Vroclavo universitete įvyko VI Tarptautinis lituanistų kongresas
2022 metų gegužės 19-20 dienomis Vroclavo universitete šeštąjį kartą įvyko Tarptautinis lituanistų kongresas. Po pandemijos pertraukos vėl mokslininkai, literatūrologai, švietimo ekspertai susiburė kongrese ir skaitė pranešimus sekcijose, skirtose lietuvių kalbai ir literatūrai, istorijai, politikai, kultūrai, teisei, politikai ir tarptautiniams santykiams. Šiemet daug buvo kalbama apie humanisto Pranciškaus Skorino asmenybę, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir laisvę.
Kongreso metu buvo paminėtas Vroclavo universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto penkiasdešimties metų bendradarbiavimo sukaktis. Taip pat jau dvidešimt metų Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centras gyvuoja, tad pranešėjai daug kalbėjo apie lietuvių kalbos sklaidą Lenkijoje ir Baltistikos centruose.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija– vienas iš organizatorių, tad kongreso metu VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė skaitė plenarinį pranešimą apie lituanistiką Lietuvoje, pasaulyje ir VDU universitete, taip pat VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas skaitė plenarinį pranešimą „Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo 30 metinės“.
Tarptautiniame lituanistų kongrese VDU mokslininkai: Joris Kazlauskas, Arūnas Vaicekauskas, Jurga Macijauskaitė-Bonda, Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė, Dalia Kuizinienė, Gitana Vanagaitė, Tomasz Blaszczak, Daiva Dapkutė, Jurga Trimonytė-Bikelienė pristatė aktualius mokslinius pranešimus bei naujausius savo tyrimus. Dalis mokslininkų vyks pagal projektą „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas” Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002.
Pirmąją kongreso dieną vainikavo VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: muzikos pedagogikos studentų koncertas.
Antrąja Tarptautinio lituanistų kongreso dieną VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė su kolegomis iš lituanistinių mokyklų bei Baltistikos centrų pakvietė į sekciją „Erasmus+ Strateginių partnerysčių projektas diLILAC. Lietuvių kalbos ir kultūros mokymų skaitmenizavimas“, kur pristatė naujausiais įžvalgas, tyrimo rezultatus.
Kongreso rengėjai palietė ir Ukrainos įvykius, renginio metu dalyviai buvo pakviesti į režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ peržiūrą.
„Tai puiki proga tarpvalstybiniam ir tarpkultūriniam dialogui bei galimybė palaikyti mūsų draugus ir partnerius Ukrainoje, susiburti ir padiskutuoti aktualiomis temomis“, – sako kongreso rengėjai.
Tarptautinio lituanistinio kongreso programa.
Užsienio leidinyje interviu su VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktore prof. dr. Vilma Žydžiūnaite
Dalinamės išspausdintu aabs-balticstudies.org/ interviu su VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktore prof. dr. Vilma Žydžiūnaite.
The AABS 2022 Conference will look toward the future to explore how the Baltic States will move forward into the next century, as a crossroads between Europe and Asia, Nordic and Eastern Europe. Similarly, the field of Baltic Studies is at a crossroads between new and old diaspora communities negotiating the implications of what it means to advance the study and research of the Baltic States into the next century. The conference will promote intersections of academic disciplines, scholarship, and community by focusing on the implications for the Baltic States in the future at the crossroads of different regions, cultures, religions, and historical perspectives. Please find more information here, and registration here.
Vilma Žydžiūnaitė (PhD in Education, Kaunas University of Technology, and PhD in Nursing, Tampere University) is Professor of Education at Vytautas Magnus University in Kaunas and Professor of Nursing at Klaipėda State University of Applied Sciences, as well as Director of the Institute of Educational Research, Vytautas Magnus University.
Professor Žydžiūnaitė is co-chair of the Education, Digital Humanities, and Technology division at AABS 2022. AABS met with her to discuss the division and what she’s looking forward to at the conference. The transcript of our conversation has been lightly edited for clarity and length.
AABS: To start, can you give us a brief overview of your division and what it will cover? What’s new this year, compared to past years?
VŽ: One of the novelties this year will be the added topic of Education. We will be addressing it through different lenses, societal, political, historical, as well as seeing it in a traditional way. This is not a conference on didactics, of course, but we will be seeing Education through managerial processes like leadership, and seeing the subject through teachers’ perspectives. Teachers are one of key actors in schools, and from a broader view, are key actors in society at large.
