LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ VDU ŠA prof. dr. V. Žydžiūnaitė dalinosi tarptautine patirtimi

Pastaraisiais metais Lietuvos mokytojai bei dėstytojai kone būriais vežami pasidairyti po Skandinavijos ir net Azijos šalis, idant pasimokytų iš tenykščių kolegų, kaip pakelti mūsų šalies švietimo bei aukštojo mokslo lygį. Mokytojai, grįžę iš egzotinių keletos dienų švietimo kelionių, pasakoja kaip ten Suomijoje, Japonijoje ar kitose šalyse yra gerai. Kaip giliai tokių išvykų metu pedagogai supažindinami su tuo, kas nėra gerai sėkmingose švietime bei aukštajame moksle šalyse, kiek joms reikėjo įdėti pastangų kai kurioms blogybėms sumažinti? Ar tikrai sėkmingos šalys nieko gero neregi ir nesimoko iš vadinamų švietime bei aukštajame moksle mažiau sėkmingų šalių? LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ savo įžvalgomis dalinosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Edukologijos instituto prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.

Laidą kviečiame klausyti: čia.

Radijo laidoje „Ugdymo meistrai“ VDU ŠA edukologas S. Neifachas dalinosi įžvalgomis apie ikimokyklinį ugdymą

Anksti ryte vedame vaikus į darželį. Tai pirmoji ugdymo įstaiga, kurioje prasideda vaikų kelionė ugdymosi kelyje. Daugelis švietimo ekspertų įvardina, kad tai bene svarbiausia švietimo sistemos dalis. Tačiau egzistuoja daug mitų apie darželius, pavyzdžiui, kad ten auklėtojos tik prižiūri vaikus.

„Žinių radijo “ laidoje „Ugdymo meistrai“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojas, Vilniaus lopšelio darželio „Jurginėlis“ direktorius dr. Sergėjus Neifachas. Laidoje kalbėta apie apie mitus, kurie vyrauja visuomenėje apie ikimokyklinį ugdymą, darželio misiją ir reikšmę žmogaus tolimesniam gyvenimui.

Laidą kviečiame stebėti ir klausyti: čia.

Filme apie šiuolaikinę mokyklą – doc. V. Sičiūnienės įžvalgos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė dr. Viktorija Sičiūnienė teikė mokslinio ekspertavimo paslaugas kuriant mokomąjį filmą „Mokydamiesi mokomės“ apie Šiaulių „Romuvos“ gimnaziją. Šiuo mokomuoju filmu siekiama atskleisti šiuolaikinės geros mokyklos požymių.

Metodiniame mokomajame filme „Mokydami mokomės. Geros mokyklos požymių raiška Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje“ dalinamasi Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos gerąja patirtimi, pastebėta išorinio vertinimo metu.

Filmas sukurtas remiantis 10 ugdomųjų veiklų (pamokų, neformalaus švietimo veiklų), mokinių, mokytojų, gimnazijos vadovų interviu medžiaga. Vertingi yra filmo ekspertės, VDU docentės dr. Viktorijos Sičiūnienės pastebėjimai, vertinamieji komentarai.

Filmo kūrėjai kėlė sau uždavinį – ieškoti atsakymų į klausimus: „Kokia yra Gera mokykla?“, „Kaip (su)kurti Gerą mokyklą?“… Filmas bus įdomus ir naudingas tiek pedagoginės bendruomenės atstovams, tiek plačiajai visuomenei, keliančiai sau panašius klausimus.

Daugiau informacijos

Matsumae tarptautinis fondas kviečia teikti paraiškas mokslininkų stažuotėms Japonijoje

Japonijos Matsumae tarptautinis fondas kviečia teikti paraiškas vykdyti 3–6 mėn. mokslinių tyrimų projektus. Paraiškos stažuotėms Japonijoje priimamos iki 2019 m. liepos 31 d.

Stažuočių laikotarpis – nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn.

Kvietimo tekstas anglų kalba
Paraiškos formos
Daugiau informacijos – Japonijos Matsumae tarptautinio fondo interneto svetainėje.

