Laidose „Iš mokytojo užrašų“ – pokalbiai apie pedagogo profesiją

Būti jaunu mokytoju Lietuvoje šiandien tikrai nelengva. VDU Švietimo akademija bei naujienų portalas lrytas.lt tęsią laidų „Iš mokytojo užrašų“ ciklą. Net šešias savaites studentai, mokytojai, švietimo įstaigų vadovai, edukatoriai bei žinomi žmonės kalbės apie pedagogo profesiją, iššūkius mokyklos kasdienybėje, lyderystę švietime ir ateities mokyklą.

Pirmajame laidos „Iš mokytojo užrašų“ epizode – Andrius Pelegrimas atskleis, kodėl po daug metų, praleistų leidybos versle Amerikoje, nusprendė su žmona Dovile įkurti privačią mokyklą bei lietuvių kalbos mokytoja Brigita Fedorčak-Vyšniauskienė, gimusi Ukrainoje, tačiau nuo mažens augusi Lietuvoje, nusprendė tapti lietuvių kalbos mokytoja ir imtis pokyčių.

Antrajame laidos „Iš mokytojo užrašų“ epizode – dr. Vilma Makauskienė atskleis, kaip logopedija padėjo JAV prezidentui bei papasakos apie logopedo profesijos iššūkius, o pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos I kurso studentės Austėja Cikanavičiūtė bei Justina Mulskytė pasidalins, kas jas įkvėpė pasukti būsimų mokytojų keliu.

VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“

Vasario 23 d. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje, Kovo 16 d., VDU Švietimo akademijoje Kaune vyko mokslinė-praktinė konferencija „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“

VDU Švietimo akademijos mokslininkai diskutavo apie tyrimais grindžiamo pradinio ugdymo turinį įvairių dalykų kontekste, ugdymą, skatinantį aktyvų mokinio tyrinėjimą. Lietuvos mokytojai susipažino su su pradinio ugdymo mokymo metodologijomis: darbo būdais su itin gabiais mokiniais; vaikų, turinčių negalią, socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo prieigomis, integruotomis veiklų su Ozobot robotais organizavimu; IT skaitmeninių įrankių, padedančių stebėti individualią pažangą panaudojimu ugdymo procese ir kitais aspektais.

Švietimo naujienų portale žurnalistė Dovile Šileikytė straipsnyje „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“ rašo apie konferenciją Vilniuje.

Integraliu ugdymu, pasak VDU partnerystės docentės Jolantos Vengalienės, kuriamas vientisas mokinių pasaulėvaizdis. Išskirtinės šio ugdymo savybės yra visapusiškumas, darna su savimi, ugdymas organizuojamas kaip sistema neskaidant į atskirus nesusietus mokomuosius dalykus. Integruojančioji ašis išliekame mes patys, besiugdantieji, į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų. Integruotas ugdymas orientuotas į įvairiapusio mąstymo ir analitinių gebėjimų ugdymą.

Remiantis šiuo metodu siekiama, kad vaikas matytų save visuomenės dalimi. Turime susitvarkyti su žiniomis, kad gebėjimai taptų įgūdžiais ir vaikai gerai jaustųsi visuomenėje, žinotų, kur, kada ir kaip veikti, galėtų daryti įtaką ir pokytį. Ypač naudingas darbas grupelėse, kad vaikas matytų, jog su tokiais įgūdžiais ir žiniomis jis nėra vienas, gyvenimo įgūdžių lavinimas išeinant iš mokyklos teritorijos. Integruotos pamokos vertingos, įdomios, bet reikia atrinkti vertę, tikslingumą, kokybę.

Asmeninę ūgtį galima pasiekti tik ėjimo būdu, ne laukimo, kol pažadins, kad jau penktadienis, viskas pasibaigė. Eiti nuo pirmadienio iki penktadienio, nepamirštant, kad ir savaitgalį bus tas pats, nes vaikai turi atsinešti išmokimą į savo namų erdvę veikdami, ieškodami ir tyrinėdami.