AABS: What would you highlight as strengths of the panels in your division?
VŽ: Just from seeing the titles of proposals, I can say that they form a multi-directional and complex view with regards to human resources, management, IT, education, etcetera, through both research-based and theoretical views. What is very strong here is that most of the proposals were based on empirical evidence. I believe this has a great impact on discussion and on developing and broadening discourse on the panel topics.
AABS: What role do the panels serve in the global conversation?
VŽ: I’ve known AABS’s work for years and observed its activities, and I can say one strength we have already is the prevalence of the Baltic view. It means connecting people from the Baltic states, and not just from the motherlands, but from all over the world, keeping these people together and stimulating their discussions. This can highlight important questions which are difficult to discuss in other formats. So here, when people are together, researchers, practitioners, whoever wants to come, it’s a great opportunity to raise uncomfortable questions and receive a discourse of answers. These answers may not keep us in our comfort zone, but rather stimulate our thinking by asking new questions. I believe that this is a strong trait of AABS conferences.
Nowadays, we speak a lot more about a multidisciplinary view. It means that we cannot be disconnected from educational, managerial, and other points of view, from either practical or research sides. We’re trying to transform the point of view and broaden themes, ones which are not traditionally rooted in historical, sociological, and other points of view. I believe sometimes it’s hard to say what effect research and science has on everyday life, or what that work represents. Here, we meet a lot of multidisciplinary questions and answers. Only when we’re together, when people are seeing and discussing these focuses and questions, here maybe there are not full answers, but it can be the start of an objective, respectful discussion, where nobody and nothing is ignored.
For example, the field of Education: it’s not only pedagogy, it’s related to policy and multidisciplinary things. We don’t only speak about didactics, but we speak about political decisions which are impossible to reach without educational input.
Tradition is ok, as long as people keeping the tradition are open to novelties and changes. This is one of the great characteristics of AABS: the flexibility and adaptability.
AABS: What are you excited for at the conference?
VŽ: AABS, for me, every time, is an event! It’s where I meet old friends, where I meet new ones, where I really know for sure that keynote speakers will be surprising and stimulating. I enjoy the discussions and being a part of everything. This is my first time co-chairing, and it’s a huge honor to be able to serve and to give back to the AABS community. I strongly believe that community makes us strong.
8-ajame Baltijos šalių logopedų kongrese „Logopedinės pagalbos reikšmė įvairiais žmogaus gyvenimo tarpsniais“ dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių
Gegužės 12-13d. nuotolinėje aplinkoje vyko 8-asis Baltijos šalių logopedų kongresas „Logopedinės pagalbos reikšmė įvairiais žmogaus gyvenimo tarpsniais” (8th Congress of Baltic States SLTsSpeech and Language Therapy Across the Age Span)“.
Kongreso tema aktualizuojama Europos logopedų asociacijas vienijančios organizacijos (ESLA), kurios narėmis yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos logopedų profesinės asociacijos.
Kongresą organizavo Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) logopedų profesinės asociacijos kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (Kaunas) ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (Šiauliai).
Kongrese naujausiomis interdisciplininėmis ir įrodymais grįstomis žiniomis bei praktine patirtimi, susijusia su logopedinės pagalbos ypatumus įvairiais žmogaus amžiaus tarpsniais, dalinosi lektoriai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kroatijos, Islandijos, Švedijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų. Pranešimus skaitė VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos (logopedijos) bakalauro ir Kalbėjimo ir kalbos terapijos magistrantūros programų mokslininkai. Taip pat buvo diskutuojama apie logopedų profesinės praktikos ir rengimo reglamentavimo klausimus.
Renginys susilaukė didžiulio visų Baltijos šalių logopedų, dirbančių švietimo ir sveikatos įstaigose, susidomėjimo. Kongrese dalyvavo apie 500 (būsimų) specialistų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Dėkojame visiems prisidėjusiems: kongreso pranešėjams už dalijimąsi žiniomis ir patirtimi; kongreso vertėjams už kongreso pranešimų vertimą į lietuvių, latvių ir estų kalbas; Tarptautiniam mokslinio ir organizacinio komitetų nariams už glaudų bendradarbiavimą organizuojant kongresą ir susitikimo nuotolinėje aplinkoje koordinavimą; visiems dalyviams už didžiulį susidomėjimą ir dalyvavimą renginyje.
Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi
Vienas didžiausių šiandienos švietimo sistemos iššūkių yra kai kurių sričių pedagogų stygius. Šalyje jau keletą metų aktyviai kalbama apie tiksliųjų mokslų, ypač matematikos, mokytojų trūkumą mokyklose. Mokytojų amžiaus vidurkis šalyje, kuris siekia 50 metų, yra dar vienas rimtas signalas, kad jaunoji pamaina neateina. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėjos doc. dr. Aušros Rutkienės, tokią situaciją lemia tai, ką jaunoji karta kasdien mato mokykloje: mokytojo darbas yra sunkus, sudėtingas ir vis dar ne prestižinis.
Neužtenka vien išmanyti savo amatą
Kalbėdama apie mokytojo darbą, A. Rutkienė, pati dirbanti ir universitete, ir ketvirtus metus mokytojaudama mokykloje, šaržuoja: labai greitai mokytojo profesija turi tapti prestižine, nes taip pasakė politikai… Deja, taip neatsitinka, mostelėjus burtų lazdele.
„Bankininko, ekonomisto ar teisininko profesiją ir kasdienį darbą vaikai tik įsivaizduoja ir jį idealizuoja. O mokytojo darbą jie mato kasdien. Žinoma, nemato pasiruošimo pamokoms ar kitų veiklų, tačiau jie mato, kad mokytojo darbas nėra nei lengvas, nei paprastas. Be to, pedagogo atlygis nėra prestižinis, o reikalavimų ir reguliavimo yra nemažai“, – sako A. Rutkienė.
Anot jos, norint būti geru mokytoju, turi ne tik puikiai išmanyti savo dėstomą dalyką, nuolat tobulinti savo žinias. Matematika, fizika, chemija – tai nėra tik mokėjimas išspręsti uždavinius. Tai ir mąstymo, sisteminio matymo turėjimas. Mokytojo darbui reikia daug kompetencijų ir savybių: ir dalyko išmanymo, ir gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti, ir noro tobulėti, ir lankstumo, ir lyderystės, ir empatiškumo, ir oratorinių gebėjimų, ir psichologijos išmanymo.
„Mokykloje pedagogo darbo krūvis tikrai nemažas. Visa tai įvertinę jauni žmonės tiesiog renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi. O tie, kuriems puikiai sekasi tikslieji mokslai, pasirinkimą turi didelį – inžinerija, technologinės sritys, ekonomika.
Visi tėvai nori, kad jų vaikus mokytų „gerieji“ mokytojai. Mokiniai mokosi ne tik dalyko turinio. Mokiniai mokykloje mokosi iš mokytojų kaip asmenybių, nejučia seka jų pavyzdžiu. O jei mokytojas yra tiesiog amatininkas, daugiau negu dalyko turinio mokiniai nepasiims. Mokytojas turi mylėti tai, ką daro, degti tuo, ir tik tada ta meile dalykui, profesijai jis galės uždegti savo mokinius“, – įsitikinusi pašnekovė.
Tarptautinio bakalaureato programoje – didesnė motyvacija
Be darbo universitete, matematikos ir informatikos mokytojo specialybę įgijusi A. Rutkienė ketvirtus metus dirba mokykloje matematikos mokytoja. Pedagogo, ir būtent matematikos srities, ji pasirinko neatsitiktinai. Mena, kad matematika ją įtraukė ir sekėsi nuo pat pirmųjų klasių – ji kasmet dalyvaudavo ir be konkurencijos nugalėdavo mokyklos bei rajono matematikos olimpiadose, taip pat lankė neakivaizdinę Būsimojo pedagogo (matematikos) mokyklą tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, sprendė užduotis neakivaizdinėje „Fotono“ fizikos mokykloje.
Tai, kad mokykloje buvo gabi beveik visoms disciplinoms, ji dėkoja savo tėvams, kurie jai buvo pavyzdys ir autoritetas – jos mama buvo mokytoja, o tėtis buhalteris. „Sujungus tėvų gebėjimus ir išėjo toks rezultatas – matematikos mokytoja“, – juokiasi ji.
