VDU Švietimo akademija kviečia klausytis širdies balso, o ne šimto pamokytojų, ir tapti mokytoju!

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija pristato naują kampaniją, skirtą paskatinti jaunuolius rinktis pedagogo kelią ir nepasiduoti stereotipams.  „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune“ – tokia reklaminės kampanijos žinutė.  VDU Švietimo akademijos atlikta 200 ugdymo krypties bakalauro studentų apklausa atskleidė, kad net trečdalį studentų tėvai bandė atkalbėti nuo mokytojo profesijos, o 40 proc. jų teigė, kad juos nuo pedagogikos studijų atkalbinėjo patys mokytojai.

Apklausos rezultatai parodė, kad tėvai dažnai skatina vaikus rinktis „prestižiškesnes” ar geriau apmokamas profesijas. „Tėvas norėjo, kad studijuočiau ten, kur vėliau daugiau uždirbčiau”, – teigė vienas studentas. „Tėvai norėjo, jog pasirinkčiau mane dominančias studijas, kurios užtikrintų darbo vietą ir gerą atlyginimą ateityje”, „Skatino rinktis tokią, kuri turėtų paklausą ir užtikrintumą”, – akcentavo apklaustieji. Dauguma studentų minėjo, kad tėvai siūlė jiems rinktis teisę, medicinos mokslus, inžineriją ar IT sritį.

Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, Lietuvai reikia jaunų mokytojų, kurie užtikrintų natūralią kartų kaitą mokyklose. Šiandien nemažoje dalyje šalies mokyklų beveik pusė mokytojų yra arti pensinio amžiaus.

Kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė

„Prieš 8 metus prasidėjo banga, kai švietimo sistemoje sutriko mokytojų rengimas, todėl susidarė situacija, kai pedagogikos studijas baigusiųjų skaičius nebeužtikrino mokytojų poreikio. Situacijai nesikeičiant, per kelerius metus mokytojų trūkumas pradėjo jaustis beveik visuose Lietuvos regionuose. Ir nors situacija po truputį keičiasi, vis dar nepakanka pedagogikos studijas pasirinkusių žmonių, todėl ši kampanija skirta ne tik mokyklas bebaigiantiems jaunuoliams, bet ir jų tėvams, mokyklų vadovams, patiems mokytojams”, – sako prof. dr. L. Kaminskienė.

Pasak kanclerės, labiausiai liūdina tai, kad jaunuolius nuo pedagogo profesijos atkalbinėja ne tik tėvai, bet ir patys mokytojai: „Mūsų kampanijos tikslas – pasakyti, kad jauno žmogaus pasirinkimas tapti mokytoju yra prasmingas. Tegu jo nepaveikia „pamokytojai” ir patarėjai. Kiekvienas Lietuvos vaikas nusipelno turėti geriausius mokytojus, tad padėkime jauniems žmonėms jais tapti”.

 

Kampaniją kūrė kūrybinė agentūra „Autoriai“.VDU Marketingo ir komunikacijos departamento rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas teigia, kad kad tarp universiteto studentų nemažai yra tokių, kurie, pastudijavę kitas specialybes, kurios nepatiko, vėliau įsiklausė į savo širdies balsą, pasirinko ugdymo srities studijas ir šiandien jie yra puikūs mokytojai.

N. Žeronas

„Norime šia kampanija, kurios šūkis „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune“ padrąsinti jaunimą ir sulaužyti visus stereotipus tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje, tiek švietime. Taip, mokytoju būti gera! Taip, mokytojas yra šių dienų ir ateities herojus! Z kartos jaunuolių karta – madinga, šiuolaikiška, neigianti mitus. Šiame informacijos triukšme ir pasirinkimų etape turime jiems leisti įsiklausyti savo širdies ir rinktis savo tikrąjį pašaukimą” – įsitikinęs N. Žeronas.

 

VDU apsilankiusios profesorės iš Lenkijos ir Vokietijos – apie daugiakalbio ugdymo naudą ir iššūkius

 

„Turime šviesti žmones – kartais jie bijo to, ko nesupranta, galvoja, kad smegenys gali nesusidoroti su daug kalbų vienu metu. Tačiau šiuolaikiniai neurobiologiniai, psicholingvistiniai tyrimai rodo, kad taip nėra“, – daugiakalbystės privalumus aptaria Saarlando universiteto (Vokietija) profesorė dr. Stefanie Haberzettl, kuri rudenį dalyvavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Įgalinantis švietimas: įtraukios daugiakultūrės aplinkos plėtojimas bendrajame ugdyme“.