Kompetencijomis grįstas ugdymas pradinėse klasėse

Dokt. Jovita Panomariovienė apibūdino XXI a., kuris pasižymi nepastovumu, neapibrėžtumu, sudėtingumu, dviprasmiškumu, todėl šioje eroje prašoma ne tik įprastų žinių, bet ir kompetencijomis grindžiamo švietimo, užtikrinančio tinkamą kompetencijų panaudojimą socialiniame gyvenime. Kad galėtų prisitaikyti prie sudėtingumo ir neapibrėžtumo, pradėtų kurti geresnę ateitį, kiekvienas besimokantysis privalo turėti kompetencijų, kurios leidžia ugdyti ir apmąstyti savo ateities perspektyvą. Dėl šių pokyčių keičiasi mokyklų kultūra, pedagogika, siekiant užtikrinti, kad visi mokiniai galėtų sėkmingai mokytis. Norint dirbti inovatyviai, kokybiškai, atsakingai ir kūrybiškai, ugdymas reikalauja daug pastangų. Siekiama, kad mokiniai išmoktų mokytis visą gyvenimą, valdyti ir suprasti didelį duomenų, informacijos kiekį, gebėtų spręsti problemas, ateityje būtų kūrybingi mąstytojai, tad jiems reikia įgūdžių ir gebėjimų, kurie leistų prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Tokie gebėjimai kaip bendradarbiavimas, kūrybiškumas, problemų sprendimas, kritinis mąstymas sudaro bendrųjų kompetencijų gebėjimus, dabar, esant technologijų pažangai, įgauna naują prasmę ir aktualumą.

Kompetencija apima žinias, įgūdžius, nuostatas, vertybes. Kompetencijomis grįstas ugdymas yra integruoto ugdymo pagrindas, numato integruotą mokymąsi, remdamasis apibrėžtomis kompetencijomis, kurias besimokantieji įgyja mokydamiesi aktyviai dalyvaujant. Integralaus ugdymo pagrindas yra tai, kad žinios iš skirtingų sričių ir kontekstų sujungiamos siekiant pagerinti besimokančiojo patirtį ir ugdymą sieti su gyvenimu, rodant tam tikrų skirtingų mokslo elementų holistinį panaudojimą sprendžiant problemas. Integruotas ugdymas leidžia mokiniams mokytis visapusiškai, be apribojimų, kuriuos dažnai nustato dalykų žinios, laiko ribos. Integracija pripažįsta ir ryšius, kurie egzistuoja tarp visų dalykų.

Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/pradinis-ugdymas-xxi-amziuje-nuo-teoriniu-prielaidu-link-gerosios-patirties/

VDU Švietimo akademijoje vyko forumas „Tarptautinės ir nacionalinės mokinių matematikos pasiekimų gerinimo patirtys“

Gruodžio 6d., antradienį, 14 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune vyko forumas „Tarptautinės ir nacionalinės mokinių matematikos pasiekimų gerinimo patirtys“, skirtas matematikos mokytojams.

Forumo tikslas – sutelkti dėmesį į mokinių matematikos pasiekimų skirtumo mažinimo problematiką Lietuvos bei užsienio mokyklose. Forumo pranešėjai pristatė aktualius pranešimus apie tarptautinių ir nacionalinių mokinių matematikos pasiekimus, gabių vaikų vaidmenį matematikos pamokose, matematinio ugdymo filosofiją užsienio šalyse.

Forume dalyvavo Harvardo universiteto profesorius Jon R. Star, Suomijos Turkų ir VDU universiteto profesorius Erno Lehtinen, Izraelio universiteto Švietimo fakulteto dekanė, matematikos ir gabių vaikų ugdymo profesorė Roza Leikin, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja Rita Dukynaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėja, KTU NO-GAB projekto tyrėja Eglė Melnikė.

Forume sveikinimo žodį tarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ramūnas Skaudžius, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Forumas vyko hibridiniu būdu, nuotoliniu būdu galima peržiūrėti.

Atvertas VDU Pedagogų rengimo centras ir naujas Lietuvos švietimo istorijos puslapis

Lapkričio 7 d., pirmadienį, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), minėdamas Lietuvos universiteto šimtmetį, atidarė Pedagogų rengimo centrą – ir taip atvėrė naują Lietuvos švietimo istorijos puslapį.

„Prieš šimtą metų buvo įgyvendinta ilgai siekta lietuviško aukštojo mokslo idėja, o 2022-iais mes pagaliau įgyvendiname savo ilgametę svajonę – rengti naujosios kartos pedagogus. Ne vienerius metus VDU rodė lyderystę ugdymo krypties studijų srityse, mūsų universiteto pedagogikos studijos buvo įvertintos šalies ir tarptautinių ekspertų, o nuo šiol galėsime dar aukščiau kelti pedagogikos prestižą, kuris neįsivaizduojamas be kokybiškų studijų ir šiuolaikiškos bei modernios infrastruktūros“, – sako VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis.

Pedagogų rengimo centras įsikūręs erdvėse, įrengtose renovuojant ir modernizuojant universiteto turimą infrastruktūrą: įrengta per 100 darbo vietų ugdymo mokslų studijų programų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, padidintas auditorijų ir seminarams skirtų kambarių skaičius.

31 auditorijoje, kurioje vienu metu pastate galės studijuoti daugiau kaip 850 studentų, įdiegtos išmaniosios technologijos, kurios sudaro galimybę pilnai ir visapusiškai taikyti mišraus (tiesioginio ir nuotolinio) mokymo(si) galimybes, sukuria didesnes interaktyvumo galimybes.