Baigusi pedagogikos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, ji pasirinko magistrantūros studijas VDU: „Pirmajame atgimimo dešimtmetyje VDU buvo kažkas naujo, kitokio – Artes liberales universitetų nebuvome nei matę, nei girdėję. Bestudijuodama magistrantūroje antrus metus pradėjau asistuoti kolegoms. Darbas man patiko, ko gero, tai ir paskatino vėliau rinktis doktorantūros studijas, dėstyti, o paskui ir įsitraukti į tyrimus“.
Nusprendus padirbėti mokykloje, iš pradžių teko darbuotis dirbti dvikalbėje mokykloje, kur mokė vaikus matematikos anglų ir lietuvių kalbomis. Po to, kai Kauno Jablonskio gimnazija buvo akredituota kaip Tarptautinio bakalaureato mokykla, A. Rutkienė ėmė gilintis į Tarptautinio bakalaureato programos filosofiją bei principus. Anot jos, matematikos ten mokoma kitaip, požiūris į mokymąsi ir vertybės yra kiek kitaip dėliojamas.
„Šiuolaikinė mokinių karta yra nekantri – jaunuoliai nori matyti rezultatą čia ir dabar. Tad dar vienas skaudulys, su kuriuo susiduria švietimo sistema, yra mokinių motyvacijos didinimas. Nemenkas iššūkis, kai mokiniai ateina iš nacionalinės programos su jau iš dalies susiformavusia savo mokymosi sistema, žino lietuvišką terminologiją, o Tarptautinio bakalaureato programoje viskas vyksta anglų kalba, o kur dar ir turinio skirtumai. Į Tarptautinį bakalaureatą vykdoma atranka, čia ateina aukštesnę motyvaciją turintys mokiniai. Visa ko centre čia yra ne pažymiai, o mokinys ir jo mokymosi patirtis. Daugelis dalykų čia dėstoma universitetiniu lygiu“, – pasakoja A. Rutkienė.
Būdama mokine, svajojo išmokti tris dalykus
Kiek save prisimena, A. Rutkienė visada būdavo užimta. Mokykloje lankė įvairius būrelius, baigė muzikos mokyklą, į kurią teko važinėti į rajono centrą, dalyvavo įvairiose neakivaizdinėse mokyklose. Studijų metais lankė folkloro ansamblį „Poringė“. Ir tai netrukdė puikiai, su pagyrimais baigti tiek mokyklą, tiek pirmąsias studijas. Dabar jau daugiau kaip 20 metų ji yra ir seniausio Lietuvoje tautinio meno kolektyvo „Suktinis“ dalis, su augintinėmis dalyvauja šunų parodose.
Pašnekovė pripažįsta, kad dirbant ir universitete, ir mokykloje daug laisvo laiko nelieka. Tačiau ji laikosi tradicijos, jei nėra neatidėliotinų reikalų, savaitgalį bent vieną dieną neatsidaryti darbinio elektroninio pašto. Anot jos, esame tapę technologijų įkaitais – naudojantis mobiliaisiais įrenginiais sunku atitrūkti. Bet būtina.
„Terapija man yra ir buvimas su šeima, ir buvimas gamtoje, dažniausiai su samojedų veislės šunimis Keta ir Grėja, ir laiko leidimas su draugais, ir knygų skaitymas, ir kelionės – dažniausiai priklauso nuo nuotaikos ir situacijos. Mėgstu muziką, mėgstu pabūti su savimi.
Su šeima
Būdama mokine, labai norėjau gyvenime išmokti tris dalykus – vairuoti, fotografuoti ir groti gitara. Vairuoju jau per 20 metų, fotografuoju labai vidutiniškai, labiau įamžinu akimirkas, o su gitara mokiausi labai nedaug: žinau kelis akordus, nors visada žaviuosi puikiai valdančiais šį instrumentą. Ir paskutiniu metu dažnai pagalvoju, kad norėčiau atgaminti, kaip mano mama kadaise ausdavo juostas. Žodžiu, planų dar turiu, kad tik laiko užtektų juos įgyvendinti“, – šypsosi A. Rutkienė.
Nuo rugsėjo – didesnė valstybės parama būsimiems mokytojams
Nuo naujų mokslo metų keičiasi valstybės paramos sistema pedagogikos studentams. Finansinė parama bus teikiama būsimiems reikalingiausių sričių mokytojams, numatoma galimybė stipendijas didinti nuo maždaug 300 iki 500 eurų. Paramos sistema tobulinama, atsižvelgiant į pedagogikos specialistų stygių šalyje, siekiant paskatinti didesnį stojančiųjų susidomėjimą pedagoginių studijų programomis.
