Doktorantūra

Apie mus

Universiteto santykis su visuomene ir darbo pasauliu yra strategiškai svarbus, numanantis įsipareigojimą tarnauti visuomenės interesams. Švietimas ir ugdymas buvo, yra ir bus būtina visuomenės gerovės plėtotės sąlyga.

Švietimo ir ugdymo tyrimai bei juos vykdančių edukologijos mokslininkų rengimas užima strategiškai svarbią vietą. Mes siekiame kurti naujas ir pagrįstas žinias bei praktikas, o tuo pačiu ir plėtoti švietimo bei kitų darbo rinkos sričių dalyvių kompetencijas įgyjant analitinę mokslinę patirtį bei aukščiausią profesinę kvalifikaciją. Mes tikime, kad naujos švietimo ir ugdymo žinios yra kuriamos teoriją susiejant su praktika, nacionalinę patirtį susiejant su tarptautine patirtimi.

Būtent tai mums leidžia teigti, kad Vytauto Didžiojo universiteto ir Edukologijos tarptautinė doktorantūra gali užtikrinti, jog parengti naujos kartos mokslininkai išsiugdys gebėjimus, sudarančius jiems galimybes prisidėti prie visuomenės gerovės tiek veikiant savo profesinėje aplinkoje, tiek ir dirbant daugiadisciplininėje bei tarptautinėse švietimo ir ugdymo tyrėjų komandose.

Doktorantūros studijos

Daktaro laipsnis yra esminė žinių ekonomikos dalis. Doktorantūros studijos yra susijusios su naujų žinių kūrimu, naujų dalykų atradimu ir naujų įgūdžių ugdymu. Tai laipsnis, skirtas tiems, kurie siekia daugiau žinių konkrečioje specifinėje mokslo srityje.

Vytauto Didžiojo universitete vykdoma edukologijos doktorantūros studijų programa koncentruojasi į tyrimines, didaktines, perkeliamąsias monodisciplines ir daugiadisciplines kompetencijas, kaip būtinybę būsimiems edukologijos moklininkams, siekaint jų integravimosi akademinėse ir praktikos aplinkose įnešant svarų indėlį į švietimo ir su juo susijusių veiklų bei sprendimų tobulinimą, remiantis validžiais edukologijos mokslo tyrimais.

Didėja susidomėjimas stiprinant ryšį tarp edukologijos mokslinių tyrimų įrodymų poreikio švietimo politikos formavimo daugelyje Europos šalių. Tyrimų atlikimui reikia kokybiškai dirbančių mokslininkų, nes tyrėjų kvalifikacija įgyjant magistro lygmenį negarantuoja kokybiško tyrimo išpildymo, pradedant tyrimo projekto suformavimu ir baigiant tyrimo rezultatų analizės preciziškumu, rezultatų pateikimo validumu ir jų interpretavimo gilumu bei išvadų pateikimo aiškumu, tikslumu ir konkretumu.

Esminė mokslinė edukologijos mokslininkų produkcija yra mokslo straipsniai, mokslo monografijos, tyrimų ataskaitos, mokslo konferencijų pranešimai ir pan. Vienok, esmine produkcija laikomi straipsniai. Žmonių, besidominčių edukologijos mokslo tyrimais, spektras yra platus. Jie apima mokytojus, studentus, mokyklų ir įvairių švietimo institucijų administratorius bei politikos formuotojus, tiesiogiai susijusius su švietimu, ir vyriausybes kaip pagrindines už švietimo sistemą atsakingas institucijas. Be to, beveik kiekviena visuomenės grupė – tėvai, darbdaviai, darbuotojai ir jų organizacijos bei ne pelno sektorius – vienaip ar kitaip domisi švietimu, todėl moksliniai edukologijos tyrimai yra pripažįstami naudingais. Tačiau tyrimo kokybę atstovauja tyrėjų grupės; aukštesnę reputaciją turi tos grupės, kurias sudaro mokslininkai, nes mokslų daktaro kvalifikacinis laipsnis tolygus tyrimo rezultatų patikimumui ir tinkamumui, kaip mokslo kokybę įrodantiems parametrams.

