Lietuvos mokslų akademija skelbia Lietuvos mokslų akademijos tikrųjų narių rinkimus

2018 m. rugsėjo 24 d. LMA narių visuotiniame susirinkime patvirtinus laisvas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrųjų narių vietas į išvardytas specialybes,  skelbiami LMA tikrųjų narių rinkimai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje: ekonomika – 1 vieta, filosofija – 1 vieta, istorija – 1 vieta, politikos mokslai – 1 vieta;

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje: fizika – 3 vietos;

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje: biologija – 1 vieta, biochemija – 1 vieta, fizinė geografija – 1 vieta;

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje: agronomija – 1 vieta, agroekologija – 1 vieta, žemės ūkio ir aplinkos inžinerija – 1 vieta;

Technikos mokslų skyriuje: energetika – 1 vieta, informatika ir elektronika – 2 vietos, medžiagų inžinerija – 1 vieta.

Mokslų akademijos tikraisiais nariais renkami Lietuvos mokslininkai, praturtinę mokslą ir kultūrą didelės reikšmės darbais. Išimtiniais atvejais renkami pripažinti menininkai. Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems dalyvauti Mokslų akademijos tikrųjų narių rinkimuose, paskelbti: čia. 

Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai turi teisę iki 2018 m. spalio 25 d. iškelti kandidatus pagal skelbime nurodytas specialybes. Kandidatus iškelti gali taip pat mokslo ir studijų institucijų senatai, mokslo tarybos ir mokslininkų asociacijos.

Lietuvos mokslų akademijai apie iškeltą kandidatą mokslo ir studijų institucijų senatai, mokslo tarybos, mokslininkų asociacijos pateikia posėdžio protokolo išrašą nurodydami iškėlimo motyvus. LMA tikrieji nariai ar nariai emeritai – motyvuotą raštą dėl keliamo kandidato. Iškėlusieji kandidatus pateikia išsamias žinias apie jų mokslinę veiklą pagal LMA narių visuotinio susirinkimo nustatytus reikalavimus. Taip pat pateikiami kandidatų biografiniai (gyvenimo aprašymas) ir asmens dokumentų duomenys (paso ar tapatybės kortelės, socialinio draudimo pažymėjimo kopijos), mokslo laipsnių bei vardų diplomų kopijos ir fotonuotraukos.

Dokumentai priimami Lietuvos mokslų akademijos prezidento sekretoriate iki 2018 m. spalio 25 d. 15.00 val.

Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius, mob. 8 602 65 354

Algis Bitautas gins edukologijos mokslo krypties disertaciją

2018 m. lapkričio 23 d. 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje  (T. Ševčenkos g. 31, 222 auditorija, Vilnius) Algis Bitautas gins daktaro disertaciją „Daugiaperspektyvio požiūrio ugdymo raiška Lietuvos istorijos vadovėliuose“ (Socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinis vadovas – prof. dr. Benediktas Šetkus.

Disertacijos gynimo tarybos pirmininkė – prof. dr. Ona Monkevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas). Nariai: prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė (Kauno technologijos universitetas), Prof. habil. dr. Audronė Juzė Juodaitytė (Šiaulių universitetas), prof. dr. Saulius Šukys (Lietuvos sporto universitetas), doc. dr. Ilzė Šemberga (Daugpilio universitetas, Latvija).