Rekonstruota visa bibliotekos centrinė knygų saugykla, įrengtos modernios slankiojančios lentynos. Rekonstruota ir šalia esanti automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai, vidinis kiemelis, įrengtas teritorijos ir pastato apšvietimas. Išsaugoma vertingoji Kauno Naujamiesčio savybė – parametrinis gatvės apsodinimas medžiais.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė atkreipia dėmesį, kad keičiantis laikams kinta ir pačių pedagogų požiūris į studijas, mokymosi bei mokymo procesus.

Šiandien į universitetus atkeliauja Z kartos atstovai – tai studentai, kurie pasiryžę užkariauti pasaulį. Pasak kanclerės prof. dr. L. Kaminskienės, „Google“ kartos studentai nuolat ieško informacijos, domisi naujovėmis, technologijomis. Tad novatoriškų mąstytojų karta neatsiejama nuo modernios, šiuolaikiškos mokymosi erdvės.

„Universitete mes ir turime modeliuoti, kokia bus mūsų ateities visuomenė. Tai tikrai nelengvas uždavinys, kadangi mokytojas pirmiausia susiduria su kartų kaita, įvairių kartų atnešamais pokyčiais ir turi būti pasirengęs juos priimti. Šiandien svarbūs tokie gebėjimai kaip kūrybinis, kritinis mąstymas, inovatyvumas, žinojimas ir gebėjimas taikyti naujuosius ugdymo metodus, suvokti ir gebėti veikti novatoriškų mąstytojų eroje“, – sako prof. dr. L. Kaminskienė.

Renginio metu Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įteikė ministerijos garbės ženklus VDU Švietimo akademijos profesorėms prof. dr. Alvyrai Galkienei ir prof. dr. Onai Monkevičienei. Prof. dr. A. Galkienei garbės ženklas skirtas už reikšmingą indėlį kuriant įtraukiojo ugdymo konceptualiuosius pagrindus ir įtvirtinant įtraukties idėjas Lietuvos švietimo sistemoje. Ji yra žinoma kaip įtraukiojo ugdymo tyrėja ir viena iš praktinio jo taikymo mūsų šalyje pradininkių. Prof. dr. O. Monkevičienei garbės ženklas skirtas už reikšmingą indėlį kuriant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo konceptualiąsias mokslines idėjas ir įtvirtinant jas Lietuvos švietimo sistemoje. Ji yra viena iš švietimo reformos pradininkių, dirbdama Pedagogikos institute kartu su habil. dr. Meile Lukšiene ir kitais darbuotojais, aktyviai įsitraukė į Lietuvos švietimo reformos darbus.

Taip pat įteikti Lietuvos universiteto šimtmečio medaliai, skirti už ilgametį darbą Vytauto Didžiojo universitete, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą, universiteto vardo garsinimą. Medalius gavo VDU darbuotojai, partneriai.

Kaune duris atveria modernus Pedagogų rengimo centras

Lapkričio 7 d. Kaune duris iškilmingai atvers Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pedagogų rengimo centras (K. Donelaičio g. 52). Jis įsikūręs erdvėse, įrengtose renovuojant ir modernizuojant universiteto turimą infrastruktūrą: įrengta per 100 darbo vietų ugdymo mokslų studijų programų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, padidintas auditorijų ir seminarams skirtų kambarių skaičius.

Anot pastato architektų Vytauto Juškaičio ir Tomo Dimavičiaus, projekto metu atnaujinta fasado architektūrinė išraiška, pakeistas išplanavimas, atnaujinta infrastruktūra.

„1977 m. architekto Alfredo Antano Jakučiūno projektuotas pastatas per daugiau kaip 40 metų buvo gerokai nusidėvėjęs savo apdaila, tačiau ne tūrine pastato kompozicija, proporcijomis ir konstrukcijomis.

Iš kitų mūsų projektuotų pastatų šis išsiskiria atsakomybe, kurią reikėjo prisiimti, rengiant architekto Alfredo Antano Jakučiūno projektuoto pastato, projektą. Buvo didelė garbė, derinantis projekto sprendinius, apsilankyti Alfredo namuose ir išgirsti jo tvirtą ir argumentuotą nuomonę, dėl ko buvo pasirinkti teisingi projekto sprendiniai ir teisinga tolesnė projekto kryptis“, – sako architektas V. Juškaitis.

Anot architekto T. Dimavičiaus, pastato projekto sprendiniai išsiskiria dinamiška plokštumų kompozicija, būdinga šiuolaikinės modernios architektūros formavimo principams, kuo savo metu pasižymėjo modernioji laikinoji tarpukario Lietuvos sostinė Kaunas.

