• Titulinis
• Visos naujienos

Vaikų pasirinkimus mokykloje vis dar lemia gajūs stereotipai

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, stipriai keičiasi mūsų šalies mokyklose bei universitetuose besimokančio jaunimo pokalbių temos ir net vertybės: šiandien jie vis garsiau kalba apie saugumą, meilę, pagalbą vienas kitam, aukojimą bei savanorystę. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentės, Švietimo akademijos kanclerės pavaduotojos Ilonos Tandzegolskienės, keičiasi ne tik diskusijų turinys, bet ir pasirinkimai: nors rusų kalba mokyklose vis dar yra fenomenas – ją mokytis renkasi dažnas mokinys – tačiau ir ši tendencija kinta. Ir ne tik dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

„Vokiečių kalba mokykloje vis dar nėra populiari, kaip ir, tarkime, prancūzų kalba. Ir tai lemia stereotipinis sprendimas: kadangi daugumos vaikų tėvai savo laiku mokėsi rusų kalbos, jie ir vaiką nukreipia ją rinktis, nes neva taip bus lengviau padėti vaikui mokytis. Iš patirties galiu pasakyti, kad tas mokėjimas vaikams ne ką tepadeda. Tėvai dažniausiai būna kalbą primiršę, ypač rašybą, gramatiką, taisykles, tad vaikams vis viena tenka mokytis patiems savarankiškai. Tad raginu tėvus atsiriboti nuo šio stereotipo ir paskatinti vaiką rinktis kitą užsienio kalbą, kurią vaikas pats nori rinktis, ir kuri atvers platesnes galimybes studijuoti svečioje šalyje, keliauti, pažinti kitų šalių kultūrą, siekti karjeros“, – sako mokykloje bei universitete vokiečių kalbos mokiusi I. Tandzegolskienė.

Nors, anot jos, rusų kalba mokyklose vis dar yra fenomenas, nes ją renkasi didelis skaičius mokinių, situacija keičiasi: rusų kalbos specialistai nėra aktyviaitad šiuo metu mokyklose vis dar dirbama su tomis pajėgomis, kurias turime pastaruosius dešimtmečius. Jaunieji specialistai to neperima – dauguma rusų kalbos mokytojų yra pensijinio amžiaus: „Esu už tai, kad mokyklose būtų kuo didesnė kalbų įvairovė ir, pavyzdžiui, vaikai, kurie domisi japonų animacija ir šios šalies kultūra, galėtų  rinktis japonų kalbą. Arba prancūzų, ispanų ir panašiai“.

Vokiečių kalba sužavėjo skambesiu

I. Tandzegolskienės kaip mokslininkės ir dėstytojos kelias trunka jau 20 metų – Vilniaus universitete ji įgijo referavimo ir vertimo iš vokiečių ir rusų kalbų bakalauro kvalifikacinį laipsnį – dviejų kalbų mokymasis atrodė patraukliau, tačiau vokiečių kalba nustelbė kaip prioritetas. Nors būti mokytoja ji nesvajojo, tačiau vokiečių kalbą pamilo nuo pat mokyklos laikų – dėl jos ypatingo skambesio. Ilona nuo 4 klasės dainavo chore, grojo pianinu, tad muzikaliam vaikui buvo svarbus garsų skambesys, tame tarpe – ir kalbos, renkantis, kurią iš jų mokytis. Be to, vokiečių kalba žavėjo ir galimybe tokiu būdu pažinti šios šalies kultūrą.

Iškart po bakalauro studijų, neturint pedagoginės patirties, eiti dirbti vokiečių kalbos mokytoja į mokyklą buvo nemenkas iššūkis. Jaunai pedagogei nuo pat pradžių teko dirbti su paaugliais, tad didžiausias iššūkis buvo išmokti su skirtingų klasių vaikais susikalbėti, juos išgirsti, suprasti, sudominti savo dalyku, kad jie jaustų mokymosi džiaugsmą.

„Mano kabinete visad buvo daug įvairios vizualinės medžiagos. Neapsiribodavome vien tradiciniu kalbos mokymusi. Mokėmės kalbos per piešinius, istorijų pasakojimą, dainas, daug keliaudavome už mokyklos ribų. Buvau labai aktyvi mokytoja ir skatinau vaikus būti aktyviais – domėtis, smalsauti, stengtis atrasti ir pažinti. Buvo iššūkis mokinius suprasti, priimti juos tokius, kokie jie yra, dirbti taip, kad su jais sutarčiau. Bet nenusivyliau: iki šiol prisimenu savo mokinius, įvairius jų pasakymus, prašymus. Tai ilgam išlieka atmintyje“, – pasakoja I. Tandzegolskienė.

