VDU Švietimo akademijos mokslininkai kartu su kitomis ES šalimis sukūrė fizinio aktyvumo žaidimus ir Europai pristatė inovatyvią judriųjų žaidimų metodiką

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) mokslininkai prof. dr. Marc Lochbaum ir doc. dr. Aušra Lisinskienė dalyvavo tarptautiniame projekte „Pagalba mokytojams skatinant vidutinio ir didelio intensyvumo vaikų fizinį aktyvumą“ angl. Supporting teachers to maximise enjoyable MVPA” (Projekto Nr. 2019-1-EE01-KA201-051595), kurio tikslas –  gerinti paauglių sveikatą, sukuriant jiems skirtus šiuolaikiškus, motorinius įgūdžius lavinančius sportinius žaidimus. Mokslininkai džiaugiasi, kad Lietuvai ir visai Europai šio projekto pagrindu pristato naują žaidimų metodiką ir inovatyvius žaidimus, kurie yra orientuoti į vidutinį ir aukštą fizinį aktyvumą. Mokslininkai akcentuoja, kad ši metodika ir 100 fiziškai aktyvių video žaidimų yra išversta į 5 ES šalių kalbas: lietuvių, anglų, estų, suomių ir slovėnų kalbas.

Šie žaidimai skirti naudoti fizinio ugdymo pamokų ar sporto treniruočių metu. Mokslininkai teigia, jog remiantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenis net 82 % vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamos fizinio aktyvumo normos būti fiziškai aktyviais bent valandą per dieną, vaikų antsvoris ir nutukimas kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje, tad tokio pobūdžio intervencijas reikėtų pradėti pakankamai ankstyvame vaikų amžiuje ir įtraukti kiek įmanoma daugiau vaikų. 

Mokslininkai pabrėžia, kad tuo tikslu pasirinkta mokyklos, ugdymo aplinka, siekiant įtraukti kuo daugiau vaikų ir prisidėti prie įvardintos globalios problemos, o žaidimai buvo testuojami naudojant Polar sistemą taip užtikrinant, kad jie išties pasiekia bent vidutinį ar intensyvų vaikų fizinio aktyvumo lygį. Doc. dr. Aušra Lisinskienė džiaugiasi, kad projekto metu sukurti skirtingų šalių sporto žaidimai yra labai įdomūs patiems vaikams ir akcentuoja itin svarbų vaikų vaidmenį projekto metu.„Mums buvo labai svarbus vaikų vertinimas ir siekis išgirsti vaikų balsą. Žaidimus išbandė ir savo nuomonę išreiškė visų partnerių šalių vaikai. Jie buvo šio tyrimo proceso tikrieji ekspertai”, – pasakoja tyrėja.

Šiame projekte kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, partneriai yra ir Vilniaus Universitetas, Tartu universitetas, Liublianos universitetas iš Slovėnijos ir Sporto ir sveikatos mokslų tyrimo centras LIKES iš Suomijos. Projektas „Supporting teachers to maximise enjoyable MVPA” prasidėjo 2019 metais ir baigsis 2022 metų spalio mėnesį.  

Šį projektą remia Europos Komisija per Erasmus+ Strategines partnerystes bendrojo ugdymo srityje.

Jauna pedagogų šeima kartu ir namuose, ir darbe

„Mes esame mokytojų šeima, kuriai mokykla – gyvenimo būdas“, – sako pedagogai Darius ir Aistė Savickai. Prieš kelerius metus mokytojai susipažino studijuodami Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje. Abu jaunuoliai dainavo universiteto mišriame akademiniame chore „Ave vita“. „Kadangi gyvenome universiteto bendrabutyje, tame pačiame aukšte, dažnai prasilenkdavome ir vienam kito nepastebėti buvo sunku. O toliau viskas įvyko savaime, kadangi atradome bendrų pomėgių, tokių kaip dainavimas, kelionės, o jų chore nemažai, tad nė nepastebėjome, kaip tapome gerais draugais, vėliau pora“, – sako Aistė ir Darius Savickai.

 

Gyvenimas ir darbas kartu

 

Darius ir Aistė pasirinko mokytojo profesiją. Darius studijuoja pradinio ugdymo pedagogiką ir kelerius metus dirba pradinių klasių mokytoju, o Aistė praėjusiais metais baigė biologijos bakalaurą. Tiesa, merginos profesinis kelias susiklostė šiek tiek kitaip – šiuo metu ji dirba auklėtoja vaikų darželyje. „Kiek save prisimenu, visada puikiai sutariau su mažais vaikais, norėdavau jiems padėti bei juos pamokyti, kartu pažaisti ar padūkti. Nors esu baigusi biologiją ir įgijusi pedagogo kvalifikaciją, nesustoju ir jau su nekantrumu laukiu atsakymo dėl priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo programos „Tęsk“ studijas. Bandysiu toliau mokytis, gilinti ikimokyklinio ugdymo žinias. Mano darbas ne tik įdomus, skatinantis nuolat tobulėti, bet ir įpareigojantis būti pačiu geriausiu artimu draugu vaikams, kurie ateina į darželį, atsitraukia nuo mamos ir tėčio. Manau, kad čia dirbdamas turi būti labai empatiškas, greitai reaguoti į įvairias situacijas, todėl kiekviena diena darželyje lyg nauja istorija, kurioje tu viską išgyveni“, – sako Aistė Šumskaitė-Savickienė.

Įdomu, jog pedagogų šeima dirba toje pačioje menų ir mokslo mokykloje „Taškius“. Vyras juokiasi, jog dviem mokytojams dirbti ir gyventi po vienu bendru šeimos stogu karantino metu nebuvo lengva. „Visur daug knygų, teatro lėlyčių, įvairios metodinės priemonės tiek ant pietų stalo, tiek ant lovų. Vienas veda pamokas miegamajame, o kitas svetainėje, laisvos minutės – pasidalinti, kaip sekėsi vaizdo pamokų metu. Labai dažnai ir iš mokyklos grįžę namo, kartais net prieš užmigdami, pagauname save, jog kalbame apie vaikus, naujas idėjas. Kartais kitaip neišeina. Tačiau stengiamės stabdyti vienas kitą ir sakyti, kad užteks kalbėti apie darbą – kalbėkime ar veikime kažką kita. Laikui bėgant supratome: svarbu ir šiek tiek sustoti, pasilikti laiko vienas kitam“, – teigia D. Savickas.

 

                         Tėvų skepsis dėl jauno mokytojų amžiaus

 

Darius Savickas mokykloje dirba nuo antrųjų studijų metų. Šiuo metu pradinio ugdymo pedagogikos studijas VDU Švietimo akademijoje Vilniuje derina su antrokų mokytojo darbu. Vienas didžiausių iššūkių šios profesijos darbo pradžioje – mokinių tėvų skepsis dėl pedagogo amžiaus. „Galiu pasakyti, kad pirmaisiais darbo metais tėvai į jauną mokytoją žiūri šiek tiek nepatikimai, daugelis tiesiogiai to nepasakė, bet jaučiau, jog jie jaudinasi dėl mano amžiaus ir nedidelės patirties dirbant su vaikais. Labai svarbu nepasiduoti, tikėti savimi ir tuo, ką darai“, – tikina D. Savickas.

