Universiteto santykis su visuomene ir darbo pasauliu yra strategiškai svarbus, numanantis įsipareigojimą tarnauti visuomenės interesams. Švietimas ir ugdymas buvo, yra ir bus būtina visuomenės gerovės plėtotės sąlyga.

Švietimo ir ugdymo tyrimai bei juos vykdančių edukologijos mokslininkų rengimas užima strategiškai svarbią vietą. Mes siekiame kurti naujas ir pagrįstas žinias bei praktikas, o tuo pačiu ir plėtoti švietimo bei kitų darbo rinkos sričių dalyvių kompetencijas įgyjant analitinę mokslinę patirtį bei aukščiausią profesinę kvalifikaciją. Mes tikime, kad naujos švietimo ir ugdymo žinios yra kuriamos teoriją susiejant su praktika, nacionalinę patirtį susiejant su tarptautine patirtimi.

Būtent tai mums leidžia teigti, kad Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto ir Edukologijos tarptautinė doktorantūra gali užtikrinti, kad mūsų konsorciume parengti naujos kartos mokslininkai išsiugdys gebėjimus, sudarančius jiems galimybes prisidėti prie visuomenės gerovės tiek veikiant savo profesinėje aplinkoje, tiek ir dirbant daugiadisciplininėje bei tarptautinėse švietimo ir ugdymo tyrėjų komandose.

Doktorantūros studijos

Doktorantūros teisę edukologijos mokslo kryptyje įgijo Vytauto Didžiojo universitetas (administruojantis universitetas) kartu su Klaipėdos, Mykolo Romerio, Vilniaus universitetais .  Patvirtinta Lietuvos Respubliko švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-1019.

Edukologijos mokslo kryptis

• Konkurso sąlygos ir tvarka
• Disertacijų tematikos ir kandidatai į mokslinius vadovus
• Prašymas dalyvauti konkurse
• Dokumentų registracijos mokestis
• Edukologijos mokslo krypties reglamentas
• Edukologijos reglamentas

Edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa

(patvirtinta Jungtinio Komiteto posėdyje 2011 m. rugsėjo 14 d.)

Visus modulius teikia jungtinės VDU, VU, KU, MRU ir Aveiro universiteto (Portugalija) komandos.
Studentai studijuoja visuose universitetuose išvažiuojamųjų sesijų, nuotolinių studijų ar kitais,
su dėstytojų komanda suderintais būdais.

Programos paskirtis:
Šios programos paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir socialinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Edukologijos doktorantūros programa rengia socialinių mokslų srities edukologijos krypties mokslų daktarus. Šie specialistai galės dirbti tiriamąjį darbą visuose švietimo sistemos lygmenyse, taip pat mokslinį ir pedagoginį darbą profesinio mokymo ir aukštojo mokslo institucijose, neformaliojo švietimo institucijose.

Dokumentai:

• Doktorantūros darbo planas  / Study plan of doctoral student    LT                        EN
• Dėstytojų egzaminuotojų tvirtinimas/ Professors, egzminers approval        LT            EN
• Egzamino lapas       LT                                                EN
• Stažuotės aprašas  LT
• Atestacijos dokumentai
• Studijų tinklelis   LT                                                  EN
• Reikalavimai moksliniams straipsniams
• Reikalavimai monografijos tipo disertacijai
• Edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa ir studijų modulių aprašai.  LT/EN
• Prašymas  LT/EN
• Studijų dalykų dėstytojai/ Professors of  study subjects     LT/EN

Edukologijos tyrimų institutas nuo šių metų spalio mėnesio įsiveiklina neformalaus doktorantų lavinimui/si, kuris bus vykdomas Edukologijos doktorantų licėjuje (toliau – EDL).

Licėjaus pavadinimas kilęs iš Himeto kalno papėdėje, į šiaurės rytų nuo Atėnų buvusio Likėjo miškelio, skirto dievui Apolonui. Miškelis buvo poilsio vieta, prie jo buvo pastatytas portikas pasislėpti nuo lietaus ir gimnasijas jaunimui. Apie 335 m. pr. m. e. Aristotelis ten įsteigė Likėjų – aukštąją peripatetikų mokyklą, čia dėstė filosofijos kursą.

Prancūzijoje XVIII a. terminas licėjus (pranc. lycée) tapo intelektinės veiklos sinonimu. 1802 m. licėjumi pradėtos vadinti vietos valdžios išlaikomos septynmetės vidurinės mokyklos. XX a. antroje pusėje Prancūzijoje, prancūzakalbiuose Šveicarijos kantonuose ir buvusiose Prancūzijos kolonijose licėjumi vadinta trimetė arba keturmetė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 15–18 metų mokiniams, Italijoje – penkiametė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 14–19 metų mokiniams.