Anotacija

Keičiantis ugdymo paradigmoms, pereinant nuo tradicinio prie šiuolaikinio istorijos mokymo(si), iš esmės keičiasi pats istorijos mokymo turinys ir mokymo(si) proceso organizavimas. Naujajai ugdymo paradigmai būdinga istorijos turinio įvairovė, atspindinti įvairių visuomenės grupių perspektyvas; akcentuojama diskutavimo prieštaringai vertinamų ir ginčijamų temų svarba. Tyrimo tikslas – išanalizuoti daugiaperspektyvio požiūrio raišką pagal išskirtas problemines sritis Lietuvos istorijos vadovėliuose. Daugiaperspektyvis požiūris – tai galimybė pasireikšti skirtingoms tautų, politinių režimų, socialinių, religinių ir kultūrinių grupių, taip pat individų pasaulėžiūroms, ideologinėms, politinėms bei vertybinėms nuostatoms ir patirtims – visam tam, kas lemia, kad vertinimai, kaip ši praeitis turi būti atsimenama, kas pabrėžiama ir saugoma, o kas pamirštama ir nuvertina, tarpusavyje varžosi ir generuoja istorijos naratyvų įvairovę. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad istorijos ugdymo turinio kaita yra susijusi su nuolat vykstančiu istorijos Bendrųjų programų atnaujinimu. Nepaisant globalėjančio pasaulio, mūsų mokykliniuose vadovėliuose šiandien vyrauja eurocentrizmas; vadovėliuose nerasime medžiagos apie rasinių ir kitokių mažumų, taip pat negalią turinčių žmonių, visuomenės atstumtųjų ir kitų istoriją. Konstatuotina, kad mokykliniuose vadovėliuose trūksta šaltinių, atspindinčių skirtingus požiūrius, užduočių ir klausimų, suteikiančių galimybę empatiškai „pajausti“ analizuojamo laikotarpio kontroversiškai vertinamų įvykių, asmenybių patirtis.

Su disertacija galima susipažinti

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo (Gedimino pr. 51, Vilnius) ir Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose.

Disertacijos santrauka (PDF).

Disertacijų gynimų duomenų bazė: čia.

 

XXI amžiaus mokytojas. Kas jis?

2018 m. spalio 18 d. (ketvirtadienį) 11.00–11.45 val. „Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje transliacijoje „XXI amžiaus mokytojas. Kas jis?“

Per transliaciją bus galima tiesiogiai užduoti klausimų pranešėjams, pateikti savo nuomonę. Klausimus taip pat galima iš anksto siųsti el. paštu giedre.ciapiene@upc.smm.lt.

Transliacijoje kviečiami dalyvauti bendrojo ugdymo mokyklų vadovai, savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistai, mokytojai, mokinių tėvai ir kiti mokyklų bendruomenių nariai.

Transliacijos tikslas – pristatyti naujos kartos mokytojų rengimą ir jų kompetencijų tobulinimą. Bus diskutuojama apie naujos kartos mokytoją, kurio reikia dabartinei ir ateities Lietuvos švietimo erdvei, kalbama apie pedagoginių studijų indėlį rengiant pasitikintį, kompetentingą, inovatyvų mokytoją, aptariamos STEAM idėjos mūsų šiandieninėje mokykloje.

Transliacijos dalyviai:

  • prof. Vilija Salienė, VDU Švietimo akademijos kanclerė,
  • doc. dr. Romualda Lazauskaitė, VDU Švietimo akademijos dėstytoja,
  • Rasa Šavareikaitė, Ugdymo plėtotės centro Kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vedėja.

Transliacijos programa
11.00–11.05 val. Įvadas, dalyvių prisistatymas.
11.05–11.25 val. Kokio mokytojo reikia dabartinei ir ateities Lietuvos švietimo erdvei?
11.25–11.40 val. STEAM idėjos šiandieninėje mokykloje.
11.40–11.45 val. Diskusijos apibendrinimas.

Transliacijos pradžia 11 val. Jungtis kviečiame nuo 10.55 val.

Prie Ugdymo plėtotės centro vaizdo transliacijų svetainės prisijungsite vadovaudamiesi prisijungimo instrukcija►

Transliacijos nuoroda►

Transliaciją galima tiesiogiai stebėti „Mokytojo TV“ interneto svetainėje. Dėmesio! Interneto naršyklė turi palaikyti „Adobe Flash Player“ įskiepį. Rekomenduojame naudotis „Explorer“ naršykle. Techniniais prisijungimo prie transliacijos klausimais prašome kreiptis į Aurimą Pečkį, tel. (8 5)  277 7690, el. p. aurimas.peckys@upc.smm.lt.

