VDU Švietimo akademijoje Ukrainos centre paminėta Ukrainos Nepriklausomybės diena

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga, apsilankė Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva atidarytame Ukrainos centre Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje.

Kreipdamasis į šventės dalyvius Lietuvos vadovas pabrėžė besidžiaugiantis, kad Vilniuje atsirado vieta, kur nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai gali susiburti, bendrauti ir iš naujo kurti karo sužeistą gyvenimą. Pasak Prezidento, Ukrainos centro įkūrimas Vilniuje liudija ilgalaikį Lietuvos valstybės įsipareigojimą padėti Ukrainai ir primena apie karo negandas, kurias patiria visi ukrainiečiai.

Prezidentas akcentavo, kad Rusijos karinę agresiją patirianti Ukrainos tauta demonstruoja tvirtybę ir heroizmą, kuriems nėra lygių.

„Šiandien mes visi jaučiamės šiek tiek labiau ukrainiečiai. Ukrainos žmonių kova yra tapusi mūsų kova, Jūsų kančios – mūsų kančiomis. Jūsų pergalės šiame siaubingame kare mes laukiame ir trokštame kaip savo pergalės“, – kalbėjo Prezidentas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva padeda Ukrainai, teikdama karinę, humanitarinę, finansinę ir ekspertinę paramą, siūlo namų židinį broliams ir sesėms iš Ukrainos nuo jų namus užpuolusio priešo ir padės tiek, kiek reikės. Pasak šalies vadovo, būtent vienybė ir gebėjimas vienas kitam ištiesti pagalbos ranką, kai jos labiausiai reikia, yra Lietuvos ir Ukrainos stiprybė.

„Tikiu, kad atsinaujinusios Ukrainos laukia graži ateitis Europos Sąjungoje. Lietuva darys viską, kas nuo mūsų priklauso, kad tai taptų tikrove“, – teigė Prezidentas.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad bendras visų rūpestis turėtų būti ir toliau visomis išgalėmis palaikyti tvirtus lietuvių ir ukrainiečių ryšius, taip pat išsaugoti ukrainiečių tapatybę užsienyje, kad, laikui atėjus, jie galėtų grįžti į Ukrainą kurti savo Tėvynės ateitį.

„Kiekvienos valstybės nepriklausomybės diena yra visos šalies gimtadienis – pati didžiausia šventė. Deja, Rusijos agresija užtemdė Ukrainos žmonių šventę, privertė kovoti ir mirti už šią šventę. Todėl, vietoje įprastų linksmybių palinkėjimo Ukrainai nepriklausomybės dienos proga, linkime jai Pergalės. Slava Ukraini“, – sako VDU Rektorius prof. dr. Juozas Augutis.

Prezidentas dėkojo Ukrainos centro Vilniuje darbuotojams ir savanoriams už prasmingą darbą, o visiems ukrainiečiams priminė, kad Lietuva bus su jais iki pergalės.

VDU Švietimo akademijos Ukrainos centre bus švenčiama Ukrainos nepriklausomybės diena

Rugpjūčio 24 d., trečiadienį, 12 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Ukrainos centre Vilniuje ( T. Ševčenkos g. 31, aktų salė) vyks iškilmingas Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimas. Renginyje dalyvaus Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene.

Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Ukrainos ambasadai Lietuvoje ir VDU.

VDU išlieka tarp lyderių: antras šalyje pagal priimtų studentų skaičių

Pagal šiemet į universitetus priimtų naujų bakalauro ir vientisųjų studijų studentų skaičių, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) išlieka tarp lyderių Lietuvoje – antrasis pagal studentų skaičių universitetas Lietuvoje šiemet pasipildė 1281 pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentu. Pagal bendrą priimtų studentų skaičių VDU užima taip pat antrą vietą tarp šalies universitetų.

Į valstybės finansuojamas bakalauro ir vientisąsias studijas VDU priėmė 843 pirmakursius, į valstybės nefinansuojamas – 438. Iš viso, lyginant su praėjusiais metais, universitetas šiemet priėmė 6,75 proc. daugiau studentų.

„Džiaugiamės, kad, mažėjant stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičiui, pavyksta ne tik išlaikyti tą patį studentų skaičių, bet netgi ir jį padidinti. Tai įrodo, kad VDU yra užsitikrinęs patikimos, aukštos kokybės studijas vykdančios institucijos statusą. Tai dar labiau įpareigoja stengtis ir vykdyti užsibrėžtus tikslus. Šiandien esame plačiausios aprėpties universitetas šalyje, ir, kaip rodo stojančiųjų pasirinkimai, šis kelias yra teisingas, nes tik tarpdisciplininės studijos yra visuomenės ateitis“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Universitete vykdomos Psichologijos bei Mokomojo dalyko pedagogikos studijų programos yra tarp dešimties populiariausiųjų, kurias rinkosi Lietuvos abiturientai. „Mokomojo dalyko pedagogikos studijų programa pritraukė daugiausiai norinčių studijuoti būsimų pedagogų – 117. Populiariausios šios programos specializacijos – lietuvių kalba ir literatūra, istorija ir geografija, muzikos pedagogika. Labai arti šio skaičiaus ir Specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programa. Ją šiais metais pasirinko 87 studentai“, – teigia VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė.

Iš viso Lietuvoje studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 1 084 pirmakursiai, iš jų 621 – valstybės finansuojamose vietose. Tikimasi, kad, padidinus valstybės finansuojamų pedagogikos studijų vietų skaičių, pavyks geriau patenkinti jau dabar jaučiamą įvairių dalykų mokytojų poreikį – matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslinio ugdymo ir kt..

„Taip pat didžiuojamės ir tik šiais metais pradėtomis vykdyti studijų programomis. Pirmaisiais metais pradėtas vykdyti sporto studijas pasirinko 44 įvairių sporto šakų sportininkai. Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino studijų programoje, kuri parengta pagal Lietuvai neįprastą sinergijos su verslu modelį, studijuos 25 studentai“, – naujoves komentuoja VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad iš viso šiemet naujus mokslo metus pradės 19 162 pirmakursiai (2021 m. – 18 769), iš jų 11 713 – valstybės finansuojamose ir studijų stipendijomis vietose (2021 m. – 12 560).

Universitetuose daugiausia studijų sutarčių buvo pasirašyta dėl socialinių mokslų studijų krypčių grupės programų – 19,48 proc. (2021 m. – 18,88 proc.). Antrojoje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė, joje sutartis pasirašė 12,41 proc. priimtų asmenų (2021 m. – 11,31 proc.), trečioji – sveikatos mokslų grupė – 12,06 proc. (2021 m. – 11,97 proc.). Ketvirtoji – humanitarinių mokslų studijų krypčių grupė – 8,61 proc. (2021 m. – 8,65 proc.), penktoji – inžinerijos mokslų krypčių grupė – 8,60 proc. (2021 m. – 9,66 proc.).

Informacija apie 2022-2023 mokslo metų pradžią

Artėjant naujiesiems mokslo metams, VDU sveikina studentus ir primena svarbią informaciją dėl paskaitų pradžios.

Pirmo kurso magistrantūros studijų studentams ir visų pakopų vyresnių kursų studijų studentams specialybės dalykų paskaitos prasideda rugpjūčio 29 d., užsienio kalbų ir A grupės dalykų – nuo rugsėjo 2 d.

