Kaip mažinti pedagogų trūkumą ir pritraukti talentingų darbuotojų?

Pastarieji dveji metai, kuriuos paženklino COVID-19 pandemija ir karantinas, atvėrė švietimo sistemos skaudulius: staiga pasikeitusi ugdymo aplinka ir metodai pareikalavo iš mokyklų bei pedagogų neįprasto lankstumo, naujų žinių, įgūdžių ir kompetencijų. Naujoji realybė dar kartą parodė, jog dalyje mokyklų, ypač regionų, stipriai trūksta tam tikrų specialistų, o daliai jų nebepakanka įgūdžių bei įrankių dirbti greitai besikeičiančioje aplinkoje.

„2020 metais atrodė, kad visas pasaulis kraustėsi iš proto. Pedagogo darbas tapo neribotas, o tuo pačiu įspraustas į rėmus ir keliantis iššūkius. Nebeliko neįmanomų dalykų ir viskas, kas anksčiau kėlė klausimų, tapo kasdieniška ir įprasta”, – sako pedagogė Miglė Janušauskienė, šiais pokyčių metais pasiryžusi persikvalifikuoti, plėsti savo pedagogines ir dalykines kompetencijas, reikalingas tolimesniam darbui švietime.

Šiuo tikslu, drauge su dar 250 šalies pedagogų, ji prisijungė prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamų pedagogų perkvalifikavimo studijų projekte „Visuminis pedagoginis ugdymas: mokymosi galimybių plėtra“, kad įgytų profesinių kompetencijų Pradinio ugdymo modulyje.

Visada atrodė, kad galima daugiau

„Trūkstant pedagogų, nuostabu, kad turime galimybę turėti ne vieną kvalifikaciją – galime tobulėti ir padėti savo mokiniams, pateikdami integruotas veiklas, planuoti ir įgyvendinti ugdymo turinį suprasdami apie jų tęstinumą. VDU pedagogų perkvalifikavimo projekte aukšto lygio dėstytojai dalijasi savo žiniomis, formuoja pradinio ugdymo sampratą ir padeda tobulėti kiekvienam pedagogui, tiek neturinčiam jokios patirties, tiek tam, kuris turi ilgametę patirtį“, – sako šiuo metu pradinių klasių mokytoja dirbanti M. Janušauskienė.

Ji atėjo dirbti į vieną iš mokyklų, kurioje reikėjo sukurti naują pradinio ugdymo modelį, tad teko dirbti negailint laiko ir jėgų. Lig tol turėtos žinios ir kelerių metų patirtis atrodė per menka, bet, bendradarbiaujant su kitomis ugdymo įstaigomis, su vadovais jai pavyko sukurti priešmokyklinę grupę mokyklos patalpose. Ją sukūrė tiek fiziškai, tiek teisiškai, pritraukė šeimas ir mokinius, sukūrė ryšius.

„Visada atrodė, kad galime daugiau. Kad aš galiu daugiau. Tad nuolatos tobulinausi, plėčiau savo kompetencijas ir kvalifikaciją”, – pabrėžia ji. 2021 m. rudenį Miglė buvo nominuota Inovatyviausių mokytojų pradinių klasių mokytojo kategorijoje. Buvo pastebėta ir pateko į Iniciatyviausių pradinių klasių mokytojų trejetuką. O po mėnesio jai buvo pasiūlyta perimti klasės vadovo pareigas, kolegei išėjus vaiko auginimo atostogų.

Miglė Janušauskienė

„Mano pagrindinis tikslas buvo praplėsti savo žinias ir ištobulinti kompetencijas, mažinti atskirtį tarp pradinio ir priešmokyklinio ugdymo bent savo įstaigoje, vėliau gal ir miesto ribose. Tai galimybė suteikti kokybiškesnį priešmokyklinį ugdymą derinant ugdymosi bei žaidimo naudą vaiko raidai su pradinių klasių mokytojų bei ugdytinių tėvų lūkesčiais, jog vaikai būtų paruošti pirmai klasei akademiškai”, – sako M. Janušauskienė.

Reikalauja iš savęs maksimumo

Pedagogų perkvalifikavimo Etikos modulio klausytoja Judita Misevičienė iki studijų dvejus metus niekur nedirbo – ieškojo, kuo iš tiesų norėtų užsiimti: skaitė knygas, rašė, buvo pradėjusi kai kuriuos kūrybinius darbus, svarstė apie savarankišką veiklą. Be to, prasidėjo karantinas, kurio metu trys jos vaikai pradėjo mokytis iš namų, tad darbų netrūko, pagalbos reikėjo jei ne vienam, tai kitam.

Tuomet pamačiusi būsimų VDU studijų skelbimą, pagalvojo, kad tai vertinga galimybė šiek tiek atitrūkti nuo namų, skirti laiko sau, įgyti papildomą specialybę šalia turimos – teatro mokytojos.

„Viena iš šių studijų sąlygų buvo ta, kad turėjau būti dirbanti švietimo įstaigoje. Tuo metu mane kaip tik pakalbino dirbti vienas privatus darželis. Net nesitikėjau, kad man taip patiks dirbti su metukų–dvejų amžiaus vaikais ir jų šeimomis. Pastebėjau esminį pokytį santykyje į darbą, lyginant su tuo, kuris buvo dirbant mokykloje, ir tas pokytis, manau, įvyko šių studijų dėka: dabar darbe visas aplinkybes priimu tokias, kokios yra, nieko nekritikuoju, tiesiog iš savęs reikalauju maksimumo. Pastebėjau, kad būtent šis santykis užkrauna labai pozityvia energija“, – pasakoja J. Misevičienė.

