VDU profesorė: integruotam ugdymui svarbiausia – bendruomeniškumas

„Tiek visoje Europoje, tiek ir Lietuvoje ugdymo turinys, ypač kai kalbame apie ankstyvąjį amžių yra sukonstruotas remiantis integruoto ugdymo pagrindu. Šiandien mūsų šalyje pasirinkta integruoto ugdymo forma veikia labiau kaip siekis sudominti, retais atvejais toks mokymosi būdas organizuojamas visos bendruomenės, o ne pavienių mokytojų iniciatyva. Pradinio ir pagrindinio ugdymo lygmenyse ši praktika yra paremta gerosiomis užsienio šalių patirtimis, tačiau jos pritaikymas išlieka gana fragmentuotas, trūksta sistemingumo ir integralumo“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

Pasak profesorės, norint tikrų kokybiškų pokyčių, visa ugdymo įstaigos bendruomenė turėtų siekti tarpusavio sutarimo, ugdymo veiklas planuoti kolegiškai, jog tiek vaikai galėtų gerai jaustis pas kiekvieną mokytoją matydami tuos pačius integruoto ugdymo būdus, tiek patiems pedagogams būtų lengviau atrasti prieigos tašką ir susitarti dėl turinio. „Mūsų prieš metus atliktas tyrimas parodė, jei mokytojas labai įtraukiai dirba, vaikai iš tokios pamokos išsineš daugiau, taps savarankiškesni“, – teigia VDU profesorė. Plačiau apie integruotą ugdymą – interviu su VDU Švietimo akademijos profesore.

Ar šios integruoto ugdymo praktikos vienodai taikomos tiek miestų, tiek rajoninėse ugdymo įstaigose?

VDU atlikto tyrimo pirminėmis įžvalgomis, pradinių klasių mokytojų nuostatos integruoto turinio ugdymo klausimu yra vienodai geros tiek mieste, tiek rajone. Nors ir rajonuose dirbantys mokytojai yra aprūpinti moderniomis priemonėmis, tačiau Lietuvos atveju yra labai daug skirtingų kontekstų ir dėl to sunku spręsti apie bendrą situaciją šalyje. Jei mokykla labai maža, mažai kolegų, tuomet mokytojai turi siaurą ratą diskusijos plėtojimui, kaip spręsti tam tikras problemas. Integruoto ugdymo metodikos geriausiai pasiteisina kai yra kelios paralelės klasės, kuomet galima tą patį turinį išpildyti vis kitam kontekste, su kitais vaikais, bet iš to paties turinio lauko. Natūralu, kad mažos mokyklos atveju, tokių idėjinių laukų nebelieka, nes nėra paralelinių klasių. Integraliai veiklai reikia daugiau pasiruošimo, negu pavienių užduočių sudėliojimui iš dalykinio lauko ribų.

Kokia yra integruoto mokymo metodų taikymo specifika, atsižvelgiant į skirtingų poreikių turinčius vaikus, pavyzdžiui, gabių vaikų ir turinčių specialiųjų poreikių?

Labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į kiekvieno vaiko pajėgumus. Pavyzdžiui, organizuojant veiklas mažose grupėse ar porose, reikėtų apgalvoti tokius aspektus, ar ta pora yra lygiaverčių gebėjimų. Galbūt jei vienas vaikas yra stiprus, o kitas silpnesnis, stipresnysis vaikas galėtų teikti kokybišką pagalbą tam, kurios jos reikia. Yra du poliai, apie kuriuos turėtume galvoti: turinio strategijos konstravimas ir pagalbos būdai. Svarbu, kad integracija neliktų paviršiniame lygmenyje ir netaptų tik teiginiu, o būtų išjausta giliai, neskubant. Kiekvienas pedagogas pats turi pasirinkti, kaip konstruoti turinį: atsižvelgdamas į savo klasę pritaikyti būdus, medžiagos kiekį, sudėtingumo lygį, žodyną. Tai reikalauja pakankamai gilaus pedagogo pasiruošimo konkrečiai veiklai.

Prakalbote apie pedagogo pasiruošimo svarbą. Integruotas, iš emigracijos sugrįžusių vaikų, mokymas. Kaip sekasi įgyvendinti šią praktiką Lietuvos mokyklose? Kokie pagrindiniai kylantys iššūkiai?

