Patvirtintas Švietimo sektoriaus ir bibliotekų profesinis standartas
Prof. Genutė Gedvilienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinio standarto rengimo ekspertų grupės vadovė
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras patvirtino Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinį standartą, kurį parengė ekspertų grupė, koordinuojama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Tai yra pirmasis dokumentas, kuris apibrėžia švietimo ir bibliotekų veiklos specialistų kvalifikacijas ir jų turinį. Remiantis šiuo dokumentu, pedagogų rengimo įstaigos ir kvalifikacijų kėlimo centrai galės organizuoti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programų turinį, švietimo įstaigos – planuoti specialistų karjerą, o švietimo politikai – strategiškai planuoti ugdymo specialistų rengimo, jų tęstinio mokymo ir tobulėjimo procesus. Iki šiol nebuvo vieningo dokumento, apibrėžiančio darbuotojų kvalifikacijas, trūko aiškumo. Naujasis standartas padės ne tik kokybiškai organizuoti ugdymo pedagogų rengimą, jų kvalifikacijos tobulinimą, bet ir švietimo darbuotojams planuoti karjerą.
Numatomi pokyčiai
Rengiant šį standartą dalyvavo ekspertai iš Lietuvos universitetų, bendrojo ugdymo mokyklų, kolegijų, profesinio mokymo įstaigų, suaugusiųjų švietimo organizacijų, bibliotekų, pramonės, prekybos ir amatų rūmų bei kitų organizacijų. Standarto projektas buvo svarstomas viešosiose diskusijose, kuriose dalyvavo švietimo bendruomenių nariai bei kiti suinteresuoti asmenys.
Profesiniai standartai – dokumentai, kurie apibrėžia kvalifikacijų turinį, jų suteikimo ir įgijimo reikalavimus. Švietimo sektoriaus profesinis standartas yra reikšmingas ir naudingas pedagogų rengimo įstaigoms ir pedagogų kvalifikacijas teikiančioms organizacijoms – standarte pateikti kvalifikacijų aprašai apibrėžia švietimo specialistų rengimo turinį ir yra svarbiausias informacijos šaltinis atitinkamų profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų programų rengimui. Taip pat šis standartas naudingas ir švietimo įstaigoms – ugdymo įstaigos galės naudotis kvalifikacijų aprašais ugdymo specialistų karjeros, jų tęstinio mokymo/-si planavimui ir valdymui. Švietimo darbuotojams standartas reikšmingai padės suprasti jų profesinės karjeros ir tobulėjimo švietimo sektoriuje galimybes bei reikalavimus, planuoti savarankišką mokymąsi, įgytų kompetencijų įsivertinimą ir profesinį tobulėjimą. Švietimo politikos kūrėjams ir vykdytojams šios rekomendacijos padės nacionaliniu mastu strategiškai planuoti ir valdyti ugdymo specialistų rengimo, jų tęstinio mokymo bei profesinio tobulėjimo procesus.
Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinį standartą sudaro kvalifikacijų aprašai, kurie yra suskirstyti pagal keturis posektorius: ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo, bibliotekų veiklos. Profesiniame standarte yra aprašytos 27 kvalifikacijos, kuriose yra nurodytas kvalifikacijos pavadinimas ir lygis pagal Lietuvos ir Europos kvalifikacijų sandarą mokymuisi visą gyvenimą; apibūdintas profesinės veiklos objektas, t.y. kas yra kuriama veikloje; trumpai aprašytos tipinės darbo priemonės ir darbo sąlygos; pateikiama glausta informacija apie reikalavimus darbui, kvalifikuoto darbuotojo savarankiškumą, tipines darbo vietas; nurodomi kvalifikacijų vienetai – kompetencijų deriniai, būdingi atskiriems darbo procesams; pateiktos glaustos kompetencijų formuluotės ir aprašytos kompetencijų ribos – jų turinį atskleidžianti informacija apie veiklos uždavinius, naudojamas darbo priemones, žinių sritis, atlikimo reikalavimus; aprašyti reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai); aprašyti kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus; aprašyti kompetencijų vertinimo reikalavimai.
Kvalifikacijų aprašai parengti pagal geriausias Lietuvos ir užsienio šalių patirtis
Standartas buvo rengiamas dviem etapais. Pirmame etape buvo atliktas švietimo ir bibliotekų veiklos sektorių bei jiems būdingų kvalifikacijų tyrimas. Remiantis jo rezultatais buvo sudarytas preliminarus kvalifikacijų sąrašas. Antrame etape tyrimo rezultatai buvo panaudoti rengiant kvalifikacijų aprašus, kurie buvo svarstomi ir vertinami įvairiose konsultacijose su švietimo ir bibliotekų sektorių ekspertais bei viešosiose diskusijose.
Vykdant šį tyrimą ir rengiant kvalifikacijų aprašus buvo atsižvelgta ne tik į Lietuvos, bet ir Suomijos, Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Šveicarijos, Estijos, JAV, kitų šalių patirtį švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos kvalifikacijų sudarymo srityje. Taip pat atsižvelgta ne tik į dabartinius švietimo procesų keliamus reikalavimus, bet ir į šių procesų ateities plėtros kuriamus poreikius: technologijų plėtra ir skaitmenizacija keičia mūsų fizinį pasaulį, todėl svarbiomis tampa ne tik IT kompetencijos, bet ir socialiniai, kūrybiškumo, strateginio mąstymo bei planavimo gebėjimai.
Vieningi kvalifikacijų aprašai yra būtina sąlyga siekiant kvalifikacijų sistemos bei kvalifikacijų atskiruose veiklos sektoriuose kokybės, aiškumo ir suprantamumo visiems naudotojams. Be to, kvalifikacijų aprašus yra privalu nuolat atnaujinti, atsižvelgiant į profesinių veiklų pokyčius.
Profesinių standartų rengimą Lietuvoje koordinuoja Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Jie yra rengiami įgyvendinant Europos socialinio fondo finansuojamą projektą. Šio standarto atnaujinimą koordinuoja sektorinis profesinis komitetas bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Visi profesinio standarto naudotojai yra kviečiami teikti šioms įstaigoms savo pagrįstus pasiūlymus ir pastebėjimus dėl reikalingo kvalifikacijų aprašų atnaujinimo bei pakeitimų.