Šie mokslai metai Dariaus žmonai Aistei buvo pirmieji dirbant auklėtoja vaikų darželyje. Pasak ikimokyklinio ugdymo pedagogės, vienas sudėtingiausių iššūkių – vaikų adaptacijos laikotarpis. Tad auklėtojams tenka apsišarvuoti kantrybe, supratingumu, empatija, nes vaikams tai – naujas gyvenimo etapas. „Jiems sunku atsisveikinti su tėvais ir suprasti, kad darželis ir jame esančios mokytojos ir mokytojai taps jų antraisiais namais. Todėl mūsų, mokytojų, darbas ir yra sukurti tokią aplinką, kurioje vaikui būtų gera augti“, – sako A. Šumskaitė-Savickienė.

 

Svajonių mokykla su žaliosiomis zonomis

 

Tiek Darius, tiek Aistė – vieningos nuomonės dėl šiuolaikinio mokytojo paveikslo. „Pedagogas turi mylėti savo darbą, nes tik tada gali dalinti meilę vaikams ir džiaugtis kiekviena mokymosi proceso akimirka. Mokytojas į klasę negali žiūrėti kaip į fabriką, iš kurio gaunamas vienas ir toks pat produktas – kiekvieną mokinį turi matyti kaip unikalią asmenybę, kurią nukreips tinkama linkme, padės augti ir tobulėti. Taip, pradėjus pedagoginį darbą individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą sudėtinga, tačiau mokytojas negali nuleisti rankų ir pasiduoti“, – tikina D. ir A. Savickai.

Abu mokytojai pasvajoja apie mokyklą, kurioje būtų svarbus kiekvienas mokinys, jo individuali pažanga ir tobulėjimas. Darius pastebi, jog ateities mokykloje turėtų būti mažesnis vaikų skaičius grupėse, kad mokytojas galėtų skirti daugiau individualaus laiko moksleiviui. „Žinoma, mokykloje turi būti daugiau žaliųjų zonų, kur mokiniai galėtų bendrauti su draugais ir ilsėtis“, – teigia Aistė.

 

Gyvenimas – akimirka

Šiandien vis daugiau jaunų žmonių neskuba kurti šeimos, o koncentruojasi į karjerą. Darius ir Aistė, susituokę prieš metus, tikina: šeima jiems buvo svarbi visada. „Tikriausiai gyvenime svarbu surasti tokį žmogų, su kuriuo būtų gera, nejaustum gėdos, kuris tave palaikytų ir suprastų, kad be šio žmogaus neįsivaizduotum savo likusio gyvenimo. O kam laukti daug metų, kad galėtum būti kartu? Juk gyvenimas – tai tik akimirka, tad stengiamės jį gyventi taip, kad vėliau nereikėtų gailėtis“, – sako pedagogų šeima D. ir A. Savickai.

Motociklininkas A. Gelažninkas: „Vienas svarbiausių mano gyvenimo mokytojų – tėtis“

Vienas greičiausių Lietuvos motosporto lenktynininkų, Dakaro ralio dalyvis Arūnas Gelažninkas gyvena permainomis. Visi puikiai žino, jog sportinė karjera tęsiasi ne amžinai, tad Arūnas jau dabar svarsto apie tolimesnį savo profesinį kelią –  Mokomojo dalyko pedagogikos: fizinio ir sveikatos ugdymo studijas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje bei savo vardo mokyklos įkūrimą.

Nori mokyti jaunimą

Motociklininkas A. Gelažninkas yra iškovojęs aukščiausius Lietuvos, Baltijos, Europos čempionų titulus. Pasak sportininko, didžiausias jo laimėjimas – pavyzdys Lietuvos jaunimui. Tad Arūno planuose – įkurti savo vardo sporto mokyklą, kur galėtų dirbti su šalies jaunimu. Šiemet motociklininkas nusprendė pasirinkti Mokomojo dalyko pedagogikos: fizinio ir sveikatos ugdymo bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje. „Visi puikiai žino labai gerą posakį: „Mokytis niekada nevėlu“. Norint turėti savo mokyklą, manau, man reikia įgyti pedagoginių, didaktinių žinių, dalykinių kompetencijų. Tikiu, jog šios studijos bus naudingos man, kaip sportininkui, ir įgytos žinios pravers dirbant su moksleiviais“, – tikina būsimas VDU studentas A. Gelažninkas.

Motociklininko teigimu, mokytojo vaidmuo yra svarbus ir net pamatinis jauno žmogaus gyvenime. Vienu svarbiausių savo trenerių ir mokytojų Arūnas įvardija tėtį. „Jis mane atvedė į šitą sportą, jis man padėjo visus sportinio charakterio pamatus. Kai jau, atrodo, viską norėdavau mesti, tėtis tiesiog man neleisdavo apie tai net pagalvoti. Privertė mane siekti užsibrėžtų tikslų ir nesirinkti lengvesnio kelio. Jis buvo fizinio pasirengimo treneris, išmokė vairuoti motociklą, buvo mechaniku, vairuotoju ir, žinoma, tėvu“, – atvirai kalba A. Gelažninkas.

Arūnas prisimena, jog motosportu susidomėjo būdamas aštuonerių metų. Vyresniajam sportininko broliui Arūno tėtis nupirko krosinį motociklą. „Brolis pradėjo dalyvauti varžybose, tačiau ir man tėtis nupirko mopedą su automatine greičių dėže. Pirmuosius metus motociklų trasoje stebėdavau varžybos, galiausiai po metų gavau krosinį motociklą ir pats pradėjau lenktyniauti. Motosporto aistra gimė nuo pirmųjų varžybų ir šis malonumas tęsiasi jau dvidešimt šešerius metus“, – sako A. Gelažninkas.

Pasak Arūno, mokytojas turi būti naujos kartos, nuolat augantis profesionalas, puikiai išmanantis skaitmenines technologijas, žinantis, kas vyksta pasaulyje ir kuo gyvena šiandienis jaunimas. Motociklininkas tiki, jog puikiai suderins būsimas fizinio ir sveikatos ugdymo studijas su sportine karjera.

 

Dakaro ralis neatsiejamas be traumų

Motociklininkas tikina, jog karantino metu buvo sunku gyventi be varžybų. Tad gegužės mėnesį vykusiose Lietuvos „Cross Country“ varžybose Arūnas laimėjo pirmąją vietą. Motociklininkas visgi prisimena žiemą vykusį Dakaro ralį, kur patyrė ne vieną traumą. Varžybų metu Arūnas nukrito nuo motociklo ir skriejo keturiasdešimt metrų. „Tai vienos sunkiausių varžybų pasaulyje. Dakaro ralio kasdienybė – mažai miego, dieną pradedame ketvirtą valandą ryto, ant motociklo praleidžiame vidutiniškai po dešimt valandų ir taip dvylika–keturiolika dienų. Tad fiziniai išbandymai, milžiniški krūviai, psichologiniai niuansai – tikras iššūkis sportininko organizmui“, – teigia A. Gelažninkas.

