Universiteto santykis su visuomene ir darbo pasauliu yra strategiškai svarbus, numanantis įsipareigojimą tarnauti visuomenės interesams. Švietimas ir ugdymas buvo, yra ir bus būtina visuomenės gerovės plėtotės sąlyga.

Švietimo ir ugdymo tyrimai bei juos vykdančių edukologijos mokslininkų rengimas užima strategiškai svarbią vietą. Mes siekiame kurti naujas ir pagrįstas žinias bei praktikas, o tuo pačiu ir plėtoti švietimo bei kitų darbo rinkos sričių dalyvių kompetencijas įgyjant analitinę mokslinę patirtį bei aukščiausią profesinę kvalifikaciją. Mes tikime, kad naujos švietimo ir ugdymo žinios yra kuriamos teoriją susiejant su praktika, nacionalinę patirtį susiejant su tarptautine patirtimi.

Būtent tai mums leidžia teigti, kad Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto ir Edukologijos tarptautinė doktorantūra gali užtikrinti, kad mūsų konsorciume parengti naujos kartos mokslininkai išsiugdys gebėjimus, sudarančius jiems galimybes prisidėti prie visuomenės gerovės tiek veikiant savo profesinėje aplinkoje, tiek ir dirbant daugiadisciplininėje bei tarptautinėse švietimo ir ugdymo tyrėjų komandose.

Doktorantūros studijos

Doktorantūros teisę edukologijos mokslo kryptyje įgijo Vytauto Didžiojo universitetas (administruojantis universitetas) kartu su Klaipėdos, Mykolo Romerio, Vilniaus universitetais .  Patvirtinta Lietuvos Respubliko švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-1019.

Edukologijos mokslo kryptis

• Konkurso sąlygos ir tvarka
• Disertacijų tematikos ir kandidatai į mokslinius vadovus
• Prašymas dalyvauti konkurse
• Dokumentų registracijos mokestis
• Edukologijos mokslo krypties reglamentas
• Edukologijos reglamentas

Edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa

(patvirtinta Jungtinio Komiteto posėdyje 2011 m. rugsėjo 14 d.)

Visus modulius teikia jungtinės VDU, VU, KU, MRU ir Aveiro universiteto (Portugalija) komandos.
Studentai studijuoja visuose universitetuose išvažiuojamųjų sesijų, nuotolinių studijų ar kitais,
su dėstytojų komanda suderintais būdais.

Programos paskirtis:
Šios programos paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir socialinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Edukologijos doktorantūros programa rengia socialinių mokslų srities edukologijos krypties mokslų daktarus. Šie specialistai galės dirbti tiriamąjį darbą visuose švietimo sistemos lygmenyse, taip pat mokslinį ir pedagoginį darbą profesinio mokymo ir aukštojo mokslo institucijose, neformaliojo švietimo institucijose.

Dokumentai:

• Doktorantūros darbo planas  / Study plan of doctoral student    LT                        EN
• Dėstytojų egzaminuotojų tvirtinimas/ Professors, egzminers approval        LT            EN
• Egzamino lapas       LT                                                EN
• Stažuotės aprašas  LT
• Atestacijos dokumentai
• Studijų tinklelis   LT                                                  EN
• Reikalavimai moksliniams straipsniams
• Reikalavimai monografijos tipo disertacijai
• Edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa ir studijų modulių aprašai.  LT/EN
• Prašymas  LT/EN
• Studijų dalykų dėstytojai/ Professors of  study subjects     LT/EN

Edukologijos tyrimų institutas nuo šių metų spalio mėnesio įsiveiklina neformalaus doktorantų lavinimui/si, kuris bus vykdomas Edukologijos doktorantų licėjuje (toliau – EDL).

Licėjaus pavadinimas kilęs iš Himeto kalno papėdėje, į šiaurės rytų nuo Atėnų buvusio Likėjo miškelio, skirto dievui Apolonui. Miškelis buvo poilsio vieta, prie jo buvo pastatytas portikas pasislėpti nuo lietaus ir gimnasijas jaunimui. Apie 335 m. pr. m. e. Aristotelis ten įsteigė Likėjų – aukštąją peripatetikų mokyklą, čia dėstė filosofijos kursą.