Akademinė aplinka buvo reikalinga kaip oras

Dirbdama mokykloje Ilona praktiškai įsitikino, kaip skiriasi vaikų ir suaugusiųjų mokymas – jai buvo svarbu suprasti, kodėl gi vaikus mokome vienaip, o suaugusiuosius – visiškai kitaip. Tad įstojusi į VDU edukologijos magistrą, bandė rasti sau šiuos atsakymus.

Magistro studijos davė naują suvokimą, kas yra pedagogika, andragogika – suaugusiųjų mokymas, kaip reikia dirbti su vaikais ir suaugusiaisiais. Tuomet ji be galo pamilo pedagoginį darbą su vyresniais žmonėmis.

„Kai įstojau į magistrantūrą ir dirbau mokykloje, buvau pakviesta dėstyti vokiečių kalbą ir VDU Užsienio kalbų institute. Turėjau dėstytojų, kurie labai skatino rinktis doktorantūrą ir mokslinę veiklą. Galimybė bendrauti su dėstytojais, diskutuoti su iškiliomis mokslo asmenybėmis mane labai viliojo. Akademinė aplinka man buvo reikalinga kaip oras. Kad galėčiau atrasti ir kurti, man būtina bendrauti su kolegomis, diskutuoti akademine kalba. Žinoma, vien teorijos nepakanka, todėl įgijusi daktaro laipsnį visgi grįžau dirbti ir į mokyklą, tik ne kaip mokytoja, o kaip stebėtoja, pagalbininkė, ekspertė. Man svarbus šis balansas tarp teorijos ir praktikos.

Įdomu dėstyti universitete. Ruošiantis paskaitoms, galvojant, kaip geriau perteikti turimas žinias, galvoje gimsta įdomių idėjų. Pradėjusi dirbti su studentais atradau dėstymo meilę – diskusijos, sprendimų ieškojimas drauge su studentais mane pakrauna ir įkvepia“, – prisipažįsta I. Tandzegolskienė.

Tyrėja, alkana paaiškinimų ir argumentų

Save I. Tandzegolskienė identifikuoja su tyrėjos vaidmeniu: ji nuolat kelia sau klausimus, viskam ieško argumentų ir priežasčių. Matyt, dėl to didžiausias iššūkis mokantis mokykloje, o ir universitete, jai buvo mokytojų ir dėstytojų jai adresuojami pasakymai „tai yra išimtis“ arba „nes taip turi būti“. Racionaliai, klausimus keliančiai ir loginių paaiškinimų ieškančiai moksleivei bei studentei tokių atsakymų neužtekdavo – norėdavosi sužinoti, kodėl viena ar kita išimtis atsirado.

„Buvau nuolat alkana pačių įvairiausių atsakymų ir paaiškinimų. Galima sakyti, kad studijų laikotarpiu tiesiog gyvenau bibliotekoje. Tais laikais juk nebuvo interneto, biblioteka buvo vienintelė vieta, kur buvo galima gauti informacijos ir ieškoti atsakymų. Vėliau, kai gimė mano sūnus, eidavau kartu su juo į biblioteką – mano vaikas nuo pat ankstyvų dienų žinojo, kas yra biblioteka, ką ten rasime ir veiksime. Kai studijuodama doktorantūroje  nuvykau vienam semestrui mokytis į Humbolto universitetą Berlyne, jaučiausi ten ypač gerai, jau vien dėl to, kad ten buvo kelios milžiniškos bibliotekos, kur galėjau rasti įvairios informacijos ir atsakyti sau į daug klausimų „kodėl?“, – juokiasi I. Tandzegolskienė.

Studijuodama Berlyne, Ilona pamilo vokiečių kultūrą. Ją ypač žavėjo vokiečių atidumas detalėms, tvarka, duoto žodžio ir susitarimų laikymasis. Ji pabrėžia, kad vienintelis sunkumas buvo tas, kad vokiečiai draugystes mezga labai atsargiai – pasitikėjimą ir draugystę jų aplinkoje reikia užsitarnauti. Kai studijuodama Humbolto universitete, pasibaigus semestrui, ji vietinių buvo pakviesta į žygį baidarėmis bei mokslų baigimo šventę, suprato, koks ilgas kelias nueitas – šis gestas išties reiškė labai daug.

Dukra nori sekti mamos pėdomis

Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad dėstytojo darbas yra nuobodus, I. Tandzegolskienė tam prieštarauja: anaiptol, tai labai dinamiškas, nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo reikalaujantis kelias: „Kai noriu tylos ir ramybės, apsikraunu knygomis, straipsniais internete, sėdžiu ir rašau, bet po to ateina laikotarpis, kai nori savo žiniomis dalintis, diskutuoti, pasidžiaugti su kitais. Darbas su skirtingomis auditorijomis skatina pasitempti ir priimti įvairius iššūkius, tad nuobodu niekada nebūna“.