Nepaisant visko, motociklininko teigimu, traumos ir nelengvas darbas niekados neprivertė atsidurti kryžkelėje, kur svarstytų apie karjeros pabaigą. Arūnas apie patirtas traumas stengiasi negalvoti. Varžybų metu valia, užsispyrimas, šaltas protas motociklininką veda link finišo tiesiosios. „Žinoma, traumos primena apie save, bet susikoncentruoju į pačias varžybas ir tikslo siekimą. Tuomet, kai skauda, be abejo, mąstau, kad jau man gana, nebegrįšiu į trasą. Tačiau skausmas praeina, o noras vėl sėsti ant savo „žirgo“ tik didėja. Motosportas – mano gyvenimo variklis“, – sako A. Gelažninkas.

 

Šimtukininkai: „O kas sakė, kad į pedagogikos studijas stoja ne geriausi?“

Pastaraisiais metais daug kalbama apie mokytojo profesijos prestižą. Kas jį nulemia? Kaip į pedagogikos studijas pritraukti geriausius Lietuvos abiturientus? Tiek Vyriausybė, tiek universitetai, mokyklų vadovai ir visuomenė suka galvas, kaip mokytojo profesiją padaryti patrauklia gabiausiems moksleiviams.

Praėjusią savaitę LR Vyriausybė pritarė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pedagogikos studentams skirti 300 eurų stipendijas. Šiemet Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos ugdymo krypties bakalauro studijų programose studijuoja net 7 pirmakursiai, kurių bent vienas valstybinis brandos egzaminas įvertintas šimtuku. Pasak šių šimtukininkų, 300 eurų stipendija – puiki injekcija gabiausiems ir motyvuotiems studentams rinktis pedagogo kelią. Nepaisant to, finansinė parama esą ne pagrindinis dalykas, lemiantis tokį profesijos pasirinkimą, tad kokie tie kiti veiksniai?

– Kodėl pasirinkote mokytojo profesiją?

Mantas Širkevičius: Jau seniai žinojau, kad pasirinksiu pedagogo kelią. Dar pradinėse klasėse tokia mintis kilo. Vėliau reikėjo nuspręsti, kokio dalyko mokytoju noriu būti. Pasirinkau fiziką, nes ji mane sužavėjo: mėgavausi kiekviena formule, kiekvienu uždaviniu. Be to, tai mokslas apie visatą, o joje – tiek daug įdomybių. Tad pasirinkau Mokomojo dalyko pedagogikos (STEAM) bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje. Pastaraisiais metais mano gyvenimas – apsuptas fizikos. Prieš kelerius metus fizikos mokytoja pasiūlė dalyvauti Neformaliojo švietimo programoje, kurios metu sukonstravau bepilotį orlaivį. Šiuo metu daug nekonstruoju, tačiau turiu neįprastų veiklų, susijusių su fizika. Iš internetinių parduotuvių nusiperku įvairių fizikos prietaisų, kuriuos išbandau. Taip pat renku senus matematikos ir fizikos vadovėlius, uždavinynus. Kolekciją pradėjau nuo mokyklos palėpėje rasto seno fizikos vadovėlio. Ten pamačiau pirmąją vadovėlio dalį, tad norėjau rasti ir antrąją knygą. Taip ir pradėjau jas rinkti. Sukaupiau daugiau nei trisdešimt knygų. Aš taip dar ir mokiausi, kiekvienoje knygoje rasdavau ką nors naujo. Taip pat žiūrėjau į savo profesinę ateitį, tad pamaniau, kad ši sukaupta medžiaga pravers ne tik man, bet ir mano mokiniams. Pasirodo, jau po truputį mokytojo darbui ruošiausi.

Dirbti mokytoju – mano gyvenimo tikslas. Pedagogo darbas mane domina ne dėl to, kad mokinį galiu išmokyti skaičiuoti, rašyti ar skaityti (nors tai irgi labai svarbu). Mokiniui galiu perteikti vertybes, padėti suprasti, kas gyvenime yra svarbiausia. Viena psichologė man yra sakiusi: „Vertybės kaip braškės nebyra“. Taip. Bet braškės prastoje dirvoje apskritai neauga.

Patrikas Elvinas Čepulis

Patrikas Elvinas Čepulis: Pasirinkimą studijuoti Mokomojo dalyko pedagogikos: meninio ugdymo krypties (muzikos pedagogikos) bakalauro studijas Vilniuje nulėmė mano šeimos šaknys. Esu iš pedagogų šeimos, mano močiutė buvo pradinių klasių mokytoja, mama yra muzikos ir teatro pedagogė, dirbo dėstytoja, man teko dalyvauti daugelyje įvairių renginių su studentais. Jau nuo mažens esu susipažinęs su šio darbo specifika. Lankiau muzikos mokyklą, nuo mažens pasižymiu muzikiniais gabumais. Muzika man ne šiaip patinka, tai yra mano gyvenimo dalis. Jaučiu, jog tai mano sritis ir, gerai viską apgalvojęs, nusprendžiau rinktis tai, kas man arčiau širdies. Nors ketinau studijuoti farmaciją ar neurobiofiziką, bet paskutinę minutę persigalvojau ir pasirinkau muzikos pedagogiką. Tai lėmė mintis, jog visada maloniau studijuoti tai, kas patinka, ir dirbti tą darbą, kuris būtų malonus.

– Šiandien daug kalbama apie XXI amžiaus pedagogo portretą. Koks turi būti šiuolaikinis mokytojas?

Mantas Širkevičius: Apie tai, kad mokytojas turi išmanyti technologijas, būti šiuolaikiškas, visai nekalbėsiu. Tai yra natūralu. Visi jauni mokytojai, atėję dirbti į mokyklą (dabar ar praeityje), savo laiku yra šiuolaikiški. Aš manau, kad pagrindinės savybės, kurių reikia mokytojui, net nepakito. Kantrybė, darbštumas, pasiaukojimas, noras mokytis visą gyvenimą, drąsa ir tam tikras, bet teisingas, griežtumas…

Patrikas Elvinas Čepulis: Šiuolaikiškas, suprantantis indigo kartos mokinius, naudojantis šiuolaikines technologijas ir inovacijas savo darbe, integruojantis meno dalykus, prevencines programas į savo dėstomą dalyką, teorines žinias daugiau siejantis su praktine veikla, o ne pateikiantis jas kaip sausą teoriją. Besivadovaujantis pedagoginiu taktu, gebantis objektyviai vertinti mokinių pasiekimus, gerbiantis mokinį ir laikantis jį asmenybe, esantis mokinio draugas ir besivadovaujantis teiginiu: „Visi mes esame ir ugdytojai, ir ugdytiniai“.

– Jūsų valstybiniai brandos egzaminai įvertinti aukščiausiu balu. Jūsų nuomone, ko reikia, jog vieni gabiausių Lietuvos abiturientų rinktųsi ugdymo krypties bakalauro studijas?

