomenės arba lituanistinio švietimo įstaigos užsienyje (pildo kvietimo organizatorių sistemose);
Dokumentas, įrodantis lietuvišką asmens kilmę;

Programa.

Reikiamus dokumentus siųskite: vilma.leonaviciene@vdu.lt

Tikimės su Jumis susitikti Vilniuje!

Inovatyvi mokykla prasideda nuo visapusiškai išsilavinusio mokytojo

Pasaulis juda į priekį, keičiasi mokyklos ir mokytojai. Pamažu nuo tradicinių mokyklų bandoma gręžtis į inovatyvias ir šiuolaikiškas. Prieš daugiau nei savaitę Vilniaus miesto savivaldybėje daugiau nei šimtas Vilniaus mokyklų vadovų susirinko susipažinti su mokytojų rengimu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje. Renginyje „Tobulėjimas 360° kampu VDU Švietimo akademijoje“ vyko diskusija „Inovatyvi mokykla – misija įmanoma“.

VDU rektoriaus akademiko Juozo Augučio tikinimu, nei revoliucijos, nei švietimo reformos nepakeis mokytojo vaidmens žmogaus gyvenime. Mokytojo figūra išliks svarbi visais laikais. Tad mokytojų rengimas VDU – įvairiapusis. „Ateities mokytojas turi turėti ne tik profesinių kompetencijų pagrindą, bet ir komunikacijos įgūdžių, mokėti kelias užsienio kalbas. Plačios aprėpties universitete būsimiems mokytojams atsiveria galimybių įgyti žinių iš įvairiausių sričių ekspertų“, – teigė rektorius Juozas Augutis.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė pasidžiaugė ilgalaike bendradarbiavimo su Vilniaus mokyklų vadovais ir pedagogais tradicija. Šiandien būsimi mokytojai gali atlikti praktikas bei stažuotis Lietuvos mokyklose, studijuoti Talino (Estija), Turku (Suomija), Edinburgo (Didžioji Britanija) bei kitų užsienio šalių universitetuose. „Svarbiausia – esame atviri ir visada kviečiame švietimo ekspertus, mokyklos bendruomenės narius į Akademijos organizuojamus renginius, konferencijas, skatiname susitikus pasidalyti įžvalgomis apie mokytojų rengimą“, – sakė prof. Vilija Salienė.

Inovatyvi mokykla – misija įmanoma

Diskusijos „Inovatyvi mokykla – misija įmanoma“ dalyviai – švietimo mokyklų vadovai – teigė, jog inovatyvi mokykla – ne tik technologijų pasitelkimas pamokų metu ir šiuolaikiški mokytojai. Inovatyvi mokykla – bendruomenė, kuri šiuolaikišku žvilgsniu žiūri į mokymosi procesą bei modernią darbo aplinką. Švietimo įstaigų vadovai kaip vieną didžiausių prioritetų išskyrė mokyklą be sienų. Užupio gimnazijos direktorės Virginijos Navickienės teigimu, pirmiausiai mokiniai turi pažinti mokyklos aplinką ir istoriją. Kiekvienų naųjųjų mokslo metų pradžioje direktorė su kolegomis vaikams papasakoja gimnazijos istoriją bei supažindina su mokyklos bendruomenės taisyklėmis. „Mes turime tolerancijos kodeksą, tad mokiniai pasirašo jį ir sutinka gyventi pagal šiuos įsipareigojimus mokyklos bendruomenei“, – teigė direktorė.

Gimnazistai turi saviugdos knygeles, kuriose patys susirašo savo individualius pasiekimus ir lūkesčius. Per metinius pokalbius, kurie vyksta du kartus per mokslo metus, mokiniai, mokytojai, auklėtojai ir mokyklos vadovas aptaria gimnazisto ugdymosi proceso sėkmę. „Mūsų tikslas – telkti mokyklos bendruomenę ir ugdyti mokinio tapatumą“, – sakė direktorė Virginija Navickienė.

Demokatijos mokyklos direktorius, švietimo ekspertas Nerijus Buivydas viena iš sėkmingos įstaigos stiprybių laiko savo komandą, kurios narius atsakingai atsirinko pats mokyklos vadovas. Pasak Nerijaus Buivydo, susidirbti su naujais žmonėmis ir siekti geriausių rezultatų yra nemažas iššūkis. „Pirmiausia savo komandą aš myliu. Kai yra jausmas, jog tie kolegos – tavo komanda, tada tu esi vadovas ir ja rūpiniesi. Tada tu galvoji apie savo kolegas: kaip jie jaučiasi darbe, kokie veiksniai sumažintų jų stresą profesiniame kelyje“, – sako švietimo ekspertas.

