VDU iškilmingoje ceremonijoje išdalinti „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimai: įvertinti 9 pedagogai

Penktadienio vakarą Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune paaiškėjo naujienų portalo lrytas.lt rengiamų apdovanojimų „Lietuvos mokytojas 2024“ nugalėtojai. Devyni švietimo srities profesionalai įvertinti už išskirtines pastangas ir atsidavimą mokytojo pašaukimui. Jau antrus metus VDU vymo iškilminga ceremonija, kur buvo apdovanoti geriausi Lietuvos mokytojai.

Portalo lrytas.lt organizuojami „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimai šiais metais sulaukė itin didelio aktyvumo. Balsavimo metu, kuris vyko sausio 9 – vasario 8 dienomis, savo nuomonę išreiškė 370 236 skaitytojai, projekte buvo nominuoti 412 mokytojai, socialiniuose tinkluose pasidalinta daugiau nei 10 tūkstančių kartų, taip pat juose sulaukta beveik 80 tūkstančių reakcijų. Devynių kategorijų nugalėtojai paaiškėjo susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus.

Tarp komisijos narių buvo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, VDU dėstytoja doc. dr. Sigita Burvytė.

Laimėtojai:
  • Ikimokyklinio ugdymo mokytoja – Dalia Tumėnienė, Kauno lopšelis–darželis „Linelis“.
  • Pradinio ugdymo mokytoja – Rita Kriščiūnienė, Šilutės Žibų pradinė mokykla.
  • Vidurinio ugdymo (progimnazijos) mokytojas – Mantas Karanauskas, Vilniaus „Balsių“ progimnazija, Šiaurės licėjus.
  • Vidurinio ugdymo (gimnazijos) mokytoja – Regina Aužbikavičienė, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija.
  • Neformalaus ugdymo mokytoja – Ona Ivanauskienė, Panevėžio Beržų progimnazija.
  • Švietimo pagalbos specialistas – Rūtenis Latoža, Klaipėdos Vitės progimnazija.
  • Profesinio ugdymo mokytojas – Aurimas Spiridonovas, Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla.
  • Švietimo lyderė – Asta Tamušauskaitė, Kauno lopšelis – darželis „Linelis“.

 

VDU Kaune vyko didžiausias Lietuvoje švietimo forumas „Švietimo kodas“

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune kovo 1 dieną vyko naujienų portalo lrytas.lt kartu su partneriais: VDU Švietimo akademija, ŠMSM ir kitais,  pirmą kartą rengiamas didžiausias Lietuvoje švietimo forumas „Švietimo kodas“. Čia susirinko rekordiškai daug savo srities profesionalų – daugiau nei 80 pranešėjų keturiose turinio salėse dalijasi pažangiomis ir inovatyviomis idėjomis, įkvėpsiančioms ryžtis drąsesniems ateities sprendimams ir pokyčiams švietime. Didžiausias ir turiniu įvairiausias forumas sulaukė išskirtinio švietimo bendruomenės susidomėjimo – vos per tris savaites į konferenciją užsiregistravo per 1000 dalyvių.

Renginyje sveikinimo žodį tarė VDU rektorius Juozas Augutis, tarp 80 pranešėjų – VDU mokslininkai, dėstytojai, studentai, absolventai bei partneriai, kurie aptarė daugybė aktualių temų apie švietimo iššūkius, ateitį, pedagogų rengimą, jų pritraukimą regionuose, dirbtinio intelekto panaudojimą, lyderystę mokymosi įstaigose, darbą su įvairių poreikių vaikais, dalykų mokymą, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus bei mokytojų tobulėjimą.

„Džiaugiamės, jog VDU Kaune galėjome suburti mokslininkus, tyrėjus, pedagogus, mokymosi įstaigų vadovus, verslininkus, politikus, kurie neabejingi švietimui. Forume buvo galima pajusti, kaip kinta mūsų švietimas, diskutavome apie moterų mokslininkų iššūkius, dirbtinį intelektą, būsimų pedagogų motyvaciją, kaip valdyti stresą. Forumas dalyviams suteikė galimybę diskutuoti bei išgirsti vienas kitą“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Pokalbis su prof. dr. Lina Kaminskiene. 