Mantas Širkevičius: Taip, aukščiausiu balu įvertintos mano lietuvių kalbos ir literatūros žinios. O kas sakė, kad į pedagogikos studijas stoja ne geriausi? Ar mes apskritai žinome, kas yra geriausias mokinys, mokytojas, studentas, dėstytojas – apskritai žmogus? Norėdami, kad jaunas žmogus pasirinktų mokytojo darbą, pirmiausia turime parodyti, koks jis svarbus valstybei ir pasauliui, o svarbiausia – žmogui. Mokytojui už tai tikrai bus atlyginta. Tik ne visi tą atlygį pastebi. Patrikas Elvinas Čepulis: Mano anglų kalbos brandos egzaminas yra įvertintas šimtuku. Manau, kiekvienas turi pajausti tai, kas jam prie širdies. Jeigu žmogui patinka tam tikras mokslas, pastarąjį ir renkasi, nepriklausomai nuo savo balų ir pasiekimų. Tikrai nemanau, kad pedagogo profesijos imasi tik prasčiausieji, kadangi pažįstu nemažai žmonių, kurie yra gabūs, talentingi, gerai baigę mokslus ir pasirinko pedagogo profesiją, nes nori būti mokytojais. Žinoma, tai ne visada priklauso nuo žmogaus noro, bet ir nuo darbo užmokesčio, kurį gaus pedagogas. Mokytojo darbas yra sudėtingas, sunkus, reikalaujantis daug kompetencijų, todėl jį dirbti gali tik tas, kuris jaučia pašaukimą. Žinoma, iš pašaukimo negyvensi, o pedagogas – žmogus, kuris irgi turi oriai gyventi. Šią profesiją gerus abiturientus paskatintų rinktis ženkliai didesnis pedagogo darbo užmokestis, nes, apsvarsčius tai, kokį sudėtingą darbą turi atlikti mokytojai, t. y. darbą, reikalaujantį didelio pedagoginio takto, sumanumo, ištvermės, emocinio stabilumo, alga turėtų būti daug didesnė.

– Netrukus prasidės brandos egzaminų sesija. Ką patartumėte abiturientams, besiruošiantiems egzaminams?

Patrikas Elvinas Čepulis: Pasiruošti egzaminui mokykloje reikia keleto dalykų. Pirmiausia, reikia gabumų, smalsumo, noro įgyti žinių ir, žinoma, įdirbio. O jei gabumų trūksta, įdirbis turi būti dvigubai didesnis. Šių faktorių sintezė turi daugiausiai įtakos rezultatams. Čia svarbūs ir mokytojai, kurie turi mokinį palaikyti bei juo tikėti. Kiekvienas moksleivis gali kažko pasiekti, tad mokytojas turi jį paskatinti, net jei mokinio balai kiek žemesni. Šiuo metu dar tikrai likę nemažai laiko tinkamai pasiruošti egzaminams.

Mokslininkai atlieka apklausą „Lietuvos gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos tyrimas karantino mettu“u

Kviečiame Jus dalyvauti Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjų vykdomoje apklausoje, kurios tikslas išsiaiškinti Lietuvos žmonių fizinės ir psichinės sveikatos sąsajas karantino metu. Apklausa yra anoniminė, duomenys bus skelbiami mokslo tikslais. Apklausai užtruksite iki 10-12 min.
Dėkojame už dalyvavimą apklausoje.

Doc. dr. A. Lisinskienė sėkmingai įgyvendino aukšto tarptautinio lygio po-doktorantūros projektą

Europos Sąjungos (ES) komisija kartu su Lietuvos mokslo taryba (LMT) patvirtino A. Lisinskienės po-doktorantūros projektą kaip sėkmingai įgyvendintą.

Dvejų metų trukmės po-doktorantūros projektas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0083 „Trenerių-sportininkų-tėvų ugdomoji sąveika kaip edukacinė sistema“ yra sėkmingai įgyvendintas. Projektas buvo finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų, kurio vertė siekė netoli 50,000 Eur. Šiuo projektu mokslininkė siekė sukurti Trenerių-sportininkų-tėvų (T-S-T) tarpasmeninius santykius vertinantį mokslinį instrumentą, kurio pagalba būtų vertinami T-S-T tarpasmeniniai santykiai tiek individualiose, tiek ir komandinėse sporto šakose. Jos mokslinis vadovas amerikietis prof. dr. Marc Lochbaum.

Tarpdisciplininis mokslinis tyrimas

Aušros Lisinskienės po-doktorantūros darbas tarpdisciplininis apimantis sporto edukologijos ir sporto psichologijos disciplinas.  Po-doktorantūros temą ji rinkosi atsižvelgdama ne tik į sukauptą savo mokslinių tyrimų patirtį, bet ir į jų aktualumą visuomenei. Ji sukūrė mokslinį PNPCAP (Positive Negative Processes in Coach Athlete Parent relationship) instrumentą, kur tarpasmeniniai santykiai reiškiasi tiek pozityvia, tiek ir negatyvia išraiška, tiek ugdomuoju, tiek ir psichologiniais požiūriais. Tad tokių santykių įvertinimas sporto kontekste yra svarbus siekiant koreguoti ar tobulinti tokių santykių raišką.

Tiria sudėtingus trijų dalyvių tarpasmeninius santykius

Kaip teigia mokslininkė – treneriai, sportininkai ir tėvai, motyvuotai dalyvaudami vaikų sportinėje veikloje, sudaro veiksmingą edukacinę sistemą. Šią sistemą galima apibūdinti kaip tęstinį visų trijų sistemos dalyvių palankios sąveikos procesą. Tačiau paskutinių metų tyrimai rodo, kad tokia trimatė edukacinė sistema nepakankamai plėtojama, nepakankamai pozityvi, ji gali būti efektyvesnė, jei bus stiprinami tam tikri socialiniai aspektai: jei tėvai bus aktyviau pritraukiami dalyvauti vaikų sportinėje veikloje; vaikams nebus taikomas spaudimas sporte, o jie bus motyvuojami sportuoti, kuriant psichologiškai palankią aplinką; jei treneriams bus suteikiama galimybė nuolat mokytis. Tyrimu buvo siekiama analizuoti kaip ši sistema veikia, koks yra trenerių, sportininkų ir tėvų bendravimo, t. y. jų sąveikos, ugdomasis vaidmuo vaikų sportinėje veikloje.

Išsikėlė aukštus tikslus

Pirma, mokslininkė pasirinko tyrimą atlikti Lietuvoje ir JAV. Toks jos pasirinkimas yra grindžiamas siekiant atskleisti ugdomąją sąveiką ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu, įvertinant ir kultūrinius skirtumus. Antra, atlikto tyrimo Lietuvoje pagrindu sukurti naują apklausos instrumentą, ir jį adaptuoti JAV. Trečia, tyrimo rezultatų pagrindu ji su bendraautoriais siekė publikuoti aukšto tarptautinio lygio mokslinius straipsnius.

