Bus pagerbtos 100 geriausiai besimokančių būsimų pedagogų mamos

Artėjant Motinos dienai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė išsiuntė sveikinimus ugdymo krypties programų studentų mamoms. Motinos dienos šventė – puiki proga pasidžiaugti studentų pasiekimais mokslo srityje. Pagal studijų vidurkį, kuris siekia 9,8 ir daugiau, buvo atrinkta net 100 VDU Švietimo akademijos studentų, studijuojančių bakalauro, magistro, profesinėse pedagogikos studijose.

„Šiemet nusprendėme pasveikinti geriausiai besimokančius studentus, būsimus mokytojus. Ši graži ir kilni akcija atkeliavo iš buvusio Lietuvos edukologijos universiteto kolegų. Gera tęsti prasmingas akcijas. Tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad vaikų pasiekimai, jų sėkmė, augimas – glosto širdį kiekvienai mamai. Pagerbdami mamas, o kartu ir pasidžiaugdami mūsų studentų puikiais rezultatais, garsiai dėkojame studentų mamoms už tai, kad palaikė savo dukros ar sūnaus apsisprendimą siekti mokytojo kelio. Brandi visuomenė yra ta, kuri supranta, kad ateitis priklauso nuo to, kokius mokytojus turėsime Lietuvoje. Didžiuojamės mūsų būsimais mokytojais, ateities lyderiais ir širdingai sveikiname artėjančios Motinos dienos proga“, – teigia VDU Švietimo akademijos kanclerė L. Kaminskienė.

Tarp šimto geriausių studentų – muzikos edukologijos magistrantūros I kurso studentė Greta Šadeikytė. Merginos mama dukters bakalauro studijų metu sveikinimą gavo jau ne kartą. Greta tikina, visada malonu būti įvertintai ir pagerbtai, toks dėmesys motyvuoja siekti dar geresnių rezultatų studijų procese. „Motinos diena, manau, kiekvienam vaikui yra tarytum mažas priminimas padėkoti mamai už tai, kad esi. Mano mama palaiko mano pasirinkimus, sprendimus, nevaržo manęs, leidžia pačiai ieškoti savęs profesiniame kelyje. Žinoma, visuomet noriu, jog mano pasiekimai ją džiugintų ir ji galėtų jais didžiuotis. Sunku išlaikyti paslaptį, kad universitetas mamą vėl nustebins, norisi jai paskambinti ir pasidžiaugti“, – sako G. Šadeikytė.

Magistrantės vidurkis – dešimt balų. Ji puikiai suderina magistrantūros studijas su muzikos mokyklos vadovės pareigomis. Mokymosi sėkmės paslaptis – atrasti tai, kas gyvenime patinka. Iki universiteto Greta niekada nemaniusi, jog yra stipri akademinėje srityje, tačiau pasirinkus muzikos pedagogikos studijas naujas profesinis kelias atvėrė ne tik merginos stipriąsias savybes, bet ir supratimą, kad ji norinti mokytis, tobulėti, augti ir daugiau laiko skirti mokslui. „Niekados nesigailėjau, jog pasirinkau pedagogo profesiją ir šiandien esu pati laimingiausia“, – teigia studentė ir pedagogė Greta Šadeikytė.

 

 

 

Jūrmalos III-ojoje tarptautinės jūros tematikos bienalėje – VDU dailininkės prof. G. Riškutės Kariniauskienės ir dailės pedagogikos modulio studentų darbai

Jūrmalos miesto muziejus, Jūrmalos istorijos ir meno draugija bendradarbiaudami su Jūrmalos miesto taryba rengia III-ąją tarptautinę jūros tematikos bienalę.

Konkursui buvo pateiktas itin didelis skaičius paraiškų. Komisija atrinko 139 meno kūrinius, skirtus III-ajam tarptautiniam jūros tematikos tapybos konkursui „MARĪNA 2021“.  Paraiškas pateikė menininkai iš 13 šalių. Tarp atrinktų dalyvių – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Giedrė Riškutė Kariniauskienė su dailės pedagogikos modulio studentėmis Julija Kajėne, Nadežda Maslauskaite bei Dailės pedagogikos absolventu Arnu Maliukevičiumi.