Rusijos imperijoje nuo XIX a. pradžios iki 1917 m. veikė privilegijuotos vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos bajorų vaikams. Jos rengė aukštuosius valstybės tarnautojus. Žymiausi: Jaroslavlio licėjus, įkurtas 1803 m., Carskoje Selo imperatoriškasis licėjus įkurtas 1811 m., dab. Puškinas, Rišelje licėjus, įkurtas 1817 m. Odesoje, 1865 m. pertvarkytas į Odesos universitetą, Nižyno licėjus, įkurtas 1820 m. Dab. Rusijoje nuo 1999 m. prie universitetų pradėti steigti licėjai, suteikiantys pradinį ir vidurinį išsilavinimą.

Austrijoje–Vengrijoje ir Vokietijoje XIX amžiuje – XX a. pradžioje licėjumi vadinta mergaičių bendrojo lavinimo vidurinė mokykla.

Lenkijoje 1932–1948 m. licėjumi vadintos šešiametės vidurinės mokyklos paskutinės dvi klasės, nuo 1990 m. licėjumi vadinama trimetė aukštesniosios pakopos vidurinė mokykla 16–19 metų mokiniams.

Licėjaus sąvoka edukologijos tyrimų institute reiškia populiarųjį, neformalųjį švietimą, orientuotą į erudicijos didinimą ir lavidnimą/si, naudojant diskusijas, vedant seminarus ir paskaitas, organizuojant pasirodymus, koncertus, įgyvendinant meninius projektus netipinėse mokymo/si aplinkose.

ETI Edukologijos doktorantų lavinimo/si procesas bus įgyvendinamas doktorantams sistemingai ir nuosekliai dalyvaujant kiekvieną mėnesį lavinimo/si renginiuose. Tikime, kad Doktorantų licėjaus veikla prisidės prie doktorantų įgūdžių, reikalingų jų sėkmingai mokslinei veiklai nacionaliniu ir tarptautiniu, lokaliu, glokaliu ir globaliu mastu, įgyvendinti planuojant, kuriant, projektuojant, modeliuojant, vystant ir t.t. mokslines veiklas.

Visiems šiems intelektiniams veiksmams reikalingi specifiniai, specializuoti intelektiniai įgūdžiai, tokie kaip mokslinė komunikacija, politinė komunikacija, oratorinis menas, judesio valdymas, emocijų valdymas, kūrybiškumas.

Autorinius seminarus vesti bus kviečiami Lietuvos ir užsienio konkrečių sričių ekspertai praktikai, mokslininkai, menininkai, politikai, žurnalistai, pedagogai, koučeriai ir t.t.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslo tyrimų klasteriai, t. y. įvairių sričių aktyvios mokslininkų grupės, kurios atlieka bendrus tyrimus, integruoja studijas ir mokslą, sujungiant kelių padalinių mokslo potencialą, kaip mokslo programos buvo pradėtos formuoti 2014 m. Atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos mokslinių tyrimų plėtros programas ir siekiant paskatinti tarpkryptinius mokslo tyrimus, 2019 m. apjungus 23 mokslo programas Švietimo akademijoje buvo suformuoti 8 mokslo tyrimų klasteriai, kurie veikia humanitarinių, socialinių, gamtos ir technologijos mokslų srityse.

Socialiniai mokslai

• Transformuojantys edukaciniai tyrimai (vadovė prof. dr. A. Galkienė);
• Sumanioji edukacija: pasitikėjimu grįsta klasterystė (vadovė prof. dr. G. Kvieskienė);
• Didaktikos tyrimai (vadovė prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė).

Humanitariniai mokslai

• Antikos ir Viduramžių tyrimai (vadovė prof. habil. dr. T. Aleknienė);
• Lietuvos tautinių mažumų kalbiniai ir kultūriniai kontaktai (vadovas doc. dr. Irena Maisot).

Gamtos ir technologijos mokslai

• Išmaniosios technologijos ir medžiagos taikomojoje fizikoje (vadovas doc. dr. R. Bareikis).

Ugdymo krypties mokslai

• Mokymosi visą gyvenimą tyrimai (vadovė prof. dr. Aušra Rutkienė).

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje leidžiamos monografijos, mokslo žurnalai, straipsnių rinkiniai, mokomosios priemonės bei vadovėliai, disertacijos ir kt.

