VDU ŠA bendruomenei – šventinis kanclerės sveikinimas

VDU ŠA doktorantui, poetui D. Petrošiui įteikta premija

Gruodžio 17 d. Kultūros ministerijoje trijų premijų už publicistinius kūrinius laureatai. Trys kasmetinės premijos už publicistinius kūrinius skiriamos už reikšmingiausius ir profesionaliausiai sukurtus publicistinius kūrinius, paskelbtus visuomenės informavimo priemonėse kultūros temomis per praėjusius metus. Premijų laureatus išrenka Lietuvos kultūros ir meno taryba.

Tarp laureatų – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktorantas Donatas Petrošius. Poetas ir eseistas Donatas Petrošius premiją pelnė už svarius kritiškai mąstančio, dažnai pačią humanitarų, literatų bendruomenę diskutuoti išprovokuojančio autoriaus publicistinius kūrinius, pasižyminčius gilia kultūros procesų analize, šmaikščiu stiliumi, intelektine įžvalga.

Suomių švietimo sėkmės paslaptis – mokytojų laisvė veikti

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Suomija laikoma pavyzdine šalimi švietimo srityje – tai laisvė, suteikta suomių mokytojams, teigia švietimo ekspertai iš Šiaurės, kurie praėjusią savaitę lankėsi Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Čia mokslininkai iš Lietuvos, Austrijos, Lenkijos ir Suomijos, bendradarbiaudami su šių šalių pedagogais, rengė inovatyvų ugdymo modelį, skirtą naujos kartos mokytojų rengimui – jo kūrime pagelbėjo ir pasaulyje pripažinti Harvardo (JAV) bei Edinburgo (Škotija) universitetų tyrėjai.

Naujasis ugdymo modelis VDU Švietimo akademijoje yra rengiamas vykdant tarptautinį, Europos Komisijos remiamą projektą, kuris tuo pačiu suteikia galimybę pasisemti patirties iš Suomijos – šalies, kuri jau daug metų nuosekliai užima priešakines pozicijas įvairiuose švietimo reitinguose, įskaitant ir Tarptautinio moksleivių vertinimo programą (PISA). Pačių suomių teigimu, viena iš jų sėkmės paslapčių yra mokytojams suteikiama didelė pedagoginė autonomija, galimybė laisvai rinktis mokymo metodus. Savo ruožtu, ši laisvė yra užsitarnauta, nes mokytojai yra rengiami itin kruopščiai – konkurencingose ir aukšto lygio studijose. Viso to rezultatas yra labai atsidavę, lankstūs ir novatoriški mokytojai.

„Mes neturime nacionalinių atsiskaitymų raštu, o vaikai mokosi per tyrinėjimą, kūrybą, uždavinėja klausimus ir daro projektus, kurie peržengia dalykų ribas ir yra skirti kokiam nors reiškiniui – pavyzdžiui, sniegui. Taip jie susipažįsta su tais reiškiniais, įgyja taip vadinamų metapažinimo įgūdžių, žinių įgijimo strategijų“, – pasakoja viena iš projekto dalyvių, Laplandijos universiteto docentė dr. Suvi Lakkala.

Mokslininkės teigimu, toks platus, integruotas mokymo principas – kai moksleiviai yra pažindinami su tam tikru reiškiniu visose arba daugelyje pamokų – yra pranašesnis už siaurą apsiribojimą vienos srities žinių perdavimu, kuris baigiasi egzaminais. Be to, šiauriečiai išskirtinį prioritetą skiria komandiniam darbui, bendradarbiavimo kultūros skatinimui tarp mokytojų – pavyzdžiui, vedančių dalykų pamokas ir dirbančių su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių.

Vis dėlto, bendradarbiavimas, tarpdiscipliniškumas ir dėstytojams suteikiama laisvė nėra viskas – padeda ir tai, kad jau daugelį metų Suomijoje mokytojas yra prestižinė profesija. „Daugybė jaunų žmonių nori tapti mokytojais – vien mūsų universitete kasmet į edukologijos studijas stoja beveik tūkstantis abiturientų, o patenka tik 10 procentų, taigi, tik kas dešimtas. Galime išsirinkti pačius geriausius, tuos, kurie tikrai nori tapti mokytojais“, – pastebi Laplandijos universiteto Švietimo fakulteto prodekanė, docentė Outi Kyrö-Ämmälä, taip pat dalyvaujanti VDU inicijuotame projekte.

