TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ – VDU ŠA istorikas, istorijos mokytojas M. Nefas kalba apie vaikų aukėjimą

2020 m. sausio 29 d. TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos istorikas, istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas, kuris kalbėjo apie vaikų auklėjimą, darbą mokykloje su moksleiviais.

„Klaida numeris vienas –  už vaiką daryti namų darbus. Reikia ne daryti, o tiesiog būti šalia“, teigė Mindaugas Nefas.

Laidoje galima išgirsti VDU Švietimo akademijos (buv. Lietuvos edukologijos universiteto) absolvento, grupės  „G&G Sindikatas“  vokalisto Gabrieliaus Liaudansko-Svaro mintis apie mokytojo darbą ir vaikų auklėjimą. „Mokytojas – tai patarėjas ir sąjungininkas, toks turės pagarbą mokinių akyse. Jei mokytojai ateina formaliai atlikti savo darbo, tai mokiniai ateina formaliai „atidirbti“ savo statusą. Baime arba taisyklėmis pagarbos neužsidirbsi“, – laidoje teigė Svaras.

Laidą kviečiame žiūrėti: čia. 

VDU Švietimo akademija kviečia 11 ir 12 klasių moksleivius dalyvauti „Mokytojas 360°. Ateities lyderiai“

Vasario 17-21 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija kviečia 11 ir 12 klasių moksleivius dalyvauti  moksleivių akademijoje „Mokytojas 360°. Ateities lyderiai“ Kaune ir Vilniuje, kurios metu dalyviai geriau pažins pedagogo profesiją, klausys edukologų, švietimo ekspertų, mokytojų paskaitų,  ugdysis lyderystės, bendravimo, komandinio darbo ir organizavimo įgūdžius.  Renginyje moksleiviai susipažins su inovatyviais pedagogais, naujos kartos mokytojų rengimu VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Moksleiviai nemokamai gyvens studentų bendrabučiuose, susipažins su biblioteka, universiteto erdvėmis.

Kviečiame dalyvauti moksleivius, norinčius rinktis ugdymo krypties studijas VDU ir mąstančius apie pedagogo profesiją.

Norintys dalyvauti moksleivių akademijoje „Mokytojas 360°. Ateities lyderiai“ Kaune ir Vilniuje, turite užpildyti: https://forms.gle/HpCruMiz9ZavxUun6

Kilus klausimas, kviečiame rašyti: svietimo.akademija@vdu.lt

 

 

 

 

 

 

 

 

Doc. dr. A. Mickevičius: „Be humanitarinių dalykų neįsivaizduojama jokia mokykla“

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Socialinio ugdymo programų grupės vadovu, istoriku doc. dr. Arturu Mickevičiumi.

Istorija – tai seniai ne tik mokslas apie praeitį. Istorija padeda suvokti ateitį – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos socialinio ugdymo programų grupės vadovas doc. dr. Artūras MICKEVIČIUS. Humanitarinių mokslų daktaras tiki, kad taip galvoja ir vis dažniau galvos ateities istorijos mokytojai, senąjį mokslą pateiksiantys naujai, ieškosiantys balanso tarp klasikinių ir interaktyvių mokymo metodų. O kaip tarp naujovių gausos nepasiklysti, mokymosi nepaverčiant tik žaidimu, ir kuriais aspektais galėtų būti patobulinta vidurinio ugdymo bendroji programa, šiandien ir kalbamės.

Gerb. Artūrai, esate socialinio ugdymo programų grupės vadovas VDU Švietimo akademijoje. Vieni Jūsų ruošiamų būsimų pedagogų – istorijos studentai. Papasakokite, kas akcentuojama rengiant būsimus istorijos mokytojus?

Dar iki Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir VDU integracijos Vilniuje pradėti rengti dviejų dalykų mokytojai: istorijos ir pilietinio ugdymo, istorijos ir anglų kalbos, istorijos ir geografijos ir kt. Šiuo metu likusi tik viena tokia programa – istorijos ir geografijos, kitos dėl mažo norinčių studijuoti skaičiaus nebevykdomos. Sprendimas rengti mokytojus, galinčius mokyti dviejų skirtingų dalykų, manau, buvo teisingas. Mažesnėse mokyklose pedagogams neretai trūksta krūvio, tad įgyta „dviguba“ specialybė būtų naudinga ir būsimiems mokytojams, ir mokykloms.