Švietimas aprūpina besimokančius išsilavinimu ir mokslo įrodymais grįsta galia, tikslo prasmės suvokimu bei kompetencijomis, kurių jiems reikia formuoti savo ir įnešti indėlį į kitų gyvenimus. Šiame kontekste iškylančių klausimų sprendimams būtinas edukologijos mokslininkų dalyvavimas, todėl edukologijos doktorantų rengimas yra vienas iš prioritetų Europoje ir pasaulyje.

Mokslininkų ugdymas yra vienas esminių universiteto strateginių uždavinių, sudarantis galimybę kurti originalias žinias bei žinių visuomenei kritiškai svarbią akademinę aplinką. Nauji pastarųjų metų iššūkiai, tokie, kaip: skaitmenizacija, sudaranti galimybes atviriesiems tyrimams; tyrimų integralumo ir etikos standartų poreikis; vis didesnė tyrimų globalizacija, reikalauja inovatyvios metodologinės prieigos, padedančios tyrėjams pasirengti naujoms tyrimų aplinkoms, skirtingoms nuo tų, kuriose tyrinėjo doktorantų moksliniai vadovai. Atsižvelgiant į vis didėjančią tyrimų globalizaciją, universitetai taip pat tampa vis labiau globaliai aktyvūs. Šiame kontekste kyla ir vis naujų iššūkių.

VDU eduologijos doktorantūroje dirbančių mokslininkų ir studijuojančių doktorantų atliekami edukologijos tyrimai atlieka reikšmingą vaidmenį analizuojant švietimo ir ugdymo būklę šalyje. Čia galima būtų įvardinti eilę nacionalinių ir tarptautinių mokslo tyrimų projektų, sprendžiančių švietimo ir ugdymo problemas bei mokslo žurnalų, kuriuose plėtojamas edukologijos diskursas, konceptuali ir empiriniais mokslo tyrimų rezultatais pagrįsta diskusija. Mokslo projektų kūrime ir vykdyme bei žurnalų formavime ir vadyboje lyderiaujančius vaidmenis atlieka edukologijos doktorantūroje įveiklinti mokslininkai, o šias veiklas realizuojančiose komandose aktyviai dalyvauja edukologijos doktorantai. Plačios apimties mokslinės veiklos edukologijos doktorantams sudaro prielaidas įgyti intelektinius įgūdžius, kuriuos po doktorantūros studijų jie yra pajėgūs pritaikyti įvairiuose veiklos kontekstuose taip prisidėdami prie mokslo, socialinės ir kultūrinės raidos nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Šiuolaikinės visuomenės problemos ir su jomis susijęs edukologijos mokslui keliami iššūkiai sąlygoja būtinybę formuoti edukologijos mokslininkų rengimo mokslines mokyklas, kurios galėtų analizuoti įvairius probleminius laukus ir siūlyti konkrečių problemų sprendimą švietimo ir ugdymo, edukacijos bei darbo / veiklos pasaulio praktikams, vadybininkams, politikams, remiantis mokslo tyrimų įrodymais ir konceptualiais svarstymais, sudarančiais prielaidas visuminiai matyti kontekstus ir situacijas. Todėl būtinas edukologijos doktorantūrų išteklių koncentravimas ir tarptautinis bendradarbiavimas sutelkiant intelektinius, infrastruktūros, metodologinius, patirtimi grįstus ir kt. turimus išteklius, didinant ir stiprinant edukologijos mokslininkų rengimo ir edukologijos tyrimų atlikimo bei jų rezultatų publikavimo internacionalizaciją ir tarpdiscipliniškumą, plėtojant metodologines ir konceptualias diskusijas ir aktualizuojant patirties refleksiją. Toks edukologijos doktorantūros organizavimo kryptingumas padėtų plėtoti vidinę ir išorinę mokslinę kritiką, atvirumą naujoms idėjoms, tyrimų kokybės stiprinimą ir intelektinių išteklių plėtotę, kas prisideda prie socialinės raidos ir kuria intelektinę vertę joje.

Doktorantūros teisę edukologijos mokslo kryptyje įgijo Vytauto Didžiojo universitetas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2022 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-1237

Edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijas vykdo Edukologijos tyrimų institutas.