Lietuvos mokykloms – Harvardo pasiūlyta metodika

Siekiant perkelti Suomijos ir kitų šalių sėkmingas patirtis į Lietuvą, suomių, lenkų, austrų ir lietuvių švietimo ekspertai Vytauto Didžiojo universitete suvienijo jėgas ir ėmėsi analizuoti ugdymo strategiją „Universalus dizainas ugdymui“ – Harvardo universiteto pasiūlytą metodiką, kuri leidžia mokytojui organizuoti mokymą taip, kad kiekvienas moksleivis galėtų maksimaliai išnaudoti savo potencialą ir harmoningai dalyvautų ugdymosi veikloje kartu su klasės draugais.

„Ši metodika leidžia pašalinti mokymosi barjerus kiekvienam moksleiviui. Rengiame ugdymo modelį, padedantį skirtinguose kultūriniuose kontekstuose dirbantiems mokytojams atverti ugdymo sistemą kiekvieno moksleivio sėkmei – remiamės įtraukiojo ugdymo vertybėmis ir vaiko gerovės principais“, – paaiškina projekto vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Alvyra Galkienė.

 

Anot edukologės, mokyklos veikla turi būti orientuota į kiekvieno moksleivio ugdymosi sėkmę, o ši savo ruožtu nulemia ir mokytojo profesinę sėkmę – tokia sinergija yra itin svarbi gerovės visuomenėje. Moksliškai patvirtinta, kad sėkmingi rezultatai ne tik yra pats geriausias motyvatorius toliau mokytis, bet ir mažina patyčių lygį, sprendžia mokyklos nelankymo problemas, ugdo vaikų gebėjimą siekti prasmingų tikslų ir kryptingai veikti.

Įtraukus ugdymas: kokia turėtų būti efektyvi švietimo sistema

Naujajame projekte VDU edukologai dirba kartu su Vienos universiteto (Austrija), Laplandijos universiteto (Suomija) ir Krokuvos pedagoginio universiteto (Lenkija) mokslininkais bei šių šalių pedagogais. Austrija ir Suomija savo nacionalinėse švietimo strategijose jau įtvirtino ir sistemingai siekia praktikoje įgyvendinti pagrindinį tobulinamo modelio elementą – įtraukiojo ugdymo principus.

„Įtraukus ugdymas siekia pakeisti buvusią tvarką, kai bendrojo ugdymo mokykloje siekiama bendro standartizuoto rezultato, o specialiųjų poreikių turintys moksleiviai mokosi atskirose mokyklose. Įtraukusis ugdymas – tai edukacinė sistema, kuri pripažįsta mokinių įvairovę kaip natūralų reiškinį, tiki, kad ugdymo barjerai glūdi ne mokinyje, o ugdymo aplinkoje, sudaro sąlygas mokantis kartu kiekvienam siekti aukščiausio asmeninio rezultato“, – pasakoja prof. A. Galkienė.

Štai Austrijoje nuo 2014 m. rengiami mokytojai, kurie mokyklose gali dirbti įprastą mokytojo darbą ir tuo pačiu teikti specializuotą pagalbą moksleiviams su spec. poreikiais. „Pradėjome ruošti mokytojus, kurie specializuojasi įtraukaus ugdymo srityje ir turi žinių, kaip dirbti su kurčiaisiais, naudoti gestų kalbą, bendrauti su kalbos sutrikimų turinčiais vaikais ir t. t. Mūsų ugdymo sistema yra unikali – Austrija yra pirmoji šalis Europoje, įvedusi šį naują modelį“, – paaiškino Vienos universiteto Švietimo katedros profesorius dr. Gottfriedas Bieweris.

Kaimyninė Lenkija, kaip ir Lietuva, dar tik žengia įtraukaus ugdymo link – tačiau tiek ekspertai, tiek patys šalies mokytojai pripažįsta, kad tai yra svarbus ir reikalingas žingsnis. „Bendradarbiaujame su mokyklomis, kad pakeistume ir pačių mokytojų požiūrį bei tradicinę sistemą. Projektas, kuriam vadovauja VDU prof. A. Galkienė, yra labai gera galimybė sprendimų priėmėjams parodyti naujų idėjų apie tai, kokia turi būti švietimo sistema“, – kalbėjo Krokuvos pedagoginio universiteto Specialiųjų poreikių švietimo instituto profesorė Jolanta Baran.

Novatorišką tarptautinį projektą „Ugdymo proceso transformavimo skirtinguose edukaciniuose kontekstuose prielaidos, taikant įtraukiojo ugdymo strategijas“ finansuoja Europos Komisijos programa „Erasmus+“. Projekto vadovė – VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Alvyra Galkienė.