Integruoto ugdymo turinio taikymas ir yra viena iš išeičių rasti bendrą kalbą su iš emigracijos grįžusiais vaikais. Mokytojas, tiksliai išmanantis individualizuotų tikslų ir uždavinių taikymą, galėtų remtis atvykusio vaiko turimais gebėjimais, pastebėdamas jo stipriąsias puses ir pagal tai organizuodamas mokymosi procesą, konstruodamas pamokos turinį. Kai kuriais atvejais vaikas gali būti labai pažengęs, svarbiausia, kad visko nenulemtų šiek tiek prastesnis lietuvių kalbos mokėjimo lygmuo, kuris gali užgožti kitus vaiko gebėjimus. Galbūt pasitelkiant integruotą ugdymą vaikas galėtų kai kuriuos dalykus pakomentuoti ir paaiškinti kita kalba, pavyzdžiui, anglų, kurią, tikėtina, supras tiek jo bendraklasiai, tiek mokytojas. Daug priklauso nuo to, kaip gerai pedagogas išmano pagalbos mokiniui sistemas, mokymosi strategijas, kaip yra jas įvaldęs, perėmęs gerųjų praktikų. Reikėtų bendro darbo su universitetų dėstytojų bendruomenėmis, kurios šioje srityje yra daugiau pažengusios, atlikusios atitinkamų tyrimų. Kompleksinį požiūrį į įvairias sudėtingas problemas, kai reikia gebėjimų iš įvairių sričių, geriausiai pamatyti padeda būtent integruoto ugdymo kryptis.

Pastaraisiais metais stebime išaugusį susidomėjimą pedagogikos studijomis. Ateina ir nauja mokytojų karta, jau subrendusi išmaniųjų technologijų integruotumo ugdymo procese amžiuje. Ar tai gali reikšti, jog ugdymo procesas keisis iš esmės, o vyresniosios kartos pedagogams su laiku gali likti mažiau galimybių suspėti prisitaikyti?

Tik atėjęs jaunas pedagogas gali žinoti kai kurias pagrindines technologines galimybes ir prieigas, bet didelę patirtį turintis pedagogas geriau išmano klasės valdymo mechanizmus, vaikų motyvavimo, sudominimo, medžiagos atrankos principus: kaip iš gausos atsirinkti, tai, kas svarbiausia ir naudinga šiandien. Tokia skirtingų kartų pedagogų darbo kultūra suteiktų abipusę naudą. Kuomet pati prieš 20 metų atėjau į ugdymo aplinką, man labai padėjo geranoriškos kolegės, kurios turėjo žymiai daugiau patirties, bet kartu kolegialaus tarimosi būdu sprendėme iškilusius probleminius klausimus. Ką pastebiu kalbėdama su jaunais pedagogais, būtent klasių dydžiai ir jų valdymo klausimas juos labiausiai neramina: kaip susodinti vaikus grupinėms veikloms, kaip juos sugrupuoti, kaip padaryti, kad darbas vyktų kokybiškai ir pan. O šis aspektas yra labai svarbus integruoto ugdymo veikloje. Bendradarbiavimas tarp skirtingų pedagogų kartų galėtų tapti tiltu į ugdymo proceso gerinimą.

Strategija „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“ jūsų manymu, kiek esame pažengę šios idėjos įgyvendinimo kelyje? Ar egzistuoja panašių idėjų įgyvendinimo praktika, remiantis tomis pačiomis bendradarbiavimo idėjomis tarp skirtingų įstaigų, kitose Europos šalyse?

Pastaruoju metu tam tikrus žingsnius padarėme labai gerus: į pedagogikos studijas pritraukėme daug motyvuotų ir aukštą akademinį lygmenį pasiekusių studentų. Pastebiu, jog mūsų universiteto pirmakursiai yra gebantys konstruktyviai mąstyti, perkelti savo patirtis į naujas situacijas, turintys gerą ir gilią bendradarbiavimo kultūros patirtį. Tačiau labai svarbu, kad atėję į mokyklas studentai sugebėtų įsilieti į bendruomenę. Vienas iš būdų kelti profesijos prestižą – ilgalaikių bendradarbiavimo tikslų ir susitarimų bent 10-15 metų į priekį vykdymas, kurie būtų kaip kelrodis tiek profesijos patrauklumui skatinti, tiek ugdymo kultūrai kurti. Apmokėjimo už darbą klausimas taip pat neturi būti paliktas paskutinėje vietoje, nes Lietuvoje ši problema vis dar yra neišspręsta. Kalbant apie bendradarbiavimo patirtis, labai gilią praktiką turi Nyderlandai, kur pažengusių mokyklų pedagogai dalijasi patirtimi ir netgi organizuoja dalį mokymosi proceso tose mokyklose, kurios turi tam tikrų identifikuotų probleminių laukų ir tokiu būdu bendromis jėgomis ieškoma, kaip tas problemas išspręsti.