Judita Misevičienė

Nuo šių metų pradžios ji pradėjo dirbti Nacionalinėje švietimo agentūroje, kurioje ji kuruoja modulį „Postmodernioji etikos didaktika kaip tarpdalykinis ugdymas: literatūra ir vizualieji menai“. „Vesti nuotolinius užsiėmimus man buvo visiškai nauja sritis, bet vėlgi – nuotolinių studijų metu susidraugavau su kamera ir įgijau drąsos kalbėti, tad viskas klostėsi sklandžiai“, – pokyčiais džiaugiasi J. Misevičienė.

Studijos paskatino domėtis mokslu grįstu švietimu

Jau 32 metus mokytoja dirbanti Jūratė Dubickė, Socialinės pedagogikos modulio klausytoja, nuolat jautė, kad jai trūksta turimos pedagoginės praktikos jos vizijų realizavimui. Studijos pedagogų perkvalifikavimo modulyje dar labiau suaktyvino jos norą įgyti naujų kompetencijų, žinių ir teikti pagalbą ne tik mokiniams, bet ir jų šeimoms, kolegoms.

„Esu vyresnio amžiaus, užauginusi tris dukras. Nebijau iššūkių, konkurencijos. Asmeniniu pavyzdžiu siekiu parodyti, kad kiekvienas žmogus turi išskirtinių gebėjimų, kad gali įveikti sunkumus, jei turi tikslą, siekia jo įgyvendinimo“, – kalbėdama apie poreikį mokytis visa gyvenimą, pabrėžia J. Dubickė.

Jūratė Dubickė

Projekto veiklos paskatino ją aktyviai dalintis asmenine bei pedagogine patirtimi, daugiau domėtis mokslu grįstu švietimu ir ieškoti sąsajų su švietimo pokyčiais. Šiuo metu ji dirba mokytoja pagal savo specialybę, jaučia didelį vidinį augimą ir profesinį pakilimą.

Projektas padeda geriau suprasti mokinius

„Didžiausias iššūkis – mokėti suprasti mokinius, žinoti, kaip jiems padėti tobulėti. Svarbu mokėti bendrauti su skirtingomis vaikų grupėmis: su sergančiais įvairiomis ligomis ar išgyvenančiais sunkias emocijas. Parodyti jiems, koks gražus yra pasaulis“, – sako Plungės technologijų ir verslo mokyklos neformaliojo švietimo organizatorė ir Informacinių technologijų mokytoja Alma Galminienė. Būtent šie iššūkiai ją paskatino ieškoti naujų žinių. Po ilgų paieškų ji rado jai tinkantį VDU Švietimo akademijos projektą „Visuminis pedagoginis ugdymas: mokymosi galimybių plėtra”, kuriame pasirinko Socialinės pedagogikos modulį, nes ši galimybė ją labiausiai sužavėjo.

„Šis projektas padėjo man į gyvenimo iššūkius pažvelgti kitu kampu. Bendravimas su mokiniais tapo daug lengvesnis, gebėjimas dirbti su kitokiais vaikais, turinčiais ypatingų poreikių, elgesio ar emocinių sutrikimų, nebeatrodo toks sudėtingas ir baugus. Sustiprinau savo žinias ne tik kaip socialinis pedagogas, informacinių technologijų mokytoja, bet ir kaip neformaliojo švietimo organizatorius. Išmokau į savo veiklas įtraukti vis skirtingesnius mokinius, kurie geba vienas kitą papildyti, drauge organizuoti, įgyvendinti veiklas, pažinti kitus, priimti ir padėti vaikams, kai jiems iškyla problemų“, – sako Alma.

Ateityje ji norėtų tęsti socialinės pedagogikos studijas magistrantūroje. Vykstant mokinių integracijai, socialinių pedagogų poreikis labai išaugo: „Tikiu, kad ši specialybė reikalinga ne tik norint dirbti socialiniu pedagogu. Studijos padėjo man atverti duris į daugelio vaikų gyvenimą, jų pažinimą“.

Studijos atnešė didelį indėlį į pedagoginio darbo kokybę

Ieva Labutienė, VDU projekto Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modulio klausytoja, yra dirbusi pardavėja, administratore, vadybininke, kadaise užsiiminėjo juvelyrika, administravo internetinius puslapius. Nuo mažumės žaidė rankinį, šiuo metu yra Lietuvos rankinio veteranų prezidentė.

„Visą pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija sustingdė daugelio iš mūsų gyvenimą. Norėjosi pokyčių – taip jau susiklostė aplinkybės, kad įsidarbinau darželyje. Tik pradėjus dirbti, po kelių dienų man pasiūlė studijuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modulyje. Studijos tokiame amžiuje, kai tau 42 metai, yra iššūkis. Sutikau, nes tikėjau, jog šios studijos man duos begalinį žinių bagažą, kurį pritaikysiu ugdydama vaikus. Ir neklydau, kiekvieno dėstytojo skaitomos paskaitos buvo nuostabios! Studijos į pabaigą, o aš toliau jau mąstau, ką mokytis, kur tobulintis. Mokytojos darbas yra be galo svarbus, kiekvienos naujos dienos iššūkis yra motyvuojantis dar labiau gilintis į žinias ir ieškoti išeities”, – apie savo karjeros posūkius pasakoja I. Labutienė.