Rugsėjo 1 d. paskaitos nevyks.

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentams paskaitos prasidės nuo rugsėjo 2 d. Pirmakursius kviečiame dalyvauti „Įvadas į studijas VDU 2022“ savaitėje, kuri vyks rugpjūčio dienomis. Visa svarbi informacija ir programa skelbiama svetainėje https://ivadas.vdu.lt/.

Ištęstinių studijų studentams paskaitos prasidės pagal fakultetų nustatytus tvarkaraščius.

Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmo kurso studentų registracija į studijų dalykus vyks rugpjūčio 31 d.

Vyresnių kursų studijų studentų pirmasis registracijos į 2022/2023 m. m. rudens semestro studijų dalykų paskaitas seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas vyks rugpjūčio 23-29 dienomis. Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų savitarnos portalo.

Studijų tvarkaraščiai

VDU pirmakursiams – įsimintina „Įvadas į studijas VDU 2022“ savaitė

Tradiciškai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmo kurso studentus kviečia į įvadinės savaitės renginius, kurie vyks rugpjūčio 29 – rugsėjo 1 dienomis. „Įvadas į studijas VDU 2022“ renginiai – proga susipažinti ne tik su universitetu, jo moksline veikla ir siūlomomis galimybėmis, bet ir su universiteto fakultetų dėstytojais bei, žinoma, su studijų draugais. Įvadinė savaitė – tai lyg naujos kelionės pradžia, kurios metu visi suvokia, kad universitete studijų procesas ir aplinka yra daug svarbiau nei trokštamas galutinis tikslas – diplomas.

Visuose „Įvadas į studijas VDU 2022“ renginiuose kviečiami dalyvauti Kaune ir Vilniuje studijuojantys studentai.

Pirmoji diena, rugpjūčio 29-oji – susitikimai su fakultetų bendruomenėmis. Pirmieji žingsniai ir pirmosios pažintys su vieta ir žmonėmis, kurie lydės tave visus studijų metus. Čia susipažinsi su kurso draugais, pasivaikščiosi po fakulteto erdves, susitiksi su fakulteto darbuotojais – dėstytojais, katedrų vedėjais, sutiksi fakulteto dekaną ir referentes, kurios ne tik papasakos apie tavo studijų programą, bet ir supažindins su Universiteto tvarka. Čia Tavęs lauks ir studentai-mentoriai, pasiryžę atsakyti į visus iškilusius klausimus, aprodyti fakultetą ir netgi padės susipažinti su kurso draugais.

Kaune pirmąją dieną pirmakursiai kviečiami dalyvauti diskusijoje „VDU Identity“, kurios metu dalyviai supažins su universiteto koridoriuose nuolat besisukančiais žmonėmis: darbuotojais, studentais ir alumnais. Čia išgirsi įdomiausius pasakojimus apie studijas universitete, patirtis savanorystėje ar studijų kokybės gerinimą. Diskusijai pasibaigus pirmakursių lauks Vėliavos medžioklė – išlikimo žaidimas, kuris patikrins Jūsų reakcijos, greitumo ir kūrybiškumo gebėjimus. Orientacinių metu susipažinsi ne tik su universitetu, jo veiklomis, bet ir pačiu Kauno miestu. Nepraleisk progos ir registruokis, nes vietų skaičius ribotas!

15 val. studentų organizacija „Akademinis politologų klubas“ pirmakursius bei visus susidomėjusius kviečia į susitikimą su buvusiu STT kriminalistu, JAV Nacionalinės FTB Akademijos absolventu, karo istorijos mokslų daktaru bei dabartiniu Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadu Egidijumi Papečkiu. Paskaitos tema „Karas Europoje – padėtis fronte, regiono saugumas ir pamokos ateičiai“. Čia prelegentas aptars Ukrainos karo kontekstą, pristatys esamą padėtį fronte bei kaip Rusijos pradėtas karas keičia mūsų regiono bei visos Europos saugumo architektūrą, kokias pamokas ateičiai galime perimti iš ukrainiečių kovos už savo valstybingumą.

18 val. studentus sukvies neformali diskusija „Susipažinkime, aš mentorius“. Tai galimybė susipažinti su mentoriais ir jų vykdoma veikla. Pirmakursiai diskusijos metu galės uždavinėti jiems rūpimus klausimus. Diskusijos su mentoriais tikslas yra supažindinti pirmakursius su mentoryste ir vykdoma savanoryste universitete. Šios veiklos metu galėsite ne tik pasikonsultuoti su mentoriumi jums rūpimais klausimais, bet ir gerai praleisti laiką žaidžiant stalo žaidimus ar bendraujant su kitais studentais. Tad nepamiršk pasiimti užkandžių sau ir draugui bei nusiteik gerai praleisti vakarą.

Vilniuje pirmakursiai bus kviečiami dalyvauti diskusijoje „VDU Identity. Naujos kartos mokytojas! Koks jis?“.

Taip pat šią dieną pirmakursiai Vilniuje ir Kaune kviečiami nuotoliniu būdu atlikti diagnostinį anglų kalbos testą.

Antrąją dieną, rugpjūčio 30-ąją, universitete Kaune ir Vilniuje studentai laikys kompiuterinio raštingumo ir diagnostinį anglų kalbos testą (anksčiau jo nelaikę). Taip pat studentų lauks registracijos į studijų dalykus proceso ir taisyklių pristatymas.

Kaune studentai turės galimybę išgirsti apie platesnes studijų perspektyvas bei sudalyvauti studijų mugėje (studentai Vilniuje turės galimybę renginį stebėti nuotoliniu būdu). Šią dieną pirmakursių taip pat laukia renginys „Universitetas – ne tik paskaitos – renkiesi tu“, kurio metu sužinosite apie universiteto teikiamą socialinę paramą ir platesnes saviraiškos galimybes. Užsukusieji išgirs apie stipendijas, lengvatas, paskolas, Lietuvos studento pažymėjimą (kitas pažymas), bendrabučius, karjeros planavimą, galimybę prisijungti prie savanorystės programos, meno, sporto veiklų, teikiamos psichologinės bei dvasinės pagalbos ir dar daugiau (studentai Vilniuje turės galimybę renginį stebėti nuotoliniu būdu).

15:30 val. kviečiame dalyvauti nuotoliniame susitikime su studentais turinčiais negalią ir jų artimaisiais. Čia galėsi sužinoti apie Universiteto ir valstybės teikiamas paslaugas, finansinės paramos galimybes bei Universiteto infrastruktūros pritaikymą negalią turinčių studentų gyvenimo, mokymosi ir studijų procesui užtikrinti. Virtualaus susitikimo nuoroda.

Nuo 16 val. visų lauksime VDU Studentų atstovybės prisistatyme. Tai puiki proga iš arčiau susipažinti su Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės (VDU SA) veiklos sritimis, nariais bei puikiai praleisti laiką studentų apsuptyje. Renginyje kartu su VDU SA prezidente Ieva Vengrovskaja aiškinsimės, kuo studentų atstovybė skiriasi nuo mokinių tarybos, taip pat sužinosi, ką veikia atstovybininkai ir į kokius klausimus jie gali atsakyti.