„Esamo pastato neutrali fasadų išraiška kompensuojama dinamiška langų bei aklinų sienų kompozicija, siekiant pagyvinti fasadų architektūrinę išraišką. Stambus plokštumų mastelis pastatui suteikia solidumo, o fasadas projektuotas taip, kad būtų atpažįstamas ir jungiantis pastato architektūrą su kitais VDU pastatais. Išskirtinė ir pati pastato vieta“, – teigia jis.

Rekonstruojant pastato erdves buvo atsižvelgta į patalpų funkciją pagal naujai numatomą mokslo paskirtį. Erdvės planuojamos taip, kad būtų patogios, šviesios, funkcionalios, pro langus atsivertų graži miesto panorama. Parinktos kokybiškos natūralios ir ilgai tarnausiančios apdailos medžiagos, tokios kaip stiklas, kvarcas, akmens masė. Vyraujančios spalvos – skirtingų atspalvių neutralios, žemiškos ir ramios, skatinančios susikaupimą, kartu ir lavinančios.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė atkreipia dėmesį, kad keičiantis laikams kinta ir pačių pedagogų požiūris į studijas, mokymosi bei mokymo procesus.

„Mokytojo profesijos bei studijų prestižas nėra atsiejamas nuo modernių, šiuolaikiškų mokymosi aplinkų. Naujos kartos mokytojai yra lyderiai, atsakingi už visuomenės raidą. Kai supranti šią atsakomybę, kitaip pradedi vertinti šios profesijos unikalumą. Naujos kartos mokytojas turi būti žingeidus, kūrybiškai bei sumaniai vedantis mokinius pažinimo keliu. Įsitraukimas į ekspertinę švietimo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos sąjungos šalyse ir institucijose, bendradarbiavimas su užsienio kolegomis, inovacijų diegimas ir lyderystė prisidedant prie jaunųjų pedagogų rengimo – tai tik dalis veiklų, kuriose šių profesijų atstovai itin laukiami“, – sako Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Moderniame VDU Pedagogų rengimo centre suformuotos erdvės studentų grupiniam, individualiam darbui. Kitais metais bus atvertos Švietimo pagalbos centras su Įtraukiojo ugdymo laboratorija ir multisensoriniu kambariu, Akių judesio sekimo laboratorija, Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorija, skirta tyrinėti technologijų ir dirbtinio intelekto panaudojimą ankstyvajame ugdyme .

Šiame pastate be VDU Švietimo akademijos taip pat yra įsikūręs Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Užsienio kalbų institutas.

VDU Švietimo akademija įkurta 2019 metų pradžioje, prie VDU prijungto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu. Po integracijos duris atvėrusi VDU Švietimo akademija, didžiausias pedagogikos centras Lietuvoje, Kaune ir Vilniuje rengia mokytojus visiems švietimo lygmenims. Nuo pat integracijos pradžios VDU Švietimo akademija užsitarnavo lyderystę pedagogų rengimo srityje.

#KuriantysLietuvą I video pokalbis. Geografijos mokytoja K. Ginkė: „Kai tau patinka mokytis, tu myli mokslą“

#KuriantysLietuvą | Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studentė V. Navickaitė: „Pedagogika tai mano kelias“

#KuriantysLietuvą// Nuo aviacijos iki būsimos pradinių klasių mokytojos.

#KuriantysLietuvą – herojė – VDU Švietimo akademija pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo II kurso studentė Julija Borovskaja. 🛩Video pokalbyje Julija pasakoja apie darbą ir savo patirtį aviacijoje, kodėl pasiryžo keisti savo profesiją.

Žinių radijo laidoje „Tautų katilas“ – absolventas R. Blaszkiewicz apie lenkų kalbą ir mokytojo profesiją

Žinių radijo laidoje „Tautų katilas“ – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lenkų filologijos absolventas, vertėjas Robert Blaszkiewicz kalba apie savo profesijos pasirinkimą, lenkų kalbą ir vertėjo darbą. Robert – trečios kartos pedagogas savo šeimoje. „Bijau, jog nepabėgsiu nuo mokytojo profesijos pašaukimo ir tęsiu savo šeimos tradicijas. Mat mano senelė buvo pradinių klasių mokytoja, o tėvai dėsto matematiką“,– sako laidoje Robert.

Laidą kviečiame klausyti: čia.

„Žinių radijo“ laidoje – VDU Švietimo akademijos istorikai apie marą Vilniuje

Kovo 25 d. „Žinių radijo“ laidoje „Aktualus pokalbis“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos istorikai doc. dr. Arturas Mickevičius, dr. Domininkas Burba. Radijo laidoje istorikai kalbėjo apie marą Lietuvoje ir pasaulyje. Laidos metu prisimintas 1710-1711 metų maras Vilniuje. Net septynerius metus trūkęs maras nusinešė 2/3 Lietuvos gyventojų. Kaip anuomet žmonija kovojo su maru, epidemijomis? Ko galima pasimokyti?

Laidos pokalbį kviečiame klausyti: čia.