Priėmimas į edukologijos krypties doktorantūros studijas

Edukologijos mokslo kryptis

Edukologijos mokslo krypties Doktorantų vadovų ir Disertacijų tematikų konkursas

PATVIRTINTA

Edukologijos mokslo krypties doktorantūros Studijų komiteto

2022 m. rugsėjo 2 d. posėdžio protokolu Nr.1

EDUKOLOGIJOS MOKSLO KRYPTIES DOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA

Dalykus teikia VDU ŠA ir ETI, bendradarbiaudami su užsienio šalių universitetų mokslininkais, kurie dirba ir VDU ŠA ir ETI. Doktorantai studijuoja auditoriniu (angl. face to face) ir nuotoliniu studijų formatais

Kodas	S 007
Studijų sritis	Socialiniai mokslai
Studijų kryptis	Edukologija
Studijų pakopa	Trečia
Studijų forma ir trukmė (metais)	Nuolatinė – 4 metai. Ištęstinė – 6 metai.
Programos apimtis kreditais	240 ECTS (teorinių studijų programą sudaro 30 ECTS)[i]
Suteikiamas mokslinis laipsnis	Socialinių mokslų (edukologija 07S) daktaro laipsnis

Programos paskirtis

Išugdyti atsakingus, etiškai veikiančius, kūrybiškus, kvalifikuotus mokslininkus, gebančius konkurencingai plėtoti edukologijos mokslą, paremtą aukštos kokybės mokslo tyrimais nacionaliniu ir tarptautiniu mastu daugiadisciplinėje erdvėje, originaliais reikšmingais, teisėtais ir patikimais tyrimais bei naujų žinių kūrimu, prisidedančiais prie švietimo, mokslo, socialinės, kultūros pažangos, įgalinančios darnų visuomenės vystymąsi. Edukologijos doktorantūros programa skirta rengti socialinių mokslų srities edukologijos krypties mokslų daktarus. Kvalifikuoti mokslininkai galės dirbti intelektinį tiriamąjį, tyrimų įrodymais grįstą konsultacinį, vadybinį darbą visuose švietimo sistemos lygmenyse bei specializuotose tyrimų kompanijose; mokslinį, pedagoginį darbą akademinėse aukštojo mokslo institucijose; vadovauti įvairių lygmenų, paskirties švietimo institucijose.

Studijų rezultatai (įgyjamos kompetencijos)

Baigę doktorantūros studijų programą mokslo daktarai bus įgiję akademinių profesinių ir perkeliamųjų kompetencijų bei gebės veikti šių kompetencijų galioje.

Įgiję akademinių profesinių kompetencijų mokslo daktarai gebės:

Išmanyti ir plėtoti savo tyrimų tematikos sritį ir jos raidą, pagrindines problemas ir tyrimo metodus bei socialinę ir kultūrinę reikšmę, kritiškai taikyti įgytas teorines žinias ir tyrimo metodologijos įgūdžius atliekant mokslinius tyrimus savarankiškai ir / ar tyrėjų komandoje etiškai tvariu būdu prisidėti prie savo tyrimų srities mokslinės plėtros ir raidos. (Bus įgalinta žinių / žinojimo intelektinė kompetencija).
Taikyti ir vystyti pažangias edukologijos ir tarpdisciplininių tyrimų koncepcines prieigas, principus ir metodologijas etiškai atliekant originalius tyrimus, interpretuojant įvairias perspektyvas siejant jas su naujomis ir sudėtingomis švietimo konteksto situacijomis ir problemomis ir kuriant naujas reikšmingais, teisėtais ir patikimais tyrimo rezultatais grindžiamas edukologijos mokslo žinias, prisidedančias prie švietimo inovacijų kūrimo ir valdymo, mokymosi bendrakūra grįstų organizacinės švietimo institucijų kultūros kūrimo sparčios skaitmenizacijos amžiuje. (Bus įgalinta žinių / žinojimo intelektinė kompetencija).
Tirti ir vertinti kompleksinius edukacinius reiškinius monodiscipliniu, tarpdiscipliniu, multidiscipliniu ir interdiscipliniu požiūriais aktualias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio rengimo, aukštojo mokslo, suaugusiųjų mokymosi, neformalaus švietimo, specialiosios pedagogikos, sporto edukologijos problemas ir iššūkius pateikiant tyrimų rezultatais grįstas išvadas. (Bus įgalinta funkcinė / veiklos intelektinė kompetencija).
Spręsti švietimo srities teorines ir praktines problemas grindžiant jas edukologijos koncepciniais ir empiriniais tyrimais, jiems tinkamai parenkant tyrimo metodologijas arba jas perkeliant iš vieno tyrimo lauko / temos į kitą kuriant naujas mono- ir daugiadisciplines žinias. (Bus įgalinta funkcinė / veiklos intelektinė kompetencija).
Kritiškai ir konstruktyviai vertinti mokslo projektus ir mokslo produkcijoje iškomunikuojamus tyrimų rezultatus edukologijos tyrimuose ir konkrečiame tyrimo lauke bei / ar temoje fokusuojantis į taikytų teorinių žinių ir tyrimo metodologijų dermę, metodologinį patikimumą, tyrimo etiškumą ir rezultatų indėlį į edukologiją, kaip mokslo ir praktikos pusiausvira besiremiančią discipliną. (Bus įgalinta funkcinė / veiklos intelektinė kompetencija).
Projektuoti originalius edukologijos tyrimus ir juos vykdyti pagrindžiant pažangiomis kiekybinėmis, kokybinėmis ar mišriomis tyrimo metodologijomis, plėtojančiomis didaktines, technologines-skaitmeninimo, vadybines žinias ir intelektinius įgūdžius, nukreiptus į gebėjimus valdyti ir organizuoti mokslo projektus ir lyderiauti inicijuojant tyrimus, valdyti informaciją ją atrenkant ir analizuojant, naudoti atvirus šaltinius, komunikuoti tyrimo rezultatus raštu ir žodžiu. (Bus įgalinta funkcinė / veiklos intelektinė kompetencija).
Kurti edukacines, organizacines, technologines ir socialines inovacijas ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio rengimo, aukštojo mokslo, suaugusiųjų mokymosi, neformalaus švietimo, specialiosios pedagogikos ir sporto edukacijos srityse, prisiimant atsakomybę už šių inovacijų ilgalaikį poveikį besimokantiesiems, visuomenei ir aplinkai. (Bus įgalinta funkcinė / veiklos intelektinė kompetencija).