17:30 pakviesime į tradicinį renginį „Aš, nealkoholinis alus ir rektorius“. Tu, alus ir rektorius skamba utopiškai, bet pasirodo tai nėra taip toli nuo realybės! Neformaliame pokalbyje galėsi geriau susipažinti su universiteto vadovu, išgirsti daugiau apie jo veiklą, linksmus nutikimus universitete, užduoti rūpimus klausimus ir smagiai praleisti vakarą.

Trečiąją dieną, rugpjūčio 31-ąją, pradėsime registracija į studijų dalykus, kurios metu visi studentai savo studijų tvarkaraščius turės susidaryti savarankiškai. Kaune nuo 12 val. studentų lauks VDU organizacijų mugė ir sporto centro veiklų pristatymai, o nuo 12:30 val. – VDU Menų centro kolektyvų pasirodymai.

15 val. studentai turės galimybę sudalyvauti net dvejose kūrybinėse dirbtuvėse. VDU didžiosios salės foje (S. Daukanto g. 28) vyks VDU Karjeros centro dirbtuvės „Karjerą pradėk dabar!“ Tuo pat metu „VDU MINDED Verslumo akademija” kūrybinėse dirbtuvėse „Design Sprint“ kviečia studentus praktiškai išbandyti “Design Thinking” (Kūrybinio mąstymo) ir “LEGO SERIOUS PLAY” metodikas, kurios suteikia priemones pažinti save kuriant bei realizuojant drąsius asmeninius projektus ir sprendžiant verslo ar socialinius iššūkius.

Šią dieną pirmakursių taip pat lauks VDU Academia cum laude paskaita „Individualiųjų studijų iššūkiai ir prasmė“. Paskaitoje – pokalbyje studentai kviečiami šnekėtis apie individualiųjų studijų suteikiamas galimybes ir prasmes amžiuje, kuriame studijų suvokimas tampa vis labiau išskydęs. Studentų organizacija „Akademinis politologų klubas“ pirmakursius pakvies į pažintinę ekskursiją po Kauną, kurios metu kartu pasivaikščiosime po Naujamiestį ir Žaliakalnį. Kviesime išgirsti smagių istorijų, sužinoti kodėl Putvinskio gatvė turėjo „diplomatijos gatvės“ pravardę, o pakeliui naujiems miesto studentams parodysime skanias ir smagias vietas, kur lankosi studentai.

22 val. VDU Studentų atstovybė kartu su TABOO kviečia visus esamus ir būsimus Vytauto Didžiojo universiteto studentus į VDU pirmakursių susipažinimo vakarėlį. Tai vakarėlis, kurio praleisti negali joks VDU studentas – juk nori susirasti draugų ir paskaitų metu matyti pažįstamus veidus, tiesa?

Rugpjūčio 31-ąją Vilniuje 14:30 val. pirmakursių lauks VDU Studentų atstovybės prisistatymas, o 16 val. – ekskursija po Vilnių.

Rugsėjo 1-ąją Kaune Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetai maloniai kviečia į 2022-2023 akademinių mokslo metų pradžios šventę. Trys aukštosios mokyklos, 2022-aisiais mininčios Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetį, organizuoja vieningą Rugsėjo 1-osios šventę. Programoje – trijų universiteto rektorių, miesto ir valstybės vadovų sveikinimai bei atlikėjos Jessica Shy koncertas.

VDU Švietimo akademijoje Vilniuje pirmakursių taip pat lauks Mokslų metų pradžios šventė.

„Įvadas į studijas VDU 2022“ programa

Informacijos apie universitetą ir Įvado į studijas VDU savaitę rasi ivadas.vdu.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis

Tuo metu, kai įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginio universitetą (dabar Vytauto Didžiojo universitetas – VDU), Lituanistikos fakultetą, Gitana Vanagaitė buvo rimtai sportuojanti studentė – užsiėmė akademiniu irklavimu. Pirmame kurse ją gelbėjo stiprus pasirengimas, gautas mokykloje, o štai antrajame kurse ji beveik nelankė paskaitų, nes su tuometine TSRS studentų rinktine ruošėsi 1987 metų studentų universiadai, tad po antro kurso, kaip neišlaikiusią egzaminų, ją pašalino iš universiteto.

„Vėliau, žinoma, vėl priėmė. Man tikrai gerai sekėsi sportuoti, bet ilgainiui sporto pasaulis pasirodė per ankštas, todėl nusprendžiau mesti akademinį irklavimą ir pasirinkau rimtas studijas. Man sekėsi literatūra, kalba gal kiek mažiau, nes jai skyriau mažiau dėmesio.

Kai būdavo ar kai yra sunku, stengiuosi suimti save į rankas, neištižti, susikaupti ir tiesiog dirbti savo darbą. Mokytojais man iš esmės tapo visi mano gyvenime sutikti žmonės – iš jų išmokau, kaip pasukti galvą ar pakelti ranką, kaip reaguoti, ką sakyti, o ko ne. Jie mokė ir moko, kaip būti žmogumi“, – sako VDU Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė, Mokomojo dalyko pedagogikos – lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos dėstytoja, dėstanti paskaitas studentams Vilniuje ir Kaune, G. Vanagaitė.

Po pirmojo kūrybinio bandymo į žurnalistiką nepriėmė

Kai baiginėjo mokyklą, G. Vanagaitė mena, kad lituanistikos jos ateities planuose nebuvo. Pirmuoju numeriu ėjo žurnalistika, mat dar besimokydama Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje Gitana rašė straipsnius į Šiaulių miesto laikraštį, ją taip pat viliojo rusų kalba ir literatūra.

„Tačiau į žurnalistiką manęs nepriėmė. Išmetė po pirmojo kūrybinio bandymo, kuris vyko anksčiau nei privalomi stojamieji egzaminai. Rašiau rašinį-laišką armijoje tarnaujančiam draugui apie negebėjimą savarankiškai mąstyti. Gal tai išgąsdino komisiją, o gal kiti dalykai nusvėrė, nes lyg ir mokėjau taisyklingai rašyti, bet kitą dieną mano pavardė su kitomis dešimt buvo iškabinta ant durų tarp nepatekusiųjų į kitą etapą“, – prisimena G. Vanagaitė.

Šiandien ji net pati sau negali atsakyti į klausimą, kodėl nepridavė dokumentų stoti į lituanistikos studijas Vilniaus universitete – patraukė į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą. Egzaminus išlaikė puikiai ir ją priėmė, nors tuo metu buvo nemaži konkursai, į lituanistiką pretendavo du kandidatai į vieną vietą.

„Niekada nesigailėjau dėl tokio savo beveik intuityvaus pasirinkimo, – prisipažįsta pašnekovė. – Universitete subrendau kaip žmogus, kaip literatūros specialistė, turėjau unikalių galimybių mokytis, ką reiškia ir kaip reikia būti žmogumi, profesionalu, gerbiančiu savo darbą. Nepaisant sovietinės tamsos, tie metai buvo labai šviesūs ir įdomūs“.

Neįgyvendintas paskyrimas į Juknaičius

Baigusi studijas, G.Vanagaitė gavo paskyrimą į Juknaičius – kaimą, esantį Šilutės rajone. Tačiau menininkė, pedagogė ir vertėja Karla Gruodis, DP (ang. displaced person) išeivių duktė, kuri, tuo metu būdama jauna dėstytoja, buvo atvykusi į Lietuvą skaityti feminizmo kurso, sukritikavo tokį Gitanos pasirinkimą ir pasiūlė kreiptis dėl galimybės pasilikti universitete.