Daugiakalbystės naudą patvirtino daugybė mokslinių tyrimų – pavyzdžiui, dvi ar daugiau kalbų mokantys žmonės geriau atlieka užduotis, kuriose reikalingas dėmesio valdymas, nereikalingos informacijos nuslopinimas, problemų sprendimas. Daugiakalbystė taip pat palaiko neuroplastiškumą – smegenų gebėjimą keistis ir priimti naują informaciją. Be to, įrodyta, jog daugiakalbiai žmonės gali atitolinti Alzhaimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų pradžią 4–5 metais.

„Kai kurie mokytojai vis dar draudžia moksleiviams naudoti kitas kalbas klasėje. Kartais jie bijo, kad moksleiviai kalbės apie dalykus, nesusijusius su pamoka – netgi apie patį mokytoją. Tačiau tyrimai rodo, jog moksleiviai išties naudoja savo gimtąją kalbą tam, kad aptartų pamokos temą. Kodėl jie turėtų nesinaudoti kiekvienu turimu įrankiu tam, kad geriau ją suprastų?“, – samprotauja prof. S. Haberzettl.

Mokslininkės teigimu, daugelyje Vokietijos federalinių žemių moksleiviams siūlomos taip vadinamos paveldėtųjų kalbų pamokos – tai yra, mažumų kalbų, kurios vartojamos namų aplinkoje. „Visų pirma, tai pasiunčia svarbų signalą, kad kalbos, kurias moksleiviai atsineša su savimi, yra vertinamos. Be to, taip padedama ir toliau jiems plėtoti savo daugiakalbystę“, – paaiškina pašnekovė.


Prof. dr. Stefanie Haberzettl

Mokytis padeda „kalbos vonia“

Daugiakalbystė skatinama ne tik Vokietijos mokyklose, bet ir vaikų priežiūros dienos centruose – pavyzdžiui, skaitant iliustruotas knygeles, kuriose naudojama ne tik vokiečių, bet ir arabų ar turkų kalba. Turkų ir arabų kalbos Vokietijoje yra tarp didžiausių mažumų kalbų.

Dalindamasi mintimis apie efektyvius įrankius, skirtus užsienio moksleivių įsitraukimui į pamoką, prof. S. Haberzettl pabrėžia, kad reikėtų sistemingai planuoti, kiek įrankių ir mokymo medžiagos gali būti pateikta ne vokiečių, o kitomis kalbomis. Svarbiausia – užtikrinti, kad kiekvienas moksleivis suprastų pamokos temą. Pasak prof. S. Haberzettl, labiau pažengę moksleiviai gali mokytis vokiečių kalbos naudodami taip vadinamą „kalbos vonią“ – metodu, kuomet moksleivis visiškai „pasineria“ į mokomą kalbą, pavyzdžiui, mokytojas bendrauja su jais tik vokiškai.

„Šiame kontekste skaitmeniniai įrankiai taip pat neturėtų būti tabu – naudojami tekstų vertimui, dialogo įgalinimui ir kt. Tuo pat metu, aišku, būtina sistemingai padėti moksleiviams išplėsti jų vokiečių kalbos repertuarą“, – pažymi Saarlando universiteto profesorė, akcentuodama, kad situacija jos šalyje skiriasi nuo Lietuvos – pavyzdžiui, Vokietijoje gerokai mažesnę dalį gyventojų sudaro atvykusieji iš Ukrainos.

Aktualumas išaugo dėl karo Ukrainoje

VDU konferencijoje taip pat dalyvavusi prof. dr. Joanna Rokita-Jaśkow iš Nacionalinės švietimo komisijos universiteto (Lenkija) pasakoja, kad daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo aktualumas Lenkijoje išaugo 2022-aisiais, kai dėl karo Ukrainoje į šalį atvyko daug ukrainiečių – mokytojai tam nebuvo pasiruošę.