I-ojoje tarptautinėje jūros tematikos tapybos bienalėje „MARĪNA 2017“  Giedrė Riškutė Kariniauskienė  – pelniusi  Jūrmalos miesto muziejaus apdovanojimą.

Parodos atidarymas vyks 2021 liepos 9 d., 16.00 val.   Paroda veiks nuo liepos 9 d.  iki rugpjūčio 29 d.

Daugiau informacijos. 

Geru vadovu tampama nuosekliai ir kryptingai dirbant

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesore Dalia Survutaite apie švietimo vadybos lyderio profesiją, gero mokyklos vadovo receptą.

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas ugdymo įstaigų vadovų trūkumas. Įdomu tai, jog su šia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Nyderlandai, Didžioji Britanija, Vengrija ir kitos šalys. Jei vadovauti mokyklai parenkamas vadovas, neįgijęs tinkamų kompetencijų, tai gali turėti tiesioginės įtakos tos mokyklos mokinių mokymosi rezultatams. Apie tai išsamiau pasakoja ir į „Švietimo naujienų“ klausimus atsako dr. Dalia Survutaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikė. Gal profesorė turi receptą, kaip tapti geru vadovu?

 

Koks Lietuvos švietimo įstaigų vadovų amžius?

Švietimo informacinių sistemų duomenimis, 2019–2020 m. Lietuvoje veikė 1 549 švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas). Atidžiau nagrinėjant švietimo įstaigų vadovų amžiaus vidurkį, nustatyta, kad jis skiriasi, priklausomai nuo steigėjo. Nevalstybinių mokyklų vadovų amžiaus vidurkis siekia 49 m., valstybinių mokyklų – 54 m., o bendras visų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų vadovų amžiaus vidurkis didesnis nei 55 m. Vietovė, kurioje veikia švietimo įstaiga, iš esmės nekeičia vadovų amžiaus vidurkio.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, dalyvaujančiose TALIS[1] tyrime, vadovų amžiaus vidurkis – 52 metai. Lietuvos mokyklų vadovų amžiaus vidurkis tik keleriais metais didesnis nei Europos Sąjungos mokyklų vadovų amžiaus vidurkis.

Vyresnio amžiaus vadovų tendenciją iš esmės lemia bendrosios gyventojų demografinės kryptys. Europoje išryškėjo spartus gyventojų senėjimas, kurio priežastis – mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Grįžtant prie demografinio švietimo įstaigos vadovo paveikslo aprašymo, aiškėja, kad Lietuvoje 29 proc. mokyklų vadovų – vyresni nei 60-ties (EBPO šalyse šis vidurkis yra 20 proc.).

Švietimo vadovų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, 2019–2020 m.

Duomenų šaltinis: NŠA

 

Kokios švietimo įstaigų vadovų tendencijos pagal lytį?

85 proc. EBPO vykdytame Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrime (TALIS 2018) dalyvavusių Lietuvos mokytojų sudarė moterys. Nustatyta, kad tik 57 proc. jų eina vadovaujamas pareigas. EBPO šalyse proporcijos kitokios. Mokytojų moterų yra 68 proc., o vadovaujamas pareigas eina vidutiniškai 47 proc. Šie faktai rodo akivaizdų lyčių disbalansą, būdingą ne tik visai mokytojo profesijai, bet ir švietimo įstaigų vadovų korpusui. Pasauliniu mastu vadovaujamas pareigas einančių vyrų dalis yra didesnė nei bendrai mokyklose dirbančių vyrų dalis (EBPO 2020; UNESCO 2018). Vadovaujamas pareigas moterys dažniausiai eina pradinėse ar mažesnėse mokyklose. Vyrai Lietuvoje vadovauja 35 proc. progimnazijų, 37 proc. pagrindinių mokyklų, 40 proc. gimnazijų ir 44 proc. suaugusiųjų mokyklų.

 

Kokios galimybės jauniems žmonėms, kurie norėtų užimti vadovaujamas pareigas?