Mokslo žurnalai

  „Pedagogika“ – atviros prieigos tarptautinis periodinis recenzuojamas mokslo darbų žurnalas. Leidinys priskiriamas socialinių mokslų srities edukologijos, švietimo sociologijos, švietimo vadybos krypčių mokslo darbams. Žurnalas pradėtas leisti 1962 m.,  leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis. Per metus išeina 4 numeriai.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

• SCOPUS
• Central and Eastern European Online Library (C.E.E.O.L.)
• Directory of Open Access Journals (DOAJ)
• Education Research Complete (EBSCO Publishing)
• Index Copernicus
• Modern Language Association International Bibliography (MLA)
• • • Cabell Publishing
    • Lituanistika

Žurnalas „Istorija” priskiriamas humanitarinių mokslų sričiai, istorijos krypčiai. Per metus išleidžiami 4 žurnalo tomai. Straipsniai yra spausdinami lietuvių ir anglų kalbomis.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

Clarivate Analytics Master Journal,Historical abstracts,
C.E.E.O.L. (Central and Eastern European Online Library),
CSA: Sociological Abstracts,
CSA Worlwide Political Science Abstracts,
MLA: Modern Language Association International Bibliography,
EBSCO Publishing: Academic Search Complete,
EBSCO Publishing: TOC Premier,
EBSCO Publishing: Current Abstracts.

„Socialinis ugdymas“ yra periodinis, recenzuojamas socialinių mokslų žurnalas, leidžiamas nuo 1999 m. Žurnalas leidžiamas lietuvių ir / ar anglų kalbomis, 2–3 numeriai per metus. Leidinio tikslas – skelbti socialinių mokslų sričių socialinės pedagogikos, vadybos, ekonomikos, sociologijos, komunikacijos, filosofijos, edukologijos krypčių tarpdisciplininius  mokslinius tyrimus, atliekamus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

• Index Copernicus
• SocINDEX with Full Text (EBSCO)
• SocINDEX (EBSCO)

Nebeleidžiami mokslo žurnalai

„Žmogus ir žodis“ – periodinis mokslo darbų žurnalas, buvo leidžiamas 1999–2018 metais.

Žurnalą „Žmogus ir žodis“ sudarė keturi sąsiuviniai:
• Didaktinė lingvistika;
• Literatūrologija;
• Svetimosios kalbos;
• Filosofija.

Leidinio tikslas – skelbti humanitarinių ir socialinių mokslų sričių filologijos, filosofijos, edukologijos krypčių tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, atliekamus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Straipsniai skelbiami lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų ir kt. kalbomis.

Moksliniame žurnale „Ugdymo psichologija“ buvo publikuojami originalūs empiriniai tyrimai, teorinės ir metodologinės studijos, skirtos ugdymo(si) konteksto psichologinėms ir tarpdisciplininėms problemoms analizuoti, anonsuojamos ir recenzuojamos monografijos, publikuojamos refleksijos apie psichologijos mokslą ir jo raidą.

Informacija apie išleistus leidinius, prieiga prie el. leidinių ar el. leidinių versijų

• Informaciją apie Universitete išleistus leidinius rasite leidybos tinklapyje.
• Universiteto el. knygos, žurnalai ir jų straipsniai, kiti el. dokumentai atvirai ir nemokamai prieinami Vytauto Didžiojo universiteto e. publikacijų talpykloje (VDU ePub)
• Universiteto darbuotojų mokslo (meno) publikacijas rasite Universiteto mokslo / meno publikacijų kataloge.

VDU aktualūs mokslo dokumentai

Mokslo krypčių klasifikatorius

Tarptautinių leidyklų sąrašas

Projektai

Lietuvos mokslo taryba (LMT), bendradarbiaudama su 7 pagrindiniais partneriais – Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus universitetu (VU), Kauno technologijos universitetu (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH), Mykolo Romerio universitetu (MRU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), Klaipėdos universitetu (KU) – įgyvendina projektą „Edukacinių tyrimų proveržis“, kuris vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“.

Projekto tikslas – stiprinti edukologijos mokslinius tyrimus ir didinti jų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srityse.