Pirmojo pranešimo apie švietimo prasmę ir filosofiją metu, investuotojas, „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laursas teigė, kad švietimo pagrindai keičiasi iš principo. Pasak pranešėjo, technologijų pagalba mokymosi procese atstumai išsitrins, o mokytoją pakeis asmeninis vedlys. Pranešime I. Laursas aptarė pokyčius, laukiančius švietimo ir nurodė tikslus, į ką šiuolaikinis mokslas turėtų koncentruotis.

Pranešimo įrašą galima stebėti. 

Ilja Laursas

Diskusijoje „Mokytojo profesija: prestižas ir tikrovė“ buvo aptarti susidarę ir vis dar aktualūs stereotipai, susiję su mokytojo profesija. Taip pat, aptartas patyčių prieš mokytojus klausimas bei kas yra prestižinė profesija ir kodėl mokytojo profesija praktikoje vis dar tokia nėra.

Diskusijoje pasisakė VDU Švietimo akademijos kanclerė, prof. dr. Lina Kaminskienė, LŠMPS pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius, lrytas.lt vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas, VDU absolventas, istorijos ir geografijos mokytojas Žygimantas Stankevičius.

Diskusijos įrašą galima stebėti. 

 

 

Diskusijoje ekspertai diskutavo apie kvaišalus mokykloje

Žiniasklaidoje pastaruoju daugėja skaudžių istorijų apie psichotropinių medžiagų pavartojusius ir nuo jų apsinuodijusius, neretu atveju – ir ligoninėje atsidūrusius paauglius. Vaikų, išbandžiusių įvairius kvaišalus, amžius jaunėja, o šios problemos mastai, rodos, auga nevaldomai.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė dr. Giedrė Misiūnienė, analizuodama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento statistiką, sako, kad platinamų, o ir sulaikomų narkotinių medžiagų kiekiai pastaruoju metu muša neregėtus rekordus. Situacija kelia didžiulę grėsmę visai Europai, tad Lietuva čia – ne išimtis.

 

Kokios prevencinės priemonės gali būti veiksmingos?

Kaip rodo naujausi duomenys, besisvaiginančių paauglių Lietuvoje daugėja, jų amžius jaunėja. Daugėja ir psichotropinių medžiagų, kuriomis jie svaiginasi, įvairovė. Lietuvos savivaldybių, mokyklų, medicinos ir kitų įstaigų atstovai bando rasti būdus, kaip pasiekti jaunus žmones, kokios prevencinės priemonės gali būti veiksmingos.

„Šiuo metu mokyklose taikomos dviejų rūšių priemonės, siekiant pažaboti šią problemą – trumpalaikės ir ilgalaikės. Viena iš jų – elektroninių cigarečių detektoriai, kuriuos jau įsidiegė dalis šalies mokyklų. Kalbėti apie ilgalaikių priemonių, tokių kaip gyvenimo įgūdžių programos, per kurią su mokiniais kalbama apie narkotikų žalą, santykius šeimoje, klasėje, lytiškumą, sveikatą ir pan., efektyvumą šiandien kalbėti dar ankstoka, kadangi programa startavo tik 2023 m. rudenį.

Be jokios abejonės, kad kalbėti su vaikais apie kvaišalų keliamus pavojus ir rizikas, nerimo ir depresines būsenas, pagalbos galimybes, ką daryti ir kur kreiptis, kai jautiesi blogai, yra labai svarbu. Kol kas poveikio pamatuoti negalime, tačiau jau vien kalbėjimas apie tai yra sveikintinas. Drąsiai ir atvirai kalbėdami apie psichikos sveikatą keičiame stigmatizuojantį visuomenės požiūrį į šias problemas“, – įsitikinusi Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė.