Profesorius Kęstutis Nastopka, tuometinis Visuotinės literatūros katedros vedėjas, įdėjo labai daug pastangų, kad ji galėtų likti universitete. Dėstyti Gitana pradėjo ne iš karto ir tokiomis nedidelėmis dozėmis. Tai, ką mato studentai – tik mažytė ilgo ir nematomo skaitymo ir nesibaigiančių studijų dalis.

„Viliuosi, kad mano, kaip dėstytojos, paveikslas keitėsi ir keitėsi į gerą. Nuėjau ilgą kelią, kol išmokau apgludinti savuosius kampus, gal dar ne iki galo tai ir pavyko. Dėstytojo darbas paremtas dialogu, kuriame dalyvauja dvi pusės, tai aktyvus ir gyvas procesas, įtraukiantis ir kažkokią gyvasties energetiką, kartais gal lemtingą šiam procesui.

Esu prasmės žmogus, man svarbus tikslus žodis, todėl mane traukia savarankiškai mąstantys, prasmės struktūras gebantys atpažinti ir įvardinti studentai. Norisi jiems perduoti, kad gyvenimas yra sudėtingas, kad jame visuomet reikia rinktis poziciją ir vertybes, kad svarbu neprarasti vilties, kad žmogumi tampama, o ne gimstama“, – pabrėžia G. Vanagaitė.

Iš Vandos Juknaitės mokėsi nebijoti gyvenimo

G. Vanagaitės mokslinio intereso lauke atsidūrė rašytojai Juozas-Tumas Vaižgantas, Juozas Savickas, Jonas Biliūnas, jų kūryba ir asmenybės. Pašnekovė įsitikinusi, kad jie yra įdomūs ir jaunajai kartai – tuo, kad šie rašytojai nuolat sprendė buvimo žmogumi sudėtingose situacijose klausimus, vertybių pasirinkimo dilemas. O jaunam žmogui pasirinkimo klausimai yra itin svarbūs.

G. Vanagaitė prie Vaižganto paminklo

Taip pat nuo Gitanos asmenybės neatsiejamas ryšys su dėstytoja, rašytoja Vanda Juknaite. G. Vanagaitė išleido monografiją „Prasmių raiška Vandos Juknaitės kūryboje“, padėjo rašytojai sudaryti jos knygas.

„V. Juknaitė buvo mano dėstytoja, o baigiant universitetą vienas diplominio darbo skyrius buvo skirtas tuomet pasirodžiusiam jos romanui „Šermenys“. Būdama šalia jos, augau kaip žmogus, mokiausi nebijoti gyvenimo, – sako pašnekovė. – Esu viena iš daugelio, kuriai Vanda Juknaitė padarė lemtingą įtaką. Manau, kad žmones prie jos traukia didžiulė gyvenimo patirtis, kurią ji sugebėjo transformuoti į gilų supratimą apie žmogaus sudėtingumą“.

Užmegzti dialogą su skaitmenine karta – sudėtinga

Dirbdama su studentais, G. Vanagaitė pastebi, kad šiandien rasti ryšį ir užmegzti dialogą su Z karta, dar vadinama socialinių tinklų ar skaitmenine karta, yra ganėtinai sunku. Ji pati dažnai pajunta, kad ši karta kalba skirtinga kalba, grįsta skirtingais kriterijais.

„Dažnai bendraujant su šiuolaikiniais studentais, trikdo ribų nepaisymas, dideli reikalavimai kitiems ir maži sau. Nors šiaip pasišnekučiuoti su studentais įdomu, iš kitos pusės, nepaisant akivaizdaus šios kartos kitoniškumo, gelminis troškimas mylėti, būti reikalingu liko toks pat“, – sako ji.

G. Vanagaitė ne tik dirba Mokomojo dalyko pedagogikos – lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja, bet ir mokslininke Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, vykdo įvairius projektus. Pašnekovė atvirauja, jog vis dažniau pagalvoja, kad norėtų atsisakyti dėstymo: „Norėtųsi prabangos susitelkti į vieną tyrimą. Kita vertus, bendravimas su studentais yra galimybė jausti gyvenimo pulsą, nenutolti nuo gyvenimo“.

Paklausta, o kuo gi užsiimtų atsisakiusi dėstytojos darbo, ką literatūrologai daro, kai nedirba mokslinio ir akademinio darbo, G. Vanagaitė šypteli: „Kartais įsitaiso daržą, kartais pjauna žolę, o kartais žiūri į jūrą ir besileidžiančią saulę“.

Papildomas priėmimas į profesinių studijų programą „Pedagogika“

Skelbiamas papildomas priėmimas į valstybės nefinansuojamas studijų vietas profesinių studijų programoje „Pedagogika“.

Prioritetas priimant bus skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslio ugdymo, kalbų, socialinio ugdymo dalykų mokytojų kvalifikacijai bei turintiems susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl pedagoginės praktikos atlikimo ir darbo pabaigus studijas.

Profesinių studijų programa „Pedagogika“ trunka vienerius metus, ją baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Programa skirta asmenims, neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos.

Pedagoginių studijų programą sudaro teorinė dalis (paskaitos), kurios apimtis 720 val., pedagoginė praktika (atliekama bendrojo ugdymo mokyklose), kurios apimtis 800 val. ir savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis – 80 val.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje, todėl teikiant prašymus pasirinkite vieną miestą, kuriame numatote studijuoti.

Prašymus galima pateikti iki rugpjūčio 22 d. 24 val. internetu.

Prašymus ir dokumentus galima pateikti į vieną iš nurodytų sričių, kuri atitinka turimą aukštojo mokslo kvalifikaciją:

Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos ir informacinių technologijų, gamtamokslinio ugdymo sričių (biologijos, chemijos, fizikos, integruoto gamtos mokslų kurso, technologijų) dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant STEM sritį.
Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną kalbų (lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų), socialinio ugdymo (istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, filosofijos, socialinės pedagogikos) sričių dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant SOC sritį.
Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną kitų ugdymo sričių (dailės, etikos, fizinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo, muzikos, pradinio ugdymo, šokio, teatro, tikybos) dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant KITI sritį.

Stojantieji turi pateikti programos priėmimo taisyklėse nurodytus dokumentus.

Pateikus dokumentus, būtina pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Visi stojantieji turi dalyvauti motyvacijos pokalbyje, kuris vyks nuotoliniu būdu rugpjūčio 24 dieną.

Išsami informacija apie motyvacijos pokalbio eigą ir tvarkaraštis kiekvienam stojančiajam bus išsiųsti nurodytais el. pašto adresais, todėl pasitikrinkite „Spam“ ar „Junk“ katalogus savo el.pašto dėžutėje.

Kad VDU administratorių siunčiami laiškai su svarbia informacija sėkmingai pasiektų Jūsų pašto dėžutę, rekomenduojame įtraukti adresus: vaida.luksiene@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Kaune) ir romute.sainer@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Vilniuje) į savo el. kontaktų sąrašą.

Priėmimo sąlygos pateikiamos 2022 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.

2022 m. norminė profesinių studijų kaina – 3524 eurai metams.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“:

VDU Švietimo akademija

Informacija įstojusiems į VDU 2022 m.