Ypatingų vaikų pažinimas ir pedagoginė pagalba integralaus ugdymo sąlygomis

2018 m. rugsėjo 28–29 d. startavo praktinių-pažintinių seminarų ciklas ikimokyklinio įstaigų komandoms, kurio tikslas – stiprinti auklėtojų, jų padėjėjų ir padėjėjų, dirbančių su ypatingais vaikais bei pagalbos specialistų komandinį darbą integralaus ugdymo sąlygomis. Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija, VšĮ „Vaikų ugdymas“ ir Vilniaus miesto lopšeliu-darželiu „Medynėlis“, tęsia sisteminių mokymų ciklą. Šios paskaitos skirtos auklėtojams, jų padėjėjams, dirbantiems su ypatingais vaikais, specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams ir socialiniams pedagogams stiprinti komandinio darbo kompetencijas teikiant integralią pagalbą ypatingiems vaikams, mokantis jiems padėti. Paskaitas organizuoja Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Medynėlis“ kartu su VšĮ „Vaikų ugdymas“, o seminarų ciklą remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Praktinį-pažintinį seminarą sudarė teorinė ir praktinė dalys, kurių metu buvo galima susipažinti su ypatingų vaikų pažinimo metodikomis bei praktiškai išbandyti kai kurias technikas. Patyriminiai metodai buvo lengvai pritaikomi vaikų ugdymo grupėje kasdienėse ugdymosi situacijose. Įgytos žinios ir praktiniai metodai padės:

* sukurti komandinio darbo ir pasitikėjimo vieni kitais atmosferą vaikų grupėje;

* patirti ir patyrinėti bei pažinti tarpusavio santykius;

* bendruomenės nariams lengviau priimti ypatingus vaikus ir jų šeimos narius žaidžiant vaidmenų žaidimus;

* išmokti tinkamais veiksmais išreikšti savo jausmus;

* išlaisvinti savo spontaniškumą ir kūrybiškumą dirbant su ypatingais vaikais grupėje.

Seminaro metu, pasitelkiant laisvai naudojamas žaidimo, vaidybos, stebėjimo, klausymosi ir aktyvaus veiksmo priemones, į vykstančius procesus buvo įtrauktas ir kūnas, ir protas, ir emocijos.

Praktiniai-pažintiniai seminarai buvo skirti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų komandoms: auklėtojams, jų padėjėjams, dirbantiems su ypatingais vaikais, specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams ir socialiniams pedagogams. Seminaro metu įgytos žinios ir gebėjimai seminaro dalyviams padės sklandžiau susitarti ir dirbti komandose, leis praktiškai padėti ypatingiems vaikams pozityviai integruotis į darželį ir teikti jiems bei kitiems grupės auklėtiniams reikiamą pagalbą.

Seminarą vedė:

– dr. Ina Karakulko, patyrusi mokslininkė iš Minsko valstybinio Maksimo Tanko vardo pedagoginio universiteto, kurios moksliniai tyrimai ir praktinė veikla susijusi su pagalba ypatingiems vaikais ir jų šeimoms bei visai ugdymo institucijos bendruomenei padedant priimti kitokį žmogų;

– dr. Veronika Radygina iš Minsko valstybinio Maksimo Tanko vardo pedagoginio universiteto yra aktyvaus socialinio pedagoginio darbo su ypatingais vaikais ir jų šeimomis praktinė trenerė. Abi lektorės yra patyrusios praktikės, jos veda seminarus įvairiose Europos šalyse (Italijoje, Austrijoje ir kt.). Organizuoja ir veda suaugusiųjų mokymus.

– dr. Sigita Burvytė talkino lektorėms seminaro metu. Siekiant mokslininkių teorines ir praktines įžvalgas priartinti prie lietuviško konteksto, reikalingas patyrusio mokslininko moderavimas.

Seminaro dalyviai džiaugėsi, kad gavo daug naudingos, t. y. realios ir pritaikomos, informacijos dirbant su vaikų grupe ir integruojant ypatingą auklėtinį į veiklą ir grupės gyvenimą. Lektorės pabrėžė, kad kiekvienas vaikas, kaip ir kiekvienas žmogus, yra unikalus, daugiau tokio nėra visoje žemėje, kad kiekvienas iš mūsų turime unikalių resursų, stiprybių, kuriuos ir reikia pastebėti kiekviename vaike. Šis seminaras padėjo kiekvienam dalyviui įsivertinti:

– savo teikiamą pagalbą ypatingiems vaikams ir kitiems grupės vaikams;

– kiek pedagoginė pagalba paremta/neparemta faktais ir žiniomis, o kiek – interpretacijomis;

– galėjo įvardyti, kada ir kokiose situacijose jiems reikalinga pagalba;

– turėjo galimybę pamąstyti, kodėl vienoje ar kitoje situacijoje vaikai ir mes elgiamės būtent taip.