Projektas pripažintas kaip aukštas tarptautinio lygio mokslinis tyrimas 

Aušra Lisinskienė kartu su bendraautoriais publikavo Web of Science (WoS) du  aukšto tarptautinio lygio mokslinius straipsnius (IF 2,468) ( pirmasis straipsnis, antrasis straipsnis).  moksliniuose žurnaluose. Trečiasis mokslinis straipsnis kaip ir buvo numatyta projekte yra priduotas į dar vieną mokslinį žurnalą, turinčiame aukštą IF koeficientą. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, ji taip pat sukūrė konceptualų video modelį apibūdinantį T-S-T tarpasmeninius santykius. Akcentuotina ir tai, kad mokslininkė per savo po-doktorantūros studijavimo metus buvo išvykusi į dvi mokslines stažuotes. Ji stažavosi prestižiniame Columbijos universitete, New York, JAV du mėnesius, kur atliko tyrimus, bendradarbiavo su mokslininkais, lankėsi laboratorijose, bibliotekose, bei žymiose leidyklose. O taip pat, ir Texas Tech universitete, kur atliko tyrimus Sporto departamente, laboratorijoje kartu su savo po-doktorantūros moksliniu vadovu prof. Marc Lochbaum. Visi šie kriterijai užtikrino mokslininkės projekto įgyvendinamumą, tarptautiškumą ir sėkmę.

Atvėrė naujų galimybių

Aušra Lisinskienė teigia, kad tokia mokslinė patirtis yra neįkainojama. Tai yra įdomu, nes gali naujo ir vertingo atrasti kas turėtų tiek mokslinę tiek ir praktinę vertę. Tai ir naujos bendradarbiavimo tarp mokslininkų galimybės. Aplankytos pasaulinio lygio mokslo institucijos ir prestižinis, vienas garsiausių pasaulyje Columbijos universitetas. Toks po-doktorantūros projektas man buvo neįkainojama patirtis ir padėjo tvirtus pagrindus mano tolimesnei mokslinei veiklai. Jau dabar remiantis šiuo tyrimu yra tęsiami ir yra laimėti kiti projektai. Numatytos tolimesnės tyrimų kryptys ir vizijos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sportininkų auksiniame dešimtuke – VDU Švietimo akademijos absolventai

Lietuvos sporto federacijų sąjunga kartu su visuomeniniu transliuotoju LRT kvietė sporto mėgėjus sureitinguoti 2019-ųjų Lietuvos sportininkų šimtuką, kuriame – net 65 sporto šakų atstovai. Remiantis visuomenės ir komisijos balsų skaičiavimais, paskelbti sportininkų auksinis 10-ukas, sidabrinis 30-ukas ir bronzinis 60-ukas (sportininkai išvardinti abėcėlės tvarka).

Daugiausia balsų surinko ir auksinėmis sporto žvaigždėmis tapo sportininkai, kurie yra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (buvusio Lietuvos edukologijos universiteto)  kūno kultūros pedagogikos absolventai. Auksiniame sporto dešimtuke yra šie absolventai: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė), Mindaugas Griškonis (irklavimas), Simona Krupeckaitė (dviračių sportas, trekas), Henrikas Žustautas (baidarių ir kanojų irklavimas).

11–40 vietas užėmusiems sportininkams atiteko sidabrinių sporto žvaigždžių vardas. Jomis tapo irgi absolventai: Edgardas Sečinskis (kiokušin karatė), Artūras Seja (baidarių ir kanojų irklavimas), Tadas Tamašauskas (boksas).

Broznine sporto žvaigždės vardą gavo absolventė Živilė Vaiciukevičiūtė (lengvoji atletika, sportinis ėjimas).

Sveikiname absolventus! Džiaugiamės, jog mūsų alumnai – sporto lyderiai ir garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Tai įkvepiantis pavyzdys jaunimui.

Primename, jog šiais metais startuoja nauja Mokomojo dalyko pedagogikos (Fizinis ir sveikatos ugdymo) bakalauro studijų programa, kur galės studijuoti sportininkai, žmonės, norintys tapti kūno kultūros, sveikatos ugdymo mokytojais, treneriais. Studijų programa vykdoma VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.

VDU Švietimo akademijos studentai apie tarptautinę pedagoginę patirtį

„Baisiau yra tada, kai nepabandai, tiki ne savimi pačiu, bet kitų žmonių kuriama nuomone apie tave“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) absolventė Monika Jovaišaitė, kuri visai neseniai grįžo iš Erasmus+ absolventų praktikos Ispanijoje, BIS (Baltic International School) mokykloje. „Juk nebūtina po mokslų staigiai bėgti dirbti. Gyvenime taip išvažiuoti progų gali daugiau ir nepasitaikyti,“ – kolegei antrina taip pat BIS praktiką atlikęs Gytis Krivickas VDU ŠA baigęs kūno kultūros specialybę. Abu absolventai džiaugiasi savo sprendimu pasinaudoti VDU teikiama Erasmus+ absolventų praktikos galimybe įgyti tarptautinės patirties ir dalinasi savo įspūdžiais iš saulėtosios Tenerifės.

Praktikoje įgyta patirtis

„Labiausiai neramino tai, kaip vyks ugdymo procesas, bet tuo pačiu metu džiaugiausi, jog turėsiu progą gyventi prie Atlanto vandenyno“, – prisimena M. Jovaišaitė ir priduria, jog prieš praktiką manė, kad teks vienu metu mokyti daug mokinių, tačiau BIS klasėse mokinių ne daugiau nei dvylika. BIS mokyklėlė skirta Tenerifėje gyvenančių lietuvių vaikams. Praktikos vietą studentai susirado patys. „Ieškojau organizacijos, kuri vadovautųsi naujovėmis ir remtųsi kitomis vertybėmis nei įprastinės mokyklos. Būtent tokia man pasirodė BIS mokykla“, – pasakoja G. Krivickas bei užsimena, jog geras praktikos vietos oras taip pat turėjo reikšmės pasirinkimui.

„Vaikai yra vaikai – Lietuvoje, Ispanijoje ar bet kur pasaulyje. Vieni nori sportuoti, kiti – ne. To neišvengsi“, – sako G. Krivickas. Šiltas oras čia turi ir savų minusų, vaikų motyvacija sportuoti alinant kaitriai saulei – itin žema. „Teko perdėlioti pamokų tvarkaraštį, jog kūno kultūros pamokos vyktų rytais,“ – teigia VDU ŠA absolventas, kuriam papildomai teko vesti ir anglų kalbos pamokas. Po jų G. Krivickas organizuodavo neformalaus ugdymo sporto būrelį į kurį ateidavo ir ispaniškas mokyklas lankantys arba tik atostogoms atvykę vaikai.

„Nuo praktikos pradžios buvome įtraukti į mokyklos veiklą su kitais praktikantais. O per įvairiapusišką, mokykloje vykdomą ugdomąją veiklą patyrėme iš ties daug emocijų, nuotykių, pakilimų ir nusileidimų“, – pasakoja M. Jovaišaitė, kuri su kitais praktikantais organizavo „Šeštadieninę lituanistinę mokyklėlę“ ilgai saloje gyvenantiems lietuvių vaikams.

„Išmokau savianalizės ir savikritikos, kūrybiškumo, per kurį siekiau sudominti mokinius gamtos pamokomis, skatinau atlikti bandymus. Išmokau ieškoti netradicinių sprendimų ir nepasiduoti baimėms“, – įgyta patirtimi dalinasi M. Jovaišaitė ir priduria, jog čia suprato, kad ateityje norėtų dirbti mažose klasėse, nes tik tokiu būdu, VDU absolventės nuomone, galima sukurti ryšį tarp mokytojo ir mokinio, kuris yra būtinas siekiant sėkmingo bendradarbiavimo. „Mokykla daug dėmesio skiria mokinių emocijoms, todėl ir pats pradėjau labiau į tai gilintis. BIS vykdavo vidiniai mokymai skirti mokytojams, kuriose ir patys turėjome gilintis į savo vidų, vertybes“, – įspūdžiais dalinasi G. Krivickas.

