Universiteto santykis su visuomene ir darbo pasauliu yra strategiškai svarbus, numanantis įsipareigojimą tarnauti visuomenės interesams. Švietimas ir ugdymas buvo, yra ir bus būtina visuomenės gerovės plėtotės sąlyga.

Švietimo ir ugdymo tyrimai bei juos vykdančių edukologijos mokslininkų rengimas užima strategiškai svarbią vietą. Mes siekiame kurti naujas ir pagrįstas žinias bei praktikas, o tuo pačiu ir plėtoti švietimo bei kitų darbo rinkos sričių dalyvių kompetencijas įgyjant analitinę mokslinę patirtį bei aukščiausią profesinę kvalifikaciją. Mes tikime, kad naujos švietimo ir ugdymo žinios yra kuriamos teoriją susiejant su praktika, nacionalinę patirtį susiejant su tarptautine patirtimi.

Būtent tai mums leidžia teigti, kad Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto ir Edukologijos tarptautinė doktorantūra gali užtikrinti, kad mūsų konsorciume parengti naujos kartos mokslininkai išsiugdys gebėjimus, sudarančius jiems galimybes prisidėti prie visuomenės gerovės tiek veikiant savo profesinėje aplinkoje, tiek ir dirbant daugiadisciplininėje bei tarptautinėse švietimo ir ugdymo tyrėjų komandose.

Doktorantūros studijos

Doktorantūros teisę edukologijos mokslo kryptyje įgijo Vytauto Didžiojo universitetas (administruojantis universitetas) kartu su Klaipėdos, Mykolo Romerio, Vilniaus universitetais .  Patvirtinta Lietuvos Respubliko švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-1019.

Edukologijos mokslo kryptis

• Konkurso sąlygos ir tvarka
• Disertacijų tematikos ir kandidatai į mokslinius vadovus
• Prašymas dalyvauti konkurse
• Dokumentų registracijos mokestis
• Edukologijos mokslo krypties reglamentas
• Edukologijos reglamentas

Edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa

(patvirtinta Jungtinio Komiteto posėdyje 2011 m. rugsėjo 14 d.)

Visus modulius teikia jungtinės VDU, VU, KU, MRU ir Aveiro universiteto (Portugalija) komandos.
Studentai studijuoja visuose universitetuose išvažiuojamųjų sesijų, nuotolinių studijų ar kitais,
su dėstytojų komanda suderintais būdais.

Programos paskirtis:
Šios programos paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir socialinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Edukologijos doktorantūros programa rengia socialinių mokslų srities edukologijos krypties mokslų daktarus. Šie specialistai galės dirbti tiriamąjį darbą visuose švietimo sistemos lygmenyse, taip pat mokslinį ir pedagoginį darbą profesinio mokymo ir aukštojo mokslo institucijose, neformaliojo švietimo institucijose.

Dokumentai:

• Doktorantūros darbo planas  / Study plan of doctoral student    LT                        EN
• Dėstytojų egzaminuotojų tvirtinimas/ Professors, egzminers approval        LT            EN
• Egzamino lapas       LT                                                EN
• Stažuotės aprašas  LT
• Atestacijos dokumentai
• Studijų tinklelis   LT                                                  EN
• Reikalavimai moksliniams straipsniams
• Reikalavimai monografijos tipo disertacijai
• Edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa ir studijų modulių aprašai.  LT/EN
• Prašymas  LT/EN
• Studijų dalykų dėstytojai/ Professors of  study subjects     LT/EN

Edukologijos tyrimų institutas nuo šių metų spalio mėnesio įsiveiklina neformalaus doktorantų lavinimui/si, kuris bus vykdomas Edukologijos doktorantų licėjuje (toliau – EDL).

Licėjaus pavadinimas kilęs iš Himeto kalno papėdėje, į šiaurės rytų nuo Atėnų buvusio Likėjo miškelio, skirto dievui Apolonui. Miškelis buvo poilsio vieta, prie jo buvo pastatytas portikas pasislėpti nuo lietaus ir gimnasijas jaunimui. Apie 335 m. pr. m. e. Aristotelis ten įsteigė Likėjų – aukštąją peripatetikų mokyklą, čia dėstė filosofijos kursą.

Prancūzijoje XVIII a. terminas licėjus (pranc. lycée) tapo intelektinės veiklos sinonimu. 1802 m. licėjumi pradėtos vadinti vietos valdžios išlaikomos septynmetės vidurinės mokyklos. XX a. antroje pusėje Prancūzijoje, prancūzakalbiuose Šveicarijos kantonuose ir buvusiose Prancūzijos kolonijose licėjumi vadinta trimetė arba keturmetė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 15–18 metų mokiniams, Italijoje – penkiametė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 14–19 metų mokiniams.

Rusijos imperijoje nuo XIX a. pradžios iki 1917 m. veikė privilegijuotos vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos bajorų vaikams. Jos rengė aukštuosius valstybės tarnautojus. Žymiausi: Jaroslavlio licėjus, įkurtas 1803 m., Carskoje Selo imperatoriškasis licėjus įkurtas 1811 m., dab. Puškinas, Rišelje licėjus, įkurtas 1817 m. Odesoje, 1865 m. pertvarkytas į Odesos universitetą, Nižyno licėjus, įkurtas 1820 m. Dab. Rusijoje nuo 1999 m. prie universitetų pradėti steigti licėjai, suteikiantys pradinį ir vidurinį išsilavinimą.

Austrijoje–Vengrijoje ir Vokietijoje XIX amžiuje – XX a. pradžioje licėjumi vadinta mergaičių bendrojo lavinimo vidurinė mokykla.

Lenkijoje 1932–1948 m. licėjumi vadintos šešiametės vidurinės mokyklos paskutinės dvi klasės, nuo 1990 m. licėjumi vadinama trimetė aukštesniosios pakopos vidurinė mokykla 16–19 metų mokiniams.

Licėjaus sąvoka edukologijos tyrimų institute reiškia populiarųjį, neformalųjį švietimą, orientuotą į erudicijos didinimą ir lavidnimą/si, naudojant diskusijas, vedant seminarus ir paskaitas, organizuojant pasirodymus, koncertus, įgyvendinant meninius projektus netipinėse mokymo/si aplinkose.

ETI Edukologijos doktorantų lavinimo/si procesas bus įgyvendinamas doktorantams sistemingai ir nuosekliai dalyvaujant kiekvieną mėnesį lavinimo/si renginiuose. Tikime, kad Doktorantų licėjaus veikla prisidės prie doktorantų įgūdžių, reikalingų jų sėkmingai mokslinei veiklai nacionaliniu ir tarptautiniu, lokaliu, glokaliu ir globaliu mastu, įgyvendinti planuojant, kuriant, projektuojant, modeliuojant, vystant ir t.t. mokslines veiklas.

Visiems šiems intelektiniams veiksmams reikalingi specifiniai, specializuoti intelektiniai įgūdžiai, tokie kaip mokslinė komunikacija, politinė komunikacija, oratorinis menas, judesio valdymas, emocijų valdymas, kūrybiškumas.