Nors drauge su kolegomis Ilona vykdė tyrimą apie karjeros ir šeimos derinimą, pačiai laikytis šių principų, pavyzdžiui, grįžus namo atsiriboti nuo darbų, nėra lengva, tačiau ji mokosi. Jeigu vos pradėjusi administracinį darbą ji nėrė į darbus pilna galva ir net sėdėdama namie vakare, apie 22 val, rašydavo kolegoms elektroninius laiškus, tai dabar to nedaro – reikia gerbti kolegų teisę į poilsį, o ir pačiam svarbu mokytis ilsėtis.

Ilona mėgsta vaikščioti ilgas distancijas, tad daug laiko skiria ėjimui gryname ore, taip pat važinėjimui dviračiu. Savaitgaliais mielai skaito grožinę literatūrą, gamina pietus ir leidžia laiką su šeima, lankosi muziejuose, renginiuose.

„Nors mano dukra dar tik šeštokė, ji jau svajoja sekti mano pėdomis ir taip pat būti mokytoja. Galbūt mums, tėvams, norėtųsi savo vaikus kreipti tinkama linkme, kad šie rinktųsi saugų, perspektyvų profesinį kelią, visgi būtina leisti jiems patiems ieškoti, tyrinėti, bandyti. Tad savo vaikų svajones, bandymus ir sprendimus priimu kaip džiaugsmą“, – prisipažįsta I. Tandzegolskienė.

VDU Švietimo akademija ir lrytas.lt pristato naują laidą apie švietimą ir pedagogo profesiją

VDU Švietimo akademija bei naujienų portalas lrytas.lt pristato naują laidą „Iš mokytojo užrašų“. Net 10 savaičių studentai, mokytojai, švietimo įstaigų vadovai, edukatoriai bei žinomi žmonės kalbės apie pedagogo profesiją, iššūkius mokyklos kasdienybėje, lyderystę švietime ir ateities mokyklą. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv, vėliau svietimas.vdu.lt.

Keičiantis pasauliui neišvengiamai kinta ir šiandieninė mokykla bei pedagogo profesija. Nuolat kalbama apie didžiulį mokytojų poreikį Lietuvos mokyklose, tad tinklalaidėje tiek jauni specialistai, tiek ilgiau dirbantys švietimo lauke, kalbės apie savo profesinį kelią: kas juos paskatino ateiti į mokymosi įstaigą, likti dirbti ir kaip jie mato švietimo ateitį.

Tinklalaidžių ciklas „Iš mokytojo užrašų“ – naujas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos projektas, kuriame herojai prisimins savo mokytojus, žmones, suteikusius esminių gyvenimo pamokų, tuos, kurie yra autoritetai, paskatinę rinktis pedagogo profesiją. Apie mokytojo profesijos pašaukimą Pirmosios tinklalaidės tema – „Mokytoju gimstama ar tampama. Penkios mokytojo supergalios“, ją portale lrytas.lt ir lrytas.tv žiūrėkite jau šį šeštadienį 10 val.  Ne vieną dešimtmetį ir šimtmetį kamuojantis klausimas: mokytoju gimstama ar tampama, bei kuo pedagogo profesija išskirtinė? Tinklalaidės herojai – jauni mokytojai, ne vienerius metus dirbantys mokymosi įstaigose. Pradinių klasių mokytoju Darius Savickas dirba jau šešerius metus. Jau studijų metais Darius išbandė auklėtojo profesiją vaikų darželyje, vėliau tapo pradinių klasių mokytoju. Šiuo metu dirbantis mokslo ir menų mokykloje „Taškius“, Darius neslepia, kad viena iš priežasčių, kodėl nusprendė studijuoti pradinį ugdymą, buvo jo pradinių klasių mokytojos pavyzdys.

Kita herojė Greta Kaziukonytė vaikystėje svajojo apie odontologės profesiją, vėliau norai kito, galvojo apie pradinių klasių mokytojos darbą, tačiau atsitiktinai sutikusi mažiausius vaikus, ji galutinai nusprendė pasirinkti ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro studijas.

Vilniaus Jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pradinių klasių mokytoja Margarita Sachanevičienė baigusi mokyklą besirinkdama profesiją taip pat atsidūrė kryžkelėje. „Rinkausi tarp teisės, psichologijos ir pedagogikos studijų, tačiau paskutinę minutę nuojauta pakuždėjo ir pasirinkau pradinio ugdymo pedagogikos studijas. Ir šiandien nė kiek nesigailiu dėl savo sprendimo“, – sako Margarita.

Pasak Margaritos, ji pradėjo dirbti jau studijų metais. Iš pradžių buvo mokytojos asistentė, vėliau tapo pradinių klasių mokytoja, o prieš metus nusprendė save išmėginti ir mokyklos administracijoje – direktoriaus pavaduotojos ugdymui pozicijoje. „Kiekviena mano darbo diena yra nenuspėjama, o mokytojo darbas leidžia išeiti iš komforto zonos. Nuolat turime mokytis, augti ir įveikti iššūkius“, – sako M.Sachanevičienė.