Dr. Giedrė Misiūnienė

Kokios yra veiksmingiausios prevencinės priemonės, skirtos psichoaktyvių medžiagų naudojimui jaunimo aplinkoje? Kaip galima padėti vaikui, o ir ką daryti mokytojams bei tėvams, kaip atrasti ryšį su vaiku? Kokias programas ar iniciatyvas galima įgyvendinti, siekiant sumažinti psichoaktyvių medžiagų naudojimą ir skatinti sveiką gyvenseną jaunimo tarpe?

Apie tai VDU Švietimo akademijos dėstytoja, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė dr. Giedrė Misiūnienė kartu su kitais specialistais: Vilniaus vicemere Simona Bieliūne, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želviene, Respublikinio priklausomybių ligų centro Ambulatorinio skyriaus vedėju, klinikinės toksikologijos gydytoju Hariu Jakavičiumi,  Vilniaus privačios gimnazijos vykdančiąja vadove dr. Agne Liubertaite-Amšieje, moderatore,  tvarumo konsultacijų įmonės „Enough“ partnere, tvarumo ir komunikacijų konsultante Živile Vaškyte-Lubiene diskutavo vasario 26 d.,VDU Švietimo akademijoje vykusioje diskusijoje „Psichoaktyvių medžiagų naudojimas jaunimo aplinkoje: iššūkiai ir galimi sprendimai“.

 

Žaloja ir fiziškai, ir psichiškai

 

Dr. G. Misiūnienė pastebi svarbią ir pozityvią tendenciją: vis daugiau tėvų kreipiasi ir atvyksta konsultuotis dėl savo vaikų į psichikos sveikatos centrus. Kad tėvai taip aktyviai ir drąsiai keltų ir kalbėtų apie šias problemas, to niekada dar nėra buvę. Tai reikalauja drąsos, atvirumo ir rūpesčio – tai labai imponuoja.

„Už tai galime padėkoti ir mūsų šalies mokykloms, kurios vis drąsiau ir atviriau kviečia tėvus diskutuoti psichikos sveikatos temomis. Mokyklos organizuoja tėvams skirtus mokymus, nuotolinius susitikimus su specialistais, kviečia į mokyklą psichikos sveikatos specialistus ir psichologus. Dedamos didelės pastangos mažinti stigmą ir apie tai vis atviriau kalbėti. Matome, kad tėvai aktyviau įsitraukia, domisi, klausia, atsakingiau žiūri į kalbėjimąsi šiomis temomis su savo vaikais.

Tai, su kuo susiduriame šiandien, nėra lengvai sprendžiama problema. Jei šiandien turime daug informacijos apie alkoholio bei tabako žalą, simptomatiką ir būdus, kaip su tuo tvarkytis, tai pastaruoju metu vis daugiau vaikų išbando ir piktnaudžiauja susintetintomis medžiagos, kurių nesame iki galo ištyrę. Matome tik tai, kad šios medžiagos veikia itin destruktyviai – tai žaloja vaikus ir fiziškai, ir psichiškai, vaikai panyra į sunkias depresyvias būsenas“, – akcentuoja G. Misiūnienė.

 

Toks štai yra visos mūsų šeimos prioritetas

Paklausta, ką galėtų dar daugiau padaryti tėvai, siekdami apsaugoti savo vaikus nuo šių pavojų, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė pabrėžia: visų pirma rodyti tinkamą pavyzdį.

Anot jos, tėvai neturėtų taikyti dvigubų standartų – aiškinti vaikams apie rūkymo žalą, kai tuo tarpu patys nepaleidžia iš rankų elektroninės cigaretės. Jei tėvai patys piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagos, ir vaikai tą mato namuose, tačiau vaikams jie kelia aukščiausius reikalavimus, kad jie negali vartoti to ar ano, vaikai tuo netikės.