Prioritetinėmis specializacijomis laikomos tos, kurių pedagogų mokyklose itin trūksta. Tai matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra, pradinis ugdymas, taip pat specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programos.
Tad VDU Švietimo akademijos mokomojo dalyko pedagogikos (STEAM krypties: matematika, chemija, fizika, biologija, technologijos), mokomojo dalyko pedagogikos (istorijos ir geografijos), mokomojo dalyko pedagogikos: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos, pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos, specialiosios pedagoginės pagalbos (specialiosios pedagogikos, logopedijos) programų studentai gaus 299 Eur. stipendiją kas mėnesį.
Nuo naujų mokslo metų 299 eurų (6,5 BSI) dydžio stipendijos kas mėnesį bus mokamos įstojusiesiems į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas – pastarąsias galima rinktis jau studijuojant kitą dalyką, jei aukštoji mokykla tokias galimybes sudaro.
Likus vieneriems metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, valstybės finansuojamų ar nefinansuojamų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentų stipendijos bus didinamos iki 506 eurų (11 BSI). Išmokas gaus tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
Iki 2022 m. ne į prioritetines pedagogikos studijas įstoję studentai valstybės teikiamą paramą gaus kaip ir anksčiau.
Kauno „Žalgirio“ jaunimui pristatyta nauja VDU Sporto studijų programa
Gegužės 5 dieną, Žalgirio arenoje Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) docentė dr. Aušra Lisinskienė pristatė VDU studijų galimybes bei naująją VDU Sporto studijų bakalauro programą Kauno „Žalgirio“ komandos jaunimui.
Siekiant sukurti efektyvią ir naujovišką aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemą, kuri užtikrintų kvalifikuotų sporto specialistų paruošimą, nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio VDU ŠA bus pradėta vykdyti Sporto krypties (Pasiekimų sportas) bakalauro studijų programa „Sporto studijos“. Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) šią studijų programą akreditavo ir įvertino labai gerai. Ypač pozityviai buvo įvertinta individualizuota trenerio rengimo koncepcija ir siekis rengti trenerius individualizuotai, kiekvienam sportininkui pritaikant individualias studijas bei atsižvelgiant į sportinį meistriškumą. Sporto studijų išskirtinis bruožas – individualizuota studentų treniravimo koncepcija, nukreipiant studentą į praktiką, atitinkančią jo sportinį meistriškumą ir integruojant į profesionalius sporto klubus ar komandas. Ši studijų programa taip pat išsiskiria savo autentiškumu ir unikalumu – tai vienintelė šalyje studijų programa, kuri pasiūlys gilinamąsias Kauno „Žalgirio“ naujos kartos trenerių rengimo (krepšinis, futbolas) studijas.
„Žalgirio“ sistemai yra labai svarbu turėti aukščiausio lygio trenerius, profesionalus, o VDU ir yra tas universitetas, kuriuo mes tikime. Mes renkamės VDU ir kartu parengėme pagilintas Kauno „Žalgirio“ trenerių studijas, kuriose motyvuoti studentai turės galimybę pasirinkti gilinamąsias „Žalgirio“ studijas ir taip įsilieti į mūsų sistemą“, – sakė Kauno „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas.
Ši studijų programa yra parengta atsižvelgiant į sėkmingai plėtojamas Amerikos sporto švietimo programos (angl. American Sport Education Program) nuostatas, atsisakant smulkių sporto šakų specializacijų, bet siekiant ugdyti žmogaus pasirengimą, polinkį suvokti studijų objektą, numatyti situaciją, atlikti tam tikrą su studijų objektu susijusią tikslingą veiklą. Sporto studijų programos studentai galės rinktis alternatyvius, sporto šakos trenerio kvalifikaciją pagilinančius bei papildančius studijų dalykus, tokius kaip: atletinis rengimas, sporto psichologija, asmeninio trenerio meistriškumas, taikomoji žaidimų veiklos analizė, kurie yra ir itin svarbūs kiekvienos sporto šakos trenerio kompetencijai pagilinti.