Būsimieji mokytojai Švietimo akademijoje rašo ne tik bakalauro darbą, bet ir pedagoginių studijų baigiamąjį darbą (PSBD), kuriame atskleidžia savo gebėjimus atlikti ugdymo analizę, ieškoti sprendimų ugdymo procesui tobulinti. Šiuose darbuose studentai analizuoja istorijos ir geografijos mokymosi motyvacijos stiprinimo, naujų technologijų taikymo, dalyko integravimo, aktyvių mokymosi metodų taikymo problemas ir dar daugybę probleminių klausimų. Skatiname studentus daugiau orientuotis į savianalizę, parodyti savo pedagogines kompetencijas, pasirengimą mokytojo profesijai.

Daug dėmesio skiriame pedagoginėms praktikoms, jų – net trys. Pradžioje tik stebimas ir analizuojamas mokytojo darbas. Per antrąją praktiką jau tampama mokytojo asistentais, padedama vesti pamokas ar renginius. Per trečiąją praktiką pamokos jau vedamos savarankiškai.

 

Kokios naujovės pastaraisiais metais buvo įtrauktos į istorijos pedagogų rengimo programą?

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriame įtraukiajam ugdymui: kaip dirbti su skirtingų poreikių ir gebėjimų, skirtingos socialinės padėties, skirtingų pasaulėžiūrų vaikais. 2019 m. Švietimo akademijoje Vilniuje pradėta vykdyti magistro studijų programa „Įtraukusis ugdymas“.

Atskirai reikėtų paminėti, kad dalis mūsų dėstytojų dirba ir mokyklose. Tad jie turi galimybę tiesiogiai matyti ir vertinti, kaip jų formuluojami teoriniai teiginiai veikia praktikoje, kaip mokyklose naudojami parengti vadovėliai, mokymo ir metodinės priemonės, kokie ne tik mokinių, bet ir mokytojų poreikiai. Vargu ar kuriame kitame universitete yra sutelktos tokios teoretikų-praktikų pajėgos. Apskritai reikia pažymėti itin stiprią mūsų didaktikos studijų orientaciją į praktinių įgūdžių ugdymą. Šiais laikais, kada mokytojas dažnai kaltinamas viskuo ir dėl visko, leidžiu sau tikėti, kad tapti mokytojais nusprendžia labiausiai to siekiantys ir apsisprendę jauni žmonės.

Galbūt pastebėjote, kas studijų ir profesijos prasme labiausiai džiugina besiruošiančius istorijos mokytojo duonai? Ir atvirkščiai – kokie iššūkiai jauniems žmonėms kyla, kaip padedama juos įveikti?

Deja, pastaraisiais metais mokytojų darbas visuomenės – tiek politikų, tiek verslo atstovų, tiek pačių vaikų tėvų – ne kartą buvo menkinamas ir niekinamas. Kritikuotas ir pats mokytojų rengimas (LEU čia tapo svarbiu taikiniu, mano žvilgsniu, dėl viso komplekso kitų, su mokytojų rengimu nesusijusių, priežasčių).

Šiandien pasirinkusius pedagogines studijas galbūt kiek pradžiuginti gali politikų kalbos apie mokytojo profesijos prestižo kėlimą? Čia jau reikėtų klausti pačių studentų. Aš pats itin vertinu tų jaunuolių siekį tapti mokytojais. Šiais laikais, kada mokytojas dažnai kaltinamas viskuo ir dėl visko, leidžiu sau tikėti, kad tapti mokytojais nusprendžia labiausiai to siekiantys ir apsisprendę jauni žmonės.

O Švietimo akademijos studentams gelbsti, pataria ne tik paskirtieji mentoriai. Gal kiek ir paradoksaliai skamba, tačiau negausus stojančiųjų skaičius leidžia dėstytojams skirti daugiau dėmesio kiekvienam studentui ne tik akademiniais, studijų klausimais. Atsiranda galimybė formuotis gilesnei bendrystei. Maža yra gražu.