„Jeigu tėvai aiškina, kad sveikata yra pati didžiausia vertybė ir prioritetas, tačiau namuose patys vartoja alkoholį ar rūko, vaikai nesupras, apie kokį prioritetą kalbama. Ar tikrai svarbiausia sveikata, ar čia tik tėvų tokia poza? Jeigu išties svarbiausia sveikata, tuomet visi darykime taip, kaip kalbame.

Kai diskusijų metu tėvai manęs klausia, ar reiktų vaikams pasakoti apie tai, ką jie patys išbandė vaikystėje, aš sakau, kad tai yra jų pačių pasirinkimas, kalbėti su vaikais apie tai ar ne. Bet esminis dalykas, apie ką kalbėti su vaikais būtina – tai yra jūsų šeimos prioritetai. Kokie laisvalaikio leidimo būdai, kokios vertybės ir koks elgesys yra jūsų šeimos prioritetas. Tik savo pavyzdžiu jauną žmogų paskatinsime ir auginsime“, – sako G. Misiūnienė.

Sėkmę gali nulemti vienas žmogus

Lietuvos regionuose, kaip ir visoje Europoje, o ir pasaulyje, statistika panaši – nuo 4 iki 12 proc. vaikų turi rizikingo ir eksperimentinio elgesio patirtis. Vieniems tai praeina savaime įveikus vieną ar kitą amžiaus tarpsnį, kitiems gi lieka ir gali išaugti į įvairias psichikos ligas, tapti ilgesniu gyvenimo būdo epizodu.

Anot specialistės, statistika neramina – vaikų, vartojančių kvaišalus, amžius jaunėja. Šiandien turime ir 11-12 metų mergaičių ir berniukų, kurie įvairias psichotropines medžiagas ne tik išbando, bet ir vartoja.

„Jaunėjantis tokių vaikų amžius yra didelė problema ir rūpestis pačiai valstybei. Tokio amžiaus vaikai dar nepriklauso paauglių kategorijai, taigi nėra galimybės su jais dirbti pagal raidą paauglių grupinėje psichoterapijoje. Tokios paslaugos 10-12 m. vaikams nėra teikiamos, nes tokių rūpesčių valstybė niekada neturėjo. Taigi ieškoti alternatyvų būtina“, – sako pašnekovė.

Dirbant su tokio amžiaus vaikais, ypatingas vaidmuo atitenka tėvams ir pedagogams. Sėkmė priklauso nuo to, ar vaiko gyvenime yra bent vienas žmogus, į kurį, iškilus problemoms, vaikas galėtų kreiptis. Jei šeimoje yra nesutarimų, nėra artimo ryšio nei su vienu iš tėvų, kritiškai svarbu, kad vaikas emocinę atramą galėtų rasti mokykloje – tokio vaidmens galėtų imtis vaiko mokytojas, klasės auklėtojas, socialinis pedagogas ar psichologas.

Vaikui svarbiausia yra asmeninis ryšys ir pasitikėjimas – galimybė kreiptis pagalbos, būti išgirstam, išklausytam, sulaukti tinkamos paramos. Jei vaikas neras užuovėjos nei šeimoje, nei mokykloje ar kitoje jam artimoje aplinkoje, jis išeis gatvę, kur galioja laukinės sąlygos ir taisyklės. Tikėtina, kad tokį vaiką įtrauks nusikalstama veikla, prievarta, išnaudojimas.

„Kai kalbame apie psichoaktyvias medžiagas, visų pirma turime kalbėti su vaiku apie sveikatą kaip prioritetą. Ar tai tikrai yra prioritetas mūsų šeimoje? Ką mes galime dėl to daryti? Tėvai gali užtikrinti tam tikras sąlygas ir taisykles namuose, tačiau kai vaikai peržengia namų slenkstį, vaikus gali apsaugoti tik jų kritinis mąstymas ir sąmoningumas, tuomet vaikai toms negandoms atsispirs.