„Lenkijoje dauguma mokytojų kalba tik lenkiškai, be to, daug jų yra pagyvenusio amžiaus, taigi, įgijo išsilavinimą dar sovietmečiu, ir nemoka jokių užsienio kalbų – nebent šiek tiek rusų. Tad jiems tai yra iššūkis – jie neturi jokių gebėjimų, kaip bendrauti su užsieniečiais. Jau nekalbant apie kitus keblumus, kai vaikai turi psichologinių, emocinių problemų, nes jie staiga buvo priversti pakeisti gyvenamąją vietą“, – iššūkius vardija profesorė.

Lenkijoje daugiakalbystė apskritai yra mažiau paplitusi, lyginant su Lietuva: „Eurostat“ duomenimis, mūsų šalyje net 95,6 proc. gyventojų moka daugiau nei vieną kalbą, o Lenkijoje – 67 proc.

Per dvejus metus nuo plataus masto karo pradžios, Lenkija spėjo nemažai pasimokyti, tikina prof. dr. J. Rokita-Jaśkow. Nuo šių metų rugsėjo Lenkijoje gyvenantys ukrainiečiai vaikai privalo lankyti lenkų mokyklas. Pripažįstama, kad jiems tai bus naudinga ilgoje perspektyvoje, tęsiant mokslus Lenkijos universitetuose ar įsidarbinant.

„Kalba yra esminis integracijos įrankis – jie turėtų palaipsniui tobulinti savo kalbos žinias, nes tai leis jiems patekti į geresnę mokyklą, įgyti universitetinį išsilavinimą, pradėti verslą, kuriame jie galės užmegzti kontaktus su kitokios kilmės klientais“, – sako profesorė.

Prof. dr. Joanna Rokita-Jaśkow

Lenkijos ir Lietuvos iššūkiai – panašūs

Pašnekovė pabrėžia, kad  tiek Lenkija, tiek Lietuva šiuo metu susiduria su panašiais iššūkiais ir pradeda mokytis daugiakultūrio, daugiakalbio ugdymo subtilybių. Mokytojams tenka prisitaikyti – tapti ne tik savo dalykų, tokių kaip fizikos, matematikos ar kitų, bet tuo pačiu ir lenkų kalbos mokytojais: prisiderinama prie moksleivių kalbos žinių, paprastinamas pamokos turinys, palaipsniui leidžiant jiems pažinti tiek lenkų kalbos, tiek dalyko ypatumus.

„Kuo jaunesnis vaikas, tuo geriau jam seksis mokytis kalbos. Pavyzdžiui, jei jis 7-erių metų amžiaus, maždaug per trejus metus jis gali įgyti labai gerą, beveik prilygstančią gimtakalbio, kompetenciją. Tačiau kai atvyksta 13–14 m. amžiaus vaikai, jiems gerokai sunkiau įgyti tokio lygmens kompetenciją – tam reikia daugiau laiko, apie 5–8 metų“, – pastebi Nacionalinės švietimo komisijos universiteto mokslininkė.

Prof. dr. J. Rokita-Jaśkow sako, kad yra įvairių įrankių ir metodų, skirtų padėti mokytis daugiakalbėje aplinkoje. Pavyzdžiui, moksleiviai gali mokytis kalbos naudodamiesi mobiliaisiais telefonais ir jų programėlėmis, tokiomis kaip „Quizlet“, taip pat – užsivesdami savus žodynus, kad geriau įsisavintų sudėtingesnius terminus.

Vis dėlto, pasak profesorės, nors pamokose ir galima leisti užsieniečiams moksleiviams naudoti savo gimtąją kalbą, jei ji padeda įsisavinti dalyką, nereikėtų persistengti – prioritetas turėtų būti teikiamas mokomajai kalbai.

Keičiantis visuomenei – keičiasi ir mokykla

Prof. Stefanie Haberzettl ir prof. Joanna Rokita-Jaśkow spalio pradžioje dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Įgalinantis švietimas: įtraukios daugiakultūrės aplinkos plėtojimas bendrajame ugdyme“, kuri vyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje. Konferencijoje buvo aptarti būdai gerinti įtraukų kitakalbių vaikų ugdymą, rekomendacijos dėl daugiakalbio švietimo mokyklose, taip pat – švietimo daugiakalbėje aplinkoje iššūkiai ir galimybės.