Džiaugiamės, kad bakalauro studijas 2022 m. pasirinkote Vytauto Didžiojo universitete.

Norint tapti pilnateisiu VDU studentu, Jums reikia nuo liepos 29 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 17 val. pasirašyti studijų sutartį elektroniniu būdu jungiantis adresu https://epasirasymas.vdu.lt/.

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.

Studijų sutarties pasirašymo elektroniniu būdu žingsniai:

Norėdami pasitikrinti, ar tikrai įstojote į Vytauto Didžiojo universitetą, prisijunkite prie LAMA BPO sistemos adresu lamabpo.lt
Sumokėkite 45 € registracijos mokestį
Prisijunkite prie VDU e. pasirašymo sistemos https://epasirasymas.vdu.lt/ per elektroninę bankininkystę, mobilų ar elektroninį parašą. Neturint galimybės prisijungti šiais būdais, reikia susikurti paskyrą VDU e. pasirašymo sistemoje, prisijungimo lauke pasirenkant „Kurti naują paskyrą“. Tuomet prisijungti reikia naudojant naujos paskyros prisijungimo vardą ir slaptažodį
Patvirtinkite studijų sutartį elektroniniu būdu
Jei kyla sunkumų, skambinkite telefonu (8 37) 323 206 arba +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359.

Nepavykus savarankiškai sudaryti studijų sutarties, galima atvykti į universitetą rugpjūčio 1 d. nuo 9 iki 17 val. ir rugpjūčio 2 d. nuo 9 val. iki 17 val. adresu V. Putvinskio g. 23, Kaunas ir studijų sutartį sudaryti su universiteto darbuotojų pagalba. Norint studijų sutartį pasirašyti universitete, rekomenduojama 45 € registracijos mokestį sumokėti iš anksto per elektroninę bankininkystę.

Pasirašant studijų sutartį elektroniniu būdu, į VDU e. pasirašymo sistemą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

Registracijos mokesčio kvitą – 45 €;
Jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje – pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;
Dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ir nėra nurodytas asmens kodas;
Suaugusiųjų mokymo centro pažymą apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti);
Tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I-III vietų laimėtojams – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirti papildomi balai;
Tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą.

Registracijos ir studijų mokestis

Įstojusiems į valstybės finansuojamas arba nefinansuojamas studijas

Visi įstojusieji į valstybės finansuojamas arba nefinansuojamas studijas, prieš pasirašydami sutartį su universitetu, privalo sumokėti 45 € registracijos mokestį*. Mokestis turi būti sumokėtas prieš pasirašant sutartį pagal pateiktą mokėjimo informaciją. Patvirtinant el. sutartį internetu, mokėjimo kvito kopiją reikia prisegti patiems.

Įstojusiems į mokamas studijų vietas

Studentai, įstoję į valstybės nefinansuojamas studijų programų vietas, pusę semestro studijų programos kainos turi sumokėti iki rugsėjo 30 d., likusią dalį – iki sesijos pradžios (gruodžio 3 d.). Studijų programų semestro kainos 2022/2023 m. m.

*Nuo registracijos mokesčio atleidžiami šie asmenys:

ne vyresni kaip 25 metų asmenys ir neturintys abiejų tėvų arba globėjų;
ne vyresni kaip 25 metų vaikų globos namų auklėtiniai;
asmenys, turintys 45% ir mažesnį darbingumą.

Šie asmenys kartu su sutarties patvirtinimui reikalingais dokumentais vietoje sumokėto registracijos mokesčio kvito turi pateikti dokumentus, įrodančius teisę į lengvatą.

Anglų kalbos diagnostinis testas

Sutartis pasirašę VDU studentai privalo laikyti anglų kalbos diagnostinį testą, kuris padeda nustatyti, kokiu lygiu studentas (-ė) turi mokytis anglų kalbos. Diagnostinis testas laikomas nuotoliniu būdu sutarties su VDU pasirašymo dieną.

Anglų kalbos diagnostinis testas (ENGLISH PLACEMENT TEST 2022) studentams vyks tik nuotoliniu būdu adresu https://testing.vdu.lt.

Prisijungimo instrukciją rasite ČIA

Neturintys galimybės testą laikyti nuotoliniu būdu tai padaryti gali universitete, V. Putvinskio g. 23, rugpjūčio 1–2 dienomis, 9:00–17:00 val.

Informacija apie testo rezultatus Jums bus atsiųsta į universiteto el. paštą (vardas.pavarde@stud.vdu.lt) rugpjūčio 30 dieną.

UKI anglų kalbos diagnostinio testo laikyti nereikia:

nesimokiusiems anglų kalbos ar išlaikiusiems valstybinį anglų kalbos egzaminą 16 % ir mažiau – šie studentai mokosi anglų kalbos nuo A1 lygio;
išlaikiusiems valstybinį anglų kalbos egzaminą 80 % – 89 % – šiems studentams rekomenduojame mokytis B2 lygiu (arba laikyti diagnostinį testą);
išlaikiusiems valstybinį anglų kalbos egzaminą 90 % ir daugiau – šie studentai mokosi bet kurį C1 arba C1/C2 lygio anglų kalbos dalyką arba laiko C1 lygio įskaitymo testą (testas laikomas tik universitete, V. Putvinskio g. 23, rugpjūčio 1–2 dienomis, 9:00–17:00 val.)
turintiems C1 lygio kompetenciją liudijančius dokumentus (standartizuotų anglų kalbos testų arba išsilavinimo anglų kalba įgijimo pažymėjimus) – privalu juos pateikti Užsienio kalbų institutui (almante.meskauskiene@vdu.lt) iki rugsėjo 1 dienos. Šie studentai TURI studijuoti kitas užsienio kalbas (ne mažiau kaip 12 ECTS);
į Anglų filologijos studijų programą priimtiems studentams – šie studentai studijuoja anglų kalbą pagal savo programos reikalavimus.

Studentai, turintys užsienio kalbos kompetencijas, įgytas kituose universitetuose, dokumentus turi pristatyti almante.meskauskiene@vdu.lt iki rugsėjo 15 dienos.

Kilus klausimams galima kreiptis į:

Konkursas studijų stipendijai gauti

Vytauto Didžiojo universitetas, kaip socialiai atsakinga institucija, siekia padėti asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuriems dėl sunkios finansinės padėties užkertamas kelias į aukštąjį mokslą. Universitetas 2021 metais įsteigė studijų fondą pirmo kurso studentų studijų kainai padengti – į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas įstojusiems pirmakursiams VDU skiria studijų stipendijas studijų kainai padengti. Atsižvelgiant į stojančiųjų konkursinius balus bei pasirengimą studijoms, studentams, įstojusiems į valstybės nefinansuojamas vietas, studijų kaina gali būti padengiama pilnai arba dalinai visam studijų laikotarpiui.

Stipendijos studijų kainai padengti konkurse gali dalyvauti 2022 m. į VDU bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas įstoję ir sutartis su universitetu sudarę studentai, kurie Vytauto Didžiojo universitetą prašyme pasirinkę pirmu prioritetu. Prašymus dalyvauti konkurse studentai turi pateikti sutarčių pasirašymo su universitetu dienomis.