Įgiję perkeliamųjų kompetencijų mokslo daktarai gebės:

Prisiimti atsakomybę organizuojant ir vadovaujant tyrimams, jiems įgyvendinti suburiant profesines grupes, tyrėjų grupes, institucijas ar kitas suinteresuotas puses, formuojant tikslinius tyrimų tinklus ar komandas, ir skleidžiant tyrimo rezultatus švietimo bei kitose bendruomenėse, skatinant švietimo, akademinės, profesinės, socialinės ir kultūrinės pažangos pokyčius. (Bus įgalinta tyrėjo / mokslininko vaidmens kompetencija).
Demonstruoti intelektinį atvirumą, lyderystę, kūrybiškumą, socialinę atsakomybę sėkmingai plėtojant karjerą akademiniame-moksliniame, vadybos, politikos, verslo kontekstuose priimant lanksčius, kūrybiškus sprendimus, grįstus gebėjimu pateikti tyrimų rezultatais ir moksliniu kritiniu mąstymu paremtus objektyvius nešališkus argumentus, prisidedančius prie etiško, oraux, lygiaverčio dialogo ar polilogo. (Bus įgalinta akademinės veiklos / tyrimų plėtotės / vystymo kompetencija).

Karjeros galimybės

Baigę doktorantūros studijas, daktarai galės dirbti tyrėjais mokslininkų / tyrėjų komandose moksliniuose institutuose ar tyrimų kompanijose, švietimo politikos formuotojais / kūrėjais, švietimo projektų rengėjais, vykdytojais ir vadovais, dirbti mokslinį ir / ar pedagoginį darbą aukštojo mokslo ir / ar verslo, ar kitokios veiklos institucijose, užimti vadovaujančias pareigas švietimo ir / ar mokslo institucijose.

Baigiamasis vertinimas

Baigiamasis darbas – parengta ir viešai ginama daktaro disertacija.

Priėmimo sąlygos

Studijuoti edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijose kandidatai priimami atviro konkurso būdu. Atvirame konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Detalizuotos priėmimo sąlygos pateiktos Edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijų reglamente.

[i] visi dalykai 30 ECTS apimtimi privalo buti išklausyti ne per ilgesnį periodą nei 2.5 metų t.y. V semestrai.