„Sporto studijų programa yra nauja trenerių rengimo koncepcija Lietuvoje ir vienintelė, kuri rengia visų sporto šakų trenerius. Taip pat, ši studijų programa išskirtinė tuo, jog yra orientuota į šiuolaikinį sporto trenerių rengimą, žvelgianti į parengimą per integralų ir visuminį, plačios aprėpties ir erudicijos sporto trenerį, kuris išsiskiria savo kompetencija, lyderyste, platesniais gebėjimais ir žiniomis“, – pasakojo VDU ŠA docentė, Sporto studijų programos vadovė dr. Aušra Lisinskienė.
Lapkričio mėnesį VDU buvo atidarytas Prezidento Valdo Adamkaus sporto centras, kuris šiuo metu yra didžiausias Lietuvoje įvairioms sporto šakoms ir poreikiams pritaikytas universitetinis sporto kompleksas, tad naujai duris atvėrusiame sporto centre bus suteikta dar daugiau galimybių sporto specialistams rengti.
„Džiaugiamės, jog VDU studentams nuo šiol galime pasiūlyti didžiausio bei aukščiausio lygio sporto infrastruktūrą Lietuvoje bei inovatyvias sporto studijas. Tai aktualu ne tik aukšto meistriškumo sportininkams, bet ir studentams, prijaučiantiems sportui, kurie savo gyvenimą bei karjerą sieja su šia veikla“, – sakė Pavaduotojas VDU Sporto centro organizuojamai veiklai ir užimtumui Justas Kalinauskas.
Daugiau informacijos apie naująją Sporto studijų programą
Vaikus, norinčius mokytis „Gifted“ programoje, kviečiame registruotis į testavimą
Vaikus, norinčius mokytis „Gifted“ programoje, kviečiame registruotis į testavimą, kuris vyks nuo balandžio mėn. 25 dienos. Testuotis bus kviečiami tik elektroniniu būdu užsiregistruoti vaikai. Informacija dėl registracijos teikiama el. paštu gifted@vdu.lt.
REGISTRACIJA
Tarptautinėje Lietuvos-Izraelio programoje ugdomi 5-18 metų vaikai. Programa vykdoma pagal Izraelio valstybės gabių vaikų ugdymo modelį VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Specialiai parengti mokytojai ir dėstytojai paruošė programas gabių vaikų gebėjimų intelektualiam ir emociniam ugdymui. Izraelio praktika rodo, kad labai svarbu laiku identifikuoti ir tinkamais metodais ugdyti gabius vaikus.
Testavimas vykdomas pagal Izraelio partnerių metodiką suderintu iš anksto grafiku Testavimus vykdo
kvalifikuoti universiteto psichologai ir programos partneriai, kurie analizuoja ir apibendrina kiekvieno vaiko rezultatus bei nustato jo IQ.
Ateidami į testavimą vaikai / tėvai su savimi turi turėti:
– pavedimo už testavimą kopiją;
– tėvų pasirašytą sutikimą, kurį atsiųsime el. paštu (tuo atveju, jei vyresnių klasių moksleiviai ateina
vieni).
Atkreipiame dėmesį, kad surinkti duomenys naudojami siekiant atrinkti mokinius į programą. Mokiniams, patekusiems į programą, el. paštu siunčiami dalyvavimo programoje sertifikatai. Testo rezultatai nekomentuojami nei žodžiu, nei raštu.
Testavimas – mokamas. Kaina – 50 Eur.
Atominio turizmo maršrutas – geresniam mokymuisi už mokyklos ribų
Kaip teigia mokymus kuravusi ir visam mokymų procesui vadovavusi VDU Švietimo akademijos vice-kanclerė, EDUATOM projekto tyrėja Ilona Tandzegolskienė, mokymasis už mokyklos ribų tampa svarbia formalaus ugdymo dalimi, kai muziejų, galerijų, vietos statinių ansambliai, aplinkosaugos objektai ir miesto parkai virsta tyrinėjimo aikštele, skatinančia stebėti, kelti probleminius klausimus, analizuoti ir spręsti realias problemas. Mokymasis už mokyklos ribų aktualizuoja bendradarbiavimo galimybę, kūrybiškumo gebėjimų lavinimą, mokymąsi per patirtį ir nukreipia link rezultato, kuris išbandomas praktikoje.