Gatvėje bus visko, mes negalime to ignoruoti ir prieš tai užsimerkti. Gatvė niekada nebus saugi. Tad raginu visus kuo daugiau kalbėtis su vaikais, kad kvaišalai tai nėra medžiagos, nuo kurių linksminamasi. Tai medžiagos, kurios žaloja ir psichiką, ir sveikatą, ir tai duoda labai rimtų ir skaudžių pasekmių. Tai mūsų, suaugusiųjų, didysis darbas ir užduotis – kantriai aiškinti, šviesti, megzti ryšį ir būti šalia, o iškilus problemai – kuo skubiau susitelkti ir suteikti pagalbą“, – pataria G. Misiūnienė.

 

 

Renginyje „Pilietiškumo klubas“ – Europos parlamento narys, prof. Liudas Mažylis apie vasario16-ąją

Vasario 20d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko renginys „Pilietiškumo klubas. Pokalbis su su Europos parlamento nariu prof. Liudu Mažyliu“.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas kalbino Europos parlamento narį, mokslininką, Vasario 16-osios akto originalo atradėją prof. Liudą Mažylį.  Renginyje profesorius atskleidė savo profesinį kelią,  dalinosi prisiminimais apie apie Akto originalo suradimą Berlyno politiniame archyve, papasakojo apie vasario 16-osios reikšmę, darbą Europos Parlamente.

 

 

VDU Švietimo akademijoje Kaune įvyko moksleivių konferencija

Gruodžio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune vyko 7-12 klasių moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“. Konferencijoje VDU Rektorius Juozas Augutis ir Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė tarė sveikinimo žodį, pasidžiaugė jaunaisiais tyrėjais, pristatė universitetą ir studijų galimybes.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas moksleiviams skaitė įvadinę paskaitą „Trys svarbūs daiktai“, kur kalbėjo apie lietuvių kilmės išradėjus. Konferencijoje daugiau nei 40 moksleivių pristatė pranešimus STEAM, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, menų, filosofijos, istorijos ir geografijos sekcijose. Daugiau nei 140 moksleivių iš Klaipėdos, Biržų, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Vilniaus, Kauno miesto ir rajono dalyvavo konferencijoje, kur ugdė pažinimo, kultūrinę ir komunikavimo, projektinio, tiriamojo, kūrybinio darbo rengimo kompetencijas.

 

 

 

Vilniuje moksleiviai susibūrė į konferenciją, kur kalbėjo nuo Antikos iki roboto

Lapkričio 24 d., VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyko 7-12 klasių moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“.

Konferencijoje moksleiviai galėjo išgirsti nuomonės formuotojo, video tinklaraštininko Pauliaus Mikolaičio, Paul de Miko pranešimą apie profesinio kelio pasirinkimą ir kodėl mokykloje reikia mokytis įvairių disciplinų.

Moksleiviai pristatė savo pranešimus ir projektus apie asmeninius finansus, kodėl mokykloje turi domėtis investavimu ir verslo kūrimu, robotus (automatonus) Antikoje, savo mokymosi įstaigos eksterjerą, McGills programos įtaką liemens raumenims, dalyvaujamo biudžeto iniciatyvos vykdymą savo gimnazijoje, tarptautinio bakalaureato programos patirtį.

Po pranešimų ir pertraukos moksleiviai dalyvavo teatro ir šokio dirbtuves, kurias organizavo VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos studentai.

 

Laidose „Iš mokytojo užrašų“ – pokalbiai apie pedagogo profesiją

Būti jaunu mokytoju Lietuvoje šiandien tikrai nelengva. VDU Švietimo akademija bei naujienų portalas lrytas.lt tęsią laidų „Iš mokytojo užrašų“ ciklą.  Net šešias savaites studentai, mokytojai, švietimo įstaigų vadovai, edukatoriai bei žinomi žmonės kalbės apie pedagogo profesiją, iššūkius mokyklos kasdienybėje, lyderystę švietime ir ateities mokyklą.