Ieva Labutienė

Pasak jos, ji yra pavyzdys savo pačios vaikams, kad, norint kažką pasiekti, reikia mokytis. Tam nėra riba nei amžius, nei socialinė padėtis: „Planuoju ir toliau tobulėti profesinėje srityje. Be studijų, dalyvauju organizuojamuose seminaruose, konferencijose, projektuose. Pati didžiausia vertė – doras ir pilietiškai išugdytas vaikas. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra pirma ir, manau, svarbiausia pakopa į vaiko ateitį. Gera būti to dalimi”.

Kviečiame studijuoti VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje bei tapti mokytoju!

Nuo birželio 1 d. iki liepos 25 d. 12 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Šio bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu liepos 29 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo liepos 29 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 17 val. Visi kviečiamieji liepos 29 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje.

Stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas, kurias baigus suteikiama mokytojo kvalifikacija, motyvacija bus vertinama nuo birželio 13 d. iki liepos 23 d. nuotoliniu būdu. Stojamieji egzaminai stojantiems į menų ar meno pedagogikos studijas vyks nuo birželio 13 d. iki liepos 22 d. Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus ir jų tvarkaraštis: www.vdu.lt/stojamieji.

Motyvacijos vertinimui ir stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija motyvacijos vertinimui ir stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje. Stojančiajam savarankiškai nepasirinkus motyvacinio pokalbio laiko, sistema tai padaro automatiškai).

VDU šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos ir vientisąsias (teisės), pedagogo kvalifikaciją suteikiančias, ištęstines bei nuotolines studijų programas.

VDU Švietimo akademija kviečia rinktis šias studijų programas:

Ištęstinės ir nuotolinės studijos – daugiau galimybių dirbantiems ar gyvenantiems užsienyje

Mokytojų rengimas Kaune ir Vilniuje bei motyvacinis vertinimas

Vytauto Didžiojo universitetas ugdymo mokslų studijas VDU Švietimo akademijoje siūlo rinktis tiek Kaune, tiek Vilniuje. Platus ugdymo mokslų pasirinkimas net dviejuose miestuose užtikrina lanksčias galimybes rinktis norimą studijų programą bei studijų vietą.

Norintys studijuoti VDU Švietimo akademijoje Vilniuje gali rinktis šias programas: Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika (nuolatinės ir ištęstinės studijos), Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas (nuolatinės ir sesijinės), Specialioji pedagoginė pagalba (Logopedijos ir Specialiosios pedagogikos specializacijos), Mokomojo dalyko pedagogikos specializacijos: anglų ir kita užsienio kalba, lietuvių kalba ir literatūra, lenkų kalba ir literatūra, istorija ir geografija, dailė, muzika.

VDU Švietimo akademijoje Kaune stojantieji gali rinktis šias programas: Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas, Specialioji pedagoginė pagalba (Logopedijos ir Specialiosios pedagogikos specializacijos), Mokomojo dalyko pedagogikos specializacijos: anglų ir kita užsienio kalba, lietuvių kalba ir literatūra, istorija ir geografija, filosofija ir etika, fizinis ir sveikatos ugdymas, šokis ir teatras, STEAM pedagogika.

Visiems norintiems pretenduoti į ugdymo mokslų studijų programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, yra privalomas teigiamas motyvacijos įvertinimas.

Stojamieji egzaminai į pedagogikos studijas

Norintiems pretenduoti į Meno pedagogikos (dailė, muzika, šokis ir teatras), Specialioji pedagoginė pagalba (logopedija), Katalikų teologijos ar Religijos pedagogikos studijas yra privalomi stojamieji egzaminai. Norintys pretenduoti į šias studijas privalo jas į savo LAMA BPO prašymą įtraukti likus ne mažiau nei 24 valandoms iki stojamojo egzamino pradžios. Stojamieji egzaminai vyks nuotoliniu būdu. Daugiau naudingos informacijos apie stojamųjų egzaminų tvarką, jų tvarkaraščius ir užduotis galima rasti stojamųjų egzaminų skiltyje vdu.lt/stojamieji

Būsimiems pedagogams – 299 eurų stipendijos

2022 m. visi įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas, bus skatinami 299 eurų stipendijomis. Prioritetinėmis specializacijomis laikomos tos, kurių pedagogų mokyklose itin trūksta. Tai matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra, pradinis ugdymas, taip pat specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programos.

Tad VDU Švietimo akademijos mokomojo dalyko pedagogikos (STEAM krypties: matematika, chemija, fizika, biologija, technologijos), mokomojo dalyko pedagogikos (istorijos ir geografijos), mokomojo dalyko pedagogikos: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos, pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos, specialiosios pedagoginės pagalbos (specialiosios pedagogikos, logopedijos) programų pirmakursiai gaus 299 Eur. stipendiją kas mėnesį.

Likus vieneriems metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, valstybės finansuojamų ar nefinansuojamų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentų stipendijos bus didinamos iki 506 eurų (11 BSI). Išmokas gaus tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį. Daugiau informacijos.