Ar galima Lietuvą laikyti šalimi, kurios gerosiomis ugdymo praktikomis vadovaujasi kitos užsienio šalys?

Ką pastebiu kalbėdama su magistrantais iš Prancūzijos, jau penkerius metus iš eilės atvykstančiais į Lietuvą atlikti praktikos, taip pat bendraudama su jų šalies mokslininkais, tai mes, lietuviai, esame pristatomi, kaip vieni iš tvarios, inovatyvios, didaktiškai atsakingos praktikos kūrėjų ankstyvajame ugdyme. Pagal skiriamą finansavimą, kuris yra gerokai mažesnis nei kitose Europos sąjungos šalyse, mūsų pradinių klasių mokinių rezultatai tarptautiniame kontekste yra labai geri, šioje srityje esame matomi kaip vedliai. Gebame sukurti aukštą pridėtinę vertę tiesiog savo pasirinktais darbo metodais. Pradinio ugdymo situacija Lietuvoje šiandien yra viena stabiliausių ir rodanti daugiausia gerųjų patirčių. Taip pat ir ikimokykliniame ugdyme turime gerųjų pavyzdžių ir patirčių, tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.

Jūsų pranešimo tema „Intelekto forume“: „Integruotas ugdymas – inovatyvios mokyklos pamatas“. Kas tą pamatą turi statyti ir prisiimti atsakomybę?

Esminis atsakymas būtų – visos bendruomenės žiūrėjimas viena kryptimi. Kai tiek kuriame pačią idėją visi drauge, tiek įsipareigojimus ir atsakomybę prisiimame per pasidalintos lyderystės principą, kai tiek jaunas kolega, tiek turintis gilią patirtį, tampa komanda. Svarbu, kad taikant integruotą ugdymą, bent 30 proc. turinio būtų perteikiama tokiu būdu ir tai netaptų tik vieno mokytojo iniciatyva. Taip pat labai svarbu išlaikyti darną tarp administracijos, pedagogų bendruomenės ir pagalbos specialistų, kad visi kurtų gerąją patirtį, telktų bendruomenę, ir kartu sektų tiek turinio laukus, tiek problemines sritis, kad tai nebūtų vieno mokytojo klausimas ar problema, o visų drauge išieškoti sprendimai. Bendradarbiavimas ir įsiklausymas yra kelias tiek į kūrybą, tiek ir į problemų sprendimą. Gairės yra, bet reikia įsitraukimo, planavimo ir laiko.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė – Europos mokyklų ekspertė, vadovėlių autorė, tarptautinių projektų ir konferencijų organizatorė. Spalio 21 d. VDU vykusiame „Intelekto forume“ profesorė skaitė pranešimą tema: „Integruotas ugdymas – inovatyvios mokyklos pamatas“.

VDU Švietimo akademijos taryba išrinko kanclerio kandidatūrą

2020 m. spalio 21 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos tarybos posėdžio metu buvo renkamas VDU Švietimo akademijos kancleris. Rinkimuose dalyvavo prof. dr. Lina Kaminskienė, kurią slaptu balsavimu tarybos nariai išrinko.

VDU Švietimo akademijos kanclerio rinkimų balsai: pritariu – 12, nepritariu – 2, susilaikau – 2.

Išrinkto kanclerio kandidatūra teikiama VDU rektoriui. VDU Švietimo akademijos kanclerį į pareigas rektoriaus teikimu skiria VDU taryba.

Skelbiamas papildomas priėmimas į profesines pedagogikos studijas

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia priėmimą į profesinių studijų programą „Pedagogika“ finansuojamą projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ (vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, 2020 m. 1-292/2020-08-17 Nr. BS-82) lėšomis.

Priimant į profesinių studijų programą „Pedagogika“, suteikiančią pedagogo kvalifikaciją, finansuojamą projekto lėšomis, prioritetas bus skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną gamtos, tiksliųjų mokslų sričių, inžinerinį išsilavinimą ir dirbantiems arba ketinantiems dirbti mokykloje šiose srityse, dirbantiems arba ketinantiems dirbti švietimo įstaigose.