Pirmajame laidos „Iš mokytojo užrašų“ epizode – Andrius Pelegrimas atskleis, kodėl po daug metų, praleistų leidybos versle Amerikoje, nusprendė su žmona Dovile įkurti privačią mokyklą bei lietuvių kalbos mokytoja Brigita Fedorčak-Vyšniauskienė, gimusi Ukrainoje, tačiau nuo mažens augusi Lietuvoje, nusprendė tapti lietuvių kalbos mokytoja ir imtis pokyčių.

Antrajame laidos „Iš mokytojo užrašų“ epizode – dr. Vilma Makauskienė atskleis, kaip logopedija padėjo JAV prezidentui bei papasakos apie logopedo profesijos iššūkius, o pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos I kurso studentės Austėja Cikanavičiūtė bei Justina Mulskytė pasidalins, kas jas įkvėpė pasukti būsimų mokytojų keliu.

 

Nacionaliniame forume „Logopedo profesija globalizacijos kontekste“ dalyvavo Europos logopedų asociacijos prezidentė N. Camilleri

Gegužės 29 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje Kaune vyko nacionalinis forumas „Logopedo profesija globalizacijos kontekste“.

Pagrindinė forumo pranešėja – Europos logopedų asociacijos prezidentė Norma Camilleri. Forumą atidarė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, pranešimus pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas, Sveikatos apsaugos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vedėjos patarėja Elita Radkevič, Švietimo akademijos Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros docentė Daiva Čegytė-Kairienė.

Panelinėje forumo diskusijoje diskutuotas klausimas „Kokią logopedo profesiją matytume Lietuvoje – vientisą, grįstą tarpdisciplininiais mokslais, su galimybe tobulėti bei dirbti įvairiuose profesiniuose kontekstuose ar siauros specializacijos, pasirenkant tam tikrą profesinės veiklos kryptį ir kontekstą (švietimo arba sveikatos apsaugos)?“. Forume daugiau nei 200 logopedų, švietimo pagalbos specialistų diskutavo ir dalinosi mintimis bei įžvalgomis.

Nacionalinis forumas skirtas sutelkti šalies logopedijos mokslo, praktikos bendruomenę bei švietimo ir sveikatos apsaugos sektorius atstovaujančius politikos atstovus, taip pat Lietuvos ir Europos logopedų asociacijų ekspertus, siekiant atskleisti logopedo profesijos autonomiškumą ir vientisumą bei kompetencijų ir funkcijų kompleksiškumą globalizacijos kontekste.

 

Kaip ugdyti manipuliacijoms ir propagandai atsparesnę visuomenę?

Jau daugiau nei metus gyvename tiesioginio karo labai artimoje aplinkoje sąlygomis. Nors karo nusikaltimai vykdomi nepriklausomoje Europos valstybėje, Ukrainoje, tačiau itin intensyvus karas vyksta ir įvairiose medijose, skaitmeninėje erdvėje, įvairiais būdais bandant sujaukti žmonių protus, išnaudoti nežinojimą, nepasitenkinimą, negebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis patikimus informacijos šaltinius.

Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinės sekretorės Miglės Mašanauskienės, viso šio kenkėjiško veikimo tikslas – supriešinti visuomenę, kelti įtampą, įtvirtinti sau palankius naratyvus, kenkti demokratijai, suvaržyti žmogaus teises, o galiausiai – atimti laisvę.

„Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį skirtingos organizacijos įgyvendino nemažai įvairių iniciatyvų medijų informacinio raštingumo srityje, tačiau bendros strategijos trūkumas, veiklų fragmentiškumas lemia lėtesnius pokyčius visuomenėje nei mes iš tiesų norėtume matyti. Medijų informacinio raštingumo ugdymas – tai priemonė ugdyti informacinėms grėsmėms, manipuliacijoms atsparesnę visuomenę, aktyviai dalyvaujančią demokratijos procesuose, gebančią priimti informuotus sprendimus“, – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kartu su partneriais organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“, pabrėžė M. Mašanauskienė.