Konkurso datos

Įstojusiems LAMA BPO bendrojo priėmimo pagrindinio etapo metu

Prašymų dalyvauti konkurse studijų stipendijai gauti priėmimas – nuo liepos 29 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 17 val.
Konkurso rezultatų paskelbimas studentus informuojant asmeniškai iki rugpjūčio 10 d. 12 val.

Įstojusiems LAMA BPO bendrojo priėmimo papildomo etapo metu

Prašymų priėmimas nuo rugpjūčio 10 d. 15 val. iki rugpjūčio 12 d. 17 val.
Konkurso rezultatų paskelbimas studentus informuojant asmeniškai iki rugpjūčio 19 d. 12 val.

Universitetinio priėmimo metu:

Prašymų priėmimas nuo rugpjūčio 25 d. iki rugpjūčio 26 d. 16 val.
Konkurso rezultatų paskelbimas studentus informuojant asmeniškai rugpjūčio 30 d.

Norintys dalyvauti konkurse turi nurodytomis datomis sistemoje epasirasymas.vdu.lt užpildyti prašymą „Paraiška studijų fondo stipendijai gauti“ nurodant prašomus duomenis, pateikti argumentus, pagrindžiančius motyvaciją studijuoti Vytauto Didžiojo universitete ir pasirinktoje studijų programoje, ir galimus papildomus dokumentus:

Mokslo, meno ar sporto pasiekimus įrodančius dokumentus;
Aktyvią socialinę veiklą įrodančius dokumentus;
Asmenys, kurie dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto įsteigtame studijų stipendijos studijų kainai padengti konkurse ir yra iš socialiai jautrių grupių, norėdami dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos dokumentus:
- Ne vyresni kaip 25 m. asmenys, kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba kurių abu tėvai yra mirę (visiški našlaičiai), pateikia tėvų mirties liudijimų kopijas arba teismo sprendimo dėl paskirtos globos dokumento kopiją;
- Galiojantį neįgaliojo pažymėjimą;
- Asmenys iš šeimų, auginančių keturias ar daugiau atžalų, ne vyresnių kaip 25 m. amžiaus, pateikia šeimos sudėties pažymą;
- Turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą turi pateikti savivaldybės socialinės paramos skyriaus išduotą galiojančią pažymą apie socialinės pašalpos skyrimą;
- Asmenys iš šeimų, kurių abu tėvai arba turėtas vienas iš tėvų yra bedarbiai, turi pateikti Užimtumo tarnybos išduotą galiojančią pažymą apie nedarbo draudimo išmokos skyrimą.

Skiriant studijų stipendijas atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

Konkursinis balas;
Asmuo iš socialiai jautrios grupės;
Visuomenei ir Universitetui svarbi studijų kryptis, į kurią studentas priimtas;
Abiturientas yra iš mokyklos, su kuria Universitetas bendradarbiauja;
Aukšti mokslo, meno ir sporto pasiekimai;
Motyvacija studijuoti VDU ir veikti Universiteto studijų, mokslo ir (ar) visuomeninės veiklos srityje (savanorystė, mentorystė ir kt. veiklos);

Studentai bus asmeniškai elektroniniu paštu informuoti apie studijų stipendijos studijų kainai padengti konkurso rezultatus.

Kilus klausimams galima kreiptis į:

Apgyvendinimas bendrabučiuose

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pirmo kurso studentus apsigyventi Universiteto bendrabučiuose, esančiuose Kaune, Akademijoje (Kauno rajone) arba Vilniuje.

Daugiau informacijos apie apgyvendinimo sąlygas VDU bendrabučiuose galima rasti adresu http://apgyvendinimas.vdu.lt

GYVENAMOSIOS VIETOS PIRMO KURSO STUDENTAMS SKYRIMO TVARKA

Studentai, norėdami apsigyventi viename iš Universiteto siūlomų bendrabučių, per sutarčių sudarymo laikotarpį turi atlikti šiuos veiksmus:

sudaryti Studijų sutartį;
rezervuotis gyvenamąją vietą bendrabutyje, pasirinkus ją iš siūlomų laisvų vietų Apgyvendinimas studentų kambariuose sąrašo adresu http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda Kitų asmenų apgyvendinimas), jungiantis tokiu pat prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, kaip ir sudarant Studijų sutartį (SVARBU: laisvų vietų sąrašas yra nuolat atnaujinamas). Patvirtinimą apie atliktą rezervaciją gausite į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę;
sulaukti antro el. laiško į savo asmeninę el. pašto dėžutę su rezervacijos patvirtinimu (gyvenamosios vietos skyrimu);
sulaukti trečio – ir paskutinio – el. laiško į savo asmeninę el. pašto dėžutę apie paruoštą Apgyvendinimo sutartį ir ją pasirašyti el. būdu per nurodytą terminą (vėliausiai iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.) jungiantis adresu http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda Kitų asmenų apgyvendinimas);
per el. laiške nurodytą terminą (vėliausiai iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.) įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje ir joje apsigyventi.

Studentai, norėdami apsigyventi VDU bendrabutyje Nr. 2 („BALTIJA“), esančiame adresu Vytauto pr. 71, Kaunas (pritaikytas studentams su negalia) bei Nr. 5, esančiame adresu Universiteto g. 8, Akademija, Kauno r. (iš dalies pritaikytas studentams su negalia), išskyrus studentus su negalia, tai galės padaryti ne anksčiau, kaip nuo 2022 m. spalio 1 d. (sekite informaciją http://apgyvendinimas.vdu.lt naujienų skiltyje).

Informuojame, kad studentai turi teisę keisti pasirinktą gyvenamąją vietą po š. m. rugsėjo 1 d. iki pat 2023 m. birželio mėn. pasirinkdami ją iš laisvų vietų sąrašo jungiantis adresu http://apgyvendinimas.vdu.lt

DĖMESIO! Informuojame, kad rezervuojantis kambarį http://apgyvendinimas.vdu.lt nurodytos kainos galioja tik iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. apgyvendinimo kainos keisis. Daugiau informacijos.

Daugiau informacijos teikia:

Kita svarbi informacija

Pasirašius studijų sutartį bus galima internetu užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą (LSP). Visiems studentams, 2022 m. įstojusiems į studijas VDU, LSP bus pagamintas nemokamai. Daugiau informacijos.
Kompiuterinio raštingumo testas visiems, į studijas VDU įstojusiems bendrojo priėmimo pagrindinio etapo metu, vyks nuotoliniu būdu rugpjūčio 30 d. Daugiau informacijos.
Rugpjūčio 31 d.visi bakalauro ir vientisųjų studijų pirmo kurso studentai turės susidaryti savo studijų tvarkaraštį ir užsiregistruoti į studijų krypties ir Artes Liberales bendruosius studijų dalykus nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos apie registraciją į dalykus – „Įvade į studijas VDU“.

Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:

Kaune ir Vilniuje vyks neįprastas renginys „Sumuštiniai aplink pasaulį“

Liepos 25 d., pirmadienį, 12.30 val. vyks neįprastas renginys „Sumuštiniai aplink pasaulį“ Kaune ir Vilniuje, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai – užsieniečiai iš daugiau nei 33 pasaulio valstybių, vaišins miestiečius savo gamybos sumuštiniais.