VDU Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros profesorė, EDUATOM vadovė Natalija Mažeikienė mokymų metu pabrėžė naują pedagoginį konceptą „vieta grįstas mokymasis“ (place-based education), kuris remiasi realios fizinės vietos teikiamomis laiko ir erdvės galimybėmis, kai tuo pačiu naują reikšmę įgyja virtualios, mediatizuotos ir įsivaizduojamos vietos. Todėl šiuo atveju svarbu taikyti metodikas, tokias kaip skaitmeninis pasakojimas (digital storytelling) ar naratyvinė geografija, kurios ugdo laiko ir erdvės suvokimą bei vaizduotę, kūrybines ir naratyvines kompetencijas. EDUATOM mokslininkų sukurtas virtualus maršrutas pristato realią fizinę vietą (Ignalinos atominės elektrinės regionas ir Visaginas) ir tuo pačiu perkelia į virtualią vietą. Informatikos fakulteto docentė, Sistemų analizės katedros vedėja, EDUATOM tyrėja Judita Kasperiūnienė mokymų metu akcentavo virtualių maršrutų ir virtualių žaidybinių aplinkų svarbą mokymuisi už klasės ribų.
Kartu su kitomis galimybėmis organizuoti mokymą už mokyklos ir klasės ribų, Menų fakulteto docentė Linara Dovydaitytė mokytojams pristatė EDUATOM projekto komandos parengtą virtualų maršrutą „Atominis Visaginas“. EDUATOM projekto tyrėja, geografijos mokytoja-ekspertė, Geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė pasakojo, kaip organizuojant mokymąsi už mokyklos ribų taikyti tyrinėjimais grįstą mokymąsi (inquiry-based learning), išskiriant kraštovaizdžio tyrimo metodiką „Laikas keičia žemę, geo-erdvines technologijas (GIS) ir naratyvines strategijas (Žemėlapio pasakojimas („ArcGIS StoryMaps“). Mokymų pabaigoje 2022 m. sausio mėnesį mokytojai turėjo galimybę suplanuoti ir pristatyti edukacinės veiklos už mokyklos ribų parengtus planus.
Mokymų metu EDUATOM mokslininkai atliko tyrimą (focus grupės, mokytojų ir mokinių apklausos, kūrybinių produktų analizė) apie tai, kaip mokytojai organizuoja mokymą už mokyklos ribų ir kaip jie vertina sukurtą atominį maršrutą.
Tai jau antri EDUATOM projekto mokymai – 2020 metų pavasarį vyko mokymai su 130 socialinių mokslų dalykų mokytojais. Taigi iš viso projekte mokymuose sudalyvavo apie 400 mokytojų. Pirmųjų mokymų metu mokytojai įtraukė kelis šimtus mokinių. Mokiniai sukūrė GIS žemėlapius ir pasakojimus apie savo kraštą, energetiką (įvairių tipų elektrinės), GIS žemėlapio pasakojimus apie pasaulio atominę energetiką, Černobylį, Ignalinos AE, Astravo AE, turistinius maršrutus, multimedijų produktus: skaitmeninius leidinius (flipbook), komiksus ir t.t.
VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Marijampolės savivaldybe, kur bus stiprinamas pedagogų rengimas
Gegužės 3 d. Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu, atstovaujamu rektoriaus prof. Juozo Augučio. Šia proga savivaldybėje lankėsi rektorius su svečiais: VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotoju prof. Algirdu Raslanu, VDU Socialinių mokslų fakulteto dekane doc. dr. Aurelija Stelmokiene, VDU Marketingo ir komunikacijos departamento vyr. koordinatoriumi Nerijumi Žeronu ir VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiuoju specialistu Povilu Urbšiu.
Susitikime dalyvavusi savivaldybės mero patarėja Agnė Pavelčikienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l. e. p. vedėjas Nerijus Mašalaitis bei savivaldybės gimnazijų vadovai su svečiais diskutavo apie opią regionus ir visą Lietuvą užklupusią problemą – pedagogų trūkumą. Tiesa, nors šis trūkumas jaučiamas jau šiandien, reikia imtis veiksmų, kad ateityje su šia problema netektų susidurti, arba bent jau reikia kaip įmanoma labiau stengtis sumažinti to padarinius.
Ši bendradarbiavimo sutartis svarbi siekiant abipusiškai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų ir pagalbos specialistų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų ir pagalbos specialistų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose. Sutartis nesukuria Vytauto Didžiojo universitetui ir Marijampolės savivaldybei jokių finansinių įsipareigojimų, yra grindžiama geranorišku ir abiem sutarties šalims naudingu bendradarbiavimu.