Susipažinkite su studentais bei mokytojais

VDU supranta, kad stojantiesiems neretai iškyla įvairių klausimų apie studijas, jų pasirinkimą, dalyvavimą priėmime ir daugelį kitų dalykų. Tam, kad visas šis kelias būtų paprastesnis, stojantiesiems yra siūlomos konsultacijos aktualiomis temomis. Birželio 8 d. 15:30 val. bus vykdoma virtuali konsultacija, kurių metu bus atsakyti visi iškylantys klausimai. Kitu metu visi stojantieji yra kviečiami susisiekti su VDU Studijų informacijos centro specialistais žemiau nurodytais kontaktais. Daugiau informacijos ir registracija.

Daugiau informacijos apie studijas

VDU pradeda priėmimą į profesinių studijų programą „Pedagogika“

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas profesinių studijų programoje „Pedagogika“.

Prioritetas priimant į valstybės finansuojamas studijų vietas bus skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslio ugdymo, kalbų, socialinio ugdymo dalykų mokytojų kvalifikacijai bei turintiems susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl pedagoginės praktikos atlikimo ir darbo pabaigus studijas.

Profesinių studijų programa „Pedagogika“ trunka vienerius metus, ją baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Programa skirta asmenims, neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos.

Pedagoginių studijų programą sudaro teorinė dalis (paskaitos), kurios apimtis 720 val., pedagoginė praktika (atliekama bendrojo ugdymo mokyklose), kurios apimtis 800 val. ir savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis – 80 val.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje, todėl teikiant prašymus pasirinkite vieną miestą, kuriame numatote studijuoti.

Prašymus galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val. internetu.

Dokumentų pateikimas ir priėmimas į studijas vyks pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodytas sritis:

Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos ir informacinių technologijų, gamtamokslinio ugdymo sričių (biologijos, chemijos, fizikos, integruoto gamtos mokslų, technologijų kurso) dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant STEM sritį.
Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną kalbų (lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų), socialinio ugdymo (istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, filosofijos, socialinės pedagogikos) sričių dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant SOC sritį.
Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną kitų ugdymo sričių (dailės, etikos, fizinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo, muzikos, pradinio ugdymo, šokio, teatro, tikybos) dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant KITI sritį.

Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus.

Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Visi stojantieji turi dalyvauti motyvacijos pokalbyje, kuris vyks nuotoliniu būdu liepos 1, 4 ir 5 dienomis.

Išsami informacija apie motyvacijos pokalbio eigą ir tvarkaraštis kiekvienam stojančiajam bus išsiųsti nurodytais el. pašto adresais, todėl pasitikrinkite „Spam“ ar „Junk“ katalogus savo el.pašto dėžutėje.

Kad VDU administratorių siunčiami laiškai su svarbia informacija sėkmingai pasiektų Jūsų pašto dėžutę, rekomenduojame įtraukti adresus: vaida.luksiene@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Kaune) ir romute.sainer@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Vilniuje) į savo el.kontaktų sąrašą.

Priėmimo sąlygos pateikiamos 2022 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“:

VDU Švietimo akademija

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje – Švietimo pažangos asamblėja

Prezidentūra drauge su partneriais VDU Švietimo akademija, EDU Vilnius, Renkuosi mokyti ir Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) inicijuota ir organizuojama asamblėja vyks trečiadienį, Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga.

XXI amžiaus švietimas pasižymi dinamiškumu, lanksčiu ugdymo turiniu, integraliu ir tarpdisciplininiu požiūriu bei visuminiu asmenybės ugdymu, tad pažangios praktikos turi įsitvirtinti Lietuvos mokyklose.

Asamblėjoje atrinkti 42 projektų atstovai iš skirtingų Lietuvos regionų ir švietimo organizacijų dalinsis savo veiklos patirtimis ir aptars, kaip jų mokyklos ar organizacijos įgyvendinami projektai skatina įsitraukti mokinius ir mokytojus į bendras veiklas, didina lygiavertes galimybes mokytis, atliepia mokinių poreikius, prisideda prie žalesnės, stipresnės, teisingesnės ir inovatyvesnės Lietuvos ateities.

Tarp projektų atrinkta tarptautinė Lietuvos-Izraelio ugdymo programa „Gifted“, kurios dalyviai pristatys iniciatyvą.

Ekspertų komisijoje dalyvaus VDU Švietimo akademijos doktorantė Ingrida Mereckaitė, Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė, dėstytojas, VDU Sokratus licėjus direktorius dr. Mindaugas Nefas.

Koordinatoriai – VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė.

VDU Švietimo akademijos diplomų teikimo šventės

Birželio 20-23 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.

Birželio 20 d., pirmadienį, S. Daukanto g. 28., Kaune bus teikiami diplomai:

14:00 val. VDU Švietimo akademijos Kaune bakalauro, magistrantūros, profesinių studijų pedagogika absolventų šventė

16:00 val. VDU Švietimo akademijos Kaune pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai.

Birželio 21 d., antradienį, T. Ševčenkos g. 31., Vilniuje bus teikiami diplomai:

12:00 val. VDU Švietimo akademijos Vilniuje bakalauro, magistrantūros, profesinių studijų pedagogika absolventų šventė

15:00 val. VDU Švietimo akademijos Vilniuje pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai.