Ši tarptautinė konferencija – tai baigiamasis renginys, finalizuojantis sėkmingai įgyvendintą Tarptautinės medijų raštingumo Baltijos šalyse programos projektą. Metų trukmės tarptautiniame projekte dalyvavo studentai ir dėstytojai iš 12-os Baltijos šalių universitetų, kuriuose studijuoja būsimieji pedagogai ir žurnalistai. Projekto tikslas – padėti Baltijos šalių gyventojams atpažinti manipuliuojančią informaciją ir neapykantą kurstančią kalbą bei jų išvengti, naudoti geros kokybės ir patikimą informaciją.

Tarptautinėje konferencijoje pateikti VDU Švietimo akademijoje įgyvendinto projekto apibendrinti rezultatai ir kituose šalies universitetuose vykdomi tyrimai medijų informacinio raštingumo tema. Į renginį susirinko Lietuvos institucijų ir organizacijų, betarpiškai dirbančių šiame lauke ekspertai, taip pat pranešimus skaitę užsienio šalių specialistai.

Galbūt mes Lietuvoje jau esame raštingi medijose, atsirinkdami informaciją ir nepasitikėdami absoliučiai viskuo, ką perskaitome, pamatome ar išgirstame? Gal medijų raštingumo ugdymas mums jau nebėra aktualus?

„Anaiptol“, – atsakydama į ši klausimą, teigė Britų tarybos kultūros ir švietimo programos vadovė Simona Plienaitytė Mikaliūnienė.

„Universalus pasitikėjimas medijomis niekaip negali išmokyti kritiškai atsirinkti informacijos, jis neskatina mąstyti ir suprasti. Nepasitikėjimas atgraso nuo informacijos vartojimo, taip kurdamas abejingą, žiniomis nesuinteresuotą visuomenę. Medijų raštingumas – tai patikimos, objektyvios informacijos paieškos, kritiška jos peržiūra, analizė ir kontekstualizavimas. Būtent todėl medijų raštingumo ugdymas yra vienas svarbiausių Britų tarybos Lietuvoje darbo prioritetų“, – sakė ji.

Tikimasi, kad metiniame projekte bei baigiamojoje konferencijoje pasidalinta patirtis bei išgryninti bendri sprendimai toliau stiprins informacinį medijų raštingumą mūsų šalyje.

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“ įrašas lietuvių kalba. 

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“ įrašas anglų kalba

 

 

VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“

Vasario 23 d. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje, Kovo 16 d., VDU Švietimo akademijoje Kaune vyko mokslinė-praktinė konferencija „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“

VDU Švietimo akademijos mokslininkai diskutavo apie tyrimais grindžiamo pradinio ugdymo turinį įvairių dalykų kontekste, ugdymą, skatinantį aktyvų mokinio tyrinėjimą. Lietuvos mokytojai susipažino su su pradinio ugdymo mokymo metodologijomis: darbo būdais su itin gabiais mokiniais; vaikų, turinčių negalią, socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo prieigomis, integruotomis veiklų su Ozobot robotais organizavimu; IT skaitmeninių įrankių, padedančių stebėti individualią pažangą panaudojimu ugdymo procese ir kitais aspektais.

Švietimo naujienų portale žurnalistė Dovile Šileikytė straipsnyje „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“ rašo apie konferenciją Vilniuje.

Integraliu ugdymu, pasak VDU partnerystės docentės Jolantos Vengalienės, kuriamas vientisas mokinių pasaulėvaizdis. Išskirtinės šio ugdymo savybės yra visapusiškumas, darna su savimi, ugdymas organizuojamas kaip sistema neskaidant į atskirus nesusietus mokomuosius dalykus. Integruojančioji ašis išliekame mes patys, besiugdantieji, į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų. Integruotas ugdymas orientuotas į įvairiapusio mąstymo ir analitinių gebėjimų ugdymą.