Konkursas studentų praktikoms lituanistinėse mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose

Švietimo mainų paramos fondas paskelbė konkursą, skirtą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2019-2020 m. m.

Kvietimą teikti paraiškas rasite: čia.

Teikti paraišką internetu: čia.

Paraiškų teikimo terminas – 2019 m. kovo 30 d.

Tobulėjimas 360° kampu – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos pristatymas

Sausio 24 d., ketvirtadienį, 14.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos salėje įvyks renginys „Tobulėjimas 360° kampu – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos pristatymas“. Renginyje Vilniaus miesto mokyklų vadovams bus pristatytas naujos kartos mokytojų rengimas VDU Švietimo akademijoje, vyks direktorių pavaduotojų ir švietimo pagalbos specialistų apdovanojimai, diskusija „Inovatyvi mokykla – misija įmanoma“.

Renginio programa: čia.

Kviečiame registruotis į renginį, daugiau informacijos.

Prasideda trečiasis „Erasmus+“ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia trečiąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2018–2019 m. m. Atrankos dokumentus galima siųsti iki 2019 m. balandžio 16 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) „Erasmus“ studijų / praktikos laikotarpio.

Studentams studijas baigiantiems 2019 m. birželio mėnesį tai yra paskutinis konkursas, kurio metu bus galima pateikti paraiškas vykti į absolventų praktiką.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai „Erasmus“ studentų praktikai:

Atrankos anketa;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Praktika turi baigtis iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (paskutiniojo kurso studentų praktika turi baigtis iki bandomųjų gynimų).

Atrankos dokumentai „Erasmus“ absolventų praktikai:

Atrankos anketa;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2019 m. balandžio 26 d.

Daugiau informacijos

Naujasis VDU: ko tikėtis stojant į bakalauro studijas šiemet?

Sausio 1 d. pasibaigė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) būdu. Sausio 17 d., Kaune ir vasario 7-9 d. Vilniuje vyksiančiose studijų mugėse vyresniųjų klasių moksleiviai, abiturientai ir visi, susidomėję 2019 metų stojimu į aukštąsias mokyklas, yra kviečiami prieiti prie VDU studijų stendo bei susipažinti su visomis naujovėmis, kurios laukia šiemet.

Šiais metais VDU skatina moksleivius galvoti ne vien apie perspektyviausias specialybes, o į savo ateities profesiją pažvelgti kaip į kasdienybę keičiančią gyvenimo misiją ir niekada nesustoti mokytis bei tobulėti kelių disciplinų srityse. Universitetas kviečia drąsiai realizuoti save, sujungiant savo siekius, pomėgius, gebėjimus bei žinias į vieną ir patiems organizuotis savo studijas taip, kaip norisi.

„Pasibaigus susijungimui, svarbu suprasti, kad VDU studijų kultūra išlieka, o visose studijų programose pokyčiai taip greitai nepasijaus, tačiau atsivers galimybės, kuomet beveik visas studijų ir mokslo sritis galima rasti vienoje aukštojoje mokykloje – šis pasikeitimas kartu su studentų, dėstytojų, mokslininkų bendradarbiavimu atneš visai naujas mokymosi patirtis, kurios kurs naujas tendencijas darbo rinkoje bei valstybėje“, – pasakoja VDU rektorius prof. Juozas Augutis, pabrėžęs, kad naujasis VDU dar labiau skatina praktinį mokymąsi studijose ir visapusį išsilavinimą, ypač kalbant apie naujos kartos pedagogų rengimą bei žemės ūkio mokslus.

Nuo rudens VDU Švietimo akademija studijas vykdys Kaune ir Vilniuje

Praeitą rudenį studijas pradėjusi vykdyti VDU Švietimo akademija šiemet naujų studentų lauks ir Kaune, ir Vilniuje. Taip norintys savo ateitį sieti su mokytojo profesija galės daug lanksčiau rinktis studijas.