Visų seminaro dalyvių vardu noriu padėkoti Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojai Editai Tamošiūnaitei, departamento direktoriaus pavaduotojai Alinai Kovalevskajai už suteiktas galimybes mokytis tiek vieniems iš kitų, tiek iš profesionaliai dirbančių savo srities eksperčių.

Ačiū Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Medynėlis“ bendruomenei už bendrystę ir pagalbą organizuojant seminarą, parenkant aktualią temą, seminaro formatą ir atrenkant dalyvius, kviečiant į seminarą grupės komandas. Dėkoju už parodytą pasitikėjimą ir pasirinktą profesionalią bei moksliniais tyrimais pagrįstą pagalbos formą ikimokyklinio ugdymo specialistams integraliojo ugdymo sąlygomis.

Organizatorių vardu

Sigita Burvytė

Kviečiame atlikti praktiką Bratislavos ekonomikos universitete

Kviečiame atlikti praktiką Bratislavos ekonomikos universitete. Praktikos laikotarpis nuo  2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. liepos 5 d.

Daugiau informacijos galite rasti: čia. 

Dr. Daiva Vaišnienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje ,,Valstybė ir kalba”, skirtoje Latvijos valstybės 100-mečiui

Spalio 5 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dr. Daiva Vaišnienė Latvijos Valstybinės kalbos  komisijos kvietimu dalyvavo tarptautinėje konferencijoje  „Valstybė ir kalba“, skirtoje Latvijos valstybės 100-mečiui.
Konferenciją atidarė Latvijos prezidentas R. Vėjuonis, pabrėžęs, kad latvių kalbos dabartis ir ateitis priklauso nuo kiekvieno piliečio, visos bendruomenės pasiryžimo kalbą saugoti, kurti ir tvarkyti.
D. Vaišnienė skaitė pranešimą apie kalbos politikos ypatumus tarpukario Lietuvoje: teisinį reglamentavimą, parlamentines diskusijas, politinių asmenybių santykį su kalba.

Su Latvijos Valstybinės kalbos komisijos pirmininku prof. A. Veisbergu

Asteroido savininkė R. Lazauskaitė: „Mokytojų rengimas – STEAM idėjos link“

„Mokslas ir pasaulis vystosi tokia linkme, kad geriausios idėjos ir geriausi atradimai dažnai būna tarpdisciplininiai. Todėl mūsų švietime reikalinga STEAM idėja“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkė, docentė dr. Romualda Lazauskaitė. Jos teigimu, Lietuvos mokslo institucijos ir technologijų įmonės turi neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir atsigręžti į skirtingų sričių integravimą, vadinamą STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts (Design), Mathematics) – gamtą, technologijas, inžineriją, menus (kūrybiškumą), matematiką.

Lietuvoje šiandien pamažu kuriamas STEAM mokyklų tinklas, vystomas STEAM neformalus vaikų švietimas. Šiais mokslo metais VDU Švietimo akademija pasiūlė abiturientams rinktis  STEAM (gamtos, fizinių ir technologijos mokslų) ugdymo bakalauro studijas. Pasirinkę šią studijų programą, studentai galės tapti būsimų inovacijų kūrėjais Lietuvoje ir pasaulyje. Pasak doc. dr. Romualdos Lazauskaitės, STEAM krypčiai reikia teikti prioritetą visame švietime.

„Mes turėtume kuo daugiau įtraukti mokinių mokytis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos dalykų. Visų pirma, jei nėra darbuotojų, susipažinusių su matematikos ir inžinerijos mokslais, labai kenčia ekonomika. Antra, ilgą laiką mūsų švietimas orientavosi į socialinius ir humanitarinius mokslus. Švietime nebeliko pusiausvyros tarp socialinių ir technologijų mokslų. Tiek gyvenime, tiek edukacijoje reikalinga pusiausvyra“, – tvirtina mokslininkė.