2019–2020 m. Lietuvoje veikusioms 1 549 švietimo įstaigoms (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovavo 2 proc. 26–35 m. amžiaus grupei priklausančių mokyklų vadovų. Beveik visi (iki 5 metų darbo stažą turintys) asmenys dirbo miestų mokyklose. Absoliuti dauguma jų – moterys. Daugiau nei pusė vadovių moterų (15) dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Natūrali profesinės veiklos kaitos trajektorija – mokytojo pareigos, pavaduotojo pareigos, direktoriaus pareigos – iš esmės atspindi karjerą. Tokia profesinės veiklos evoliucija stebima Lietuvos valstybinių mokyklų vadovų biografijose. Ypač didelę vertę švietimo sistemos tvarumui turi ne tik pedagoginės, bet ir vadybinės veiklos perimamumas ir tęstinumas, kai šalia patyrusio mokyklos vadovo auginamas motyvuotas būsimasis mokyklos lyderis.

Daugiau informacijos apie tai galima rasti leidinyje „Švietimo įstaigų vadovai: iššūkiai ir pokyčiai. (2021) Švietimo problemos analizė“.

 

Kokia kvalifikacija ir kokiomis kompetencijomis privalėtų disponuoti įstaigų vadovai?

Vadovų kvalifikaciniuose reikalavimuose išskirtos dvi kompetencijų grupės – bendrosios ir vadovavimo sričių. Konkrečiai bendrųjų kompetencijų grupę sudaro asmeninio veiksmingumo, strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo, mokėjimo mokytis, vadovavimo žmonėms, bendravimo ir informavimo gebėjimai. Vadovavimo sričių kompetencijų grupės gebėjimai yra šie: strateginio švietimo įstaigos valdymo; vadovavimo ugdymui ir mokymuisi; vadovavimo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui; švietimo įstaigos struktūros, procesų, išteklių valdymo; švietimo įstaigos partnerystės ir bendradarbiavimo. Sėkmingai vadovo profesinei veiklai užtikrinti nustatyta harmoninga visuma, kurią sudaro dešimt subkompetencijų iš dviejų kompetencijų grupių. Stebint tendencijas galima tvirtinti, kad bendrųjų kompetencijų grupės subkompetencijų „Strateginis mąstymas ir pokyčių valdymas“, „Vadovavimo žmonėms“ ir „Vadovavimo ugdymui ir mokymuisi“ trūkumai išlieka aktualūs dar keletą metų. Palyginti žemą bendrųjų kompetencijų grupės subkompetencijos „Strateginis mąstymas ir pokyčių valdymas“ vertinimo lygį lėmė menkai plėtojami gebėjimai: dirbti su informacija, sistemiškai analizuoti ir objektyviai vertinti situaciją. Nurodytus menkiausiai išreikštus gebėjimus turi trečdalis pretendentų. Bendrųjų kompetencijų grupės subkompetencijos „Vadovavimas žmonėms“ silpniausi gebėjimai – įgalinimas ir delegavimas, taip pat gebėjimas ir noras ugdyti žmones, atskleisti jų potencialą. Faktiškai tai yra pasidalytos ir paskirstytosios lyderystės požymiai. Jų trūkumas iš esmės rodo demokratinių ir kolegialių santykių mokykloje stoką.

 

Kas dalyvauja vadovų kompetencijų vertinime, kurį atlieka Nacionalinė švietimo agentūra?

Dažniausiai kompetencijų įsivertinti atvyksta švietimo įstaigų vadovai ir pavaduotojai. Pastarųjų dvejų metų duomenų analizė rodo, kad tik trečdalis pretendentų neturi vadovavimo švietimo įstaigai patirties. Pretendentų vertinimo rezultatai atskleidžia, kad trečdalis (32,8 proc.) pavaduotojų ir beveik pusė (46,4 proc.) švietimo įstaigų vadovų pasižymi tinkama kompetencijų raiška.

Kaip kinta vadovų kompetencijų vertinimas?

Per penkerius metus vadovų kompetencijų vertinimo aprašas keitėsi tris kartus. Nuo 2020 m. įsigaliojo nauja kompetencijų vertinimo tvarka. Kompetencijų įvertinimo išvados surašomos išduodamoje pretendento kompetencijų vertinimo ar prilyginto vertinimo pažymoje. Joje nurodomas kiekvienos kompetencijos raiškos lygis balais ir įvertintų kompetencijų balų suma.

 

Kas šiuo, vadovų rengimo, klausimu daroma akademinėje plotmėje, konkrečiai Vytauto Didžiojo universitete, kuriame dirbate?