Autorinius seminarus vesti bus kviečiami Lietuvos ir užsienio konkrečių sričių ekspertai praktikai, mokslininkai, menininkai, politikai, žurnalistai, pedagogai, koučeriai ir t.t.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslo tyrimų klasteriai, t. y. įvairių sričių aktyvios mokslininkų grupės, kurios atlieka bendrus tyrimus, integruoja studijas ir mokslą, sujungiant kelių padalinių mokslo potencialą, kaip mokslo programos buvo pradėtos formuoti 2014 m. Atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos mokslinių tyrimų plėtros programas ir siekiant paskatinti tarpkryptinius mokslo tyrimus, 2019 m. apjungus 23 mokslo programas Švietimo akademijoje buvo suformuoti 8 mokslo tyrimų klasteriai, kurie veikia humanitarinių, socialinių, gamtos ir technologijos mokslų srityse.

Socialiniai mokslai

• Transformuojantys edukaciniai tyrimai (vadovė prof. dr. A. Galkienė);
• Sumanioji edukacija: pasitikėjimu grįsta klasterystė (vadovė prof. dr. G. Kvieskienė);
• Didaktikos tyrimai (vadovė prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė).

Humanitariniai mokslai

• Antikos ir Viduramžių tyrimai (vadovė prof. habil. dr. T. Aleknienė);
• Lietuvos tautinių mažumų kalbiniai ir kultūriniai kontaktai (vadovas doc. dr. Irena Maisot).

Gamtos ir technologijos mokslai

• Išmaniosios technologijos ir medžiagos taikomojoje fizikoje (vadovas doc. dr. R. Bareikis).

Ugdymo krypties mokslai

• Mokymosi visą gyvenimą tyrimai (vadovė prof. dr. Aušra Rutkienė).

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje leidžiamos monografijos, mokslo žurnalai, straipsnių rinkiniai, mokomosios priemonės bei vadovėliai, disertacijos ir kt.

Mokslo žurnalai

  „Pedagogika“ – atviros prieigos tarptautinis periodinis recenzuojamas mokslo darbų žurnalas. Leidinys priskiriamas socialinių mokslų srities edukologijos, švietimo sociologijos, švietimo vadybos krypčių mokslo darbams. Žurnalas pradėtas leisti 1962 m.,  leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis. Per metus išeina 4 numeriai.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

• SCOPUS
• Central and Eastern European Online Library (C.E.E.O.L.)
• Directory of Open Access Journals (DOAJ)
• Education Research Complete (EBSCO Publishing)
• Index Copernicus
• Modern Language Association International Bibliography (MLA)
• • • Cabell Publishing
    • Lituanistika

Žurnalas „Istorija” priskiriamas humanitarinių mokslų sričiai, istorijos krypčiai. Per metus išleidžiami 4 žurnalo tomai. Straipsniai yra spausdinami lietuvių ir anglų kalbomis.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

Clarivate Analytics Master Journal,Historical abstracts,
C.E.E.O.L. (Central and Eastern European Online Library),
CSA: Sociological Abstracts,
CSA Worlwide Political Science Abstracts,
MLA: Modern Language Association International Bibliography,
EBSCO Publishing: Academic Search Complete,
EBSCO Publishing: TOC Premier,
EBSCO Publishing: Current Abstracts.

„Socialinis ugdymas“ yra periodinis, recenzuojamas socialinių mokslų žurnalas, leidžiamas nuo 1999 m. Žurnalas leidžiamas lietuvių ir / ar anglų kalbomis, 2–3 numeriai per metus. Leidinio tikslas – skelbti socialinių mokslų sričių socialinės pedagogikos, vadybos, ekonomikos, sociologijos, komunikacijos, filosofijos, edukologijos krypčių tarpdisciplininius  mokslinius tyrimus, atliekamus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

• Index Copernicus
• SocINDEX with Full Text (EBSCO)
• SocINDEX (EBSCO)

Nebeleidžiami mokslo žurnalai

„Žmogus ir žodis“ – periodinis mokslo darbų žurnalas, buvo leidžiamas 1999–2018 metais.

Žurnalą „Žmogus ir žodis“ sudarė keturi sąsiuviniai:
• Didaktinė lingvistika;
• Literatūrologija;
• Svetimosios kalbos;
• Filosofija.

Leidinio tikslas – skelbti humanitarinių ir socialinių mokslų sričių filologijos, filosofijos, edukologijos krypčių tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, atliekamus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Straipsniai skelbiami lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų ir kt. kalbomis.

Moksliniame žurnale „Ugdymo psichologija“ buvo publikuojami originalūs empiriniai tyrimai, teorinės ir metodologinės studijos, skirtos ugdymo(si) konteksto psichologinėms ir tarpdisciplininėms problemoms analizuoti, anonsuojamos ir recenzuojamos monografijos, publikuojamos refleksijos apie psichologijos mokslą ir jo raidą.

Informacija apie išleistus leidinius, prieiga prie el. leidinių ar el. leidinių versijų

• Informaciją apie Universitete išleistus leidinius rasite leidybos tinklapyje.
• Universiteto el. knygos, žurnalai ir jų straipsniai, kiti el. dokumentai atvirai ir nemokamai prieinami Vytauto Didžiojo universiteto e. publikacijų talpykloje (VDU ePub)
• Universiteto darbuotojų mokslo (meno) publikacijas rasite Universiteto mokslo / meno publikacijų kataloge.

VDU aktualūs mokslo dokumentai

Mokslo krypčių klasifikatorius

Tarptautinių leidyklų sąrašas

Projektai

Tyrimo pavadinimas: Skaitmeninės didaktikos tyrimai: Dirbtinio Intelekto elementų taikymas bendrajame ugdyme (DI-daktika)

Tyrimo numeris: P-EDU-23-1

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01–2028 04 03

Tyrimo vadovas (-ė): prof. dr. Airina Volungevičienė

Tyrimo tikslas – nustatyti, kada skaitmeninė didaktika, naudojant dirbtinio intelekto elementus, grįsta mokymosi analitika, pagerina mokymą, mokymąsi ir vertinimą.

Dirbtinio intelekto (DI) transformacinės galios potencialas apima visus ekonomikos ir socialinius sektorius, įskaitant švietimą. Nors nėra bendrai sutarto apibrėžimo, kas yra DI, šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama generatyviniam DI, kuris yra „technologija, automatiškai generuojanti turinį reaguojant į užklausas, parašytas natūralia kalba“ (UNESCO, 2023). Tyrimai patvirtina, kad DI gali padėti mokytojams kuriant pamokų planus, teikiant grįžtamąjį ryšį, generuojant alternatyvias užduotis ir vertinimo priemones, planuojant mokymosi procesą ir pan. Vis tik, nepaisant DI teikiamų naujų mokymo(si) galimybių, jis lygiai taip pat kelia iššūkius, tokius kaip nepakankamos mokytojų ir mokinių skaitmeninės kompetencijos, etika ir šališkumas, sistemų ir ugdymo turinio kokybė, patikimumas, skaidrumas, pedagoginio suderinamumo užtikrinimas mokymo, mokymosi ir vertinimo procese. Nepaisant to, kad nemažai dėmesio skiriama šiems iššūkiams tirti ir atliepti, pasigendama daugiau tyrimų, susijusių su mokymosi analitika (MA) pagrįstais įrodymais dėl didaktinių pokyčių, reikalingų DI elementams naudoti, skatinant veiksmingas skaitmeninės didaktikos transformacijas ir kritinį požiūrį į DI elementų naudojimą mokymo, mokymosi ir vertinimo procese.