Galime naudoti pačius inovatyviausius būdus, moderniausias priemones, tačiau svarbiausia suvokti tikslus, kurių siekiame. Čia kaip su moderniausia GPS technika – ji nepadės, jei nežinosime, kur norime nukeliauti.

Kaip, Jūsų nuomone, mokytojas gali priartinti šiuolaikinį paauglį – „ekrano žmogų“ – prie senosios istorijos? Kaip būtų galima, pavyzdžiui, LDK mūšius paversti jam aktualiais, įdomiais? Ar čia galėtų padėti mūšių inscenizacija, interaktyvios pamokos, netradicinės ekskursijos?..

Nežinau, ar reikia paauglį „artinti“ tik prie senosios istorijos? O kaip su jo paties istorija? Ką paauglys žino apie savo tėvus, senelius, prosenelius, apie savo kaimą, miestelį ar miestą? Klausdama apie būdus, jūs iš esmės ir atsakėte. Interaktyvios pamokos, edukacinės ekskursijos, pamokos muziejuje, istorinėje vietoje, dalyvavimas gyvosios archeologijos renginiuose ir t. t. neabejotinai mokinius įtraukia, yra įsimintina ir reikalinga. Tačiau tai neturi virsti ištisine patrauklia atrakcija. Esu linkęs manyti, kad mokymasis visų pirma yra darbas, o šiuolaikiškos priemonės, įdomūs žaidimai turėtų padėti tą darbą atlikti tinkamai, bet netapti savitiksliu užsiėmimu. Nereikėtų pamiršti ir skirtingų amžiaus grupių poreikių ir interesų. Tai, kas domintų dešimtmetį, greičiausiai nepatrauks septyniolikmečio dėmesio. Manau, kad mokytojui čia daug sudėtingiau už pasiruošimą tradicinei pamokai. Galime naudoti pačius inovatyviausius būdus, moderniausias priemones, tačiau svarbiausia suvokti tikslus, kurių siekiame. Čia kaip su moderniausia GPS technika – ji nepadės, jei nežinosime, kur norime nukeliauti.

Skaitykite daugiau: čia. 

.

 

VDU ŠA – Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo grupės IV kurso studenčių meno terapijos kūrybinių darbų paroda

Sausio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo grupės IV kurso studenčių meno terapijos kūrybinių darbų paroda „Spalvotas jausmų pasaulis“.  Studentai lankydami meno terapijos įtraukiojo ugdymo paskaitas, atliko kūrybinius darbus.

Daugiau informacijos: čia.

 

 

Kas aktualu pradinio ugdymo pedagogams?

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas straipsnis „Kas aktualu pradinio ugdymo pedagogams“.

Profesinė praktika – svarbi studijų dalis, galimybė pritaikyti turimas žinias ir įgyti darbui reikalingų kompetencijų. Metų pradžioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyko renginys „Pasirinkę pradinio ugdymo pedagogo profesiją“, per kurį Pradinio ugdymo pedagogikos nuolatinių studijų III kurso ir ištęstinių studijų V kurso studentai pristatė pedagoginių praktikų patirtį stendiniuose pranešimuose, atsakinėjo į klausimus. Būsimieji pradinio ugdymo pedagogai mokytojo profesiją išbandė įvairiose valstybinėse ir privačiose Vilniaus, Kauno miestų ir kitose Lietuvos mokyklose. Po trumpo pristatymo buvo surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje kalbėta apie tai, ko iš mokyklos tikisi būsimieji pradinių klasių mokytojai, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kas gali padėti šiuos iššūkius įveikti ir pan.

Pirmiausia klausimų apie savo mokytoją, ištęstinių studijų programos studentę Margaritą Pičuginaitę, sulaukė jauniausi diskusijos dalyviai, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos 4 klasės mokiniai Rapolas ir Emilija, kuriems patinka tai, kad mokytoja pajuokauja, paaiškina nesuprantamus dalykus, su ja mokiniai dirba interaktyviai ir pan.