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje yra akredituota Švietimo vadybos magistrantūros studijų programa. Tai tęstinės dvejų metų studijos, kurių metu studijuojantieji gali tikslingai plėtoti gebėjimus dviejose specializacijose: Švietimo vadybos ir lyderystės arba Ikimokyklinių įstaigų vadybos. Programa skirta rengti švietimo vadybininkus, gebančius vadovauti įvairaus lygmens švietimo institucijoms, organizuoti ugdymo procesą, grindžiamą moderniomis technologijomis, lyderiauti ugdymo procese ir vadyboje, atlikti edukacinius mokslinius tyrimus. Ją baigę absolventai pasižymi profesionalumu ir yra matomi švietimo sistemoje. Trumpalaikiai kvalifikacijos tobulinimo renginiai nėra veiksminga kompetencijų tobulinimo forma. Tyrimai rodo, kad pokyčiai profesinėje praktikoje geriausiai formuojami, kai praktiškai išbandomos naujos praktikos, reflektuojama apie savo veiklos rezultatus, dalijamasi mokymosi patirtimi su kolegomis. Vadovaujantis tokiomis nuostatomis, stiprinamas tęstinis (ne mažiau kaip 40 val.) kvalifikacijos tobulinimas Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio tobulinimo institute. Švietimo darbuotojų tobulinimuisi siūlomos akredituotos programos remiasi šiais prioritetais: tvari, pasitikėjimu grįsta kultūra ir įtrauktis; aktyvus pilietiškumas ir pažanga; sumanioji edukacija ir rengimasis karjerai. Šiame sąraše iš 134 kvalifikacijos tobulinimo programų galima rasti sau tinkamų, pavyzdžiui: „Direktoriaus mokykla“, „Ugdomasis vadovavimas ir pedagoginė lyderystė“, „Konfliktų sprendimas ir streso įveika“. Mokyklų vadovams ir vadovų rezervui platesnės galimybės plėtojamos kursuose „Direktoriaus tribūna“, „Lyderių mokykla“ (60 akad. val.).

Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/geru-vadovu-tampama-nuosekliai-ir-kryptingai-dirbant/

„NordEd “ švietimo konferencijoje – VDU Švietimo akademijos edukologai diskutuos apie mokytojo profesiją

Lietuvoje švietimas įrašytas tarp politinės darbotvarkės prioritetų, visos pagrindinės partijos reiškia norą reformuoti ir stiprinti Lietuvos švietimo sistemą. Šiaurės šalių regionas pasaulyje garsėja savo geru švietimu, tačiau, ar būdami kaimynai, žinome apie jį pakankamai? Kas vienija ir skiria Šiaurės šalis švietime? Ko Šiaurės – Baltijos valstybės gali pasimokyti vienos iš kitų kuriant geresnį švietimą rytdienai?

 Maloniai kviečiame Jus į NordEd nuotolinę konferenciją gegužės mėn. 3-6 d., kurios metu akademikai, politikos formuotojai, mokytojai bei kiti švietimo ekspertai iš Šiaurės ir Baltijos šalių aptars gero švietimo, mokytojo profesijos, nuotolinio mokymosi, šiaurietiško švietimo modelio ir inovacijų švietime klausimus.

Gegužės 4 d. 15 val. vyks diskusija „Mokytojo profesija Lietuvoje. Kur mes esame ir kur norėtume būti?“, kurioje dalyvaus VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas. Renginio kontekstas –  trumpa dabartinės situacijos apžvalga. Akcentas į ateitį – kokio mokytojo reikia Lietuvai?.

Gegužės 5d. 15 val. vyks diskusija „Mokytojų rengimas Lietuvoje“.

Dalyviai:
Doc. dr. Milda Brėdikytė – VDU Švietimo akademijos dėstytoja, dešimtmetį dirbo Suomijoje švietimos sistemoje
Mindaugas Vidugiris, Sertifikuotas Marshall Goldsmith koučeris, vidinės organizacijų kultūros formavimo, krizių valdymo ir asmeninio tobulėjimo ekspertas, „Masters of Calm“ ir „Whatansu“ organizatorius
Reda Vaivadaitė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokytoja
Vilma Bačkiutė, LR Prezidento patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupė

NordEd iniciatyva siekia stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje, paskatinti rezultatyvias politikos formuotojų ir platesnės visuomenės diskusijas aktualiomis švietimo temomis, pristatyti geriausią Šiaurės ir Baltijos regiono šalių švietimo patirtį.