Suplanuotos veiklos:

• Nustatyti, kaip DI elementai ir MA, naudojami ugdymo turinyje, gali prisidėti sprendžiant mokymo, mokymosi ir vertinimo iššūkius.
• Sukurti DI kompetencijos taksonomiją mokytojams ir metodines gaires DI kompetencijos tobulinimui.
• Parengti ir įvertinti skaitmeninės didaktikos scenarijus, kaip naudoti DI ir MA elementus, siekiant praturtinti mokymą, mokymąsi ir vertinimą.
• Tyrimų duomenų pagrindu parengti rekomendacijas valstybės institucijoms, kaip pagerinti klasės didaktikos ir bendrojo ugdymo kokybę ir tvarią pažangą, naudojant DI elementus ir MA.

Suplanuoti veiklos rezultatai:

• Mokslinis straipsnis apie ugdymo turinio iššūkius mokyme, mokymesi ir vertinime, naudojant DI elementus ir MA.
• Publikacija apie mokytojų dirbtinio intelekto kompetencijos taksonomiją.
• Metodinės gairės mokytojams, atskleidžiant kompetencijos raišką mokyme, mokymesi ir vertinime.
• Mokslo studija apie pedagoginių scenarijų taikymą, naudojant DI elementus mokymui, mokymuisi ir vertinimui.
• Tyrimų duomenų pagrindu parengtos rekomendacijos valstybės institucijoms ir suinteresuotosioms šalims, kaip pagerinti DI elementų ir MA naudojimą.

Pagrindiniai Tyrimo rezultatai bus pristatomi nacionalinėse bei tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose ir nacionaliniuose bei tarptautiniuose mokslo renginiuose.

Projekto rezultatų poveikis:

• Skatinamos veiksmingos skaitmeninės didaktikos transformacijos, skatinant kritinį požiūrį į DI elementų ir MA, naudojimą mokymo(si) ir vertinimo procese.
• Skatinamos švietimo technologijų ir metodikų inovacijos.
• Sukurta DI kompetencijos taksonomija mokytojams ir gairės jų tobulinimui.
• Suprojektuoti pedagoginiai DI ir mokymosi analitikos (MA) naudojimo scenarijai mokytojams.
• Aktyvesnis besimokančiųjų įsitraukimas į mokymosi procesą.
• Pagerėjęs klasės didaktikos veiksmingumas.
• Pagerėjusi mokytojų emocinė būsena ir atmosfera klasėje priimant sprendimus dėl DI ir MA naudojimo mokymo(si) ir vertinimo procese.
• Sukuriama erdvė dialogui tarp pedagogų, visuomenės, politikos, švietimo ekspertų ir administracijos, siekiant perspektyvaus ir tvaraus švietimo.

Projekto finansavimas:

Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ koordinatorius: LIETUVOS MOKSLO TARYBA

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ partneriai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas

Tyrimo pavadinimas: Besimokančios bendruomenės kūrimas ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje: gerovė, įsitraukimas ir priklausymas bendruomenei

Tyrimo numeris: P-EDU-23-4

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01–2028 03 31

Tyrimo vadovas (-ė): doc. dr. Agnė Brandišauskienė

Tyrimo tikslas – aiškintis mokytojų pedagogines strategijas, taikomas kuriant besimokančiųjų bendruomenę mažų vaikų (iki 3 metų) grupėse ir pasiūlyti tikslines šio proceso tobulinimo priemones.

Ankstyvoji bendrumo arba priklausymo bendruomenei jausmo genezė yra nepakankamai ištirta sritis. Ši dinamiška patirtis formuojasi per daugialypius santykius ir mokytojas gali reikšmingai paveikti jų pobūdį. Būtent per išgyventą patirtį maži vaikai mokosi ir formuojasi jų psichika, todėl šiuo tyrimu yra siekiama aiškintis mokytojų pedagogines strategijas, taikomas kuriant besimokančiųjų bendruomenę mažų vaikų (iki 3 metų) grupėse ir pasiūlyti tikslines šio proceso tobulinimo priemones. Tyrimo rezultatai pateiks naujų įžvalgų nacionalinei ir tarptautinei mokslo bendruomenei, kaip mažų vaikų įsitraukimas ir gerovė bendruomenėje skatina jų pagrindinių gebėjimų raidą.

Suplanuotos veiklos:

• Empirinio tyrimo vykdymas keturiose ankstyvojo ugdymo institucijose.
• Bendradarbiavimas su užsienio šalies ankstyvojo ugdymo ekspertais (Leuven Team, Belgija).
• Pedagogų profesinio tobulėjimo programos ir rekomendacijų dėl mokytojų strategijų, skatinančių vaikų gerovę, įsitraukimą ir bendruomenės kūrimą bei vaikų pagrindinių gebėjimų pasireiškimą, parengimas.
• Tyrimo rezultatų sklaida (dalyvavimas ECCERA konferencijoje ir SIG tinkle, mokslo straipsnių publikavimas).

Suplanuoti veiklos rezultatai:

Atlikto tyrimo rezultatai bus reikšmingi ankstyvojo ugdymo mokslininkams ir praktikams, nes pateiks empirinius įrodymus ir naujas žinias, kodėl mažų vaikų įsitraukimas ir priklausymas bendruomenei yra itin reikšmingas ugdant vaikus iki 3 metų.

Pagrindiniais tyrimo rezultatais bus siekiama ilgalaikio poveikio tarptautiniu lygmeniu, nes jie bus pristatomi keturiose tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, tai yra trejose EECERA – Europos ankstyvojo ugdymo tyrėjų asociacijos konferencijose (2025; 2026 ir 2027 m.) ir ISCAR (The International Society of Cultural-historical Activity Research) – kas trejus metus vykstančio mokslinio kongreso metu (2027 m.). Taip pat tyrimo rezultatai bus publikuoti dviejose aukščiausio lygio mokslinių žurnalų publikacijose. Mokslinių rezultatų pristatymas tarptautiniu lygmeniu sudarys sąlygas kartu su kitų šalių ankstyvojo amžiaus vaikų tyrėjais diskutuoti ir keistis mokslo žiniomis apie mažų vaikų (iki 3 metų) ugdymo ypatumus.