Studentai išmėgino įtraukiojo ugdymo metodus „Guliverio akademijoje“

Gruodžio 11 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. dr. Giedrė Kvieskienė, dr. Giedrė Misiūnienė su socialinės pedagogikos II kurso studentais lankėsi Australijos-Lietuvos mokykloje „Guliverio akademija“. Vizito tikslas – naujų bendradarbiavimo erdvių paieška. 8-10 klasių pamokose socialinės pedagogikos studentai išmėgino įtraukiojo ugdymo metodus.

„Guliverio Akademijoje“ mokiniai yra ugdomi pagal lietuviškas bendrąsias ugdymo programas, papildomai laiko skiriant pozityvumo, gyvenimo įgūdžių ir charakterio savybių ugdymui. Mokykloje pamokos vyksta dviem kalbomis – lietuviškai ir angliškai. Australijos-Lietuvos mokykloje nuo pirmųjų klasių diegiama pozityviosios psichologijos programa, padedanti mokiniams atrasti ir puoselėti teigiamas jų charakterio savybes.

VDU ŠA studentas, plaukikas D. Rapšys tapo pasaulio čempionu

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo trumpame baseine (25 m) čempionu tapo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kūno kultūros bakalaurantas, plaukikas Danas Rapšys.  400 m plaukimo laisvu stiliumi finale nuotolį įveikė pirmas.

 

 

Kitoks žvilgsnis į naujos kartos mokytoją

Ne vieną dešimtmetį kalbama apie tai, koks mokytojas turėtų dirbti mokymo įstaigoje. 2004 metais pradėta kalbėti apie šiuolaikinį šios srities atstovą. „Po dešimties metų klausime to paties klausimo, koks bus šiuolaikinis mokytojas?“, – parodoje „Mokykla 2018“ vykusioje diskusijoje „Naujos kartos mokytojas. Koks jis?“ teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė. Pasak profesorės, „šiuolaikinis mokytojas – toks, kuris visada mokosi, nebijo ir nori tobulėti – tai geras pedagogas. Negerų mokytojų man neteko pažinti. Visi mokytojai tiki tuo, ką daro ir siekia, jog moksleiviai ne tik gerai jaustųsi būdami mokykloje, bet ir išaugtų laimingais žmonėmis, kurie nesiliautų mokytis“, – teigė prof. Vilija Salienė.

Dėl to, kad mokytojas pirmiausia turi būti laisvas žmogus, turintis stiprų vertybinį pamatą ir stuburą, VDU Švietimo akademijos kanclerei pritarė ir diskusijos moderatorė, Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė. „Jei mes galvotume apie patį mokytoją – jo vertybės niekados nekito. Pamatinis dalykas išliko: mokytojas turi būti visapusiškai išsilavinęs, kultūringas, sąžiningas, geras, doras. Tokie dalykai nekinta“, – teigė Vilma Leonavičienė.

Daugiau nei trejus metus lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Greta Botyriūtė džiaugėsi savo sėkmingu profesiniu pasirinkimu. Pedagogė prisiminė, jog ją, atėjusią dirbti į mokyklą, vedė didelis noras tobulėti, mokytis, siekti profesinių pergalių. Dabar ji Vilniaus lietuvių namuose dirbanti su kitakalbiais vaikais. Greta džiaugiasi gera mokyklos atmosfera, savo geranoriškais kolegomis. „Iki šiol degu noru mokytis, tobulėti, dalyvauju įvairiuose seminaruose, iš kurių smagu grįžti į klasę ir pasidalyti gauta informacija su moksleiviais. Manau, kad tas eksperimentavimas – nemažas atradimo ir mokymosi džiaugsmas tiek man, tiek ir moksleiviams“, – pasakojo Greta Botyriūtė.

Save praktike laikanti lietuvių kalbos mokytoja pamokų metu dažnai pasitelkia išmaniųjų technologijų. Pastarosios mokiniams padeda labiau įsigilinti į mokymosi procesą. „Aš naudoju daug mobiliųjų telefono programėlių, kurios moksleiviams yra labai patrauklios. Išmaniosios technologijos padeda įsiminti žodžius mokiniams, reflektuoti pamokos temą. Pavyzdžiui, programėlė minčių žemėlapių kūrimui – viena efektyviausių mokymosi veiklų, kurią galima naudoti skaitymo ir rašymo gebėjimų lavinimui, idėjų kūrimui, istorijų siužetų kūrimui. Dažniausiai savo mokinių klausiu, ar patiko tokia pamoka, kurioje naudojome išmaniąsias programėles? Kas labiausiai sudomino? Dažniausiai iš mokinių išgirstu tik teigiamą grįžtamąjį ryšį“, – teigė lietuvių kalbos mokytoja Greta Botyriūtė.