Dokumentai

Edukologijos mokslo krypties doktorantūros informacija

Dokumentai:

Doktorantūros darbo planas / Study plan of doctoral student LT EN
Dėstytojų egzaminuotojų tvirtinimas/ Professors, egzminers approval LT EN
Stažuotės aprašas LT EN
Edukologijos studijų programa LT, EN
Dėstantys dėstytojai LT, EN
Studijų dalykų aprašai LT, EN
Prašymas LT/EN

Edukologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas

Edukologijos doktorantų licėjus

Edukologijos tyrimų institutas nuo šių metų spalio mėnesio įsiveiklina neformalaus doktorantų lavinimui/si, kuris bus vykdomas Edukologijos doktorantų licėjuje (toliau – EDL).

Licėjaus pavadinimas kilęs iš Himeto kalno papėdėje, į šiaurės rytų nuo Atėnų buvusio Likėjo miškelio, skirto dievui Apolonui. Miškelis buvo poilsio vieta, prie jo buvo pastatytas portikas pasislėpti nuo lietaus ir gimnasijas jaunimui. Apie 335 m. pr. m. e. Aristotelis ten įsteigė Likėjų – aukštąją peripatetikų mokyklą, čia dėstė filosofijos kursą.

Prancūzijoje XVIII a. terminas licėjus (pranc. lycée) tapo intelektinės veiklos sinonimu. 1802 m. licėjumi pradėtos vadinti vietos valdžios išlaikomos septynmetės vidurinės mokyklos. XX a. antroje pusėje Prancūzijoje, prancūzakalbiuose Šveicarijos kantonuose ir buvusiose Prancūzijos kolonijose licėjumi vadinta trimetė arba keturmetė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 15–18 metų mokiniams, Italijoje – penkiametė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 14–19 metų mokiniams.

Rusijos imperijoje nuo XIX a. pradžios iki 1917 m. veikė privilegijuotos vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos bajorų vaikams. Jos rengė aukštuosius valstybės tarnautojus. Žymiausi: Jaroslavlio licėjus, įkurtas 1803 m., Carskoje Selo imperatoriškasis licėjus įkurtas 1811 m., dab. Puškinas, Rišelje licėjus, įkurtas 1817 m. Odesoje, 1865 m. pertvarkytas į Odesos universitetą, Nižyno licėjus, įkurtas 1820 m. Dab. Rusijoje nuo 1999 m. prie universitetų pradėti steigti licėjai, suteikiantys pradinį ir vidurinį išsilavinimą.

Austrijoje–Vengrijoje ir Vokietijoje XIX amžiuje – XX a. pradžioje licėjumi vadinta mergaičių bendrojo lavinimo vidurinė mokykla.

Lenkijoje 1932–1948 m. licėjumi vadintos šešiametės vidurinės mokyklos paskutinės dvi klasės, nuo 1990 m. licėjumi vadinama trimetė aukštesniosios pakopos vidurinė mokykla 16–19 metų mokiniams.

Licėjaus sąvoka edukologijos tyrimų institute reiškia populiarųjį, neformalųjį švietimą, orientuotą į erudicijos didinimą ir lavidnimą/si, naudojant diskusijas, vedant seminarus ir paskaitas, organizuojant pasirodymus, koncertus, įgyvendinant meninius projektus netipinėse mokymo/si aplinkose.

ETI Edukologijos doktorantų lavinimo/si procesas bus įgyvendinamas doktorantams sistemingai ir nuosekliai dalyvaujant kiekvieną mėnesį lavinimo/si renginiuose. Tikime, kad Doktorantų licėjaus veikla prisidės prie doktorantų įgūdžių, reikalingų jų sėkmingai mokslinei veiklai nacionaliniu ir tarptautiniu, lokaliu, glokaliu ir globaliu mastu, įgyvendinti planuojant, kuriant, projektuojant, modeliuojant, vystant ir t.t. mokslines veiklas.

Visiems šiems intelektiniams veiksmams reikalingi specifiniai, specializuoti intelektiniai įgūdžiai, tokie kaip mokslinė komunikacija, politinė komunikacija, oratorinis menas, judesio valdymas, emocijų valdymas, kūrybiškumas.

Autorinius seminarus vesti bus kviečiami Lietuvos ir užsienio konkrečių sričių ekspertai praktikai, mokslininkai, menininkai, politikai, žurnalistai, pedagogai, koučeriai ir t.t.