Vienas iš iššūkių tiek Margaritai, tiek kitiems pedagogams – prasidėjęs karas Ukrainoje ir ukrainiečių vaikų atvykimas į Lietuvos mokyklas. Pradinių klasių mokytoja neslepia labai bijojusi ukrainiečių vaikų integracijos. „Iš tikrųjų mano klasėje lietuviai vaikai greitai priėmė savo naujus klasės draugus, pabėgusius nuo karo. Klasėje turime du berniukus iš Ukrainos, keista, atrodo, lietuvių vaikai nekalba gerai rusų, anglų, ukrainiečių kalbomis, tačiau kažkokiu komunikacijos būdu jie susikalba. Įdomu, jog vyksta kalbų mainai: lietuvių vaikai ukrainiečius moko lietuvių kalbos, ukrainiečiai lietuvius ukrainietiškai kalbėti, pavyzdžiui, rodo teptuką, iš karto pasako ir ukrainietiškai. Manau, pradinėse klasėse kalbos barjeras nėra opi problema, čia kitakalbiai vaikai greitai integruojasi“, – teigia pradinių klasių mokytoja M.Sachanevičienė.

Tinklalaidę žiūrėkite. 

 

Paskelbtas edukologijos krypties doktorantūros disertacijų tematikų ir kandidatų į doktorantų vadovų konkurso rezultatai

2022 m. gegužės mėn. 13 d. Edukologijos  mokslo krypties doktorantūros komiteto posėdyje, protokolas Nr. 12,  patvirtintos disertacijų tematikos ir kandidatai į doktorantų vadovus.

Daugiau skaitykite. 

 

 

 

Vroclavo universitete įvyko VI Tarptautinis lituanistų kongresas

2022 metų gegužės 19-20 dienomis Vroclavo universitete šeštąjį kartą įvyko Tarptautinis lituanistų kongresas. Po pandemijos pertraukos vėl mokslininkai, literatūrologai, švietimo ekspertai susiburė kongrese ir skaitė pranešimus sekcijose, skirtose lietuvių kalbai ir literatūrai, istorijai, politikai, kultūrai, teisei, politikai ir tarptautiniams santykiams. Šiemet daug buvo kalbama apie humanisto Pranciškaus Skorino asmenybę, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir laisvę.

Kongreso metu buvo paminėtas  Vroclavo universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto penkiasdešimties metų bendradarbiavimo sukaktis. Taip pat jau dvidešimt metų Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centras gyvuoja, tad  pranešėjai daug kalbėjo  apie lietuvių kalbos sklaidą Lenkijoje ir Baltistikos centruose.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija– vienas iš organizatorių, tad kongreso metu VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė skaitė plenarinį pranešimą apie lituanistiką Lietuvoje, pasaulyje ir VDU universitete, taip pat VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas skaitė plenarinį pranešimą „Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo 30 metinės“.

Tarptautiniame lituanistų kongrese VDU mokslininkai: Joris Kazlauskas, Arūnas Vaicekauskas, Jurga Macijauskaitė-Bonda, Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė, Dalia Kuizinienė, Gitana Vanagaitė, Tomasz Blaszczak, Daiva Dapkutė, Jurga Trimonytė-Bikelienė pristatė aktualius mokslinius pranešimus bei naujausius savo tyrimus.  Dalis mokslininkų vyks pagal projektą „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas” Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002.

Pirmąją kongreso dieną vainikavo VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: muzikos pedagogikos studentų koncertas.

Antrąja Tarptautinio lituanistų kongreso dieną VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė su kolegomis iš lituanistinių mokyklų bei Baltistikos centrų pakvietė į sekciją „Erasmus+ Strateginių partnerysčių projektas diLILAC. Lietuvių kalbos ir kultūros mokymų skaitmenizavimas“, kur pristatė naujausiais įžvalgas, tyrimo rezultatus.

Kongreso rengėjai palietė ir Ukrainos įvykius, renginio metu dalyviai buvo pakviesti  į režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ peržiūrą.

„Tai puiki proga tarpvalstybiniam ir tarpkultūriniam dialogui bei galimybė palaikyti mūsų draugus ir partnerius Ukrainoje, susiburti ir padiskutuoti aktualiomis temomis“, – sako kongreso rengėjai.

Tarptautinio lituanistinio kongreso programa. 

Užsienio leidinyje interviu su VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktore prof. dr. Vilma Žydžiūnaite

Dalinamės išspausdintu aabs-balticstudies.org/ interviu su VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktore prof. dr. Vilma Žydžiūnaite.

The AABS 2022 Conference will look toward the future to explore how the Baltic States will move forward into the next century, as a crossroads between Europe and Asia, Nordic and Eastern Europe. Similarly, the field of Baltic Studies is at a crossroads between new and old diaspora communities negotiating the implications of what it means to advance the study and research of the Baltic States into the next century. The conference will promote intersections of academic disciplines, scholarship, and community by focusing on the implications for the Baltic States in the future at the crossroads of different regions, cultures, religions, and historical perspectives. Please find more information here, and registration here.