Taip pat projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ (vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, 2020 m. 1-292/2020-08-17 Nr. BS-82) lėšomis bus finansuojama 15 studijų vietų asmenims, kurie įgiję pedagogo kvalifikaciją pretenduos į švietimo įstaigų vadovų pozicijas.

Pedagoginių studijų programą sudaro teorinė dalis (paskaitos), kurios apimtis 720 val., pedagoginė praktika (atliekama bendrojo ugdymo mokyklose), kurios apimtis 800 val. ir savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis – 80 val.

Studijavimo formos priklausys nuo pandeminės situacijos, bus derinamas tradicinis ir nuotolinis mokymasis.

„Pedagogikos“ programos studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje, todėl teikiant prašymus pasirinkite vieną miestą, kuriame numatote studijuoti. Norintiems įgyti ne tik pedagogo kvalifikaciją, bet ir ketinantiems po studijų pretenduoti į švietimo įstaigų vadovų pozicijas, studijos bus vykdomos tik Kaune.

Studijų pradžia: 2021 m. sausio mėn., pabaiga – 2021 m. gruodžio mėn.

Dokumentų pateikimas

Prašymus galima pateikti nuo spalio 19 d. iki lapkričio 1 d. 24 val. internetu epasirasymas.vdu.lt.

Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus. Detalūs reikalavimai stojantiesiems ir priėmimo sąlygos pateikiamos 2020 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.

Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad į sistemą įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Reikalavimai pareiškėjams:

aukštasis ar jam prilygintas išsilavinimas;
pareiškėjas yra dirbantis ar ketinantis dirbti švietimo įstaigoje. Pirmumas bus teikiamas kandidatams, turintiems gamtos, tiksliųjų mokslų sričių, inžinerinį išsilavinimą ir dirbantiems arba ketinantiems dirbti mokykloje šiose srityse;
pareiškėjas dirba arba ketina dirbti mokytoju / auklėtoju / švietimo pagalbos specialistu švietimo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas valstybinėje, savivaldybės ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, tačiau neturi pedagogo kvalifikacijos. Pirmumas bus teikiamas kandidatams, dirbantiems valstybinėje ugdymo įstaigoje.
darbdavio rekomendacija (dirbančiam švietimo įstaigoje). Pirmumas bus teikiamas tiems kandidatams, kurie pateiks švietimo įstaigos / švietimo skyriaus vadovo rašytinį įsipareigojimą užtikrinti mokytojo/auklėtojo/švietimo pagalbos specialistodarbo krūvį pagal įgytą kompetenciją / kvalifikaciją.

Visi stojantieji turi dalyvauti motyvaciniame pokalbyje, kuris vyks nuotoliniu būdu lapkričio 9 – 13 dienomis.

Motyvacinio pokalbio tvarkaraštis kiekvienam kandidatui bus išsiųsti nurodytais el. pašto adresais, todėl pasitikrinkite „Spam” ar „Junk” katalogus savo el. pašto dėžutėje. Kad VDU administratorių siunčiami laiškai sėkmingai pasiektų Jūsų pašto dėžutę, rekomenduojame įtraukti adresus: vaida.luksiene@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Kaune) ir romute.sainer@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Vilniuje) į savo el. kontaktų sąrašą.

Pastabos

Studijos nefinansuojamos tiems asmenims, kurių studijos buvo/yra/bus finansuojamos pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programas (projektuose: „Tęsk“, „Formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybių plėtra” – pasirašyta trišalė sutartis su mokykla, savivaldybe ir kandidatu).

Paraiškos, pateiktos nesilaikant nustatytų reikalavimų arba nevisiškai užpildytos, nebus vertinamos.

Daugiau informacijos

Ketinantiems studijuoti Kaune:

Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija
Studijų koordinatorė Vaida Lukšienė
El. paštas vaida.luksiene@vdu.lt
Telefonas (8 37) 327875

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija
Studijų koordinatorė Romutė Šainer
El. paštas romute.sainer@vdu.lt
Telefonas (8 610) 67 303

„Intelekto forume“ – apie neuromokslus, emocinį ir dirbtinį intelektą

Siekiant atliepti švietimo iššūkius, populiarinti mokslą ir įgalinti mokytojus, Kaune spalio 21 dieną vyks „Intelekto forumas“ – renginys, kuriame mąstymo ir mokymosi iššūkius aptars edukologai, psichologai, neuromokslininkai, filosofai, technologinių ir kitų mokslų atstovai.