XVIII amžiuje Anglijoje atsirado sumuštinis, šiandien be viengubo, kepto sumuštinio neįsivaizduojame savo kasdienybės. Ar žinojote, jog 1965 metų kosmoso misijoje astronautas Džonas Jangas suvalgė sūdytos jautienos sumuštinį, nors nebuvo galima įsinešti maisto iš žemės? Kelionės, pertraukų, iškylos neįsivaizduojame be šio patiekalo. Kad ir kur bebūtume – nuo tolimosios Amerikos, egzotiškos Japonijos, Vokietijos, Sakartvelo, Argentinos iki mūsų brolių Latvijos – kone kiekviena pasaulio kultūra turi vieną bendrą patiekalą sumuštinį. Pastaraisiais metais Lietuvoje socialiniuose tinkluose sumuštiniai išgyvena tikrą renesansą. Ar lietuviai mėgsta sumuštinius su juoda duona ir dešra? Kokius sumuštinius valgo tolimųjų šalių gyventojai?

Tad renginyje „Sumuštiniai aplink pasaulį“ Kaune ir Vilniuje svečiai galės paragauti, pasmaližiauti įvairių skonių sumuštiniais, pažinti užsienio šalį bei apsilankyti „Kalbų kavinėje“, kur galės pabendrauti su užsieniečiais.

Renginio metu kviečiame prisijungti prie iniciatyvos „Piešiame Lietuvą“ ir atnešti kanceliarinių prekių, skirtų Ukrainos centrų vaikams.

Maloniai kviečiame apsilankyti, paragauti, pabendrauti ir pabūti kartu!

Susitinkame: T. Ševčenkos g. 31, lauke, Vilniuje, VDU Švietimo akademijoje.

Kauno adresas: CulturEUkraine, Laisvės al. 102, 3-ias aukštas, 309 kabinetas, poilsio kambarys (įėjimas kairėje)

On Monday, July 25th, at 12:30 p.m., an unusual event „Sandwiches Around the World” will take place in Kaunas and Vilnius. The participants of the Lithuanian Language and Culture of Vytautas Magnus University (VMU) organised for foreigners from more than 33 countries, will invite the residents of both cities will have an opportunity to travel the world through sandwiches made by our students.

The sandwich appeared in England in the 18th century, and today we cannot imagine our daily routine without a sandwich. Did you know that on a space mission in 1965, astronaut John Young ate a sandwich of salted beef, even though it was not possible to bring food from the ground? We cannot imagine a trip, breaks, or a picnic without this dish. Wherever we are – from the distant America, exotic Japan, Germany, Georgia, Argentina to our Latvian brothers – almost every culture in the world has one common dish sandwich. In recent years, sandwiches have been experiencing a real renaissance on social networks in Lithuania. Do Lithuanians like sandwiches with black bread and sausage? What kind of sandwiches do residents of distant countries eat?

Therefore, at the event „Sandwiches Around the World” in Kaunas and Vilnius, guests will be able to taste, have breakfast with sandwiches of various tastes, get to know a foreign country and visit the „Language Cafe”, where they can chat with foreigners.

During the event, we invite you to join the initiative „We draw Lithuania” and bring stationery for children’s art therapy in the Ukrainian centers in Kaunas and Vilnius.

We kindly invite you to visit, taste, chat and be together!

We meet in

Vilnius: T. Ševčenkos g. 31, outdoors, in Vilnius, at the VMU Academy of Education.

Kaunas: CulturEUkraine, Laisvės al. 102, 3rd floor, room 309, leisure room (entrance on the left)

Medikų dukra pasirinko darbą su egzotiškais gyvūnais – šis atvedė į švietimą

Medikų šeimoje gimusi Vesta Aleknavičiūtė, rinkdamasi savo profesinį kelią, žūtbūt norėjo elgtis priešingai: rinktis kitą profesiją, tik ne mediko. Šis noras formavosi dar vaikystėje, kai jai giminaičiai bei tėvų draugai nuolat kartojo, kad jos, kaip medikų vaiko, profesinė ateitis aiški – ji, matyt, taip pat seks jų pėdomis. „O man būtinai norėjosi rinktis kažką kito dar ir dėl to, kad paniškai bijojau kraujo. Sakiau, jau į mediciną – tikrai niekaip. Tiesa, nuo gamtos mokslų, biologijos, kurie stipriai susiję su medicina, netoli ir tenuėjau“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktorantė, dėstytoja, VDU Botanikos sodo edukatorė.

Baigusi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnaziją, Vesta pasirinko VDU biologijos (šiuo metu – biologijos ir genetikos) bakalauro studijas. Viename iš pirmųjų kursų, kuriame turėjo atlikti įvairius laboratorinius darbus, reikėjo skrosti gyvūnus.

„Iš pradžių galvojau, kad neišbūsiu, alpsiu. Juk aš bijau kraujo! Bet visgi ryžausi įveikti save: pabandžiau, ir patiko, buvo labai įdomu. Nei bloga buvo, nei alpau. Štai tada mama liūdėjo, kad visgi nepasirinkau medicinos. Bet jau viskas, tuo metu buvau įklimpusi į biologiją iki ausų. Be to, biologijoje įžvelgiau kiek kitokią prasmę, nei medicinoje. Medicina apsiriboja tik žmogaus gydymu, o aš norėjau veikti plačiau – orientuotis į visą gyvąją gamtą“, – sako V. Aleknavičiūtė, po bakalauro magistro studijoms pasirinkusi molekulinę biologiją.

Prižiūrėjo zebrus, antilopes ir žirafas

Baigusi studijas, V. Aleknavičiūtė pradėjo dirbti Lietuvos zoologijos sode, Kanopinų gyvūnų skyriuje – prižiūrėjo zebrus, antilopes, žirafas. Nors tai, atrodytų, itin egzotiškas darbas, bet tuo pačiu nenutolęs nuo ugdymo: apart tiesioginio darbo su gyvūnais, jai teko pristatinėti prižiūrimus gyvūnus zoologijos sodo lankytojams.

„Darbas zoologijos sode nebuvo lengvas. Viena vertus, jis suteikdavo be galo daug malonumo – tokio artimo ryšio su gyvūnu būdamas zoologijos sodo lankytoju tikrai nesukursi. Iš kitos pusės, darbas buvo labai atsakingas ir pavojingas. Bet turbūt labiausiai mane žavėjusi darbo zoologijos sode dalis buvo darbas su žmonėmis, pristatant jiems prižiūrimus gyvūnus. Labai patikdavo pristatymams ruoštis – per tai ir supratau, kad būtent švietimas yra mano sritis, ne gryna biologija“, – prisipažįsta V. Aleknavičiūtė.

Bendrauti su vaikais bei šeimomis, pasakoti jiems apie gyvūnus, kuriuos prižiūri, jai be galo patiko – tai pastebėjusi viena jos pažįstama pasiūlė Vestai užsiimti edukacija VDU Botanikos sode ir ten vesti lankytojams edukacijas apie gamtos mokslus.

„Gavusi pasiūlymą, įprastai visad esu linkusi pabandyti, neskubu atsisakyti. Maža ką, o gal patiks? Tad štai taip bandau jau penkti metai, – juokiasi pašnekovė. – Botanikos sode atradau save būtent gamtos mokslų ugdyme. Kadangi neturėjau teorinių žinių, o tik praktinius pedagogikos įgūdžius, nusprendžiau baigti vienerių metų trukmės VDU pedagogikos kvalifikacijos studijas. Dabar be pedagogikos savo gyvenimo jau nebeįsivaizduoju“.