Renginių metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Švietimo akademijoje vyko tarptautinis projektas „Sporto Lietuvoje (per)vaizdavimas: saugių sporto erdvių kūrimas jaunimui“

Gegužė 23-27 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko VDU ir Edge Hillo Universiteto (JK) tarptautinis mokslo projektas „ (Re)imagining sport in Lithuania: Young people’s promotion of safe sporting spaces / Sporto Lietuvoje (per)vaizdavimas: saugių sporto erdvių kūrimas jaunimui“. Renginyjeentuziastingai dalyvavo VDU Mokomojo dalyko pedagogikos: fizinio ir sveikatos ugdymo pedagogikos studentai, klausę paskaitas, vykdę interaktyvius seminarus, rengę praktines užduotis apie sportininkų asmens teisių apsaugą, smurto prevenciją, antidopingo bei sporto lažybų klausimus. Savaitės metu buvo pasirengta saugaus sporto akcijai, kuri bus pristatyta ir plėtojama Lietuvos sporto klubuose! Projekto vadovė dr. Laura Purdy, kordinatoriai prof. dr. Rūtenis Paulauskas ir dr. Melany Lang.

VDU sportininkai iš žaidynių Rygoje grįžo su 18 aukso medalių

Gegužės 20–22 dieną Rygoje vykusiose SELL studentų žaidynėse Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai iškovojo 31 medalį, iš kurių – 18 aukso. 37-ą kartą organizuotose žaidynėse varžėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos sportininkai.

Geriausiai iš visų 28 žaidynėse dalyvavusių universitetų pasirodęs VDU užėmė pirmąją vietą. Antrąją ir trečiąją vietas taip pat užėmė universitetai iš Lietuvos. 15 aukso medalių iškovojo Lietuvos sporto universiteto studentai, 13-ą – Vilniaus universiteto sportininkai.

Pasak VDU Sporto centro vadovo doc. dr. Vlado Juknevičiaus, VDU visuomet skyrė didelį dėmesį sportui, sudarydavo galimybes studentams sportuoti ir dalyvauti įvairiose varžybose. „Dar didesnis dėmesys skiriamas Švietimo akademijai pradėjus vykdyti su sportu susijusias studijas, todėl žaidynėse užimta pirmoji vieta tarp visų Baltijos šalių universitetų mūsų labai nenustebino. Žinoma, mes tuo džiaugiamės, tačiau tokio tikslo sau nekėlėme. Svarbiausia mums buvo tinkamai pasirengti ir sudaryti geras sąlygas dalyvauti universiteto sportininkams gražioje studentiško sporto šventėje“, – sakė V. Juknevičius.

SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynės – Baltijos šalių studentų sporto šventė, sutraukianti nemažą būrį sportininkų. Dar prieš karą pradėtos organizuoti žaidynės kaskart vyksta vis kitoje šalyje. Šiais metais jos buvo organizuotos Rygoje, kitais metais keliasi į Estijos studentų miestą Tartu.

VDU sportininkai iškovojo 18 aukso, 7 sidabro ir 6 bronzos medalius.

Dziudo

I vieta (63 kg) – Aida Vasiliauskaitė

I vieta (48 kg) – Kostas Butkus

I vieta (+78 kg) – Modesta Milašiūtė

I vieta (57 kg) – Vaiga Čečytė

Lengvoji atletika

I vieta (trišuolis) – Dominykas Petrosevičius

I vieta (100 m.) – Kristupas Seikauskas

II vieta (šuolis į tolį) – Vaida Padimanskaitė

Plaukimas

I vieta (100 m. nugara) – Ugnė Mažutaitytė

III vieta (50 m. l. st.) – Ugnė Mažutaitytė

Stalo tenisas

I vieta (dvejetai) – Vitalija Venckutė ir Eglė Jankauskienė

I vieta (dvejetai) – Vytautas Rybakas ir Jokūbas Biveinis

II vieta – Eglė Jankauskienė

III vieta – Vitalija Venckutė

III vieta – Vytautas Rybakas

III vieta – Jokūbas Biveinis

Jėgos trikovė

I vieta (93 kg) – Klaudijus Malevskis

Badmintonas

I vieta – Povilas Bartušis

I vieta – Samanta Golubickaitė

II vieta – Ieva Gaidė

III vieta – Kotryna Remeikaitė

III vieta – Dovydas Razas

I vieta (dvejetai) – Povilas Bartušis ir Dovydas Razas

I vieta (dvejetai) – Ieva Gaidė ir Samanta Golubickaitė

I vieta (mišrūs) – Povilas Bartušis ir Samanta Golubickaitė

II vieta (mišrūs) – Dovydas Razas ir Ieva Gaidė

I vieta (komandinėje) – Povilas Bartušis, Dovydas Razas, Samanta Golubickaitė, Ieva Gaidė ir Kotryna Remeikaitė

Paplūdimio tinklinis

I vieta – Audrius Knašas ir Patrikas Stankevičius

II vieta – Viltė Bogdanovič ir Vytenė Vitkauskaitė

3×3 krepšinio vaikinai

I vieta – Ernestas Sederevičius, Justinas Ramanauskas, Tomas Zdanavičius Ignas Labutis

3×3 krepšinio merginos

II vieta – Dominyka Paliulytė, Ema Januškevičiūtė, Gedvilė Savostaitė, Ugnė Mikštaitė.

Krepšinis

II vieta – Vitalijus Kozys, Domas Uosis, Dominykas Stenionis, Gabrielius Čelka, Gytis Nemeikša, Julius Liesis, Martynas Pocevičius, Matas Repšys, Simonas Kriaučiūnas, Ernestas Sederevičius, Amandas Urkis.