Pasak vienos iš renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos vicekanclerės, profesorės Linos Kaminskienės, forumas yra skirtas pedagogams, dėstytojams ir visiems, kurie domisi mokslo naujovėmis, atveriančiomis naujus pažinimo ir mokymo ar mokymosi būdus.

„Su mokslo laimėjimais mes vis daugiau atrandame, kaip mokosi žmogus. Nors mokslininkai pastebi, kad šiandieninis besimokantysis pasižymi rizomatiniu mokymusi – daugiakrypčiu, dažnai nestruktūruotu, įvairiose ir netikėtose aplinkose – bet svarbu analizuoti, diskutuoti, kaip organizuoti ir įgyvendinti XXI a. mokymąsi“, – renginio temą pristato prof. dr. L. Kaminskienė.

„Intelekto forume“ dalyvaus pripažinti neuromokslo, emocinio ir dirbtinio intelekto specialistai. Renginio programa padalinta į tris dalis, skirtas emociniam intelektui, neuroedukacijai ir dirbtiniam intelektui. Jose ekspertai atitinkamai aptars, kaip lavinti emocinį intelektą, kaip mokosi smegenys, kokie švietimo bei ugdymo iššūkiai ir kaip ateityje žmogus sugyvens su robotais.

Pirmojoje dalyje pranešėjai kalbės apie gebėjimą valdyti jausmus, emocinį raštingumą, kūrybiškumą, emocijų ir mąstymo svarbą. Antrojoje dalyje – neuroedukaciją, XXI a. švietimo iššūkius, neuroplastiškumą ir žmogaus smegenų ateitį. Paskutinės dalies pranešimai dėmesį skirs dirbtiniam intelektui, žmogaus ir mašinos simbiozei, mokytojams kaip ateities technologijų kūrėjams, integruotam ir nuotoliniam mokymui. Kiekvienos dalies pabaigoje bus surengta pranešėjų diskusija.

Tarp forumo pranešėjų – Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų, Pozityvaus ugdymo instituto atstovai, mokslininkai, verslininkai, neuromokslų, psichologijos, švietimo ir kitų sričių ekspertai.

Forumo metu Lietuvos įmonių atstovai įteiks skatinamąsias stipendijas aktyviausiems ir 2018-2020 metais didžiausią pažangą mokyklose padariusiems gimnazijų mokytojams. Nugalėtojus atrinks stipendijų steigėjai bei komisija, kurią sudaro švietimo, kultūros, mokslo lyderiai. Kviečiame mokyklas ir mokytojus pildyti anketą.

„Intelekto forumas“ vyks nuotoliniu būdu spalio 21 d., trečiadienį, nuo 10 val. Transliaciją bus galima stebėti VDU „YouTube“ kanale.

Registracija į forumą vyksta internetu.

Forumą įgyvendina viešoji įstaiga „Akadė“ ir Vytauto Didžiojo universitetas. Informacinis rėmėjas: Lietuvos radijas ir televizija.

Daugiau informacijos

Skelbiamas „Erasmus+“ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia pirmąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2020–2021 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2020 m. lapkričio 8 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus 2020 m. lapkričio 18 d.

Daugiau informacijos

Pedagogams – papildomos perkvalifikavimo galimybės

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia mokytojus dalyvauti projekte “Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme” pedagogų perkvalifikavimo programose ir įgyti papildomą specializaciją.

Pedagogų perkvalifikavimo programose galima rinktis šiuos modulius: priešmokyklinis ir pradinio ugdymas, specialioji pedagogika, logopedija, biologija, geografija, chemija, fizika, informatika, matematika, meninis ugdymas (šokis, muzika, dailė), technologijos. Modulinė programa pedagogams suteikia galimybes mokyti antrą mokomąjį dalyką ir dirbti pagal antrą specializaciją.

Siūlomos modulinės programos

Vytauto Didžiojo universitetas siūlo šias modulines programas Kaune ir Vilniuje:

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo modulis (Kaunas, Vilnius);
Gamtos mokslų moduliai: fizikos (Kaunas), chemijos (Kaunas), biologijos (Kaunas), geografijos (Kaunas, Vilnius);
Tiksliųjų mokslų moduliai: matematikos (Kaunas, Vilnius), informatikos (Kaunas);
Technologijų modulis (Kaunas);
Meninio ugdymo moduliai: šokis (Kaunas), dailė (Vilnius), muzika (Kaunas, Vilnius);
Specialiosios pedagogikos modulis (Kaunas);
Logopedijos modulis * (Kaunas);

Studijų vykdymas ir priėmimas

Paraiškos dalyvauti moduliuose priimamos internetu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2020 m. spalio 30 d. 23:59 val.