STEAM  sąvoka atsirado Amerikoje, o Lietuvoje pradėta vartoti tik apie 2010 metus. Mokslininkė Romualda Lazauskaitė tiki, jog vis daugiau mokyklų pasirinks STEAM mokymosi kryptį. Europoje yra šalių, kuriose tiek mokyklose, tiek universitetuose dėstomi jungtiniai dalykai: matematika ir fizika, fizika ir chemija.

Lazauskaitės teigimu, STEAM krypties mokytojas pirmiausia turėtų būti geras atskirų dalykų žinovas. „Pavyzdžiui, pati esu astrofizikė, savo dalyką laikau atitinkant steaminęideologiją. Tam, kad suvoktume astrofizikinius procesus ir Visatą, be abejo, mes turime turėti pakankamai fizikos, matematikos, astronomijos, chemijos žinių bei filosofinį supratimą apie Visatą. Taip pat STEAM dalykų mokytojai turi būti pakankamai išsilavinę įvairiose mokslo srityse. Būsimas mokytojas turi turėti gerą supratimą apie gamtos mokslus, gerai mokėti matematiką bei gilintis į fizikos, chemijos, biologijos, technologijų sritį. Tuomet jis suvoks skirtingus dalykus ir galės turimas žinias perduoti moksleiviams“, – tikina astrofizikė.

Mokslininkė tikina, jog ateities perspektyva – jaunieji tyrėjai, turintys visapusiškų žinių. Šiandien jaunąją kartą itin domina naujausi astrofizikos tyrimai: Saulės sistemos ir kitų žvaigždžių planetų, žvaigždžių, tamsiosios medžiagos, gravitacijos bangų ir kiti tyrinėjimai. „Kosminiais ir Žemės teleskopais gauta daugybė duomenų, kuriuos reikia tinkamai išanalizuoti. Gali būti, kad milžiniškuose duomenų archyvuose slypi didieji atradimai“, – sako R. Lazauskaitė.

Jau penkiolika metų R. Lazauskaitė su kolegomis organizuoja Lietuvos mokinių astronomijos olimpiadą. Būtent šios veiklos ir kitų reikšmingų darbų dėka, tyrėjos pavarde buvo pavadintas asteroidas. Asteroidas – nedidelis dangaus kūnas, kurio negalima priskirti planetoms arba kometoms. Astrofizikė pasakoja, kad Saulės sistemoje asteroidų yra milijonai – kai kurie jų yra nesusiformavusių planetų liekanos, kai kurie – kosminių susidūrimų nuolaužos. Lietuvoje astrofizikai yra atradę daugiau nei 500 asteroidų.

Doc. dr. R. Lazauskaitės pavarde pavadintą asteroidą mokslininkai atrado 2007 metais. Tik patys mokslininkai, kurie atranda asteroidus, gali suteikti jiems vardus. „Esu jiems labai dėkinga už tokią dangišką dovaną, tačiau tai yra ir įpareigojimas „nenukrypti nuo Keplerio dėsnių“, t. y. ir toliau užsiimti astronomijos mokslu bei edukacija“, – sako R. Lazauskaitė.

Tyrinėtojos pavarde pakrikštytas asteroidas yra nedidelis, kaip ir dauguma, skriejantis asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio orbitų, maždaug 4 km skersmens. Asteroidai patys nešviečia, tik atspindi Saulės šviesą. Danguje galime aptikti ir kitais lietuviškais vardais pavadintų asteroidų. Kosmose skraido asteroidai Lietuva,  Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris. Nemažai jų yra pavadinti Lietuvos astronomų pavardėmis. Anot R. Lazauskaitės, asteroido paieškos užtrunka ne vieną dieną, be to, šie objektai lekia įspūdingu 20–30 kilometrų per sekundę greičiu.

 

JAV universiteto prof. Meir Muller skaitys paskaitą apie švietimo naujoves ir iššūkius JAV švietime

Spalio 11 d. (ketvirtadienį) 10.30 val. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31, A4 auditorijoje) vyks JAV Pietų Karolinos universiteto profesoriaus dr. Meir Muller atvira paskaita. Paskaitų metu bus kalbama apie švietimo naujoves ir iššūkius JAV universitetuose ir mokyklose, lyčių galimybių ir teisingumo pedagogiką, mokslinių tyrimų bei projektų galimybes su VDU Švietimo akademijos bendruomene.