Prof. dr. Lina Kaminskienė

„Mūsų visuomenė keičiasi, tampa daugiakultūre, tokia tampa ir mūsų mokykla. Turime rasti būdų, žmonių, išteklių, kad galėtume suteikti pagalbą ne tik pamokos metu, taip pat po pamokos, nes geros tarptautinės patirtys iš kitų šalių taip pat rodo, kad nepakanka vien 45 minučių, bet reikia pasitikrinti, kiek vaikas galėjo kitoje kalbinėje aplinkoje suprasti naujus dalykus ir jų išmokti“, – pažymi VDU Švietimo akademijos kanclerė, prof. dr. Lina Kaminskienė.

VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pažymi, kad Švietimo akademijoje visi būsimieji mokytojai turi galimybių ne tik mokytis tam tikro dalyko turinio, bet kartu plėtoti pasirinktos užsienio kalbos arba kelių užsienio kalbų gebėjimus. Be to, kai kuriose studijų programose įgyjamos kelios specializacijos, pavyzdžiui, tokią galimybę siūlo bakalauro studijų programa Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas.

Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė

„Šioje programoje kalbų ugdymo klausimams skiriama gerokai daugiau dėmesio, studentai ne tik patys įvaldo užsienio kalbos gebėjimus, bet ir mokosi kurti integruoto ugdymo turinį, kai apjungiami keli dalykai, pavyzdžiui, matematika ir anglų kalba, gamtos mokslai ir anglų kalba ar pan. Tokias patirtis kuriame ir išbandome ne tik universitete, bet ir dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, ugdymo veiklų pavyzdžius kurdami kartu su kitų šalių mokslininkais ir pedagogais praktikais“, – pasakoja prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Šiais metais VDU programos Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas absolventės kuria integruotą turinį, kai mokomasi užsienio kalbos ir matematikos bei gamtos mokslų, kartu su Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Rumunijos pedagogais bei veiklas pristato ir patirtimis dalijasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

7-12 klasių mokinių konferencijoje „Revoliucija kuprinėse: naujos kartos žvilgsnis“– komikas Markas Žukauskas

„VDU žmonės ir 35“. Dr. Vaida Jurgilė

VDU atkūrimo 35-mečiui skirtoje videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“ šįkart pažindinamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lektore dr. Vaida Jurgile.

Pokalbyje su VDU dėstytoju, alumnu, menininku Arniu Aleinikovu lektorė papasakojo, kokia vieta universitete yra jos mėgstamiausia, kuriuos stereotipus apie mokytojus norėtų sulaužyti, kokia yra šiuolaikinė mokykla ir joje besimokanti naujoji karta bei koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas.

„Pirmiausia, šiuolaikinis mokytojas turėtų laužyti įsišaknijusias normas, stereotipus, kurių tikrai labai daug mokytojo darbe. Kitas svarbus momentas – empatiškumas, nes šiuolaikiniai vaikai tikrai vertina mokytoją, kuris yra empatiškas ir įsiklauso į juos. Šiuolaikinis mokytojas turi būti ir naujoviškas – kadangi švietimo sistema transformuojasi, aš manau, kad šis žodis yra labai tinkamas“, – pabrėžia Vaida, atskleidusi, jog nemėgstamiausios pamokos mokykloje ji neturėjo, o dabar didžiausia jos svajonė – parašyti daugiau knygų.

Universitetui 35-mečio proga V. Jurgilė palinkėjo ir toliau eiti teisingu keliu. „VDU yra prestižinis universitetas, per 35 metus išaugęs labai. Linkiu, kad jis nežengtų nei vieno žingsnio atgal, eitų toliau, kadangi jis yra pasirinkęs labai teisingą kelią – jis yra labai matomas, labai tarptautiškas ir yra labai smagu matyti universiteto augimą“, – džiaugėsi lektorė.

***

Vytauto Didžiojo universitetui švenčiant atkūrimo ir artes liberales studijų atsiradimo Lietuvoje 35-metį, kviečiame bendruomenę artimiau susipažinti vieniems su kitais. Kuo studentai, dėstytojai, darbuotojai gyvena ne tik universitete, bet ir laisvalaikiu? Kokie pomėgiai mums teikia džiaugsmą, kokiomis veiklomis užpildome savo laisvesnes minutes? Specialioje videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“ – nuoširdžios pažintys su universiteto žmonėmis, kuriuos visus vienija artes liberales dvasia.