Vaikų pasirinkimus mokykloje vis dar lemia gajūs stereotipai

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, stipriai keičiasi mūsų šalies mokyklose bei universitetuose besimokančio jaunimo pokalbių temos ir net vertybės: šiandien jie vis garsiau kalba apie saugumą, meilę, pagalbą vienas kitam, aukojimą bei savanorystę. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentės, Švietimo akademijos kanclerės pavaduotojos Ilonos Tandzegolskienės, keičiasi ne tik diskusijų turinys, bet ir pasirinkimai: nors rusų kalba mokyklose vis dar yra fenomenas – ją mokytis renkasi dažnas mokinys – tačiau ir ši tendencija kinta. Ir ne tik dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

„Vokiečių kalba mokykloje vis dar nėra populiari, kaip ir, tarkime, prancūzų kalba. Ir tai lemia stereotipinis sprendimas: kadangi daugumos vaikų tėvai savo laiku mokėsi rusų kalbos, jie ir vaiką nukreipia ją rinktis, nes neva taip bus lengviau padėti vaikui mokytis. Iš patirties galiu pasakyti, kad tas mokėjimas vaikams ne ką tepadeda. Tėvai dažniausiai būna kalbą primiršę, ypač rašybą, gramatiką, taisykles, tad vaikams vis viena tenka mokytis patiems savarankiškai. Tad raginu tėvus atsiriboti nuo šio stereotipo ir paskatinti vaiką rinktis kitą užsienio kalbą, kurią vaikas pats nori rinktis, ir kuri atvers platesnes galimybes studijuoti svečioje šalyje, keliauti, pažinti kitų šalių kultūrą, siekti karjeros“, – sako mokykloje bei universitete vokiečių kalbos mokiusi I. Tandzegolskienė.

Nors, anot jos, rusų kalba mokyklose vis dar yra fenomenas, nes ją renkasi didelis skaičius mokinių, situacija keičiasi: rusų kalbos specialistai nėra aktyviaitad šiuo metu mokyklose vis dar dirbama su tomis pajėgomis, kurias turime pastaruosius dešimtmečius. Jaunieji specialistai to neperima – dauguma rusų kalbos mokytojų yra pensijinio amžiaus: „Esu už tai, kad mokyklose būtų kuo didesnė kalbų įvairovė ir, pavyzdžiui, vaikai, kurie domisi japonų animacija ir šios šalies kultūra, galėtų rinktis japonų kalbą. Arba prancūzų, ispanų ir panašiai“.

Vokiečių kalba sužavėjo skambesiu

I. Tandzegolskienės kaip mokslininkės ir dėstytojos kelias trunka jau 20 metų – Vilniaus universitete ji įgijo referavimo ir vertimo iš vokiečių ir rusų kalbų bakalauro kvalifikacinį laipsnį – dviejų kalbų mokymasis atrodė patraukliau, tačiau vokiečių kalba nustelbė kaip prioritetas. Nors būti mokytoja ji nesvajojo, tačiau vokiečių kalbą pamilo nuo pat mokyklos laikų – dėl jos ypatingo skambesio. Ilona nuo 4 klasės dainavo chore, grojo pianinu, tad muzikaliam vaikui buvo svarbus garsų skambesys, tame tarpe – ir kalbos, renkantis, kurią iš jų mokytis. Be to, vokiečių kalba žavėjo ir galimybe tokiu būdu pažinti šios šalies kultūrą.

Iškart po bakalauro studijų, neturint pedagoginės patirties, eiti dirbti vokiečių kalbos mokytoja į mokyklą buvo nemenkas iššūkis. Jaunai pedagogei nuo pat pradžių teko dirbti su paaugliais, tad didžiausias iššūkis buvo išmokti su skirtingų klasių vaikais susikalbėti, juos išgirsti, suprasti, sudominti savo dalyku, kad jie jaustų mokymosi džiaugsmą.

„Mano kabinete visad buvo daug įvairios vizualinės medžiagos. Neapsiribodavome vien tradiciniu kalbos mokymusi. Mokėmės kalbos per piešinius, istorijų pasakojimą, dainas, daug keliaudavome už mokyklos ribų. Buvau labai aktyvi mokytoja ir skatinau vaikus būti aktyviais – domėtis, smalsauti, stengtis atrasti ir pažinti. Buvo iššūkis mokinius suprasti, priimti juos tokius, kokie jie yra, dirbti taip, kad su jais sutarčiau. Bet nenusivyliau: iki šiol prisimenu savo mokinius, įvairius jų pasakymus, prašymus. Tai ilgam išlieka atmintyje“, – pasakoja I. Tandzegolskienė.

Akademinė aplinka buvo reikalinga kaip oras

Dirbdama mokykloje Ilona praktiškai įsitikino, kaip skiriasi vaikų ir suaugusiųjų mokymas – jai buvo svarbu suprasti, kodėl gi vaikus mokome vienaip, o suaugusiuosius – visiškai kitaip. Tad įstojusi į VDU edukologijos magistrą, bandė rasti sau šiuos atsakymus.

Magistro studijos davė naują suvokimą, kas yra pedagogika, andragogika – suaugusiųjų mokymas, kaip reikia dirbti su vaikais ir suaugusiaisiais. Tuomet ji be galo pamilo pedagoginį darbą su vyresniais žmonėmis.