Prancūzijoje XVIII a. terminas licėjus (pranc. lycée) tapo intelektinės veiklos sinonimu. 1802 m. licėjumi pradėtos vadinti vietos valdžios išlaikomos septynmetės vidurinės mokyklos. XX a. antroje pusėje Prancūzijoje, prancūzakalbiuose Šveicarijos kantonuose ir buvusiose Prancūzijos kolonijose licėjumi vadinta trimetė arba keturmetė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 15–18 metų mokiniams, Italijoje – penkiametė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 14–19 metų mokiniams.

Rusijos imperijoje nuo XIX a. pradžios iki 1917 m. veikė privilegijuotos vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos bajorų vaikams. Jos rengė aukštuosius valstybės tarnautojus. Žymiausi: Jaroslavlio licėjus, įkurtas 1803 m., Carskoje Selo imperatoriškasis licėjus įkurtas 1811 m., dab. Puškinas, Rišelje licėjus, įkurtas 1817 m. Odesoje, 1865 m. pertvarkytas į Odesos universitetą, Nižyno licėjus, įkurtas 1820 m. Dab. Rusijoje nuo 1999 m. prie universitetų pradėti steigti licėjai, suteikiantys pradinį ir vidurinį išsilavinimą.

Austrijoje–Vengrijoje ir Vokietijoje XIX amžiuje – XX a. pradžioje licėjumi vadinta mergaičių bendrojo lavinimo vidurinė mokykla.

Lenkijoje 1932–1948 m. licėjumi vadintos šešiametės vidurinės mokyklos paskutinės dvi klasės, nuo 1990 m. licėjumi vadinama trimetė aukštesniosios pakopos vidurinė mokykla 16–19 metų mokiniams.

Licėjaus sąvoka edukologijos tyrimų institute reiškia populiarųjį, neformalųjį švietimą, orientuotą į erudicijos didinimą ir lavidnimą/si, naudojant diskusijas, vedant seminarus ir paskaitas, organizuojant pasirodymus, koncertus, įgyvendinant meninius projektus netipinėse mokymo/si aplinkose.

ETI Edukologijos doktorantų lavinimo/si procesas bus įgyvendinamas doktorantams sistemingai ir nuosekliai dalyvaujant kiekvieną mėnesį lavinimo/si renginiuose. Tikime, kad Doktorantų licėjaus veikla prisidės prie doktorantų įgūdžių, reikalingų jų sėkmingai mokslinei veiklai nacionaliniu ir tarptautiniu, lokaliu, glokaliu ir globaliu mastu, įgyvendinti planuojant, kuriant, projektuojant, modeliuojant, vystant ir t.t. mokslines veiklas.

Visiems šiems intelektiniams veiksmams reikalingi specifiniai, specializuoti intelektiniai įgūdžiai, tokie kaip mokslinė komunikacija, politinė komunikacija, oratorinis menas, judesio valdymas, emocijų valdymas, kūrybiškumas.

Autorinius seminarus vesti bus kviečiami Lietuvos ir užsienio konkrečių sričių ekspertai praktikai, mokslininkai, menininkai, politikai, žurnalistai, pedagogai, koučeriai ir t.t.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslo tyrimų klasteriai, t. y. įvairių sričių aktyvios mokslininkų grupės, kurios atlieka bendrus tyrimus, integruoja studijas ir mokslą, sujungiant kelių padalinių mokslo potencialą, kaip mokslo programos buvo pradėtos formuoti 2014 m. Atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos mokslinių tyrimų plėtros programas ir siekiant paskatinti tarpkryptinius mokslo tyrimus, 2019 m. apjungus 23 mokslo programas Švietimo akademijoje buvo suformuoti 8 mokslo tyrimų klasteriai, kurie veikia humanitarinių, socialinių, gamtos ir technologijos mokslų srityse.

Socialiniai mokslai

• Transformuojantys edukaciniai tyrimai (vadovė prof. dr. A. Galkienė);
• Sumanioji edukacija: pasitikėjimu grįsta klasterystė (vadovė prof. dr. G. Kvieskienė);
• Didaktikos tyrimai (vadovė prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė).

Humanitariniai mokslai

• Antikos ir Viduramžių tyrimai (vadovė prof. habil. dr. T. Aleknienė);
• Lietuvos tautinių mažumų kalbiniai ir kultūriniai kontaktai (vadovas doc. dr. Irena Maisot).