Meras P. Isoda sako esantis tikras, kad tai dar vienas žingsnis link kokybiškesnio ugdymo proceso mūsų savivaldybėje. „Svarbu rūpintis ne tik savivaldybės mokiniais, tačiau sudarytis palankias sąlygas tobulėti ir savo įgūdžius tobulinti pedagogams. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio galėsime pasiūlyti psichologijos magistro studijas 2 pedagogams, kurias apmokėsime savivaldybės biudžeto lėšomis. Taip pat jau yra sudarytos galimybės norintiems pedagogams persikvalifikuoti į specialiuosius pedagogus. Tikimės, kad veiksmai, kurių imamės, pasiteisins ir kuo daugiau pedagogų didžiuosis savomis kompetencijomis ir pasiekimais“.
Savo ruožtu prof. J. Augutis sakė, jog pedagogų ir specialistų poreikis vis auga. Tiek Marijampolė, tiek kiti regionai jaučia mokytojų trūkumą ir būtent dabar yra tas metas, kai reikia imtis veiksmų, regionams reikia ieškoti sprendimo būdų, kad kartų kaita stipriai nesutrikdytų visos švietimo sistemos. Tad noras pasirašyti bendradarbiavimo sutartį yra abipusis.
VDU rektoriui taip pat pritarė ir mero patarėja Agnė Pavelčikienė: „Matome, kad pedagogų trūksta, ir mokytojų amžiaus vidurkis išlieka aukštas, o kalbant konkrečiai apie švietimo pagalbos specialistų poreikį – jis taip pat nemažės, o tik augs. Tokių specialistų ypatingai trūksta, todėl nieko nelaukdami startuojame ir siunčiame 5 pedagogus į persikvalifikavimo studijas. O neseniai pasirašyta sutartis, tikime, kad leis išplėsti mūsų bendradarbiavimo galimybes dar labiau“.
Marijampolės savivaldybės administracijos
Komunikacijos skyrius
VDU ŠA ketinama steigti ukrainiečių švietimo ir kultūros centrą
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Bešta ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriumi Juozu Augučiu aptarė ketinimą įkurti atvirą ukrainiečių švietimo ir kultūros centrą Vilniuje.
Susitikimo dalyviai sutarė dėl ketinimų steigti atvirą kultūrinę ir švietimo erdvę, skirtą ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje, kuri veiktų kaip neakademinis VDU Švietimo akademijos padalinys Vilniuje.
Pasak D. Nausėdienės, vienas pagrindinių tokio centro uždavinių – ne tik suteikti fizinę erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos žmonėms, siekiant sėkmingos ukrainiečių integracijos Lietuvoje, bet ir sudaryti jiems galimybę puoselėti savo kultūrą mūsų šalyje bei įgyvendinti kitus svarbius sumanymus ilgalaikėje perspektyvoje.
Projektą inicijuoja ir bendromis pastangomis globoja Lietuvos ir Ukrainos pirmosios ponios Diana Nausėdienė ir Olena Zelenska.
Jau artimiausiu metu tokiame centre ukrainiečių bendruomenė su VDU pagalba galėtų planuoti ir organizuoti ugdymo ir švietimo veiklas vaikams ir jaunimui, turėtų nuolatinę vietą savitarpio pagalbai bei bendruomenės renginiams, galėtų organizuoti užimtumą suaugusiesiems, bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Centras taip pat galėtų teikti operatyvią ir tikslingą informaciją apie kultūros ir švietimo galimybes sostinėje bei visoje Lietuvoje.
„Labai pozityviai vertinu mūsų aktyvaus abipusio bendradarbiavimo su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska rezultatą – steigiamą tarptautinį atvirą ukrainiečių švietimo ir kultūros centrą Lietuvoje. Esu įsitikinusi, kad projektas taps puikiu pagalbos Ukrainai bei mūsų dvišalio bendradarbiavimo pavyzdžiu. Pasitikėjimas, išreikštas Ukrainos vardu, yra svarus mūsų visų bendrai sutelktų humanitarinių pastangų Ukrainos atžvilgiu įvertinimas“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, ypač reikšminga tai, kad centro steigimo ir tolimesnio vystymosi procese aktyviai dalyvauja Ukrainos ambasada Lietuvoje bei VDU akademinės bendruomenės intelektinis potencialas.
LR Prezidento komunikacijos grupės informacija