Reikalavimai pareiškėjams, turintiems pedagogo kvalifikaciją ir norintiems įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją (ir teisę dėstyti dalyką):

aukštasis ar jam prilygintas išsilavinimas;
pedagogo kvalifikacija;
pareiškėjas dirba/ketina dirbti mokytoju / auklėtoju / švietimo pagalbos specialistu švietimo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, ir nori įgyti papildomą dalykinę kompetenciją.
pirmumas bus teikiamas pedagogams, dirbantiesiems valstybinėje švietimo įstaigoje, pretenduojantiems įgyti dalykinę kompetenciją STEAM srityje.
darbdavio rekomendacija (dirbančiam švietimo įstaigoje). Pirmumas bus teikiamas tiems kandidatams, kurie pateiks švietimo įstaigos vadovo raštą apie tai, kad asmuo dirba šioje įstaigoje arba švietimo įstaigos / švietimo skyriaus vadovo rašytinį įsipareigojimą užtikrinti mokytojo/auklėtojo/švietimo pagalbos specialisto darbo krūvį pagal įgytą kompetenciją/ kvalifikaciją/ specializaciją;

* Pastaba dėl Logopedijos modulio: Gali rinktis asmenys, turintys bakalauro laipsnį (arba jam prilygstančią kvalifikaciją) ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, lietuvių kalbos filologijos (su pedagogo kvalifikacija), specialiosios pedagogikos srityse. Stojant į Logopedijos modulį tikrinama tartis.

Pastaba dėl finansavimo galimybių: Moduliai nefinansuojami tiems asmenims, kurių studijos buvo/yra/bus finansuojamos pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programas (projektuose: „Tęsk“, „Formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybių plėtra” – pasirašyta trišalė sutartis su mokykla, savivaldybe ir kandidatu).

Programų vykdymas pritaikytas dirbantiems. Paskaitos vyks nuo 2020 metų lapkričio 17 mėn. penktadieniais (po pietų) ir šeštadieniais, konsultacijos su dėstytojais organizuojamos nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir užduotims atlikti informacija pateikiama virtualioje Moodle aplinkoje.

Dokumentų pateikimas

Prašymai studijuoti pateikiami internetu sistemoje (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“).

Internete užpildžius prašymą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

Aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
Diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
Paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
Dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
Švietimo įstaigos vadovo, švietimo skyriaus atstovo rekomendacija arba pažymas (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo įstaigos vadovo arba švietimo skyriaus atstovo).

Rezultatų paskelbimas

Atrankos į modulius posėdžiai vyks lapkričio 4-6 d., nuotolinės konferencijos būdu. Posėdžių tvarkaraštis bus paskelbtas atskiru pranešimu VDU Švietimo akademijos internetiniame puslapyje.

Atrankos posėdyje pretendentams dalyvavimas privalomas.

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 10 darbo dienų elektroniniu paštu paraiškos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.

Pastabos

Atranką į studijas vykdo Vytauto Didžiojo universitetas. Atrankos vykdytojas gali pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius arba patikslinančius paraiškoje pateiktą informaciją. Paraiška, pateikta po nurodyto termino pabaigos, jei nevyks papildoma atranka, nebus priimta ir svarstoma.

Paraiškos, pateiktos nesilaikant nustatytų reikalavimų arba nepilnai užpildytos, nebus vertinamos.

Daugiau informacijos

Ketinantiems studijuoti Kaune:

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

Seminare VDU Švietimo akademijos dėstytojai diskutavo apie istorijos mokymą tautinių mažumų mokyklose

2020 m. spalio 6 d. „Vilniaus lenkų kultūros namuose“ vyko Tautinių mažumų departamento kartu su Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga organizuotas seminaras „Istorijos mokymas daugiakultūrėje aplinkoje“. Sveikinimo žodį tarė Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė, pranešimus skaitė lektoriai iš Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos doc. dr. Arturas Mickevičius ir doc. dr. Linas Jašinauskas, praktine patirtimi dalinosi mokytojų atstovas Trakų. raj. Paluknio „Medeinos“ gimnazijos mokytojas metodininkas Dainius Kuchanauskas. Seminare buvo apžvelgtos stojimo į pedagogines specialybes rezultatai, istorijos mokytojų rengimo perspektyvos. Kalbėta apie tai, kaip svarbu sudaryti sąlygas bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams tobulinti bendrąsias ir ypač dalykines kompetencijas, būtinas ugdymo turiniui formuoti ir įgyvendinti.