 

Forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ – mokslininkų, pedagogų ir studentų patirtys

Ką šalies mokyklos turi daryti, kad visi joje besimokantys vaikai – ir tie, kurie turi individualių poreikių, ir jų bendraklasiai – galėtų pilnavertiškai mokytis kartu vienoje klasėje, darydami individualią pažangą pagal savo turimą potencialą?

Tris dešimtmečius įvairiose pasaulio šalyse įtraukties praktikas kurianti Bethel universiteto (JAV, Minesota) Švietimo programos vadovė profesorė Katie Bonawitz tikina: „kai mokyklose įgyvendinsime įtrauktį, po dešimt metų aštuonmečiai manys, kad bendrauti su su neįgaliaisiais visuomenėje yra normalu.  Tokiam vaikui didėja savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi“.

 Rugsėjo 20 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kaune, vykstančiame forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ kalbėjoJAV profesorė pabrėžia, įtraukusis ugdymas yra svarbus, nes suteikia natūralias galimybes visiems vaikams mokytis ir augti kartu.

„Švietimas yra mūsų gyvenimo pagrindas. Jei augsime ir mokysimės su tais, kurie yra kitokie nei mes, būsime geriau pasiruošę pasauliui, kuriame yra įvairių žmonių, turinčių nevienodų gebėjimų, skirtumų ir panašumų“, –  Bethel universiteto profesorė K. Bonawitz.

Įtraukusis ugdymas apie mus visus

Įtraukusis ugdymas yra apie įvairius besimokančiųjų poreikius, jų pažinimą bei siekį užtikrinti kokybišką ugdymąsi kiekvienam vaikui, nepaisant poreikių įvairovės ir vengiant bet kokios diskriminacijos. Visgi Lietuvoje gan ilgą laiką įtraukusis ugdymas buvo suprantamas siaurąja prasme: jis sietas tik su kažkuria viena besimokančiųjų grupe, dažniausiai – vaikais, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios ar sutrikimų.

Išgirdę sąvoką įtraukusis ugdymas mes tarsi automatiškai susiejame, kad bus kalbama  apie vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių.

„Iš tiesų įtraukusis ugdymas yra ne tik apie šiuos vaikus, bet apie mus visus kartu, nuolatinį mokymąsi būti, gyventi, mokytis drauge, nepaisant jokių individualių skirtumų. Ir nors įtraukiojo ugdymo šiuolaikinė plačioji samprata skatina mus matyti didesnę poreikių įvairovę, skatina personalizuotą požiūrį ir įvairių poreikių aprėptį, visgi taip nutinka, kad kai kurios asmenų grupės, kalbant apie įtraukties procesus, minimos dažniau, joms skiriama daugiau dėmesio. Tai yra susiję su tam tikrų grupių asmenų didesniu pažeidžiamumu ir didesne rizika būti diskriminuojamiems, nesulaukti pagalbos, pavyzdžiui, dėl finansų stokos, arba didesne rizika būti atstumtam arba tapti patyčių objektu dėl turimų individualių, labai skirtingų poreikių, kurie kitiems yra mažai pažįstami ar sunkiai suprantami“, – sako viena iš forumo „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ organizatorių, VDU Švietimo akademijos docentė L. Miltenienė.

Vykstančiame forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ dalyvavo Bethel universiteto (JAV, Minesota) Švietimo programos vadovė profesorė Katie Bonawitz, Lietuvos įtraukties švietime centro ekspertai, VDU Švietimo akademijos mokslininkai, tyrėjai,  studentai, pedagogai.

Forumu siekiama diskutuoti apie įtraukiojo ugdymo iššūkius būsimųjų pedagogų pasirengimui mokyti visus mokinius bei aptarti galimas pedagogų kompetencijų plėtojimo kryptis ir reikalingą pagalbą.