Paskaitos vyks iki 15 val.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Kviečiame atlikti praktiką lituanistinėje ugdymo studijoje „Jūra“ Jungtinėje Karalystėje

Lituanistinė ugdymo studija „Jūra“ bei edukacinio pobūdžio vaikų ir jaunimo vasaros stovykla „Gintarėliai“ kviečia studentus atlikti praktiką Jungtinėje Karalystėje, kurortiniame Portsmouth  mieste.

Daugiau informacijos apie praktiką. 

 

 

VDU Rektoriaus sveikinimas Tarptautinės mokytojų dienos proga

Brangūs mokytojai,

Nuo to laiko, kai tik pradėjo keliauti, žmogus piešia žemėlapius. Jei pradžioje nežinomos vietos juose buvo užpildomos mitiniais vaizdiniais arba praleidžiamos, tai maždaug XVI a., pasikeitus mąstymui, kartografai pradėjo žymėti tik žinomus žemynų plotus. Žemėlapiuose atsirado daug tuščių erdvių. Jos skatino smalsumą bei pažinimo poreikį. Sokrato mintis „aš žinau, kad nieko nežinau“ tapo mokslinio perversmo priežastimi. Ir ne tik.

Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Istorija mums primena, jog siekis tirti ir noras užkariauti naujas teritorijas dažnai ėjo greta. Imperialistinio mąstymo paskatintų veiksmų neišvengiama ir šiandien.

Žinios yra svarbios, kad nebūtų kartojamos tragiškos praeities klaidos ir kuo mažiau liktų tuščių vietų, kuriose tarptų mitai. Vis dėlto, pasaulyje, kuriame informacija yra pasiekiama vieno klavišo paspaudimu, vien tik žinių nepakanka. Išsilavinimas yra neatsiejamas nuo etinių vertybių ugdymo. Kuo daugiau pasaulio žmonių siekia išsilavinimo, tuo daugiau mus supa tų, kurie suvokia, kad sąmoningumas bei tolerancija yra neatsiejama mūsų bendrabūvio sąlyga.

Šiandien mus vis dar domina ir intriguoja nauji dalykai, pasaulis su visais jo tobulumais ir netobulumais, kultūrų, kalbų, religijų ir pažiūrų įvairove. Kiekvienas vaikas, kuris pirmą kartą praveria mokyklos duris, yra visiškai atviras priimti tai, ką išgirs iš mokytojų, perskaitys knygose, patirs bendraudamas su bendramoksliais – čia jam atsiveria nauji pažinimo sluoksniai. Čia, lydimas mokytojų, jis kuria savo individualų patirčių žemėlapį.

Mūsų gyvenimo vertybinis ir žinių pamatas yra sutvirtinamas šeimoje ir mokykloje. Tačiau jei šeima yra kuriama jos narių susitarimo pagrindu, tai mokykla yra bendras visų reikalas ir atsakomybė. Kaip jaučiasi mokytojas, turėtų būti svarbu kiekvienam iš mūsų. Prestižas, pirmiausiai, prasideda nuo požiūrio, pagarbos ir pasitikėjimo. Ir jie negali būti tik deklaracijos, o grįsti realiais veiksmais.

Žemėlapių alegorija man svarbi dėl dviejų priežasčių: jų istorija primena ne tik kaip keitėsi žmonijos mąstysena, bet ir tai, kaip svarbu, kokie žmonės mus supa. Ačiū Jums, Mokytojai, kad esate daugiau nei žinių pernešėjai. Jūs ugdote mūsų vaikuose asmenybes: drąsinate, kai jiems būna sunku, kantriai ir su meile akyse leidžiate klysti, vystyti nutrūktgalviškiausias idėjas, skatinate augti. Dėka Jūsų, mūsų vaikams atrodo, kad ateities pasaulis tikrai gali būti įdomus ir jie nori tai sužinoti.

VDU rektorius Juozas Augutis