Aptarta pradinio ir pagrindinio ugdymo istorijos programų atnaujinimo būtinybė. Istorija socialinio ugdymo bloke, kurį sudaro geografija, pilietinis ugdymas, ekonomika ir dorinis ugdymas, turi atliepti tiek humanitarinio, tiek socialinio ugdymo tikslus. Diskutuota apie tai, jog pirmaisiais mokymosi metais istorijos pamokų metu moksleiviai nagrinėja pokyčius praeityje (jų pobūdį, trukmę, reikšmingumą, tarpusavio ryšius). Demokratinių vertybių ugdymas mokykloje turėtų būti grindžiamas veiklomis, kurios skatintų iš šeimos aplinkos pereiti veikti į demokratinę visuomenę. Klasėje organizuojamos veikos turėtų skatinti ir padėti mokiniams įsitraukti į vietos bendruomenės gyvenimą. Aptarti socialinio ugdymo tikslai ir uždaviniai mokyklose – mokytis naudotis įvairiais šaltiniais, jais remiantis išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie žmonių gyvenimą praeityje, dabartyje ir ateityje, pastebėti bendruomeniškumo, demokratinių principų raišką, suprasti piliečio teises ir pareigas, suprasti save ir kitus žmones bendruomenėje, bendrauti, bendradarbiauti, būti tolerantiškam, konstruktyviai spręsti iškylančias problemas.

Vėliau mokytojai dalinosi patirtimi ir lūkesčiais įgyvendinant praktinį istorijos programos mokymą. Pažymėta, jog labai svarbu istorijos mokytis kitų mokymosi dalykų kontekste, padėti mokiniams įžvelgti, atskirti, kritiškai vertinti įvairius istorinius įvykius, šaltinius, asmenybes. Mokytojai atkreipė dėmesį į tai, jog pilietiškumo ugdymas mokyklose turėtų išlikti kaip atskiras mokymosi dalykas. Taip pat buvo aptartos istorijos dėstymo aktualijos ir specifika tautinių mažumų mokyklose. Doc. dr. Arturas Mickevičius akcentavo, jog mokytojas yra tarpinė ir svarbiausia dalis tarp mokymosi dalyko ir mokinio, todėl mokant istorijos ir pilietiškumo labai svarbu atrasti ir puoselėti tai kas sieja, o ne tai kas gali skirti.

VDU Švietimo akademijos komisija balsavo dėl VDU ŠA pretendentų atitikimo užimti kanclerio pareigas

2020 m. rugsėjo 23 d. vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos nuostatų, patvirtintų Vytauto Didžiojo universiteto senato 2019 m. sausio 31 d. nutarimu Nr.1-4, 15 punktu, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos taryba skelbia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio kandidatūros rinkimus.

Kanclerio rinkimai organizuojami ir vykdomi vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto statutu, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos nuostatais ir tvarkos aprašu. Kanclerį renka Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos taryba iš savo kandidatūrą iškėlusių Švietimo akademijos mokslininkų ir pripažintų menininkų ir teikia ją Universiteto rektoriui.

Asmuo, pretenduojantis užimti kanclerio pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti mokslo laipsnį arba būti pripažintas menininkas, turėti pedagoginės ir vadybinės patirties. Pretedentas privalo pateikti dokumentus, įrodančius suteiktą mokslo laipsnį arba menininko pripažinimą, pedagoginę ir vadybinę patirtį bei savo gyvenimo aprašymą ir penkerių metų programos koncepciją einant kanclerio pareigas, taip pat kitus dokumentus, kuriuos pretedento nuomone tikslinga pateikti konkursuo kanclerio pareigoms eiti bei nurodyti savo kontaktinius duomenis.

2020 m. spalio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos komisijos posėdžio metu buvo svarstyta pretendentės prof. dr. Linos Kaminskienės atitikimo įvertinimas užimti Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pareigas. Vertinimo komisija nustatė, kad pretedentė atitinka Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio rinkimų organizavimo aprašo, patvirtinto Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos tarybis 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 13.7 punkto reikalavimus užimti Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pareigas.