Forumą galite stebėti nuotoliniu būdu: https://www.youtube.com/watch?v=rzkd96X5Xj8

 

 

Maironio universitetinėje gimnazijoje aptartos būsimų pedagogų ugdymo galimybės

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.  Maironio universitetinėje gimnazijoje komplektuojamos ugdymo srities (būsimųjų pedagogų) klasės, į kurias kviečiami mokytis mokiniai, norintys įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų pedagogo profesijai, pasitikrinti pašaukimą bei pasirengti būsimoms studijoms. Idėja kurti tokias klases kilo stažuotės Šveicarijoje metu. Organizuojant klasės veiklą bendradarbiaujama su Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi, Kauno švietimo inovacijų centru ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija.

Rugsėjo 5 d., susitikimo metu aptarti jau trečius metus gimnazijoje veikiančių būsimų pedagogų klasių veiklos. Į Kauno Maironio universitetinę gimnaziją atvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja dr. Ona Gucevičienė, VDU  Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė ir Kauno švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė.

Gimnazijos atstovės  direktorė dr. Daiva Garnienė, direktoriaus pavaduotoja Kristina Porcikaitė ir universitetinės veiklos koordinatorė Edita Naidaitė pasidžiaugė, kad kasmet pavyksta sukomplektuoti klases gimnazistų, norinčių įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų pedagogo profesijai, pasirengti būsimoms studijoms, papasakojo, kaip sekėsi atlikti gimnazistams pedagoginę praktiką darželiuose ir  mokyklose. Gimnazistai ypač vertina dėstytojų vedamas pamokas (vyksta kartą per savaitę), mokslo metų pabaigoje – aptarimus, projektų gynimus VDU.

Pasitarimo metu atrasta naujų idėjų šių klasių veiklos plėtotei. Svarbu atlikti tyrimus, kokio mokomojo dalyko  pedagogikos studijas ateityje žada rinktis gimnazistai, organizuoti susitikimus su Švietimo akademijos dėstytojais, studentais, aukštos kvalifikacijos mokytojais, pristatyti pedagogų poreikio tendencijas Lietuvoje.

Susitikime nutarta didesnį dėmesį skirti mokinių motyvacijai siekiant rinktis pedagogo profesiją. VDU Švietimo akademijos kanclerė patvirtino, kad visiems ugdymo klasės gimnazistams bus įteikti  pažymėjimai, suteikiami kreditai, kurie bus įskaityti jau studijuojant universitete. Dėstytojai ir studentai dalyvaus ir gimnazijoje vyksiančiose Atvirų durų dienose, mokinių priėmimo komisijose.

„Būtų naudinga būsimiems pedagogams ir jų mokytojams sudaryti galimybę nuvykti į Šveicariją, aplankyti mokyklas, kuriose veikia būsimų pedagogų klasės, surasti partnerių tarptautiniam bendradarbiavimui, mokinių mainams.  Tikimasi, kad ši inovacija padės išauginti gerus, motyvuotus būsimuosius pedagogus, kurie papildys Kauno mokytojų gretas“, – sako Maironio universitetinės gimnazijos direktorė dr. Daiva Garnienė.

 

Video kviečiame susipažinti su ugdymo krypties klasės moksleiviais ir idėja!

 

Mokslo metų pradžios šventės akimirkos. Fotogalerija

Diplomų teikimo šventės akimirkos. Kodėl verta tapti mokytoju?

Moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“ Vilniuje

VDU Švietimo akademijoje Kaune įvyko moksleivių konferencija

Gruodžio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune vyko 7-12 klasių moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“. Konferencijoje VDU Rektorius Juozas Augutis ir Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė tarė sveikinimo žodį, pasidžiaugė jaunaisiais tyrėjais, pristatė universitetą ir studijų galimybes.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas moksleiviams skaitė įvadinę paskaitą „Trys svarbūs daiktai“, kur kalbėjo apie lietuvių kilmės išradėjus. Konferencijoje daugiau nei 40 moksleivių pristatė pranešimus STEAM, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, menų, filosofijos, istorijos ir geografijos sekcijose. Daugiau nei 140 moksleivių iš Klaipėdos, Biržų, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Vilniaus, Kauno miesto ir rajono dalyvavo konferencijoje, kur ugdė pažinimo, kultūrinę ir komunikavimo, projektinio, tiriamojo, kūrybinio darbo rengimo kompetencijas.