Praktika po mokslų baigimo – ne žingsnis atgal

„Tenerifė – magiška sala. Nenuostabu, kodėl ji taip pamėgta lietuvių, savo grožiu bei šiluma ji užburia kiekvieną ten atvykusį“, – pasakoja VDU ŠA absolventė, kuriai gyvenimas saloje pasirodė lėtas ir jaukus. Po pamokų praktikantai leisdavosi į keliones po salą, kalnus. „Vietiniai žmonės mandagūs, atsipalaidavę ir laimingi, bet gal kartais per daug tingūs“, – sako G. Krivickas ir priduria, jog nors praktikoje praleido pusę metų – neaplankytų vietų saloje liko daugybė.

„Praktika ne tik padeda įgyti patirties, bet per ją susipažįsti su daug bendraminčių. Tai puiki proga pagyventi užsienyje, pažinti kitos šalies kultūrą, žmones. Išvykti praktikuotis į kitą šalį, vos pabaigus mokslus, nėra žingsnis atgal, tai išėjimas iš savo komforto zonos, taip leidžiant sau tobulinti jau įgytas kompetencijas, tam tikra prasme tai iššūkis, padedantis realizuoti save bei išryškinti konkrečius sau išsikeltus tikslus“, – teigia M. Jovaišaitė. Jai antrina ir G. Krivickas pridurdamas, jog Vytauto Didžiojo universitetas visais klausimais labai daug padeda ir skatina studentus išvykti – „tarptautinės studijos ir praktika – neatsiejama VDU dalis“, – tikina universiteto absolventas.

„Erasmus+ absolventų praktikos programa yra puiki proga po studijų padaryti pertrauką ir atlikti tam tikrą repeticiją prieš vis labiau didėjančius gyvenimo iššūkius“, – sako M. Jovaišaitė ir skatina visus nebijoti žengti žingsnį pirmyn pasiryžtant geriausiam nuotykiui gyvenime.

VDU skatina savo studentus bei absolventus pasinaudoti praktikos galimybėmis, juk niekada nežinai ar tokia proga gali dar kada pasitaikyti.

„Erasmus“ praktikos konkursas

Fizinio ugdymo pamoka virtualioje erdvėje: praktinės rekomendacijos

Ar karantino metu – galima rengti fizinio ir sveikatos ugdymo pamoką nuotoliniu būdu? „Taip, tai įmanoma. Tai skatina tiek mokytojus, tiek ir mokinius bei jų tėvelius labiau bendradarbiauti, bendrauti, kurti pozityvią sąveiką ir pažvelgti į fizinio ugdymo procesą kūrybiškai“, – sako rekomendacijų rengėja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė, Mokomojo dalyko pedagogikos: fizinio-sveikatos ugdymo studijų programos vadovė doc. dr. Aušra Lisinskienė. Šios rekomendacijos buvo parengtos bendradarbiaujant su Kauno r. Raudondvario gimnazijos fizinio ugdymo mokytoju Gintaru Daugėla.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), remdamasi moksliniais tyrimais yra parengusi rekomendacijas: vaikams ir jaunimui (5–17 m.) rekomenduojama, kad kiekvieną dieną vidutinio arba didelio intensyvumo fizinė veikla dienos metu sudarytų ne mažiau kaip 60 min. Suaugusiesiems rekomenduojama, kad vidutinio intensyvumo aerobinė fizinė veikla per savaitę sudarytų ne mažiau kaip 150 min. Didelio  intensyvumo aerobinė fizinė veikla ar vidutinio ir didelio intensyvumo aerobinės fizinės veiklos derinys suaugusiems per savaitę sudarytų ne mažiau kaip 75 min.

 

Taigi reikėtų rekomenduoti mokiniams būti fiziškai aktyviems ne tik numatytų savaitės bėgyje fizinio ugdymo pamokų metu, bet ir kiekvieną dieną. Tikėtis, kad kiekvienas vaikas turės krepšinio, futbolo kamuolį ar futbolo vartus namuose – nereikėtų. Šiuo metu yra svarbiausia, kad vaikai išliktų fiziškai aktyvūs ir judėtų, mankštintųsi, atliktų tempimo pratimus,  rengtų tam tikras projektines užduotis – siekiant pagilinti mokinių suvokimą apie fizinio–sveikatos ugdymo naudą. Kai kuriems vaikams Jūsų fizinio ugdymo pamoka būdavo vienintelė galimybė fiziškai pajudėti, tad tokio pobūdžio užsiėmimai jiems yra itin svarbios šiuo laikotarpiu.

 

Informacinis laiškas mokiniams ir jų tėveliams

Supažindinkite mokinius ir jų tėvelius su nuotoliniu–virtualiu fiziniu–sveikatos ugdymu. TAMO žinute informuokite atskirai mokinius ir jų tėvelius. Priminkite mokiniams ir jų tėveliams:

  • Fizinis ugdymas vyks video pamokų pagalba integruojant IT technologijas.
  • Fizinis ugdymas vyks gryname ore (kiek tai bus įmanoma šiuo karantino metu saugiai tokį ugdymą užtikrinti).
  • Bus užduočių įtraukiant ir šeimos narius, nes Jūsų tikslas yra užtikrinti vaiko ir visos šeimos fizinį ir sveikatos ugdymą.
  • Bus numatytos projektinės užduotys individualiai (kiekvieno vaiko atskirai) ir grupėse (nuotoliniu būdu) bei šeimose.
  • Bus privalomas mokinių atgalinis ryšys apie fizinio ugdymo pamokų užduočių vykdymą (TAMO, el. paštu, ar mokykloje naudojama nuotolinio mokymo platformą).

Toliau pateikiu rekomendacijas bei užduotis su pavyzdžiais, kurios tikiuosi padės Jums sklandžiai vykdyti fizinį ugdymą nuotoliniu–virtualiu būdu:

IT technologijos ir fizinis ugdymas

Šiandien IT technologijos įgavo tokį pagreitį, kad daugelis svarsto kaip vaikus atitraukti nuo jų. Tačiau IT technologijas galima išnaudoti prasmingai, kaip tik jų pagalba fizinis ugdymo procesas gali tapti įdomus, įtraukiantis, patrauklus. Taigi šiuo laikmečiu reikėtų išnaudoti turimus resursus. Kita vertus, gali būti ir taip, kad ne visi mokiniai turi telefonus, IT technologijas, šiuo atveju mokytojas individualizuoja ir diferencijuoja užduotis, taiko kitas fizinio ugdymo virtualioje erdvėje metodikas.