„Kai įstojau į magistrantūrą ir dirbau mokykloje, buvau pakviesta dėstyti vokiečių kalbą ir VDU Užsienio kalbų institute. Turėjau dėstytojų, kurie labai skatino rinktis doktorantūrą ir mokslinę veiklą. Galimybė bendrauti su dėstytojais, diskutuoti su iškiliomis mokslo asmenybėmis mane labai viliojo. Akademinė aplinka man buvo reikalinga kaip oras. Kad galėčiau atrasti ir kurti, man būtina bendrauti su kolegomis, diskutuoti akademine kalba. Žinoma, vien teorijos nepakanka, todėl įgijusi daktaro laipsnį visgi grįžau dirbti ir į mokyklą, tik ne kaip mokytoja, o kaip stebėtoja, pagalbininkė, ekspertė. Man svarbus šis balansas tarp teorijos ir praktikos.

Įdomu dėstyti universitete. Ruošiantis paskaitoms, galvojant, kaip geriau perteikti turimas žinias, galvoje gimsta įdomių idėjų. Pradėjusi dirbti su studentais atradau dėstymo meilę – diskusijos, sprendimų ieškojimas drauge su studentais mane pakrauna ir įkvepia“, – prisipažįsta I. Tandzegolskienė.

Tyrėja, alkana paaiškinimų ir argumentų

Save I. Tandzegolskienė identifikuoja su tyrėjos vaidmeniu: ji nuolat kelia sau klausimus, viskam ieško argumentų ir priežasčių. Matyt, dėl to didžiausias iššūkis mokantis mokykloje, o ir universitete, jai buvo mokytojų ir dėstytojų jai adresuojami pasakymai „tai yra išimtis“ arba „nes taip turi būti“. Racionaliai, klausimus keliančiai ir loginių paaiškinimų ieškančiai moksleivei bei studentei tokių atsakymų neužtekdavo – norėdavosi sužinoti, kodėl viena ar kita išimtis atsirado.

„Buvau nuolat alkana pačių įvairiausių atsakymų ir paaiškinimų. Galima sakyti, kad studijų laikotarpiu tiesiog gyvenau bibliotekoje. Tais laikais juk nebuvo interneto, biblioteka buvo vienintelė vieta, kur buvo galima gauti informacijos ir ieškoti atsakymų. Vėliau, kai gimė mano sūnus, eidavau kartu su juo į biblioteką – mano vaikas nuo pat ankstyvų dienų žinojo, kas yra biblioteka, ką ten rasime ir veiksime. Kai studijuodama doktorantūroje nuvykau vienam semestrui mokytis į Humbolto universitetą Berlyne, jaučiausi ten ypač gerai, jau vien dėl to, kad ten buvo kelios milžiniškos bibliotekos, kur galėjau rasti įvairios informacijos ir atsakyti sau į daug klausimų „kodėl?“, – juokiasi I. Tandzegolskienė.

Studijuodama Berlyne, Ilona pamilo vokiečių kultūrą. Ją ypač žavėjo vokiečių atidumas detalėms, tvarka, duoto žodžio ir susitarimų laikymasis. Ji pabrėžia, kad vienintelis sunkumas buvo tas, kad vokiečiai draugystes mezga labai atsargiai – pasitikėjimą ir draugystę jų aplinkoje reikia užsitarnauti. Kai studijuodama Humbolto universitete, pasibaigus semestrui, ji vietinių buvo pakviesta į žygį baidarėmis bei mokslų baigimo šventę, suprato, koks ilgas kelias nueitas – šis gestas išties reiškė labai daug.

Dukra nori sekti mamos pėdomis

Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad dėstytojo darbas yra nuobodus, I. Tandzegolskienė tam prieštarauja: anaiptol, tai labai dinamiškas, nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo reikalaujantis kelias: „Kai noriu tylos ir ramybės, apsikraunu knygomis, straipsniais internete, sėdžiu ir rašau, bet po to ateina laikotarpis, kai nori savo žiniomis dalintis, diskutuoti, pasidžiaugti su kitais. Darbas su skirtingomis auditorijomis skatina pasitempti ir priimti įvairius iššūkius, tad nuobodu niekada nebūna“.

Nors drauge su kolegomis Ilona vykdė tyrimą apie karjeros ir šeimos derinimą, pačiai laikytis šių principų, pavyzdžiui, grįžus namo atsiriboti nuo darbų, nėra lengva, tačiau ji mokosi. Jeigu vos pradėjusi administracinį darbą ji nėrė į darbus pilna galva ir net sėdėdama namie vakare, apie 22 val, rašydavo kolegoms elektroninius laiškus, tai dabar to nedaro – reikia gerbti kolegų teisę į poilsį, o ir pačiam svarbu mokytis ilsėtis.

Ilona mėgsta vaikščioti ilgas distancijas, tad daug laiko skiria ėjimui gryname ore, taip pat važinėjimui dviračiu. Savaitgaliais mielai skaito grožinę literatūrą, gamina pietus ir leidžia laiką su šeima, lankosi muziejuose, renginiuose.

„Nors mano dukra dar tik šeštokė, ji jau svajoja sekti mano pėdomis ir taip pat būti mokytoja. Galbūt mums, tėvams, norėtųsi savo vaikus kreipti tinkama linkme, kad šie rinktųsi saugų, perspektyvų profesinį kelią, visgi būtina leisti jiems patiems ieškoti, tyrinėti, bandyti. Tad savo vaikų svajones, bandymus ir sprendimus priimu kaip džiaugsmą“, – prisipažįsta I. Tandzegolskienė.