„Esminis pokytis, kurį įgyvendiname – tai perėjimas nuo siauros specializacijos prie universalaus išsilavinimo. Ne tik sudarome galimybę įgyti dviejų mokomųjų dalykų mokytojo kvalifikaciją, bet ir ugdome kūrybiškumą, kritinį mąstymą, technologijų, medijų raštingumo, verslumo kompetencijas, didelį dėmesį skiriame užsienio kalboms. Šiandieniniam mokytojui neužtenka vien tik gerai išmanyti dėstomą dalyką – būtina gebėti prisitaikyti prie pokyčių, išsiugdyti savybę nuolat augti, tobulėti, turėti platų interesų lauką, peržengti disciplinos ribas“, – apie mokytojų rengimą VDU pasakoja rektorius prof. J. Augutis.

Vilniuje šiemet bus pradedamas priėmimas į šių sričių ugdymo bakalauro studijas: Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas, Mokomojo dalyko pedagogika (kalbų ugdymo, meninio ugdymo, socialinio ugdymo arba STEAM kryptys). Šios bakalauro studijos taip pat bus vykdomos ir Kaune, kartu su Švietimo ir informacinių technologijų ir Religijos pedagogikos studijų programomis. Išskirtinai tik Vilniuje stojantieji yra kviečiami rinktis Mokomojo dalyko pedagogikos kryptį „Lenkų kalba ir literatūra“, kadangi šių studijų absolventai itin paklausūs Vilniaus miesto apskrityje.

Po susijungimo VDU yra plačiausios aprėpties universitetas Lietuvoje, todėl būsimiems mokytojams atsiveria galimybės peržengti Švietimo akademijos ribas ir įgyti žinių iš pačių įvairiausių sričių ekspertų. „Tarkim, būsimas biologijos mokytojas galės tiesiogiai semtis žinių iš VDU aplinkotyros ir biotechnologijų specialistų, agronomų, miškininkų, naudotis laboratorijomis ir mokslinėmis duomenų bazėmis, informatikai – gilinti žinias dirbtinio intelekto laboratorijose. O, pavyzdžiui, nagrinėjant darnaus vystymosi temą galbūt net susėsti prie vieno stalo su ekonomistais, sociologais ar politologais. Akivaizdu, kad tiek studijų, tiek edukologijos mokslų kokybę tai perkels į kitą lygmenį“, – apie įvairius ugdymo mokslų pranašumus VDU kalba rektorius prof. J. Augutis.

Žemės ūkio akademijoje – tarpdisciplininės studijos ir papildomos kompetencijos

Žemės ūkis šiuo metu yra vis labiau modernizuojamas, skaitmenizuojamas bei robotizuojamas, veikiantis globaliose rinkose, todėl susijungus universitetams siekiama išvystyti stiprias tarpdisciplinines studijų programas, sustiprinti vykdomas žemės ūkio ir biosistemų inžinerijos studijas bei tyrimus. „Sujungus universitetų akademinį potencialą ir bendradarbiaujant su užsienio ekspertais, be tradicinių agrobiologinių žemės ūkio krypčių bus ir toliau plėtojamos biosistemų inžinerijos, klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tyrimų kryptys, stiprinamos dirbtinio intelekto technologijos“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Antanas Maziliauskas.

Šiemet VDU Žemės ūkio akademijoje vyks priėmimas į šias bakalauro studijų programas: Agronomija, Akvakultūros technologijos, Apskaita ir finansai, Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos, Gamybos ir perdirbimo inžinerija, Hidrotechninės statybos inžinerija, Kaimo plėtros administravimas (ir anglų kalba), Kultūros turizmo vadyba (ir anglų kalba), Logistika ir prekyba (ir anglų kalba), Maisto žaliavų kokybė ir sauga, Miškininkystė, Taikomoji ekologija (ir anglų kalba), Želdininkystė ir kraštovaizdžio dizainas, Žemės ūkio mechanikos inžinerija (ir anglų kalba) ir Žemėtvarka. VDU Žemės ūkio akademijoje studijos ir toliau bus grįstos praktiniu mokymusi bei bendradarbiavimu su verslu. Taip bus suteikiamos papildomų stipendijų galimybės bei praktika. Akademija šiemet organizuoja nemokamus parengiamuosius kursus biologijos valstybiniam egzaminui. Kiekvieno organizuojamo užsiėmimo tema skirtinga, tačiau dalyviai gali rinktis dalyvauti dalyje arba visuose užsiėmimuose. Kursuose kviečiami dalyvauti abiturientai ir kiti vyresniųjų klasių moksleiviai.