• Projektas: „Edukacinių tyrimų proveržis“
• Trukmė: 2025 m. balandžio 1 d. – 2029 m. balandžio 1 d.
• Projekto vertė: 15 231 660,52 Eur

Projekto partneris Vytauto Didžiojo universitetas įgyvendinant projektą vykdys šiuos edukacinius tyrimus, kurie prisidės prie švietimo ir mokytojų paruošimo tobulinimo:

• „Skaitmeninės didaktikos tyrimai: Dirbtinio Intelekto elementų taikymas bendrajame ugdyme“ (DI-daktika). Tyrimo tikslas – nustatyti, kada skaitmeninė didaktika, naudojant DI elementus, grįsta mokymosi analitika (MA), pagerina mokymą, mokymąsi ir vertinimą. Projekto metu bus nustatyta, kaip DI elementai ir MA, naudojami ugdymo turinyje gali prisidėti sprendžiant mokymo, mokymosi ir vertinimo iššūkius, sukurta DI kompetencijos taksonomija mokytojams ir metodinės gairės DI kompetencijai tobulinti. Taip pat bus parengtas ir įvertintas skaitmeninės didaktikos scenarijus, kaip naudoti DI ir MA elementus, siekiant praturtinti mokymą, mokymąsi ir vertinimą. Tyrimų duomenų pagrindu bus parengtos rekomendacijos valstybės institucijoms, kaip pagerinti klasės didaktikos ir bendrojo ugdymo kokybę ir tvarią pažangą, naudojant DI elementus ir MA.
• „Besimokančios bendruomenės kūrimas ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje: gerovė, įsitraukimas ir priklausymas bendruomenei“. Ankstyvoji bendrumo arba priklausymo bendruomenei jausmo genezė yra nepakankamai ištirta sritis. Ši dinamiška patirtis formuojasi per daugialypius santykius ir mokytojas gali reikšmingai paveikti jų pobūdį. Būtent per išgyventą patirtį maži vaikai mokosi ir formuojasi jų psichika, todėl šiuo tyrimu siekiama nustatyti mokytojų pedagogines strategijas, taikomas kuriant besimokančiųjų bendruomenę mažų vaikų (iki 3 metų amžiaus) grupėse ir pasiūlyti tikslines šio proceso tobulinimo priemones. Tyrimo rezultatai pateiks naujų įžvalgų nacionalinei ir tarptautinei mokslo bendruomenei, kaip mažų vaikų įsitraukimas ir gerovė bendruomenėje skatina jų pagrindinių gebėjimų raidą.
• „Mokytojų profesinių žinių ir situacinių įgūdžių tobulinimas“. Tyrimu siekiama ištirti, kokių formalių ir neformalių žinių bei praktinių įgūdžių reikia aukštos kokybės mokymui ir didaktikai, kurie lemia sėkmingą mokinių mokymąsi, ir kaip šios žinios bei įgūdžiai gali būti tobulinami būsimųjų mokytojų rengime ir dirbančių mokytojų praktinėje veikloje. Projekto veikla ir rezultatai padės geriau suprasti mokytojų profesinės veiklos ir profesinio tobulėjimo kompleksiškumą, išryškinant tris komponentus: mokytojo profesinį matymą, situacinį sąmoningumą ir praktinius klasės scenarijus. Projektas detaliau leis ištirti matematikos ir gamtos mokslų mokytojų profesinių žinių struktūrą ir skirtingų žinių komponentų vaidmenį mokymo procese. Taip bus gauti moksliniais tyrimais grįsti įrodymai, kaip geriau įgyvendinti būsimų mokytojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, integruojant naujas žinias apie mokytojų profesinių žinių struktūrą.
• „Pedagogų minkštųjų gebėjimų lavinimosi modelis, skatinantis pasitenkinimą darbu, atliepiant ugdymo procesų poreikius mokymosi visą gyvenimą kontekste“. Tyrimo metu nagrinėjamos mokytojų rengimo, minkštųjų gebėjimų ugdymo ir pedagogų pasitenkinimu darbu sąsajos, siekiant sukurti pedagogų minkštųjų gebėjimų mokymo modelį, atitinkantį ugdymo proceso reikalavimus ir stiprinantį jų pasitenkinimą darbu. Projekto metu planuojama parengti 5 eksperimentinius pedagogų minkštųjų gebėjimų ugdymo modulius (atviros prieigos), metodines rekomendacijas ir gaires, rezultatus viešinti nacionaliniuose ir tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose.