8-ajame Baltijos šalių logopedų kongrese „Logopedinės pagalbos reikšmė įvairiais žmogaus gyvenimo tarpsniais“ dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių

Gegužės 12-13d. nuotolinėje aplinkoje vyko 8-asis Baltijos šalių logopedų kongresas „Logopedinės pagalbos reikšmė įvairiais žmogaus gyvenimo tarpsniais” (8th Congress of Baltic States SLTsSpeech and Language Therapy Across the Age Span)“.

Kongreso tema aktualizuojama Europos logopedų asociacijas vienijančios organizacijos (ESLA), kurios narėmis yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos logopedų profesinės asociacijos.

Kongresą organizavo Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) logopedų profesinės asociacijos kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (Kaunas) ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (Šiauliai).

Kongrese naujausiomis interdisciplininėmis ir įrodymais grįstomis žiniomis bei  praktine patirtimi, susijusia su logopedinės pagalbos ypatumus įvairiais žmogaus amžiaus tarpsniais, dalinosi lektoriai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kroatijos, Islandijos, Švedijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų. Pranešimus skaitė VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos (logopedijos) bakalauro ir Kalbėjimo ir kalbos terapijos magistrantūros programų mokslininkai.  Taip pat buvo diskutuojama apie logopedų profesinės praktikos ir rengimo reglamentavimo klausimus.

Renginys susilaukė didžiulio visų Baltijos šalių logopedų, dirbančių švietimo ir sveikatos įstaigose, susidomėjimo. Kongrese dalyvavo apie 500 (būsimų) specialistų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Dėkojame visiems prisidėjusiems: kongreso pranešėjams už dalijimąsi žiniomis ir patirtimi; kongreso vertėjams už kongreso pranešimų vertimą į lietuvių, latvių ir estų kalbas; Tarptautiniam mokslinio ir organizacinio komitetų nariams už glaudų bendradarbiavimą organizuojant kongresą ir susitikimo nuotolinėje aplinkoje koordinavimą; visiems dalyviams už didžiulį susidomėjimą ir dalyvavimą renginyje.

 

 

Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi

Vienas didžiausių šiandienos švietimo sistemos iššūkių yra kai kurių sričių pedagogų stygius. Šalyje jau keletą metų aktyviai kalbama apie tiksliųjų mokslų, ypač matematikos, mokytojų trūkumą mokyklose. Mokytojų amžiaus vidurkis šalyje, kuris siekia 50 metų, yra dar vienas rimtas signalas, kad jaunoji pamaina neateina. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėjos doc. dr. Aušros Rutkienės, tokią situaciją lemia tai, ką jaunoji karta kasdien mato mokykloje: mokytojo darbas yra sunkus, sudėtingas ir vis dar ne prestižinis.

Neužtenka vien išmanyti savo amatą

Kalbėdama apie mokytojo darbą, A. Rutkienė, pati dirbanti ir universitete, ir ketvirtus metus mokytojaudama mokykloje, šaržuoja: labai greitai mokytojo profesija turi tapti prestižine, nes taip pasakė politikai… Deja, taip neatsitinka, mostelėjus burtų lazdele.

„Bankininko, ekonomisto ar teisininko profesiją ir kasdienį darbą vaikai tik įsivaizduoja ir jį idealizuoja. O mokytojo darbą jie mato kasdien. Žinoma, nemato pasiruošimo pamokoms ar kitų veiklų, tačiau jie mato, kad mokytojo darbas nėra nei lengvas, nei paprastas. Be to, pedagogo atlygis nėra prestižinis, o reikalavimų ir reguliavimo yra nemažai“, – sako A. Rutkienė.

Anot jos, norint būti geru mokytoju, turi ne tik puikiai išmanyti savo dėstomą dalyką, nuolat tobulinti savo žinias. Matematika, fizika, chemija – tai nėra tik mokėjimas išspręsti uždavinius. Tai ir mąstymo, sisteminio matymo turėjimas. Mokytojo darbui reikia daug kompetencijų ir savybių: ir dalyko išmanymo, ir gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti, ir noro tobulėti, ir lankstumo, ir lyderystės, ir empatiškumo, ir oratorinių gebėjimų, ir psichologijos išmanymo.

„Mokykloje pedagogo darbo krūvis tikrai nemažas. Visa tai įvertinę jauni žmonės tiesiog renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi. O tie, kuriems puikiai sekasi tikslieji mokslai, pasirinkimą turi didelį – inžinerija, technologinės sritys, ekonomika.