Pranešimų darbinė kalba – anglų, bus sinchroninis vertimas iš/į lietuvių kalbą.

Kviečiame registruotis į renginį bei rasti visą informaciją  – https://norded.lt/

Skelbiami VDU pirmo kurso studentų apklausos rezultatai

2021 m. sausio – vasario mėn. vyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bakalauro ir vientisųjų studijų pirmo kurso studentų apklausa, kurios tikslas – nustatyti studijų pasirinkimo priežastis, lūkesčius, pirmakursių nuomonę apie studijas ir šių studentų užimtumą.

Apklausoje studentai nurodė svarbiausius informacijos šaltinius, padėjusius priimti sprendimą studijuoti, pagrindines studijų VDU pasirinkimo priežastis ir lūkesčius įstojus į VDU; įvertino įvadinės studijų savaitės VDU naudingumą ir studijų patirtį VDU; įvardino studijoms skiriamą laiką, užimtumą laisvu metu po studijų bei dalyvavimą Universiteto vykdomose veiklose; pateikė pasiūlymus studijų kokybės tobulinimui.

Apklausoje dalyvavo 593 VDU pirmo kurso studentai – 41,64 proc. bakalauro ir vientisųjų studijų pirmo kurso studentų.

Kviečiame susipažinti su apibendrintais apklausos rezultatais. Detalesni apklausos rezultatai pateikiami fakultetų ir akademijų administracijai, studijų programų komitetų atstovams, kviečiant juos šia informacija pasidalinti su bendruomene.

LRT Plius laidoje „Kūrybingumo mokykla“ – doc. dr. M. Brėdikytė kalbėjo apie žaidimų svarbą

Balandžio 17 d. LRT Plius laidoje „Kūrybingumo mokykla“ dalyvavo VDU Švietimo akademijos doc. dr. Milda Brėdikytė, kuri pasakojo apie žaidimus vaikams. Laidoje  edukologė priminė žaidimų svarba vaiko pasaulyje.

Laidos įrašą žiūrėkite.

 

 

 

 

Virtuali diskusija „Konceptualios ir metodologinės bendrųjų programų atnaujinimo gairės. Ką mano švietimo ekspertai?“

Balandžio 22 d. vyko virtuali diskusija „Konceptualios ir metodologinės bendrųjų programų atnaujinimo gairės. Ką mano švietimo ekspertai?“.

Sveikinimo žodį tarė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė.

Diskusijoje dalyvavo dalyviai:

  • Dr. Renato Opertti, UNESCO IBE ekspertas „10 clues for rethinking curriculum in light of the post pandemic“ (pranešimas anglų kalba) (Pristatymas)
  • Dr. Emilija Sakadolskienė, VDU docentė ir NŠA ekspertė. (Pristatymas)
  • Dr. Natalija Mažeikienė, VDU Socialinio darbo katedros profesorė.
  • Dr. Laima Galkutė, VDU mokslo darbuotoja ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narė-ekspertė. (Pristatymas).
  • Dr. Vaino Brazdeikis, NŠA Ugdymo turinio departamento direktorius.
  • LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, kuruojantys bendrųjų programų atnaujinimo veiklas.

Diskusiją moderavo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Video įrašas. 

Doc. dr. R. Narunec dalyvaus virtualiame renginyje „Kaip mokyti lenkų kalbos užsienyje?“

Balandžio 26 d. 19 val. VDU Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro  dėstytojas doc. dr. Romuald Narunec dalyvaus Lenkijos Žešuvo universiteto Polonistikos institute virtualiame renginyje „Kaip mokyti lenkų kalbos užsienyje?“.

VDU – renginių ciklas, ketinantiems rinktis magistrantūros studijas

Balandžio 26-30 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks renginys studentams „Informacinė savaitė: baigiau bakalaurą. Kas dabar?“, ketinantiems rinktis magistrantūros krypties studijas. Visą savaitę vyksiantys virtualūs seminarai, paskaitos ir susitikimai su universiteto ir fakulteto atstovais bei absolventais kvies studentus iš arčiau susipažinti su VDU siūlomomis magistrantūros studijų galimybėmis.