Gamtos ir technologijos mokslai

• Išmaniosios technologijos ir medžiagos taikomojoje fizikoje (vadovas doc. dr. R. Bareikis).

Ugdymo krypties mokslai

• Mokymosi visą gyvenimą tyrimai (vadovė prof. dr. Aušra Rutkienė).

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje leidžiamos monografijos, mokslo žurnalai, straipsnių rinkiniai, mokomosios priemonės bei vadovėliai, disertacijos ir kt.

Mokslo žurnalai

  „Pedagogika“ – atviros prieigos tarptautinis periodinis recenzuojamas mokslo darbų žurnalas. Leidinys priskiriamas socialinių mokslų srities edukologijos, švietimo sociologijos, švietimo vadybos krypčių mokslo darbams. Žurnalas pradėtas leisti 1962 m.,  leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis. Per metus išeina 4 numeriai.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

• SCOPUS
• Central and Eastern European Online Library (C.E.E.O.L.)
• Directory of Open Access Journals (DOAJ)
• Education Research Complete (EBSCO Publishing)
• Index Copernicus
• Modern Language Association International Bibliography (MLA)
• • • Cabell Publishing
    • Lituanistika

Žurnalas „Istorija” priskiriamas humanitarinių mokslų sričiai, istorijos krypčiai. Per metus išleidžiami 4 žurnalo tomai. Straipsniai yra spausdinami lietuvių ir anglų kalbomis.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

Clarivate Analytics Master Journal,Historical abstracts,
C.E.E.O.L. (Central and Eastern European Online Library),
CSA: Sociological Abstracts,
CSA Worlwide Political Science Abstracts,
MLA: Modern Language Association International Bibliography,
EBSCO Publishing: Academic Search Complete,
EBSCO Publishing: TOC Premier,
EBSCO Publishing: Current Abstracts.

„Socialinis ugdymas“ yra periodinis, recenzuojamas socialinių mokslų žurnalas, leidžiamas nuo 1999 m. Žurnalas leidžiamas lietuvių ir / ar anglų kalbomis, 2–3 numeriai per metus. Leidinio tikslas – skelbti socialinių mokslų sričių socialinės pedagogikos, vadybos, ekonomikos, sociologijos, komunikacijos, filosofijos, edukologijos krypčių tarpdisciplininius  mokslinius tyrimus, atliekamus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

• Index Copernicus
• SocINDEX with Full Text (EBSCO)
• SocINDEX (EBSCO)

Nebeleidžiami mokslo žurnalai

„Žmogus ir žodis“ – periodinis mokslo darbų žurnalas, buvo leidžiamas 1999–2018 metais.

Žurnalą „Žmogus ir žodis“ sudarė keturi sąsiuviniai:
• Didaktinė lingvistika;
• Literatūrologija;
• Svetimosios kalbos;
• Filosofija.

Leidinio tikslas – skelbti humanitarinių ir socialinių mokslų sričių filologijos, filosofijos, edukologijos krypčių tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, atliekamus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Straipsniai skelbiami lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų ir kt. kalbomis.

Moksliniame žurnale „Ugdymo psichologija“ buvo publikuojami originalūs empiriniai tyrimai, teorinės ir metodologinės studijos, skirtos ugdymo(si) konteksto psichologinėms ir tarpdisciplininėms problemoms analizuoti, anonsuojamos ir recenzuojamos monografijos, publikuojamos refleksijos apie psichologijos mokslą ir jo raidą.

Informacija apie išleistus leidinius, prieiga prie el. leidinių ar el. leidinių versijų

• Informaciją apie Universitete išleistus leidinius rasite leidybos tinklapyje.
• Universiteto el. knygos, žurnalai ir jų straipsniai, kiti el. dokumentai atvirai ir nemokamai prieinami Vytauto Didžiojo universiteto e. publikacijų talpykloje (VDU ePub)
• Universiteto darbuotojų mokslo (meno) publikacijas rasite Universiteto mokslo / meno publikacijų kataloge.

VDU aktualūs mokslo dokumentai

Mokslo krypčių klasifikatorius

Tarptautinių leidyklų sąrašas

Projektai