Tėvų ir mokytojų lūkesčiai

 

Vilniaus „Ryto“ progimnazijos mokytoja Kristina Mišeikienė, vadovavusi studentės Urtės Vylimaitytės praktikai, pasakojo, kad ir tėvų, ir mokytojų lūkesčiai panašūs: norima, kad į mokyklas ateitų žmonės, norintys dirbti, pareigingi, atsakingi, prisiimantys atsakomybę, mokantys bendrauti, suburti. Svarbu keisti visuomenės požiūrį – mokytojas žino, kaip mokyti vaikus, to mokosi ne vienerius metus. Reikia jam nedrausti to daryti, mažiau kontroliuoti. Pasitikintis savimi, turintis žinių ir gebėjimų mokytojas padarys tai, ko nori. Pradinio ugdymo programos studentė Urtė Vylimaitytė teigė pastebėjusi, kad mokinių tėvai nori jauno, komunikabilus mokytojo, kuris domėtųsi, bendrautų ir bendradarbiautų. Studentė teigiamai vertina tokį rūpestį, nes tik tuo bendradarbiavimu galima pasiekti aukščiausių rezultatų. K. Mišeikienė papildė: „Visur yra gera, kur yra gera atmosfera. Pedagogai negali mokyti, kol neturi vidinės ramybės. Tai svarbu ir mokytojų kolektyve, ir vaikų būryje. Kol gerai nesijaučiama (juntama įtampa, didelė konkurencija), negalima užsiimti mokslais. Reikia jaustis ne linksmai, bet gerai.“

Pradinio ugdymo programos studentas Darius Savickas sakė, kad privačioje mokykloje jaučiasi laisvas, nėra suvaržomas, bet ateityje norėtų dirbti valstybinėje mokykloje – norisi keisti ten dirbančių mokytojų požiūrį.

VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupės Studijų programų vykdymo grupės vadovė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pasakojo apie naujausius Kanados, Šveicarijos, Prancūzijos mokslininkų tyrimus, kuriuose rašoma, kad jei bendruomenė ne itin palankiai nusiteikusi priimti veržlų, norintį veikti pedagogą, per penkerius metus veržlumas dingsta. Turi būti motyvavimo sistema – visos bendruomenės viduje, kad visi jaustųsi gerai – nuo ikimokyklinio ugdymo iki mokymosi visą gyvenimą. Taigi reikia įgalinimo ir pagalbos.

Šiaurės licėjaus pradinio ugdymo vadovė Nomeda Kasperavičienė teigė atėjusi į privatų sektorių, nes čia dirba jauni žmonės, kurie be kontrolės, išorinio audito, įvairių baimių, stereotipų, dokumentų pildymo gali kurti – nėra vidinės kontrolės, pasiruošimo standartizuotiems, diagnostiniams testams. „Valstybinėje mokykloje vaiką ruošiame ne gyvenimui, o kontroliniam darbui, egzaminui. Džiaugiuosi sutikusi praktikantes, joms buvo nauja, kad kai kuriose privačiose mokyklose, kaip ir mūsų, nėra skambučio į pamoką, paskelbto pamokos uždavinio. Studentės mokėsi pagal tam tikrą šabloną ir buvo nusiteikusios taip atlikti praktiką, bet teko dirbti pagal kitokį modelį.“ Jei mokytojas nuo atėjimo į mokyklą pradeda kurti save, jis ir atranda save. Vadovė tikisi, kad mažėja mokyklų, turinčių griežtas taisykles ir reikalavimus. Geras mokytojas, pasak jos, yra tas, kuris randa ryšį su vaiku, tėvais. Vėliau yra akademinės žinios, psichologija ir kiti dalykai. Jaunas pedagogas, kuriam kyla daug klausimų, turi matyti, kad mokykloje yra laukiamas.

Skaitykite daugiau: čia. 

 

Renginyje „Aš galiu būti mokytoju“ – gimnazistai domėjosi pedagogo profesija

Sausio 15 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune vyko renginys „Aš galiu būti mokytoju“, kuriame Kauno rajono gimnazijų III, IV klasių mokiniai klausėsi edukologų, dėstytojų, mokytojų pranešimų apie pedagogo profesiją.