Visi tėvai nori, kad jų vaikus mokytų „gerieji“ mokytojai. Mokiniai mokosi ne tik dalyko turinio. Mokiniai mokykloje mokosi iš mokytojų kaip asmenybių, nejučia seka jų pavyzdžiu. O jei mokytojas yra tiesiog amatininkas, daugiau negu dalyko turinio mokiniai nepasiims. Mokytojas turi mylėti tai, ką daro, degti tuo, ir tik tada ta meile dalykui, profesijai jis galės uždegti savo mokinius“, – įsitikinusi pašnekovė.

Tarptautinio bakalaureato programoje – didesnė motyvacija

Be darbo universitete, matematikos ir informatikos mokytojo specialybę įgijusi A. Rutkienė ketvirtus metus dirba mokykloje matematikos mokytoja. Pedagogo, ir būtent matematikos srities, ji pasirinko neatsitiktinai. Mena, kad matematika ją įtraukė ir sekėsi nuo pat pirmųjų klasių – ji kasmet dalyvaudavo ir be konkurencijos nugalėdavo mokyklos bei rajono matematikos olimpiadose, taip pat lankė neakivaizdinę Būsimojo pedagogo (matematikos) mokyklą tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, sprendė užduotis neakivaizdinėje „Fotono“ fizikos mokykloje.

Tai, kad mokykloje buvo gabi beveik visoms disciplinoms, ji dėkoja savo tėvams, kurie jai buvo pavyzdys ir autoritetas – jos mama buvo mokytoja, o tėtis buhalteris. „Sujungus tėvų gebėjimus ir išėjo toks rezultatas – matematikos mokytoja“, – juokiasi ji.

Baigusi pedagogikos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, ji pasirinko magistrantūros studijas VDU: „Pirmajame atgimimo dešimtmetyje VDU buvo kažkas naujo, kitokio – Artes liberales universitetų nebuvome nei matę, nei girdėję. Bestudijuodama magistrantūroje antrus metus pradėjau asistuoti kolegoms. Darbas man patiko, ko gero, tai ir paskatino vėliau rinktis doktorantūros studijas, dėstyti, o paskui ir įsitraukti į tyrimus“.

Nusprendus padirbėti mokykloje, iš pradžių teko darbuotis dirbti dvikalbėje mokykloje, kur mokė vaikus matematikos anglų ir lietuvių kalbomis. Po to, kai Kauno Jablonskio gimnazija buvo akredituota kaip Tarptautinio bakalaureato mokykla, A. Rutkienė ėmė gilintis į Tarptautinio bakalaureato programos filosofiją bei principus. Anot jos, matematikos ten mokoma kitaip, požiūris į mokymąsi ir vertybės yra kiek kitaip dėliojamas.

„Šiuolaikinė mokinių karta yra nekantri – jaunuoliai nori matyti rezultatą čia ir dabar. Tad dar vienas skaudulys, su kuriuo susiduria švietimo sistema, yra mokinių motyvacijos didinimas. Nemenkas iššūkis, kai mokiniai ateina iš nacionalinės programos su jau iš dalies susiformavusia savo mokymosi sistema, žino lietuvišką terminologiją, o Tarptautinio bakalaureato programoje viskas vyksta anglų kalba, o kur dar ir turinio skirtumai. Į Tarptautinį bakalaureatą vykdoma atranka, čia ateina aukštesnę motyvaciją turintys mokiniai. Visa ko centre čia yra ne pažymiai, o mokinys ir jo mokymosi patirtis. Daugelis dalykų čia dėstoma universitetiniu lygiu“, – pasakoja A. Rutkienė.

Būdama mokine, svajojo išmokti tris dalykus

Kiek save prisimena, A. Rutkienė visada būdavo užimta. Mokykloje lankė įvairius būrelius, baigė muzikos mokyklą, į kurią teko važinėti į rajono centrą, dalyvavo įvairiose neakivaizdinėse mokyklose. Studijų metais lankė folkloro ansamblį „Poringė“. Ir tai netrukdė puikiai, su pagyrimais baigti tiek mokyklą, tiek pirmąsias studijas. Dabar jau daugiau kaip 20 metų ji yra ir seniausio Lietuvoje tautinio meno kolektyvo „Suktinis“ dalis, su augintinėmis dalyvauja šunų parodose.

Pašnekovė pripažįsta, kad dirbant ir universitete, ir mokykloje daug laisvo laiko nelieka. Tačiau ji laikosi tradicijos, jei nėra neatidėliotinų reikalų, savaitgalį bent vieną dieną neatsidaryti darbinio elektroninio pašto. Anot jos, esame tapę technologijų įkaitais – naudojantis mobiliaisiais įrenginiais sunku atitrūkti. Bet būtina.

„Terapija man yra ir buvimas su šeima, ir buvimas gamtoje, dažniausiai su samojedų veislės šunimis Keta ir Grėja, ir laiko leidimas su draugais, ir knygų skaitymas, ir kelionės – dažniausiai priklauso nuo nuotaikos ir situacijos. Mėgstu muziką, mėgstu pabūti su savimi.