Komisijos narių balsai pasiskirstė taip: pritarti – 3 balsai, nepritarti – 0 balsų. susilaikė – 0 balsų.

Daugiau informacijos apie rinkimus.

Kandidato dokumentai:

Programa

Gyvenimo aprašymas

Skelbiamas studentų praktikos konkursas ne ES/EEE šalyse

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus dalyvauti konkurse dėl galimybės atlikti praktiką ne ES/EEE šalyse ir gauti VDU mobilumo stipendiją.

Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą (Application form for traineeship in non-EU/EEE countries) turi pateikti iki 2020 m. lapkričio 15 d.

Studentai praktikos vietą turi susirasti savarankiškai ir konkurso metu pateikti organizacijos patvirtinimą, apie galimybę atlikti joje praktiką. Patvirtinimo laiško forma.

Atrankos kriterijai:

praktikos atitikimas studijų programai;
organizacijos patvirtinimas apie galimybę atlikti praktiką;
studento motyvacija;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai (VDU mobilumo stipendijai gauti vidurkis turi būti ne žemesnis nei 8,0);
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios.

Praktika turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2020-12-01 ir baigtis ne vėliau kaip 2021-08-31.

Apie atrankos rezultatus studentai bus asmeniškai informuojami el. paštu iki lapkričio 25 d.

Atrinktiems studentams skiriama VDU mobilumo stipendija. Šalių sąrašas, stipendijų dydis ir skaičius:

VDU Mobilumo stipendija

Šalių grupė[1]	Praktikos trukmė	Stipendijų skaičius	Stipendijos dydis
Šalys priklausančios Pietų Azijai, Rytų Azijai, Ramiojo vandenyno regionui, Vidurio rytams, Šiaurės Amerikai, Lotynų Amerikai ir Karibams	1-3 mėn.	10	650 Eur/mėn.
Šalys, priklausančios Europai (išskyrus ES ir EEE šalis, Turkiją, Šiaurės Makedoniją, Serbiją), Centrinei Azijai ir Afrikai.	1-3 mėn.	10	550 Eur/mėn.

Daugiau informacijos suteiks:

Tomas Mickevičius

Tarptautinių ryšių departamentas

El. paštas: tomas.mickevicius@vdu.lt

Tel. nr.: 8 37 327 981

Adresas: V. Putvinskio g. 23, 208, Kaunas

[1] https://datahelpdesk.worldbank.org/knowledgebase/articles/906519-world-bank-country-and-lending-groups

VDU Švietimo akademijos pirmakursėms skirtos Signatarų stipendijos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija geriausiems šalies abiturientams, pasirinkusiems studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, įteikė skatinamąsias Signatarų stipendijas. Šių stipendijų skyrimą abiturientams jau trečius metus iš eilės vykdo LAMA BPO.

Iš viso pirmakursiams skirta 20 stipendijų, iš jų 12 skirtos didžiausius konkursinius balus surinkusiems abiturientams, kurie pasirinko studijas universitete, o 8 – įstojusiems į kolegijas.

Vytauto Didžiojo universitete stipendijos skirtos dviems VDU Švietimo akademijos studentėms: Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo pirmakursei Agnei Staupelytei ir Mokomojo dalyko pedagogikos (Muzikos pedagogikos specializacija) pirmo kurso studentei Orintai Šlušnytei.

Taip pat stipendijos buvo skirtos abiturientams, kurie pasirinko Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų, ISM Vadybos ir ekonomikos, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino Technikos universitetų ir Vilniaus, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Marijampolės, Utenos bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijų studentams.

Kandidatai stipendijoms yra atrenkami 8 studijų krypčių grupėse. Menų ir sveikatos mokslų studentams atitenka 2, socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijoms – 2, teisės ir humanitariniams mokslams – 2, žemės ūkio, veterinarijos ir sporto studijoms – 3, matematikos ir informatikos mokslams – 3, fiziniams ir gyvybės mokslams – 3, inžinerijos ir technologijų mokslams – 2, ugdymo mokslų studijoms – 3 Signatarų stipendijos.

Stipendijos dydis – 190 eurų kas mėnesį nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos.

Šalia Signatarų stipendijų geriausiems Lietuvos studentams nuo 1995 m. skiriamos vardinės LR Prezidentų stipendijos. Daugiau apie jas.

Šaltinis: smm.lt