Pasak prof. A. Maziliausko, iš tiesų šiandien darbo rinkoje yra patrauklus toks absolventas, kuris geba naudotis informacija, skaitmeniniais duomenimis, juos pritaikyti, priimti sprendimus, dirbti komandoje, komunikuoti keletu užsienio kalbų. „Buvimas viename darinyje su VDU, kuriame mokoma net 30 užsienio kalbų, daugiau laisvo dalykų pasirinkimo galimybių neabejotinai praplės studentų galimybes susikurti savo kompetencijas, patiems pasirenkant mokslo dalykus“, – naujas galimybes studentams po susijungimo pristato VDU Žemės ūkio akademijos vadovas.

Studentams VDU suteikia įvairias galimybes, leidžiančias jiems įgyti visapusį išsilavinimą, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą iš skirtingų požiūrio taškų, mokėjimą prisitaikyti prie naujų aplinkybių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus: universitetas siūlo gretutines studijas, individualią studijų programą „Academia cum laude“, didžiausią užsienio kalbų mokymosi pasirinkimą, Verslo praktikų centro verslumo kompetencijų ugdymo programas ir kt. Visa tai padeda ne tik prisitaikyti prie darbo rinkos, bet ir kurti jos taisykles.

Plačiau apie studijas VDU

Daugiau informacijos

Dar kartą apie mokytojo profesiją

VDU rektorius prof. Juozas Augutis

Turbūt niekam nekils abejonių, kad Mokytojo profesija yra pamatinė, kuomet kalbame apie mūsų vaikus ir šalies ateitį. Nežiūrint į tai, kad tobulėja technologijos, daugėja lengvai prieinamos informacijos, mokytojo vaidmuo darosi vis svarbesnis. Tai – aksioma. Kaip ir tai, jog įsigalint internetui, mes vis tiek perkame popierines knygas, vaikštome į galerijas, koncertus.

Įgyvendinus universitetų integracijos planą, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jau šiandien yra didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje. Turime strategiją ir priemones, kaip edukologijos mokslą ir pedagogikos studijas pakelti į visai naują lygmenį. Tai procesas, kuriam reikės ir laiko, ir lėšų. Nei vieno, nei kito daug neturime.

Todėl mums reikia tam tikrų sprendimų: tikslinių stipendijų stojantiesiems, modernios mokslo ir studijų infrastruktūros, orių atlyginimų ir, svarbiausia, pagarbos ir kilnaus požiūrio į Mokytojo profesiją.

Tvirtas mokslinis pagrindas studijoms

Nuo šių metų VDU Švietimo akademijoje įsteigėme tris institutus: Edukologijos tyrimų, Mokytojų rengimo ir Profesinio tobulėjimo. Edukologijos tyrimų institute jau šiandien aktyviai dirba apie 100 šalies mokslininkų, užimančių beveik 40 mokslo darbuotojų etatų. Šį etatų skaičių planuojame dar didinti – iki 60-ies: pavasarį bus skelbiamas atviras tarptautinis mokslininkų konkursas. Neįsivaizduojame kokybiškų studijų be mokslinių tyrimų, tad su partneriais planuojame glaudžiai bendradarbiauti tiek studijų, tiek mokslo srityse. Mokslinė šio instituto veikla taps tvirtu pagrindu pedagogikos studijoms bei kvalifikacijų tobulinimui.

Šiuo metu Lietuvoje bandoma įpiršti mintį, kad nereikia rengti mokytojų profesionalų pagal lygiagretųjį studijų modelį. Neva, užtektų įvairias bakalauro studijas baigusius studentus pakviesti papildomai studijuoti keletą pedagogikos, psichologijos dalykų ir to pakaktų būti mokytoju. Deja, viskas nėra taip paprasta. Mokinių mokymo procesas, ypač pradinėse ir vidurinėse klasėse, yra toks sudėtingas, kad sėkmingai jį vykdyti gali tik labai gerai pasirengę, turintys praktiką mokytojai – profesionalai, grindžiantys savo veiklą edukologijos mokslo tyrimais ir naujausiais pasiekimais. Ne be reikalo šalyse, kur mokinių pasiekimai yra aukščiausi pasaulyje, mokytojais dirba edukologijos magistro laipsnį turintys universitetų absolventai.

Nuo siauro iki plataus išsilavinimo, nuo lokalaus iki globalaus bendradarbiavimo

Naujos kartos mokytojų rengimo modelį vystome jau keletą metų: sutelkus šalies ir užsienio (Turku, Helsinkio, Škotijos, Talino ir kitų) partnerius buvo atnaujintos ugdymo krypties studijų programos. Vis dėlto ugdymo procesas yra nenutrūkstamas – švietimas tam tikra prasme visuomet yra reformos būsenoje. Diskusijas ir darbus tęsime toliau – Mokytojų rengimo institute.

Esame vienas tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje, tad, suprantama, šį savo pranašumą ir ateityje išnaudosime ugdymo krypties studijų tobulinimui. Geriausių praktikų perėmimui kviečiame atvykti pasaulinio lygio dėstytojus, vykdome studentų mainų programas, o visi doktorantai metus praleis stipriuose užsienio universitetuose.

Esminis pokytis, kurį įgyvendiname – tai perėjimas nuo siauros specializacijos prie universalaus išsilavinimo. Ne tik sudarome galimybę įgyti dviejų mokomųjų dalykų mokytojo kvalifikaciją, bet ir ugdome kūrybiškumą, kritinį mąstymą, technologijų, medijų raštingumo, verslumo kompetencijas, didelį dėmesį skiriame užsienio kalboms. Šiandieniniam mokytojui neužtenka vien tik gerai išmanyti dėstomą dalyką – būtina gebėti prisitaikyti prie pokyčių, išsiugdyti savybę nuolat augti, tobulėti, turėti platų interesų lauką, peržengti disciplinos ribas. Tai idealiai atitinka VDU jau ne vienerius metus diegiamą Artes liberales studijų principą – ugdome ne tik savo srities profesionalą, bet ir visapusiškai išsilavinusią asmenybę.

Nuo šių metų sausio 1 d. VDU yra plačiausios aprėpties universitetas Lietuvoje, tad būsimiems mokytojams atsiveria galimybės peržengti Švietimo akademijos ribas ir semtis žinių iš pačių įvairiausių sričių ekspertų. Tarkim, būsimas biologijos mokytojas galės tiesiogiai semtis žinių iš VDU aplinkotyros ir biotechnologijų specialistų, agronomų, miškininkų, naudotis laboratorijomis ir mokslinėmis duomenų bazėmis, informatikai – gilinti žinias dirbtinio intelekto laboratorijose. O, pavyzdžiui, nagrinėjant darnaus vystymosi temą galbūt net susėsti prie vieno stalo su ekonomistais, sociologais ar politologais. Akivaizdu, kad tiek studijų, tiek edukologijos mokslų kokybę tokia plotmė pakylėja į visiškai naują lygmenį.

Infrastruktūros modernizacija

Šiais metais prasidės rekonstrukcijos darbai Kaune, K. Donelaičio gatvėje, kur įsikurs Pedagogų rengimo centras. Planuojama pagal šiuolaikinius reikalavimus įrengti pastatą ir jame koncentruoti visas pedagogikos studijas. Pedagogų rengimo centre bus atnaujintos auditorijos su multifunkciniais baldais, sukurtos erdvės grupiniam ir savarankiškam darbui, įrengtos darbo vietos Švietimo akademijos dėstytojams.

V. Putvinskio gatvėje planuojamas Šiuolaikinių didaktikų centras. Jame bus įkurtos 3 laboratorijos: STEAM, Virtuali didaktinė laboratorija ir Įtraukiojo ugdymo laboratorija. Įtraukiojo ugdymo laboratorijoje bus įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos studentams ir tyrėjams, taip pat įrengtas multisensorinis kambarys. Multisensorinio kambario paskirtis – sukurti modernią specializuotą pojūčių edukacijai pritaikytą erdvę, kuri naudojama kaip mokymosi aplinkos dalis įtraukiojo ugdymo sąlygomis bei skirta mokytojų rengimui ir jų profesiniam tobulėjimui.

Virtualioje didaktinėje laboratorijoje bus sukurta nauja pedagogų bendradarbiavimo ir praktikavimosi aplinka, jos struktūra ir dizainas, parenkami naujausi technologiniai įrankiai, jie pritaikomi ir įdiegiami.

Taigi, kuriame inovatyvią, pagal geriausius pasaulio pavyzdžius ištobulintą studijų ir tyrimų aplinką, kurioje bus sudarytos visos sąlygos mokytojų rengimui ir mokslininkų darbui. Žinoma, esant poreikiui, pasinaudosime ir kita VDU infrastruktūra, tačiau labai svarbu, kad turėsime koncentruotus šiuolaikiškus centrus.

Studijos – geriausiems

Esame įpratę girdėti, jog studijuoti pedagogiką renkasi tie, kuriems tai vos ne vienintelė galimybė įgyti universitetinį išsilavinimą. Tokius žmones į aukštosios mokyklos studijas atveda ne pašaukimas mokytojo profesijai, o viso labo siekis gauti diplomą. Be to, nuolat girdime apie socialines įtampas dėl etatinio mokytojų apmokėjimo, vyksta streikai ir pan. Vyraujant tokioms nuostatoms, pareiškimas, jog pedagogikos studijos skirtos geriausiems, gali nuskambėti tik kaip wishful thinking arba tolimos ateities vizija.

Vis tik turiu pagrindo optimizmui. Jau šiais metais sulaukėme didelio stojančiųjų dėmesio pedagogikos programoms. Džiugina, kad mokytojo profesija sudomino abiturientus anaiptol ne su žemiausiais balais – studijas rinkosi jaunuoliai, kuriems tikrai būtų pakakę balo įstoti į populiariausias socialinių ar biotechnologijų mokslų programas. Neabejoju, kad mūsų įgyvendinamos anksčiau minėtos priemonės ir toliau atkreips pačių geriausių abiturientų dėmesį. Kita vertus, remiantis apklausomis, studijų kokybė nėra vienintelis faktorius, lemiantis programų pasirinkimus. Stipendijos, moderni studijų infrastruktūra yra ne mažiau svarbūs.

Šių metų pradžioje vykusioje spaudos konferencijoje Vyriausybėje iškėliau idėją dėl 300 Eur tikslinės stipendijos pedagogikos krypties studentams. Noriu tikėti, kad jau nuo rugsėjo jos pasieks būsimus ir esamus studentus. Tai svarbus sprendimas, nes mokytojų poreikis su kiekvienais metais tik didėja.

Suprantama, esame nors ir svarbi, bet tik viena visos švietimo sistemos dalis, tad mūsų sėkmė priklausys ir nuo mokytojų atlyginimų, darbo krūvio, mokyklų tinklo optimizavimo ir t. t. Normalu, kad baigęs bakalauro, magistro studijas ir metų trukmės praktiką atlikęs absolventas tikėsis oraus atlyginimo. Taigi, visa švietimo piramidė privalo būti statoma kompleksiškai – vien šiuolaikiško išsilavinimo tikrai nepakaks specialybės prestižui atkurti, tačiau mes padarysime viską, kad Mokytojais siektų tapti geriausi.

„Herojai tarp mūsų“ – VDU Švietimo akademijos absolventai

Sausio 11 d. prezidentūroje buvo apdovanoti DELFI vykdomojo projekto „Herojai tarp mūsų“ dalyviai. Skaitytojų balsai ir objektyvus žurnalistų darbas padėjo atrinkti 10 herojų. Tarp dalyvių – net trys Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos absolventai: darželio-lopšelio „Rūta“ auklėtoja Kristina Surdokaitė, Vilniaus Taikos progimnazijos istorijos bei etikos mokytojas, dr. Algis Bitautas ir VDU pedagogikos studijų programos absolventas, rusų kalbos mokytojas Sergej Kozlov.