Nacionaliniu šalies lygmeniu taip pat bus siekiama tvaraus ilgalaikio rezultato: (1) bus surengta apskritojo stalo diskusija švietimo politikos formuotojams ir vadovams; (2) parengta švietimo politikos analizė, skirta politikos formuotojams, savivaldybių švietimo skyriams ir plačiajai visuomenei, kurioje bus pateikta glausta, konkreti ir aktuali ankstyvojo (ikimokyklinio) ugdymo klausimų analizė; (3) suorganizuota mokslinė-praktinė konferencija ikimokyklinio ugdymo mokytojams ir šių įstaigų vadovams (dalyvaus 200 žmonių iš įvairių Lietuvos regionų); (4) 50 ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų dalyvaus kvalifikacijos tobulinimo programoje (40 val.) ir tobulins savo profesines kompetencijas. Taip pat projekto rezultatai bus (5) integruoti ir į ankstyvojo ugdymo mokytojų rengimo programą, t. y. jie bus naudojami atnaujinant studijų turinį ikimokyklinio ugdymo mokytojams.

Projekto finansavimas:

Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ koordinatorius: LIETUVOS MOKSLO TARYBA

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ partneriai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas

Tyrimo pavadinimas: Mokytojų profesinių žinių ir situacinių įgūdžių tobulinimas

Tyrimo numeris: P-EDU-23-7

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01–2028-03-31

Tyrimo vadovas (-ė): prof. Erno Lehtinen

Tyrimo tikslas – ištirti, kokių formalių ir neformalių žinių bei praktinių įgūdžių reikia aukštos kokybės mokymui ir didaktikai, kurie lemia sėkmingą mokinių mokymąsi, ir kaip šios žinios bei įgūdžiai gali būti tobulinami tiek būsimųjų mokytojų rengime, tiek dirbančių mokytojų praktinėje veikloje.

Tyrimas specifiškai orientuojamas į matematikos ir gamtos mokslų mokytojus dėl Lietuvoje susiklosčiusios situacijos, kai mokinių motyvacija ir pasiekimai šiose srityse nėra pakankami. Be to, atnaujintas ugdymo turinys kelia naujų iššūkių matematikos ir gamtos mokslų mokytojams dėl aukšto lygio mokymų ir vadovėlių mokiniams trūkumo, dėl visuomenės ir politikų spaudimo gerinti TIMMS rezultatus ir kt.

Projekto veikla ir rezultatai padės geriau suprasti mokytojų profesinės veiklos ir profesinio tobulėjimo kompleksiškumą, išryškinant tris komponentus: mokytojo profesinį matymą, situacinį sąmoningumą ir praktinius klasės scenarijus. Visi šie trys komponentai anksčiau buvo tiriami atskirai. Projektas leis detaliau ištirti matematikos ir gamtos mokslų mokytojų profesinių žinių struktūrą ir skirtingų žinių komponentų vaidmenį mokymo procese. Taip bus gauti moksliniais tyrimais grįsti įrodymai, kaip geriau įgyvendinti būsimų mokytojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, integruojant naujas žinias apie mokytojų profesinių žinių struktūrą.

Suplanuotos veiklos:

• Pirmasis etapas skirtas metaanalizei, TIMMS, TALIS ir kitų tarptautinių tyrimų duomenų antrinei analizei, kuri leis nustatyti, kaip įvairūs kvalifikacijos tobulinimo ir mokytojų kompetencijų aspektai susiję su mokinių mokymusi ir jų mokymosi pasiekimais.
• Antrajame etape bus vykdomas kiekybinis tyrimas ir akių judesio tyrimai, kuriuose dalyvaus didelę patirtį turintys matematikos, gamtos mokslų mokytojai, taip pat studentai ir pradedantieji mokytojai.
• Trečiajame etape bus parengta ir įgyvendinta intervencinė programa, skirta matematikos ir gamtos mokslų mokytojų konceptualių profesinių žinių stiprinimui, profesinio matymo ir situacijos suvokimo įgūdžių tobulinimui.

Suplanuoti veiklos rezultatai

Projekto moksliniai rezultatai:

• 9 moksliniai straipsniai, publikuoti aukšto lygio mokslo žurnaluose.
• 1 monografija, apibendrinanti svarbiausius mokslinių tyrimų radinius.
• Tyrimo rezultatais grįstos rekomendacijos, skirtos matematikos ir gamtos mokslų mokytojų profesinio tobulėjimo vystymui, siekiant aukštesnės ugdymo kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų.
• Įgyvendintos trys mokslinės doktorantų stažuotės Augsburgo ir Atvirajame Nyderlandų universitetuose.

Praktiniai rezultatai:

• Pedagoginės intervencijos, kuriose dalyvaus 90 matematikos ir gamtos mokslų patyrusių, jaunų ir būsimų mokytojų.
• Analizė, skirta palyginti, kaip skiriasi patyrusių, jaunų ir būsimų matematikos ir gamtos mokslų profesinis matymas ir situacinis suvokimas, padedantis modeliuoti ir adaptuoti ugdymo procesą.
• Parengta ir išbandyta pilotinė mokomoji programa, skirta matematikos ir gamtos mokslų mokytojams.

Pagrindiniai tyrimo rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, tokiose kaip EARLI, ATEE ir kitose, taip pat bus organizuojama tarptautinė konferencija su UNESCO IBE.

Projekto finansavimas:

Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ koordinatorius: LIETUVOS MOKSLO TARYBA

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ partneriai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas

Tyrimo pavadinimas: Pedagogų minkštųjų gebėjimų lavinimosi modelis, skatinantis pasitenkinimą darbu, atliepiant ugdymo procesų poreikius mokymosi visą gyvenimą kontekste

Tyrimo numeris: P-EDU-23-11

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01–2028 03 31

Tyrimo vadovas (-ė): prof. dr. Genutė Gedvilienė

Tyrimo tikslas – sukurti pedagogų minkštųjų gebėjimų mokymo modelį, atitinkantį ugdymo proceso reikalavimus bei stiprinti jų pasitenkinimą darbu. Lietuvoje tiek mokslinėje, tiek metodinėje literatūroje plačiai diskutuojama apie bendrąsias pedagogų kompetencijas. Tačiau trūksta išsamios bendrųjų kompetencijų apžvalgos ir sisteminimo, taip pat intervencinių priemonių ir jų vertinimo tyrimų. Todėl reikia naujų jų mokymo didaktinių metodikų ir naujų mokymo modelių, taip pat naujų metodų ir priemonių, taip prisidedant prie aptariamo dalyko tobulinimo.