 

 

 

 

 

LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – lietuviškos tapatybės paieškos

2020 m. sausio 11 d. LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“  dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Tarptautinių ryšių grupės vadovė, Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų organizatorė Vilma Leonavičienė, Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dalyvė Sandra Carezzanto de Souza.   Laidoje studentė, atvykusi iš Brazilijos, sakanti, jog lietuvių kalba jai reikalinga – mat dega noru lietuvių kalba perskaityti sakmes ir pasakas.

Apie šiuo metu vykstančius lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus, lietuviškos tapytybės paieškas galima išgirsti: čia. 

VDU ŠA – diplomų teikimo šventės

Vasario 13 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje (T.  Ševčenkos g. 31, Vilnius)  vyks diplomų teikimo šventė.

 

9.30 val. Kalbinio ir meninio ugdymo  ir Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupių absolventams bus įteikti diplomai.

12 val. Socialinio ugdymo ir Sporto ir gamtamokslinio ugdymo programų absolventams bus teikiami diplomai.

 

Kaip ir kasmet, naujieji absolventai pasidalins šios ypatingos progos džiaugsmu su visais šventės dalyviais ir šiltai atsisveikins su savo Alma Mater.

Maloniai kviečiame visą universiteto bendruomenę, artimuosius ir draugus dalyvauti šventiniuose renginiuose.

Žinių ir karjeros planavimo paroda „STUDIJOS 2020“

Atėjo tas metas, kai internete dažniau ieškai informacijos „kur stoti“, nei „kokiu oru galima neiti į mokyklą“? Rask tau rūpimus atsakymus vasario 6-7 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, kuriame vyks XVIII-oji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „STUDIJOS 2020“. Čia studijų galimybes pristatys ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Nepraleisk šanso pabendrauti su VDU komanda, kuri yra pasiruošusi supažindinti su visomis galimybėmis, teikiamomis universitete, Žemės ūkio ir Švietimo akademijose bei kituose padaliniuose.
Universiteto komanda suteiks visą naudingą ir išsamią informaciją apie vykdomas bakalauro ir magistrantūros studijas, apie galimybę mokytis net 30 užsienio kalbų, artes liberales studijų sistemą, gretutinių studijų programas, galimybes išvykti pagal mainų programas, apgyvendinimo sąlygas ir daugelį kitų dalykų, kurie slypi už šūkio „Išsilavinimas 360˚“.

Jeigu dar neturi konkrečių klausimų, tai VDU stende galėsi rasti naujausių informacinių leidinių, kuriuose sudėta aktualiausia informacija, skirta besiruošiantiems stoti ar sugrįžti į studijas. Mokytojai, moksleiviai ir jų tėveliai aukštųjų mokyklų mugės metu taip pat galės dalyvauti ir gausybėje papildomų renginių, diskusijų bei seminarų. Juose išgirsti bus galima ne vieną VDU dėstytoją.

Pranešimų laikai:

 

Vytauto Didžiojo universitetas dalyvauti kviečia tuos, kuriems rūpi jų ateitis. Visi atvykę turės progą pabendrauti su dėstytojais, studentais ar VDU darbuotojais ir iš pirmų lūpų išgirsti vertingų patarimų apie universitetą bei gyvenimą studentiškiausiame mieste – Kaune.

Ateik ir susipažink su VDU!

Daugiau apie parodą
Renginio puslapis socialiniame tinkle „Facebook“

Būsimi ir esami pradinių klasių mokytojai diskutavo apie pedagogo profesiją

Sausio 7 d.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko renginys „Pasirinkę pradinio ugdymo pedagogo profesiją“, kuriame pradinio ugdymo pedagogikos III ir V kurso studentai pristatė savo pedagoginės praktikos patirtį Lietuvos mokyklose. Po pristatymo vyko diskusija apie pradinio ugdymo pedagogo profesiją, kurioje dalyvavo studentai, dirbantys mokyklose, Švietimo akademijos edukologai doc. dr. Linas Jašinauskas, prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė, doc. dr. Ilona Tandzegolskienė, Nacionalinės švietimo agentūros Vertinimo skyriaus metodininkė Ginta Orintienė, Vilniaus Ryto progimnazijos  mokytoja metodininkė Kristina Mišeikienė, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos IV klasės mokiniai Rapolas ir Emilija.