Būdama mokine, labai norėjau gyvenime išmokti tris dalykus – vairuoti, fotografuoti ir groti gitara. Vairuoju jau per 20 metų, fotografuoju labai vidutiniškai, labiau įamžinu akimirkas, o su gitara mokiausi labai nedaug: žinau kelis akordus, nors visada žaviuosi puikiai valdančiais šį instrumentą. Ir paskutiniu metu dažnai pagalvoju, kad norėčiau atgaminti, kaip mano mama kadaise ausdavo juostas. Žodžiu, planų dar turiu, kad tik laiko užtektų juos įgyvendinti“, – šypsosi A. Rutkienė.

 

 

Nuo rugsėjo – didesnė valstybės parama būsimiems mokytojams

Nuo naujų mokslo metų keičiasi valstybės paramos sistema pedagogikos studentams. Finansinė parama bus teikiama būsimiems reikalingiausių sričių mokytojams, numatoma galimybė stipendijas didinti nuo maždaug 300 iki 500 eurų. Paramos sistema tobulinama, atsižvelgiant į pedagogikos specialistų stygių šalyje, siekiant paskatinti didesnį stojančiųjų susidomėjimą pedagoginių studijų programomis.

Prioritetinėmis specializacijomis laikomos tos, kurių pedagogų mokyklose itin trūksta. Tai matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra, pradinis ugdymas, taip pat specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programos.

Tad VDU Švietimo akademijos mokomojo dalyko pedagogikos (STEAM krypties: matematika, chemija, fizika, biologija, technologijos), mokomojo dalyko pedagogikos (istorijos ir geografijos), mokomojo dalyko pedagogikos: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos,  pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos, specialiosios pedagoginės pagalbos (specialiosios pedagogikos, logopedijos) programų studentai gaus 299 Eur. stipendiją kas mėnesį.

Nuo naujų mokslo metų 299 eurų (6,5 BSI) dydžio stipendijos kas mėnesį bus mokamos įstojusiesiems į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas – pastarąsias galima rinktis jau studijuojant kitą dalyką, jei aukštoji mokykla tokias galimybes sudaro.

Likus vieneriems metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, valstybės finansuojamų ar nefinansuojamų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentų stipendijos bus didinamos iki 506 eurų (11 BSI). Išmokas gaus tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Iki 2022 m. ne į prioritetines pedagogikos studijas įstoję studentai valstybės teikiamą paramą gaus kaip ir anksčiau.

 

Kauno „Žalgirio“ jaunimui pristatyta nauja VDU Sporto studijų programa

Gegužės 5 dieną, Žalgirio arenoje Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) docentė dr. Aušra Lisinskienė pristatė VDU studijų galimybes bei naująją VDU Sporto studijų bakalauro programą Kauno „Žalgirio“ komandos jaunimui.

Siekiant sukurti efektyvią ir naujovišką aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemą, kuri užtikrintų kvalifikuotų sporto specialistų paruošimą, nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio VDU ŠA bus pradėta vykdyti Sporto krypties (Pasiekimų sportas) bakalauro studijų programa „Sporto studijos“. Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) šią studijų programą akreditavo ir įvertino labai gerai. Ypač pozityviai buvo įvertinta individualizuota trenerio rengimo koncepcija ir siekis rengti trenerius individualizuotai, kiekvienam sportininkui pritaikant individualias studijas bei atsižvelgiant į sportinį meistriškumą. Sporto studijų išskirtinis bruožas – individualizuota studentų treniravimo koncepcija, nukreipiant studentą į praktiką, atitinkančią jo sportinį meistriškumą ir integruojant į profesionalius sporto klubus ar komandas. Ši studijų programa taip pat išsiskiria savo autentiškumu ir unikalumu – tai vienintelė šalyje studijų programa, kuri pasiūlys gilinamąsias Kauno „Žalgirio“ naujos kartos trenerių rengimo (krepšinis, futbolas) studijas.

„Žalgirio“ sistemai yra labai svarbu turėti aukščiausio lygio trenerius, profesionalus, o VDU ir yra tas universitetas, kuriuo mes tikime. Mes renkamės VDU ir kartu parengėme pagilintas Kauno „Žalgirio“ trenerių studijas, kuriose motyvuoti studentai turės galimybę pasirinkti gilinamąsias „Žalgirio“ studijas ir taip įsilieti į mūsų sistemą“, – sakė Kauno „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas.

Ši studijų programa yra parengta atsižvelgiant į sėkmingai plėtojamas Amerikos sporto švietimo programos (angl. American Sport Education Program) nuostatas, atsisakant smulkių sporto šakų specializacijų, bet siekiant ugdyti žmogaus pasirengimą, polinkį suvokti studijų objektą, numatyti situaciją, atlikti tam tikrą su studijų objektu susijusią tikslingą veiklą. Sporto studijų programos studentai galės rinktis alternatyvius, sporto šakos trenerio kvalifikaciją pagilinančius bei papildančius studijų dalykus, tokius kaip: atletinis rengimas, sporto psichologija, asmeninio trenerio meistriškumas, taikomoji žaidimų veiklos analizė, kurie yra ir itin svarbūs kiekvienos sporto šakos trenerio kompetencijai pagilinti.