• „Mokyklos efektyvumo ir tobulėjimo vertinimas: 3D trianguliacinės metodologijos prototipo kūrimas“. Tyrimo tikslas – sukurti ir išbandyti naują mokyklų vertinimo metodologiją, atrandant mokyklos kultūros (plačiąja prasme) savybių derinį, kuris diferencijuoja labai efektyvias mokyklas nuo mokyklų, kurios efektyvumo stokoja. Tyrimo rezultatai padės tobulinti dabartinę mokyklų stebėsenos ir vertinimo  sistemą, mokyklų vadovų ir pedagoginio personalo atestaciją, mokyklų valdysenos vertinimą steigėjo lygmeniu. Tyrimas kiekvienai mokyklai padės atverti konkretų spartesnės kaitos ir tobulėjimo kelią.
• „COMPASS. Užtikrinant ugdymo turinio dermę: vertinimo politikos ir praktikos analizė“. Tyrimo tikslas – pagilinti tarpdisciplinines mokslo žinias apie vertinimo politiką, praktiką ir naujoves, siekiant sustiprinti ugdymo turinio dermę ir patobulinti pagrindinių socialinių dalininkų vertinimo raštingumą Lietuvoje. Vertinimo analizė projekte apima ugdymą, viešąją  politiką ir administravimą, nagrinėjant vertinimo politiką švietimo sistemos pokyčių kontekste, komunikaciją, analizuojant viešąjį diskursą, visuomenės percepciją ir švietimo suvokimą, edukacines technologijas taikant technologines naujoves vertinimo srityje, įskaitant žaidybines aplinkas, dirbtinio intelekto ir kitas EdTech inovacijas.
• „Mokyklos ugdymo sistemos pertvarkymas mokinių įvairovei, grindžiamas įtraukiuoju ugdymu universalaus dizaino mokymuisi prieigoje“. Tyrimu siekiama atskleisti veiksnius ir jų tarpusavio sankirtas, aktualias mokyklos ugdymo sistemos pertvarkymui, siekiant įtraukiojo ugdymo, grindžiamo universalaus dizaino mokymuisi prieiga, užtikrinančio sąlygas skirtingų poreikių vaikų gerovei ir asmeninio potencialo plėtotei. Šis tarptautinis tyrimas, apimantis įtraukties įgyvendinimo procesus Lietuvos, Islandijos, JAV ir nuo karo Ukrainoje pabėgusių vaikų įvairiose šalyse kontekstus, yra aktualus tuo, kad leis sukurti mokyklos sistemos pertvarkymo modelį, padės kryptingai transformuoti esamas ugdymo sistemas nuo tradicinio, pasižyminčio segreguojančiomis praktikomis, prie įtraukaus ugdymo, leidžiančio kiekvienam besimokančiajam optimaliai plėtoti asmeninį potencialą.
• „Imigrantų mokinių lietuvių kalba: vertinimas, mokymas ir sėkmė“. Projekto tikslas – atlikti imigrantų mokinių, kurie Lietuvoje mokosi pirmus, antrus ir trečius metus, lietuvių sakytinės ir rašytinės kalbos tyrimą, sukurti formuojamojo mokymosi pasiekimų vertinimo aprašą, suderintą su kalbos mokėjimo lygiais A1–B1, parengti įrodymais grindžiamas metodines rekomendacijas, skirtas lietuvių, kaip užsienio, kalbos mokymui taikant komunikacinę prieigą bei ištirti, kokie veiksniai lemia lietuvių kalbos mokymosi sėkmę mokyklos aplinkoje. Tyrimo imtis – 9–14 metų besimokantieji, taip pat vykdomos jų tėvų ir mokytojų apklausos. Projektu taip pat siekiama parengti ŠMSM skirtas rekomendacijas dėl imigrantų mokinių ugdymo proceso organizavimo ir lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo, rekomendacijas Lietuvos mokykloms dėl imigrantų mokinių kalbinės ir kultūrinės integracijos, rekomendacijas Lietuvos aukštosioms mokykloms, vykdančioms mokytojų rengimą.
• „Inovacijų mokslinių tyrimų skatinimas pasitelkiant į STEAM orientuotą tarpdisciplininį projektinį mokymąsi“. Tyrimu siekiama ištirti mokytojų profesinio tobulėjimo programų, susijusių su projektiniu mokymusi (PjBL), veiksmingumą, identifikuoti pagrindinius PjBL diegimo iššūkius ir sukurti optimalią vertinimo sistemą, suderintą su nacionaline ugdymo programa. Projekte dalyvaus 10 miesto ir regiono mokyklų, kuriose bus organizuojamos PjBL veiklos ir vertinamas jų poveikis 5–8 klasių mokinių pasiekimams bei mokytojų profesinėms ir bendrosioms kompetencijoms. Taip pat bus vykdomi mokytojų mokymai, kuriami autentiški STEAM projektai, atliekami poveikio tyrimai bei įkuriama atvira PjBL patirties sklaidos ir metodinės pagalbos duomenų bazė. Tyrimo rezultatai bus pristatyti nacionalinėje konferencijoje, skatinant PjBL integraciją ugdymo įstaigose.

Projektas finansuojamas 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

#bendraifinansuojaEuropos Sajunga #ESinvesticijos #InvesticijuPrograma