VDU Švietimo akademija ir lrytas.lt pristato naują laidą apie švietimą ir pedagogo profesiją

VDU Švietimo akademija bei naujienų portalas lrytas.lt pristato naują laidą „Iš mokytojo užrašų“. Net 10 savaičių studentai, mokytojai, švietimo įstaigų vadovai, edukatoriai bei žinomi žmonės kalbės apie pedagogo profesiją, iššūkius mokyklos kasdienybėje, lyderystę švietime ir ateities mokyklą. Visus laidų įrašus bus galima rasti lrytas.tv, vėliau svietimas.vdu.lt.

Keičiantis pasauliui neišvengiamai kinta ir šiandieninė mokykla bei pedagogo profesija. Nuolat kalbama apie didžiulį mokytojų poreikį Lietuvos mokyklose, tad tinklalaidėje tiek jauni specialistai, tiek ilgiau dirbantys švietimo lauke, kalbės apie savo profesinį kelią: kas juos paskatino ateiti į mokymosi įstaigą, likti dirbti ir kaip jie mato švietimo ateitį.

Tinklalaidžių ciklas „Iš mokytojo užrašų“ – naujas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos projektas, kuriame herojai prisimins savo mokytojus, žmones, suteikusius esminių gyvenimo pamokų, tuos, kurie yra autoritetai, paskatinę rinktis pedagogo profesiją. Apie mokytojo profesijos pašaukimą Pirmosios tinklalaidės tema – „Mokytoju gimstama ar tampama. Penkios mokytojo supergalios“, ją portale lrytas.lt ir lrytas.tv žiūrėkite jau šį šeštadienį 10 val. Ne vieną dešimtmetį ir šimtmetį kamuojantis klausimas: mokytoju gimstama ar tampama, bei kuo pedagogo profesija išskirtinė? Tinklalaidės herojai – jauni mokytojai, ne vienerius metus dirbantys mokymosi įstaigose. Pradinių klasių mokytoju Darius Savickas dirba jau šešerius metus. Jau studijų metais Darius išbandė auklėtojo profesiją vaikų darželyje, vėliau tapo pradinių klasių mokytoju. Šiuo metu dirbantis mokslo ir menų mokykloje „Taškius“, Darius neslepia, kad viena iš priežasčių, kodėl nusprendė studijuoti pradinį ugdymą, buvo jo pradinių klasių mokytojos pavyzdys.

Kita herojė Greta Kaziukonytė vaikystėje svajojo apie odontologės profesiją, vėliau norai kito, galvojo apie pradinių klasių mokytojos darbą, tačiau atsitiktinai sutikusi mažiausius vaikus, ji galutinai nusprendė pasirinkti ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro studijas.

Vilniaus Jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pradinių klasių mokytoja Margarita Sachanevičienė baigusi mokyklą besirinkdama profesiją taip pat atsidūrė kryžkelėje. „Rinkausi tarp teisės, psichologijos ir pedagogikos studijų, tačiau paskutinę minutę nuojauta pakuždėjo ir pasirinkau pradinio ugdymo pedagogikos studijas. Ir šiandien nė kiek nesigailiu dėl savo sprendimo“, – sako Margarita.

Pasak Margaritos, ji pradėjo dirbti jau studijų metais. Iš pradžių buvo mokytojos asistentė, vėliau tapo pradinių klasių mokytoja, o prieš metus nusprendė save išmėginti ir mokyklos administracijoje – direktoriaus pavaduotojos ugdymui pozicijoje. „Kiekviena mano darbo diena yra nenuspėjama, o mokytojo darbas leidžia išeiti iš komforto zonos. Nuolat turime mokytis, augti ir įveikti iššūkius“, – sako M.Sachanevičienė.

Vienas iš iššūkių tiek Margaritai, tiek kitiems pedagogams – prasidėjęs karas Ukrainoje ir ukrainiečių vaikų atvykimas į Lietuvos mokyklas. Pradinių klasių mokytoja neslepia labai bijojusi ukrainiečių vaikų integracijos. „Iš tikrųjų mano klasėje lietuviai vaikai greitai priėmė savo naujus klasės draugus, pabėgusius nuo karo. Klasėje turime du berniukus iš Ukrainos, keista, atrodo, lietuvių vaikai nekalba gerai rusų, anglų, ukrainiečių kalbomis, tačiau kažkokiu komunikacijos būdu jie susikalba. Įdomu, jog vyksta kalbų mainai: lietuvių vaikai ukrainiečius moko lietuvių kalbos, ukrainiečiai lietuvius ukrainietiškai kalbėti, pavyzdžiui, rodo teptuką, iš karto pasako ir ukrainietiškai. Manau, pradinėse klasėse kalbos barjeras nėra opi problema, čia kitakalbiai vaikai greitai integruojasi“, – teigia pradinių klasių mokytoja M.Sachanevičienė.

Tinklalaidę žiūrėkite.

Paskelbtas edukologijos krypties doktorantūros disertacijų tematikų ir kandidatų į doktorantų vadovų konkurso rezultatai

2022 m. gegužės mėn. 13 d. Edukologijos mokslo krypties doktorantūros komiteto posėdyje, protokolas Nr. 12, patvirtintos disertacijų tematikos ir kandidatai į doktorantų vadovus.

Daugiau skaitykite.