„Sporto studijų programa yra nauja trenerių rengimo koncepcija Lietuvoje ir vienintelė, kuri rengia visų sporto šakų trenerius. Taip pat, ši studijų programa išskirtinė tuo, jog yra orientuota į šiuolaikinį sporto trenerių rengimą, žvelgianti į parengimą per integralų ir visuminį, plačios aprėpties ir erudicijos sporto trenerį, kuris išsiskiria savo kompetencija, lyderyste, platesniais gebėjimais ir žiniomis“, – pasakojo VDU ŠA docentė, Sporto studijų programos vadovė dr. Aušra Lisinskienė.

Lapkričio mėnesį VDU buvo atidarytas Prezidento Valdo Adamkaus sporto centras, kuris šiuo metu yra didžiausias Lietuvoje įvairioms sporto šakoms ir poreikiams pritaikytas universitetinis sporto kompleksas, tad naujai duris atvėrusiame sporto centre bus suteikta dar daugiau galimybių sporto specialistams rengti.

„Džiaugiamės, jog VDU studentams nuo šiol galime pasiūlyti didžiausio bei aukščiausio lygio sporto infrastruktūrą Lietuvoje bei inovatyvias sporto studijas. Tai aktualu ne tik aukšto meistriškumo sportininkams, bet ir studentams, prijaučiantiems sportui, kurie savo gyvenimą bei karjerą sieja su šia veikla“, – sakė Pavaduotojas VDU Sporto centro organizuojamai veiklai ir užimtumui Justas Kalinauskas.

Daugiau informacijos apie naująją Sporto studijų programą 

Vaikus, norinčius mokytis „Gifted“ programoje, kviečiame registruotis į testavimą

Vaikus, norinčius mokytis „Gifted“ programoje, kviečiame registruotis į testavimą, kuris vyks nuo balandžio mėn. 25 dienos.  Testuotis bus kviečiami tik elektroniniu būdu užsiregistruoti vaikai. Informacija dėl registracijos teikiama el. paštu gifted@vdu.lt.

REGISTRACIJA

Tarptautinėje Lietuvos-Izraelio programoje ugdomi 5-18 metų vaikai. Programa vykdoma pagal Izraelio valstybės gabių vaikų ugdymo modelį VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Specialiai parengti mokytojai ir dėstytojai paruošė programas gabių vaikų gebėjimų intelektualiam ir emociniam ugdymui. Izraelio praktika rodo, kad labai svarbu laiku identifikuoti ir tinkamais metodais ugdyti gabius vaikus.

Testavimas vykdomas pagal Izraelio partnerių metodiką suderintu iš anksto grafiku Testavimus vykdo
kvalifikuoti universiteto psichologai ir programos partneriai, kurie analizuoja ir apibendrina kiekvieno vaiko rezultatus bei nustato jo IQ.

Ateidami į testavimą vaikai / tėvai su savimi turi turėti:
– pavedimo už testavimą kopiją;
– tėvų pasirašytą sutikimą, kurį atsiųsime el. paštu (tuo atveju, jei vyresnių klasių moksleiviai ateina
vieni).

Atkreipiame dėmesį, kad surinkti duomenys naudojami siekiant atrinkti mokinius į programą. Mokiniams, patekusiems į programą, el. paštu siunčiami dalyvavimo programoje sertifikatai. Testo rezultatai nekomentuojami nei žodžiu, nei raštu.

Testavimas – mokamas. Kaina – 50 Eur.

• Aktuali informacija absolventams
• Apie mus
• Bakalauro studijos
• Doktorantūra
• Doktorantūros dokumentai
• ES Projektai
• Gretutinės studijos studentams
• Kontaktai
• Mokslas
• Mokslininkams ir tarptautinė praktika
• Mokytojams ir tėvams
• Padaliniai
• Priėmimas į bakalauro programas
• Priėmimas į edukologijos krypties doktorantūros studijas
• Priėmimas į magistrantūros studijas
• Priėmimas į studijas VDU ŠA
• Profesinių studija pedagogika
• Renginiai moksleiviams
• Sporto ir fizinio ugdymo katedra
• Stipendijos
• Stojantiesiems ir moksleiviams
• Studentams ir absolventams
• Studentų aplinka
• Studijų sąlygos ir aplinka
• Susipažinkite su studentais
• Svetainės žemėlapis
• VDU ŠA tavo mokykloje
• Visi ivykiai
• Visos naujienos
• Vydūno Jaunimo fondo stipendija