Remiantis šiuo metodu siekiama, kad vaikas matytų save visuomenės dalimi. Turime susitvarkyti su žiniomis, kad gebėjimai taptų įgūdžiais ir vaikai gerai jaustųsi visuomenėje, žinotų, kur, kada ir kaip veikti, galėtų daryti įtaką ir pokytį. Ypač naudingas darbas grupelėse, kad vaikas matytų, jog su tokiais įgūdžiais ir žiniomis jis nėra vienas, gyvenimo įgūdžių lavinimas išeinant iš mokyklos teritorijos. Integruotos pamokos vertingos, įdomios, bet reikia atrinkti vertę, tikslingumą, kokybę.

Asmeninę ūgtį galima pasiekti tik ėjimo būdu, ne laukimo, kol pažadins, kad jau penktadienis, viskas pasibaigė. Eiti nuo pirmadienio iki penktadienio, nepamirštant, kad ir savaitgalį bus tas pats, nes vaikai turi atsinešti išmokimą į savo namų erdvę veikdami, ieškodami ir tyrinėdami.

Kompetencijomis grįstas ugdymas pradinėse klasėse

 

Dokt. Jovita Panomariovienė apibūdino XXI a., kuris pasižymi nepastovumu, neapibrėžtumu, sudėtingumu, dviprasmiškumu, todėl šioje eroje prašoma ne tik įprastų žinių, bet ir kompetencijomis grindžiamo švietimo, užtikrinančio tinkamą kompetencijų panaudojimą socialiniame gyvenime. Kad galėtų prisitaikyti prie sudėtingumo ir neapibrėžtumo, pradėtų kurti geresnę ateitį, kiekvienas besimokantysis privalo turėti kompetencijų, kurios leidžia ugdyti ir apmąstyti savo ateities perspektyvą. Dėl šių pokyčių keičiasi mokyklų kultūra, pedagogika, siekiant užtikrinti, kad visi mokiniai galėtų sėkmingai mokytis. Norint dirbti inovatyviai, kokybiškai, atsakingai ir kūrybiškai, ugdymas reikalauja daug pastangų. Siekiama, kad mokiniai išmoktų mokytis visą gyvenimą, valdyti ir suprasti didelį duomenų, informacijos kiekį, gebėtų spręsti problemas, ateityje būtų kūrybingi mąstytojai, tad jiems reikia įgūdžių ir gebėjimų, kurie leistų prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Tokie gebėjimai kaip bendradarbiavimas, kūrybiškumas, problemų sprendimas, kritinis mąstymas sudaro bendrųjų kompetencijų gebėjimus, dabar, esant technologijų pažangai, įgauna naują prasmę ir aktualumą.

Kompetencija apima žinias, įgūdžius, nuostatas, vertybes. Kompetencijomis grįstas ugdymas yra integruoto ugdymo pagrindas, numato integruotą mokymąsi, remdamasis apibrėžtomis kompetencijomis, kurias besimokantieji įgyja mokydamiesi aktyviai dalyvaujant. Integralaus ugdymo pagrindas yra tai, kad žinios iš skirtingų sričių ir kontekstų sujungiamos siekiant pagerinti besimokančiojo patirtį ir ugdymą sieti su gyvenimu, rodant tam tikrų skirtingų mokslo elementų holistinį panaudojimą sprendžiant problemas. Integruotas ugdymas leidžia mokiniams mokytis visapusiškai, be apribojimų, kuriuos dažnai nustato dalykų žinios, laiko ribos. Integracija pripažįsta ir ryšius, kurie egzistuoja tarp visų dalykų.

Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/pradinis-ugdymas-xxi-amziuje-nuo-teoriniu-prielaidu-link-gerosios-patirties/