Doktorantūros studijos – praturtinanti kelionė į save

Baigusi magistro studijas, nors tuo metu dirbo Botanikos sode, ji pajuto savotišką tuštumą. Nors pirmą mėnesį atrodė smagu, kad nebėra paskaitų, atsiskaitymų, egzaminų, ilgainiui atsirado stimulas ir alkis žinioms, tobulėjimui – pradėjo to ieškoti vaikščiodama į biblioteką, skaitydama knygas, lankydama įvairius kursus.

Jei Vestos aplinkoje ir buvo dvejojančiųjų, ar verta rinktis trečiąją studijų pakopą, investuoti į tai savo laiką ir žinias, pati Vesta tuo neabejojo – po magistro studijų, padirbėjusi Botanikos sode ir baigusi trumpąsias pedagogikos studijas, ji suprato, kiek dar daug nežino ir kiek galėtų naujų žinių dar įgyti.

„Pamenu pokalbį su vienu bičiuliu, kuris man pasakė: „Į doktorantūros studijas žiūrėk ne kaip į studijas, kurias baigsi, bet vertink tai kaip į žiniomis praturtinančią kelionę į save“. Tas požiūris man labai tiko ir patiko. Jei studijuodama bakalaurą nekantravau studijas kuo greičiau baigti, pradėti dirbti ir tapti savarankiška, tai doktorantūrą vertinu kaip labai gražų savo gyvenimo etapą – nuostabią kelionę į save“, – pasakoja pašnekovė.

Įkvėpė gamta ir mokytoja

Paklausta, ar turi kokį nors mokymosi ritualą, kuris padeda jai ne tik mokytis, bet ir studijas suderinti su darbu, kitomis veiklomis, asmeninio gyvenimo planais, V. Aleknavičiūtė dalijasi paprastu patarimu: tiesiog planuotis ir viską susižymėti darbo knygoje, kad netektų kažko užmiršti ar vėluoti atlikti.

„Pamenu, kai pradėjau vieną pirmųjų savo darbų, kolegė, kuri ten dirbo jau ne vienerius metus, pradėjo man vardinti užduotis: tą reikia padaryti, aną ir dar tą. Tąkart ji stebėjosi, kad nieko nesižymiu darbo knygoje, o pasikliauju vien savo atmintimi. Ir ji buvo teisi – vos po mėnesio įsigijau darbo knygą, ir ją nusiperku kasmet, vos prasidedant metams. Kai tiek visokių reikalų, knyga tikrai padeda – su pabraukimais, šauktukais ir visokiais ekstra darbais“, – savo patirtimi dalijasi Vesta. Ir priduria: jeigu ji mato, kad laukia intensyvus periodas ar koks sunkesnis iššūkis, nusiperka plytelę juodojo šokolado. „Kol įveiki darbą, įveiki ir šokoladą. Tokiais periodais smegenims juk reikia šiek tiek gliukozės“, – šypsosi ji.

Šiuo metu Vesta dėsto studentams dviejose programose – mokomojo dalyko STEAM pedagogikos, taip pat pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo. Ji pastebi, šiose srityse vis dar gajūs įvairūs mitai, pavyzdžiui, kad tiksliuosius mokslus mokytis sunku, o štai socialinius – lengva, nes ten viską gali atsiskaityti vadovaudamasis intuicija. Iš tiesų tiek vienoje, tiek kitoje srityje reikia mokytis, įdėti daug darbo ir pastangų. Gal tai atbaido būsimus studentus, bet pašnekovė sako norinti kaip tik padrąsinti jaunimą rinktis gamtos mokslus ir ypač tokias specialybes kaip STEAM mokomojo dalyko pedagogika – tai itin įdomios sritys.

„Gamta mane žavėjo nuo mažumės, štai ir dabar geriausias poilsis man yra gamtoje. Kai mokykloje atėjo laikas profiliuotis, rinktis, kokius dalykus mokytis A ar B lygiu, ilgai nesvarsčiau – A lygiu pasiėmiau biologiją ir chemiją. Ir nesuklydau. A lygyje turėjau be galo stiprią mokytoją Laimą Lapinskaitę, kuri mane ir pastūmėjo savo gyvenimą susieti su biologija. Iki šiol palaikome su ja ryšį – tai mano įkvėpėja, mokytoja iš didžiosios raidės“, – komplimentus savo mokytojai žėrė V. Aleknavičiūtė.

Biologijos pamokos neturėtų būti nuobodžios

Didžiąja dalimi visa Vestos pedagoginė patirtis sukasi aplink mokinius, nes edukacijose įprastai dalyvauja 1-12 klasių moksleiviai. Įstojusi į doktorantūrą, ji gavo galimybę dėstyti ir studentams – šia galimybe ji be galo džiaugiasi ir didžiuojasi. Darbas su studentais, kurie yra jau suaugę žmonės, turintys savo supratimą ir idėjų, moko pasitempti ir ją pačią.

Su studentais ji daug diskutuoja, ieško bendrų sprendimų: „Iš savo studentų visų pirma išmokau lankstumo – lanksčiau reaguoti į įvairias situacijas, atsižvelgti į įvairius prašymus, nes juk visko gyvenime nutinka. Ir jei į mano vedamas edukacijas mokiniai atvyksta kartą ar kelis, tai su studentais matausi kas savaitę – žinau jų rūpesčius, problemas, jie dalijasi savo idėjomis, patirtimi, išgyvenimais. Su jais turime tikrai stiprų ryšį“, – apie darbą su studentais pasakoja V. Aleknavičiūtė.

Svarstydama, kokių pokyčių reiktų imtis, kad susidomėjimas gamtos mokslais būtų didesnis ir daugiau studentų rinktųsi šios krypties studijas, Vesta sako, kad viskas prasideda nuo mokyklos.

„Atsimenu, mokykloje nors ir mokėmės pagal vadovėlį bei pratybas, tuo pačiu turėdavome gausybę įvairių praktinių veiklų, susijusių su gamtos mokslais. Pamokose stebėjome per mikroskopą svogūną, matavome fotosintezės intensyvumą ir t.t.Būtent gamtos mokslų mokymas per praktines veiklas, patirtį ir gali sudominti. Nes viena, kai apie medį perskaitai knygoje, ir visai kas kita, kai su mokiniais nuvyksti į mišką ar Botanikos sodą ir tuos medžius pamatai, tyrinėji, lieti.

Kai savo studentų paprašau užpildyti anketas apie patirtį, susijusią su gamtos mokslais, buvo ir tokių atsakymų, kad gamtos mokslai yra neįdomu, nuobodu, labai sausa. Tąkart stebėjausi ir negalėjau suvokti, kaip taip gali būti? Vėliau išsikalbėjome, kad mokykloje jie tiesiog mokėsi iš vadovėlio – atsiversdavo knygą, konspektuodavo, atsakydavo į klausimus ir judėdavo prie kitos temos. Be abejo, kad toks bėgimas per temas nepalieka jokio įspūdžio ir patirties, o gamtos mokslai nesudomina. Labai norėtųsi, kad būtent tai keistųsi“, – sako lūkesčiais dalijasi V. Aleknavičiūtė.