Pasak Nerijaus Buivydo, mokytojas neturi užsidaryti mokylos erdvėje. Direktorius rūpinasi, jog kolegos dalyvautų seminaruose, mokymuose, kartu leistų laisvalaikį. „Pavyzdžiui, pasikvietėme sporto trenerę, kuri ne tik mankštino mokytojus, pastarieji dar pasisėmė sporto žinių, kurios praverčia klasės valandėlių metu“, – tikino Nerijus Buivydas.

Švietimo ekspertas prisipažįsta turintis svajonę – suburti visus savo komandos narius ir juos susodinti į jachtą. „Tik formuodami mokyklos personalą kaip tikrą komandą, galime mokymosi įstaigą pakelti į aukštesnį profesionalumo lygį“, – sakė švietimo inovatorius.

Renginyje Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas apdovanojo sostinės mokylų socialinius pedagogus už socialinę partnerystę, VDU rektorius akademikas Juozas Augutis įteikė padėkas dvidešimt septynioms Vilniaus atviroms, besikeičiančioms idėjomis mokykloms. Rektoriaus teigimu, mokytojų rengimas neįsivaizduojamas be pedagogų ir mokyklos bendruomenės dalyvavimo. Rengiant ugdymo bakalauro studijas buvo pasitelkta ir užsienio švietimo ekspertų pagalba, tačiau reikalinga ir Lietuvos mokytojų patirtis ir įžvalgos. „Be mokytojų patirties, betarpiško bendravimo negalėsime parengti gero mokytojo“, – sako rektorius Juozas Augutis.

Jau dirbantys mokytojai taip pat galės atnaujinti savo žinias, įgyti naujų kompetencijų neseniai įkurtame VDU Profesinių kompetencijų tobulinimo institute. „Mes sieksime padaryti viską, kad tiek dabartiniai, tiek ateities mokytojai taptų geriausiais Lietuvoje“, – teigė prof. Giedrė Kvieskienė.

VDU ŠA prof. D. Jakovonytė-Staškuvienė išrinkta Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektore

2019 m. sausio mėnesį Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biure Briuselyje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė išrinkta Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektore. Vasario 4-8 dienomis edukologė dalyvavo metiniame Europos mokyklų inspektorių posėdyje, kuriame analizuojami įvairūs šių mokyklų veiklos planavimo, organizavimo, vertinimo klausimai, aptariamos ugdymo turinio aktualijos.

Argentinietis E. Giacoia apie meilę lietuvių kalbai ir Lietuvai (video pokalbis)

Projektas „Pozityvus dienoraštis“ pasakoja apie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dalyvį Emanuelį Giacoia. Lietuvoje argentinietis mokėsi lietuvių kalbos VDU Švietimo akademijoje, susipažino su mūsų šalimi, istorija, kultūra. Video pokalbyje vaikinas pasakoja, kad Lietuva patinka jam labai daug metų, ir labai seniai norėjo išmokti lietuvių kalbą.

Video pokalbį žiūrėkite: čia.

VDU Švietimo akademija Vilniuje kviečia į „Žiemos stovyklą anglų kalbos mokytojams“

„Žiemos stovykla anglų kalbos mokytojams“ (Winter School for English Teachers) vyks vasario 22–23 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius.

Tikslinė grupė – pradinio ir pagrindinio ugdymo anglų kalbos mokytojai.

Praktinių seminarų temos:

2019 m. vasario 22 d. praktinio seminaro, skirto 2–6 kl. mokytojams, temos:

Projektinė veikla: modeliai, ištekliai, metodai.
Turinio suvokimas taikant „Skaitovų teatro“ metodą.
Aktyvaus mokymosi strategijos, mokant dalyko turinio ir kalbos.
Žodyno taikymas praktinėse veiklose. Integruotas gramatikos mokymasis.

2019 m. vasario 23 d. praktinio seminaro, skirto 7–10 kl. mokytojams, temos:

Kaip naudoti vaizdo medžiagą „TED Talks“ organizuojant diskusijas.
Sakytinės istorijos projektas.
Mokinių įtraukimas taikant „Skaitymo grupių“ metodą.
Žodyno taikymas praktinėse veiklose.
Žaismingas gramatikos mokymasis.

Praktinius seminarus ves JAV vyriausybės mainų programų švietimo specialistės Rhonda Petree ir Cristina Berry.

Daugiau informacijos ir registracija (iki 2019 m. vasario 14 d.) į seminarus.

Vyksta konkursas studijoms 2019/2020 m.m. pagal „Erasmus+“ programą

Norite įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei VDU ambasadoriumi? Dalyvaukite „Erasmus+“ studijų mainų konkurse 2019/2020 m. m. rudens ir pavasario semestrui, pildykite el. atrankos anketą “Outgoing-Application for Erasmus Study Exchange (EU countries)” interneto svetainėje iki 2019 m. kovo 3 d. (23:59 val.).

Atrankos rezultatai bus skelbiami 2019 m. kovo 13 d.

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius.

Konkurso skelbimas

Partnerių sąrašas: Švietimo akademija VILNIUS.