Suplanuotos veiklos:

• Pedagogų minkštųjų gebėjimų ir pasitenkinimo darbu metodologijos kūrimas (mokslinė literatūra ir dokumentų analizė, kiekybinio tyrimo instrumentas). Mokytojų apklausos per 60 Lietuvos savivaldybių planavimas ir vykdymas. Bus apklausti 2000 pedagogų iš miesto ir kaimo mokyklų.
• Minkštųjų gebėjimų atitikties mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo procese kokybinis tyrimas. Bus taikomos focus grupių diskusijos (dalyvaus Švietimo akademijos bakalauro ir magistro studijų studentai ir Švietimo akademijos darbuotojai) ir siekiama nustatyti, kiek į mokymo programas integruoti minkštieji gebėjimai gali atsiliepti pedagogų pasitenkinimui darbu.
• Eksperimentinių minkštųjų gebėjimų mokymo modulių kūrimas (5 moduliai) ir išbandymas, remiantis ankstesnių kiekybinių ir kokybinių apklausų rezultatais.
• Ugdymo modulių redagavimas ir patalpinimas kaip atvirųjų švietimo išteklių internetinėje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros platformoje.
• Pedagogo minkštųjų gebėjimų ugdymo gairių parengimas.

Suplanuoti veiklos rezultatai:

• Sukurtas pedagogų minkštųjų gebėjimų lavinimosi modelis, orientuotas į ugdymo proceso poreikius ir pedagogų pasitenkinimą darbu.
• Parengta mokslo studija ir metodinės rekomendacijos lietuvių kalba, skirtos pedagogų minkštųjų gebėjimų tobulinimui.
• Sukurti ir išbandyti penki eksperimentiniai pedagogų minkštųjų gebėjimų ugdymo moduliai.
• Parengtos pedagogų minkštųjų gebėjimų ugdymo gairės, kurios bus patalpintos atvirųjų švietimo išteklių platformoje.

Projekto rezultatų poveikis:

• Padidėjęs pedagogų supratimas apie minkštųjų gebėjimų reikšmę ir įtaką jų pasitenkinimui darbu.
• Pagerėjusi pedagogų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kokybė integruojant minkštuosius gebėjimus į mokymo programas.
• Tvarus mokytojų pasitenkinimo darbu augimas, skatinantis efektyvesnį mokymosi visą gyvenimą proceso įgyvendinimą.
• Sistemiškai sustiprintos Lietuvos pedagogų bendrosios kompetencijos, gerinančios ugdymo kokybę ilgalaikėje perspektyvoje.
• Tyrimo rezultatai ir rekomendacijos prisidės prie nacionalinių švietimo politikos sprendimų formavimo, skatinant prioritetinį minkštųjų gebėjimų integravimą į pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas. Tai galėtų padidinti švietimo sektoriaus patrauklumą ir sumažinti pedagogų trūkumą bei politinę įtampą dėl švietimo kokybės klausimų.

Projekto finansavimas:

Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ koordinatorius: LIETUVOS MOKSLO TARYBA

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ partneriai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas

Tyrimo pavadinimas: Mokyklos efektyvumo ir tobulėjimo vertinimas: 3D trianguliacijos metodikos prototipo kūrimas

Tyrimo numeris: P-EDU-23-12

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01–2028 03 31

Tyrimo vadovas (-ė): prof. habil. dr. Gediminas Merkys

Tyrimo tikslas – sukurti ir išbandyti naują mokyklų vertinimo metodologiją, atrandant mokyklos kultūros (plačiąja prasme) savybių derinį, kuris diferencijuoja labai efektyvias mokyklas nuo mokyklų, kurios efektyvumo stokoja, kurių misija „šlubuoja“. Efektyvumas ir tobulėjimas suprantami kaip mokyklos gebėjimas per ilgesnį laiką laiduoti akademinę ir psichosocialinės raidos sąlyginę pažangą kuo didesniam procentui mokinių, nepriklausomai nuo jų turimo startinio mokymosi pasiekimų ir gerovės lygio. Tyrimas multimetodinis, trianguliacinis.  Mokinių pažanga, besiugdant kognityvines ir nekognityvines asmenybės savybes, taip pat mokyklos kultūra, bus tiriami visybiškai, minėtų trijų dedamųjų organiškoje ontologinėje vienovėje. Tyrimui pavykus, bus galima kardinaliai tobulinti: a) dabartinę mokyklų stebėsenos ir vertinimo  sistemą; b) mokyklų vadovų ir pedagoginio personalo atestaciją; c) mokyklų valdysenos vertinimą steigėjo lygmeniu. Galiausiai bus įmanoma atverti kiekvienai mokyklai paspartintos kaitos ir tobulėjimo konkretų kelią.

Suplanuotos veiklos:

• 2017–2025 laikotarpio mokinių pasiekimų analizė (NMPP, PUPP, VBE testavimų didieji duomenys), atpažįstant bei suklasifikuojant mokyklas, kurios geba laiduoti santykinę ugdytinių akademinę pažangą ir kurioms to padaryti nepavyksta.
• Kiekybiniai mokyklų kultūros tyrimai atrinktose šalies „kontrastinėse“ mokyklose.
• Kokybiniai-etnografiniai tyrimai savivaldybėse, konkrečiose atrinktose „kontrastinėse“ mokyklose.
• Visybiško kriterinio žinojimo sugeneravimas apie tai, kokie esminiai požymiai skiria efektyvią (gerą) mokyklą nuo mokyklos, kurios misija ilgesnį laiką išlieka disfunkcionali.

Suplanuoti veiklos rezultatai:

Pagrindiniai Tyrimo rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, aukštą reitingą turinčiuose mokslo žurnaluose. Tyrimų rezultatų pagrindu suplanuota mokslo monografija.

Iš didžiųjų duomenų bus: 1) aptinkamos mokyklos, pasižyminčios gebėjimu veiksmingai atlikti savo socialinę misiją, nepriklausomai nuo pasiekimų lygio mokyklų reitinguose ir nuo turimo mokinių kontingento lygio, gebančios laiduoti gebėjimą kiekvienam mokiniui individualią psichosocialinę ir akademinę sąlyginę raidos pažangą; 2) taikant sudėtingą daugiamatę statistiką bus atpažintos mokyklos, kurių socialinės pažangos misija „šlubuoja“. Tokiu būdu taikoma „kontrastinių“ mokyklų atpažinimo metodologija. Dar nesibaigus tyrimui, kontrastinėms mokykloms, ypač atsiliekančioms, gali būti pradėta taikyti intervencinės ir atvejo vadybos priemonės (steigėjo specialistai, NŠA specialistai, mokyklų vadovų asocijuotos struktūros, universitetų padaliniai).

Išgryninus kontrastinių mokyklų atpažinimo iš didžiųjų kiekybinių duomenų metodologiją, kokybiniais metodais identifikavus tai, kas skiria labai pajėgias ir disfunkcines mokyklas, bus parengtos inovacinės vertinimo metodikos. Potencialūs metodikų naudotojai NŠA, mokyklų steigėjai ir jos vietos švietimo padaliniai, pavienės mokyklos, jų vadovybės ir bendruomenės. Vakaruose mokyklų vertinimo metodologijos paprastai yra išsiskaidę į: 1) didžiųjų duomenų tyrimus; 2) pavienių mokyklų arba klasterių kiekybinius tyrimus; 3) kokybinius antropologinius mokyklų kultūros kokybės tyrimus.