  1. Pateikite mokiniams užduotį parsisiųsti pvz.: StepUp: Track Steps arba Runtastic Steps-Step Counter programėlę į savo telefoną (yra daug tokių ir panašių programėlių, kurias galima atsisiųsti, jos yra nemokamos). Tokių programėlių parsisiuntimas užtrunka vos keletą minučių yra lengvai ir paprastai naudojamos. Parsisiuntę vieną iš minėtų programėlių, mokiniai užsiregistruoja (įveda savo lytį, amžių, svorį ir kt. duomenis). Savaitę laiko jie stebi savo fizinį aktyvumą ir kiek žingsnių jie per dieną įvykdė šios programėlės pagalba (10 000 žingsnių per dieną yra sveiko žmogaus aktyvumo rodiklis). Šioje programėlėje mokiniai iš karto mato kiekvienos dienos ir visos savaitės fizinio aktyvumo santrauką. Santraukoje yra matyti aktyviausios dienos žingsnių skaičius. Tegul santrauką mokiniai atsiunčia Jums, mokytojui/ai PDF formatu (programėlė leidžia tą padaryti), tam kad galėtumėte peržiūrėti ir vėliau būtinai atsiųskite mokiniams savo rekomendaciją ar atsiliepimą. Kaip jau minėta mokiniai turi pasiekti 10 000 žingsnių per dieną, toks yra sveiko mokinio dienos fizinio aktyvumo rodiklis. Tačiau priminkite vaikams, kad šiuo laikmečiu nereikėtų bėgti krosų, vaikščioti viešose vietose kur yra daug žmonių. Žingsniai skaičiuojasi ir video treniruotės pagalba namuose, vaikštant po savo kiemą ar atliekant judesius, žaidžiant su augintiniu lauke, atliekant pratimus su tėvais ir pan. Tokia programėlė, ir tokia savistaba skatina ir įtraukia mokinį ne tik stebėti žingsnius, bet ir skatina pasiekti kuo didesnį įvykdytų žingsnių skaičių per dieną.
  2. Pasiūlykite mokiniams susirasti patiems savo norimą fizinio aktyvumo matavimo programėlę ir ją parsisiųsti. Stebėti savo fizinį aktyvumą visa savaitę, o santrauką su kiekvienos dieno ir visos savaitės ataskaita paprašykite atsiųsti Jums peržiūrai. Toks siūlymas mokinius motyvuos, skatins ieškoti patiems, sudomins.

Šeimos įtraukimas į fizinio ugdymo procesą

Įtraukite šeimas į fizinį ugdymo procesą. Tai ne tik pozityvi ugdomoji sąveika tarp tėvų ir vaikų, bet ir sveikesni, aktyvesni tėvų–vaikų santykiai. Per fizinę veiklą vaikų–tėvų santykiai gerėja, jų tarpasmeniniai santykiai tampa artimesni,  tai yra būdas praleisti laiką vaikams ir tėvams kartu.

  1. Pirmame punkte minėtas programėles (IT technologijos ir fizinis ugdymas) pasiūlykite, kad mokiniai padėtų tėveliams parsisųsti savo programėles. Tokiu būdu visa šeima kartu galės stebėti savo fizinį aktyvumą. Tai gali tapti ne tik tos savaitės fizinio aktyvumo stebėsena, tačiau ir tradicija tapusi gyvenimo būdo dalis ne tik vaikams bet ir jų tėveliams.
  2. Pateikite mokiniams užduotį: Video fizinio ugdymo pamoka, vienas iš pavyzdžių.

Paprašykite mokinių, kad jie įtrauktų visą šeimą: tėvelius, brolius, seseris ir kt. Šios treniruotės metu tikrai visi bus apsupti geros emocijos ir energijos, nes pratimai yra nemonotoniški, neįprasti, tačiau gan lengvai atliekami. Muzika yra šiuolaikiška, tad vaikus įtrauks ir darys pratimus.  Šiuo atveju prašyti ataskaitos, atgalinio ryšio nereikėtų.

Fizinis ugdymas + TV

Fizinis ir sveikatos ugdymas gali būti įvairiai integruojamas buityje. Tad pateikiu labai paprastus pavyzdžius, kas šiuo metu tikrai realu atlikti:

  • Lankstumo užduotis prie TV. Dieną, vakare, kuomet mokiniai stebi televiziją, žiūri įdomų filmą, atlieka lankstumo pratimus. Vėliau mokiniai įsivertina savo padarytą pažangą. Pvz.: Mokiniai pradeda atlikti pratimus pirmadienį ir reguliariai juos atlieka stebint TV. Sekmadienio vakarą atsiunčia Jums savo refleksiją apie tai kokį progresą jie padarė, t.y. kaip lankstumo (pvz. špagato) lygis pagerėjo. Jeigu TV vaikai nežiūri (gali būti ir taip), tuomet užduotis reguliariai visa savaitę atlikti lankstumo pratimus ryte:
  • Špagatas – kūno poza, kai kojos yra vienoje tiesėje ir yra ištiestos į skirtingas puses. Virvutė atliekama ištiesiant kojas į dešinę ir kairę liemens pusę;
  • Lotoso poza – sukryžiuotų kojų sėdėjimo poza;
  • Įvairūs tempimo, jėgos, lankstumo, koordinacijos pratimai.

Fizinė ir sveikatos ugdymo stebėsena

Visaverčiam vaiko vystymuisi reikalinga fizinė ir sveikatos ugdymo dermė. Fizinio ugdymo mokytojai skiepija vaikams fizinio ir sveikatos ugdymo pagrindus ir principus aptaria rytinės makštos svarbą, mitybos bei miego rėžimus nuolat savo pamokų metu, tad šiuo atveju galima visa tai tęsti. Itin efektyvus metodas pateikti užduotį individualiai stebint ir analizuojant savo asmeninę pažangą, kuomet mokiniai kuria kiekvienas savo asmens individualias stebėsenos analizes.

  1. Miego svarba. Trukmė ir nauda. Reikėtų paaiškinti mokiniams miego svarbą žmogaus vystymuisi bei darbingumo užtikrinimui. Tai gali būti video pamoka arba Power point skaidrių pagalba demonstruojama Jūsų pamoka kaip įžanga į užduotį (užduotis pateikta 7 punkte).
  1. Rytinių makštų svarba. Sudarykite vaikams rytinės mankštos planą su foto pavyzdžiais, kurį mokiniai (ir jų tėveliai, seserys, broliai) galėtų laikytis ir atlikti mankštą ryte. Keletą idėjų galima rasti štai čia:
  1. Natūralus vanduo. Siūlykite vandenį gerti visos dienos eigoje, atsisakyti gazuotų gėrimų.
  2. Gryno oro svarba. Siūlykite ir priminkite mokiniams vėdinti patalpas keletą kartų per dieną. Papasakokite apie pasivaikščiojimo gryname ore svarbą.
  3. Pasiūlykite mokiniams susidaryti savaitės laiko mitybos planą, jį koreguokite kartu, patarkite mokiniams ko reikėtų atsisakyti.
  4. Paraginkite ir vis priminkite apie artėjančią fizinio ugdymo pamoką, nusiųskite tos konkrečios pamokos užduotį (užduotį galite naudoti iš mano pasiūlytų šiose rekomendacijose, arba sugalvoti savo). Rekomenduoju paraginti mokinius, jiems priminti.
  5. Visus 6 punktus apjunkite ir paprašykite mokinių, kad paruoštų savo individualią asmens stebėsenos analizę, kur atsispindėtų visi 6 punktai ir kaip jis/ji savaitės bėgyje atliko (žr. 1 lentelę kaip stebėsenos pavyzdį žemiau). Paprašykite kad mokinys po atliktos savaitės analizės pats aprašytų stebėsenos apibendrinimą: savo tobulintiną elgesį, ir pasidžiaugtų pasiektais gerais rezultatais.