 

Savo kolegėms pritarė VDU Švietimo akademijos edukologė prof. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė. Jos teigimu, svarbiausias naujos kartos mokytojo uždavinys – nuolatinis mąstymas, kas vyksta, kodėl vyksta, ką galime padaryti su tuo turiniu, kurį įgyvendiname pamokų metu. Profesorė pabrėžė, jog mokytojas turi pažinti kiekvieną savo mokinį. „Tai nėra lengvas uždavinys, nes dažniausiai klasėse mokosi daugiau nei dvidešimt mokinių. Tad mokomojo dalyko turinys turi būti įdomus, įtraukiantis, aktualizuojantis, sužadinantis norą mokytis. Dažniausiai pats moksleivis tampa ugdymo kūrėju, vertintoju, tam tikru atradėju, savo žinojimo konstruotoju“, – sako prof. Daiva Jakovonytė– Staškuvienė.

Kiek reikia laiko norint tapti pedagogu?

 

Pasak istorijos pedagogo, dėstytojo dr. Mindaugo Nefo, rengiant mokytojus padaryta esminė klaida – mokytojas buvo paleistas savieigai, tapo pamirštu robotu ir tik po dvidešimties metų jį Lietuvos valdžia ir visuomenė prisiminė. M. Nefas pabrėžė, jog švietimo sistemą reikia sutvarkyti taip, kad joje mokytojo figūra taptų svarbia. Diskusijos metu istorijos mokytojas bandė provokuoti susirinkusius kolegas ir paprašė pakelti rankas tuos, kurių pirmoji pravesta pamoka buvo pati geriausia. Nepakilo nė viena ranka. Taip istorikas ryžosi eksperimentuoti po to, kai neseniai radijo laidos metu išgirdo vienos mokytojos pasisakymą, jog gerą pedagogą galima parengti per vieną mėnesį. „Deja, per tiek mažai laiko mokytojo parengti negalima. Visų pirma, žmogui reikia nemažai laiko studijuoti, mokytis, įgyti platų didaktinį pasirengimą, patirties vesti pamokas.“, – teigė Mindaugas Nefas.

Požiūris į mokytojo darbą

 

Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos pirmininkas Simas Ignatavičius mokykloje dirba penktus metus. Jis visada dirbo mokyklose, kurios pačios atsirenka gabiausius mokinius. Tad jo darbas esą šiek tiek skiriasi nuo kolegų. „Tie vaikai yra be galo gabūs, kiekvieną dieną aš turiu būti labai gerai pasiruošęs pamokoms“, – teigė Vilniaus licėjaus biologijos mokytojas Simas Ignatavičius.

Mokytojas pabrėžė, jog šiuolaikinis mokytojas nėra informacijos skleidėjas – jis mediatorius, padėjėjas, koučeris. Anot Simo, keičiasi paties mokytojo atsakomybė. „Šiuolaikinis pedagogas yra laisvas pasirinkti, atsirinkti metodikas. Tačiau laisvė reikalauja daugiau atsakomybės. Iš informacinio srauto mokytojas turi atsakingai atsirinkti, ką kalbėti, kaip mokyti, kaip aktualizuoti įdomią medžiagą“, – teigė Simas Ignatavičius.

Savo kolegai Simui nepritarė kita diskusijos dalyvė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos Neformaliojo švietimo skyriaus vedėja, istorijos mokytoja Sandra Gaučiūtė. „Moksleiviai gali viską rasti internete, tačiau mokytojas ras svarbesnės, įdomesnės, turinčios didesnę išliekamąją vertę informacijos“, – teigė istorijos pedagogė. Sandra ne kartą sulaukė skepsio iš aplinkinių, kodėl perspektyvi, veikli mergina dirba mokykloje. „Pirmaisiais darbo metais mokykloje mokiniai paklausė: „Na va, kitais metais, mokytoja, baigsite magistrantūrą, gal normalų darbą susirasite?“ Tad jau pripratau prie šio klausimo“, – sako Sandra Gaučiūtė.