Projekto finansavimas:

Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ koordinatorius: LIETUVOS MOKSLO TARYBA

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ partneriai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas

Tyrimo pavadinimas: COMPASS. Užtikrinant ugdymo turinio dermę: vertinimo politikos ir praktikos analizė

Tyrimo numeris: P-EDU-23-15

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01– 2028 03 31

Tyrimo vadovė: prof. dr. Natalija Mažeikienė

Tyrimo tikslas – pagilinti tarpdisciplinines mokslo žinias apie vertinimo politiką ir  praktiką, siekiant sustiprinti ugdymo turinio dermę (angl. curriculum coherence) ir patobulinti pagrindinių socialinių dalininkų vertinimo raštingumą (angl. assessment literacy). Projektu siekiama padėti sėkmingai įgyvendinti ugdymo turinio atnaujinimo reformą Lietuvoje ir spręsti nepakankamo ugdymo turinio dermės problemą, kuri pasireiškia kaip neatitikimas tarp atskirų ugdymo turinio dalių – planuojamo įgyvendinti ugdymo (siekiamos ugdyti kompetencijos), įgyvendinamo ugdymo turinio (realiai vykstančio ugdymo) ir nacionalinio lygmens vertinimo praktikos (egzaminų, patikrinimų). Projekte  bus išbandomos mokyklos ir klasės lygmens vertinimo naujovės, tokios kaip konstruojamų atsakymų užduotys, projektai, bendradarbiavimu grįstos užduotys ir edukacinės technologijos, įskaitant žaidybines aplinkas, dirbtinį intelektą. Taikant  komunikacijos mokslų prieigą, projekte bus analizuojamas viešasis diskursas ir švietimo (įskaitant egzaminus ir patikrinimus) suvokimas medijose. Tai padės atskleisti visuomenės supratimą, identifikuoti su vertinimu susijusias politines tendencijas ir visuomenei rūpimus klausimus. Projekte siekiama plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir skatinti vertinimo raštingumo ir mokslinių tyrimų kompetencijos augimą mokslininkų bendruomenėje, ypatingą dėmesį skiriant jauniesiems mokslininkams, doktorantams.

Suplanuotos veiklos:

• Mokslinis tyrimas, apimantis vertinimo politikos ir praktikos analizę ir vertinimo inovacijų išbandymą. Šis tyrimas apims kelis etapus ir bus taikomos įvairios strategijos, įskaitant politikos analizę, apklausas, diskurso analizę, grupių lygmens vertinimą (GLA), fokus grupes, individualius interviu, veiklos tyrimus.
• Projekto rezultatų pristatymas tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
• Mokslinių publikacijų paskelbimas aukšto lygio žurnaluose.
• Aukšto lygio tyrėjų-dėstytojų iš užsienio įtraukimas į doktorantūros procesą, kviečiant dėstyti paskaitas ir konsultuoti doktorantus.
• Vertinimo temos įtraukimas į įvairias mokytojų rengimo studijų programas ir į doktorantūros programą.
• Nacionalinių mokslo renginių apie COMPASS projekto tyrimų rezultatus organizavimas Lietuvos mokslininkams, doktorantams ir vertinimo dalyviams.

Suplanuoti veiklos rezultatai:

Pagrindiniai tyrimo rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, mokslinių žurnalų publikacijose. Bus parengta Politikos apžvalga (angl. policy brief) apie vertinimo praktikas. Bus surengtas Forumas Lietuvos mokslininkams, doktorantams ir vertinimo dalyviams. Projektas padarys poveikį politikai ir praktikai bei sukurs gerąją tyrimų praktiką, kaip stiprinti mokslininkų bendradarbiavimą su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant mokytojus, ugdymo turinio ekspertus, ministeriją ir vertinimą kuruojančias agentūras. Projektas sustiprins mokslinius tyrimus, skirtus vertinimui bei sukurs prielaidas stiprinti vertinimo politiką ir praktiką Lietuvoje, skiriant dėmesį kompetencijomis ir atlikimu grįstam (angl. performance-based) vertinimui. Projektas plėtos naują edukacinių tyrimų sritį – vertinimo inovacijos, panaudojant edukacines technologijas (žaidimais grįstą vertinimą, vertinimą, naudojant dirbtinį intelektą).

Projekto finansavimas:

Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ koordinatorius: LIETUVOS MOKSLO TARYBA

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ partneriai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas

Tyrimo pavadinimas: Mokyklos ugdymo sistemos pertvarkymas mokinių įvairovei, grindžiamas įtraukiuoju ugdymu universalaus dizaino mokymuisi prieigoje

Tyrimo numeris: P-EDU-23-17

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01– 2028 03 31

Tyrimo vadovas (-ė): prof. dr. Alvyra Galkienė

Tyrimo tikslas – atskleisti veiksnius ir jų tarpusavio sankirtas, aktualias mokyklos ugdymo sistemos pertvarkymui, siekiant įtraukiojo ugdymo, grindžiamo universalaus dizaino mokymuisi prieiga, užtikrinančio sąlygas skirtingų poreikių vaikų gerovei ir asmeninio potencialo plėtotei.

Tai ugdymo sistemos vystymo įtraukties link tyrimų ciklo tęsinys nuo įtraukių ugdymo procesų atskleidimo skirtingų šalių švietimo kontekstuose (2014–2017), įtraukiojo ugdymo vystymo galimybių universalaus dizaino mokymuisi (UDM) prieigoje (2019–2021), ugdymo tvarumui palankių veiksnių kritinėmis sąlygomis nustatymo (2021) iki mokyklos ugdymo sistemą transformuojančių kultūrinių, vadybinių ir ugdymo praktikos veiksnių paieškos.

Ieškoma sprendimų dėl ugdymo proceso universalumo užtikrinimo; sampratų konfrontacijos tarp paramos bendrame mokymosi procese, taikant UDM strategijas, ir tradicine specialiojo ugdymo samprata grindžiamos individualios pagalbos, išskiriančios mokinį iš bendros mokymosi patirties. Sprendžiama nuo karo iš Ukrainos pabėgusių vaikų įtraukties problema, atsižvelgiant į jų išgyvenamas traumuojančias karo patirtis, gyvenimo prasmės, tautinio identiteto išsaugojimo, laikinumo, tikintis grįžti į tėvynę, jausmus.

Tyrimu siekiama pagrįsti veiksnius, užtikrinančius ugdymo universalumą ir optimalią pagalbą, eliminuojant segregacijos galimybę; visų mokinių gerovę ir asmeninio potencialo plėtotę bei mokinių skirtumus pripažįstantį pasiekimų vertinimą. Taip pat ieškoma atsakymų, kodėl mokyklų ugdymo sistemos vangiai pasiduoda transformacijoms ir kokie veiksniai padėtų paspartinti šiuos procesus.