     1 lentelė. Individuali asmens fizinė ir sveikatos stebėsena

Data Miegas

 

 Mankšta Fizinio ugdymo pamoka Vanduo Grynas oras Mityba
2020-03-23 Miego pradžia

22:00 val.

 

 Miego pabaiga

8:00 val.

 10 min. 45 min. 1 l. / parą 1 val. Vaisiai, daržovės…
2020-03-24  

 

            

Šios rekomendacijos buvo paruoštos remiantis Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos doc. dr. Aušros Lisinskienės praktine, teorine, bei mokslinėmis patirtimis, kurias įgijo tiek Lietuvoje , tiek užsienio šalyse – JAV, Švedijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kt.  Šios rekomendacijos buvo paruoštos konsultuojantis  su Kauno r. Raudondvario gimnazijos fizinio ugdymo mokytoju Gintaru Daugėla. Konsultacijos tikslas –  teorinės ir praktinės įžvalgos būtų maksimaliai efektyvios. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog šie patarimai yra rekomendacinio pobūdžio ir kiekvieną iš pateiktų veiklų galima kūrybiškai pritaikyti  bei koreguoti esamam kontekstui.

Apie Lietuvos vaikų fizinį aktyvumą ir fizinio ugdymo pamokas mokykloje

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas  žurnalistės Dovilės Šileikytės straipsnis „Apie Lietuvos vaikų fizinį aktyvumą ir fizinio ugdymo pamokas mokykloje“.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyko forumas „Kokius stereotipus laužo fizinio ir sveikatos ugdymo pedagogas?“, kuriame diskutuota apie fizinio ugdymo realybę šiandien ir rytoj, šio dalyko mokytojo portretą, pristatyta nauja studijų programa, pasiruošusi drąsiai laužyti nusistovėjusius stereotipus, siekta iš skirtingų perspektyvų pasikalbėti, pasitarti, kaip kilstelėti fizinio ugdymo mokytojo autoritetą, prestižą.

VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotojas prof. habil. dr. Algirdas Raslanas, pradėdamas renginį, kalbėjo, kad apie fizinio ugdymo mokytojų rengimą diskutuota ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje: „Lietuvos sveikatos mokslų universitetas norėtų, kad tokie specialistai būtų rengiami tik vienoje institucijoje, bet pedagogų rengimas turėtų vykti platesniu mastu, juolab, kad yra 3 pedagogų rengimo centrai. Kol kas Lietuvoje trūksta 6 fizinio ugdymo mokytojų, bet palaipsniui, įvedant trečią savaitinę pamoką, situacija turėtų keistis. Fizinio ir sveikatos ugdymo dalyko programą planuojama vykdyti Kaune, bet mes norime, kad ji būtų vykdoma ir Vilniuje. Klaipėdos universitetas, bendradarbiaudamas su Kauno pedagogų rengimo centru, taip pat nori vykdyti pedagogines studijas. Norisi, kad trečioji pamoka būtų susieta su sveikatos ugdymu. Pavyzdžiui, daugėja vyresniųjų klasių mokinių, rūkančių elektronines cigaretes, todėl svarbu ugdyti sveikos gyvensenos sampratą“.

Doc. dr. Aušra Lisinskienė, Švietimo akademijos mokslininkė, dėstytoja, naujos programos vadovė papasakojo apie naują studijų programą, kurią parengė su darbo grupe, besitardami su užsienio mokslininkais, norėdami atliepti šiandienos fizinio lavinimo lūkesčius. Šiuo metu vyksta daug iniciatyvų, nuveikta nemaža darbų: trečioji savaitinė fizinio ugdymo pamoka (penktose–šeštose klasėse, tikimasi, kad kasmet „augs“ su kiekviena klase), Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas dėl fizinio pajėgumo nustatymo, aktyvios pertraukos ir pan. Bet nepaisant to, pasak A. Lisinskienės, visi žinome, kad fizinis aktyvumas drastiškai mažėja – ir vaikų, ir suaugusiųjų. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamos 60 min. fizinio aktyvumo normos per dieną vaikai nepasiekia. Todėl ši programa buvo orientuota į trečiąją pamoką. Fizinį pasyvumą lemia daug priežasčių – šeimos pavyzdys, technologijos ir t. t. „Nuo 2016 m. vykdami į mokyklas ir stebėdami fizinio ugdymo pamokas, girdėdami praktiką atlikusių studentų atsiliepimus, matome, kad šio dalyko pamokose ne viskas yra gerai. Susidaro įspūdis, kad arba pamoka nevyksta, arba vyksta tik iš dalies, būna „pritempta“. 70–80 proc. vaikų sėdi ant suoliuko su džinsais, nenuleisdami akių nuo telefonų, o kai paklausi, kodėl jie taip elgiasi, kai kurie pasako nė neslepia – „Neįdomu“. Pedagogų nuomonės įvairios, tačiau dauguma sako, kad šiuolaikiniai vaikai yra nesuvaldomi, visiškai nemotyvuoti. Kyla klausimas, ar tai mokytojo nekompetencija, ar švietimo spragos, ar per mažai įsitraukia Sveikatos apsaugos ministerija, ar aukštosios mokyklos nepakankamai gerai paruošia mokytojus? Grįžę po praktikos 3–4 kurso studentai sako, kad pabuvę tokioje nemotyvuotoje aplinkoje, kai net patys mokytojai demotyvuoja studentą, grįžta nuleistomis galvomis, aiškiai žino, kad nedirbs šio dalyko mokytojais“, – pasakojo A. Lisinskienė.

Naujoji programa sukurta norint laužyti stereotipus ir sakyti „ne“ sėdėjimui ant suoliukų, neįdomioms pamokos, kamuolio numetimui pasakant: „Žaiskite, ką norite“. Siekiama pažadinti kiekvieno vaiko norą judėti, diegti nuostatą būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą. Būsimi mokytojai, šios programos studentai turėtų mokėti bent dvi užsienio kalbas, išmanyti informacines technologijas (ne tik įsijungti kompiuterį, o analizuoti fizinio aktyvumo metodikas, kaip ruošti analizes, interpretacijas, perduoti tėvams, objektyviai jas vertinti) ir medijų raštingumą, kad gebėtų ir užmegzti, ir palaikyti tarptautinius ryšius, galėtų stažuotis užsienyje, įgyti tarptautinės patirties. Toks mokytojas galbūt taptų ir kompetentingas, ir konkurencingas ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu, jaustųsi geriau, gebėtų kurti įvairias prevencines ar intervencines sveikatos programas, taikyti jas ugdymo procese. O kartais, norint padėti pagyvinti pamoką mokyklose jau dirbantiems mokytojams, pakanka paprastų dalykų – sporto salėje skambančios muzikos, naudojamų multimedijų.

Skaitykite daugiau: čia.