Informacinės savaitės metu studentai ne tik turės galimybę išgirsti daug naudingos informacijos apie magistrantūros studijas, programų išskirtinumą ar dvigubo diplomo studijas, bet ir dalyvauti įvairiuose seminaruose. VDU Karjeros centro atstovai pristatys karjeros planavimo ir darbo paieškos principus, Tarptautinių ryšių departamento atstovai papasakos apie tarptautinio mobilumo galimybes studentams ir absolventams, VDU absolventė pasidalins savo patirtimi, kodėl verta tęsti studijas magistrantūroje ir kokią naudą jos suteikia. Taip pat vienas iš informacinės savaitės renginių bus skirtas norintiems daugiau sužinoti apie doktorantūros studijas.

Renginyje gali dalyvauti tiek VDU, tiek ir kitų universitetų ar kolegijų vyresniųjų kursų studentai.

Registracija būtina. Registracijoje nurodytu el. pašto adresu bus siunčiamos virtualių susitikimų nuorodos.

Renginių programa

Balandžio 30 d. 12 val. Magistrantūros studijų galimybės VDU Švietimo akademijoje
Susitikimo metu bus pristatytos VDU Švietimo akademijos magistrantūros programos: Švietimo vadyba, Muzikos edukologija, Profesijos edukologija, Įtraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos. Taip pat bus pristatytos dvi naujos programos – Kalbėjimo ir kalbos terapija bei Fizinis ugdymas ir sportas.

 

 

Laimėtas tarptautinis projektas VDU Švietimo akademijoje, skirtas pedagogų profesinės veiklos tobulinimui

Laimėtas tarptautinis projektas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Švietimo Akademijoje, skirtas pedagogų profesinės veiklos tobulinimui. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vytauto Didžiojo universitetu bei Socialinio ir emocinio ugdymo institutu bei dar 7 Europos šalių partneriais 2021 m. pradėjo įgyvendinti tarptautinį švietimo politikos priemonių eksperimentinį projektą „Teaching to Be: supporting teachers’ professional growth and well-being in the field of social and emotional learning (Nr. 626155-EPP-1-2020-2-LT-EPPKA3-PI-POLICY).

Projektas ,,Teaching to Be“ yra kito, 2017 – 2020 metais vykdyto projekto ,,Learning to Be“ tęsinys (https://learningtobe.net/?lang=lt)

„Teaching to Be“ siekia sukurti ir ištirti naujovišką mokytojų rengimo ir profesinio tobulėjimo praktinį rinkinį, kuris gali prisidėti prie mokytojų profesinės gerovės stiprinimo.

Siekdami šio tikslo, projekto partneriai siekia atsižvelgti į nacionalinius ir Europos švietimo prioritetus ir prisidėti prie naujos veiksmingos mokytojų karjeros, darbo ir mokymo, mokymosi aplinkos formavimo politikos bei ugdymo kokybės gerinimo.

 

Projekto apimtis:

Projekto trukmė: 36 mėnesiai (Vasario 28, 2021 – Vasario 28, 2024)

Biudžetas: 2.659.506,00 EUR, Erasmus+ ko-finansavimas 1.994.629,00 EUR (75%)

Projekto partneriai:

Lietuva – Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (projekto koordinatorius), Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinio ir emocinio ugdymo institutas, Vytauto Didžiojo Universitetas (pagrindinis tyrėjas).

Latvija –Nacionalinis švietimo centras.

Slovėnija – Tyrimų ir mokymo institutas UTRIP, Slovėnijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Italija – Milano-Bicocca Universitetas.

Ispanija – Loyola Andalucia Universitetas.

Portugalija – ISEC Lisboa švietimo ir mokslo institutas, Portugalijos Švietimo ir mokslo ministerija.

Norvegija –Stavangerio universitetas.

Austrija –Karl Landsteiner Sveikatos mokslų universitetas.

Į projekto veiklas jau įsijungė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo Akademijos mokslininkės prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė (vykdanti pagrindinio  tyrėjo veiklą) ir doc. dr. Aušra Rutkienė.