Suplanuotos veiklos:

• Mokslininkų ir praktikų iš Islandijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ukrainos ir Lietuvos bendra tyrimų ir dalijimosi patirtimi veikla.
• Pagalbos mokiniui organizavimo Islandijos įtraukiojo ugdymo sistemoje ir UDM praktikos patyrusiose JAV mokyklose stebėjimas ir analizė.
• Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo vadovų, nuo karo Ukrainoje pabėgusius vaikus ugdančių mokytojų grupių iš Lietuvos, Islandijos, JAV, Lenkijos ir Vokietijos diskusijos, jiems keliant rūpimus probleminius klausimus ir dalinantis turima praktine patirtimi, diskurso analizė.
• Pokalbiai su ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus įprastais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių ir nuo karo pabėgusiais vaikais. Jų patirčių ir lūkesčių analizė.
• Tarptautinė anketinė įtraukųjį ugdymą įgyvendinančių mokytojų apklausa.
• Mokyklos ugdymo sistemos persitvarkymą, siekiant įtraukiojo ugdymo, grindžiamo UDM prieiga, skatinančio modelio sukūrimas ir jo išbandymas Lietuvos mokyklose.

Suplanuoti veiklos rezultatai:

• Tyrimo ataskaita, publikuota lietuvių kalba, ir joje  pateiktos rekomendacijos padės švietimo politikos formuotojams, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų vadovams, mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams siekti  kryptingos, įrodymais pagrįstos mokyklų ugdymo sistemos kaitos įtraukiojo ugdymo link.
• Mokslo studija, publikuota pripažintoje akademinių leidinių leidykloje anglų kalba, leis jungtis į pasaulio mokslininkų diskusiją įtraukių, universalaus dizaino mokymuisi principais grindžiamų mokyklų ugdymo sistemų vystymo klausimais.
• Straipsnyje „Children’s well-being and the development of individual capacities in inclusive education process: voices of children with special educational needs, living in disadvantaged social conditions, with traumatic experience of fleeing war“ vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gyvenančių nepalankiose socialinėse sąlygose, patyrusių karo Ukrainoje traumas balsu bus grindžiamas visų vaikų gerovei ir sėkmingam mokymuisi palankių ugdymo sistemų modeliavimo reiškinys.
• Straipsnyje „Sustainable factors and interactions in school system redesign that predict the quality of inclusive education in schools“ bus išryškinti veiksniai, skatinantys mokyklų švietimo sistemų pertvarkymą, siekiant vaikų gerovės ir kokybiškos įtraukties.
• Kartu su UNESCO / UNITWIN tinklo „Mokytojų rengimas socialiniam teisingumui ir įvairovei“ mokslininkais organizuojamas mokslo  simpoziumas „Įtraukiojo ugdymo iššūkiai besikeičiančiame pasaulyje“, kurio metu diskutuojami šio projekto ir kitų tinklo mokslininkų tyrimų rezultatai.
• LETA mokslo forume „Karo traumų įveika  įtraukiojo ugdymo kontekstuose“  bus dalijamasi šio tyrimo rezultatais su LETA mokslininkais ir nuo karo pabėgusius vaikus ugdančiais mokytojais įvairiose Europos mokyklose.
• Forumas VDU Edukologijos tyrimų institute, dalyvaujant universiteto edukologijos mokslininkams, doktorantūros studijų studentams ir tarptautinei projekto tyrėjų grupei.  Forume diskutuojama įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo mokyklose tyrimų  klausimais.
• Debatai tarptautinėje doktorantų vasaros mokykloje įtraukiojo ugdymo vystymo universalaus dizaino prieigoje tema.
• Tyrimo rezultatai bus pristatyti trijose mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.

Projekto finansavimas:

Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ koordinatorius: LIETUVOS MOKSLO TARYBA

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ partneriai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas

Tyrimo pavadinimas: Imigrantų mokinių lietuvių kalba: vertinimas, mokymas ir sėkmė

Tyrimo numeris: P-EDU-23-24

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01–2028 03 31

Tyrimo vadovė: doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė

Tyrimo tikslas – atlikti imigrantų mokinių, kurie Lietuvoje mokosi pirmus, antrus ir trečius metus, lietuvių sakytinės ir rašytinės kalbos tyrimą, sukurti formuojamojo mokymosi pasiekimų vertinimo aprašą, suderintą su kalbos mokėjimo lygiais A1–B1, parengti įrodymais grindžiamas metodines rekomendacijas, skirtas lietuvių, kaip užsienio, kalbos mokymui taikant komunikacinę prieigą bei ištirti, kokie veiksniai lemia lietuvių kalbos mokymosi sėkmę mokyklos aplinkoje. Tyrimo imtis – 9–14 metų besimokantieji. Siekiama daugiausia dėmesio skirti kalbėjimo ir rašymo įgūdžių tyrimui, aptarti nuostatų ir motyvacijos įtaką mokymo(si) procesui.

Tikimasi, kad tyrimas prisidės prie įtraukiojo ugdymo tematikos mokslinių tyrimų, nes imigrantai vaikai sudaro papildomų (specialiųjų) kalbinių poreikių turinčių mokinių dalį, jie dėl kalbos ir kultūros skirtumų dažnai patiria kalbinę, kultūrinę ir socialinę atskirtį. Projekto metu sukaupti imigrantų mokinių kalbos, jų tėvų ir mokytojų interviu duomenys leis nustatyti esmines šių vaikų ugdymosi problemas (ne tik kalbines, bet ir socialines, kultūrines) ir numatyti jų įveikos būdus. Projektas taip pat prisidės prie pedagogų rengimo ir profesinio tobulėjimo, nes pateiks empirinių duomenų, pagrindžiančių lietuvių, kaip užsienio, kalbos komunikacinio mokymo principus.

Suplanuotos veiklos:

• Vaikų kalbos tyrimo užduočių rengimas.
• Sociolingvistinių klausimynų mokiniams, tėvams ir mokytojams rengimas.
• Vaikų sakytinės ir rašytinės kalbos tekstynų kaupimas ir anotavimas.
• Duomenų apie sociolingvistinius veiksnius, lietuvių kalbos mokymosi strategijas, mokymosi patirtį ir motyvaciją tyrimas.
• Lyginamieji mokinių lietuvių kalbos tyrimai, lyginant imigrantų vaikų kalbą su kontrolinės grupės vaikų kalba, taikant tekstynų lingvistikos ir statistinės analizės metodus.
• Lietuvių, kaip užsienio, kalbos A1–B1 lygių formuojamojo vertinimo aprašo rengimas.
• Lietuvių, kaip užsienio, kalbos mokymo mokyklinio amžiaus vaikams metodinių rekomendacijų rengimas.
• Kolektyvinės monografijos rengimas.
• Mokslinių publikacijų rengimas.
• Rekomendacijų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl imigrantų mokinių ugdymo proceso organizavimo ir lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo rengimas.
• Rekomendacijų Lietuvos mokykloms dėl imigrantų mokinių kalbinės ir kultūrinės integracijos rengimas.
• Rekomendacijų Lietuvos aukštosioms mokykloms, ruošiančioms mokytojus, rengimas.