Ketvirtus metus mokykloje dirbanti Sandra prisiminė savo profesinį kelią. Tik baigusi bakalauro studijas, ji pradėjo dirbti mokykloje kuratore. Vėliau tapo istorijos mokytoja, pradėjo vadovauti Žygeivių būreliui, Mokinių tarybai. Šiuo metu Sandra užima Neformaliojo švietimo skyriaus vedėjo poziciją, dirba su nacionalinio ir tarptautinio lygio projektais. Ji pabrėžia, jog universalumas, norėjimas kiekvienais metais būti kitokia, išeiti iš komforto zonos – tai varikliukas, kuris motyvuoja dirbtišvietimo įstaigoje. „Mokytojas turi būti kitoks kiekvienais mokslo metais. Mokytojas turi suprasti: jei nesikeis, mokiniai greitai į jį pradės žiūrėti vangiai“, – tikino Sandra Gaučiūtė.

 

VDU ŠA doktorantei J. Budriūnienei įteikta Kultūros ministerijos premija

Vilniaus miesto rotušėje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktorantei, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorei Jolantai Budriūnienei įteikta premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekose.

VDU Švietimo akademijos bendruomenė sveikina doktorantę!

 

Akademikui, rašytojui Vytautui Martinkui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija

Gruodžio 6 d. Kultūros ministerijoje Vilniuje paskelbti šeši šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Laureatu tapo rašytojas, akademikas prof. Vytautas Martinkus. Rašytojas įvertintas už intelektualiosios literatūros gylį.

Vytautas Martinkus – buvęs ilgametis Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos narys, nuo 2012 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (literatūra).

Rašytojas išleido apsakymų, apysakų, eseistikos rinkinių, šešis romanus. Už romaną „Simonija“ skirta Juozo Paukštelio literatūrinė premija. V. Martinkaus kūryba versta į anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių, lenkų ir kt. kalbas.

Geriausiems studentams lituanistams įteiktos vardinės Jurgio Milerio stipendijos

Gruodžio 6 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje įteiktos vardinės Jurgio Milerio stipendijos. Šiais metais stipendijas gavo Kalbinio ir meninio ugdymo programų grupės studentai lituanistai: Gabrielė Agasarjanaitė, Gintarė Savanevičienė, Inga Stankaitytė, Denisas Ponomarenko, Viktorija Valinčiūtė.

1999 m. J. Milerio fondo stipendija, įsteigta JAV gyvenančio žurnalisto Albino Miluko, skirta jo tėvo Vytauto Miluko pradžios mokyklos mokytojui Jurgiui Mileriui pagerbti. Stipendija kasmet teikiama geriausiai besimokantiems studentams lituanistams, siejantiems savo ateitį su pedagogo profesija.

Diskusijoje „Aristotelis ir gyvenimo prasmės beieškant“ dalyvavo prof. T. Aleknienė

Gruodžio 4 d. įvyko Valdovų rūmuose vyko diskusija „Aristotelis ir gyvenimo prasmės beieškant“, kurios metu buvo pristatyta prof. Andriaus Bielskio knyga „Existence, Meaning, Excellence. Aristotelian Reflection of the Meaning of Life“ (London & New York: Routledge). Diskusijoje dalyvavo žymi Antikos kultūros ir filolosofijos tyrinėtoja, vertėja iš senosios graikų kalbos ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. Tatjana Aleknienė.

„LRT.LT kalbinta profesorė T. Aleknienė tvirtino, kad į gyvenimo prasmės klausimą svarbu pažvelgti istoriškai. „Taip pat reikia pažiūrėti, kokiuose tekstuose tas klausimas keliamas, kur ta sąvoka atsirado. A. Bielskis savo knygoje ne šiaip svarsto apie gyvenimo prasmę, bet reaguoja į tam tikras istorines pozicijas. Visko neperžvelgsime, bet, pavyzdžiui, A. Kamiu „Sizifo mitas“ susijęs su protingo žmogaus ir neperprantamo pasaulio akistata. Atsakydamas į A. Kamiu klausimą, A. Bielskis sako, kad prasmingas gyvenimas yra geras gyvenimas – tai politinės bendruomenės, visuomenės gyvenimas“, – kalbėjo profesorė.

Anot T. Aleknienės, Aristotelio raštai aktualūs ir šiandien, nes mažai kas pakito nuo žymiojo mąstytojo laikų: „Mes mąstantys žmonės. Žinoma, geriau mąstome, kai turime geresnį darbą ir gauname geresnį atlyginimą, bet tai labiausiai nepriklausoma veikla. Ir, pasak Aristotelio, labiausiai žmogiška veikla. Minta augalai, šilumą ir šaltį jaučia gyvūnai, bet mąsto tik žmonės, ir kuo intensyviau mąsto, tuo labiau jie – žmonės. Aristotelio tekstai ir šiandien yra geros mąstymo pratybos, tai pamatiniai pedagoginiai tekstai.“

Daugiau LRT.LT straipsnį apie diskusiją galima perskaityti: čia.