Suplanuoti veiklos rezultatai:

• Moksliniai tyrimai: monografija ir mokslo publikacijos.
• Rekomendacijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl imigrantų mokinių ugdymo proceso organizavimo ir lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo.
• Rekomendacijos visoms Lietuvos mokykloms dėl imigrantų mokinių kalbinės ir kultūrinės integracijos.
• Rekomendacijos Lietuvos aukštosioms mokykloms, rengiančioms visų dalykų mokytojus, dėl mokinių imigrantų kalbinės integracijos.
• Įrodymais grindžiami sprendimai ir siūlomos priemonės ugdymo praktikai tobulinti: mokinių imigrantų lietuvių kalbos formuojamojo vertinimo aprašas ir lietuvių, kaip užsienio kalbos, mokymo metodinės rekomendacijos, paremtos įrodymais grindžiamais moksliniais tyrimais.
• Mokymai, konsultacijos mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams, doktorantams ir magistrantams.

Galimas projekto rezultatų poveikis ilgalaikiam ir tvariam švietimo procesų kokybės gerinimui. Gauti tyrimo rezultatai suteiks konceptualų pagrindą lietuvių kalbos kaip užsienio mokymo kokybės gerinimui mokyklose ir atvers ilgalaikes lietuvių kalbos didaktikos tobulinimo perspektyvas. Projekto rezultatai padės iš užsienio atvykusių mokinių kalbinei integracijai ir sėkmingam mokymuisi, duos aiškias gaires mokymosi priemonių rengėjams, suteiks formuojamojo vertinimo įrankius. Tikimasi, kad gauti rezultatai padės siekti nacionalinių vystymosi tikslų ir paskatins atitinkamus švietimo pokyčius, grindžiamus gerąja patirtimi.

Projekto finansavimas:

Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ koordinatorius: LIETUVOS MOKSLO TARYBA

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ partneriai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas

Tyrimo pavadinimas: Inovacijų, mokslinių tyrimų skatinimas pasitelkiant į STEAM orientuotą tarpdisciplininį projektinį mokymąsi

Tyrimo numeris: P-EDU-23-29

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01–2028 03 31

Tyrimo vadovas (-ė):  doc. dr. Ilona Södervik

Tyrimo tikslas – įgyvendinti projektais grindžiamo mokymosi (PjBL) mokymo programą, skirtą būsimiems ir esamiems mokytojams, ir ištirti įvairių PjBL scenarijų veiksmingumą bei PjBL poveikį švietimui.

Nepaisant nuoseklių investicijų į Lietuvos švietimo sistemą, mokinių pasiekimai vis dar atsilieka nuo tarptautinių vidurkių, o socialiniai, geografiniai ir lyčių nulemti skirtumai gilėja. Viena iš svarbiausių priežasčių – ribotas inovatyvių metodų, tokių kaip projektais grindžiamas mokymasis (PjBL), taikymas bendrojo ugdymo praktikoje. Mokytojams dažnai trūksta metodinės pagalbos, praktinės patirties ir mokymų, leidžiančių sistemingai integruoti PjBL į ugdymo procesą, ypač STEAM srityje. Tyrimas siekia spręsti šią problemą, sukuriant ir įgyvendinant PjBL mokymų programą būsimiems ir esamiems mokytojams, tiriant jos poveikį mokytojų kompetencijoms ir mokinių pasiekimams bei motyvacijai. Tyrimo metu bus analizuojamos kliūtys PjBL įgyvendinimui, vertinami regioniniai bei socialiniai skirtumai ir sukurti pritaikyti vertinimo modeliai. Rezultatai padės pagrįsti efektyvių PjBL strategijų plėtrą Lietuvos mokyklose.

Suplanuotos veiklos:

• Atlikti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos, susijusios su PjBL įgyvendinimu, veiksmingumo tyrimą, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams PjBL įgyvendinimo ir vykdymo iššūkiams nustatyti.
• Bendradarbiaujant su mokytojais, organizuoti PjBL praktiką mokyklose ir įvertinti šios veiklos poveikį mokymosi gerinimui, taip pat įvertinti 5–8 klasių mokinių akademinius pasiekimus pagal dalykų programas.
• Ištirti PjBL praktikos įtaką mokytojų profesinėms ir bendrosioms kompetencijoms.
• Įvertinti esamus PjBL vertinimo modelius, sukurti optimalią PjBL vertinimo sistemą, suderintą su nacionaline mokymo programa.

Suplanuoti veiklos rezultatai:

• Pagrindiniai tyrimo rezultatai bus aprašyti 5 straipsniuose ir pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, mokslinių žurnalų publikacijose.
• Parengta mokomoji medžiaga.
• Organizuojama PjBL konferencija.
• Bus atliktos ne mažiau kaip 5 pilotinės intervencijos skirtingose Lietuvos mokyklose (didžiuosiuose miestuose ir rajono mokyklose).

Projekto metu planuojama atlikti išsamų poveikio tyrimą, siekiant pagrįsti PjBL metodikos efektyvumą, įvertinant tiek momentinius pokyčius mokytojų ir mokinių veikloje, tiek ilgalaikes transformacijas švietimo praktikoje.

Projekto rezultatų poveikis:

• Mokytojų kompetencijų augimas: dalyvavę mokytojai įgis praktinių įgūdžių taikyti PjBL metodiką, ypač STEAM srityje. Pagerės jų gebėjimai integruoti projektinį mokymą į ugdymo procesą ir vertinti mokinių pasiekimus įvairiapusiškai.
• Pagerės dalykinio ugdymo kokybė, nes praktinės veiklos mokyklose skatins aktyvesnį ir į problemines situacijas orientuotą mokymą(si), ypač 5–8 klasėse.
• Surinkti klausimynai ir pilotinės intervencijos leis identifikuoti realius iššūkius, taikant PjBL Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.
• Bus parengta metodinė medžiaga, kurią mokytojai galės iškart naudoti savo ugdymo praktikoje.
• Sukurtas pilnas kvalifikacijos kėlimo, veiklų integracijos į ugdymo turinį ir vertinimo modelis, pagrįstas nacionaline programa, taps pagrindu ilgalaikei PjBL metodikos integracijai į mokyklų ugdymo planus.
• Ilgainiui tikimasi geresnių mokinių akademinių rezultatų ir didesnio susidomėjimo STEAM dalykų srityje.
• Tyrimo rezultatai, publikuoti mokslo žurnaluose ir pristatyti konferencijose, bus naudojami kaip pagrindas formuojant ar koreguojant švietimo strategijas.
• Skirtingose mokyklose (miesto ir rajono) taikytos intervencijos leis identifikuoti ir taikyti tinkamus sprendimus įvairiuose socialiniuose bei geografiniuose kontekstuose.
• Įgyvendinus kvalifikacijos tobulinimo programas, mokytojai turės ilgalaikį įrankių rinkinį PjBL taikymui ir tolesniam tobulėjimui.

Projekto finansavimas:

Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ koordinatorius: LIETUVOS MOKSLO TARYBA

Projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“ partneriai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas.